Ką atsakytum į klausimą: kokie žmonės yra tavo gyvenimo užnugaris – stiprus, patikimas, nekeliantis pavojaus? Dalis mūsų turbūt sakytų, kad tokio neturi, nes žmonėmis pasitikėti apskritai negalima. Kai kurie vis bando kažkuo patikėti ir vis nusivilia. Galbūt ir patys nuvilia kitus.Kada savo vaikams, artimiesiems tampame patikimu užnugariu, o kada grėsme ar tuo žmogumi, kuris susidūręs su rizikomis pabėga? Ar įmanoma ir ar verta mokytis pasitikėti žmonėmis? Kaip gyvenimo užnugario funkciją atlieka gamta ar kiti reiškiniai, ne žmonės? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, knygos „Gamtos terapija“ autore Giedre Žalyte.Ved. Giedrė Čiužaitė

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) – šiais laikais vis dažniau minima diagnozė. Jis nustatomas ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kurie su specialistų pagalba prie ADHD diagnozės prisikapsto po ilgų metų nežinios, kas lemia kai kuriuos jų savijautos ir elgesio ypatumus. Tarkime, nekantrumą, sunkumus norint baigti pradėtus darbus, išsiblaškymą, neatsargias klaidas.Apie ADHD, kaip jis nustatomas, kaip su juo gyventi ir įžvelgti galimybes, kurias atveria vadinamosios smalsiosios smegenys – gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas bei ADHD klausimais konsultuojanti mentorė, koučerė Rūta Viktorija Rutė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Darbas įprastai vadinamas vieta, kur protinga elgtis dalykiškai: jei būsi pernelyg emocingas, gali atrodyti neprofesionalus ir silpnas. Vis dėlto tikrovėje darbas daugeliui žmonių yra svarbi gyvenimo dalis, kur emocijų kyla be galo daug ir jų palikti nėra kur. Nuo tarnybinių romanų iki rėksmingų konfliktų su vadovais ar povandeninių organizacijos srovių, į kurias nejučia įsilieji – kokius klausimus apie darbą ir emocijas svarbu sau atsakyti? Laidos svečias – psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šviesus pokalbis apie skausmingas patirtis – artimųjų netektis ir gedėjimo procesą. Kodėl jis yra svarbus? Kokie ritualai, pokalbiai, vidiniai apsisprendimai, netgi patyrimai, kuriuos galime vadinti mistiniais, padeda netektį integruoti į savo gyvenimą, jaustis geriau? Laidos viešnios – laidotuves organizuojanti ir emocinę paramą jų metu teikianti Nora Išganaitienė bei psichologė Austėja Agnietė Čepulienė, neseniai apsigynusi daktaro disertaciją su gedėjimu susijusia tema. „Jei nesusiduri su savo gedulu, bėgi nuo jo, tai gali lemti labai sunkius išgyvenimus, užsitęsusį, komplikuotą gedulą“, – sako Austėja.Ved. Giedrė Čiužaitė

Psichoterapeutai Virginija Mikėnienė ir Algirdas Mačiulaitis sako, kad jeigu giliau paanalizuotume daugelį porų konfliktų, pamatytume vis pasikartojančius scenarijus ir pagrindinę įtampas lemiančią priežastį, kurios dažnai nepastebime. „Kai kyla grėsmė mano baziniam poreikiui – saugumo ir prisirišimo – aš pradedu elgtis neadekvačiai, puolu kitą žmogų, pradedu nuvertinti jį, kabinėtis dėl smulkmenų“, – paaiškina Virginija. Ar tikrai? Negi net už barnių dėl neišneštų šiukšlių slypi gilūs neatliepti mūsų poreikiai? Kas padeda kurti saugų ryšį poroje? Pokalbis su psichoterapeutais, kurie dažnai konsultuoja poras ir yra parengę seminarą apie santykių stiprinimą.Ved. Giedrė Čiužaitė

Savo namais Vokietiją ir Lietuvą laikanti psichologė-psichoterapeutė, Vilniaus šeimos psichologijos centro direktorė Laura Tamulevičė ir Londone gyvenanti psichoterapeutė Jolita Gaskin – specialistės, tarp kurių klientų yra daug išeivijoje gyvenančių lietuvių. Su kokiais papildomais emociniais iššūkiais gali susidurti žmonės, apsistoję ne gimtojoje šalyje? Gal priešingai – emigravimas kaip tik gali padėti išspręsti įvairias emocines problemas? Kokiais atvejais gyvenant užsienyje gali būti svarbu rasti lietuviškai kalbantį terapeutą? Ir daugiau klausimų.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Visas pasaulis gali tau rėkt, kad tu gražus ir talentingas ir kaip mes tave mylim, bet jeigu tu pats savęs nemyli… Tai apie ką ta kitų meilė?” – tokie vidiniai klausimai atpažįstami dainininkei Monikai Linkytei. Sunkiu sau laiku ji pradėjo lankyti psichoterapiją ir tęsia ją iki šiol.„Nenorėjau pripažinti, kad man to reikia,“ – nusiteikimą psichoterapeutų konsultacijų atžvilgiu prisimena teisininkas, rašytojas Justinas Žilinskas. Vis dėlto patyręs dvi panikos atakas kreipėsi į rekomenduotą specialistę ir kartu kelerius metus ieškojo atsakymų į svarbius klausimus. Nuo psichoterapeuto pasirinkimo iki nepatogių situacijų konsultacijų kabinete – ką patyrė Monika ir Justinas lankydami psichoterapiją? Kuo terapija padėjo ir kas šiame kelyje buvo sunkiau nei jie galėjo įsivaizduoti prieš pradėdami jį eiti?Ved. Giedrė Čiužaitė

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos psichologė Eglė Ramanauskaitė ne vienerius metus dirba su vaikais. Anksčiau, pastebi ji, dažno vaiko elgesio problemas, emocinius sunkumus lemdavo sudėtingi jam svarbių suaugusiųjų santykiai, patirtas smurtas, netektys ir kiti ilgalaikiai ar staigūs sukrėtimai. Dabar, sako psichologė, daugybė vaikų psichologinių problemų kyla dėl vartotojiško gyvenimo būdo: nesveikos mitybos, žaislų ir pramogų pertekliaus, technologijų gausos ir kitų aplinkybių. Mokykla, kurioje dirba psichologė, ėmėsi įdomios perteklinio naudojimosi ekranais prevencijos programos. Daugiau šia tema – pokalbyje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ar dažnai priekaištaujate, ypač mylimiausiems žmonėms? Psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė pastebi, kad įvairūs bambėjimai, kaltinimai ir kitaip reiškiamas nepasitenkinimas dažnai nuodija atmosferą, kenkia santykiams ir gali įpiršti kitiems kaltės naštą bei jausmą, kad už viską gyvenime esi skolingas. Kaip išsivaduoti iš kaltės ir kaltinimų rato?Ved. Giedrė Čiužaitė

Būna, kad vienas žmogus kitą pavadina narcizu. Suprask, esi nejautrus savimyla. Psichologai su narcisizmu sieja įvairius bruožus: nuo įsivaizdavimo, kad esi geresnis už kitus, iki saviniekos. Yra sakančių, kad žmonių-narcizų daugėja ir kančios jie sukelia tiek aplinkiniams, tiek patys kenčia viduje.Kaip tampama narcizu? Kaip atpažinti, kad esi šalia tokio tipo asmenybės ir kaip tame santykyje būti? Ar gali narcizas pasikeisti? Kalbamės su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kalėdų laukimo sezonas ir pačios šventės dažnam siejasi su šeimų vakarienėmis, kur daug dėmesio skiriama vaikams, su darželių ir mokyklų koncertais, fotosesijomis, kurių centre – pasipuošę mažyliai. Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė sako, kad daugybei vaikų negalinčių susilaukti porų šis metas ypač sunkus. Artimieji dažnai nesupranta, kad jų klausimai „kada šeimos pagausėjimas?“ dalį žmonių skatina šventinių susibūrimų apskritai vengti. Ką apie nevaisingumo paliestų moterų ir vyrų patirtis bei jausmus svarbu žinoti visiems?Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nereikia žmogaus klausti, ar tu priklausomas nuo interneto. Svarbiau – ar naršymas internete tau kelia socialinių problemų?“ – sako psichologas-psichoterapeutas dr. Julius Burkauskas. Jis dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos laboratorijoje Palangoje, kur žmones konsultuoja ir dėl vadinamosios priklausomybės nuo ekranų. Yra VšĮ „Skaitmeninės etikos centras“ ekspertas. Trumpai tariant, Julius Burkauskas – vienas iš tų žmonių, kurie Lietuvoje daugiausiai išmano, kaip žmogus įpranta nesaikingai naršyti internete, žaisti kompiuterinius žaidimus ir kaip kurti sveiką santykį su technologijomis. Apie tai ir kalbamės laidoje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vienišumas vadinamas XXI amžiaus epidemija: slegiančias būsenas, kylančias dėl atotrūkio nuo kitų, patiria vis daugiau žmonių. Kita vertus, kalbama apie būtinybę šiuolaikiniam žmogui išmokti būti vienam ir atrasti tokio buvimo privalumus.Apie vienatvės formas ir būdus išlipti iš slegiančio vienišumo – su laidos svečiais: tai filosofas, egzistencinės psichoterapijos praktikas dr. Justinas Grigas ir senyvo amžiaus žmonių vienišumą tyrinėjusi dr. Akvilė Virbalienė, kuri yra Klaipėdos valstybinės kolegijos Slaugos ir socialinės gerovės katedros vedėja, labdaros valgyklos Kretingoje vadovė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai Lietuvoje prireikia psichologinės ar kitokios psichikos sveikatos specialistų pagalbos, jos galima gauti ne tik privačiuose kabinetuose, bet ir nemokamai, valstybės finansuojamose įstaigose. Kelių nemokamų vizitų galima tikėtis artimiausiame psichikos sveikatos centre? Kiek tokiose vietose reikia laukti eilėse, ar ten dirba tikrai profesionalūs psichologai, psichoterapeutai ir gydytojai psichiatrai? Kur dar galima kreiptis, kai kyla krizė ar poreikis pasitarti, o už vieną specialisto konsultaciją negali mokėti kelių dešimčių eurų?Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, „Krizių įveikimo centro“ savanorė psichologė Jovita Kriukelytė, Jonavos psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Gintarė Meslinienė, Vilniaus universiteto bendruomenės psichologė Dovilė Grigienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Fotografavimo procesas, žiūrėjimas į nuotraukas, jų analizavimas gali būti terapinė patirtis. Ką fotografijos atskleidžia apie mūsų savijautą, santykius ir visuomenės normas?Kokius klausimus su artimaisiais padeda aptarti būtent šeimos albumai: ir tai, kas juose yra, ir tai, ko juose trūksta?Laidos viešnios – psichologė, vizualumo tyrinėtoja, profesionaliai fotografuojanti Aliona Šalaj ir psichologė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto dėstytoja Marija Giedraitytė-Guzikauskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vaikas ima skriausti kitus. Vagiliauti. Kelia triukšmą per pamokas, nors namuose yra ramus. Kokios priežastys gali slypėti už netinkamo vaikų ir paauglių elgesio? Ar tikrai jas aiškinantis dažniausiai atsikapstoma iki nepatenkintų svarbių vaiko poreikių? Kaip augančio žmogaus poelgius veikia ligos, raidos sunkumai ir netgi tokios savybės kaip temperamentas?Laidos viešnia – vaikų ir paauglių psichologė, socialinių mokslų daktarė Jurgita Smiltė Jasiulionė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuvoje vis dažniau išgirstame apie įvairias meditacijos ir tylos stovyklas. Kai kurie dalyviai jas vadina gyvenimą keičiančia patirtimi, kai kurie jų neištveria ar atsiliepia skeptiškai. Viena iš meditacijos technikų, kurios mokomasi dešimties dienų tylos ir kitų taisyklių lydimuose kursuose – Vipasana, kilusi iš Indijos.Ką apie įvairias meditacijos formas ir atsiskyrimą nuo išorinio pasaulio, apie rytietiškas praktikas europiečių gyvenime sako šiuolaikinė psichologija? Kaip atpažinti, ar nauja praktika labiau padeda, ar kenkia? Laidos svečias – socialinių mokslų daktaras, psichologas Artūras Deltuva, kuris be kitų veiklų savanoriauja vesdamas Vipasanos meditacijos kursus.Ved. Giedrė Čiužaitė

Keršto troškimą dažnas žmogus laiko savo šešėlinėje pusėje. Vis dėlto noras atsilyginti už patirtą skriaudą vadinamas prigimtiniu žmogaus poreikiu. Jis gali užsukti agresijos ratą, tapti savigraužos priežastimi. Kaip elgtis, kai užvaldo noras atkeršyti arba tampi kitų keršto taikiniu? Kaip reaguoti į vaiko, paauglio keršto planus? Kaip mokomės atleisti?Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Rosita Pipiriene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Per gyvenimą žmogus sulaukia įvairių siūlymų tobulėti: būk didesnis optimistas, ramiau bendrauk per konfliktus! Dažnas ir pats įvardintų, kokius savo charakterio bruožus norėtų pakeisti. Galbūt jau stengiasi tai daryti. Ar įmanoma pakeisti savo asmenybę? Ką apie tai sako smegenų mokslas ir kaip gilių asmeninių pokyčių klausimais dirbama psichoterapijoje?Laidos viešnios – Jungtinėje Karalystėje dirbanti neuromokslininkė, knygos „Kodėl, po velnių, negaliu pasikeisti?“ autorė Gabija Toleikytė ir psichologė-psichoterapeutė Raminta Aleliūnaitė-Kliokmanė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Dvimetis ir vėl nustvėrė aštrų peilį. Keturmetė parduotuvėje šaukia ant mamos, nes ši neperka dar vienos lėlės. Paauglys tėvams sako, kad nerūko, nors nuo jo sklindantis kvapas ir kišenių turinys rodo kitaip. Visose situacijoje buvo peržengtos ribos, kokio elgesio iš vaikų tikisi suaugusieji. Kaip ribas brėžti ir palaikyti? Kokios ribos reikalingos patiems augantiems žmonėms, kada tenka pripažinti, kad tėvai yra per griežti ir siekia, jog vaikas būtų patogus jiems?Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, Paramos vaikams centro vadove Aušra Kuriene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Į šokio judesio terapeutės Aistės Kriukelytės vedamas praktikas žmonės ateina geriau pažinti ir gydyti savo kūną, mokytis streso įveikos, empatijos. Būna, kad pas klientus Aistė važiuoja pati. Neseniai savo kuriamą naują terapijos būdą – receptyvią šokio judesio terapiją, kai šokis yra stebimas – pasiūlė vienų slaugos namų pacientėms.Kokį šios ir kitų terapijų poveikį mąžtančių fizinių galių žmonėms pastebi Lina Jakelė, minėtų slaugos namų Sielovados ir terapijų skyriaus vadovė? Kodėl šokio-judesio terapeutė, edukatorė Aistė Kriukelytė, ilgus metus dirbusi visai kitoje srityje, ėmėsi tyrinėti ir skleisti žinias apie sąmoningą judesį ir jo teigiamą įtaką mūsų savijautai?Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie įtampos kupinus santykius su anytomis, uošviais, marčiomis, žentais prikurta daug anekdotų ir serialų. Ko imtis, jei muilo operos atmosferos savo gyvenime nenori, tačiau bendravimas tarp skirtingų kartų giminėje nesiklosto? Kodėl būtent santykiuose su sutuoktinių tėvais, broliais ar seserimis vis pasitaiko neįsisąmoninto pykčio? Kaip suprasti, ko vieni iš kitų norime, įsileisti naujus žmones į savo pasaulį ir brėžti ribas, kai jų reikia?Pokalbis su psichoterapeute, Vilniaus Geštalto instituto vadove Brigita Kaleckaite.Ved. Giedrė Čiužaitė

Ir patys psichoterapeutai, ir eilėse jų paslaugų laukiantys ar tinkamos pagalbos gavę žmonės šiuos laikus dažnai vadina psichoterapijos aukso amžiumi. Tačiau augant įvairių terapijų pasiūlai, klientams svarbu atsakingai rinktis. Ką gali ir ko negali psichoterapija? Kokie ženklai klientui turėtų signalizuoti, kad pasirinktas specialistas nekompetentingas arba terapija padėjo, bet metas ją baigti?Pradedant naują laidos „Čia ir dabar“ sezoną – pokalbis su psichologu-psichoterapeutu, Vilniaus universiteto profesoriumi Pauliumi Skruibiu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Mantui Mikalauskui, Kaune veikiančio žmonių su negalia centro „Korys“ lankytojui, emociškai vienas sunkiausių dalykų – atlaikyti žmonių žvilgsnius, kai išvažiuoja į viešumą. Šiame centre dirbančios dailės terapeutė Giedrė Markauskienė ir psichologė Ramvydė Vitartaitė siūlo dažniau kalbėti ir apie kitas situacijas, kuriose supratingesnis aplinkinių elgesys padėtų įvairių sutrikimų turintiems žmonėms ir jų artimiesiems jaustis pilnaverte visuomenės dalimi. Iš kur kyla mūsų baimės negalios atžvilgiu ir kaip jas transformuoti, kad visi jaustumėmės geriau?Ved. Giedrė Čiužaitė

„Mes skirtingi. Negi skirtis?“ – taip vadinasi šiemet išleista psichologės-psichoterapeutės, socialinių mokslų daktarės Vilijos Girgždės knyga, skirta poroms (leidykla „Alma littera“). Patyrusi terapeutė knygoje rašo, kodėl kartu gyvenantiems žmonėms labai svarbu pripažinti vienas kito skirtingumą ir aptaria įvairias situacijas, kai dėl jo kyla iššūkių.Kaip elgtis supratus, kad labai daug ką poroje matote kitaip? Kas partneriams padeda rasti santykių klijų, o kada sprendimas gyventi vienam arba nežadėti ilgalaikių meilės ryšių gali būti geriausia išeitis? Laidoje su Vilija Girgžde kalbamės temomis, prie kurių vis grįžtama psichoterapeutės kabinete.Ved. Giedrė Čiužaitė

Valkaturai – taip psichologas Mykolas Valainis juokais vadina kai kurias savo keliones Lietuvoje ir užsienyje. Tada jis susikrauna kuprinę, važiuoja autostopu, nakvoja įsisupęs į miegmaišį netikėčiausiose vietose. Taip patiria nenuspėjamų nuotykių bei sutaupo pinigų (tarkime, savaitei Šveicarijoje kartu su lėktuvo bilietais Mykolas išleido 136 eurus).Kai Mykolas dirba organizacijų konsultantu, padeda klientams į darbines situacijas įlieti žaidimo dvasios. Konfliktų atvejais moko pasitelkti nesmurtinę komunikaciją. Mykolas yra ir keturių vaikų tėtis, tad turi daug progų šiuos principus taikyti asmeniniame gyvenime.Apie nuotykių ir žaidimų psichologiją – su Mykolu Valainiu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokių rezultatų galima pasiekti, kai gydant psichikos sutrikimus vaistais, kartu pasitelkiama psichoterapija, judėjimas, palankesnė mityba ir atsitraukiama nuo tų sąlygų, kurios žmogų veda prie sunkios savijautos? Kas būtent medikamentinio gydymo metu mūsų smegenyse užkuria statybų procesus, sveikimą, o kas – destruktyvius pokyčius?Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Pastaraisiais metais vis pasirodo mokslinių tyrimų, teigiančių, kad vaizdo žaidimai paauglių psichinę sveikatą veikia ne taip neigiamai, kaip manyta anksčiau. Vis dėlto Pasaulio sveikatos organizacija piktnaudžiavimą kompiuteriniais žaidimais yra įrašiusi prie psichikos sveikatos sutrikimų. Apie rizikas, kurias kelia nekontroliuojamas buvimas prie ekranų, kalba ir priklausomybių srityje dirbantys specialistai.Kaip nustatyti, ar mokyklinio amžiaus vaiko santykis su telefoniniais ir kompiuteriniais žaidimais nėra ydingas? Ko imtis, jeigu atrodo, kad paaugliui atsitraukti nuo ekrano tampa vis sunkiau? Laidos pašnekovės – Oksfordo universiteto Eksperimentinės psichologijos ir Psichiatrijos departamentų mokslininkė Simona Skripkauskaitė ir Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė, konsultuojanti psichologė-psichoterapeutė Roma Jusienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lyčių lygybės siekiantys žmonės vis primena: vyrai Lietuvoje gyvena vidutiniškai dešimčia metų trumpiau nei moterys. Esą vien tai įrodo, kad ir visuomenės lygiu, ir asmeninėje kasdienybėje turime pamiršti posakius, jog „tikri vyrai neverkia“ ir kitus stereotipinius lūkesčius jiems. Kita vertus, vyrai, kurie pradeda atviriau kalbėti apie sunkumus ir nesistengia uždirbti daugiau už savo žmonas, gali sulaukti net artimųjų kritikos.Kas su lyčių lygybe susijusiais klausimais kalbama psichoterapeutų kabinetuose? Ar didesnis vyrų įsitraukimas į vaikų auginimą, buitį ir kitas moteriškomis ilgai vadintas sritis gerina pačių vyrų psichologinę savijautą?Laidos svečias – gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuolatinis neapibrėžtumas vadinamas šių laikų realybe. Daug kas sako: ar darbe, ar asmeniniame gyvenime – kurią sritį bepaimsi, visur kurti tolimus planus nėra prasmės ir vis dažniau reikia taikytis prie nenumatytų aplinkybių. Kaip gyventi neapibrėžtume ir į ką atsiremti, kai atrodo, jog nieko stabilaus šalia nėra?Laidos viešnia – streso valdymo konsultantė, Kognityvinės elgesio terapijos praktikė Janina Sabaitė-Melnikovienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

IT specialistas Arnas Rutkauskas savanoriauja mentorystės programoje „Big Brothers Big Sisters“: baigęs mokymus tapo didžiuoju draugu trylikamečiam paaugliui, su kuriuo dvi valandas per savaitę prasmingai leidžia laiką kartu. Šios tarptautinės programos vadovė Vilniuje, Paramos vaikams centro psichologė Vaida Gabė sako, kad jai nuolat ieškoma suaugusių savanorių ir vadinamų mažųjų draugų – vaikų nuo 7 metų ir paauglių, kurie jaučiasi vieniši ar patiria kitų sunkumų. „Big Brothers Big Sisters“ plečiasi ir į kitus Lietuvos miestus.Įvairūs tyrimai rodo, kad bendraudami su patikimu vyresniu draugu vaikai dažnai išdrąsėja, išmoksta laikytis taisyklių, rečiau įninka į žalingus įpročius. Kodėl vaikams tokios paveikios mentorystės programos ir kaip užtikrinti, kad vaiko draugystė su suaugusiuoju būtų saugi? Be paminėtųjų laidos svečių, prie pokalbio prisijungė ir Jungtinėje Karalystėje gyvenanti mokslininkė Elzė, kurios gyvenimą „Big Brothers Big Sisters“ keitė dukart.Ved. Giedrė Čiužaitė

Oro gynybos batalione ir Lietuvos Karo akademijoje dirbęs atsargos karininkas Linas Dungveckis dalį savo karjeros buvo vadovas, kuris nevengdavo savo pavaldiniams daryti psichologinį spaudimą, rezultatų siekti bausmių ir baimės atmosferoje. Susidūręs su žymiai pagarbesniu vadovavimo stiliumi ir pamatęs, koks jis efektyvus, ėmėsi lyderystės studijų. Prisidėjęs prie permainų Lietuvos karybos sistemoje, Linas Dungveckis vadovavimo ir darbo komandoje klausimais konsultuoja verslą. Sako, kad tie patys bendradarbiavimo principai veikia visur, kur tikslo siekia bent du žmonės, asmeniniame gyvenime – taip pat. Kokie tai principai ir kaip juos taikyti?Ved. Giedrė Čiužaitė

Visi gyvenime atliekame daugiau nei vieną vaidmenį. Psichologai sako, kad visi turime ir daugiau negu vieną subasmenybę, vidinį „aš“. Ar kažkurį vidinį „aš“ galima vadinti tikruoju? Ką daryti, kai atrodo, kad mūsų vaidmenys ir vidinės asmenybės kertasi, konfliktuoja ir dalis poreikių nuolat lieka užgniaužti? Kodėl mes labai skirtingai galime elgtis santykiuose su vis kitais žmonėmis? Laidos viešnia – Daiva Žukauskienė, geštalto psichoterapeutė, terapinio romano „Neparašyta knyga“ bendraautorė. Pagrindinė šio romano herojė taip pat sprendžia konfliktą tarp vidinių „aš“.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, dažnai patariama: kreipkis į psichologą. Tikintieji eina pas sielovadininkus, kiekvienas laisvas rinktis ir iš įvairių kitų autoritetų. Lietuvoje vis garsiau įvardinama dar viena galimybė: terapija pas filosofus. Neformalios Filosofinio konsultavimo draugijos nariai sako, kad pasaulyje filosofinis konsultavimas populiarėja kelis dešimtmečius, o jo esmė yra pokalbis, orientuotas į kliento gyvenimą. Kaip dirba filosofai-konsultantai ir kokių asmeninių krizių atveju jų pagalba gali būti veiksmingiausia? Laidos svečiai – filosofas, psichoterapijos kursantas Justinas Grigas ir filosofas, Vilniaus universiteto profesorius Tomas Sodeika.Ved. Giedrė Čiužaitė

Baimė vadinama emocija, kuri padeda žmonijai išlikti. Tačiau fobija – neracionaliai didelė baimė dalykų, kurie žmogui nesukelia tikro pavojaus – trukdo gyventi. Pasak psichologų, geriausia fobijas bandyti įveikti, o ne su jomis susitaikyti. Kaip su fobijų turinčiais klientais dirba Kognityvinės ir elgesio terapijos ir kitų krypčių psichoterapeutai? Kokių rezultatų galima tikėtis? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Perfekcionistais vadiname tuos, kurie kitiems ir sau kelia aukštus reikalavimus, bijo suklysti, o suklydę imasi negailestingos kritikos. Perfekcionistai dažnai atidėlioja darbus, nes laukia tobulų aplinkybių jiems. Būna, kad išsvajoto žingsnio taip ir nedrįsta žengti, nes pralaimi kovą su įsivaizduojamomis pabaisomis. Kaip atpažinti perfekcionizmą ir neįsipančioti į reikalavimus sau? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, lektorė dr. Agnė Matulaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Susirgę dažniausiai ieškome biologinių ligos priežasčių. Tačiau būna, kad fizinį negalavimą lemia ar smarkiai prie jo prisideda mūsų psichologinė būsena. Šis reiškinys vadinamas psichosomatika. Apie situacijas, kai skauda kūną, o gydyti reikia sielą, apie būdus išsiaiškinti mūsų jaučiamų sutrikimų kilmę – gydytojas psichiatras-psichoterapeutas, Vilniaus universiteto profesorius Eugenijus Laurinaitis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Žmogus, užgriūtas negandų ir chaoso, svajoja apie stabilią kasdienybę. Tačiau kai kasdienybė nusistovi, dažnas pasijaučia įkalintas rutinos. Mokslininkai tokį mūsų polinkį įprasti prie naujų dalykų ir ilgainiui jais nebesidžiaugti vadina hedonistine adaptacija. Kaip išlaikyti jausmą, kad gyveni prasmingai ir įdomiai? Pokalbis su kūrybiškumą kasdienybėje tyrinėjančiu psichologu-psichoterapeutu Donatu Noreika.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai paaugliai turi vidinių sunkumų, juos gali išreikšti destruktyviais veiksmais, pavyzdžiui, perdėtai kontroliuoti savo kūną, be jokio atsargumo svaigintis ar kitais būdais kenkti sau, gali būti – ir kitiems. Nors taip elgiasi ir suaugusieji, paaugliai rizikuoja dažniau. Kokios giluminės to priežastys? Kaip bręstančiam žmogui padėti įtampas įveikti saugiai? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Raidos psichopatologijos centro docentė Asta Adler.Ved. Giedrė Čiužaitė

Vilniaus universiteto profesorę Danutę Gailienę būtų galima vadinti Lietuvos visuomenės terapeute. Daugybę metų ji atlieka tyrimus psichologinio skausmo srityje – savižudybių, Lietuvos žmonių patirtų politinių represijų. Jos ir kolegų tyrimai šiemet įvertinti Mokslo premija, 2008 m. išleista Danutės Gailienės knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“ neseniai perleista ir tai yra viena svarbiausių studijų, padedanti suprasti dabartinę Lietuvos visuomenę.Visą karjerą profesorė yra ir konsultuojanti klinikinė psichologė, kuri akis į akį susitinka su klientu ir aptaria ne tik jo išgyventas traumas, bet ir kelius atsitiesti po jų, psichologinį atsparumą. Apie tai, apie mūsų visuomenės savijautą beveik metus tęsiantis karui Ukrainoje – su profesore Danute Gailiene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Jeigu vis kritikuoju save ar ieškau kaltų kitų, nuolat galvoju, ko neturiu ar ko nepadariau, sunkiai priimu sprendimus – tai dažnai rodo menką pasitikėjimą savimi ir tokia būsena slegia. Kaip žmogaus savivertę galima auginti, palaikyti – ir kūdikystėje, ir suaugus ar esant garbaus amžiaus, kai gali jaustis prarandantis kitų vertinamas savybes? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Rasa Šilalytė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Specialistai ir pačios vaikų sulaukusios moterys bei tėvais tapę vyrai Lietuvoje vis atviriau kalba: gimus kūdikiui gali apimti ne tik šviesios emocijos. Pogimdyminė melancholija, depresija ar dar sunkesnė pogimdyminė psichozė – visos šios būklės egzistuoja, apie visas verta žinoti ir dėl rimtų atvejų kreiptis rimtos pagalbos. Kokie lūkesčiai sau ir koks aplinkinių elgesys gali paaštrinti iššūkius gimus vaikui, o koks – padėti? Kodėl taip svarbu nesislėpti ir nesijausti vieniems? Laidos viešnios: akušerė Agnė Škudienė, psichologė-psichoterapeutė Sigita Valevičienė ir projekto „Mama mums rūpi“ viena iš autorių Nida Vildžiūnaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Tie, kam patinka liaudies dainos, pasakos, sako, kad jos veikia raminamai sunkiais gyvenimo atvejais, suteikia išminties atsidūrus įvairiose kryžkelėse. Šios laidos viešnia psichologė Austėja Agnietė Čepulienė siūlo naują terminą – etnoterapija – ir kviečia į savęs pažinimo susitikimus, kuriuose dainuojama. Psichologė atsakys, kada ir kaip gali padėti etnoterapija. Kitas laidos pašnekovas – gamtos mokslų daktaras Evaldas Pipinis. Jis pakomentuos galimą etninės muzikos ir kito paveldo terapinį poveikį iš neuromokslų perspektyvos.Ved. Giedrė Čiužaitė

Išbūti su skyrybų skausmu gali būti lengviau, jeigu žmogus turi su kuo kalbėtis apie byrant santykiams apimantį pyktį, vienišumą, gėdą, kaltę. „Erdvė tokiems besiskiriančiųjų jausmams išgyventi gali būti ir terapinė grupė“, – sako laidos pašnekovė psichoterapeutė Daiva Jasiulaitienė, konsultuojanti asmeniškai ir vedanti grupes Šeimos ir asmens saviugdos centre „Bendrakeleiviai“. Kokie žmonių įsivaizdavimai apie santykių krizes apsunkina skyrybas, jeigu jas tenka patirti patiems? Kas padeda pakilti po skyrybų?Ved. Giedrė Čiužaitė

LRT radijo laidos „Čia ir dabar“ pirmoji vedėja, žurnalistė Agnė Kairiūnaitė pakeitė ir gyvenamąją šalį, ir pagrindinę profesiją: šiuo metu Agnė su šeima įsikūrusi JAV, Jutos valstijoje, ir pradeda dirbti šeimų bei porų terapeute. Pirmąsias psichoterapijos studijas Agnė baigė dar Lietuvoje, tačiau tam, kad galėtų konsultuoti klientus JAV, ji privalėjo laikyti sudėtingus egzaminus, įstoti į vietinį universitetą – ir viskas pavyko, nors iš pradžių atrodė sunkiai įgyvendinama. Kaip siekiama didelių svajonių? Kaip veikia šeimų terapija, kuri gali padėti spręsti ir iš kartos į kartą keliaujančias problemas?Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokie turėtų būti Jūsų namai, kad į juos norėtumėte grįžti po darbų, pasitikti šventes ir tiesiog gerai juose jaustumėtės? Ką daryti, jei Jūsų ir kartu gyvenančių žmonių reikalavimai savai erdvei smarkiai skiriasi? Kaip su svarbiais namais atsisveikinti, jeigu prasideda kitas gyvenimo etapas? Apie namus ir santykius su jais – psichologė-psichoterapeutė, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė Irma Skruibienė ir architektė Guoda Bardauskaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Atleidimas visada trunka ilgai. Atleisti kitam arba sau – tai ne paspausti mygtuką“, – sako psichoterapeutė Gražina Sidorovienė, kartu su kunigu jėzuitu Antanu Saulaičiu rengianti patyriminius seminarus apie atleidimo galią. Abu pašnekovus pasikviečiau į studiją pasikalbėti apie atleidimo procesą ir žmogaus teisę neatleisti, jeigu jis jaučia, kad negali to padaryti.Ved. Giedrė Čiužaitė

Šios laidos tema – komplimentai. Problemų šeimoje, darbe, įvairiose kitose aplinkose kyla, kai pagyrimų yra gailima arba kai giriama už bet ką, nenuoširdžiai, siekiant kokių nors tikslų. Kas yra geras komplimentas? Ką apie mus atskleidžia tai, kaip giriame ir kaip reaguojame į gerą žodį? Studijos viešnia – psichologė Mirolanda Trakumaitė. Komplimentų sakymo įpročius mūsų kultūroje pakomentuos ir dr. Inga Hilbig iš Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto. Su studentais iš kitų šalių dirbanti mokslininkė sako, kad vienas iš užsieniečių dėmesį atkreipiančių reiškinių – lietuvių sakomi netiesioginiai komplimentai.Ved. Giedrė Čiužaitė

Uždaro būdo, drovesnius žmones aplinka dažnai spaudžia daugiau bendrauti, išsilaisvinti, esą tada jiems gyvenime labiau seksis. Ar taip ir yra? Ką reiškia, jei žmogus į įvairius pasiūlymus jums atsako: man to nereikia, aš – introvertas! Kada skirstymasis į introvertus, ekstravertus ir kitos asmenybių tipologijos padeda, o kada trukdo pažinti save ir kitus? Pokalbis su filosofu, psichoterapeutu Gediminu Milašiumi.Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie neištikimybės fenomeną – su didelę patirtį konsultuojant poras turinčiais psichologais-psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu. Ar partneriai visada gali neištikimybei užbėgti už akių ir santykių problemas išspręsti tarpusavyje, o ne už poros? Kaip elgtis, jeigu nuklydai į kairę arba išdavė tave? Ar gali būti darni vadinamoji atvira santuoka, kai partneriai leidžia sau papildomus santykius su kitais žmonėmis?Ved. Giedrė Čiužaitė

„Pavydas – skausmingas, nemaloniai dirginantis jausmas, susijęs su savęs pažinimo ir žmogiškosios vertės pojūčio stoka“ – sako psichologė-psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė, šios laidos pašnekovė. Kaip pavydą atpažinti ir jo koncentraciją gyvenime mažinti? Ar gali žmogus tobulėti ir apskritai gyventi nė kiek nepavydėdamas kitiems?Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuo lengvų pasikuždėjimų tarp draugų, bandymų nuslėpti iškrėstas eibes iki nenoro net artimiausiems žmonėms pasakoti apie skaudžias patirtis – vaikai ir paaugliai gali turėti įvairiausių paslapčių. Kokius nutylėjimus, pamelavimus ar temų vengimą galime laikyti natūralia vaiko pasaulio dalimi, o kada šalia esantys suaugę turėtų skubiai ateiti į pagalbą? Pokalbis su psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.Ved. Giedrė Čiužaitė

Išgyvename dar vieną krizę, kuri daugybę žmonių verčia taupyti. Vieni, atrodo, tai moka nuo pat gimimo, kaip ir užsidirbti. Kiti dėl pinigų nuolat jaučia stresą arba apskritai jų vengia (sąmoningai arba to nejausdami). Kas lemia žmogaus santykį su pinigais? Ar galima savo finansinę pasaulėžiūrą radikaliai pakeisti? Laidos svečiai – pats taupymo eksperimentų ėmęsis psichologas-psichoterapeutas Timas Petraitis ir psichologas, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.Ved. Giedrė Čiužaitė

Švenčionių rajone, buvusioje Seno Strūnaičio kaimo mokykloje, šiemet įkurtas terapinis ūkis socialinę riziką patiriančiam jaunimui. 16-24 metų merginas ir vaikinus, kurie nedirba, nesimoko, sunkiai pritampa prie visuomenės taisyklių, į šį ūkį kviečia organizacijos „Ugdančių patirčių namai“ psichologai, socialiniai ir jaunimo darbuotojai. Kaip veikia aplinkos ir darbo terapija? Kas į sudėtingas situacijas patekusiems jaunuoliams padeda jaustis vertingiems, kabintis prasmingos veiklos ir imtis atsakomybės už savo gyvenimą? Laidos svečias – terapinio ūkio įkūrėjas, psichologas, karjeros konsultantas Kristijonas Žičkus.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai žmogus, kuriam šešiasdešimt ar daugiau, sako: „Įsimylėjau!“, aplinkiniai dažnai abejoja, ar tai nuoširdu ir apskritai įmanoma. Tuo pat metu įvairiose visuomenėse pastebima tendencija: kuo ilgesnė žmonių gyvenimo trukmė, tuo didesnė tikimybė, kad jie naujus romantinius santykius kurs ir būdami vyresnio amžiaus. Apie stereotipus, vidines baimes ir brandžios meilės privalumus – su psichologe-psichoterapeute, knygų autore Lina Dirmote.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kai nerimastingos mintys trukdo gyventi, kai visa apimantis nerimas kyla ir dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių, žmogui patariama kreiptis į specialistus. Kuo gali padėti asmeninės terapijos ir darbas grupėse? Kaip mokytis valdyti nerimą patiems? Ar tai padaryti galime visi?Laidos viešnia – psichoterapeutė, Mindfulness Streso valdymo ir Kognityvinės elgesio terapijos trenerė Danguolė Krupovnickienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Grožio salonai mums žada dailią išvaizdą, ilgesnę jaunystę ir gerą savijautą. Tačiau būna, kad su procedūromis kūnui žmogus nusiperka jausmą, jog turi nuolat save taisyti. Apie mūsų savivertę, grožio meistrų atsakomybę ir galias – su psichologe, masažo specialiste Justina Kuckailiene.Ved. Giedrė Čiužaitė

Statusas, pinigai, prestižas, lūkesčiai – ar tai tikrieji varikliai, kurie veda į laimingą gyvenimą? Apgaulingas „ką žmonės pasakys“ jausmas trukdo atrasti vidinę darną, harmoniją, balansą ir veda į niekur. Tad kaip nepramiegoti sąžinės žadintuvo ir atrasti taiką su savimi – pokalbis su geštalto terapeute Daiva Žukauskiene.Ved. Lavija Šurnaitė

„Neturiu laiko“, „nespėju“, „trūksta valandų paroje“, „norėčiau sustabdyti laiką“ – kaip išsivaduoti iš laiko spąstų, kuriuos susikuriame patys? Ir apie magiją – kai išmokstame laiką valdyti: sustabdyti jį arba pagreitinti. Pokalbis su psichoterapeute, sielovadininke Rosita Pipiriene.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip sėkmingai kurti meilės ryšį ir bendrą gyvenimą su kitos šalies, tautos, kultūros ar rasės žmogumi. Mišrios poros iššūkiai, ypatumai, plonybės ir kiti uždaviniai. Profesine ir asmenine patirtimi dalinasi psichoterapeutė Brigita Kaleckaite.Ved. Lavija Šurnaitė

Vasaros metas tarsi žada poilsį ir naujų jėgų pliūpsnį, tad kodėl ne visiems pavyksta tinkamai pailsėti, o neretai grįžus į darbą juntamas dar didesnis nuovargis nei prieš atostogas? Ką darome ne taip ir kaip sau padėti – pokalbis su psichoterapeutu, Žmogaus studijų centro partneriu Justinu Buroku.Ved. Lavija Šurnaitė

Pasak logoterapijos – žmogaus egzistencijos prasmė – jo atsakomybė. Šios psichoterapijos sistemos autorius garsusis Viktoras Emilis Franklis kviečia gyvenimo iššūkius ir sunkumus priimti kaip gyvenimo klausimus, kurie yra mums užduodami ir į kuriuos turime atsakyti. V.Franklis išgyvenęs ne vieną koncentracijos lagerį, sugebėjo ten atrasti laimę ir prasmę. O kaip to išmokti galime kiekvienas?Ved. Lavija Šurnaitė

Iki žinių patikrinimo maratono pradžios lieka vos pora savaičių. Kaip sąmoningai ir išmintingai išnaudoti šį laiką? Kas padeda ir kas kenkia, ruošiantis egzaminams? Kaip numalštinti paniką egzamino rytą? Kaip vaikai, tėvai ir pedagogai veikia vieni kitus psichologiškai per šį įtemptą laikotarpį? Pokalbis su Paramos vaikams centro psichologe Erna Petkute.Ved. Lavija Šurnaitė

Krizė, pandemija, karas – ar jau leidžiame vyrams verkti, būti silpniems, bijoti ir rodyti kitus nepatogius jaumus ir būsenas? Kokius lūkesčius vyrai kelia sau ir ko iš jų tikisi aplinka? Kas nutinka, jei lūkesčiai neišsipildo? Kaip padėti vyrams suvokti, pripažinti ir priimti savo jautrumą? Apie tai pokalbis su psichologu Pauliumi Skruibiu.Ved. Lavija Šurnaitė

Kodėl amžinai jaučiame kaltę prieš tėvus? Kaip santykiai su tėvais lemia ryšį su partneriu? Kodėl tėvai negali būti geriausiais draugais atžalai? Kaip dažnai skambinti tėvams normalu? Kodėl vieni džiaugiasi, kai vaikai išssikrausto, o kiti lieja ašaras? Šie ir kiti klausimai pokalbyje su psichoterapeutu, Žmogaus studijų centro partneriu Justinu Buroku.Ved. Lavija Šurnaitė

Psichoterapeutė ir sielovadininkė Rosita Pipirienė pastebi naują reiškinį - žmonės „perdega“ nuo empatijos Ukrainai. Stačia galva pasinėrę į karo įvykius, žmonės krenta į savo pačių psichologines duobes. Kaip išlaikyti sveiką balansą tarp empatijos, pagalbos kitiems, nepamirštant, kas yra svarbu puoselėjant ir savo emocinę būklę.Ved. Lavija Šurnaitė

Rašymo terapija: kas tai, kuo ir kada naudinga; metodika ir technikos. Rašymo terapijos galimybės ir poveikis. Kaip rašyti, kad tai būtų terapiška, pasakoja Žydrė Dargužytė-Černiauskė, Geštalto psichoterapijos praktikė, neuroedukatorė, knygos „Rašymo terapija: nuo žodžio iki jausmo“ autorė.Ved. Lavija Šurnaitė

Žmogaus ir šuns ryšys yra fenomenalus – tai patvirtina psichologai ir kaniterapeutai. Kodėl žmonės ir šunys taip gerai jaučiasi vieni kitų draugijoje? Kaip šie augintiniai keičia žmonių likimus ir gydo mūsų emocijas pasakoja psichologė, kaniterapeutė Joana Grygutis.Ved. Lavija Šurnaitė

„Dažnai žmonės jautrumą suvokia kaip silpnybę, todėl bando „būti stiprūs“, būsenoms nepasiduoti, o su jausmais kovoti, bet tie jausmai, atrodo, lyg tyčia dar atkakliau neduoda ramybės”, – sako psichologas, socialinių mokslų dr. Donatas Noreika.Kas padeda gyventi, kai jaučiamės pažeidžiami? Kaip jautrumą paversti stiprybe? Kaip gyventi su „plona oda“? Ir dar daugiau klausimų – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Skaitymas gali būti malonumas, bet gali būti ir pagalba išspręsti vienatvės, liūdesio, netekties, santykių, savęs pažinimo klausimus. Knyga gali būti vaistas nuo daugelio ligų. Kaip vartoti biblioterapiją kaip vaistą, kaip tapti sau pačiam terapeutu?Skaityti – tai ne raides jungti į žodžius, sako sertifikuota geštalto terapeutė, trenerė ir lektorė Daiva Žukauskienė. Skaityti, pasak jos, tai prisiliesti prie kito žmogaus pasaulio ir jo padedamam pažinti savo sielą ir savo gyvenimą. Kaip biblioterapija moko giluminio, lėto, intensyvaus ir prasmingo skaitymo - pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Emocinis valgymas dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas. Psichologų manymu, svorio kontrolė, pirmiausiai, yra susijusi su mūsų psichologija: nuostatomis, įsitikinimais, išmoktu elgesiu (įpročiais). Visai ne fizinis alkis, o santykis su maistu ir jausmai bei emocijos lemia, kiek ir ko suvalgome. Tad kaip atskirti emocinį ir fiziologinį alkį bei tyrinėti emocinio valgymo priežastis? Ir ką daryti užklupus nenumaldomam norui valgyti? Pokalbis su psichologe Ieva Sabaliene.Ved. Lavija Šurnaitė

Raminamųjų vaistų vartojimas Lietuvoje gana paplitęs, tačiau žinių apie tinkamą jų vartojimą turi ne kiekvienas geriantis trankviliantus. Kada jie itin reikalingi, o kada jau peržengiama plonytė nepastebima priklausomybės linija? Pokalbis su gydytoja psichiatre psichoterapeute Goda Tikniūte.Ved. Lavija Šurnaitė

Baimė, nežinomybė, panika ir kiti sunkūs jausmai, stebint gąsdinančius įvykius pasaulyje, apninka ne tik suaugusius, bet ir vaikus. Kaip su vaikais ir paaugliais kalbėti apie šiurpą keliančius dalykus: karą, smurtą, žūstančius žmones ir kt. Kaip padėti vaikui susitvarkyti su savo emocijomis, kad jos netaptų prieš kitus ar save patį nukreipta agresija? Pokalbis su psichologe, viena iš „Paramos vaikams centro“ steigėja Erna Petkute.Ved. Lavija Šurnaitė

Tiesiogiai iš Boriso Nemcovo skvero, kur vyksta LRT RADIJO ir „Laisvės TV“ protesto akcija „Laisvė šviečia“.Pokalbis su lietuviais, padedančiais karo siaubumus išgyvenančiai Ukrainai.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip nepasiduoti baimei ir panikai dėl karo patiems ir palaikyti engiamus, puolamus žmones? Kaip atskirti tikrąją pagalbą ir empatiją nuo menamos? Kaip atpažinti nuoširdų norą padėti nuo paslėpto troškimo demonstruoti savo galias? Apie tai pokalbis su psichoterapeute, sielovadininke Rosita Pipiriene.Ved. Lavija Šurnaitė

Kuo ypatingas šis gyvenimo tarpsnis žmogaus gyvenime? Kaip jame būti, gyventi, mėgautis? Kuo jis pranašus prieš kito amžiaus tarpsnius? Kaip nebijoti senti? Kaip pačiam priimti šį neišvengiamą virsmą bei suprasti kitą žmogų, kuris jau įžengęs į sidabrinį amžių? Kaip suprasti, ko iš tiesų trokšta garbaus amžiaus žmonių širdys, nematyti jų tik per ligų, pensijų prizmę. Pokalbis su psichologe Živile Kaniaviene.Ved. Lavija Šurnaitė

Ir vėl tas pats! Nors buvote sau prisiekę, kad daugiau taip nesielgsite, nekalbėsite, neužmegsite ryšių ir pažinčių su netinkamais žmonėmis, bet nepageidaujamos situacijos vis kartojasi, grįžta ir klampina. Kaip išeiti iš „užburto“ rato ir pakreipti savo gyvenimą palankesne linkme, pokalbis su psichologe Vaiva Juškevičiūtė- Gabaldón.Ved. Lavija Šurnaitė

Kada ir kaip apsigaunama, kad suvartotas alkoholis dar „nepavojingas“? Kaip tas pats alkoholio kiekis veikia vyro ir moters organizmą? Kodėl liaudyje sakoma, kas „moterys prasigeria greičiau“? Kas lengviau pripažįsta turintis bėdų su alkoholiu? Kokie gydymo metodai labiau tinka vyrams, o kokie moterims? Kaip padėti, paskatinti pradėti gydymą kenčiančiam šią priklausomybę? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Goda Tikniūtė.Ved. Lavija Šurnaitė

Medikai visame pasaulyje dažnai tapatinami su herojais. Neretai ir patys sau jie kelia nepasiekiamus standartus. Tuo tarpu moksliniai tyrimai metų metus rodo, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai nuolat balansuoja ties perdegimo riba, o dalis patiria ir sunkesnių emocinių sutrikimų. Kaip padėti medikams pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip išmokti atsiverti, kalbėti, prašyti pagalbos? Kaip stoti akistaton su krize - priimti, suvokti, kaip elgtis, leisti sau gedėti dėl žmonių, įvykių ir pan.Pokalbis su psichologu Pauliumi Skruibiu.Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbis su Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto įkūrėju, psichoterapeutu prof. Rimantu Kočiūnu apie praeitų metų neišsipildžiusius lūkesčius, naujųjų tikslus, naujamečius pažadų sąrašus – kaip tai mus veikia: motyvuoja ar žaloja?Kodėl nuolatinis tobulumo siekimas veda prie būklės būti amžinai nelaimingu. Kaip pagaliau pasijusti pakankamu žmogumi. Kaip išmokti sveikai vertinti ir priimti savo gyvenimą, likimą. Kaip atsikratyti ar bent sušvelninti „nepasisekusių metų“ ar net „nepasisekusio gyvenimo“ jausmą ir dar daugiau.Ved. Lavija Šurnaitė

Net ir gražiausios metų šventės ne visada ir ne visiems blizga ir yra laukiamos. Daliai žmonių tai sukelia didelį stresą, nerimą, nepasitenkinimą, sustiprina vienatvės jausmą ir kitus nemalonius išgyvenimus. Kaip sušvelninti skaudulius per šventes ir dėl švenčių, pokalbis su psichoterapeute, sielovadininke Rosita Pipiriene.Ved. Lavija Šurnaitė

Vaikų ir paauglių psichologė Milda Kielė atskleidžia priežastis, kurios lemia netinkamą vaiko elgesį ir pataria, ką daryti tėvams – kokie būdai padeda koreguoti atžalos elgesį, kodėl kompromisai yra gerai, o bausmės – blogai. Taip pat kaip elgtis su netinkamu vaiko elgesiu ne tik tėvams, bet ir mokytojams, auklėtojoms, kitiems šalia esantiems.Ved. Lavija Šurnaitė

Nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo santykių, intymumo ir artumo baimė, perdėtas kaltės jausmas, poreikis kontroliuoti ir pykčio priepuoliai, polinkis gelbėti kitus, darboholizmas, trapus savasties jausmas, valgymo sutrikimai, žema savivertė – tai gali būti išdavos ir traumos jau suaugusio žmogaus gyvenime, sąlygotos skaudžios patirties augant su geriančiu tėvu, motina ar abiem. Kaip iš to išsivaduoti ir pakreipti savo gyvenimą teigiama linkme – pasveikti nuo tėvų alkoholikų – pokalbis su psichoanalitike, knygos „Pasveikti nuo tėvų alkoholikų“ bendraautore Agne Kirvaitiene.Ved. Lavija Šurnaitė

Susirgus depresija, kenčia ne tik pacientas, bet ir jo artimieji. „Depresija – ne kojos lūžis. Kadangi gipso nematyti, artimiesiems sunku suprasti, ką jaučia sergantysis“, – sako psichologas Antanas Mockus. Kodėl labai svarbu sąmoningai domėtis liga ir artimojo savijauta, o bendraujant su sergančiuoju vengti patarimų ir prastos savijautos neigimo?Ved. Lavija Šurnaitė

Ar visada vaikai konkuruoja? Kaip elgtis tėvams – kištis į atžalų konfliktus ar palikti savieigai? Kokias klaidas daro tėvai? Kaip padėti pirmagimiui priimti naują mažylį? Kokią įtaką mūsų tolimesniam gyvenimui turi santykiai su broliais ir seserimis vaikystėje? Ir dar daugiau aktualių klausimų su vaikų psichologe, 3-jų vaikų mama Ieva Šuipe.Ved. Lavija Šurnaitė

Poros santykiai cikliški kaip metų laikai, teigia psichologė psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė. Pavasaris, vasara, ruduo, žiema ir vėl iš naujo – būdinga ne tik gamtai, bet ir dviejų žmonių romantiškam ryšiui. Kaip suprasti ir atpažinti, koks „sezonas“ įsivyravo jūsų santykiuose? Kaip tą laikotarpį gyventi ir elgtis? Kaip puoselėti ryšį, kai įžengiame į sunkius jausmų raidos etapus?Ved. Lavija Šurnaitė

Kodėl žmonės linksta į kraštutinumus ir kuo tai kenksminga? Kaip atskirti darboholizmą nuo darbštumo, o tinginystę nuo poilsio? Kaip atrasti aukso viduriuką – išsaugoti psichinę sveikatą bei neprarasti darbingumo? Apie tai pokalbis su psichologu psichoterapeutu Justinu Buroku.Ved. Lavija Šurnaitė

Sakoma, kad „motinos – dukters“ santykis pats sudėtingiausias iš visų galimų variantų: „motinos – sūnaus“, „tėvo – dukters“, „tėvo – sūnaus“ ryšiai yra daug mažiau prieštaringi, perpildyti jausmais ir emocijomis. Susiliejimas ir panašumas, idealizacija ir nuvertinimas, konkurencija, kova ir vienybė, palaikymas, tapatumas ir atsiskyrimas, – tokie skirtingi ir priešingi šio santykio dėmenys, kuriuos aptariame su psichologe psichoterapeute Jurga Dapkevičiene.Ved. Lavija Šurnaitė

„Susitelkę į savo emocinę būklę, žmonės pernelyg dažnai pamiršta savo kūno svarbą ir jo nedalomumą nuo proto ir sielos“, – teigia psichologė psichoterapeutė ir kūno judesio terapeutė Daiva Talijūnienė. Kūnas tiek daug turi mums ką pasakyti, bet kaip jį išgirsti ir suprasti?Ved. Lavija Šurnaitė

Kokie ženklai išduoda, kad porai reikia pagalbos iš šalies? Ką daryti, jei vienas poros dalyvis nori kreiptis į specialistus, o kitas atsisako tai išbandyti? Kaip išdrįsti kalbėti apie intymiausius poros dalykus prieš nepažistamą žmogų? Kokių tikslų vedamos poros pasibeldžia į psichologo duris? Apie tai pokalbis su porų terapeute, klinikine psichologe dr. Vilija Girgžde.Ved. Lavija Šurnaitė

Kaip atpažinti depresijos daigelius ir neleisti ligai įsišaknyti? Kiek savarankiškai esame pajėgūs tai daryti, kiek svarbi mūsų savipagalba? Kaip nepainioti depresijos su liūdesiu ir kitomis nemaloniomis emocijomis? Kokiems žmonėms iškyla didesnė grėsmė susirgti depresija? Ką galime daryti kasdien, tausodami savo emocinę sveikatą?Apie tai pokalbis su Depresijos įveikimo centro įkūrėju ir klinikiniu psichologu Antanu Mockumi.Ved. Lavija Šurnaitė

Kodėl vaikas negali visada būti tik geros nuotaikos, nors tėvai dažnai to tikisi. Kuo unikalus vaiko jausmų pasaulis. Kada nepatogios vaiko emocijos reiškia jo natūralią raidą, o kada tėvams vertėtų sunerimti. Ir dar daugiau pokalbyje su vaikų ir paauglių psichologe Milda Kiele.Ved. Lavija Šurnaitė

Manote, kompleksuoja tik silpnieji ir nevykėliai? Anaiptol. Visi turime kompleksų, tik vieniems jie griauna gyvenimą, o kitiems padeda siekti aukštumų, teigia psichoterapeutas ir psichologinių knygų autorius Andrius Kaluginas.Pokalbis apie vyrų ir moterų kompleksus, jų priežastis ir pasekmes, atpažinimo būdus ir rekomendacijas, kaip juos įveikti ir keistis.Ved. Lavija Šurnaitė

Ką reiškia kurti santykį su negyvu daiktu – namais? Kas žmogui yra namai - tai fizinis ar dvasinis dalykas? Ką mūsų namai pasako apie mus? Kodėl vieni nuolat keičia gyvenamąją vietą, o kitiems kraustymasis prilygsta katastrofai? Ir dar daugiau klausimų pokalbyje su psichologe, knygos „Namų psichologija“ bendraautore Irma Skruibiene.Ved. Lavija Šurnaitė

Terminai „sielovada“ ir „sielovadininkas“ girdimi vis dažniau, bet ar daug apie tai jau žinome? Kaip sielovada stoja greta psichoterapijos? Ar gali psichologas būti ir sielovadininku? Kaip suprasti, kas tinka man? Pokalbis su psichoterapeute Rosita Pipiriene.Ved. Lavija Šurnaitė

Kodėl mums reikalingas visas spektras emocijų, nors trokštame tik teigiamų? Kaip išmokti nekabinti jausmams etikečių „blogas/geras“ , o priimti savo vidinį pasaulį kaip visumą? Pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite.Ved. Lavija Šurnaitė

Šiuolaikinio vaiko pasaulis kupinas iššūkių: mokyklos užduotys, technologijų pavojai, bendravimais su draugais ir kita. Vaikui gyventi ir augti lengviau, kai jis jaučia artimą ryšį su tėvais. Tačiau užmegzti tokį santykį su savo atžala ne visada paprasta. Nuo ko pradėti? Kas tokį ryšį stiprina ir silpnina? Kaip bendravimas turi keistis su vaiko amžiumi? Ir kiti aktualūs klausimai kartu su psichologe Ieva Šuipe.Ved. Lavija Šurnaitė

Kodėl auginant vaikus svarbu nebijoti klysti, o suklydus - tai pripažinti ir atsiprašyti? Dėl kokio vaikų elgesio ir žodžių skirtingais amžiaus tarpsniais svarbu nekelti vidinių dramų patiems suaugusiems? Apie tai – paskutinėje šio sezono laidoje.Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė ir Giedrė Čiužaitė

Konfliktiški santykiai: kada reikia pasakyti „gana“, o kada dar verta dėti pastangas kažką keisti?Ved. Viktoras Keturakis ir Giedrė Čiužaitė

Ar įmanoma pasiruošti senatvei? Kodėl kai kurių klausimų apie vyresnio žmogaus gyvenimą vengiame? Kurios su senatve susijusios baimės pagrįstos, o kur stereotipų yra gerokai per daug?Ved. Antanas Kairys ir Giedrė Čiužaitė

Psichologei psichoterapeutei Rositai Pipirienei patinka cituoti iš Rytų kultūros žinomą posakį, jog iš padėties be išeities visada galima rasti tris išeitis. Kaip neprarasti vilties, kai išgyveni krizę?Ved. Giedrė Čiužaitė

Kaip mes buriamės į grupes laikais, kai itin svarbūs tapo virtualūs socialiniai tinklai? Kodėl kai kuriomis temomis vyksta itin aršūs ginčai ir ar realu kitą įtikinti pakeisti savo nuomonę?Ved. Antanas Kairys ir Giedrė Čiužaitė

Nors per pandemiją išaugo eilės pas visų sričių psichologus, daliai tėvų kyla abejonių, kada ir ar apskritai verta kreiptis į vaikų ar paauglių psichologą. Kaip įprastai vyksta darbas su vaiku ir jo artimaisiais ir kokio rezultato būtų galima tikėtis? Kodėl, kaip sako specialistai, neįmanoma išpildyti dalies tėvų noro „paremontuoti jų vaiką“ nededant pastangų patiems tėvams.Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė ir Giedrė Čiužaitė

Kas yra trumpalaikė ir ilgalaikė laimė, gyvenimo prasmė? Kaip jų siekti nepakliūnant į galimus dabar populiaraus pozityvumo spąstus?Ved. Viktoras Keturakis ir Giedrė Čiužaitė

Kaip paaugliams padėti išgyventi karantino sunkumus? Kodėl svarbu pastebėti, jei jie yra šoko būsenos, išgyvena netekties jausmą, apimti bejėgiškumo? Laidos viešnia – psichologė, Vilniaus universiteto docentė Asta Adler, dirbanti Raidos psichopatologijos centre ir su kolegomis atlikusi tyrimą apie paauglių išgyvenimus per pandemiją.Ved. Giedrė Čiužaitė

Laidos svečiai – dainininkė Jurga Šeduikytė ir jos psichologas Gintaras Šmatavičius, kartu parašę laiškų knygą apie žmogaus santykį su savimi, kitu ir pasauliu.Ved. Giedrė Čiužaitė

Apie psichologijos mokslo ribas, madas ir situacijas, kai verta suabejoti pasiūlymais, kaip Jūs turėtumėte spręsti svarbias gyvenimo problemas.Ved. Antanas Kairys ir Giedrė Čiužaitė

Kada humoras ir ironija yra atsipalaidavimo, smagaus bendravimo dalis ir geras būdas pamatyti situaciją kitaip, o kada aštriau pasisakantis žmogus turėtų pripažinti, kad peržengia ribas?Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė ir Giedrė Čiužaitė

Kovo 8-ąją, Tarptautinę moterų solidarumo dieną pasikalbėkime, kodėl ši diena suvokiama taip skirtingai ir apie patį solidarumą. Kada mokame palaikyti viena kitą ir kada suprangumo kitaip nei mes pačios gyvenančioms moteris labai trūksta?Laidos viešnios – psichologė, socialinių mokslų daktarė Aliona Šalaj, psichologė, Pagalbos moterims linijos atstovė Aušrinė Krikščionaitienė, humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Sakoma, kad jau vienerių metų vaikas yra suformavęs savo santykį su pasauliu ir žmonėmis. Ar iš vaikystės ateinančias gilumines nuostatas ir įpročius įmanoma pakeisti?Ved. Viktoras Keturakis ir Giedrė Čiužaitė

Čia ir dabar. Ved. Giedrė Čiužaitė

Nėštumas, gimdymas, pirmieji mėnesiai su kūdikiu mamai, tėčiui ir kitiems šalia esantiems gali būti ypač jautrus laikas. Pandemijos metu dalies poreikių ir norų, susijusių su vaiko atsiradimu, įgyvendinti nepavyksta. Kaip šį laiką išgyventi kuo ramiau? Viena iš laidos vedėjų, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė, parašė daktaro disertaciją iš gimdymo ir gimimo psichologijos srities. Kalbinsime ir Dulų asociacijos atstovę Liną Gabrijolavičienę.Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė ir Giedrė Čiužaitė

Pasikalbėkime apie nuovargį, kurio per karantiną daugelis jaučiame daugiau – kas dėl darbinio, kas dėl emocinio krūvio, o kas viską sudėjus kartu. Kada reikia sau pripažinti ir kitiems pasakyti, kad darai daugiau negu gali atlaikyti? Ar įmanoma nuovargio nejausti, jei žongliruoji tarp kelių atsakomybių?Ved. Viktoras Keturakis ir Giedrė Čiužaitė

Pandemijos metu, kai daugiau įtampos, daliai žmonių kyla didesnis potraukis bandyti užsimiršti ar problemas spręsti priklausomybę sukeliančiais būdais. Kokių papildomų rizikų kelia alkoholio ar kitų medžiagų vartojimas namuose? Ką gali padaryti šalia esantys žmonės?Laidos svečias – priklausomų asmenų bendruomenėje „Aš esu“ dirbantis psichologas Dmitrijus Škulis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Patarlė teigia: pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi. Ar tikrai? Kokie žmonės mums patinka ir kiek svarbus kito grožis? Ar tiesa, kad traukia priešingybės? Laikais, kai didelė dalis mūsų pažinčių vyksta internete ir įvairių programėlių pagalba, aptarsime ir kaip patrauklumo dėsniai veikia vitualioje erdvėje.Ved. Antanas Kairys ir Giedrė Čiužaitė

Visi susiduriam su sunkumais. Jie gali būti fiziniai, finansiniai, sveikatos ar kiti. Deja, tie sunkumai dažnai užsitęsia. Gyviausias pavyzdys – koronaviruso paplitimas, sergamumas, darbo, judėjimo, lankymosi apribojimai. Kai būna sunku, gali kilti noras paburbėti, padejuoti, pasipiktinti. Ar tas noras sveikas? Ar nerizikuojam užstrigti ir tapti gyvenimo bambekliais? Apie tai pasikalbėsime, o gal ir paburbėsime laidoje.Ved. Viktoras Keturakis ir Giedrė Čiužaitė

Ką vienas kitam galime pasakyti prisilietimais? Kaip prisilietimai veikia žmogų ir jo savijautą? Ir kaip prisilietimai – nuo kasdienių apkabinimų iki įvairių rūšių masažo – gali padėti gyti ir sveikti nuo įvairių emocinių patirčių? Laidoje dalyvauja psichologė ir masažo terapeutė Justina Kuckailienė.Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė

Šiuolaikinis neuromokslas sako: mes esame mūsų smegenys. Ką tai reiškia iš psichologijos perspektyvos? Kaip procesai smegenyse veikia mūsų elgseną ir savijautą? Kaip sklandžiau siekti kasdieninių tikslų ir pasiruošti smegenų senėjimui?Laidos viešnia – neuropsichologė, knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė Ramunė Dirvanskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Atrodo, kad vis daugiau žmonių socialiniuose tinkluose, per žiniasklaidą atvirai dalinasi patirtimis, kurios anksčiau buvo laikomos per daug intymiomis, kad sulauktų viešumo. Atvirai kalbama ir apie ypač skaudžius dalykus. Kokia atvirumo prasmė, galia ir kaina? Laidos viešnios – poetė Vitalija Maksvytė bei psichologė Agnė Matulaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kokie yra svarbiausi vaikų emociniai poreikiai ir kaip į juos tinkamai atliepti? Ar mokame atskirti vaikų poreikius ir norus? Kaip nepamesti iš akiračio to, kas svarbiausia vaikų emocinei gerovei šiuo sudėtingu pandemijos laiku? Pokalbis su psichologe Ieva Šuipe (Monikos Požerskytės Kalvelės nuotr.)Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė

Dažną vakarą atrodo, kad diena prašvilpė. Dalis žmonių jaučia, kad ir visi šie metai lekia milžinišku greičiu, kad ir kiek karantinų tektų atlaikyti, Kaip mūsų visuomenėje įsivyravo greitasis laikas, kaip jis keičia mus ir ar įmanoma grįžti į lėtesnį laiką? Laidos viešnia – sociologė Milda Pivoriūtė.Ved. Antanas Kairys

Nuobodulį dažniausiai suvokiame kaip vengtiną patyrimą. Siejame jį su tuštuma, liūdesiu, beprasmybe. O ar galime mokytis nuobodžiauti? Laidos svečias – psichoterapeutas Robertas Petronis.Ved. Viktoras Keturakis

Toliau gyvename pandemijos sąlygomis. Prie jos valdymo prisijungę psichikos sveikatos ekspertai sako, kad valdžiai ir specialistams reikia labiau atsižvelgti į žmonių mąstyseną, kai priima su koronavirusu susijusius sprendimus ir juos praneša. Apie pandemiją ir psichologiją – pokalbyje su Sveikatos ekspertų tarybos nariu, psichologu Pauliumi Skruibiu.Dar du laidos pašnekovai – užsienio šalyse gyvenantys lietuviai. Tai akupunktūros gydytojas Vitalis Skiauteris iš Naujosios Zelandijos, kuris sako, kad šioje šalyje beveik sustabdyti koronavirusą padėjo Vyriausybės žinutė, jog svarbu būti 5 milijonų komanda ir galvoti, kaip neužkrėsti kitų. Mintimis dalinasi ir Norvegijoje gyvenanti rašytoja Rūta Mataitytė kuri jau 263 dienas.„Facebook“ paskyroje rašo gyvenimo pandemijos metu dienoraštį.Ginos Bei nuotr.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Čia ir dabar“ – ne tik LRT radijo laidos pavadinimas, bet ir žmogaus būsena, apie kurią kalba dėmesingo įsisąmoninimo mokytojai. Ką apie šį populiarėjantį saviugdos būdą – dėmesingą įsisąmoninimą – sako jį taikantys žmonės, psichologijos mokslininkai ir išmanantieji Rytų kultūrą, kur per amžius kalbama apie meditaciją ir gebėjimą pajausti akimirką? Laidos svečiai – psichologas Paulius Rakštikas, Rytų kultūros žinovė Ieva Rutė, jogos mokytoja ir neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. // Iliustracija Unsplash.comVed. Antanas Kairys

Šiuolaikinė Vakarų visuomenė kartais pavadinama vienišių minia. Ką žmogui duoda ir ką iš jo atima vienatvė? Kaip palaikant ryšį su kitais išsaugoti save?Ved. Giedrė Čiužaitė ir Viktoras Keturakis

Tiems, kas nori sveikesnio ir lieknesnio kūno, dažnai sakoma, kad neužteks vien peržiūrėti meniu ir daugiau judėti. Siūloma ir gilintis į save: stebėti, kokias emocijas kelia maistas, pajausti, kokių produktų ir įpročių link kreipia skonio juslės ar intuicija. Apie valgymą ir savęs pažinimą – su psichologe-psichoterapeute Rosita Kanapeckaite ir intuityviojo valgymo konsultante Ingrida Augute.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl svarbu su vaikais kalbėtis apie netektis, mirtį, išsiskyrimus? Kaip atsakyti į skirtingo amžiaus vaikų klausimus šiomis temomis? Laidos viešnia – psichologė Ingrida Černiauskienė.Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė

Pokalbis apie sudėtingus ryšius tarp religijos ir psichologijos. Kuo panašios ir kaip skiriasi kunigo ir psichologo veikla? Kam žmogui apskritai reikia tikėjimo? Laidos svečias – kunigas Arūnas Peškaitis, baigęs ir psichologijos mokslus.Ved. Antanas Kairys

Ar atsimenate žaidimą su vaikais, kai suaugęs artimasis padaro netikėtą, staigų judesį, kyšteli galvą iš už kampo ir vaikas išsigąsta, o po to krykščia? Gali būti, kad mes nesustojam žaisti šio žaidimo ieškodami situacijų, kai galime išsigąsti. Apie tai, kaip mes patys save gąsdiname, ko siekiame, ką gauname taip darydami – su filosofu Nerijumi Mileriumi.Ved. Viktoras Keturakis

Ar prisimenate, ko bijodavote ar nerimaudavote vaikystėje? Ar gali būti, kad dabar tie vaikiški nerimai ir baimės kelia šypseną? Suaugusiems kartais atrodo, kad vaikų nerimas ir baimės yra „išaugamos“, praeinančios ir dėl to nelabai rimtos. Tačiau vaikams jų nerimas yra tikras ir suaugusiųjų rūpesčio reikalaujantis patyrimas. Laidoje kartu su psichologe psichoterapeute Inga Leonavičiūte kalbėsimės, dėl ko nerimauja vaikai, kaip galime suprasti ir atpažinti, kad vaikas nerimauja, koks suaugusiųjų elgesys gali stiprinti vaikų nerimą, o koks – padėti vaikams susidoroti su nerimą keliančia situacija.Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė

Kai kalbame apie santykius ir žmones, vis dažniau skamba apibūdinimas „toksiški“. Ką šis žodis reiškia psichologijoje? Kaip atpažinti, kas nuodija mus, kaip galime kenkti patys? Kodėl santykiuose tokios svarbios ribos? Laidos viešnia – psichologė Aušra Mockuvienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Nuotolinis darbas dar ir prieš COVID-19 pandemiją buvo dažnai aptarinėjama tema. Tačiau būtent karantinas privertė daugelį organizacijų skubiai bent dalį darbuotojų perkelti dirbti nuotoliniu būdu. Kokias psichologines pasekmes darbas iš namų turi tiek darbuotojui, tiek visai organizacijai? Laidos viešnia – organizacijų psichologė dr. Rita Rekašiūtė-Balsienė.Ved. Antanas Kairys.

Mes, žmonės, esame protingos būtybės ir savo protą galime ištobulinti iki subtiliausių mokslo bei kūrybos pasiekimų. Mes taip pat esame gyvūnai, kurie vengia nemalonių pojūčių, tad tobuliname savo vengimų strategijas. Pakalbėkime, kaip ir ko mes savo gyvenime vengiame? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė Lina Vėželienė.Ved. psichologas Viktoras Keturakis

Kaip kuriame ryšį su gamta? Kuo jis vertingas žmogui? Kokios yra psichologinės pasaulį užklupusios ekologinės krizės pasekmės? Ir kaip pasiekti, kad žmogaus santykis su gamta būtų ne vien vartotojiškas, bet ir tausojantis bei saugantis? Laidos viešnia – psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doktorantė Dovilė Šorytė.Ved. psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Laidos „Čia ir dabar“ viešnia – psichologė, naujo psichoterapinio romano „Pakelk mane aukštai“ autorė Genovaitė Petronienė. Kaip romano skaitymas gali tapti terapija? Kaip realiame gyvenime žmonės dirba su psichologais, kai sprendžia sunkumus, kylančius dėl skaudžių vaikystės patirčių, skyrybų ir kitų situacijų? Ved. Giedrė Čiužaitė

Cia ir dabar. Ved. Giedre Ciužaite Kaip pajausti, kad iš saves ar kitu norime per daug? Del ko skaudžiausiai nusiviliame ir kokie nusivylimai reikalingi? Apie lukescius ir nusivylimus – su psichologu Viktoru Keturakiu.

Kas psichologiniu požiūriu yra tvarkingi namai? Ar tikrai tvarka žmogaus namuose jo vidinę darną? Kas lemia žmogaus požiūrį į daiktų kiekį ir švarą jo aplinkoje? Pagrindinė laidos pašnekovė – psichologė Irma Skruibienė, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Čia ir dabar. Ved. Giedrė Čiužaitė Apie „rizikos grupės asmenis“ ir panašius apibendrinimus mūsų gyvenime. Pokalbis su psichologu Antanu Kairiu.

Ką daryti, jei jūsų paauglio emocijos per karantiną banguoja labiau nei įprastai? Kodėl šiuo laiku ypač svarbi suaugusiųjų pagalba, nors paaugliai dažniausiai linkę jos atsisakyti? Apie paauglystę ir karantiną – su psichologe Jurgita Smilte Jasiulione. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kaip pasaulį užkariavusios rūšies atstovai – žmonės – susiduria su savo bejėgiškumu? Pašnekovas – psichologas Viktoras Keturakis. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Dalis žmonių sako: per karantiną laikas sulėtėjo. Kiti stebisi, kad net ištisai būdami namuose jaučia laiko bėgimą šuoliais. Apie mūsų santykį su laiku ir ypatingais gyvenimo etapais, ir įprastoje kasdienybėje - psichologas Antanas Kairys. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Laidos vedėjai psichologai – apie savo jausmus ir patirtis gyvenant karantino režimu. Kas, nepaisant psichologijos žinių ir netgi nuotolinio dėstymo universitete patirties, šiuo laiku nustebino Antaną Kairį? Kaip Jurgitai Smiltei Jasiulionei pavyksta rasti laiko sau ir kodėl ji rekomenduoja palikti erdvės vaikams pabūti vieniems? Kodėl Viktoras Keturakis su žmona, taip pat psichologe Vilija Girgžde į karantino etapą siūlo žiūrėti kaip į žygį? Ved. Giedrė Čiužaitė.

Konfliktuoja visi – ir vaikai, ir suaugusieji. Tačiau vaikų konfliktai kartais varo suaugusiuosius iš proto. Kodėl vaikai pykstasi? Kada ir kaip suaugusiems reikėtų reaguoti į vaikų konfliktus? Koks suaugusiųjų elgesys padeda vaikams mokytis spręsti nesutarimus? Apie tai – su psichologe, tinklaraščio „Mes – tėvai” kūrėja Ieva Šuipe ir psichologe Jurgita Smilte Jasiulione. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kaip atpažinti, kad tai, kas jums trukdo gyventi, yra nerimas? Kaip nerimą galima valdyti, kada svarbu kreiptis į specialistus ir ko iš jų tikėtis? Laidos pašnekovės – psichiatrė Aušra Senkuvienė ir psichologė Vaida Stankutė, be kitų darboviečių, konsultuojančios „Nerimo klinikoje“. Ši organizacija siūlo ir nemokamą programėlę „Ramu“, kuri gali padėti patiriantiems panikos atakas.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Psichologiniai testai – kas tai? Ar jie ką nors apie mus atskleidžia?

Kūno priežiūrą – dantų valymąsi, prausimąsi vadiname norma. O kaip prižiūrime savo protą arba psichiką? Ar galima mąstymą ir įpročius išvalyti taip, kad ir patys jaustumėmės geriau, ir kitiems būtume malonesni? Laidą veda psichologas Viktoras Keturakis.

Ar reikia žmogui mokytis senti? Kas padeda lengviau taikytis prie vaidmenų kaitos esant vyresnio amžiaus? Kokius sklandaus senėjimo modelius siūlo psichologai? Laidos pašnekovai – senelių namuose gyvenanti Vanda Žukaitė, psichoterapeutė Daiva Žukauskienė ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto Socialinės psichologijos fakulteto dekanas, smuikininkas Gediminas Dalinkevičius. Veda Giedrė Čiužaitė.

Kaip mokyti vaikus reikšti emocijas, sutelkti dėmesį, valdyti pyktį? Laidos svečias psichologė psichoterapeutė, daktarė Rima Breidokienė. Ved. Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Dažniausiai asmenybė laikoma išskirtine žmogaus savybe. O ar turi asmenybę gyvūnai? Ar galima perauklėti, pavyzdžiui, šunis, ir kaip jų elgesį lemia veislė? Kaip žmogų veikia terapija su gyvūnais? Laidos pašnekovės – Vilniaus universiteto Psichologijos instituto doc. Vilmantė Pakalniškienė ir kinologė Vilma Jazukevičiūtė. Laidą ves psichologas Antanas Kairys.

Atėję pas psichoterapeutą, daugybė klientų mato padėtas nosines. Kodėl mes verkiame arba kodėl negalime pravirkti? Ašaros, nulemtos žmogaus psichinės būsenos, laidos „Čia ir dabar“ tema. Studijos svečiai – verkimą tyrinėjanti Vilniaus universiteto Klinikinės psichologijos magistrantė Erika Kazakova ir filosofas, psichoterapeutas Gediminas Milašius. Laidą veda Giedrė Čiužaitė.

Žaidimas yra neatsiejama vaikystės dalis. Tačiau siekdami savo vaikui sėkmingos ateities, tėvai jau kūdikystėje pradeda mokyti raidžių, skaičių ir užsienio kalbos, veda į „pamokėles“, moko dirbti kompiuteriu, o mokyklinuką stengiasi užimti ne tik pamokomis ir jų ruoša, bet ir gausiais būreliais. Kodėl svarbu sudaryti sąlygas laisvai, kūrybiškai žaisti ne tik ikimokyklinio amžiaus, bet ir vyresniems vaikams? Kaip žaidimas ugdo? Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp struktūruoto užimtumo ir laisvo žaidimo? Kuo žaidimas gali būti vertingas suaugusiems – ne tik kuriant ryšį su vaiku, bet ir rūpinantis savo psichologine gerove? Šiuos ir kitus klausimus aptarsime laidoje drauge su Vaiko psichologijos centro psichologe, Vilniaus universiteto lektore dr. Monika Skėryte-Kazlauskiene. Laidą veda psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Kas skiria kartas? Kokie yra X, Y ir Z kartos atstovų psichologiniai ypatumai? Kaip auklėti Z kartos vaikus arba sutarti su Y kartos bendradarbiais? O gal sakydami, kad žmogus yra kitos kartos ir dėl to su juo sunku susikalbėti, ar tik ieškome pasiteisinimo? Laidoje dalyvauja vadovų paieškos įmonės Master Class vadovaujanti partnerė Laura Duksaitė-Iškauskienė ir psichologė-psichoterapeutė Rasa Šilalytė. Veda Antanas Kairys.

Ar tikrai psichologai turi atsakymus į mums rūpimus klausimus? Gal tariamai gelbėdami, primeta savo mąstymą ir pasaulėžiūrą? Ar šiais laikais daug šnekėdami apie žmonių savijautą, nepražiūrime svarbesnių visuomenės problemų?Ved. Viktoras Keturakis.

Kodėl vengiama artumo, kaip tai daroma ir kodėl apsimoka liautis? Laidoje pokalbis su psichologu, psichoanalitiku Algirdu Petroniu. veda Agnė Kairiūnaitė.

Ką reiškia „dvasingas žmogus”? Ką reiškia „eiti dvasingumo keliu”? Kokias reikšmes šiems žodžiams priskiriame ir su kuo juos painiojame? Apie dvasinių kelių madas ir kaip liautis jomis sekus - pokalbis su knygos „Kaip nustoti eiti dvasingumo keliu ir pradėti gyventi” autoriais gydytoju psichoterapeutu Olegu Lapinu ir meditacijos mokytoja Dalia Lapiniene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kokia dovanos idėja, jos esmė? Kaip geriausiai galime ją atskleisti, rinkdami dovanas kitiems? Apie geriausias ir pačias prasčiausias dovanų idėjas – pokalbis su tinklaraščio apie dovanas ir startuolio „Ką padovanoti“ įkūrėjomis Renata Jakimavičiene ir Gitana Baliutavičiene. Kita tema - ką apie mus gali papasakoti mūsų avimi batai? Batai, pasirodo, tikrai nėra tik batai. Apie tai sufleruoja ir posakis apie tai, kad „žmogus yra ne savo batuose“. Ką reiškia gyventi savo batuose? Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip pasyvi agresija pasireiškia, kaip ją atpažinti, ką daryti - jei taip su jumis elgiasi kitas, o galbūt - taip elgiatės su kitais jūs pats? Pokalbis su psichoterapeute Rema Židoniene. Kodėl lietuvių tautosakoje yra šitiek posakių, dainų ir anekdotų, liudijančių apie ne itin darnius marčių – anytų ir žentų – uošvių santykius? Kiek ir kokios tiesos juose yra? Pokalbis su psichologe Marija Bagdoniene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip atsitinka, kad vis ko nors nespėjame, kad laiko mažai ir ką gi daryti, kad ta beprotiška gyvenimo skuba taip neįsuktų į savo ratą - ir ne tik šiuo, prieššventiniu laikotarpiu? Pokalbis su psichiatru, psichoterapeutu Raimundu Alekna. Raginimas tapti sėkmingu – dažna tema populiariosios psichologijos literatūroje ir tobulėjimo seminarų kalendoriuose. Kokios sėkmės esame skatinami siekti ir kaip sėkmingais netapę su tuo gyvename?Pokalbis su sociologu Artūru Tereškinu. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip priimamas sprendimas, turėti ar neturėti vaikų? Kas jį lemia? Kokių didžiausių nuogąstavimų apie galimą tėvystę turi žmonės ir kiek jie pagrįsti? Pokalbis su „Paramos vaikams centro“ psichologe, psichoterapeute Aušra Kuriene. Vilniuje vyks konferencija, skirta psichologijai, kūrybai ir dvasingumui. Kas tarp jų bendra, ir kas – nesuderinama? Studijoje – psichologė Rosita Pipirienė ir ugdomojo vadovavimo specialistas Povilas Godliauskas. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ką reiškia „ieškau savęs“? Apie savęs paieškas, sunkumus save atrandant ir bėgimą nuo savęs – pokalbis su psichoterapeutu Tomu Kajoku.Kita tema - kokias reikšmes žodžiui „intelektualus“ suteikiame kasdieniame gyvenime, ką nors įvardydami, kaip intelektualią asmenybę? Ir ką matuoja mokslininkai, mėgindami išmatuoti intelektą?Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Paskutiniais metais atsirado ganėtinai nauja mokymų ir seminarų kryptis – moteriškumo mokymai. Kaip nepasiklysti moteriškumą atrasti žadančių seminarų programose, ką apskritai reiškia moteriškumas šiandien - kokie lūkesčiai keliami moterims ir kodėl svarbu moterišką dalį savyje atpažinti ir vyrams? Kita tema – apie nuodėmes, kurios atveda į psichoterapeuto kabinetą. Pasirodo, aukojimasis dėl kitų gali maskuoti puikybę, ypatingas darbštumas – tinginystę, o pesimistiškas požiūris į gyvenimą – visai ne išminties, bet niūrumo nuodėmės ženklas. Kaip atsitinka, kad mūsų galvose ir aplinkoje įsigali tokios nuostatos? Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Ką kiekvienam būtina žinoti apie savo psichinę sveikatą ir tai, kaip ja tinkamai rūpintis? Yra nuomonių, kad depresijai vystytis neretai įtakos turi ir žmogaus apsileidimas bei dvasinių fenomenų ignoravimas. Kokie tie fenomenai ir kaip neapsileisti? Aiškinsimės su psichiatru Mindaugu Šablevičiumi. Kita tema – žmogus ir jo automobilis. Kas lemia, kokį jį pasirinksime ir kaip elgsimės vairuodami kelyje? Apie tai įžvalgomis dalinsis psichologas, psichoterapeutas Justinas Burokas. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kartais atsitinka, kad gydytojai neranda jokių žmogų varginančių negalavimų priežasčių. Medicininiai tyrimai rodo, kad žmogus sveikas, bet jis toks nesijaučia. Kodėl? Atsakymų čia gali suteikti psichosomatika - tai yra supratimas, kad kūno susirgimams ir ligoms tiesioginės įtakos turi mūsų mintys, jausmai ir emocijos. Apie psichologinės būsenos įtaką negalavimams, susirgimams ir ligoms – pokalbis su kūno ir judesio terapeute Rita Karklyte. Kita tema - kas vyksta su paaugliais, kai tėvai skiriasi? Ko jiems reikia šiuo gyvenimo laikotarpiu? Papasakos psichologė, psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kaip dirbam ir kodėl būtent taip, o ne kitaip? Kokius įsitikinimus apie darbą atsinešėme dar iš XX amžiaus ir kiek jie atitinka dabartines realijas? Tyrimai rodo, kad per 8 val. darbo dieną iš tikrųjų dirbama tik mažiau kaip 3 valandas. Kur dingsta kitas laikas? Apie prasmingą darbą ir tai, kokias naujas darbo taisykles būtų verta įgyvendinti darbovietėse – pokalbis su verslo psichologe Laura Rimkute. Kita tema - kaip susitaikyti su savo amžiumi ir kodėl kartais sunku tai padaryti? Pokalbis su sociologe Gražina Rapoliene. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kuo džiaugtis, kaip tai daryti, ir kaip savo džiaugsmu išmokti dalytis? Klausimai ne tokie paprasti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kodėl kartais tiesiog niekas nebedžiugina, o skųstis ar baimintis – tampa lengviau, nei džiaugtis? Kodėl žmonės labiau linkę bėdavotis, užuot pasidžiaugę? Pokalbis su socialinių mokslų dr. Arvydu Būta. Kaip negebėjimas pastebėti teigiamų dalykų ir pagirti, paskatinti darbuotojus atsiliepia organizacijose? Paaiškins verslo konsultantas, psichologas, socialinių mokslų dr. Artūras Deltuva. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kas trukdo, ir kas gali padėti gyventi visavertį intymų gyvenimą ilgalaikiuose santykiuose? Apie emocinio intymumo svarbą seksualiname gyvenime – pokalbis studijoje su porų psichoterapeutais dr. Vilija Girgžde ir dr. Viktoru Keturakiu. Tyrimai rodo, kad tėvų konfliktai vaikams gali sukelti ilgalaikes psichologinės ir net fizinės sveikatos pasekmes. Kaip konstruktyviai spręsti konfliktus, nedaužant lėkščių? Aiškinsimės su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore ir šeimos mediatore dr. Jolanta Sondaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Psichikos ligos – ne kokios nors retos ir neįprastos. Bent kartą gyvenime psichikos sveikatos sutrikimų kyla kas ketvirtam žmogui.Ne dažnas žino, kad paauglystė – itin pavojingas metas jiems pasireikšti. Tai lemia daugybė veiksnių. Ką apie juos turėtų žinoti tėvai? Aiškinsimės su Vilniaus psichiatrinės ligoninės vadovu, dr. Arūnu Germanavičiumi. Apie gyvenimą su diagnoze ir dėl to patiriamą gėdą atvirai pasakos Lietuvoje viešėjęs žymus savižudybių prevencijos aktyvistas iš Didžiosios Britanijos Jonny Benjamin. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Vaikų ir tėvų santykiai gali būti artimi, gali būti dramatiški, gali būti tik per Kalėdas, taip pat gali jų beveik visai nebūti. O kokie vaikų ir tėvų santykiai tampa, kai vaikai emigruoja? Su kokiais sunkumais susiduriama tokiais atvejais ir kaip tuos sunkumus galima įveikti? Pokalbyje dalyvaus su krizę išgyvenančiomis šeimomis dirbančios Bendrakeleivių organizacijos įkūrėja Elvyra Kučinskaitė ir mama, kurios dukra išvykusi gyventi į užsienį. Laidoje taip pat domėsimės, kaip atsitinka, kad užsidedame juodus arba rožinius akinius, pro kuriuos žvelgiame į gyvenimą? VU Psichologijos instituto docentas, dr. Antanas Kairys atskleis, kaip patys prisidedame prie mums vis pasikartojančių įvykių ar situacijų bei kaip galime savo gyvenimus kurti sąmoningiau. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Su kokiais sunkumais susiduriame rudenį, kai tenka iš nerūpestingo vasaros ir atostogų ritmo grįžti į kasdienę rutiną? Kaip galime sau padėti, jei užgriūna, regis, nesibaigiančios pareigos, darbai ir reikalai? Kaip efektyviai išmokti suvaldyti stresą, kylantį dėl pasikeitusio gyvenimo būdo, aiškinsimės su psichologu Pauliumi Rakštiku. Laidoje taip pat domėsimės, kas iš tikrųjų vaikams gali padėti pasiekti geresnių mokymosi rezultatų. Pasirodo, jų pačių genų, gražiai išdažytų klasių, naujų kompiuterių ir profesionalių mokytojų nepakanka. Apie tai, kokios įtakos mokymosi pasiekimams turi šeimos aplinka, kalbėsimės su VU Bendrosios psichologijos katedros docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.