Tarptautinės investuotojų savaitės renginių proga kartu su Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovu Audrius Šilgalis aptarsime su kriptoturtu susijusius klausimus - jo atsiradimo istoriją, specifiką, dabartį ir perspektyvas, investuotojo portretą, susijusias rizikas, priežiūros institucijų požiūrį, būsimą bendrą visoje Europoje teisinį reguliavimą.

The podcast episode by the Applied Macroeconomic Research Division of the Bank of Lithuania brings a conversation about the aims and objectives of economic research, the role of econometrics, and the difference between theoretical and empirical research. It also discusses whether big data and neural networks will ever displace econometrics in socio-economic research. The podcast interviews Ovidijus Stauskas, PhD graduate from Lund University, lecturer in the Quantitative Economics Programme at Vilnius University, and future researcher at BI Norwegian Business School. -------Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus išleistoje tinklalaidėje – pokalbis anglų kalba apie ekonominių tyrimų tikslus ir užduotis, ekonometrijos vaidmenį, apie tai, kuo skiriasi teoriniai ir empiriniai tyrimai, diskusija, ar didieji duomenys ir neuroniniai tinklai kada nors išstums ekonometriją iš socioekonominių tyrimų. Tinklalaidėje kalbamasi su Ovidijumi Stausku, Lundo universiteto absolventu (PhD), VU Kiekybinės ekonomikos programos dėstytoju, būsimuoju BI Norvegijos biznio mokyklos (angl. BI Norwegian Business School) tyrėju. 

Pokalbyje atskleidžiamos naujausio tyrėjo darbo apie Europos šalių namų ūkių turtą, jo dinamiką per paskutinius 10 metų, turto klasių pasiskirstymą pagal namų ūkių amžių, turto dydį ir pan. Vienas iš svarbiausių turto elementų visoje Europoje – nekilnojamasis turtas ir ypač – gyvenamasis būstas. Tinklalaidėje kalbamės apie tai, kaip ši turto klasė pasiskirsčiusi Europoje, kuo šiuo aspektu ypatinga Lietuva, kaip bendrojo turto nelygybė yra susijusi su nekilnojamojo turto dalimi bei apie kitas tendencijas. 

In the podcast the researcher discusses one of his recent papers, identifying a yield curve news shock. Yield curve news shock is an innovation that does not move yields contemporaneously but explains a maximum share of the forecast error variance of yields over the next year. The discussion evolves around this shock’s contribution to the variation of Treasury yields for several years, its relationship to the macroeconomic and financial variables and its similarity to other shocks in the empirical literature.

Naujausi išankstiniai duomenys rodo, kad infliacija Lietuvoje toliau didėja, o sausį metinis rodiklis siekė 12,2 proc. Ar jau pasiektas infliacijos pikas, kokių priemonių infliacijai suvaldyti imasi centriniai bankai ir kokiems pokyčiams ruoštis ateityje – plačiau apie tai Kotryna Tamoševičienė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė, ir Sigitas Šiaudinis, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas.

In the podcast the economists reveal why it is important to take mixed variable frequencies into account when estimating economic models and discuss the potential consequences of ignoring the feature of different variable frequencies. The importance of the latter is revealed by an illustrative example of uncertainty shock effects for the U.S. economy. The discussion develops around the proposed measurement method and the modelling situations in which taking the advantage of mixed frequency economic variables might be most relevant. 

2021 m. lapkričio 24 d. Lietuvos bankas išleidžia kolekcines monetas, skirtas legendinei ir vienai žymiausių lietuviškų pasakų „Eglė – žalčių karalienė“. Čia pateikiama žymaus lietuvių vaikų rašytojo, publicisto, teatro ir kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio interpretacija šios pasakos tema.Daugiau informacijos apie monetas: 5 eurų sidabro moneta ir 1,5 euro metalo lydinio moneta.

Dėl investicinio sukčiavimo vien praėjusiais metais gyventojai prarado daugiau nei pusę milijono eurų. Kaip išvengti sukčių pinklių ir kaip, tikintis praturtėjimo, nelikti prie suskilusios geldos, kalbamės su Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovu Audriumi Šilgaliu. Plačiau: https://www.lb.lt/lt/investavimas-kaip-atpazinti-sukcius

Plačiai nuskambėjusi GameStop istorija – ko iš jos galima pasimokyti ir į ką derėtų atkreipti dėmesį pradedantiems investuotojams. Apie šiuos dalykus kalbamės su Lietuvos banko Investicijų valdymo departamento direktoriumi Sauliumi Galatilčiu bei Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovu Audriumi Šilgaliu. Norėtume perspėti, kad ši tinklalaidė negali būti laikoma skatinimu ar siūlymu investuoti. Investavimas yra susijęs su rizika. Investicijų vertė investavimo laikotarpiu gali ir mažėti, ir didėti, o rezultatai nėra garantuojami. Tam tikrais atvejais investuotojas gali netekti visos investuotos sumos, o nuostoliai gali viršyti pradinės investicijos sumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad tinklalaidėje išreiškiama ekspertų nuomonė nebūtinai atspindi oficialią Lietuvos banko poziciją tam tikrais klausimais. 

Could the effects of the ECB's monetary surprises be heterogeneous between the core and periphery countries of the euro area? This was the hypothesis analysed by Valentin Jouvanceau and Ieva Mikaliūnaitė, researchers of the Bank of Lithuania, in their joint paper “Euro Area Monetary Communications: Excess Sensitivity and Perception Shocks”. For more about their methods and findings, listen to our podcast. 

According to OECD, Lithuania has the highest suicide rate in Europe. What are the economic, sociological & psychological reasons for this? Tune in to the latest episode of the Bank of Lithuania's podcast with Domantas Jasilionis, Research Scientist at the Max Planck Institute for Demographic Research, and Mariarosaria Comunale, Principal Economist at the Applied Macroeconomic Research Division of the Bank of Lithuania.Remiantis EBPO statistika, savižudybių skaičius Lietuvoje yra didžiausias Europoje. Kokios ekonominės, sociologinės ir psichologinės priežastys tai nulemia? Kviečiame klausytis Lietuvos banko tinklalaidės, kurioje įžvalgomis dalijasi šį tragišką fenomeną analizavę socialinės srities mokslininkai Domantas Jasiulionis, Maxo Plancko demografinių tyrimų instituto mokslininkas, ir Mariarosaria Comunale, Lietuvos banko Taikomųjų makroekoniominių tyrimų skyriaus vyriausioji ekonomistė.For more information / Plačiau skaitykite:Discussion paper  "The persistently high rate of suicide in Lithuania: an updated view" 

Kiekvienais metais minimaliosios mėnesinės algos (MMA) kėlimo klausimas kelia daugybę  ginčų, tačiau šioje tinklalaidėje kviečiame aistras palikti šone ir įsigilinti į ekonomikos mokslo argumentus.  Kaip keitėsi minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje per pastaruosius 25 metus, kuo išskirtinė jos skaičiavimo metodika – šiuos ir kitus klausimus aptaria Linas Tarasonis, Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas,  remdamasis diskusiniu straipsniu „A First Glance at the Minimum Wage Incidence  in Lithuania using Social Security Data“ (https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/27475_fc95e54751688543b6850e3aaa77a338.pdf).  

Lietuvos bankas pradeda skelbti naują pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą, vadinamąjį Šilerio indeksą. Šis įrankis leis padidinti nekilnojamojo turto (NT) rinkos skaidrumą ir tiksliau vertinti būsto kainų tendencijas, o prireikus ir identifikuoti galimą NT rinkos perkaitimo riziką. Apie naujojo indekso naudą vartotojams, investavimo į NT privalumus, trūkumus ir rizikas kalbamės su Lietuvos banko ekonomistu Vaidotu Šumskiu. 

Spalio 5–11 d. Lietuvos bankas jungiasi prie tarptautinės investuotojų švietimo savaitės, skiriamos pradedantiems investuotojams. Ar verta ir kodėl verta investuoti? Kokie finansiniai produktai tinkami pradedantiems investuotojams? Kaip atpažinti neteisėtus investavimo pasiūlymus? Apie investavimo pradžiamokslį kalbamės su Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktore Jekaterina Govina ir Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininku Audriumi Šilgaliu. 

Aukso kainos pastaruoju metu šturmuoja istoriškai rekordines aukštumas. Apie tai, kaip tai veikia mūsų šalies aukso atsargas ir jų valdymą, ką tai reiškia investuojantiems į auksą, kaip turėtų reaguoti santaupų ar aukso turintys gyventojai – pirkti, parduoti, o gal visai nekreipti dėmesio į šiuos aukso kainų svyravimus – kalbamės su Tomu Garbaravičiumi, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėju, ir Rasa Platūkiene, Lietuvos banko Investicijų valdymo departamento Prekybos skyriaus vadove. 

Seimui įgaliojus Vyriausybę ruoštis valstybinio plėtros banko steigimui, viešojoje erdvėje suintensyvėjo diskusijos, koks tai galėtų būti bankas. Ar jis turėtų finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, ar didinti finansinių paslaugų prieinamumą regionuose? Ir ar apskritai toks bankas reikalingas, ar jis netaptų brangia klaida, finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų. Kokia būtų valstybinio banko kaina? Kokia kitų šalių patirtis? Apie tai ir dar daugiau naujoje mūsų tinklalaidėje – Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys, ir Martynas Pilkis, Lietuvos banko valdybos nario patarėjas.

Kaip investuojame daugiau nei 4,5 mlrd. Eur visiems mums, t. y. Lietuvos valstybei, priklausantį finansinį turtą? Kokią grąžą uždirbame ir kokioms reikmėms skiriamas šis uždarbis? Kur saugomas ir kaip įdarbinamas Lietuvos auksas? Kodėl didiname investicijas į Kinijos vertybinius popierius, ar tai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus naujoje mūsų tinklalaidėje su Tomu Garbaravičiumi, Valdybos pirmininko patarėju, ir Jonu Kanapecku, Bankininkystės tarnybos direktoriumi.

Kokius signalus siunčia ekonomika pandemijos metu, kaip jos būklę įvertinti operatyviai, kol nėra paskelbti išsamūs statistiniai duomenys, kurlink juda šalies ūkis ir kokios pagalbos galime tikėtis iš ES. Šiuos klausimus naujoje Lietuvos banko tinklalaidėje aptaria Gediminas Šimkus, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, ir Mindaugas Liutvinskas, Ekonominės politikos analizės skyriaus viršininkas.

Kviečiame klausytis naujos mūsų tinklalaidės su Raimondu Kuodžiu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju, Marium Jurgilu, Lietuvos banko valdybos nariu, ir mūsų ekonomiste Kotryna Tamoševičienė apie tai, ką reiškia karantinas ekonomikai, kaip elgtis gyventojams, verslui ir viešajam sektoriui, kad iš karantino išeitume su mažiausiais galimais nuostoliais.

Kokio švietimo reikia šiandienos ir rytdienos ekonomikoje, kad galėtume dirbti, uždirbti ir realizuoti save? Ar verta investuoti savo laiką ir lėšas į aukštąjį mokslą? Ar aukštojo mokslo diplomas tinkamas signalas darbdaviui apie absolvento pasirengimą dirbti konkretų darbą? Kokių įgūdžių reikės ateities darbo rinkai? Mokymasis visą gyvenimą –  kur įgyti reikiamų žinių, kad būtume pasirengę ateities iššūkiams? Dirbtinis intelektas, automatizacija ir robotizacija – labiau grėsmės ar galimybės? Šiuos ir kitus klausimus gvildename su Raimondu Kuodžiu, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoju, ir Laura Galdikiene, Lietuvos banko vyriausiąja ekonomiste.