Tęsiama pokalbius su nacionalinių mokslo premijų laureatais. Mindaugas Paknys apdovanotas už darbų ciklą „Pažaislio vienuolyno ir kamaldulių vienuolijos tyrimai (17–19 a.)“.Šiuo metu daug girdime žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose kalbant bei rašant apie skirtingas šeimose vykstančias konfliktines situacijas. Pvz. „nutarties nesilaikė ir vaiką turėjo per prievartą paimti vaiko teisių specialistai“; nenorima laikytis vaiko išlaikymo dydžio indeksavimo politikos ar vaiko bendravimo tvarkos užtikrinimo iššūkių klausimai. Kiek tėvų konfliktų metu galvojama apie tai, kaip jaučiasi vaikai?Kodėl mažai kalbame apie vyresnio amžiaus žmonių intymumą? Seksualinės sveikatos palaikymas prisideda prie geros žmogaus savijautos. Tai gali būti didelė prevencija ne tik širdies ar kraujagyslių ligoms, bet depresijai, nes kuriamas ryšys arba su kitu žmogumi, arba su savimi. Deja, bet žmonės apie intymius santykius kalba retai, ypač vyresniame amžiuje.Kiek daugiau nei mėnesiui liekant iki Velykų, Elektrėnų savivaldybėje Matukiškių kaime įkurtame Daivos Urbonavičiūtės putpelių ūkyje - darbymetis. Šiuo laikotarpiu ūkyje laikoma daugiausia putpelių dedeklių. Tiesa, ūkininkė pastebi, kad margus putpelių kiaušinius dažnas žmogus perka puošybai, retas - maistui. Dar rečiau lietuviai renkasi putpelių mėsą. Daugiau - Kristinos Toleikienės parengtame reportaže.

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Žurnalistas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka, minint vasario šešioliktąją, apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“, kuris jam skirtas už Vakarų Lietuvos istorijos, archeologijos, paveldo tyrinėjimą ir sklaidą, už visuomenines akcijas ir iniciatyvas, už kuršių genties kultūros, karybos, papročių rekonstrukciją bei gyvensenos populiarinimą.Dar 2012-aisiais įsigaliojo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis uždrausta vartoti alkoholinius gėrimus sporto renginių metu salėse, kuriose jie vyksta. Tačiau panašu, jog įstatymas – neveiksmingas, nes sporto renginių žiūrovai į tribūnas alkoholį nešasi be jokių ribojimų bei vartoja jį rungtynių metu. Kas turi užtikrinti šio įstatymo kontrolę?Kaip tobulėjančios technologijos bei vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas keičia lietuvių kalbą?Kasmet auganti atskirtis tarp Vilniaus bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos regionų gilina šalies socialines ir ekonomines problemas. Tai pastebima ir iš skirtingo startuolių masto. Siekiant paskatinti technologinius centrus imtis veiklų, kurios padėtų sudaryti tinkamas sąlygas kurtis startuoliams ir skatintų jų produktų idėjų vystymą, pristatyta Startuolių akseleravimo ir inkubavimo programa, kuria siekiama Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono startuoliams sudaryti palankias sąlygas kurtis bei skatinti produktų idėjų vystymą per hakatonus.Ved. Paulius Selezniovas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos klausimais Agne Buraityte apie lyčių stereotipus ir klimato kaitą – kaip tai susiję?Pokalbis apie pirmąjį lietuvių ir anglų kalbomis parengtą albumą, nuosekliai pasakojantį tremtinių ir Gulago lageriuose kalintų politinių kalinių istorijas. Leidinyje „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ apie 800 nuotraukų iš Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Centrinėje Azijoje. Apie jį pasakoja vieni iš leidinio sudarytojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas ir Violeta Jasinskienė.Senjorai ir karo nerimas - kaip padėti su tuo dorotis? Pokalbyje dalyvauja „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė ir senjorė Laima KatinienėA.A. Navalno mirtis ir jos pasekmės. Apie tai pokalbis su buvusiu A. Navalno štabo koordinatorius Irkutske Sergey Bespalov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje tęsiame pokalbius su mokslo premijų laureatais. Šiandien mūsų studijoje Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai Kęstutis Ručinskas, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis, kurie premijuoti kartu su kolega Viliumi Janušausku už darbų ciklą „Gyvybės palaikymo mechaninės kraujotakos priemonėmis sistemų įdiegimas į klinikinę praktiką ir metodikos tobulinimas“.Silvestras Belt Lietuvai atstovaus Eurovizijos dainų konkurse Švedijoje. Lietuvos atstovas konkurso pirmajame pusfinalyje pasirodys gegužės 7-ąją. Kaip jūs vertinate dainą Luktelk ir sprendimą būtent šį kūrinį siųsti į didžiąją Euroviziją?Šią savaitę sukanka dveji metai, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nuo pat pirmos karo dienos pasikeitė ir žurnalistų darbas. Įvykiai Ukrainoje gali psichologiškai paveikti ne vien tik žiniasklaidą stebinčią visuomenę, bet ir žurnalistus. Ką išgyvena apie tai kiekvieną dieną rašantys ar kalbantys žurnalistai, kurie nevyksta į karo niokojamą šalį? Kita vertus, ką patyrė ar vis dar patiria tie, kurie Ukrainoje lankėsi dar iki plataus masto invazijos pradžios ir po jos?

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Italijoje išleistas daugiau nei dešimtmetį šioje šalyje gyvenančios lietuvės poetės Kristinos Janušaitės-Valleri poezijos rinkinys „Phylum“. Eilės knygoje sugulė dviem kalbomis – lietuvių ir italų.Buvęs Klaipėdos dujų fabriko statinių kompleksas atgimsta naujam gyvenimui – jau visai netrukus čia duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus, ateityje planuojama įveiklinti ir kitus išlikusius komplekso statinius.Jau šį šeštadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje paaiškės, kas šiemet atstovaus Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse. „Eurovizijos“ dainų konkursas gegužės 7-11 dienomis vyks Malmėje, Švedijoje. Dėl galimybės atstovauti Lietuvą šeštadienį varžysis dešimt grupių bei atlikėjų, įveikusių nacionalinės atrankos pusfinalius. Kas turi daugiausiai šansų nugalėti ir savo dainą sudainuoti milijoninei auditorijai iš visos Europos?Teorijos egzaminus į „Regitrą“ einantys laikyti būsimieji vairuotojai nuo šiol bus stebimi akyliau – siekiant užkirsti kelią asmenims, bandantiems sukčiauti egzamino metu, būsimieji vairuotojai bus tikrinami nuodugniau – gali būti pasitelktas ir metalo detektorius.Ved. Paulius Selezniovas

Išskirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis apie Šv. Valentiną. Apie jį pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus edukacinių programų vadovė Inga Cironkaitė Bendžienė.Jau šį pavasarį Vilniuje, Antakalnyje duris atvers Sapiegų rūmai, kurie Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos laikais garsėjo prabangumu. Rūmuose, kurie tapo Šiuolaikinio meno centro padaliniu, iki oficialaus atidarymo vyks ekskursijos. Pirmoji – jau po kelių dienų – vasario 16-ąją.Biodinaminis ūkininkavimas laikomas aukštesne ekologinio ūkininkavimo pakopa, kai ūkis veikia tarsi gyvas organizmas: jame žmonės, augalai, gyvuliai ir dirva labai priklauso vienas nuo kito buvimo. Sakoma, kad tokia ūkinė žmogaus ūkinė veikla neturi neigiamos įtakos aplinkai. Lietuvoje biodinaminių ūkių vos pora dešimčių, o bene didžiausias jų - Širvintų rajone Zibalų seniūnijoje esantis Martinėlių šeimos biodinaminis ūkis.Kaip turėtume kovoti su valstybės simbolių ir paminklų niekinimu? Pokalbis su nevyriausybinės organizacijos „Strateginių Iniciatyvų Centras“ vadovu Alku Paltaroku.Ar maistas kaltas dėl ligų, blogos savijautos ir prastos išvaizdos? Ar skaniai valgyti – nuodėminga? Kaip susikurti sveikatai palankios mitybos pagrindą? Į šiuos klausimus knygoje „Valgyk į sveikatą“ atsako dietologė Edita Gavelienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje kalbamės apie naujas genomines technologijas – kas tai yra ir ar teisūs teigiantieji, kad genų redagavimas maisto auginime gali padėti spręsti klimato kaitos ir maisto trūkumo problemas? Diskutuoja asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Almantas Liorentas.Per Užgavėnes pokalbis apie blynus – kokius kepti ir su kuo valgyti?Pasakoja kulinarinių laidų ir knygų autorė Beata Nicholson.Šiandien minima pasaulinė radijo diena. Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Pokalbis su Lietuvos mokslo premiją neseniai pelniusiu VU Filosofijos fakulteto mokslininku prof. Evaldu Kazlausku, ją jis gavo už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“. KVed. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje kalbėsime su Vilniaus universiteto mokslininkėmis, apdovanotomis mokslo premija už tyrimus sveikatos mokslų ir medicinos srityje. Pokalbis apie alergijas.Kodėl Lietuvoje daugėja padirbtų pinigų ir kaip juos atpažinti?Su knygos apie autistiškus žmones autorėmis aptarsime, koks tokių žmonių gyvenimas Lietuvoje?Pakviesime į Širvintų rajoną. Ten 86-erių sulaukęs linų augintojas ir populiarintojas Liubomiras Vošteris su žmona Janina puoselėja savo ūkį ir primena, jog linai nuo seno vertinami dėl daugybės savybių.Ved. Urtė Korsakovaitė

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landbsergis sako, kad ši Vyriausybė dar turi šiek tiek laiko diskutuoti, kaip toliau Lietuvai reikėtų stiprinti gynybą, bet kita Vyriausybė to laiko jau nebeturės – reikės konkrečių sprendimų. Tuo metu dalis politikų sako, kad ministras ir apskritai ši Vyriausybė gąsdina žmones karu. Spartus gynybos stiprinimas – būtinybė ar gąsdinimai?Kaip sekasi važinėti vandeniliu varomu automobiliu? Tokių Lietuvoje yra du, vieno iš jų savininkas – Kauno Technologijos universiteto docentas Benas Gabrielis Urbonavičius – eismo rubrikoje.Panevėžyje nuo neatmenamų laikų veikia turgus, kuriame – ne tik prekės, bet ir verdantis gyvenimas. Evelinos Povilavičiūtės pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Kamile Giržade. Ji keliauja po pasaulį ir nuotoliu dirba Lietuvoje.Pokalbis apie kompiuterinį dezinformacijos žaidimą vaikams. Kaip juos išmokyti atpažinti dezinformaciją?Diskusija apie rūkalus. Nuo kitų metų rūkalų nebus galima išdėstyti matomose parduotuvių vitrinose. Kokius sprendimus sugalvojo prekybos tinklai.Reportažas iš Zarasų rajono, kur močiutės dovanotoje žemėje jauna šeima augina daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pernai, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, uostamiestyje perlaidoti 1923-ųjų metų Klaipėdos sukilimui vadovavusio Jono Polovinsko-Budrio bei jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Kas tas Jonas Polovinskas-Budrys, kokia jo svarba Klaipėdos kraštui ir visai Lietuvai?Mokslininkai jau senokai skelbia, kad tiek visame pasaulyje, tiek Europoje dėl žmogaus kaltės labai sparčiai mažėja daugumos vertingų žuvų ištekliai. Dėl ko nyksta žuvys, kokios žuvų rūšys yra laikytinos nykstančioms ir ką mes galime padaryti?Visuomenė kuo toliau, tuo labiau padeda policijai. Tuo džiaugiamės. – taip po laimingai pasibaigusios devynmetės mergaitės istorijos Kaune kalbėjo Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys. Tačiau visuomenė susitelkia ne tik ieškant dingusių žmonių, bet ir padedant pareigūnams išaiškinti kitas nusikalstamas veikas.Šimtas šeši kilometrai pėsčiomis minint vasario 16-ąją ir švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės akto pasirašymo sukaktį. Tokiam iššūkiui tautiečius kviečia šiuo metu Suomijoje gyvenanti ir dirbanti Monika Kiiejevaitė.Ved. Paulius Selezniovas

Po kelerių metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas. Jis per LRT RADIJĄ bei portale LRT.lt skambės kovo 15 dieną.Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie oro taršą. Lietuvoje oro kokybė gerėja, tačiau rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos standartų vis dar dažnai neatitinka.Šiandien LRT eteryje startuoja Dominyko Kubiliaus su Nacionaliniu transplantacijos biuru sukurta dokumentika apie organų donorystę ir transplantaciją „Prisikėlimas“.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas nusipirkęs Vilniuje 2005 m. statybos bute ir sako, kad garso izoliacija tokia prasta, kad gali girdėti apie ką kalbasi kaimynai. Kodėl taip yra ir ką galima padaryti?Kuo serga organizacijos ir kaip tai gydyti? Kokią ligą būtų galima diagnozuoti „BaltCap“ ištikusioje situacijoje? Pokalbis apie lyderystės ekspertės Alisos Miniotaitės ir verslininko Igno Staškevičiaus (Dilio) knygą „Organizacijų ligos ir jų gydymas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Marketingo specialiste dirbusi Urtė Jakubonienė panoro gyvenimą sieti su gyvūnais. Iš miesto su šeima persikėlusi į Zarasų rajono Vasaknų kaimą, dabar Urtė puoselėja šunų ir kačių kirpyklą ,,Pas Pūkį“. Moteris sako, kad šiame versle romantikos nėra, nes nors kiek atsipalaidavus ir praradus budrumą, galima atsidurti pavojingoje situacijoje.Palangos koncertų salėje atidaryta unikali paroda, skirta pagerbti Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilačiui. Tarp parodos eksponatų - unikalios relikvijos, kurias padovanojo maestro šeima bei gerbėjai. Tarp unikaliausių eksponatų – ir asmeninis šlagerių karaliaus mikrofonas, su kuriuo dainininkas pasirodydavo visuose savo koncertuose, ir gastrolėse Stasį Povilaitį lydėjęs kelioninis sceninių rekvizitų krepšys.Robotinė chirurgija Europoje ir pasaulyje naudojama vis dažniau – pasitelkiant šią inovatyvią chirurgijos technologiją sprendžiamos itin sudėtingos pacientų sveikatos problemos, o pati technologija leidžia chirurgui operaciją atlikti preciziškiau, sukeliant mažiau skausmo pacientui. Atliekant robotines operacijas jau pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas.Basanavičynės kaštonas, laimėjęs Lietuvos 2023 metų medžio titulą, pradeda kelionę link Europos 2024 metų medžio titulo. Šis konkursas dar vadinamas Europos medžių „eurovizija“: šiemet konkurse be Lietuvos nacionalinio muziejaus Jono Basanavičiaus gimtinėje augančio kaštono varžysis dar 14 pačių įvairiausių medžių iš įvairiausių šalių.Ved. Paulius Selezniovas

Dėl padidintų naftos dujų akcizo valdančiuosius peikiančiam degalinių tinklui „Jozita“ aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo algalapiuose nurodyti, kad nuo sausio dėl valdančiųjų sprendimo sumažinti mokesčių naštą kyla įmonės darbuotojų atlyginimai. Mokesčių inspekcija sako, kad kvituose verslas gali nurodyti bet ką. Ką norėtumėte matyti kvituose – politiką, mokesčių dydžius, kvietimus aukoti, palinkėjimus, o gal eilėraščius?„Viena ranka kviečia, o kita – baudžia“, – taip kaunietis Robertas vertina sostinės pareigūnų darbą, kai šie per Vilniaus šviesų festivalį nutempė Roberto ne vietoje pastatytą automobilį. Ar tikrai Vilniaus pareigūnai per masinius renginius turėtų nutempti netinkamoje vietoje pastatytus automobilius?Moksleivė, su kuria suderinti interviu ne ką lengviau nei su prezidentu, premjeru ar ministru. Tokia yra 17-metė moksleivė iš Vilniaus Kamilė Šatkauskaitė, kuri jau vairuoja automobilį ir motociklą, groja, dainuoja, šoka, jau turi įvairios darbo patirties, su didele meile kepa tortus, gamina desertus.Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Aiste Pilkiene. Ji - kardiologijos gydytoja rezidentė, grįžusi iš Šveicarijos. Pokalbis apie motinystės patirtis ir medikės darbo įspūdžius.Naujas radijo spektaklis pagal Andri Magnason knygą „Apie laiką ir vandenį". Spektaklis kalba ekologijos, klimato krizės temomis.Diskusija apie mirties bausmę. Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, įvykdytų mirties bausmių išaugo daugiau kaip 50 proc. Praėjusią savaitę mirties bausmė azoto dujomis įvykdyta ir Jungtinėse Valstijose.Pasakojimas apie šuniukų jogą. IVed. Urtė Korsakovaitė

Rubrika „Išskirtinės asmenybės“. Jungtinėse Valstijose daugiau nei tris dešimtmečius gyvenantis menininkas iš Lietuvos Ray Bartkus Vilniuje pristatė naują savo instaliaciją „Begalybė“. Išskirtiniais darbais garsėjantis autorius ir šį kartą rinkosi neįprastas medžiagas savo kūriniui. Instaliacijos ašis – vinys, kurių „Begalybei“ prireikė per 100 kilogramų.Naujas verslo centras sostinės centre sukėlė audrą socialiniuose tinkluose. Nors statybos darbai dar tik pradedami, žmonės ėmė piktintis anot jų prasta statinio architektūra. Kas yra gera architektūra? Ir kada į gyventojų pastabas atsižvelgiama?Kur riba tarp reiškiamos nuomonės ir atviro tyčiojimosi? Savaitgalį praūžę muzikiniai apdovanojimai M.A.M.A. į Kauno „Žalgirio“ areną sutraukė būrį garsių šalies žmonių. Naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose pasklidusios ant raudonojo kilimo pozuojančių įžymybių nuotraukos netruko sulaukti komentarų. Dalį jų kai kurie ekspertai vadina užgauliomis ir žeminančiomis patyčiomis. Ar tokia žinomumo kaina?Rūta Kanapeckienė su vyru Zarasų rajone puoselėja gyvulininkystės ūkį. Kineziterapeute Utenoje dirbusi moteris pasakoja, kaip susiklostė gyvenimas, kad su šeima persikėlė į kaimą. Dabar šį sprendimą Rūta vertina teigiamai, bet sutinka, kad jauniems žmonėms ūkininkauti nėra lengva.Auksinio proto atrankaVed. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai ką reiškia „žalia“ komunikacijos agentūra? Kaip tvarumo reikalavimus pritaikyti ne gamybos, o paslaugų srityje? Komunikacijos industrijos asociacija parengė komunikacijos paslaugų įmonių Tvarumo standartą. Kaip tas standartas bus įgyvendinamas praktikoje?Mūsų šalyje gyvena per 500 rūšių vorų, ką apie juos turėtume žinoti? Pokalbis su pirmos tokios knygos lietuvių kalba „Pažinkime Lietuvos vorus“ vienu autorių Gintautu Steibliu.Į LRT girdi kreipėsi Mantas ir sako, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokestis už šiukšlių išvežimą visiškai neskatina miestiečių rūšiuoti. Taip pat į mus kreipiasi klausytojai su klausimais dėl maisto atliekų rūšiavimo. Į klausytojų klausimus atsako Vilniaus miesto savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė.Devintą kartą išdalyti Lietuvos kultūros centrų asociacijos apdovanojimai „Auksinis Feniksas“, skirti kultūros kūrėjams ir puoselėtojams. Kokį vaidmenį šiandien atlieka kultūros centrai?Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su geriausios disertacijos autoriumi Donatu Kriaučiūnu, kuris analizuoja, kaip biodujų naudojimas varikliuose gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.Tūkstančiai protestuojančių ūkininkų traktorių Vilniuje pritraukė ne tik politikų, bet ir visuomenės dėmesį. Kiek Lietuvos protestai tampa kūrybiški? Ar tai padeda lengviau pasiekti savo tikslus?Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.Reportažas iš edukacinio Žibutės pievų ūkio Ukmergės rajone.

Valdantieji toliau ieško būdų, kaip sušvelninti alkoholio prekybą – Seimo pavasario sesijoje ketina siūlyti sekmadieniais alkoholiu leisti prekiauti ne iki 15 val., o iki 20 val., toliau svarstys siūlymą leisti Rugsėjo 1-ąją parduotuvėse prekiauti alkoholiu, jei ši diena išpuola savaitgalį. Taigi reikia ar ne šiek tiek atlaisvinti alkoholio prekybą? Diskutuoja Seimo narys Andrius Bagdonas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Štelemėkas.Jau beveik mėnuo, kai aplinkosaugininkai gali nubausti vairuotoją ir panaikinti techninę apžiūrą, jei automobilis į aplinką išmeta daugiau teršalų nei leistina. Į LRT girdi kreipęsis panevėžietis tokia tvarka piktinasi. Ar reikėtų švelninti taršaus automobilio atsakomybę – pirmiausia tik įspėti ir nebausti vairuotojo ir nenaikinti mašinos techninės apžiūros? Apie tai – eismo rubrikoje.Vienas iš Vilniuje protestavusių ūkininkų reikalavimų – nedelsiant spręsti pieno krizę, mat kartais pieno supirkimo kainos netgi mažesnės nei savikaina. Bet dalis pieno ūkių atstovų ir ekspertų sako, kad Lietuvoje pieno krizės išvis nėra, o pieno supirkimo kaina – labai gera. Taigi ar Lietuvoje apskritai yra pieno krizė?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ - emigracijoje gausų patirties bagažą užsienio gydymo įstaigose sukaupęs ir į Lietuvą grįžęs Klaipėdos universiteto ligoninės Akušerijos-ginekologijos klinikos vadovas Linas Rovas.Kaskart nutirpus sniegui, šalies keliuose atsiveria eismo dalyviams pavojų keliančios duobės. Ar vairuotojas, apgadinęs savo automobilį po žiemos atsivėrusioje duobėje, gali tikėtis sulaukti kompensacijos už patirtą žalą?Lietuvoje populiarėja nauja fizinio aktyvumo rūšis. Futbolas vaikštant – tai tokia futbolo atmaina, kuri skirta vyresni amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems. Pernai surengtas ir futbolo vaikštant turnyras, sutraukęs dvylika komandų iš įvairiausių Lietuvos miestų.Ved. Paulius Selezniovas

Iškirtinės asmenybės rubrikoje apie lenktynininką, inžinierių, „Scuderia Ferrari“ kompanijos įkūrėją Enzo Ferrari. Apie jį pasakoja „Auto muziejaus“ direktorius Povilas EitutisKaip reikėtų ugdyti pabėgėlių vaikus? Atliktas tyrimas atskleidė, kad mokytojai, dirbantys su tokiais vaikais, jaučiasi palikti be pagalbos, vieniši ir perdegę. Diskusijoje dalyvauja Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos švietimo valdybos magistrė Simona Lunina, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doc.dr VaIda Jurgilė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų direktorė Jolanta Navickaitė.Kaip Vilnius atšventė 700-ąjį gimtadienį? Apie tai pokalbis su Strateginių projektų skyriaus vadove, šiuo metu laikinai einančia „Go Vilnius“ direktorės pareigas, Lina Šetikiene.Vilniaus muziejus pristato parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“, kurioje eksponatai yra tarsi įkalčiai, padedantys rekonstruoti vilniečių ir paties miesto istoriją. Apie parodą pasakoja vienas parodos kuratorių Povilas Andrius Stepavičius.Apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla. Duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Apie tai Kristinos Toleikienės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, koks turėtų būti švietimas apie klimato kaitą? Šia tema diskutuoja Žinių ekonomikos forumo komunikacijos specialistė Dominyka Goldbergaitė ir Vilniaus Senvagės gimnazijos gamtos mokslų ir ekologijos mokytoja Kornelija Buivydaitė.Pokalbis su Emilija Gelažninkiene – pirmąja moterimi pilote iš Lietuvos, važiavusia Dakaro ralyje. Ir ne tik važiavusia, bet ir sėkmingai finišavusia – jos ir šturmano Arūno Gelažninko bagis užėmė 9 vietą bendroje įskaitoje.Kur šiais metais keliauti Lietuvoje? Apie tai pasakoja Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros Všį „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo projektų vadovė, vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu? Svarsto Paauglystės instituto vadovas Gražvydas Pavalkis ir patirtinio mokymosi vadovė, supervizorė Justina Babušytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje apie tai, kaip Lietuvoje saugomos ir kaip sekasi apsaugoti elektronines knygas?Metų pradžioje prasideda metiniai pokalbiai darbuose. Kiek jie reikalingi, o gal tai jau atgyvena? Kaip jiems pasiruošti tiek darbdaviui, tiek darbuotojui?Nacionalinio kraujo centro duomenys rodo, kad Lietuvoje neatlygintina kraujo donorystė ir toliau populiarėja – vis daugiau mūsų šalies gyventojų tampa naujais kraujo donorais, o taip pat ir aukoja savo kraują jau ne pirmą kartą. Pernai atlikta maždaug 4 proc. daugiau donacijų, nei 2022 m., o taip pat pirmakarčių donorų sulaukta 7 proc. daugiau. Praėjusiais metais surinktas ir rekordinis po pandemijos kraujo kiekis - daugiau nei 32 tūkst. litrų.Nors dažnai dabar kalbama apie tradicinio kaimo nykimą, ūkių mažėjimą, bet jauno žmogaus istorija, kai mirus tėčiui, teko imtis atsakomybės ir tęsti giminėje įprastą žemdirbystę, nuteikia optimistiškai. Trisdešimtmetis Laurynas Krickas iš Švenčionių rajono Adutiškio apylinkių, baigęs VGTU svajojo apie mokslinį darbą, bet prieš ketverius metus staiga mirus tėčiui- žinomam apylinkių ūkininkui Juozui Krickui, teko imti 400 ha augalininkystės ūkio vairą. Beje, tose vietose ūkininkavo ir Lauryno senelis, giminėje buvo ūkininkų ir tarpukariu.

Kauno jėzuitų gimnazijos mokinys Rokas Šivickas parašė laišką radijo laidų vedėjui Ignui Klėjui su temų pasiūlymais. LRT RADIJAS nutarė surengti tiesioginę transliaciją iš vienos seniausių Lietuvos mokyklų ir joje atsakyti į mokiniams rūpimus klausimus bei išgirsti pačių gimnazistų, jų mokytojų ir kitų bendruomenės narių nuomonę apie Lietuvos švietimo pokyčius.Kaip veikia mūsų imunitetas? Atviroje pamokoje gimnazisto pasiūlyta tema dalyvauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Indrė Aleknavičienė.Kauno jėzuitų gimnazija šiemet mini atkūrimo šimtmetį. Kas jėzuitų mokykloje Kaune mokėsi XVII a., prieš šimtą metų, kas mokosi dabar? Pagrindiniai pašnekovai – istorijos mokytoja Rasa Varsackytė ir Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kunigas Aldonas Gudaitis.Mokyklos atstovų misijos į Afrikos šalis. Pasakoja gimnazijos kapelionas kunigas Eugenijus Markovas, misijose dalyvavę mokiniai.Gimnazistų ir mokytojų patirtys: kaip sekasi mokyti, mokytis ir planuoti ateitį vis keičiantis Lietuvos švietimo sistemai? Vienas iš naujų iššūkių, su kuriuo susiduria ši ir kitos mokyklos – tarpiniai žinių patikrinimai vienuoliktokams. Pašnekovai: lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas Mindaugas Grigaitis ir vienuoliktų bei dvyliktų klasių mokiniai.Su tarptautinių robotikos konkursų nugalėtojais – apie įgyvendintas idėjas ir naujus sumanymus, kuriems reikia visuomenės palaikymo. Prie mikrofonų: technologijų ir robotikos mokytojas Albertas Juškauskas bei robotika besidomintys mokiniai.Ką reiškia būti mainų mokine Lietuvoje, kuo skiriasi moksleivių gyvenimas Lietuvoje ir Belgijoje? Metus pasimokyti savo mamos mokykloje iš Belgijos atvykusi keturiolikmetė Klara Perreau de Pinninck.Transliaciją veda Ignas Klėjus ir Giedrė Čiužaitė.

Keturių milijonų rubrika. Pasakojimas tarp Ukrainos ir Lietuvos gyvenančia Žemyna Bliumenzonaite, kuri stengiasi aprūpinti parama Ukrainos kovotojus. Ji sako, kad Ukrainoje šiuo metu emociškai būti - lengviau.Praėjusią savaitę surengti startuolių apdovanojimai. Pokalbis su nugalėtojais.Pokalbis apie tautosaką, kuri atliko ir šviečiamąją funkciją - mokė lytiškumo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“!Ved. Urtė Korsakovaitė

Kaip būti išgirstai verslo pasaulyje, kuriame dominuoja vyrai? Kaip rasti balansą tarp karjeros ir šeimos? Verslininkė, pranešėja, investuotoja ir trijų vaikų mama Giedrė Rajuncė - asmenybė, kurios pasakojimas apie įžengimą į verslo pasaulį leidžia suprasti, kad norint pasiekti savo tikslų reikia drąsos ir ryžto.Sausio 13 dieną Lietuvai minint Laivės gynėjų dieną, socialiniame tinkle „Facebook“ itin aktyviai propagandines žinutes platino vadinamieji „botai“. Specialiai sukurti vartotojų profiliai komentavo po įvairiomis nuotraukomis, skelbiamomis naujienomis ir net diskutavo tarpusavyje. Ekspertai sako, kad Lietuvai svarbios datos visada išnaudojamos tokioms priešiškoms atakoms. Kaip atpažinti ir sutrukdyti tokių pranešimų plitimą?Prabangios jachtos, ištaigingos vilos ir milžiniškos lėšos Europos bankuose – po įvestų sankcijų, šis turtas nepasiekiamas rusų oligarchams ir politikams. Artėjant antrosioms Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje metinėms, vakarų lyderiai ieško finansinių būdų, kaip įšaldytą rusų turtą, kurio vertė viršija 300-us milijardų skaičiuojant eurais, panaudoti remiant Kyjivą. Maskva grasina, kad atsakys tuo pačiu ir nusavins vakariečių turtą. Koks galimas sprendimas?Nuo mielinių paukštelių kepimo iki žuvies rūkymo ar kalvystės amato pažinimo - išbandyti šiuos ir daugiau amatų galima nuvykus į Aukštaitijoje, Labanoro girioje esantį Mindūnų kaimą. Apie veiklas Molėtų krašto tradicinių amatų centre lankytojams, amatų centro koordinatorę Virginiją Žvarėlaitę kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Rubrika „LRT faktai“. Praėjo daugiau nei savaitė nuo dviejų Lietuvą sukrėtusių nelaimių, kai kilo gaisras Viršuliškių daugiabutyje, o Kaune buvo pagrobta mažametė. Jos tapo ne tik visuomenės susitelkimo, bet ir sąmyšio kėlimo atvejais – abiem atvejais nevaldomai plito nepatikrinta ir klaidinanti informacija, gyventojai ėmėsi ne tik pagalbos tarnyboms, bet ir jos trukdė. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atrankaVed. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai kokią įtaką klimato kaita gali turėti mūsų sveikatai? Apie tai svarsto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentas dr.Vidmantas Vaičiulis.Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Kaip ruošiamasi 100-metį šiais metais minėsiančiai Dainų šventei? Studijoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Regionų kultūros skyriaus vedėja Ieva Krivickaitė.Čiagimis – vietinis, čia gimęs žmogus. Blaiventis – blėsuoti, tik tik degti. Poetė Jurgita Jasponytė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje dalijasi retesniais lietuviškais žodžiais ir jų reikšmėmis. Kodėl svarbu neužmiršti tokių žodžių?Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kaip tiriama istorinė virtuvė. Su Anželika Laužikiene kalbėsimės apie Molėtų krašto patiekalų receptus, surinktus iš senųjų gaspadinių pasakojimų, etnografinės medžiagos.Kai tikrai nori grįžti namo, tai darai pačius netikėčiausius dalykus, pavyzdžiui dalyvauji laidoje „Urugvajus turi talentų” ir ten šoki lietuvių liaudies šokius! Dešimt Urugvajaus lietuvių taip nori atvykti į vasarą Lietuvoje vyksiančią Dainų šventę, kad du kartus per savaitę perka loterijos bilietą ir svajoja visi kartu atvykti į Lietuvą!Artėjant tarpiniams vienuoliktokų atsiskaitymams, kitą savaitę rengiamas bandomasis patikrinimas. Specialistai pastebi, kad Lietuvos moksleiviai ir toliau neišsiverčia be korepetitorių, o kartu populiarėja ir nuotolinės korepetitorių klasės. Kodėl niekaip nepakanka tik mokymosi mokyklose?Jaunas žmogus profesionalus krepšinio treneris Tadas Petkevičius laimės ieškojo ir užsienyje, turėjo gerą darbą, tačiau nusprendė, kad nori grįžti į Lietuvą ir auginti sveiką maistą.Ved. Rūta Kupetytė

Keičiantis klimatui Lietuvoje žiemomis mažiau sniego ir šalčio, daugiau lietaus. Pernai metų gruodis – mažiausiai saulėtas mėnuo nuo stebėjimų pradžios. Kiek tai keičia eismo sąlygas ir kokių vairavimo įgūdžių turėtume turėti? Pokalbis su vairavimo mokykla „Autologija“ vadovu Kastyčiu Povilaičiu.Geografus ir geografija besidominčius žmones vienijanti Lietuvos geografų draugija mini savo 90 metų jubiliejų. Kokį kelią per šį laiką draugija nuėjo?Apie tai svarsto Lietuvos geografų draugijos prezidentas Vytaras Radzevičius ir draugijos viceprezidentas, doc.dr. Simonas Šabanovas.Antstoliai pernai išieškojo 25 proc. daugiau skolų nei 2022 m. Kas nulėmė tokį augimą? Apie tai su Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininku, antstoliu Irmantu Gaideliu.Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius pristato šnipų romaną „Agentė“ apie tarpukario Lietuvą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrika. Savo žiniomis apie dumblius, tvarų maistą ir kulinariją dalijasi Norvegijoje magistro studijas besimokantis Dominykas Šalvaitis.Pokalbis apie nupuoštų kalėdinių eglučių likimą. Kaip teisingai auginti eglutes? Ką daryti jas nupuošus?Antrą laidos valandą LRT ieško sprendimų diskusija. Apie įtraukųjį ugdymą. Kolegos lankėsi Islandijoje, Airijoje - domėjosi, kaip tokį ugdymą užtikrina šios šalys. Ką gali pritaikyti Lietuva?Taip pat pasakojimas iš Kėdainių rajono, Okainių. Kolegos lankėsi pas Stasę ir Antaną Šukevičius, kurie mena karališku vadinamo kaimo istoriją ir laikosi savo šeimų tradicijų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Išskirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis su LRT apdovanojimuose Metų ateities apdovanojimą už aistrą mokslui ir siekius prisidėti prie Marso tyrimo pelniusia Martyna Kniazevaite.Transliuojame spaudos konferenciją po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės susitikimo su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene, kuriame aptartos priemonės vaikų saugumo stiprinimui.Kaip 1991 m. sausio įvykius prisimena juos tada amžinęs fotografas Paulius Lileikis? Kas atsiskleidžia iš archyvinių kadrų?Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo rugsėjo Lietuvos mokyklos ir darželiai turės priimti visus, ir specialiųjų poreikių turinčius, vaikus. Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip įtraukusis ugdymas įgyvendinamas kitose šalyse. Kolegė Giedrė Trapikaitė lankėsi Islandijoje, kur panašūs nurodymai mokykloms įtvirtinti jau prieš 16-a metų.Apie skirtumus tarp „geros“ ir „prastos“ poezijos kalbamės su nesankcionuotai prastos poezijos vakarus rengiančiais meninio dueto „To try to attempt“ nariais Algiu Sprindžiūnu ir Eriku Siliuk.Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kur dėti dar gerus, bet nebereikalingu daiktus? Kiek naudojamasi „Dėkui“ stotelėmis? Pokalbyje dalyvauja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Aikštelių eksploatacijos Skyriaus vadovas Aurimas Uldukis.Pokalbis su Biomokslų instituto mokslo darbuotoja Vaida Natkevičiūte-Surviliene tyrinėjančią pilkuosius ruonius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kauno pareigūnai bei gausus būrys savanorių tęsia vakar dingusios 9-metės Agotos R. paieškas. Anot policijos atstovės, paieškos nenutrūko nė naktį, tačiau iš namų sekmadienį išėjusi 2014 metais gimusi mergaitė dar nesurasta. Plačiau iš Kauno pasakojo LRT žurnalistė Kristina Karlonė.Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete įkurta žvilgsnio sekimo laboratorija, kurioje mokslininkai atskleidžia plika akimi nepastebimas įžvalgas. Su mumis: Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė Ramunė Kasperė.„Prisipažinsiu, labai jaudinuosi. Jau kelias dienas normaliai nemiegu, nes nežinau, kaip visuomenė priims mano rodomus nepaprastus žmones“, – sako LRT žurnalistas Edvardas Kubilius, kurio kuriama laida „Nepaprasti žmonės“ šeštadieniais 19 val. rodoma per LRT TELEVIZIJĄ.Praėjusių metų gruodį Lietuvos meteorologai fiksavo mažiausiai saulėtų dienų nuo praėjusio amžiaus vidurio. Skaičiuojama, kad saulės spindėjimo trukmė gruodį Lietuvoje vidutiniškai siekė beveik 9 valandas ir tai sudarė vos trečdalį gruodžio daugiametės normos – 29 valandas. Mažiausiai saulė švietė Varėnoje.Šeduvoje statomas muziejus „Dingęs štetlas“, kuriame bus įamžintos čia gyvenusių žydų istorijos. Šeduvos gyventojų pasakojimus surinko ir pasivaikščioti po gimstančio muziejaus koridorius pakvietė Ieva Radzevičiūtė.

Paaiškėjo, per kiek laiko bendrovė ESO gyventojams ir verslui grąžins jų permokėtus beveik 160 mln. eurų. ESO vadovas Renaldas Radvila atsako į klausytojų klausimus.Kiek šią žiemą kelininkai jau išnaudojo druskos ir kokius druskos mišinius kelininkai barsto, temperatūrai svyruojant apie 10 laipsnių šalčio?Nors Lietuva stengiasi atsisakyti lauko tualetų, jų vis tiek išlieka labai daug, o kai kurie žmonės, net ir turėdami normalų tualetą, taupydami vis tiek aktyviai naudoja lauko tualetą. Kada Lietuvoje nebeliks lauko tualetų? Aiškinasi Edvinas Kučinskas.Ved. Edvardas Kubilius.

Klaipėdietė Gintarė Čemerkaitė gyvenimą Kanadoje iškeitė į studijas Klaipėdoje.Šie metai prasidėjo tragedija – Viršuliškių rajone Vilniuje po sprogimų kilo gaisras, du žmonės – žuvo, namas apgadintas itin stipriai. Praėjusių metų liepą Šiauliuose per gaisrą daugiabutyje pro devinto aukšto langą iššokusi mergina. Anot specialistų, situacija senos statybos daugiabučiuose – itin sudėtinga, mat nelaimės atveju evakuotis gyventojai gali tik vienu keliu – naudodamiesi bendro naudojimo laiptinėmis. Dalyje daugiabučių įrengtos gaisrinės kopėčios bei evakuaciniai išėjimai, tačiau dažnai jie būna užrakinti arba užkrauti daiktais, todėl pasinaudoti jais – neįmanoma.Prognozuojama, jog metams bėgant ir vandens lygiui jūroje kylant, potvynis gali pasiglemžti ir Klaipėdos miestą. Kiek tokios prognozės teisingos ir ar tikrai yra pagrindo nerimauti dėl to, jog potvyniai ateityje tik stiprės?Ved. Paulius Selezniovas

Kaip didelis šaltis veikia mūsų organizmą? Unikalų tyrimą atlikęs mokslininkas Marius Brazaitis kartu su komanda aiškinosi, kodėl vieni žmonės atsparesni šalčiui nei kiti. Gauti rezultatai paskelbti visame pasaulyje garsiuose mokslo leidiniuose.Pradėti metus – augaliniu iššūkiu. Pokalbis su kampanijos „Nori gali“ organizatoriais apie augalinei mitybai skirtą akciją sausio mėnesį, kaip iš tiesų atrodo vegetarizmas bei veganizmas ir kokią įtaką daro gamtai žalingos gyvulinės kilmės produktų atsisakymas.Dirbtinio intelekto prognozės 2024-iesiems. Kai kurių ekspertų teigimu, kuriamos dirbtinio intelekto technologijos šiemet gali sukelti revoliuciją sveikatos priežiūros, švietimo, robotikos ir e. prekybos srityse. Tačiau turėtume išvysti ir pirmuosius nusivylimo DI technologijomis ženklus: susižavėjimą keis supratimas, kad jų taikymui būtini dideli resursai, ir baimė, jog dalis DI sprendimų ateityje paprasčiausiai negalės veikti dėl rengiamo teisinio reguliavimo.LRT PLIUS kanale - naujas laidos „Prognozė“ sezonas, kuriame bus nagrinėjamos su klimato kaita susijusios temos.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrika. Apie šampūnų ir kitus mėginukus viešbučių voniose. Juos norima uždrausti Europos Sąjungoje, kad būtų sunaudojama mažiau plastiko.Pokalbis su lituanistinio mokytojo premiją laimėjusia Airijos lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadove ir lietuvių kalbos mokytoja Donata Simonaitiene.Pernai Europoje įregistruota beveik 80 skirtingų vaistų. Vienas jų sukurtas pagal Lietuvoje sukurtą technologiją. Diskusija apie vaistų vartojimą ir kiek jie apskritai pasiekiami visuomenei.Taip pat pasakojimas apie genealogiją. Daugybė Vyžuonų krašto žmonių džiaugiasi, jog Alvydas Malinauskas padėjo daugiau sužinoti apie savo šaknis.Ved. Urtė Korsakovaitė.

Prieš keletą metų klaipėdiečiai Neringa Jackienė ir Tadas Kazlauskas įsikūrė sodyboje Plungės rajone. Savo veiklą jie vadina „Sielų pieva“ - pora iš gyvūnų odos tveria šamaniškus būgnus ir rengia garso sesijas, kuriose būgnų galima pasiklausyti.Paryžiaus olimpinės žaidynės bus pirmosios, kuriose atletai pasieks lyčių lygybę - 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Tam prireikė 128 metų. Kaip Lietuvos moterims-sportininkėms sekasi derinti sportinę karjerą ir šeimą? Pasakoja Indrė Baltrušaitytė.Pokalbis su keliautojais Augustinu Žemaičiu ir Aiste Žemaitiene apie tai, kaip Naujieji metai sutinkami kitose šalyse.Šventės baigėsi, tačiau darbuotojų vakarėliai tęsiasi. Spaecialistai pastebi, kad kai kurios įmonės kalėdinius vakarėlius baigia rengti tik vasario pabaigoje.

Keturių milijonų rubrika. Apie ateities mediciną, kaip keisis medikų darbas, kaip patys pacientai galės stebėti savo sveikatos rodiklius? Kokių naujų specialybių darbuotojų gali prireikti ateityje? Pokalbis su savirūpos startuolio bendraįkūrėju Mindaugu Leonavičiumi.Per šventes gautos dovanos ne visuomet tinka ar džiugina. Po švenčių žmonės aktyviau kreipiasi, norėdami grąžinti prekes. Kokias ir kada jas galima grąžinti?Lietuvoje atsiranda vis daugiau šunų asistentų, galinčių padėti žmonėms su negalia. Tokio šuns treniruotėje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Iš tarptautinės biologijos olimpiados bronzą parsivežusi moksleivė Urtė Pangonytė pasakoja, kaip per trumpą laiką jai pavyko pasiekti tokių rezultatų. Apie pasiekimų svarbą tarptautinėje bendruomenėje ir įtaką ateities pasirinkimams.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Išskirtinės asmenybės“ rubrikoje šį kartą pokalbis apie praėjusią savaitę mirusį partizaną, laisvės kovų metraštininką, Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą.Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuvos televizijos ekranuose pasirodžiusi meksikietiška telenovelė „Ir turtuoliai verkia“ sulaukė milžiniško populiarumo. Ieva Balsiūnaitė ir Viktorija Mickutė kuria filmą „Varguoliai irgi verkia“ kuriame žvelgia į to meto pokyčius skirtingų kartų moterų pasauliuose.Šiais metais Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Pokalbis su Dalia Pinkevičiene apie jos disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“. Autorė lankėsi keturiose skirtingose Lietuvos įmonėse, iš tyrimo paaiškėjo, kad mišrią kalbą, t.y. lietuvių su angliškais ir rusiškais intarpais darbuotojai naudoja labai tikslingai. Kokiems tikslams? Ir kaip dažnai tai daroma?Ved. Agnė Skamarakaitė

Šventinis laikotarpis daugeliui žmonių - proga nueiti į kultūros renginius. Tačiau dalis operos ir baleto, didžiųjų klasikinės muzikos koncertų gerbėjų nusivylę, kad į gruodžio mėnesio, ypač Kalėdų, Naujųjų metų sutikimo koncertus gauti bilietų be galo sudėtinga, nebent pirktum prieš pusmetį ar dar anksčiau. Jie klausia: ar negalėtų valstybiniai teatrai, filharmonija šventinių ir populiariausių pasirodymų rengti daugiau, ypač, jei pastebi, kad bilietai į juos tiesiog iššluojami?Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Maisto banko vadovu Simonu Gurevičiumi apie maisto likučius ir maisto nešvaistymą per Kalėdas.Pokalbis su lietuvių kilmės savanoriu Konstantinu Gudausku, „Buča help“ įkūrėju, iš rusų okupuotų Kijivo priemiesčių išvežusiu per 200 žmonių. Kalbamės apie filmą, sukurtą pagal jo istoriją, sumažėjusią paramą ir kalėdines nuotaikas Ukrainoje.Laidoje sužinosite, ką partizanai veikė pokariniame Vilniuje? Savas ar svetimas jis jiems pasirodė?Pažintis su su išskirtinio, ne tik Lietuvoje žinomo medaus ūkio šeimininkais Pupkevičiais.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su virtuvės šefu Alfu Ivanausku.Vestos Vitkutės pokalbis su trimis moterimis mokslininkėmis apie tai, kiek joms tenka susidurti su stereotipais, ar tikrai moterims moksle sudėtingiau?Šventiniu laikotarpiu bendruomenės nepamiršta ir žmonių, kurie pavalgyti ir pabendrauti ateina į labdaros valgyklas. Vilniuje, socialiniame centre „Betanija“ apsilankiusi kolegė Ieva Radzevičiūtė kalbina ir tuos, kurie pagalbą teikia, ir tuos, kurie ją gauna.Kodėl vis dažniau su žaislais, kurie atrodo skirti vaikamas, žaidžia ir suaugusieji.

Per šventes itin suaktyvėja sukčiai – klastoja pirkinių portalus, melagingai praneša apie gautas netikėtas siuntas ir prašo įvairių duomenų. Kiek pastaruoju metu susiduriate su sukčiais?Kaune nuo kitų metų brangsta parkavimas, pokyčių žada ir Vilnius. Kodėl Lietuvos didmiesčiams nepavyksta iškrapštyti automobilių iš miesto centro?Kaip saugiai elgtis su dekoracijomis ir girliandomis, kad dėl jų namuose nekiltų gaisras?Ved. Edvardas Kubilius

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavame dviejų aukštų name įkūrė Kretingos rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnai. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tautInio paveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos „Sibiro tremtiniai“ paskutinės dalies „Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai“. Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Ciuriche gyvenantis investuotojas Viktoras Vatinas.Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, išpopuliarėjus programėlei My Puzzles, keičiančiai veidus, specialistai ragina internete naršyti saugiai. Mat ne visada yra aišku, kur programėlių kūrėjai registruoti, ir ką jie su jūsų duomenimis nuveiks toliau. Informacinių technologijų specialistas Aurelijus UrniežiusAr Lietuva turi futbolo herojų? Šią savaitę pristatyta vaikams skirta knyga „Futbolo herojai“. Joje – 16-os futbolo žvaigždžių profesinės istorijos, jų kelias į pergales, pralaimėjimų pamokos ir patirtys. StudijojeJurga Varanavičė, komunikacijos specialistė ir futbolininko mama, Justina Lavrenovaitė Perez, FIFA futbolo teisėja, merginų akademijos "Bitės" trenerė, Saulius Mikoliūnas, saugas, LT rinktinės rekordininkas.Kas antras lietuvis prisipažįsta susiginčijantis su artimaisiais prie šventinio stalo, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Labiausiai ginčus provokuojanti tema – finansai. Kaip to išvengti?Visą šią savaitę dar tęsiasi Adventas, turtingas savo tradicijomis ir papročiais. Rytų Lietuvoje Švenčionių rajono Adutiškio apylinkėse Adventinius vakarojimus savo šeimos namuose Lasiškės kaime gerai pamena Aldona Burokaitė. Ji ir dabar gyvena tėvelio Romualdo prieš 90 metų statytuose namuose. Moteris išsaugojo daug unikalių ūkio tvarkymo dokumentų, giminės relikvijų ir Adventinį stalo žaidimą, tėčio sukurtą šeimai. Aldonos prisiminimus paryškina ir jos dalyvavimas Lazdinių- Adutiškio etnografiniame ansamblyje.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kaip gimsta muzika, kuri į klasikinės muzikos koncertų sales pritraukia naujų ir jaunesnių klausytojų? Rubrikoje „Išskirtinės asmenybės“ pažintis su lietuvių kompozitoriumi ir dirigentu, Naujų idėjų kamerinio orkestro NIKO įkūrėju ir meno vadovu Gediminu Gelgotu.Ką daryti, kai pašto dėžutėje reklamos daugiau, nei laiškų? Į LRT GIRDI kreipėsi klaipėdiškis Gediminas, kuris rašo: „norėčiau, kad į mano, ir kaimynų pašto dėžutes nebūtų metamos prekybos tinklų reklamos. Dėl to pašto dėžučių nebeįmanoma naudoti pagal jų paskirtį - korespondencijai. Ypač šiukšlinama prieš šventes“.Vieno ekonomisto socialiniame tinkle „Facebook“ įkeltas kurortinio būsto Lietuvos ir Ispanijos pajūryje palyginimas įplieskė diskusiją. Ar tikrai nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje gerokai aukštesnės? Laidoje ne tik paskaičiuosime tokių investicijų atsiperkamumą, bet ir aptarsime rizikas, kurias būtina įvertinti prieš atliekant tokį žingsnį.Taip pat pakviesime į atokų Akmenės rajono ViliOšių kaimą. Ten iš tėvų perėmę maitinimo ir apgyvendinimo verslą RobertA ir Dovydas Gerdauskiaiii jį puoselėja ir turi sumanymų ateičiai. Kavinėje „ViliOšiai“ ir darbo dienos metu netrūksta lankytojų, sodyboje rengiamos šventės ar galima tiesiog pailsėti.Rubrika „LRT faktai“. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, ar Lietuvos demografinė situacija po pandemijos išties pagerėjo ir šiais metais pasiekė iki pandeminį lygį. Ką rodo statistika ir sako ekspertai? LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie klimato kaitos nerimą. „Google“ teigimu, per pastaruosius 12 mėnesių visame pasaulyje padaugėjo paieškos užklausų apie planetos ateitį ir aplinką. Pokalbis su VU dėstytoja, aplinkos psichologe Dovilė Šoryte.Šiais laikais šišioniškių tarme tebekalba vos kelios dešimtys žmonių. Nykstančią tarmę bandoma gaivinti Hugo Šojaus muziejuje įrengus interaktyvią ekspozicija, o šeštadieniais rengiant šios tarmės mokyklėlės užsiėmimai.Poetas, vertėjas Marius Burokas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos leidyklos nėra linkusios leisti ukrainietiškų knygų. Kodėl? Ir kokią literatūrą dabar kuria ukrainiečiai?Politologas Ainius Lašas sako, kad kovoje su korupcija Lietuvą galima laikyti sėkmės pavyzdžiu. „Nuo 2000-ųjų Lietuvoje korupcijos masteliai gerokai sumažėjo. Ypač smulkios korupcijos, su kuria nuolatos susidurdavo eiliniai piliečiai“, taip jis teigia. Verslo ir politikos santykius nuo 2000 m. iki dabar Ainius Lašas svarsto savo monografijoje „Užkulisių demokratija: verslo ir politikos ryšių dinamika Lietuvoje“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šį mėnesį minima Teismų diena. Teisės istoriją analizavusi socialinių mokslų daktarė Dovilė Sagatienė sako, kad pirmieji teisėjai atsirado dar karaliaus Mindaugo laikais. Tuomet teismai buvo išvažiuojamieji, o teisėjai dirbo neatlygintinai. Koks teisingumo poreikis visuomenėje?Seimas leido gyventojams švenčių dienomis nekelti valstybės vėliavos prie namų, kuriuose nuolat negyvenama. Ar Jūs keliate vėliavą per valstybines šventes?Tarptautiniam olimpiniam komitetui leidus rusams ir baltarusiams varžytis po neutralia vėliava, lengvosios atletikos federacija griežtai pasisakė, kad neleis varžytis šių šalių sportininkams. Kaip elgsis Lietuvos sportininkai? Ką rodo olimpinių žaidynių istorija?Kaip susikuri gyvenimą miškų ir pelkių apsuptyje? Atsakys Plungės rajone gyvenanti Granickų šeima.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šventinis laikotarpis – pats darbymetis kurjeriams, kurių darbo krūvis išauga itin smarkiai. Kiek Jūs naudojatės kurjerių paslaugomis? Ar siunčiate dovanas artimiesiems? Kaip sekasi tai daryti?Ar ketinate privalomuoju civiliniu draudimu apdrausti savo galingesnius paspirtukus ir žoliapjoves? Nors Seimui balsų nepakako, jis toliau ketina svarstyti tokią prievolę numatančias pataisas.Specialistai skaičiuoja, kad šiemet Kalėdų Seneliai maždaug 20 proc. brangesni nei pernai. Ar Jūs šiemet samdote Kalėdų Senelį? Ar juos įperkate? Ar Jums jų apskritai reikia?Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su juvelyre Egle Mykolaityte, gyvenančia ir dirbančia ČilėjeEuropos Parlamento nariai, siekdami užkirsti kelią medaus klastojimui siūlo įdiegti medaus kilmės patikrinimo mechanizmą ir įsteigti ES medaus laboratoriją. Kokio masto problema yra medaus klastojimas? Kaip tai veikia ES medaus rinką? Pokalbyje dalyvauja Europos Parlamento narys, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas ir bityno „Avilio istorijos” bitininkė Jolita Smaidrienė.Bibliotekos nurašytas knygas galės perduoti jų norintiesiems. Ar domėtumėtės tokia galimybe? Pokalbyje dalyvauja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos vadovė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Negalios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje kardinaliai keičiasi žmonių su negalia vaizdavimas: mažėja nuvertinimo, gailesčio ir nepagarbių apibūdinimų. Tačiau naujai kuriamas žmogaus su negalia paveikslas taip pat gausus stereotipų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „Išskirtinės asmenybės“ pažintis su žymiausiu praėjusio amžiaus pirmosios pusės Vilniaus fotografu Janu Bulhaku. Dalis autoriaus darbų eksponuojami vakar Kultūros ministerijoje atidarytoje parodoje „Jano Bulhako žydiškasis Vilnius. Pasaulis, kurio nebėra“.Praėjusią savaitę, atliekant dugno tyrimus būsimam pirmajam vėjo parkui Baltijos jūroje, rastas nuskendęs laivas. Maždaug 38 metrų gylyje geofizinių tyrimų metu aptiktas laivas yra apie 70 metrų ilgio ir apie 6 metrų aukščio. Atlikus tyrimus, bus sprendžiama, ar laivą priskirti kultūros vertybėms. Šiuo metu Kultūros vertybių registre yra 19 nuskendusių laivų vietų Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje. Kaip saugomi tokie objektai?Ką daryti, kai nepavyksta išsimokėti pasiimtos paskolos? Į LRT GIRDI kreipėsi moteris ir pasidalino savo skaudžia patirtimi, kai dėl įsiskolinimų greitųjų kreditų bendrovėms yra priversta parduoti neseniai įsigytą svajonių būstą.Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos oponentai sako, kad nepasitikėjimas ministrų kabinetu didelis kaip niekad. Tačiau ar tai tiesa, ar tik priešrinkiminė retorika? Aiškinosi ir statistiką nagrinėjo LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Auksinio proto atrankaVed. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje - prezidento apdovanotos projekto LIETUVOS GALIA iniciatyvos. Etryje - BaiDarom ir Všį Nelik vienas bei Degaičių kaimo bendruomenės atstovė.Jaunimo linijos inicijuota Vilties knyga ragina niekuomet nenuleisti rankų. Nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ inicijuotame leidinyje rasite psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbius su garsiais ir mažiau žinomais žmonėmis apie psichikos sveikatos problemas ir jų įveikimą.Kodėl apie lytinę sveikatą kalbame taip nedrąsiai? Kiek ši dinamika keičiasi? Knygos apie moterų lytinę sveikatą autorės gydytojos akušerės tikisi, kad parašė naują mergaičių, merginų ir moterų lytinės sveikatos palydovę.Galbūt esate iš tų keliautojų, kuriems patinka kažko nusipirkti nedidelėse pakelių parduotuvėse? Tokią prekybos vietą prie judraus kelio Šeduva-Kėdainiai įkūrė ūkininkai Masiuliai. Žilionių kaime pačių augintas daržoves bei vaisius, taip pat kaimynų produkciją jie pardavinėja iš erdvios priekabos. Ją pastebi važiuojantys pro šalį žmonės, specialiai čia stabteli ir nuolatiniai klientai. Laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Arneta Matuzevičiūtė taip pat stabtelėjo pasikalbėti su ūkininke Daiva Masiuliene.LRT auksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Alkoholio vartojimo žala Lietuvoje itin didelė. Nustatyta, kad vyrų mirtingumo dėl alkoholio vartojimo rodikliai Lietuvoje yra ypač aukšti. Lietuvių alkoholio vartojimo įpročiai – labai žalingi sveikatai: geriame santykinai retai, bet dideliais kiekiais, o rytais „taisome sveikatą“. Šalyje dideli savižudybių, žmogžudysčių ir smurto apsvaigus rodikliai. Šie duomenys puikiai atskleidžia bendrą Lietuvos situaciją, tačiau labai mažai ką pasako apie šio fenomeno priežastis. Kodėl alkoholio vartojimas kelia tiek daug problemų Lietuvoje? Atsakymo į šį klausimą ieškosime su monografijos „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ autoriumi Daumantu Stumbriu.Jaunatviškos energijos ir verslumo nestokojantis Plungės rajono ūkininkas Paulius Bartkevičius yra labai pirkėjų laukiamas sostinėje. Jaunas vyras kartą per mėnesį atvyksta į Vilnių, kur parduoda savo ūkyje užaugintą jautieną. Kaip sako ūkininkas, pirkėjų pasitikėjimą pelnyti pavyko, paklausa yra didžiulė ir tai skatina plėsti ūkį. Daugiau Paulius Bartkevičius pasakoja ūkyje Plungės rajone apsilankiusiai laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistei Rūtai Simanavičienei.Finansiniai sukčiai, ilgą laiką viliodavę pinigus daugiausiai telefoniniais skambučiais, kuria nauja schemas – apsimeta investicijų konsultantais ar bankų atstovais, pardavinėja neegzistuojančius produktus, manipuliuoja jausmais. Nepaisant to, populiariausiu pinigų išviliojimo būdu vis dar išlieka telefoniniai skambučiai – su jais susidūrė daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, kurių atsparumą manipuliacijoms tikrino sukčiautojai.Pokalbis apie Taivaną, kur lankėsi portalo LRT.lt redaktoriaus pavaduotoja Aleksandra Ketleriene

Nors apie žmogaus teises kalbame labai daug, problemų taip pat išlieka labai daug. Kokia žmogaus teisų padėtis Lietuvoje yra šiandien? Kaip ji keičiasi? Kokios didžiausios problemos, kurias būtina spręsti nedelsiant?Prieš porą mėnesių prasidėjus „Hamas“ ir Izraelio karui, suaktyvėjo antisemitizmas, įvairaus pobūdžio pasisakymai, nukreipti prieš žydų tautą, skriejo ir iš Lietuvos politikų lūpų. Dalis Lietuvos žmonių savo aplinkoje vis dar nenori matyti romų. Ką daryti, kad visuomenė priimtų ir suprastų šias dvi Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas?Moterys su negalia vaikų turėti negali. Arba priešingai - lai gimdo, nors pati to daryti nenori. Tokių ir panašių pasisakymų išgirstame ir šiandien. Kaip valstybė ir visuomenė turėtų padėti moterims su negalia užtikrinti jų reprodukcijos teises?Beveik prieš dvejus metus Rusijai užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gyvenantiems rusams pradėta lipdyti penktosios kolonos etiketė - visuomenė kelia klausimą dėl šių žmonių lojalumo Lietuvai, rusiškai kalbantys žmonės replikų susilaukia tiesiog gatvėje. Ar įmanoma Lietuvoje sugyventi su šia tautine bendrija?Ved. Edvardas Kubilius

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Iškirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis apie aktorių Macaulay Culkiną, vaidinusį kultiniame filme vis dar teberodomame šventiniu periodu „Vienas namuose“. Šiam aktoriui visai neseniai Holivudo šlovės alėjoje atidengta žvaigždė. Apie jį pasakoja kino apžvalgininkas Darius Voitukevičius.Išskirtines elektrines gitaras gaminančios įmonės „Lava-Drops“ įkūrėjas Rapolas Gražys pelnė prestižinį taivaniečių „Golden Pin“ geriausio dizaino apdovanojimą. Į finalą šiais metais iš 8000 dalyvių buvo atrinkta 10 kūrėjų iš įvairių pasaulio šalių.Kaip turėtumėme integruoti į Lietuvą atvykusius imigrantus? Pokalbyje dalyvauja žmogus prieš kelis metus gavęs Lietuvos pilietybę Boris Abramov.Artėjant Kalėdoms puošiame namus. Kaip tai padaryti tvariai? Pasakojakūrybos namų „Basomis miške“ įkūrėja Aušra Galvanauskė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad žmonės dažnai į nuotekas meta atliekas, kurių vieta – atliekų konteineriuose. Dažniausiai į nuotekas pilamas aliejus, metamos maisto atliekos, plaukai, popieriniai rankšluosčiai. Pokalbis su „Vilniaus vandenų“ generaliniu direktoriumi Sauliumi Savicku.Pokalbis su aktore Migle Rimaityte, išgarsėjusią vaidmeniu itin populiariame Prancūzijos televizijos seriale, o dabar grįžusia gyventi į Lietuvą.„Mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus“, sako knygos „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“ autorė Eva Tombak.Tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuvos senjorai yra kone vienišiausi Europoje, todėl LRT Sprendimų komanda šįkart domisi, kaip bandoma spręsti šią problemą. Psichologai pažymi, kad tokius rezultatus lėmė kompleksinės problemos, viena jų – vis dar vyraujanti socialinių paslaugų stoka. Ministerija teigimu, tokios paslaugos senjorams yra vis labiau prieinamos, tačiau iki šiol trūksta socialinį darbą norinčių dirbti specialistų. Problemą spręsti bando šalyje veikiantys dienos ceNtrai – senjorams siūlo ne tik galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, bet ir patiems dalytis patirtimi.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje šį kartą apie išradimų madas Lietuvoje. Specialistai sako, kad jei anksčiau Lietuvos gyventojai daugiausiai patentuodavo maisto gamybos būdus, tai šiandien išmaniąsias technologijas. Pokalbis su Valstybinio patentų biuro direktore Irina Urbone.Tylioji Lietuvos žvalgybos herojė, kurios rankose 1919 m. buvo jaunos valstybės likimas. Apie paslaptingosios Lietuvos žvalgybos legendos Marcelės Kubiliūtės prasmingus darbus vardan Tėvynės, išmintį, drąsą ir įveiktus iššūkius sukurta komiksų knyga. Studijoje komikso autoriai Miglė Anušauskaitė ir Tomas Mitkus bei Valstybės saugumo departamento strateginės komunikacijos skyriaus vadovė, idėjos autorė Aurelija Vernickaitė.Nuo kokių mūsų įpročių priklauso šildymo sąskaitos? Ką reikia žinoti apie patalpų vėdinimą? Kaip patalpų oro kokybė veikia mūsų sveikatą? Pašnekovai - Vilnius Tech Pastatų energetikos katedros doc. dr. Kęstutis Čiuprinskas, Statybos sektoriaus vystymo agentūros vadovas Aidas Vaičiulis ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro vyriausioji mokslo darbuotoja, dr. Rūta Aldonytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rašytoja, 4 vaikų mama Vitalija Maksvytė siūlo A+ juosta leisti važiuoti tėvams su mažais vaikais. Eismo rubrikoje ir aptarsime šią idėją.Nuo pirmos Rusijos karo prieš Ukrainą minutės Yevhen Titarenko pradėjo fiksuoti viską, kas jį supo: savo jausmus, kai pirmosios raketos nukrito ant jo miesto, dešimtis tūkstančių pabėgėlių, skubančių palikti savo namus, ir draugus, su kuriais jis išėjo į frontą. Visa tai filme „Rytų frontas“.Kodėl socialines pašalpas gaunantys bedarbiai nedirba arba sunkiai susiranda darbą? Priežastis savo tyrime aiškinosi Vilniaus universiteto Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai.Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Ukraina pateikė UNESCO bendrą paraišką nominuoti Sibire rašytus laiškus ant beržo tošies į Tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrikoje - pokalbissu Londone gyvenančia Emilija Karaliūte, kuri užsienyje garsina lietuvišką muzikos instrumentą - kankles.„Burbulai“ - pirmoji lietuviška programėlė visų neurotipų vaikams, pavyzdžiui, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Kur rasti tokią programėlę, kaip ja naudotis, pokalbis su kūrėjais.Ar sutiktumėte pakeisti Vilniaus oro uosto pavadinimą ir jį vadinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio oro uostu?Pažintis su Radviliškio rajone sūrinę „Suri suri“ įkūrusiais mama ir sūnumi - Inga ir Tadu JuodžiaisVed. Urtė Korsakovaitė

Išskirtinės asmenybės rubrika: Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.Valstybės sienos apsaugos tarnyba viešojoje erdvėje nuolat skelbia apie supaprastintas galimybes tapti pasieniečiu. Kaip sekasi pritraukti žmonių? Kokios tam įtakos turi skelbiama informacija apie bandymus nelegaliai kirsti sieną?Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso. Kas antra moteris ir kas trečias vyras sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tą rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa. Kuo žalinga tokia savijauta ir gyvensena? Kaip ištrūkti iš užburto rato?Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė apie operaciją „Maidanas 3“, kurios metu Rusija siekia sėti paniką ir kelti chaosą Ukrainoje, o galiausiai pašalinti prezidentą. Tačiau ką iš tiesų žinome apie operaciją? Apie tai LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie Klaipėdos mokslininkų kuriamą biotechnologiją nAftos teršalams jūroje neutralizuoti. Apie tai pasakoja tarptautiniam mokslininkų kolektyvui, plėtojant šią biotechnologiją, vadovaujanti Klaipėdos universiteto prof.dr.Tatjana Paulauskienė.Iš bibliotekų Lenkijoje, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse pavogta retų rusiškų knygų. Vilniaus universiteto biblioteka neteko 17 vertingų XIX a. knygų, jų vertė gali siekti 440 tūkst. eurų. „Lietuvos istorija persmelkta karų, okupacijų, knygos buvo grobiamos ir išvežamos, pas mus likę tik trupiniai, tai mūsų atsakomybė – ypatingai saugoti turimas knygas“, sako knygų kolekcininkas Jaunius Gumbis.Pokalbis apie dokumentinį filmą „Homo sovieticus“, kuriame ieškoma atsakymo, kokį kelią žmonės ir jų šalys nuėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo, taip pat keliamas klausimas kiek juose ir jų aplinkoje išliko „sovietinio žmogaus“ apraiškų. Kiek mes Lietuvoje vis dar pastebime „homo sovieticus“ reiškinį?Ką reikia žinoti apie Advento vainiką? Apie tai pasakoja tradicinių amatų meistrė Jurgita Treinytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje pokalbis apie duomenų mokslą ir jo pritaikomumą.Apie tai pasakoja duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys Balevičius.Bepiločiai orlaiviai itin svarbūs Ukrainai atremiant Rusijos puolimą ir smogiant patiems. Kokios naujausios dronų tendencijos? Kokie Ukrainos bepiločių orlaivių poreikiai? Organizacija „Maži, bet stiprūs“ rengia kalėdinę paramos akciją „Papuošk Kalėdų eglę pergalės žaisliuku“. Kalėdinis eglutės žaisliukas - tai miniatiūrinė FPV drono kopija.Apsileidėliai, tinginiai, nevalos, asocialai, alkoholikai – tokias etiketes dalis vilniečių klijuoja socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims, rodo „Vilniaus miesto būsto“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Iš jos paaiškėjo ir tai, kad 4 iš 10 vilniečių nepritartų, kad jų name ar laiptinėje atsirastų socialinių būstų. Siekiama keisti tokias nuostatas. Kaip? Pasakoja SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktorė Rosita Žibelienė.Prieš Lietuvos partizanus okupantai kovojo ir pasitelkdami smogikų gaujas. Jie persirengdavo partizanais, įgydavo pasitikėjimą laisvės kovotojų gretose ir juos nužudydavo. Apie vieną tokių – vokietį Gerhardą Bėgeleiną pasakoja Mindaugo Milinio knyga „Smogiko išpažintis“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Atkeliavus žiemiškiems orams, pasipylė avarijos, miestuose susidarė didžiulės spūstys. Kaip sekėsi pirmąją šios žiemos dieną?Šiemet minint garsaus aplinkosaugininko, gamtos fotografo Olego Truchano gimimo 100-ąsias metines, keliautojai iš Lietuvos tris savaites keliavo jo keliais Australijoje bei Tasmanijoje ir įamžino jo atminimą.Civilinės saugos ekspertai jau kurį laiką važinėja po Lietuvą ir apmoko bendruomenių lyderius, kaip elgtis ištikus ekstremaliajai situacijai – karui, branduolinei ar bet kokiai kitai stichinei nelaimei. Tikimasi, kad mokymus išklausę bendruomenių lyderiai tas žinias perduos ir savo žmonėms.Ved. Edvardas Kubilius

Tenerifėje lietuviškoje mokykloje dirbanti Dora Karoblytė.FTMC sukurta išmanioji liemenė kariams pateko tarp pirmųjų išradimų Lietuvoje, gavusių Bendro galiojimo Europos patentą. Nuo birželio 1 d. septyniolikoje ES šalių įsigaliojo Bendro galiojimo Europos patentas. Apie tai ir apie liemenę - su centro mokslo darbuotoju Martynu Šopurov.Unikalų muziejų, pavadintą „Tekstilės kelias“ nuosavamE dviejų aukštų name įkūrė KretingOs rajono Darbėnų miestelio gyventojai Daiva ir Arūnas Dudėnaiii. Entuziastų šeima puoselėja ekspoziciją, kurioje šimtai ausTInių juostų ir rankšluosčių. Į tauTInio pAveldo – juostų, rankšluosčių, net klumpių, audimo staklių ir verpimo ratelių rinkimą įsitraukė visa šeima. Muziejaus šeimininkai lankytojams pasakoja, kuo skiriasi piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Čia rengiamos įvairios edukacijos: „Vilnos kelias“, „Muilo kelias“, „Pasigamink adatinę pats“, „Atpažinkime audinius“ ir kitos. Ekspoziciją kartu su šeimininkE Daiva Dudėniene apžiūrėjo, audinių raštais ir spalvomis gėrėjosi „Gimtosios žemės“ laidos vedėja Regina Montvilienė.Kiek vakarai žino apie Baltijos šalių trėmimus? Šiandien nacionalinė dailės galerijoje pristatoma fotografės Claudios Heinermann naujausia knyga iš trilogijos "Sibiro tremtiniai" paskutinės dalies "Sibiro tremtiniai - laisvės kovotojai". Tai yra antrasis vokiečių ir olandų fotografės fotoprojektas apie tragišką XX a. Baltijos šalių patirtį.Claudia Heinermann yra pasiaukojanti ilgalaikių mokslinių dokumentinių projektų kūrėja. Ją domina XX a. karų ir genocidų istorija ir jų pasekmės, yra įgyvendinusi fotografinius tyrimus apie Ruandą, Srebrenicos žudynes ir kitas XX a. karų tragedijas.Po konstrukcijos netrukus bus atidaroma Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji salė. Pirmoji premjera gruodžio 1 d. bus gan netradicinė – tai bus vienos iš mūsų naujų meno vadovių Kamilės Gudmonaitės režisuojama opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti, ir dabar jau per vėlu“.Įdomus faktas ir tas, kad pirmą kartą istorijoje spektaklį drauge pristato trys bendradarbiaujantys partneriai: Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) ir prodiuserinė kompanija „Operomanija“.Lietuvos nacionalinio dramos teatro viena iš meno vadovių Eglė ŠvedkauskaitėLRT auksinis protas.10–12. Ved. Živilė Kropaitė

Lietuvos transporto ir logistikos sektorius išgyvena didelių permainų laikotarpį. Naujausia apklausa rodo, kad 9 iš 10 jaučia ekonominės recesijos požymius savo veikloje. Kokių priemonių imasi verslininkai? Kodėl stringa technologijų diegimas? Kaip žadama siekti tvarumo ir aplinkos tausojimo?Pasaulio lyderio/išskirtinės asmenybės rubrika. Argentina išsirinko naują prezidentą. Kritikai jį vadina „bepročiu“, gerbėjai - Pietų Amerikos Donaldu Trampu. Per masinius protestus išgarsėjęs ir grandininiu pjūklu mosavęs politikas pats save vadina Džiunglių karaliumi ir anarcho-kapitalistu. Kuo argentiniečius sužavėjo Chavjeras Milėjus? Kaip jis žada pertvarkyti šalį?„Į kriptovaliutas investavęs vilnietis liko apgautas“, „investicinis projektas tapo galvos skausmu“, „ investuoti norėjusi moteris neteko 11,5 tūkst. eurų“. Tai tik kelios antraštės šį mėnesį, tačiau pareigūnai ir bankų atstovai įspėja žmones nepasitikėti didžiulį pelną be jokių rizikų žadančiais sukčiais. Kada investicija yra saugi, o kada apgaulė? Kaip žadama reguliuoti šią investicijų sritį?Gyventojai nerimauja, kad grynuosius pinigus išstumia elektroniniai mokėjimai, o tai taps grėsme demokratijai, gimsta net naujos sąmokslo teorijos. Tačiau ar tikrai situacija tokia, kaip vaizduojama? Apie tai LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Apie Lietuvos karo akademijos (LKA) svarbą Rusijos karo Ukrainoje kontekste, karių rengimą, stojimus į akademiją ir jaunų žmonių motyvaciją studijuoti – akademijos viršininkas brg. gen. Almantas Leika, Kompetencijų vertinimo ir komplektavimo centro viršininkas mjr. Mindaugas Sakalauskas, Saugumo institucijų valdymo mokslo grupės docentė dr. Vidmantė Giedraitytė ir kariūnai Ugnė Baltuškonytė ir Ignas Vytautas Kargaudas.Karių psichologinis atsparumas – nuo ko jis priklauso ir kaip ugdyti? LKA Lyderystės ir metodinio rengimo centro vyr. psichologė mjr. Rosita Kanapeckaitė. Kaip ugdomi karybos lyderiai Lietuvai ir kitoms šalims? Akademijos viršininko pavaduotojas kariniam rengimui plk. Mantas Paškevičius, Ukrainos karininkė plk. Hanna Karakurkči.Kaip valstybė ir visuomenė esame pasiruošę karinėms ir hibridinėms grėsmėms? LKA Pasaulio politikos mokslo grupės docentė dr. Ieva Gajauskaitė ir LKA Gynybos analizės centro politikos analitikas plk. (ats.) Gintaras Bagdonas.Nuo šių mokslo metų LKA pradėjo vykdyti Jaunojo kariūno-lyderio programą, kurioje dalyvauja Vilniaus licėjaus, Žirmūnų ir Antakalnio gimnazijų I klasės moksleiviai. Pašnekovai: Jaunojo kariūno-lyderio ugdymo programos instruktorius, LKA Taktikos sekcijos vyr. instruktorius kpt. Marius Dzencevičius ir programos dalyviai gimnazistai.Ved. Agnė Skamarakaitė, red. Giedrė Čiužaitė

Vilniaus universitete medijų ir komunikacijos tyrėjai diskutuos apie populizmą. Tarptautinė konferencija „Populizmas nacionalinėse ir globaliose medijose“, kurioje 43 pranešėjai iš 13 skirtingų šalių siekia analizuoti svarbų mūsų laikų reiškinį – populizmo „virusą“ medijose ir komunikacijoje.Lietuvos nacionalinis muziejus Istorijų namuose pristato visuomenei išskirtinę parodą, skirtą Lietuvos migracijos procesams nuo XIX a. vidurio iki šių dienų „Pasaulio dydžio Lietuva“.Paryžiaus olimpinės žaidynės bus pirmosios, kuriose atletai pasieks lyčių lygybę - 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Tam prireikė 128 metų.Obeliai, Lietuvos miestelis Latvijos pasienyje. Į jį ir į jame esančiąmokyklą kviečiame nusikelti dabar. Obelių gimnaziją ir šalia veikiantį darželį lanko daugiau nei 200 vaikų. Darbuotojai čia džiaugiasi tuo, kad dirba gana nedidelėse klasėse ir gali skirti pagalbos tiems, kam jos reikia. Susirūpinimą kelia tai, kad daugybė bendruomenės šeimų patiria socialinių iššūkių: mokykloje nemokamo maitinimo reikia daugiau nei pusei vaikų. Išsamiau Obelių mokyklos gyvenimu domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Rūta Simanavičienė.

Po daugiau nei septynerių metų Danijoje mokslus baigusi ir sėkmingą verslą sukūrusi Kotryna Kurt nusprendė grįžti į Lietuvą ir gimtąjį Vilnių. Dabar Kotryna vadinama viena sėkmingiausių ir populiariausių mūsų šalyje socialinio tinklo „LinkedIn“ turinio kūrėjų.Vienas šimtas – taip pavadintą projektą sugalvojo ir jau baigia įgyvendinti klaipėdietis fotografas Kęstutis Meliauskas.Vienos Vilniaus mokyklos mokiniai renka lėšas Ukrainos mokyklai. Jie tai daro valydami mokyklos bendruomenės automobilius.Baltijos jūroje vyksta Karinių jūrų pajėgų pratybos bei praktinis Jūros dugno stebėjimo pristatymas.Ved. Paulius Selezniovas

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie Palestinos lyderį, Nobelio taikos premijos laureatą Yasserą Arafatą.Kuo gyvena Argentinos lietuviai? Studijoje lankosi Argentinos lietuvių bendruomenės vadovas Juan Ignacio Fourment Kalvelis.Kitų metų gegužės 12 d. vyks referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Ką gyventojams reikia žinoti apie šį referendumą?2024 m. sausio 15 d. Lietuvos estrados legendai Stasiui Povilaičiui būtų suėję 77 m. Ta proga Palangos koncertų salė rengia parodą, prie kurios kviečia prisidėti visus turinčius daiktų, menančių šią neeilinę asmenybę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokios Lietuvos gyventojų nuostatos apie klimato kaitą? Kaip jos skiriasi nuo kitų šalių gyventojų? Apie tai pasakoja Kauno technologijos universiteto sociologė, mokslo grupės „Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis“ vadovė Aistė Balžekienė.Koks lietuvių žvalgybos vaidmuo atgaunant Klaipėdos kraštą? Studijoje lankosi knygos „Kas mūsų – kova įgysim“: Lietuvių žvalgybos vaidmuo sujungiant Didžiąją ir Mažąją Lietuvą” autorius Severinas Vaitiekus.Lapkričio 14-ąją minima pasaulinė diabeto diena. Ką turėtumėme žinoti apie šią ligą? Pokalbis su Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentu, gydytoju endokrinologu, prof. Jonu Čeponiu.Pokalbis su animacinių filmų kūrėju, garsiojo „Baubo“ autoriumi, knygų iliustratoriumi, karikatūristu Ilja Bereznicku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žmonių genomo tyrimai populiarėja visame pasaulyje. Lietuvos mokslininkai pateikia vis daugiau žinių apie Lietuvos genomą, o artėjant Latvijos Nepriklausomybės dienai pasiaiškinsime, ar lietuvius ir latvius tikrai galime vadinti broliais.Nesibaigiantis Raimondo Karpavičiaus turto dalybų kriminalas nugulė į naujausią rašytojo Dailiaus Dargio knygą – „Milijonieriaus testamentas - meilės pinklėse”.Nuo spalio vidurio veikiančiu trumpuoju telefono numeriu 111 Lietuvos Raudonasis Kryžius jau sulaukė per 3 tūkstančius pagalbos prašymų. Trumpuoju numeriu 111 paskambinę žmonės galės sulaukti pagalbos daiktais, randant nakvynės vietą ar prireikus psichologinės pagalbos, linija taip pat gali kreiptis nuo gaisrų, krušos ir kitų nelaimių nukentėję asmenys.

Į LRT GIRDI kreipėsi gyventojas, klausiantis, kodėl Lietuvoje vis dar yra vietų, kur negalima atsiskaityti kortele. Kodėl ne visur galima atsiskaityti kortele? Kiek apskritai šiandien bereikia grynųjų? Kokios kitos atsiskaitymo formos, nes jų tikrai yra?Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad, tęsiantis mokslo metams ir trumpėjant dienoms, tėvai į mokyklą atvežę savo vaikus juos dažnai labai nesaugiai išlaipina iš automobilio. Ką daryti?Skuodiškis Edvinas Malakauskas, baigęs mokyklą, labai norėjo pagyventi užsienyje ir keleriems metams išvyko studijuoti bei dirbti į Jungtinę Karalystę. Bet Covid-19 pandemija planus sujaukė ir jaunuolis netrukus grįžo į Lietuvą. Čia dabar vėl studijuoja bei socialiniuose tinkluose sėkmingai kuria humoristinio pobūdžio vaizdelius. Drąsaus ir kūrybiško jaunuolio istorija.LRT KLASIKA šiandien rengia specialią transliaciją iš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, kuris pradeda naująjį sezoną.Ved. Edvardas Kubilius

Kodėl yra prieštaringai vertinamas Ukrainos tinklaraštininkas Oleksijus Arestovyčius, nutaręs siekti Ukrainos prezidento posto?Minima Europos sveikos mitybos diena. Kodėl dalis žmonių nemėgsta daržovių?Seime atmestas Vyriausybės siūlymas atsisakyti draudimo skatinti LGBT+ šeimos sampratą. Kaip informacija apie LGBT+ žmonių santykius veikia nepilnamečius?Pažintis su Rokiškio rajono jaunuoju ūkininku Modestu Vanagu, kurio negąsdina žemės ūkio reglamentai ir biurokratija. Mat jis pats yra baigęs teisės mokslus bei viešąjį administravimą.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Lapkričio 8 d. vyks LRT kartu su Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centru ir Lietuvos žurnalistikos centru rengiamas Baltijos žiniasklaidos forumas. Pokalbis apie šį forumą ir iššūkius šiandien kylančius žurnalistams .Projekto „LRT Ieško sprendimų“ žurnalistai šį kartą ieško pavyzdžių, kaip bandoma spręsti narkotikus vartojančių nepilnamečių problemą. Siekiant atgrasyti jaunus žmones nuo psichotropinių mEdžiagų vartojimo, Nyderlandų mokyklose jau kelintą dešimtmetį veikia įvairius specialistus įtraukianti prevencinė programa, orientuota ne tik į vaikų, bet ir į visos visuomenės švietimą. Lietuvos specialistai sako, kad prevencinių programų yra ir mūsų šalyje, tačiau priemonės ne visada įgyvendinamos sistemingai ir tam ne visada skiriama pakankamai lėšų.Pokalbis su Lietuvoje gyvenančia šeima iš Indijos Vishnu Muraleedharan ir Titty Varghese apie kultūrinius skirtumus ir panašumus bei Vishnu rašomus romanus.Nuo kitų metų pradės veikti telefoninė pagalbos metantiems rūkyti linija. Kokią pagalbą Lietuvoje gali gauti žmonės, norintys mesti rūkyti?Kaip klimato kaita, įvairūs ekstremalūs reiškiniai keičia Lietuvos ūkininkų elgseną?Ved. Agnė Skamarakaitė

Karo žaidimai – mokymosi metodas, kai kariai savo strategijas, veiksmus, sumanymus gali išbandyti žaidimų lentoje. Žaidimus kuriant strategijas naudoja tiek pasaulio lyderiai, tiek ir NATO organizuoja tarptautines karo žaidimų konferencijas. Plačiau apie tai kalbamės su ISM docentu ir Finansų ekonomikos programos vadovu Pijumo Krūminu.Visą spalio mėnesį minint senjoro mėnesį, vyresnio amžiaus žmonės galėjo išbandyti naujas patirtis. Kokios tai patirtys?Kodėl vienus piktina dar nesibaigus Vėlinėms prasidedanti kalėdinė prekyba, o kiti kaip tik – kuo anksčiau nori mėgautis kalėdine dvasia?Lėkštėje telpa prisiminimai iš kelionių, patirti įspūdžiai, išgyventos emocijos, vaikystės nostalgija ir, žinoma, begalė istorijų. Patirti skanias akimirkas keliaujant ir ragaujant kviečia nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“. Kartu su Lietuvos Gastronomijos savaite ji pirmą kartą pristato žemėlapį, vedantį į įdomiausių skonių istorijų stoteles visoje Lietuvoje.

ESO vadovas sako, kad įmonės darbuotojai pastaruoju metu susiduria su visuomenės nepasitenkinimu – dalis vartotojų reikalauja grąžinti permokėtus pinigus, kiti ESO darbuotojų tiesiog neįsileidžia į savo privačią valdą. Kaip ESO toliau dirbs ir per kiek laiko gyventojams ketina grąžinti jų permokėtus 160 mln. eurų?Aplinkosaugininkams suteikta teisė vieniems patiems automobilių taršą tikrinti kelyje ir, jei tarša viršija normas, iškart naikinti techninę apžiūrą. Taip siekiama mažinti taršių automobilių eisme.Seimas svarstė pluoštą pasiūlymų, kaip reikėtų keisti antrąją pensijų pakopą. Pasiūlymų buvo pačių įvairiausių – leisti dalį sukauptų pinigų išsiimti dar nesulaukus pensijos arba išvis panaikinti antrąją pensijų pakopą. Ką daryti su daug diskusijų keliančia antrąja pensijų pakopa – palikti ją tokią, kokia yra, keisti, o galbūt išvis naikinti?Ved. Edvardas Kubilius

Rumunijos sostinėje Bukarešte gyvena iš Kauno kilusi Ana Žuravliova. Jauna mergina gan anksti išvyko iš Lietuvos ir pradėjo gyvenimą užsienyje, o Rumunijoje atsidūrė atsitiktinumo dėka. Tačiau dabar moteris užima atsakingas pareigas ir dirba prodiuserinėje kompanijoje, kuriančioje televizijos laidas ne tik Rumunijos, bet ir kaimyninių šalių televizijoms. Ana taip pat yra ir Rumunijos lietuvių bendruomenės pirmininkė bei deda dideles pastangas, kad šioje šalyje gyvenantys tautiečiai nepamirštų lietuviškų tradicijų ir susiburtų per svarbiausias metų šventes.Vėstant orams dalis paukščių jau paliko Lietuvą ir išskrido žiemoti į šiltesnius kraštus, tačiau nemažai sparnuočių šalyje lieka ir žiemos metu, o išgyventi šaltąjį sezoną jiems padeda žmonės – prasidėjus šalnoms paukščiams tampa vis sudėtingiau rasti maisto, tad tuomet itin pasitarnauja žmonių sukaltos lesyklėlės. Ką reikėtų žinoti apie paukščių lesinimą, kokių klaidų nereikėtų daryti, kokį lesalą, galų gale, rinktis?Bėgantys metai keičia ne tik mūsų įpročius, bet ir koreguoja įvairias nusistovėjusias tradicijas. Natūralu, kad bėgant metams keičiasi ir laidotuvių tradicijos.Dar birželio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nusprendė, kad Klaipėdoje veikianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus prijungta prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šis susijungimas sukėlė nemažai diskusijų visuomenėje, pasirodė nuomonių, jog dėl tokio sprendimo Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla bus perkelta į Vilnių bei nebeparengs Klaipėdos uostui taip reikalingų specialistų. Kaip keisis Lietuvos aukštosios jūreivystės veikla po šio susijungimo?Ved. Paulius Selezniovas

Lapkričio 1-oji - svarbi data Lietuvos skautams. 1918 11 01 laikoma oficialia šios organizacijos veiklos šalyje pradžia. O pradžią tam davė Petras Jurgelevičius. Apie šią asmenybę ir tai, kuo buvimas skautu svarbus kasdieną papasakos režisierius, šokėjas ir skautas Paulius Tamolė.Mokslininkai ir visuomenininkai kreipiasi į žvejus. Kviečia sugavus pažymėtą lašišą ar šlakį juos informuoti. Tokiu būdu tiria žuvų migracijos kelius ir kitus įpročius. Kokie pirminiai rezultatai?Kaip mirusieji pagerbiami kitose šalyse? Pokalbis apie tai, kokios tradicijos gyvos Japonijoje, Italijoje ir Ukrainoje. Taip pat telefonu įtraukisime klausytojus apie jiems svarbias ir puoselėjamas tradicijas.Ukmergės rajone, Taujėnuose, šiomis dienomis veikia Vėlinių kiemelis. Čia lankytojai kviečiami prisiminti išėjusius, pagal senuosius lietuviškus papročius švęsti gyvenimą. Apie lietuviškas Vėlinių tradicijas pasakoja „Vėlinių kiemelio“ idėjos autorė, edukatorė Monika Polchovaitė. Ją kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Atšalus orams vis dažniau iš namų kaminų pradeda veržtis dūmai. Tačiau ne visuose namuose į krosnis patenka vien malkos. Gyventojai degina ir senus baldus, dėvėtus drabužius ar kitas buitines atliekas. Pasak specialistų, tai ne tik teršia orą, bet ir kenkia žmonėms.Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros teigimu, vyresnio amžiaus lietuvių skaitmeniniai įgūdžiai ir naudojimosi internetu rodikliai – žemesni nei bendrijos vidurkis. Nerimaujama, kad skaitmeninant paslaugas ir šalyje uždarant bibliotekas, kuriose vyksta mokymai senjorams, didėja vyresnio amžiaus žmonių atskirtis bei dalis paslaugų jiems tampa sunkiai pasiekiamos.Lietuvoje yra daugybė senų apleistų kapinių, ant kurių Visų Šventųjų dieną ir per Vėlines beveik nedega žvakės, nesilanko palaidotųjų artimieji. Jeigu vienose vietovėse tokios kapinės ir lieka niekieno neprižiūrimos, vasarą užželia žole, kai kur jos atranda savo globėjus.Ved. Paulius Selezniovas

RT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Dovile Galdauskaite, kuri savo disertacijoje nagrinėjo, kokią įtaką besikeičiantys lyčių vaidmenys ir gynenimo būdas daro vaikų susilaukimui.Tikriausiai dažnas iš mūsų yra pats radęs ar girdėjęs istorijų apie rastus senovinius papuošalus, monetas ar akmeninius kirvelius. Galbūt labai knieti išbandyti naują pramogą vaikštant po laukus ir mojuojant metalo ieškikliu ir pajusti atradimo džiaugsmą? Bet ką daryti radus trijų kapeikų monetą ar žalvarinę pasaginę segę? Ar galima archeologinius radinius pasilikti, o gal juos verta parduoti? O jei atiduoti, tai į ką ir kur kreiptis? Ar galima metalo ieškikliu naudotis kaimyno lauke, o gal galima kasinėti savame miške? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome su istorikais.Maisto ir virtuvės atliekos vis dar sudaro didelę dalį į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmetamo turinio. Kad daugiau atliekų virstų naudingais produktais, o ne nukeliautų į sąvartyną, jau nuo 2024 m. visoje šalyje bus privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas. Tvarką, kaip bus rūšiuojamos šios atliekos jau paskelbė Vilniaus savivaldybė. Ar jau rūšiuojate maisto atliekas – pokalbis su klausytojais.Rokiškėnai, užauginę net 25 tonas moliūgų, sugalvojo, kaip išradingai juos panaudoti. Savo sodybą išpuošė daržovėmis ir kviečia visus užsukti į svečius. Be jokio atlygio svečius priimantys šeimininkai ne tik pamoko, ką galima pasigaminti su moliūgais, bet ir pavaišina šių daržovių sriuba.

Etnologai kviečia mokyklas bei kultūros įstaigas švęsti ne Heloviną, o Vėlines. Ar galima Lietuvoje švęsti Heloviną? Diskutuoja Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė ir gydytojas-psichiatras Jonas Fugalis.Specialistai sako, kad per 20 metų Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo perpus. Tai – neblogas rezultatas. Tačiau per metus Lietuvoje vis tiek dar nusižudo apie 500 žmonių, ir tai yra vienas blogiausių rodiklių Europoje. Kaip Lietuva sprendžia savižudybių problemą? Svarsto psichologės dr. Jurgita Rimkevičienė bei Valija Šap, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.Žiemiški orai atkeliavo. Kaip tinkamai paruošti automobilį žiemai? Pataria Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas, Žurnalistų autoklubo valdybos narys Renaldas Gabartas.Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Punsko lietuviu - Tomu Marcinkevičiumi, kuris kuria rubriką - Ką šneka Lenkija? Apie Lenkijos politinį gyvenimą ir aktualijas. Jis taip pat yra vienos populiariausių tinklalaidžių Proto pemza bendraautorių.Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui - iš naujo atrandame arbatą. Kuo ji gali būti naudinga? Pirmosios japoniškos arbatinės Lietuvoje įkūrėja Giedrė Prievelytė papasakos ir apie Lietuvoje vis labiau populiarėjančią Matcha arbatą.Kaip išmokyti vaikus rūšiuoti elektronines atliekas? Ekspertai sako, kad žmonės dažniausiai pamiršta, kad elektroninės atliekos gali būti ir vaikų žaislai. Kokias elektronines atliekas reikia rūšiuoti ir kaip?Jaunoji chemikė Raimonda Bogužaitė kuria molekulinius „pirštų antspaudus“, kad jutikliams būtų lengviau susekti įvairius virusus ar kitus ieškomus objektus. Ji laimėjo vadinamąjį mokslininkų X faktorių Lietuvoje: Jaunųjų mokslininkų konkursą „Tyrėjų Grand Prix 2023“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Lietuva pirmą kartą istorijoje turi pasaulio čempioną motociklų sporte, tai Laisvydas Kancius.Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis apie Lenkijos opozicijos lyderį Donaldą Tuską, kuris turi didelių šansų vėl tapti šalies ministru pirmininku. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Kaip komiksas virsta spektakliu? Nacionaliniame dramos teatre pastatytas spektaklis pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki komiksų knygą „Sibiro haiku“.Pokalbyje dalyvauja spektaklio dramaturgė Birutė Kapustinskaitė ir režisierius Augustas GornatkevičiusLietuvos moterys partizanės – kas jos ir ką turėtume apie jas žinoti? Pasakoja Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimų centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius ir Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimų centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė-Notari.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokią naudą teikia sensorinis sodas? Visai netrukus skirtingose Lietuvos vietose bus įkurti trys tokie sodai. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovė Lina Sasnauskienė ir Santaros klinikų vaikų neurologė-socialinė pediatrė Laima Mikulėnaitė.„Kultūriškai mūsų reakcija yra santūresnė. Bet tai nereiškia, kad jei Izraelyje nematote šaukiančių ir aimanuojančių žmonių, nematote, kad jie raudotų priešais televizorių, ir kad jie elgiasi ramiai, tai nereiškia, kad mums neskauda“, sako Efrat Machikawa, kurios 6 šeimos narius „Hamas“ paėmė įkaitais, viena iš jų jau rasta negyva. Pokalbis su gide, edukatore Natalija Heifetz apie tai kokios yra žydų gedėjimo, laidojimo, požiūrio į mirusiojo kūną tradicijos?Kaip keičiantis klimatui keisis mūsų būstų šildymas? Šia tema diskutuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.„Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tapo naujų karinių technologijų bandymų poligonu, nes gamintojai dar niekada taip greitai negaudavo atgalinio ryšio ir informacijos, kaip jų įrenginiai veikia karo lauke“,- sako Ukrainos kariuomenės oro žvalgybos padalinyje jau pusantrų metų besidarbuojantis Dmytro, šaukiniu „Gimli“. Jį kalbina Marius Eidukonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kad neretai tenka išgirsti, kad psichologai ir psichoterapeutai yra lyg „superžmonės“, kurie turi neišsenkančių galių padėti kitiems, niekada nepavargti klausyti kitų. Tačiau realybė kiek kitokia. Psichikos sveikatos specialistai taip pat yra žmonės, kuriems reikia pagalbos. VU mokslininkai tiria šią dar netyrinėtą psichologijos mokslo sritį.Kaip ilgai užsitęsusi meteorologinė vasara šiemet paveikė paukščių migraciją ir kokie paukščiai iš Lietuvos žiemai neišskrenda, bet kaip tik čia atskrenda žiemoti?Žinomas žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas Henrikas Vaitiekūnas jau senokai dingęs iš ekranų, bet niekur neprapuolęs iš žurnalistikos. Henrikas Vaitiekūnas ką tik išleido knyga „Felčerio užrašai“ kurioje tarsi iš kaladėlių dėliojami žaismingi, pamąstymai apie gyvenimą, keistus reiškinius ir įdomybes.Kokybiškas visų trijų LRT radijų turinys vis labiau pasiekiamas ne vien FM imtuvais ar internetu, bet ir televizijoje. Daugelis Lietuvos žiūrovų jau gali įsijungti LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS kanalus savo televizoriuose ir taip patogiai klausyti naujausios informacijos, mėgstamiausių laidų, koncertų ar muzikos.

Vilniuje reikėtų statyti metro. Taip sako statybininkai ir kai kurie politikai, kurie pabrėžia, kad metro pirmiausia galėtų pasitarnauti kaip priedanga karo atveju, o tik tada – kaip efektyvi viešojo transporto grandis.Kėdainiuose atleista istorijos mokytoja, kuri prisigėrė per petrauką. Klaipėdoje iš darbo išėjo savivaldybės tarnautoja, kai į darbą atėjo neblaivi. Kada nusižengimą padaręs išgėręs žmogus arba tiesiog darbe pasirodęs išgėręs žmogus turėtų netekti darbo, o kada – ne?Su skurdo rizika toliau susiduria apie 20 proc. gyventojų ir šis rodiklis iš esmės nesikeičia beveik 20 metų – nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Kodėl Lietuvai niekaip nepavyksta pažaboti skurdo rizikos ir ką daryti?Ved. Edvardas Kubilius

Metusi darbą prekybos srityje, Rasa Ražanienė į rankas paėmė fotoaparatą, o dabar jos nuotraukos keliauja po parodas visame pasaulyje.Augantis susidomėjimas sveika mityba padidino vartotojų poreikį žinoti, ką jie perka ir valgo. Tačiau nepasimesti parduotuvių lentynose esančių produktų gausoje ir atpažinti gaminį, kuris būtų naudingiausias sveikatai – tikras iššūkis.Lietuvos jūrų muziejus laive-muziejuje ,,Sūduvis“ pristatė, modernų ir kupiną ekstremalių patirčių edukacinį užsiėmimą ,,Pabėgimo kambarys SOS“.Ruduo įsibėgėja ir šviesus metas paroje darosi vis trumpesnis – vakarais temsta anksčiau, rytais šviesa taip pat pasirodo vėliau, todėl specialistai primena, kad labai svarbu pasirūpinti savo saugumu dalyvaujant eisme.Ved. Paulius Selezniovas

Pirmasis gimęs Izraelyje ir ilgiausiai šaliai vadovaujantis premjeras. Laidos „10-12“ lyderio rubrikoje – pažintis su prieštaringai vertinamu Benjaminu Netanyahu.Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, LRT RADIJAS aiškinasi jo istorines ištakas. Ar galima jų ieškoti religijoje? O gal žydų ir arabų konfliktą lemia visai kitos priežastys? Apie tai kolegos Adomo Šimkaus pokalbyje su VU Filosofijos fakulteto dėstytoja, daktare Aušra Pažėraite.Taip laidoje, pokalbis apie dirbtinio intelekto technologijos įtaką teismų sistemos darbui bei pirmuosius bandymus taisyklėmis reglamentuoti jo panaudojimą studijuojant aukštojoje mokykloje.Dar viena tema. Lieka pustrečio mėnesio iki Europos dailiojo čiuožimo čempionato. Kaune rengiamas renginys, anot organizatorių, jau dabar sulaukia daug tarptautinio dėmesio. Apie pasiruošimo užkulisius pasakoja Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje kalbėsime apie Sąjūdžio laikotarpio tyrimų svarbą. „Sąjūdžio tyrimai gali priartinti kiekvieną iš mūsų, ypač jaunimą, prie Lietuvos istorijos – ypač kai jie pamatys, kad jų seneliai ar tėvai dalyvavo.“ Tuo įsitikinęs Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus vadovas, istorikas Arūnas Antanaitis, vienas iš naujo projekto, skirto Sąjūdžio paveldo išsaugojimui, iniciatorių.Spalio 16-oji yra Mažosios Lietuvos gyventojų genocido atminimo diena. Šiandien prisimenamas sovietų įsiveržimą į Rytprūsius 1944-aisiais ir tolesni veiksmai, tapę daugybės žmonių tragedija.Viena gyventoja savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo istorija, kuomet paskambinusi į Valstybinę mokesčių inspekciją ji sulaukė įvairių, netikėtų ir per daug asmeniškų klausimų, kuriuos konsultantas uždavė siekiant ją identifikuoti. Skambučių tikina sulaukiantys ir verslininkai, kartais jų prašoma atskleisti konfidencialią įmonės informaciją. Kokius asmens duomenis ir kada galima atskleisti, o kokių nedera?LRT RADIJAS pristato naują edukacinę tinklalaidę vaikams „Padarėliai“, kurioje jaunieji klausytojai susipažins su įvairiapusiu gyvūnijos pasauliu ir skirtingais jo gyventojais.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Vilniuje itin lėtai važiuodamas garbaus amžiaus vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenkė moterį ir dar kurį laiką ją vežė ant kapoto. Nuo kitų metų vyresnio amžiaus vairuotojai sveikatą privalės tikrintis dažiau nei dabar. Kokio amžiaus ir kokio sveikatos būklės žmonės jau nebeturėtų vairuoti? Diskutuoja gydytojas prof. Julius Kalibatas ir LRT RADIJO klausytojai.Moterys konferencijoje Taujėnų dvare aptaria, su kokiais iššūkiais jos susiduria šiandienos visuomenėje.Ar reikėtų Lietuvoje įteisinti eutanaziją? Tokią diskusiją paskatino patyrusios slaugytojos iš Vilniaus Laimos Baršauskienės pareiškimas, kad jeigu būtų jos valia, eutanazija jau šiandien būtų įteisina.Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje Suomijoje gyvenanti Simona Lunina pasidalins savo patirtimi apie šalies švietimo sistemą. Moteris ten vadovauja privačių darželių tinklui.Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere. Su kokiais stereotipais susiduria vyresnio amžiaus gyventojai, kur jie gali kreiptis, kad situacija šalyje gerėtų.Apie laimėjimą JV-ijose papasakos mūsų šalies ugniagesiai, kurie iš ten parsivežė aukso medalį.Po vienuoliktos valandos - pokalbis su ekonomiste: ar įmanoma suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, kad būtume laimingi. Kokia ta laimės formulė - papasakos Viktorija Tauraitė.O paskutinį laidos pusvalandį kviečiu suklusti visus, kurie pretenduoja į šildymo kompensaciją. Kaip užpildyti dokumentus, ko reikia, kad gautumėte kompensaciją - papasakos socialinės apsaugos ir darbo viceministras.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie muzikos legendą Edith Piaf, šiomis dienomis sukanka 60 m. nuo jos mirties.Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ dalyviai keliaus aplink Baltijos jūrą taip siekdami atkreipti dėmesį į šio vandens telkinio krizę. Dabar ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas ieško žygeivių, kuriems bus mokamas atlygisKaip gali klostytis Izraelio karas su „Hamas“? Pokalbis su specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininku Aurimu Naviu.Pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiuoju mokslo darbuotoju dr. Egidijumi Auksoriumi apie lazerius, kurie padeda iš labai arti pažiūrėti į akies tinklainę, kokia to reikšmė ir pritaikomumas?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas nutiktų, jei į ekologinę krizę pažvelgtume ne per kaltę, savigraužą, racionalius skaičiavimus ar grasinimus pasaulio pabaiga, o per meilės prizmę? Toks klausimas keliamas Charleso Eisensteini knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“, apie ją pasakoja knygos vertėja Viktorija Damerell.Ką turime žinoti apie pilietinį pasipriešinimą? Pradėjo veikti informacinė-edukacinė platforma „Mobilizacijos mokykla“. Pokalbis su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktoriumi Virginijumi Vitalijumi Vilkeliu.Spalio 10 d. minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Kaip mūsų šalyje mažinti psichikos sveikatos stigmą? Apie tai svarsto „Žvelk giliau” Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos koordinatorė, Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Maliuševskienė.Kodėl vaikų ima lauktis 11-metės? Pokalbis su lytiškumo ugdymo specialiste Akvile Giniota.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dirbtinis intelektas tampa vis dažniau tampa mūsų kasdienybės dalimi, tačiau tik tinkamas jo naudojimas gali atnešti naudos. Pavyzdžiui, rinkodaroje neteisingai suformuluotas klausimas gali lemti nesėkmę. Apie dirbtinio intelekto naudojimą rinkodaroje pokslbis su LRT radijo mokslo rubrikoje su Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja, rinkodaros agentūros „Startupbrand DNR“ įkūrėja Aurelija Šilinskaitė.Vis daugiau darbdavių stebi savo darbuotojus, panaudodami naujausias technologijas. Pasaulį sukausčiusi pandemija pakeitė ne tik požiūrį į sveikatą, bet pastebimai pakeitė ir darbo kultūrą. Pandemijos metu itin išaugo susidomėjimas darbuotojų stebėjimo būdais ir įranga. Tiesa, įmonių tikslai, dėl kurių tokios priemonės naudojamos, labai skiriasi.Tvarkant į archyvą saugoti priimtus dokumentus, kartais nustebina netikėti radiniai. Ne išimtis ir į Archyvą atkeliavę dokumentai, sudėti į dideles medines dėžes nuo dujokaukių. Kokiais būdais ir kokiose netikėčiausiose vietose rasti dokumentai pasiekia Lietuvos archyvus?Kaip sukurti aktyvią vietos bendruomenę? Vilniaus Naujamiesčio bendruomenės turbūt galėtų būti pavyzdys, kurios ne tik nuolat buriasi įvairiems renginiams, bet ir rengia parodas miestiečiams apie rajono istoriją.

Kelias savaites besilaikančios mažos degalų kainos Lenkijoje atsisuko prieš pačius gyventojus – kai kuriose degalinėse trūksta dyzelino, tad lenkai jo ieško ir Lietuvoje.Sedoje atidengti net 6 suoliukai muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Iš viso Lietuvoje jau stovi 19 atminimo suoliukų. Kokias istorijas pasakoja suoliukai ir kodėl Sedos žmonės taip myli Zitą Kelmickaitę?Plečiasi kelerius metus Kaune veikiantis techninės kūrybos centras „Kids Go Tech“ – nuo šiol vaikai aviamodeliavimo ir sklandymo pradmenų galės mokytis ir Vilniuje.Pastaruoju metu Lietuvos gyventojai masiškai praranda savo „Facebook“ anketas, vienam iš savo draugų tiesiog nusiuntus savo telefono numerį. Kaip nepakliūti į sukčių pinkles ir neprarasti savo paskyrų?Žinoma lengvaatletė Airinė Palšytė sėda prie LRT RADIJO mikrofono – pristato pokalbių su sportininkais rubriką, kuri bus transliuojama šeštadieniais laidoje „Ryto garsai“.Ved. Edvardas Kubilius

10–12. Ved. Darius Matas

Pasaulio lyderių rubrikoje apie Alfredą Nobelį. Kas jis toks buvo ir kaip gimė prestižinės Nobelio premijos?Dresuotoja patars, kaip prisijaukinti iš prieglaudos paimtus gyvūnUs. Kalbėsime apie augintinių dresūrą. Šiandien minima Pasaulinė gyvūnų globos diena.Ar tiesa, kad motiną su vaiku sieja ypatingas ryšys? Ar tai galima moksliškai paaiškinti? Koks ryšys sieja dvynius? Apie visa tai pasikalbėsime su mokslininke.Tinklalaidė „Miego DNR“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip tobulinti lytiškumo ugdymą Lietuvoje. Asociacija „Vilniaus Lietaus vaikai“ kartu su specialistais sukūrė lytiškumo ugdymo mokymus, kuriuose siekiama vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, informaciją pateikti pagal jų žinių įsisavinimo galimybes ir suteikti žinių tiek jiems, tiek jų tėvams aktualiomis temomis.Kokia Lietuvos laisvės lygos reikšmė Lietuvos laisvinimui? Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje atidaroma paroda „Lietuvos laisvės lyga – laisvės šauklys“. Pokalbyje dalyvauja Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus vadovė Ramunė Driaučiūnaitė ir Antano Terlecko sūnus, vyriausiasis muziejininkas Gintautas Terleckas.„Gervių lizdo“ pasiūlyta pramoga – mistinis šviečiantis Grybų parkas, kuriame virš 300 įvairių grybų, sulaukė didžiulio lankytojų susidomėjimo. Kodėl žmonėms reikia mistikos ir stebuklo? Apie tai kalbamės sue„Gervių lizdo“ savininkė Birute Jakučionyte ir Grybų parko bendraįkūrėju, aktoriumi Sauliumi Baltrūnu.Vakar minėta angelų sargų diena. Kokį kelią Lietuvos policija nuėjo nuo 1918 m.? Apie tai pasakoja ilgametis policijos pareigūnas, kolekcininkas, Policijos muziejaus kūrėjas Skirmantas Andriušis.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Rosita Garškaite Antonowicz apie taip, kaip katalikybė sąveikauja su nuostatomis apie europinę integraciją.Pastaruoju metu sparčiai nykstant Lietuvos romų dainoms bei muzikiniam folklorui, imtasi išsaugoti šį kultūrinį paveldą. Specialistai leidosi į etnografines ekspedicijas, kurių metu renkamos romų dainos ir muzikinė romų istorija, kad visa tai būtų išsaugota ateities kartoms.Visą spalio mėnesį Lietuvos visuomenė kviečiama padovanoti arba senjorą pakviesti kartu išmėginti naują pramogą ar patirtį – taip įnešant į Lietuvos senjorų gyvenimą naujų spalvų. Prie akcijos gali jungtis įmonės, pramogų teikėjai bei kiekvienas žmogus. Jau dabar senjorams yra padovanota daugiau nei 100 patirčių.Keturi lietuviai išvyksta į Pietų Korėją, kur mūsų šaliai atstovaus mažųjų dronų pasaulio čempionate.

Mokyklose pradėta diegti Gyvenimo įgūdžių programa skaldo visuomenę. Labiausiai kliūva lytiškumo ugdymo dalis. Ką siūlytumėte su ja daryti – išvis stabdyti, išmesti tik lytiškumo ugdymo dalį ar kaip tik – nieko, leisti mokytojams dirbti su šia programa? Į klausytojų klausimus atsako viena programos rengėjų dr. Daiva Šukytė.Gydytojai ir informacinių technologijų žinovai svarsto, kokius inovatyvius sprendimus pasiūlyti žmonėms bei gydytojams, kovojant su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip technologijos galėtų mums padėti nesusirgti šiomis ligomis?Kiek aktyviai naudojatės šiuolaikinių automobilių technologijomis vairuodami – greičio autopilotu su reagavimu į kliūtis, juostų autopilotu, kai automobilis pats važiuoja nustatyta eismo juosta, automatiniu parkavimu?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Vokietijoje gyvenanti Akvilė Kalinaitė - Kaufmann.Gynybai ir civiliams skirtų produktų plėtrą skatinantis SVALEWOLF fondas investuos 17 milijonų į Lietuvos įmones, kuriančias inovacijas gynybos ir saugumo srityje. Ką tai pasako apie karinių technologijų rinką apskritai? Kiek dažnai kuriasi gynybos startuoliai ir kaip jiems sekasi? Kokios tendencijos Lietuvoje ir pasaulyje? Su mumis Scalewolf vadovas, verslo atsparumo ekspertas Edvinas KerzaKelias gali tapti ir psichologu, ir kunigu, ir gydytoju, sako žurnalistė Jurgita Lieponė, neseniai išleidusi knygą "Kelias, pingvinai ir aš", kuriame pasakoja patirtis kelyje Camino Lituano ir kodėl vis daugiau žmonių išsiruošia piligriminiais keliais.Ved. Živilė Kropaitė

„Šiuo metu Rusija yra poimperinėje situacijoje. Nemažai istorikų teigia, kad Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų imperijų, yra žmonių, kurie nori atsukti laiką atgal - į imperijos laikus. Šiandien tai ir matome, tai ir motyvuoja Putiną ir jo komandą kariauti karą Ukrainoje. Bet manau, kad imperija baigėsi, ir vienu ar kitu būdu Rusija prieis galą“, sako buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje, Sakartvele, Ukrainoje ir Rusijoje John Tefft.Rugsėjo 29 d. kino teatruose pradedamas rodyti filmas „Bučiuoju, Juozas“ apie aukščiausio rango Lietuvos karininką, pulkininką leitenantą Juozą Vitkų-Kazimieraitį, pasirinkusį kovoti už Lietuvos laisvę ir tapusį vienu partizanų vadų. Pokalbis su filmo scenarijaus autore, režisiere Agne Zalanskaite ir anūku Gintaru Vitkumi.Istorikas Dalius Žygelis partizaną Kazimierą Pyplį-Mažytį, kurio gimimo šimtmetį šiais metais minime, pavadino Lietuvos partizano etalonu. Apie jį pasakoja partizano dukterėčia Rima Karpavičienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Dalius Žygelis ir knygos „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“ autorė Rita Pauliukaitienė.Užsienio naujienų redaktorius Žygimantas Kapočius keliavo po Centrinę Aziją - Kirgiziją, Tadžikiją, Uzbekiją ir Kazachstaną, pokalbis su juo apie tų šalių kultūrą, santykius su Rusija ir požiūrį į karą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Šeši jauni portugalai kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl nepakankamų 32 valstybių pastangų bandant stabdyti visuotinį atšilimą. Pasak jaunuolių, per didelės anglies dioksido emisijos visų pirma pažeidžia teisę į gyvybę bei privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą. Aplinkosaugos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kovos su klimato kaita aktyvistai vis dažniau kreipiasi į teismus. Ar tokios priemonės gali atnešti norimų pokyčių?Lygiai prieš metus dujotiekiuose „Nord Stream“ užfiksuoti sprogimai. Švedijos tyrėjai analizę žada baigti iki metų galo. Tyrimą atliko ir Vokietijos leidinys „Der Spiegel“ kartu su Vokietijos visuomeniniu transliuotoju. Praėjusį mėnesį pasirodžiusioje publikacijoje teigiama, kad įtarimai krinta Ukrainai. Kas žinoma?Propagandos ir dezinformacijos tyrėjai atkreipia dėmesį, kad vis dažniau visuomenės nuomonę veikia klaidinga socialiniuose tinkluose plintanti informacija. Taip pat pažymi, kad pastaruoju metu stebimas didžiausias botų atakų ir pavogtų profilių skaičius per pastaruosius šešerius metus. Kaip nuo to apsisaugoti?Minima Europos kalbų diena. Pokalbis apie užsienio kalbų mokėjimo reikšmę ir jų mokymosi tendencijas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

COVID-19 pandemija tapo tikru išbandymu politiniams lyderiams ir jų valdymo strategijoms. Politiniai lyderiai skubėjo priimti sprendimus, kurie prisidėtų prie daugelio prigimtinių laisvių ribojimo. Viena iš tokių pareiškimo formų buvo pirmasis kiekvienos šalies vadovo kreipimasis į tautą, siekiant užtikrinti žmonių palankumą ir vykdant visuomenės sveikatos politikos uždavinius krizės metu. Ar pavyko politiniams lyderiams įtikinti savo rinkėjus, kad jų laisvės ribojimai per COVID-19 pandemiją yra tinkamiausias būdas spręsti rimtas su visuomenės sveikata susijusias problemas? Kaip tai buvo padaryta?Svajonė gauti butą tapo vyraujančia sovietų okupuotos Lietuvos materialiojo gyvenimo dalimi, o buto gavimas – vienu reikšmingiausių žmonių gyvenimo įvykių. Būstas sovietų šalyje buvo ne įsigyjamas už uždirbtas lėšas, bet skirstomas partiniais-administraciniais nurodymais. Tai pavertė jį socialinės kontrolės įrankiu ir iškraipė jo architektūrinę prigimtį. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku monografijoje Jūs gaunate butą siekia išsiaiškinti, kaip politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką.Sklandi integracija ne tik naujoje darbo vietoje, bet ir naujoje šalyje – iššūkiai, su kuriais neišvengiamai susiduria į Lietuvą atvykę dirbti specialistai iš užsienio. Kalbos barjeras, ne visada aiškūs relokacijos procesai, daugybė kitų praktinių aspektų – visa tai gali būti išsprendžiama, jei organizacijos viduje iš anksto bus numatytos reikiamos priemonės.Vienerius metus LRT žurnalistė, visuomenininkė Urtė Karalaitė vedė kūrybinio rašymo dirbtuves nuteistiesiems bei nuteistosioms. Projektui „Neišgirsti balsai“ pasibaigus, U. Karalaitė dalysis savo įžvalgomis apie tai, kokią įtaką kūrybinės veiklos turi nuteistiesiems, kokias baimes jai pačiai padėjo nugalėti šis projektas ir kaip visuomenė reagavo į nuteistųjų mintis apie save bei išorinį pasaulį.

Kazlų Rūdos meras siūlo savaitę nuo Kalėdų iki Naujųjų metų nedirbti. Mero teigimu, tarpušvenčiu darbas dažnai tik imituojamas. Ar reikėtų tarpušvenčiu nedirbti?„Lūžusi koja, smegenų sutrenkimas, keletas nulūžusių dantų, nedidelis įskilimas virš dantų. Tiek kainavo mano vienas vakarinis lėtas pasivažinėjimas paspirtuku“, – sako atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Tokių atvejų – šimtai, o gal ir tūkstančiai. Ar reikėtų didmiesčiuose visiškai uždrausti paspirtukus?Lietuvos žmonės aktyviai stato suoliukus muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti – netrukus jų stovės jau 12, o Nemakščiuose atidengta ąžuolinė skulptūra, pasakojanti vieną konkretų nutikimą. Kokį?Šilalės rajone esantis miestelis Pajūris garsėja baidarių verslu bei statomu kariniu miesteliu. Tačiau bočių pirmininkė Birutė Kuizinaitė negaili kritikos politikams. Pokalbis su ja.Ved. Edvardas Kubilius

Mielės, gaminančios elektrą, kiek tai realu? Su tuo dirba Fizinių ir technologijos mokslų centro Cheminės inžinerijos ir technologijų skyriaus doktorantas, jaunesnysis mokslo darbuotojas Kasparas Kižys.Ved. Agnė Skamarakaitė

XVIII a. sukilimo vadas Dovbušas – ukrainietiškas Tadas Blinda. Lietuvos kino ekranus pasiekė brangiausias visų laikų ukrainietiškas filmas, pasakojantis šio herojaus istoriją.Dainininkė, atlikėja Eglė Radavičiūtė ir dainininkas, aktorius Vaidas Bartušas nusprendė atvirai kalbėti apie menininkų psichologinės sveikatos iššūkius. Rugsėjo 20 d.startuojanti jų tinklalaidė „Kažkas čia nedera“ būtent tam ir skirta.Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 4 d. MO muziejus ir LRT jau ketvirtus metus kviečia dalyvauti virtualaus modernaus meno žaidime „Modisėja“, viktorinoje, kurioje daug visko susžinosite apie meną ir jo kontekstus.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su istoriku, Klaipėdos universiteto profesoriumi Vygantu Vareikiu apie 1260 m. rugsėjo 20 d. prasidėjusio prūsų sukilimo žymiausią vadą Herkų Mantą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Europos Komisija šią savaitę įspėjo, kad Europos Sąjungai skubiai reikia daugiau lėšų reaguoti į klimato kaitos sukeltas krizes, po to, kai 2021 ir 2022 m. buvo išnaudotas skubios pagalbos rezervas, o šiais metais padaugėjo stichinių nelaimių.Į atsinaujinančios energetikos projektus investuoti panorę verslininkai pasakoja susiduriantys su problemomis. Ir pažymi, kad geros Vyriausybės idėjos ir verslininkų pinigai bei laikas toliau skęsta biurokratinėse džiunglėse.Italijai sulaukiant vis daugiau migrantų, vietos tarnybos skelbia nespėjančios visiems suteikti reikalingos pagalbos. Būtinybę spręsti migracijos keliamus iššūkius ragina ir Italijos premjerė Giorgia Meloni bei Europos Komisijos pirmininke Urzula von der Lejen. Kokios migracijos politikos turėtų laikytis Europa?Amerikiečiai ukrainiečiams perdavė „sunkvežimio dydžio“ 3D spausdintuvą, kuris mūšio lauke gali pagaminti kokią nors sugedusią karinės įrangos detalę. Kokios šiuolaikinės technologijos gelbsti karo lauke? Pokalbis su karybos ekspertu.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje pokalbis apie naujausią Jameso Webbo teleskopo atradimą - aptikta užuomina, kad tolimoje egzoplanetoje galimai egzistuoja gyvybė. Apie gyvybės paieškas kosmose kalbėsime su Vilniaus universiteto astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.Kiek vėliau su gydytoja dietologe aptarsime rudens gėrybių - daržovių - naudą, apdorojimo būdus. Kaip po vasaros susikaupusias cukinijas, moliūgus ir kitas daržoves tinkamai paruošti, kad jos ir šaltuoju metų laiku turtintų ir džiugintų mūsų organizmą.Ką daryti, jeigu darbdavys vėluoja ir nesumoka Jums atlyginimo? Atsakys ekspertai.Paskutinį laidos pusvalandį Jūsų lauks pokalbis su policininku, kuris 14 metų dirbo po priedanga su narkotikų platinimu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Netrukus „Keturių milijonų“ rubrikoje kalbėsime su Austrijoje gyvenančia pianiste Kamile Zaveckaite. Ji - pirmoji, kuriai suteiktas „Yamaha“ artistės vardas.Kiek vėliau su istoriku pakalbėsime apie buvusį Nyderlandų garbės konsulą Kaune Janą Zwartendijką. Jis šiandien apdovanojamas aukso medaliu už vaidmenį gelbėjant tūkstančius žydų nuo persekiojimo ir mirties.Antrąją laidos valandą kalbėsime, ką daryti jeigu socialiniuose tinkluose radote anketą, kurioje naudojamas Jūsų atvaizdas. Ką daryti ir kur kreiptis - papasakos ekspertai.Pasibaigus pasaulio krepšinio čempionatui, operatorių komandai vadovavęs transliacijų režisierius Tomas Skamaročius, papasakos apie patirtį žiūrovams pateikiant aukščiausio lygį krepšinį visame pasaulyje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderio rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto prof. Audriumi Beinoriumi apie Indijos nacionalinio išsivadavimo lyderį Mahatmą Gandį.Kokia krepšinio komentavimo specifika? Kaip greitai reikia mąstyti, kad būtum geras komentatorius? Ar turi iš anksto pasiruošęs vaizdingų posakių kraitelį? Ar buvimas reperiu padeda komenuoti? Apie tai su ką tik pasaulio vyrų krepšinio čempionatą per LRT RADIJĄ komentavusiu Roku Grajausku.Kaip naujus mokslo metus pasitinka Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas? Ką siūlo senjorams? Pokalbis su universiteto rektore Zita Žebrauskiene.Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbos aptarimas su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktore Margarita Šešelgyte ir europarlamentaru Petru Auštrevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Kavinė be atliekų - ar tai įmanoma? Pokalbis subendruomenės centro „Miesto laboratorija“ viena iš įkūrėjų Goda Sosnovskiene.Jau 70 pirmadienių Arkadijus Vinokuras kviečia susirinkti Vilniaus Katedros aikštėje ir palaikyti Ukrainą.Per pastaruosius 30 m. visame pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, sergančių vėžiu, kodėl taip yra iki galo neaišku, skelbia vienas tyrimas. Apie tai svarsto Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. dr.Sonata Jarmalaitė.Ką reikėtų žinoti apie daugiabučių renovaciją? Pokalbis su „Atnaujinkime miestą“ direktore Egle Randyte.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie KTU mokslininkės atliktą tyrimą, kuris atskleidė kaip mados įmonėms tapti tvaresnėmis.Pokalbis su gydytoju Edvardu Jukna, kuris dviračiu apkeliavo Lietuvą palei pasienį.Lietuvos Raudonasis Kryžius Vilniuje organizuoja unikalų ir Lietuvoje pirmą kartą vyksiantį Pirmosios pagalbos festivalį, skirtą atkreipti dėmesį į sveikatos priežiūrą ir pirmosios pagalbos įgūdžių svarbą.Grįžtančius emigrantus konsultuojantis projektas „Renkuosi Lietuvą“ kartu su žymiausiais šalies atlikėjais „Youtube“ platformoje sukūrė grojaraštį, kuriame – sentimentus keliančios dainos apie grįžimą namo ir Lietuvą.

Statistika rodo, kad pirmosiomis rudens savaitėmis padaugėja vadinamųjų metalinių avarijų skaičius. Kaip reikėtų keisti savo vairavimo įpročius atėjus rudeniui, kai eismas tampa intensyvesnis?Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai sako, kad vaikų raštingumas bėgant metams - mažėja. Viena to priežasčių - kone kiekvieną žingsnį gyvenime lydintys išmanieji įrenginiai. Ar lietuviai - raštinga tauta ir kaip bėgant metams pasikeitė raštingumo sąvoka?Beveik metus Lietuvoje veikia iniciatyva "Namų mamos", kurios tikslas kurti nemokamą, savanorišką mamų bendruomenę, kurioje jau esančios mamos padeda besilaukiančioms mamoms ar ką tik pagimdžiusioms - atneša maisto ir skiria laiko pabendravimui.Ved. Paulius Selezniovas

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Nyderlanduose gyvenanti Jolanta Karaliūtė Suarez.Prasidėjus naujiesiems mokslo metams, tarp mokytojų netyla kalbos dėl planuojamo streiko, o mokyklų vadovai atvirauja, kad mokytojų trūkumas išlieka iššūkiu. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos mokyklos ir Estija siekia pritraukti mokytojų. Viceministras Justas Nugaras,Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė, profesorė Lina Kaminskienė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja//lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, VU Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė.Kiek iš tiesų naudinga gali būti lankyti baletą, jei vaikui tiesiog nelimpa šokis, o balerūnu ar balerina nebūtinai taps? Toks klausimas kyla tėvams, matantiems, kad neretas darželinukas, o ypač - darželinukė, po darželio vežama į būtent šį būrelį. Kodėl ir ar iš tiesų populiarėja baletas? Eteryje vienos iš baleto mokyklų ( Lietuvos tarptautinės baleto akademijos) įkūrėja Kristina Sliesoraitienė ir klausytojai.Viena pagrindinių temų šią savaitę – nauja gyvenimo įgūdžių pamoka mokyklose ir tai, kad joje bus kalbama tokiomis temomis, kaip lytiniai santykiai. Viešojoje erdvėje sklando įvairūs gandai – pavyzdžiui, kad pamokos pakeis matematiką. O kaip yra iš tiesų, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Vilniaus universiteto dėstytoja, fizikos mokslų daktare Mažena Mackoit Sinkevičiene apie Albertą Einšteiną - genijų, kurio idėjos pakeitė pasaulį.Kuo didelės žuvys reikšmingos vandens ekosistemoms? Ar jas reikėtų saugoti? Pokalbyje dalyvauja asociacijos „Lietuvos žuvys“ prezidentas Martynas Počebutas ir Gamtos tyrimų centro mokslų daktarė Asta Audzijonytė.Karolis Verbliugevičius ką tik vykusiame Pasaulio aklųjų teniso čempionate pelnė bronzos apdovanojimą ir taip pat iš Pasaulio aklųjų sporto žaidynių parsivežė sidabrą. Pokalbis su juo ir treneriu Aidu Danilovu.Kokie būreliai vaikams dabar populiariausi? Kaip savo atžalai parinkti popamokinę veiklą? Apie tai su Sostinės vaikų ir jaunimo centro direktore Vilma Smaliukiene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su gudų kultūros draugijos pirmininku Aliaksandr Adamkovich.Pirmą kartą asmenims, neteisėtai atsisiuntusiems ir platinusiems filmus iš autorių teises pažeidžiančios svetainės, skirtos baudos. Apie tai kalbamės su advokatu Andriumi Iškausku.Klimato aktyvistai imasi vis radikalesnių veiksmų – blokuoja eismą, renginius, garsius meno kūrinius ir turtingųjų jachtas apipila dažais. Kiek tai efektyvu svarsto aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.„LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip bandoma spręsti mokytojų trūkumo klausimą. Patys pedagogai svarsto, kad tam yra svarbios ir emocinio palaikymo iniciatyvos. Viena tokių - mokytojų palaikymo ratai, į kuriuos susiirenkama pasidalyti patirtimis. Pavyzdžiui, išgyvenamais darbo sunkumais. Dalis prie ratų prisijungusių pedagogų tikina pastebintys teigiamų pokyčių kasdienybėje. Kaip antai, patiria mažiau perdegimų.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie studijų savaitgalį Česlovo Milošo gimtinėje Šeteniuose.Rugsėjo 4-ąją LRT radijas prasideda naują sezoną.Pokalbis su keliautojais Augustinu ir Aiste Žemaičiais apie krepšinio kultūrą Filipinuose, kurie šiuo metu kaip tik ir stebi čempionatą.Nepaisant to, kad Lietuvoje per dešimt metų diagnozuotų autizmo atvejų skaičiaus augimas siekė beveik 400 procentų, žinios apie tai, kaip auginti tokius vaikus beveik nepasiekiamos lietuvių kalba. Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ iniciatyva išleista knyga „Socialinių istorijų rašymo gairės: nuoseklūs žingsniai tėvams ir specialistams.“ Knyga skirta padėti autistiškiems asmenims geriau suprasti socialinį kontekstą ir skatina teigiamus elgesio pokyčius.

Profesinė mokykla, kurioje mokosi universitetus baigę žmonės, o mokiniai turi kur palikti savo vaikus, nes čia veikia vaikų darželis. Kaip keičiasi ir kodėl populiarėja profesinis ugdymas?Kodėl populiariausios paramediko ir kirpėjo profesijos?Kaip profesinį mokymą ir mokytojų streikus, prasidedant naujiems mokslo metams, vertina moksleiviai?Pokalbis su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju Aliumi Avičininku, kuriam ši Rugsėjo 1-oji - pirmoji po 10 metų, kai nebereikia eiti į mokyklą.Speciali transliacija iš Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien minime Laisvės dieną. Prieš 30 metų iš Lietuvos buvo išvesti paskutiniai okupacinės Rusijos kariuomenės kariai.Tarptautinės organizacijos praneša, kad Ukrainoje milijonai žmonių neturi švaraus geriamo vandens, o vietos specialistai sako, kad nenutrūkstamą sveikatos paslaugų teikimą apsunkina sunaikinta infrastruktūra ir medikų trūkumas. Ar karo akivaizdoje išvis įmanoma užtikrinti vieną iš pagrindinių žmogaus teisių – tai teisę į sveikatą? Pokalbis su Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto Valstybės tarnybos teisės ir medicinos teisės katedros docente Radmyla Hrevtsova.Policijos profesinė sąjunga kritikuoja Imuniteto valdybos darbą - teigiama, kad ši institucija, kuri turėtų ne tik bausti darbe klaidų padariusius pareigūnus, bet ir būti jų užnugariu, saugančiu nuo išorinių veiksnių poveikio, neatlieka visų savo funkcijų.Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus išaugo daugiau nei 12,3 proc., praneša „Sodra“. Atskaičius mokesčius šios pajamos buvo apie 1230 eurų – 124 eurais daugiau nei prieš metus.Kokios vyrų krepšinio rinktinės tolesnės galimybės pasaulio krepšinio čempionate?Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Seimo nariu, krepšinininku Sergejumi Jovaiša apie geriausią Lietuvos krepšininką Arvydą Sabonį.Kaip iki senatvės išsaugoti dantis? Pokalbis su gydytoju odontologu Šarūnu Paškevičiumi.Į šiuolaikinius automobilius dėl naujausių technologijų ir programinės įrangos galima įsilaužti kaip į kompiuterius. Kaip savo transporto priemonę apsaugoti nuo kibernetinių atakų? Apie tai pasakoja automobilių kibernetinio saugumo specialistė Agnė Marija Bučytė.Viena mokytojus vienijanti profsąjunga dėl algų ir darbo sąlygų ketina streikuoti, kita bent kol kas neplanuoja to daryti. Kodėl išsiskiria mokytojų požiūriai? Su kokiais lūkesčiais naujus mokslo metus pasitinka nestreikuojantieji? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Plogging’as – kas tai? Trumpai tai bėgiojimas renkant šiukšles, o išsamiau kalbamės su plogging‘ą į Lietuvą atvežusia Gabriele Kleibaite- Kareive.TELEFONU Gabrielė Kleibaitė- Kareivė 8630 95345Kaip atpažinti, kad vaikas susidūrė su priklausomybe? Pasakoja priklausomybės ligų centro „Alfa centras“ įkūrėjas Vladislavas Pocius.Sigutės Chlebinskaitės apipavidalinta interaktyvi knyga – Lea Goldberg „Nuomojamas butas“ – tarptautinės komisijos atrinkta į pastaraisiais metais pasaulyje išleistų geriausių interaktyvių knygų dešimtuką. Ji bus pristatyta pasaulinio konkurso „Meggendorfer Awards“ laureatų parodoje JAV.Prieš vaikams grįžtant į ugdymo įstaigas tikrinama jų sveikata. Ką pastebi medikai – ar vaikų svekata gerėja, kokios esminės problemos? Pokalbis su šeimos gydytoja Toma Kundrote.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, ką veikia sociologai ir kodėl verta atsakinėti į jų užduodamus klausimus. Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų žinios apie sociologiją gana miglotos.Rudenį šalies bibliotekose turėtų pasirodyti elektroninė knyga, kurioje – 8 lietuvių autorių kūriniai, pritaikyti mokymosi sunkumų turintiems vaikams. Knygą ruošiantys specialistai sako, kad šie tekstai sunkiai skaitantiems ar tekstą suvokiantiems vaikams padės ne tik atrasti skaitymo malonumą, bet ir labiau integruotis į ugdymo procesą mokyklose.Baigiasi šių metų projektas „Moksleiviai į vyriausybę“. Kaip moksleiviai pamatė darbą ministerijose?Pokalbis su po Indija keliavusia Vilte Novikovaite, kuris turėjo tikslą nukeliauti į Indijos kaimą, kuriame negalima prisiliesti prie žmonių.

Liko mažiau nei metai iki prezidento rinkimų. Kokio prezidento toliau reikia Lietuvai – to paties ar naujo? Svarsto LRT RADIJO klausytojai ir politologai Rima Urbonaitė bei Ignas Kalpokas.Kokios pagalbos medicinos priemonėmis reikia Ukrainos kariams? Pokalbis su parama ukrainiečiams organizuojančiu gydytoju Roku Tamošausku.Juodoji dėmė – tai itin dideliu avaringumu pasižymintys trumpi kelio ruožai bei sankryžos.Aplinkosaugininkai prašo gyventojų naikinti invazinius augalus, keliančius grėsmę mūsų vietinėms rūšims.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje 4 milijonai - Australijos lietuvė Birutė Radzivanienė.Klaipėdietis keliautojas Aurimas Mockus sugalvojo sau naują iššūkį - valtimi perplaukti Ramųjį vandenyną, o savo kelionę dedikuoti Ukrainoje žuvusiems žmonėms pagerbti.Visuomenėje daugėja žmonių, turinčių tatuiruotes. Tačiau vyrauja ir nemažai įvairiausių stereotipų. Ar keičiasi visuomenės požiūris į žmonės su tatuiruotėmis bei su kokiomis problemomis jie susiduria tiek gyvenime, tiek profesinėje veikloje?Ukrainos nepriklausomybės dienos proga LRT pristato dokumentinį filmą „Radarom! Bendrumo galia“.Baigiasi organizacijos „Maži, bet stiprūs“ akcija „Dronų giesmės“.Ved. Paulius Selezniovas

Minime 34-ąsias Baltijos kelio metines. Pokalbiai su Baltijos kelio vienu organizatorių Arūnu Grumadu, pirmuoju Estijos atstovu Lietuvoje Mart Tarmak ir pilotu Vytautu Tamošiūnu, iš kurio lėktuvo barstytos gėlės.Pokalbis su legendine teatro ir kino aktore Vaiva Mainelyte, netrukus minėsiančia savo 75 m. jubiliejų.Kaip atpažinti, kurį tekstą parašė žmogus, o kurį dirbtinis intelektas? Kodėl tai svarbu? Apie tai su startuolio „Oxsico“ steigėju Chorst Klaus.Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT RADIJO transliacija iš Dubingių. Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas yra sakęs, kad be Radvilų nėra Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, o be Dubingių nėra Radvilų. Taigi laidoje apie Dubingių svarbą Lietuvos istorijai, šios vietovės praeitį ir dabartį ir šiais metais ypatingą dėmesį skiriamą Barborai Radvilaitei.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos universitete kuriamas jūrinis-pažintinis maršrutas, atveriantis Baltijos jūroje nuskendusių laivų istorijas. Jau įvyko dvi ekspedicijos prie laivų skenduolių, laukiama trečiosios.Kaip tinkamai ilsėtis ir tinkamai grįžti iš atostogų?Kodėl taip sunku laimėti bylas nukentėjusiesiems nuo prekybos žmonėmis?Ar per dieną tikrai reikia nueiti 10 tūkstančių žingsnių? Žingsniamatis visuomenei buvo pristatytas po Tokijo olimpiados, dar 1964-aisiais. Nuo to laiko 10 tūkst. žingsnių per dieną tapo nerašyta norma. Daliai žmonių teigiant, kad šis standartas užtikrina gerą sveikatą, savijautą ir apsaugo nuo kraujagyslių ligų, mokslininkai pateikia kiek kitus duomenis.

Žmonės skundžiasi, kad neturi pinigų, nenori didesnių mokesčių, bet už kelias dienas pajūryje pakloja tūkstantį eurų, telefoniniams ar romantiniams sukčiams atiduoda dešimtis tūkstančių. Kodėl taip yra? Iš kur žmonės turi šitiek pinigų? Ir kiek tai byloja apie milžinišką socialinę atskirtį Lietuvoje?Nors valdžia ragina žmones rinktis naujus ar naujesnius bei aplinkai draugiškesnius automobilius, statistika rodo visai ką kita – Lietuvoje daugėja naudotų automobilių. Kodėl taip yra?Gyventojai kviečiami užsukti į Laisvės švyturių naktį Pervalkoje. Šeštadienį čia bus diskutuojama, kaip išsaugoti inžinerinį-techninį paveldą ir pirmą kartą po daugybės metų bus uždengtas Pervalkos švyturys.Daugėja suoliukų muzikologei Zitai Kelmickaitei atminti. Trečiasis suoliukas atidengtas Raseiniuose, vietos žmonės kuria ir Zitos Kelmickaitės skulptūrą.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Kopenhagoje gyvenanti Eglė Ona Holm.Vakar prasidėjo 10 dienų truksiantis trečiasis festivalio „Nepatogus kinas“ organizuojamas, Lietuvoje toks vienintelis audiodokumentikos festivalis „Banguoja“. Šių metų renginio programoje – kruopščiai atrinktos audiodokumentikos perklausos, tinklalaidžių įrašų sesijos, susitikimai su jų kūrėjais, garso menininkais, instaliacija, taip pat mokymai kuriantiems arba norintiems kurti tinklalaides ar įtraukiančius garso pasakojimus. Festivalio koordinatorė Judita Ragauskaitė ir tarptautinių apdovanojimų pelniusi LRT radijo dokumentikos kūrėja Sigita Vegytė.Vieni parduoda butą, kad įsigytų kemperį, kiti pastato kemperį kurioje nors konkrečioje vietoje ir laiko jį savo pajūrio butu: kokios kemperių tendencijos Lietuvoje? Kiek šalis jiems palanki? Kokių iššūkių kyla vartotojams, šiai keliavimo rūšiai, regis, vis populiarėjant? Rinkodaros specialistė Justina Ignatavičienė, su šeima mėgstanti keliauti kemperiais,sveikos mitybos ir gyvensenos specialistė Gretė Brokienė, asociacijos Baltijos kemperiai prezidentas Algimantas Lukoševičius.Artejant Ukrainos nepriklausomybės dienai, Anykščiai kviečia į Ukrainos palaikymo renginius. Paroda Arklio muziejuje atidaroma rytoj, taip pat numatomi koncertai Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, įskaitant vienos žymiausių Ukrainos bardžių koncertą, taip pat, žinoma anykštėnams. Poetų, menininkų palaikymo akcijų čia ir daugiau. Anykščiai, vadinantys save literatūros miestu, rengia ir Ukrainos rašytojų rezidencijas. Eteryje Anykščių krašto garbės ambasadorius Virginijus Strolia.Vilniaus universitetas nutraukia sutarti su profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu. Lrt radijas išsiaiškino, kad gyvendamas Maskvoje Desnickis rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.Ved. Živilė Kropaitė

Prieš beveik mėnesį kino teatrų ekranus pasiekė filmas apie atominės bombos kūrėją. Tad šį trečiadienį Pasaulio lyderių rubrikoje kartu su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto daktaru Roku Dobužinsku apžvelgsime Roberto Openheimerio asmenybę.Su mokslininke Ieva Misiūne aptarsime parkų kokybę. Ko reikia, kad jie būtų kokybiški, o žmogus galėtų atrasti gamtos prieglobstį mieste?Šiąnakt užfiksavus tropinę naktį, liepos mėnesį viršijus karščio rekordą pasaulyje ir Pasaulio vandenynui perkopus vidutinę temperatūrą - su klimatologu Justinu Kilpiu diskutuosime apie klimato pokyčius ir jų poveikį.Paskutinį laidos pusvalandį pakviesime į senjorų pikniką. Ką ten galėsite sutikti, kur vyksta senjorų susibūrimai - išgirsite laidos pabaigoje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie maistą ir klimato kaitą - ar visi turėsime tapti veganais? Pokalbis su nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“, siekiančios visuotinių mitybos pokyčių augalinės mitybos link, vadove Meda Šermukšne.Kernavėje rastas 13–14 a. piniginiams atsiskaitymams naudotų lietuviškų ilgųjų lobis. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologe, VU doktorante Dovile Baltramiejūnaite apie šį ir kitus lietuviškus piniginius lobius.Kokios Žolinės tradicijos? Apie jas pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto docentas, etnologas dr. Arūnas Vaicekauskas.Apie ką nomenklatūros skundai? Už ką Maskvai buvo skundžiami aukščiausi sovietų Lietuvos vadovai? Pokalbis su istoriku Sauliumi Grybkausku apie jo knygą „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro Optoelektronikos skyriaus mokslo darbuotoju Karoliu Stašiu apie tai ką mokslininkai gali pasiūlyti kariuomenei?Apie esminius Lietuvos roko istorijos momentus pokalbis su filmo „Yesterday“ režisieriumi Audriumi Juzėnu.Kokios vaikų patirtys iš išgyvenimai karo metu? Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ir Lietuvos istorijos instituto doktorantė Rūta Matimaitytė pristato bendrą projektą „Vaikas karo akivaizdoje: istorija, atmintis ir patirtys“.Kaip žiemai pasiruošti sodo ir daržo gėrybes? Kokie ruošimo būdai palankiausi sveikatai? Pokalbis su dietiste Vaida Kurpiene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kai kurie gyventojai skundžiasi, kad Lietuva per retai valo savo vandens telkinius – tvenkinius, ežerus, upes. Kaip vertinate mūsų vandens telkinius? Ar jie pakankamai išvalyti nuo žolių ir dumblo, kad būtų galima komfortiškai maudytis?Gydytojai pastebi nerimą keliančią tendenciją – dalis žmonių tyčia renka nuodingus grybus ir juos vartoja siekdami svaigintis. Kokie pavojai tyko grybuose, kurių nepažįstame, ir koks apskritai šiemet grybų sezonas?Kaip vertinate siūlymą privalomuoju civiliniu draudimu – taip, kaip automobilį – drausti ir galingesnius paspirtukus? Tai eismo rubrikoje aptarsime visai netrukus.Istorikė, Nacionalinės ekspedicijos dalyvė Monika Šipelytė pernai Vilniuje nusipirko butą ir savo rankomis pati susiremontavo virtuvę, koridorių. Remontai truko pusantrų metų. Kodėl mergina pati kibo į remonto darbus ir kaip jai pavyko tuos darbus atlikti?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pažintis su Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininke Rūta Gailiute-Žičkiene. Pokalbis apie gyvenimą šioje Skandinasvijos šalyje ir šiemet lietuviams tekusią garbę organizuoti Baltijos šalių dieną.„Klimato kaita“, „antrinis panaudojimas“, „tvarumas“ – žodžiai, kuriuos kasdien girdime vis dažniau. Ar girdimi žodžiai sutampa su žmonių elgesio pokyčiais? Dalyvauja CO2 pėdsako valdymo agentūros įkūrėja Miglė Makuškaitė-Survilė.Kokios stebimos naujausios renginių ir konferencijų turizmo tendencijos? Ir ko reikia, kad Lietuva sėkmingai konkuruotų šioje globalioje rinkoje?Diskutuoja „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos (bei Lietuvos turizmo rūmų) prezidentė Žydrė Gavelienė ir Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ vadovas Jonas Sakalauskas.Jėgos aitvarų sporto profesionalė Gabrielė Pioraitė Baltijos jūroje iššoko į 18,4 metro aukštį, taip pagerindama savo pačios anksčiau pasiektą Lietuvos rekordą. Pokalbis apie sugrįžimą į sportą po traumos, kadaise kardinaliai pakeistą gyvenimo būdą ir jaunųjų sportininkų ugdymą.Ved. Darius Matas

Kokį tarpukario Lietuvos moterų paveikslą piešia knyga apie dvi to meto elito atstoves - seseris Sofiją Smetonienę ir Jadvygą Tūbelienę? Apie tai pasakoja knygos „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ autorė Ingrida Jakubavičienė.Vasaros sezonas ir ligos – ko saugotis? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro direktoriumi Vaidotu Gruodžiu.Rugpjūčio 9 d. sukanka treji metai nuo Baltarusijos prezidento rinkimų ir kilusių masinių protestų. Kuo per tą laiką tapo Baltarusija? Pokalbyje dalyvauja VU TSPMI politologas Vytis Jurkonis ir Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Franakas Viačorka.rtVed. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Kiek tokie festivaliai kaip „Zero waste fest“ gali pakeisti žmonių įpročius? Apie tai su festivalio organizatore Daiva Savickiene.Pokalbis suartistu Viačeslavu Mickevičiumi apie patirtis ukrainiečių vaikų stovyklose.Mariupolio teatro režisierius Anatoly Levchenko ką tik ištrūkęs iš Rusijos okupuotos Ukrainos teritorijos pasakoja apie gyvenimą apsiaustame Mariupolyje ir 10 mėnesių praleistų Donecko kalėjime.Pokalbis su alpinistu Sauliumi Damulevičiumi, tapusiu pirmuoju lietuviu užkopusiu į Gašerbrumo I (8080 m) viršukalnę ir taip pat pirmuoju įveikusiu 4 aukščiausias Karakorumo kalnyno viršūnes. Prieš tai jam nepavyko pasiekti Nanga Parbato (8126 m) viršūnės, nes nusprendė padėti lenkų alpinistui, kuris mirė ant jo rankų. Prieš 10 metų Saulius Damulevičius kartu Ernestu Markšaičiu jau bandė įveikti šį kalną, bet tada buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, nužudyti 11 žmonių, tarp jų ir Ernestas Markšaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrika. VU studentų komanda iGEM kviečia visuomenę giliau pažinti mokslą per įvairias meno formas: parodas, interaktyvias dirbtuves, meno performansus ir diskusijas. Ar lengva visuomenę įtraukti į mokslo pasaulį, kalbėsimės su komanda.Čikagoje vykstančiame prestižiniame festivalyje „Third Coast“, vadinamame radijo Oskarais, LRT RADIJO dokumentika apie migracijos krizę Lietuvoje sulaukė pripažinimo.EK planuoja palengvinti genetiškai modifikuotų produktų taisykles. Norima, jog į rinką patektų sausroms atsparesnės ir mažiau cheminių trąšų reikalaujančios grūdų sėklos. Kaip vertinti mitais apipintus genetiškai modifikuotus organizmus, kalbėsime su VU GMC išskirtiniu profesoriumi Rolandu Meškiu.Tokijuje Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos mokinys Danielius Jalianiauskas dalyvavo 4-ajame pasaulio vaikų Taikos forume, kuriame jaunuoliai iki 19 metų, atstovaujantys viso pasaulio šalims, keičiasi nuomonėmis apie taiką pasaulyje ir teikia savo pasiūlymus, kaip siekti taikos. Danielius Jalianauskas buvo pakviestas šių metų forume atstovauti Lietuvai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Eismo rubrika. Policija kas mėnesį planuoja prevencines priemones šalies keliuose. Kiek tokių priemonių paskelbimas padeda užtikrinti saugų eismą keliuose? Aiškinsimės su Kelių policijos tarnybos vadu ir psichologe.Kineziterapeutai pastebi, kad vis daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus dėl klubo, riešų skausmo, galvos svaigimo. Ekspertai sako, kad dažnai tai mažo fizinio aktyvumo, sėdimo darbo pasekmė, kada neretai pakanka mankštos ar masažo. Kaip atpažinti, kada trūksta fizinio aktyvumo?Teisininkai pastebi, kad smurto aukoms vis dar trūksta teisinės informacijos. Advokatė Giedrė Kaziliūnaitė, pasiūliusi nemokamų konsultacijų, sako, kad žmonių susidomėjimas didelis, nes trūksta kvalifikuotos informacijos.Ką daryti, jeigu jūsų namuose lizdus suka vapsvos ar širšės. Kaip nuo jų apsisaugoti?Ved. Urtė Korsakovaitė

Kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvena Tauragė ir Tauragės rajonas? Pokalbis su meru Dovydu Kaminsku.Ką patrauklaus turistams gali pasiūlyti Tauragės rajonas ir aplinkinės savivaldybės?Tauragės apskrityje netrūksta inovatyvių ir didelių verslo bei pramonės įmonių. Kodėl vis dar gyvuoja stereotipas, kad Tauragė - tik automobilių prekyba besiverčiantis miestas?Ar populiarus automobilių sportas Tauragėje ir kiek prie to prisidėjo miesto vardą Lietuvoje ir pasaulyje garsinantis lenktynininkas, Dakaro ralio dalyvis Rokas Baciuška?Ar Tauragė - saugus miestas gyventi?Ved. Paulius Selezniovas

Pasaulio lyderių rubrika. Kas iš tiesų yra Aleksejus Navalnas? Netrukus sueis treji metai nuo rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Didžiausiu Putino priešu laikomas politikas šiuo metu įkalintas Rusijoje. Tačiau dalies žmonių ši asmenybė vertinama prieštaringai. Visų pirma, dėl jo nacionalistinių pažiūrų, kalbų apie Krymo aneksiją ir rodomo palankumo neseniai sulaikytam buvusiam Rusijos karo vadui Igoriui Strelkovui.Lietuva ir visa Europa mini romų genocido atminties dieną. Remiantis oficialiais išlikusiais duomenimis, nacistinės Vokietijos okupacijos metais nužudytas beveik kas trečias Lietuvos romas. Aukų atminimas šiandien pagerbiamas Vilniuje Panerių memoriale. Kaip gyvena romai Lietuvoje šiandien?Politikas, kuris neslepia patiriamo streso ir perdegimo – nekelia pasitikėjimo ar demonstruoja lyderio stiprybę? Tokias diskusijas paskatino Danijos gynybos ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas Jakobas Ellemannas-Jensenas, šią savaitę grįžęs į darbą po šešių mėnesių atostogų, kurių buvo išėjęs dėl streso ir pervargimo. Metų pradžioje, minėdama perdegimą, postą paliko Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.Klimatologams įspėjant, kad rekordinės karščio bangos ateityje tik stiprės ir dažnės, dalis mokslininkų diskutuoja, kiek fiziologiškai prisitaikyti prie klimato karštėjimo gali žmogus?Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrika. Kur nekenkiant aplinkai padėti panaudotas elektronines cigaretes? Pokalbis su Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktore Veronika Masaliene.Lietuviai ir kosmosas - kokios sąsajos? Apie tai su Etnokosmologijos muziejaus direktoriumi Linu Šmigelsku.Minimos Marcelės Kubiliūtės 125-osios gimimo metinės. Ką turėtume žinoti apie šią legendinę žvalgę? Pokalbyje dalyvauja spektaklio „Marcelės legenda“ pagal M. Kubiliūtės biografiją ir dienoraštį režisierė Neringa Danienė ir istorikė Mingailė Jurkutė.Apie lobių paiešką ir vieną didžiausių Europoje ieškotojų sąskrydį, vyksiantį šį savaitgalį Kėdainių rajone, pokalbis su asociacijos „Metalo ieškiklių naudotojų klubas“ nariu Tadu Jakubėnu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Minime 32-ąsias Medininkų žudynių metines. 1991 m. sovietų omonininkai nužudė 7 pasienio su Baltarusija poste budėjusius Lietuvos pareigūnus. Sunkiai sužeisto Tomo Šerno gyvybę pavyko išgelbėti. Pokalbis su žuvusiųjų artimaisiais. Tuomečiu Medininkų muitinės posto III pamainos viršininku Rimantu Kazokevičiumi, buvusia Medininkų posto inspektore Irena Maurušaitiene ir žuvusio pareigūno Stanislovo Orlavičiaus sūnumi Justinu Orlavičiumi.LRT Klasikos tinklalaidės. Pakalbėsime, ką jie groja iš už sienos - apie tinklalaidę „Savas miestas“ ir naują ciklą apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius. „Girdėta, bet nepažinta“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Daliai žmonių keičiant planus ir atsisakant kelionių į pajūrį, specialistai kartoja, kad Lietuvos paplūdimiai visiškai saugūs, o ties Liepoja ištekėjęs teršalai Lietuvos tikrai nepasieks. Kokią įtaką Baltijos jūrai gali padaryti Liepojos ekologinė nelaimė ir kaip teršalai plinta jūroje?Kaip vertinate du mūsų pagrindinius kelius Vilnius-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys? Pokalbis su klausytojais ir LAKD atstovais.Iki 2030 m. Lietuvai reikės bent 2,5 tūkst. naujų energetikos specialistų. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių šią profesiją vertina palankiai. Ar to pakaks?Klaipėdoje vyksta didžiausia Baltijos šalyse fortepijono akademija „Klaipėda Piano Masters“, kurioje dalyvauja 25 pianistai iš 10 šalių. Akademijos dalyviai Vakarų Lietuvoje rengia ir koncertus.VEd. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrika. Giedrė Kurlinskaitė, Londono lituanistinės mokyklos „Pupa“ vadovė, papasakos, kaip vaikus užsienyje moko lietuvių kalbos ir koks tokios mokyklos poreikis.Partizanų palaikų paieškos. Visuomenininkas Algis Narutis šį birželį prisidėjo atrandant partizanų slėptuvę Rokiškio rajono miškuose. Šiuo metu šiuose miškuose ieškoma ir kitos partizanės - poetės Dianos Glemžaitės palaikų, kuri išduota kartu su savo mylimuoju žuvo 1949 metais Rokiškio miškuose.Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė papasakos, kaip klimato kaita paveikė vieną skurdžiausią pasaulio valstybių - Hondūrą. Ko galime pasimokyti ir ką galime pritaikyti Lietuvoje.Keliautojas Donatas Žvirblis apkeliavo visą Baltijos jūros pakrantę. Pasidalins savo įspūdžiais ir patarimais, ką mes galime pamatyti ir naujo sužinoti apie Baltiją.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su etnologe Gražina Kadžyte apie Šv. Oną.Rugpjūtį trys sklandytojai - Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis bandys sklandytuvais be motorų perskristi Europą, jie siekia tapti pirmaisiais tai padariusiais lietuviais.Uogų sezonas. Kokios sveikiausios, su kuo valgyti ar įmanoma padauginti? Apie tai su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene.Kokia dronų svarba kare? Organizacija „Maži, bet stiprūs“ iki Ukrainos Nepriklausomybės dienos nori surinkti pinigų ir kariaujančiai šaliai padovanoti 500 dronų spiečių.Ved. Agnė Skamarakaitė

Atostogų sezonui įsibėgėjus pokalbis su asociacijos „Aktyvus jaunimas“ direktoriumi Gediminu Kondrackiu apie tai kaip keliauti tvariau.Neįgaliųjų reikalų departamentas kviečia dalyvauti nemokamoje nacionalinėje loterijoje „Auksinės mintys“, skirtoje trinti stereotipus ir nepagrįstas baimes apie psichosocialinę negalią. Pokalbyje šia tema dalyvauja institucinės globos pertvarkos projekto vadovas Gytis Baltrūnas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. Eglė Šumskienė.Ką ir kaip apie pinigus pasakoti pradinukui? Kaip tėvams finansiškai pasiruošti mokslo metų pradžiai? Pokalbis su vaikų finansinio raštingumo entuziaste, šeimų finansų konsultante Giedre Petrilioniene.Kolektyviniai sodai kaip reiškinys, jų praeitis ir dabartis. Pokalbis su parodos „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“ vienu iš kuratorių Matu Šiupšinsku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Darbuotojams atlyginimas yra svarbus, tačiau nebe tiek, kiek buvo manyta iki šiol. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad aukštos kvalifikacijos specialistai Lietuvoje darbdavį renkasi atsižvelgdami ne tik į atlygį, bet ir į kartu siūlomą naudų paketą. Kaip rodo rezultatai, kandidatai sutiktų su mažesniu atlyginimu mainais į jiems svarbiausias naudas.Pokalbis su Pietų Afrikos Respublikoje lietuviško paveldo ieškojusiu Juozapu Blažiūnu.Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui pasaulio žiniasklaida vis dar analizuoja čia priimtus sprendimus. Ką apie tai kalba tiek Ukraina, tiek stipriausia pasaulio žiniasklaida?Daug kalbame apie tai, kaip svarbu susitaupyti atostogoms ir tai daryti ne likus mėnesiui iki jų, o nuosekliai – ištisus metus. Tačiau dažnai vos išvykę atsipalaiduojame ir to, ką suplanavome išleisti, nebeužtenka. Jei viršijame numatytą atostogų biudžetą, vėliau gali tekti net keletą mėnesių veržtis diržus ir tai gali apkartinti pačius atostogų prisiminimus. Kaip leisti pinigus per atostogas, kad po to netektų gailėtis?

Artėjant Pasaulinei skendimo prevencijos dienai, gelbėtojai sako, kad žmonės dažniausiai nuskęsta, nes maudosi tam neskirtose vietose ir prie vandens elgiasi visiškai neatsakingai. Ką daryti, kad pagal skenduolių skaičių nebeatrodytume prasčiausiai Europos Sąjungoje? Komentuoja žinoma plaukimo trenerė dr. Birutė Statkevičienė.Ar patogu dviračiu keliauti po Baltijos šalis? Dviračiu šiuo metu keliaujančio mažeikiškio Eimanto Končiaus įspūdžiai.Minint Atlantą lėktuvu perskridusių Dariaus ir Girėno žūties 90-ąsias metines, LRT pristato pasakojimų apie juos ciklą.Po Lietuvą keliauja architektūros dirbtuvės, per kurias vaikai kuria ir stato mažosios architektūros objektus.Vienoje seniausių Lietuvos bažnyčių Vyžuonose savaitgalį vyks tradiciniai Šv. Magdelenos atlaidai, įprastai sutraukiantys daugybę žmonių. Ką šiemet žmonėms žada miestelio šventė ir kodėl būtent šie atlaidai turi tokias gilias tradicijas? Vyžuonų klebonas Sigitas Sudentas.Ved. Edvardas Kubilius

Kokie Anykščiai atsiskleidžia fotografijose? Miesto šventėje lankytojai išvys anykštėnės Jovitos Uzdraitės, aktyviai fiksuojančios miesto gyvenimą, fotografijų parodą.Nuo penktadienio miestas ima švęsti savo 583-ąjį gimtadienį. Šventė pavadinta „Kurortinis romanas“, kviečiama į pasimatymą su įspūdinga šio krašto gamta, kultūra ir geros nuotaikos nestokojančiais miestelėnais. Pokalbis su Anykščių kultūros centro direktore Diana Petrokaite irfloristinių kilimų konkursų organizatore Loreta Pesliakiene.Anykščių rajone kaip ir kai kuriose kitose Lietuvos vietoje dėl sausros yra paskelbta ekstremali situacija. Kiek lietaus stygius mažina derlių? Apie tai kalbamės su ūkininkais Romu Kubaičiu ir Alvydu Jurkėnu.Anykščių šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia yra aukščiausia bažnyčia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m. Pokalbis su šios bažnyčios klebonu Petru Baniuliu.Kokie šie metai Anykščių turizmo sektoriui? Ką naujo ir netikėto siūlo atvykstantiesiems? Pokalbyje dalyvauja verslininkė, turizmo klasterio valdybos pirmininkė Sonata Veršelienė, Menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė ir bistro „Pirmas daigas“ savininkė Gabrielė Griauzdaitė-Patumskienė.Daug pastaruoju metu kalbama apie miškus ir medžius miestuose, žmonės ir bendruomenės vis sąmoningesni ir kovoja už tai, kad jų gyvenamoje aplinkoje medžiai nebūtų kertami. Visai neseniai susivienijusiems anykštėnams pavyko išsaugoti kelyje Anykščiai – Molėtai augantį šimtametį ąžuolą, kurį buvo planuojama nukirsti vykdant kelio rekonstrukcijos darbus. Pokalbis su aplinkosaugininke Auste Juozapaityte.Viena iš būtinų pramogų Anykščiuose – Siaurukas. Pasirodo galima ne tik traukinuku važiuoti ir mėgautis vaizdais, bet ir kartu pertis pirtyje bei mirkti kubile. Pasakoja VšĮ „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ direktorius Darius Liutikas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrika: lėlė Barbė. Šią savaitę filmo „Barbė“ premjera. Tad lyderių rubrikoje aptarsime gal kiek apie neįprastą lyderę - Barbę. Daugiau nei prieš šešiasdešimt metų sukurta lėlė tapo ne tik mėgstamiausia ir populiariausia lėle, bet ir grožio standartu bei įkvėpimo šaltiniu mergaitėms. Vis dėlto Barbė kritikuota dėl nenatūraliai lieknų kūno formų, kultūrinės, socialinės, rasinės įvairovės trūkumo. Tačiau jau keletą dešimtmečių Barbė skatina laužyti stereotipus. Plačiau apie ją - pokalbis su mados žurnaliste Deimante Bulbenkaite.Dirbtinės mėsos perspektyvos. Jau dviem JAV įmonėms šią vasarą suteiktas leidimas tiekti dirbtinę mėsą. Apie tokios mėsos perspektyvas, kainas ir poveikį sveikatai pakalbėsime su KTU mokslininke Aelita Zabulione.Socialiniuose tinkluose sklinda žinutės, kad žmonės dažnai išmeta gautą maisto paramą, nors norimus produktus gali išsirinkti patys. Apie maisto švaistymo ir atsakingumo problemą pokalbis su „Maisto banko“ Komunikacijos vadove Migle Petronyte.Gliukozės kiekio pokyčius kraujyje užuodžiantis šuo. Cukrinį diabetą ir regėjimo negalią turinti Ieva Krivickaitė dabar visur žengia su savo šuniu-vedliu Fėja. Ji ne tik padeda Ievai judėti aplinkoje, bet ir užuodžia gliukozės kiekio kraujyje svyravimus.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūte apie tai, kad Europos Parlamentas nedidele balsų pervara pritarė Gamtos atkūrimo reglamentui, pagal kurį šalys įpareigojamos atkurti buveines, kurių būklė vertinama kaip prasta.Mergaičių krepšinis Lietuvoje – kokia dabartis ir perspektyvos?Pokalbyje dalyvauja Adomaitytės tarptautinės krepšinio akademijos įkūrėja, Lietuvos krepšinio federacijos viceprezidentė Alina Adomaitytė.Kokia situacija miškuose su grybais ir uogomis? Pasakoja botanikas iš Dzūkijos Mindaugas Lapelė.Į lietuvių kalbą verčiamas ir netrukus skaitytojams turėtų būti pristatytas 1588 metų Trečiasis Lietuvos statutas. Jis laikomas vienu svarbiausių teisynų Lietuvos istorijoje. Apie tai kalbamės su Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės instituto direktoriumi dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klaipėdos universitetas, atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas ir gerąsias tvarumą propaguojančių pasaulio miestų patirtis, nusprendė, kad vasarą, kol šalyje vyrauja aukštos ir augalijos gyvybingumui nepalankios temperatūros, nebešienauti KU miestelio teritorijoje esančių žaliųjų plotų ir leisti čia formuotis pievoms. Kokie mokslininkų argumentai?Pasaulyje, kuriame dažnai sprendžiama pagal išvaizdą, labai svarbu atpažinti ir suprasti nematomų negalių egzistavimą. Nematoma negalia – tai sutrikimai ar būsenos, kurios nėra iš karto akivaizdžios kitiems, tačiau gali kelti iššūkių bendraujant su kitais žmonėmis, lankantis viešose vietose, o ypač keliaujant. „Nematomos negalios saulėgrąžos“ juostelę turintis žmogus, siunčia žinutę apie savo turimą ypatumą. Neretai tokia informacija gali padėti išgelbėti gyvybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.Lietuvių kilmės studentai iš JAV ir Kanados, tarp jų ir Prezidento Aleksandro Stulginskio proanūkis, penkias savaites stažavosi įvairiose Lietuvos įmonėse, gydymo ir mokslo įstaigose bei valstybinėse institucijose, susitikinėjo su Lietuvos politikais.„Trečius metus einu ten, kur esu gyvenęs arba kur yra mano šeimos šaknys. Tikrinu erdvę ir vietas tarp savo dabarties ir praeities. Nebraižau genealoginio medžio, jį žingsniuoju”, - sako Silvestras Dikčius. Pokalbis apie šių metų keliones.

Keturių milijonų rubrika: Geografijos mokytoja dirbusi Kamilė Butkevičiūtė persikėlė gyventi į Švediją. Čia baigė miestų planavimo studijas. Kodėl ji paliko mokytojos darbą Lietuvoje ir kuo ypatingi Švedijos miestai?Alkoholio ir sveikatos tyrimas. Demografas Daumantas Stumbrys kartu su kolegomis atliko tyrimą, kaip pasikeitė Lietuvos vyrų mirtingumo statistika, sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką. Rezultatai džiuginantys: sumažėjo mirčių nuo išorinių mirties priežasčių sekmadieniais ir nuo kraujotakos sistemos ligų pirmadieniais. Tyrimo rezultatus aptarsime ir su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinąja vadove Gražina Belian.Kiek jaunimui aktualus NATO ir šalies saugumas? Prieš NATO viršūnių susitikimą su organizacijos veikla socialiniuose tinkluose savo auditoriją bandė supažindinti tokie nuomonės formuotojai kaip Paulius Mikolaitis, geriau žinomas kaip Paul deMiko, irkluotojas Aurimas Valujevičius. Kiek žmonėms aktuali NATO veikla - pokalbis su komunikacijos ekspertu Arijumi Katausku ir Pauliumi Mikolaičiu bei Aurelija Plioplyte.Šią savaitę vadinamiems plainspotteriams buvo, kur paganyti akis. Vilniuje nusileido JAV prezidento Džo Baideno lėktuvas, kitų šalių lyderių orlaiviai. Apie lėktuvų fotografų kasdienybę, ką jiems pavyko užfiksuoti NATO viršūnių susitikimo metu pokalbis su Dominyku Ambrasu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių pozicijoje pokalbis apie NATO ir šios organizacijos istoriją, svarbiausias asmenybes ir lyderystę pasaulyje. Pasakoja Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkas Audrius Skaistys.Aktorius, publicistas Arkadijus Vinokuras Rusijai pradėjus didelio masto karą Ukrainoje Vilniuje pradėjo organizuoti pirmadienio mitingus, kurie skirti Ukrainai remti ir turėtų tęstis iki jos pergalės. Jau yra įvykę 62 tokie mitingai. Liepos 3 d. mitingas pavadintas „Ukrainai NATO narystę be jokių išlygų“. 1990-1991 metais, Lietuvai vaduojantis iš Sovietų Sąjungos, tokie mitingai buvo organizuojami Švedijos sostinėje Stokholme.Pokalbis su organizacijos „Blue/Yellow atstovais Jonu Ohmanu ir Žemyna Bliumenzonaite apie situaciją fronte, akciją „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“, NATO susitikimo rezultatus ir kt.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Lietuvos gventojai linkę elgtis taupydami pensijai. Ar žmonės linkę kaupti savarankiškai, o galbūt viską palieka valstybei ir privalomiems pensijų fondamas? Kokia Lietuvos gyventojų elgsena kaupiant pensiji savo disertacijoje aiškinosi Vilniaus universiteto ekonomimos fakulteto daktarė Inga Blažienė.Didelė dalis kraujo donorų, kurie galėtų gauri valstybinę antrojo laipsnio donorų pensiją, nepasinaudoja šia galimybe. Nacionalinio kraujo centro duomenimis, šiuo metu kraujo donorų, kurie dar nėra sulaukę pensinio amžiaus, bet jau gali tvarkytis reikiamus dokumentus, kad jo sulaukę galėtų gauti papildomą pensiją yra daugiau nei keturi šimtai, bet iš jų tik trylika yra pasinaudoję šia galimybe.Jau rytoj Vilniuje prasideda NATO viršūnių susitikimas. Be daugybės šalių delegacijų į Lietuvą atvyksta ir per 2000 žurnalistų. Kiek tai proga Vilniui parodyti save?

Po 10 metų nuoširdaus darbo mokyklą palikusio lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo Aliaus Avčininko istorija sulaukė didžiulio ažiotažo – daugiau mokytojų prakalbo apie sunkias sąlygas mokykloje, kiti kaip tik kritikuoja mokyklą palikusį mokytoją ir sako, kad jis nuėjo lengviausiu keliu, patiems mokytojams reikia nusileisti ant žemės. Mokytojo Aliaus Avčininko akistata su LRT RADIJO klausytojais.Vairuotojai skundžiasi, kad kitų automobilių tamsinti langai kenkia matomumui – pavyzdžiui, dėl to sunkiau išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, orientuotis važiuojant miestų gatvėse. Kokios automobilių stiklų tamsinimo taisyklės ir ar tamsinti stiklai gali trukdyti saugiam eismui?Vasara įsibėgėja. Kaip keičiasi Jūsų mitybos įpročiai – ar jie palankesni sveikatai, nes valgote daugiau vaisių ir daržovių? Komentuoja mitybos specialistas Mantas Liekis.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrika „Keturi milijonai“. Jau penkerius metus Norvegijoje organizuojami „Atvirų skaitymų susitikimai“, kur puoselėjama literatūrinės lietuvių kalba, randami bendraminčiai, diskutuojama įvairiausiomis temomis. Kaip pastebi dalyviai, skaitomi tekstai suartina, leidžia paatvirauti, išsipasakoti apie savo patirtis.Kernavėje prasideda keturias dienas truksiantis archeologijos festivalis, kuris lankytojus nukels į viduramžius. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovu Ramojumi Kraujaliu.Naujausia apklausa rodo, kad darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Į besikeičiančius darbuotojų poreikius reaguoja ir verslo organizacijos, kurios ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad tai daroma vangiai, dažniausiai apsiribojama lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis. Pokalbis su VDU Psichologijos katedros doktorantu, organizaciniu psichologu Tadu Vadvilavičiumi.Įvairiais skaičiavimais – 17 per minutę, 1000 – per valandą bei 25 000 – per dieną – toks komunistų 1932–1933 m. sąmoningai sukelto Holodomoro ukrainiečių aukų skaičius, pagrindžiamas istoriniais duomenimis. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sostinės svečiams ir gyventojams atidaro lauko stendų parodą „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022”. Pokalbis su istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi.Ved. Darius Matas

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Lietuvos karalių Mindaugą.Apie jį pasakoja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas.Apie Lietuvos laivininkystės situaciją kalbamės su Lietuvos pramoginių laivų asociacijos prezidentu Karoliu Valenta ir Vidaus vandens kelių direkcijos generaliniu direktoriumi Vladimiru Vinokurovu.Pasirašytas pirmasis visuotinis Lietuvos vaistininkų profesinės etikos kodeksas. Ar dėl to keisis vaistininko ir kliento santykis? Pokalbyje daluvauja Vaistininkų profesinės sąjungos atstovė, kodekso rengimo darbo grupės vadovė Vaiva Bražinskienė.Anoniminių alkoholikų judėjimui Lietuvoje – 35 metai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie plastikinius maišelius. Lietuvos prekybos centruose nebegalima dalyti jų nemokamai, o Naujoji Zelandija tapo pirmąją šalimi pasaulyje uždraudusia plonus plastikinius maišelius.Kas skatina emigrantus grįžti į Lietuvą? Vilniaus universiteto sociologė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė savo tyrime aiškinosi Lietuvos gyventojų mobilumo motyvus ir patirtis.70 tikinčiųjų ragina bažnyčią sukurti nepriklausomą komisiją tirti dvasininkų seksualinio smurto atvejus.Kaip su vaikais kalbėtis apie jų ribas ir kūno integralumą? „Ribologijos“ įkūrėjos Reda Jureliavičiūtė ir Rugilė Butkevičiūtė pristato knygą šia tema „Paskui ribas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai išsiaiškino, kas paskatintų mūsų šalies gyventojus pirkti ir važinėti elektromobiliais. Susirūpinimas aplinkosauga atsidūrė antroje vietoje pagal svarbą.Socialiniame tinkle Klajokle pasivadinusi mergina keliauja po visą Lietuvą ir savo dainomis netikėtinai nustebina įvairias šventes švenčiančius žmones.Vasarą „Sodra“ gauna daugiau pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą laikinuoju nedarbingumu. Per dieną „Sodra“ sulaukia bent kelių prašymų patikrinti, ar žmogus tikrai serga, ar nedarbingumą išnaudoja atostogoms.„Miško maudynės“ – vienas iš būdų sustoti, nurimti, iš tiesų pailsėti, pabėgti nuo šurmulio ir triukšmo, patirti gamtą, mišką, įsiklausyti į savo pojūčius, o Ieva Pukelienė – viena iš keleto Lietuvos „Miško maudynių“ gidų, padedančių žmonėms visa tai patirti.

Kokių konfliktų kyla su kaimynais ir kaip juos sprendžiate?Kodėl per NATO viršūnių susitikimą Vilniaus gatvėse nematysime senų, dar nuo sovietmečio užsilikusių troleibusų ir kada jų sostinėje apskritai nebeliks?Paskutinė diena, kai rekomenduojama atnaujinti sutartį su tiekėju ir pasikeisti savo planą į pigesnį, kadangi nuo liepos 1 d. nebelieka kompensacijų už elektrą. Ar pavyko elektros planą pasikeisti į pigesnį?Ši – jau aštunta vasara, kai kiekvieną penktadienio vakarą Gelgaudiškio dvare vyksta koncertai, sutraukiantys žiūrovų iš visos Lietuvos. Kodėl Lietuvos pašonėje esančiam dvarui pavyksta išlaikyti tokią tradiciją?Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrika. Persikelsime į Australiją - kodėl atsiranda vis daugiau šeimų, kurios keliasi gyventi į nuo Lietuvos tolimas šalis, tokias kaip Australija ar Naujoji Zelandija? Apie tai pakalbėsime su Melburne gyvenančiais Kerniumi ir Indre Ribikauskais.Kristina Radžvilaitė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo atveju, kai autobuso vairuotojas vaiko, su autizmo spektro sutrikimu, paklausė, ar jam viskas gerai su galva? Kaip visuomenė elgiasi su neurosutrikimų turinčiais žmonėmis, ar pakanka švietimo?Verslas stebi, kad trūksta Europos kalbas mokančių specialistų. O štai ekspertai priduria, kad trūksta ne tik šių kalbų specialistų, bet ir kalbančiųjų Rytų Azijos kalbomis.„Grįžtanti atmintis“. Teikiami VU atminties diplomai. Tarp nominantų kunigas Julius Sasnauskas, Meilė Lukšienė ir kiti. Kaip ieškoma žmonių, kaip atliekamas istorinis tyrimas, kur jie randami - pokalbis su Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesore Jurgita Verbickiene.Specialistai pabrėžia, kad donorystės tvarka Lietuvoje nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodė informacija, esą iki liepos 1 d. būtina pasirašyti specialų sutikimą, kitaip automatiškai tapsite donoru. Tai sutrikdė institucijų darbą, o medikai baiminasi, kad pritrūks organų donorų, nes buvo pakirstas pasitikėjimas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ką reikia žinoti apie medicininę reabilitaciją?Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderį Jaroslawą Kaczynskį, kuris neseniai tapo vicepremjeru.1812 m. birželio 28-ąją Napoleonas pro Aušros vartus įžengė į prancūzų karių užimtą Vilnių. Koks tuo metu buvo Vilnius?Šiandien Vilniuje buvusioje areštinėje Kosciuškos gatvėje atidaroma paroda „Spąstai su centriniu šildymu“. Ką iš šios parodos sužinosime apie gyvenimą Lietuvoje 1965-1993 metais?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kas yra J. Prigožinas ir ką reikia žinoti apie „Wagner“? Karą Ukrainoje stebinčios ir analizuojančios „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas apie tai.Tėvų skyrybos vaikams – nelengvas iššūkis. Šeimos ir saviugdos centras „Bendrakeleiviai“ rengia grupes, besiskiriančių tėvų vaikams. Kuo tai gali padėti? Pokalbis su psichologė Veronika Klimenkiene.Birželio 27-oji minima kaip Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo diena. Su Šaulių sąjungos vadu pulkininku leitenantu Linu Idzeliu pokalbis apie Šaulių sąjungą šiandien ir jos vietą visuotinėje gynyboje.Skaičiuojama, kad 1941–1952 m. į Sibirą buvo ištremta apie 300 000 žmonių iš Baltijos šalių. Organizacijos iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos ragina kovo 25-ąją paskelbti tarptautine diena prieš tautybių deportaciją. Apie tai su fotografu, ekspedicijų į tremties vietas organizatoriumi, bendrijos ,,Lemtis” nariu Gintautas Alekna.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO mokslo rubrikoje pokalbis su VDU teisės fakulteto doktorante Julija Kalpokiene, kuri tiria ir aiškinasi, kaip sureguliuoti dirbtinį intelektą.LRT TV startavo laida „Moterų gatvės“.Kiek realu, kad jau netrukus lėktuvuose galėsime nevaržomai naudotis mobiliuoju telefonu ir internetu?Pokalbis su virtuvės šefu Alfu Ivanausku apie dirbtinio intelekto kurtą vasaros receptų knygą.

Vairuotojai skundžiasi, kad dalis motociklininkų negerbia kitų eismo dalyvių – užmiestyje pavojingai lenkia, o miestuose prie šviesoforų landžioja tarp automobilių. Kaip sudrausminti nedrausmingus motociklininkus?5G ryšio plėtra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Kiek 5G ryšys mums prieinamas šiandien ir kodėl jau šiandien būtina kalbėti apie 6G ryšį?Trejus metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau mūsų piliečių nei išvažiuoja. Ar Lietuva geba padėti sugrįžtantiems mūsų žmonėms?Europos Komisija pristato strategiją, kurios tikslas – kuo labiau apsaugoti Europos Sąjungos ekonomiką. Kaip artimiausiu metu bendrijos ekonomika?Ved. Edvardas Kubilius

Ieškodamas gyvenimo pokyčių, klaipėdietis Justinas Pryšmantas paliko namus ir išvyko į Kiprą. Nors pradžia nebuvo lengva, dabar vaikinas džiaugiasi ne tik radęs naują hobį, bet ir kardinaliai pakeitęs savo gyvenimą bei įpročius.Už ankstukus - per Lamanšą. Tokiam plaukimui ruošiasi du lietuviai, o jį skiria neišnešiotukams - raginama aukoti pinigus svarbiai medicinos įrangai įsigyti.Marijampolėje prasidės jau dešimtasis, jubilienis meno ir architektūros simpoziumas Malonny. Koks jis bus šiemet bei kaip jis miestą keitė per savo gyvavimo metus?Šunys - dažno iš mūsų gyvenimo palydovai ir šeimos nariai. Kokias klaidas darome juos dresuodami?Ved. Paulius Selezniovas

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Floridos gubernatorių Roną DeSantį, metusį iššūkį Donaldui Trumpui ir siekiančiam tapti respublikonų kandidatu į JAV prezidentus. Apie jį pasakoja politologas, komunikacijos konsultantas Darius Udrys.Su kokiomis problemomis Lietuvoje susiduria migrantai ir prieglobsčio prašytojai? Studijoje Lietuvos Raudono Kryžiaus Prieglobsčio ir migracijos programos vadovas Viktor Ostrovnoj.Kaip ugdyti mokinių kultūrinį raštingumą? Pokalbis su Giorgi Kobakhidze, apsigynusį disertaciją šia tema ir analizavusį Lietuvos ir Sakartvelo daugiakultūres mokyklas.Kaip išlaikyti artimą mamų ir dukrų ryšį? Studijoje mamų ir dukrų stovyklas organizuojanti Jurga Vidugirienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Naujas tyrimas atskleidė, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius maži ežerai Žemėje gerokai išsiplėtė – tai kelia nerimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį išskiria gėlo vandens telkiniai. Apie vandens telkinius pokalbis su Vilniaus Universiteto doc. dr. Gintaru Valiuškevičiumi.Jaunuolių psichologinė būsena. Vidmantė Jurgaitytė viešai socialiniame tinkle prabilo apie patirtą tėvo psichologinį smurtą: mergina pasakoja, kad šeima jos nepalaikė moksluose. Mergina ketina įsteigti fondą - jaunuoliams, kurių nepalaiko šeima, kad jie galėtų pasiekti savo svajonių. Su Vidmante Jurgaityte ir Jaunimo linijos buvusia savanore, vaikų ir jaunimo psichologe Milda Kiele.KTU mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad skaitmeninė atskirtis – vienas ryškiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių. KTU profesorė, Verslo skaitmeninės transformacijos tyrimų centro vadovė Asta Pundzienė teigia, kad skaitmeninė atskirtis yra reikšmingas iššūkis tobulinant sveikatos priežiūrą.Su pelėdų tyrinėtoja, gamtosaugininke Gintare Grašyte pakalbėsime, ką vasarą galima nuveikti miške, kokius augalus ir kokią gyvybę jame galime pastebėti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pristatytas Lietuvos keliuose esančių juodųjų dėmių žemėlapis. Nors šiemet jų susiformavo kiek mažiau, nei pernai, tačiau tobulėti dar yra kur. Kaip policija stengiasi užtikrinti eismo saugumą avaringiausiuose kelių ruožuose?Vairuotojų naudojami vaizdo registratoriai taip pat gali kaupti asmens duomenis, todėl įrašais dalintis socialiniuose tinkluose - nederėtų. Už tai gali grėsti atsakomybė. Kokius asmens duomenis renka automobilyje įrengtas vaizdo registratorius?Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečiui paminėti - žygis iš Smalininkų į Klaipėdą.Klaipėdoje, Danės upėje, startavo elektrinis vandens autobusas. Kokios tokio vandens transporto perspektyvos ateityje? Ar gali būti, kad didieji laivai po kurio laiko taip pat bus varomi elektra?Ved. Paulius Selezniovas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - mados redaktorė iš Florencijos Aistė Šuliokaitė.Gegužės pabaigoje Balchašo lagerio teritorijoje atidengtas memorialas Lietuvos Ukrainos politiniams kaliniams ir Japonijos karo belaisviams. Minint okupacijos ir genocido dieną, pasikalbėkim, kokie dar istorinės atminties įamžinimo ženklai esti toje šalyje, kodėl svarbus ryšys su Kazachstanu, koks likimas Rusijos Federacijos teritorijoje esančių atminties ženklų, ir kokie apskritai mūsų istorinės atminties įamžinimo prioritetai. Istorinės atminties ir įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.Ar moterys ir vyrai išties tokie skirtingi, kaip įprasta manyti? Tokį klausimą kelia elgsenos ekonomistė dr. Agnė Kajackaitė, kuri sako, kad tokie teiginiai privalo būti grindžiami mokslu. Todėl savo knygoje „WO/MEN“, kurią pirmiausia parašė angliškai, o dabar ji išleista ir lietuviškai, mokslininkė meta iššūkį nusistovėjusiems įsitikinimams ir kviečia skaitytojus bei skaitytojas į savo ir kitų tyrėjų laboratorijas visame pasaulyje.Remdamasi mokslinėmis įžvalgomis, eksperimentais ir kasdiene aplinka, kvestionuoja įsigalėjusius mitus – gal iš tiesų viskas nėra tik juoda ir balta.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Triukšmas: gyvenimo didmiestyje kaina ar neišspręsta problema? Pokalbis su Vilniaus ir Palangos savivaldybių atstovais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ekspertu.Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu nuo perdegimo kenčia daugiau nei 400 milijonų žmonių. Sindromą sukelia laiku nesuvaldytas lėtinis stresas, patiriamas darbo vietoje. Kodėl problemos neišsprendžia vasaros atostogos? Kaip užkirsti tam kelią? Pokalbis su specialistu.Ved. Darius Mat

„Pagal tuos Tapino tyrimus, tai tik Kazlų Rūdos politikai tiks į Seimo narius ir prezidentus“, – taip, prasidėjus vadinamajam čekiukų skandalui, juokavo Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška. Politikas sako, kad čekiukų skandalas Kazlų Rūdą tikrai aplenks, nors ir pritaria idėjai naikinti kanceliarines išlaidas bei tarybos nariams mokėti fiksuotą algą.Kazlų Rūda, Višakio Rūda, Višakio Būda, Ąžuolų Būda, Bagotoji. Tai tik kelios gyvenvietės, kurių pavadinimai iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek keistai. Bet ar tikrai? Kodėl čia tiek daug rūdų ir būdų?Vietos valdžia Kazlų Rūdai dėlioja išskirtinę turizmo strategiją, bet sako, kad turistai ir dabar čia laukiami. Ką įdomaus šiandien čia gali rasti turistai ir kodėl į transliaciją netrukus atvažiuos viena ožkytė iš ūkio?Kazlų Rūda – miškų kraštas, garsėjantis savo turtingais, visaverčiais miškais bei vienomis giliausių miškininkystės tradicijų Lietuvoje. Kazlų Rūdoje veikia ne viena baldus, įvairias konstrukcijas iš medžio gaminanti bendrovė, tarp jų – ir garsiosios švedų kapitalo bendrovės „Ikea“ gamykla. Kodėl Kazlų Rūda – miškų kraštas ir ar įmanoma pasaulį aprūpinti baldais nekertant medžių?Kazlų Rūdos savivaldybėje, tarp miškų, yra toks Kardokų kaimas, kuris laikomas šiaudinių namų sostine. Šiame kaime keliolika šeimų gyvena šiauriniuose namuose. Ir gyvena kitaip, nei daugelis šeimų, – tvariai, be alkoholio, vaikus leidžia į gamtos mokyklą. Kodėl šiuolaikiniai žmonės renkasi tokį gyvenimo būdą?Kazlų Rūdoje galima sutikti ir žinomą operos solistą Liudą Mikalauską, nors jis šiaip – iš Tauragės? Kodėl jis pasirinko Kazlų Rūdą, čia organizuoja beprotiškiausia festivalius ir dar dalyvauja vietos politikoje?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien itin daug vaikų turi įvairių kalbos sutrikimų. Kaip spręsti šią problemą? Pokalbis su VDU Švietimo akademijos Specialiosios pedagoginės pagalbos: logopedijos studente Greta Latakaite.Sudarytas Lietuvos širdies ir kraujagyslių ligų žemėlapis: net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį. Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė.Ar vasarą tikrai reikia dar vienos naujos suknelės? Į ką svarbu atsižvelgti, ruošiantis tvariai atnaujinti savo spintą šiltajam metų sezonui? Pasakoja Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedros vedėja Silvija Grušnienė.Vasara, skirta menui. Pokalbis apie nemokamų renginių ciklą „MO lauke“.Dovilės Lisauskaitės parengtas pasakojimas apie Vilnių – šįkart tai yra kvietimas pasiplaukioti Nerimi.Ved. Karolina Panto

Prasidėjus vasarai gerokai daugiau žmonių valgo šaltibarščius. Restoranų ir kavinių savininkai sako, kad poreikis toks didelis, jog kartais jų pagaminti ir nebespėja.Lietuvos gyventojai dažniausiai perka juodus, baltus ir pilkus automobilius. Bet prekybininkams lengviausia parduoti žalios spalvos automobilius, o sunkiausia – geltonos.Seimas atmetė siūlymą pagalbinį apvaisinimą leisti nesusituokusioms poroms. Kaip tai vertina LRT RADIJO klausytojai?Atidaroma Vilniaus universiteto Idėjų observatorija – mokslo komunikacijos, edukacijų ir laisvalaikio erdvė. Idėjų observatorija telksis į įvairių mokslo sričių komunikacijos veiklas, įgyvendins mokslo ir meno sintezės projektus, lankytojus kvies atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje “Keturi milijonai“ - Australijos lietuvė, futurologė, verslo konsultantė Kristina Dryža.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras neseniai išleido periodinio tęstinio leidinio „Lietuvos gyventojų genocidas“ paskutinįjį – 6-tąji tomą. Jo rengėjai ir sudarytojai leidinį vadina VARDYNU, o mes, artėjant kitai savaitei, kai minėsime Lietuvos rezistencijai svarbias datas, pasikalbėkime apie tai, kur ir kaip randame naujų duomenų tokiems leidiniams, ką dar naujo sužinome apie genocidą, tremtis ir kitus gyventojų priešinimosi okupacijai momentus. Kitą savaitę Seimo lankytojų centre bus galima aplankyti šiam leidiniui skirtą parodą.LRT ieško sprendimų: Skaičiai negailestingi – vis daugiau vaikų rūko elektronines cigaretes, fiksuojama ir apsinuodijimų. Apie paaštrėjusią problemą kalba ir mokyklų bendruomenės, ir įvairios institucijos, kurios žada imtis veiksmų. „LRT ieško sprendimų“ komanda domėjosi, kaip rūkymo ar nelegalių medžiagų vartojimo problemą sprendžia įvairios Lietuvos bendruomenės ir užsienio valstybės. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė, LMS viceprezidentas Emilis Mikulskis, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje - apie trečiai kadencijai perrinktą Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą.Mokslininkų, visuomenininkų ir ekologijos aktyvistų komanda kitąmet planuoja apeiti Baltijos jūrą, siekdama atkreipti visuomenės dėmesį į „avarinę“ jos būklę.Banglenčių sportas Lietuvoje - populiarėja. Trys mūsų šalies sportininkai atstovavo Lietuvai pasaulio čempionate, daugėja ir žmonių, norinčių išbandyti šią sporto šaką.Ką reikėtų žinoti apie nepilnamečių įdarbinimą?Ved. Paulius Selezniovas

Kaip humoras gali padėti išgyventi karą? Pokalbis su Majamio universiteto Antropologijos katedros profesore, Lietuvos programos vadove Neringa Klumbyte.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šį kartą domisi, kokiais būdais bandoma spręsti paauglių svaiginimosi ir kitų žalingų įpročių problemą. Štai Lietuvoje veikia programa – multidimensinė šeimos terapija – kurios specialistai į jauną žmogų ištikusius sunkumus žvelgia iš skirtingų perspektyvų bei pasitelkia ne tik bendravimą su paaugliu, bet ir visa jį supančia aplinka, pirmiausia – šeima. Ir nors jau kelis metus veikiantis pagalbos jaunuoliams projektas pasiekė gana sėkmingų rezultatų, tačiau, dėl specialistų ir finansavimo trūkumo, dalis šeimų, ieškančių pagalbos, yra priverstos laukti. Plačiau apie šią terapiją – Justės Urbonaitės pasakojime.Lietuvos studentų sąjungos tyrimas rodo, kad akademinio sąžiningumo situacija aukštosiose mokyklose gerėja, tačiau iššūkių kelia darbo ir studijų derinimas, psichologinės problemos, negebėjimas tinkamai planuoti laiko. Nesąžiningas elgesys ypač paplitęs nuotolinių atsiskaitymų metu.

Kaip dirbtinis intelektas gali būti panaudojamas dezinformacijai? Vilnius TECH universiteto profesorius Artūras Serackis pabrėžia: „Atidarėme duris į naują erą ir jau viskas, nebegrįšim, tai mokykimės su tuo gyventi.“ Jis su kolegomis kuria įrankį, atpažįstantį išmaniąsias klastotes.„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ regionuose kviečia jaunimą kurti savo aplinką: drauge statyti tiltus, lieptelius ar kitus bendruomenei reikalingus objektus. Apie iniciatyvą ir bendruomenes regionuose pasakoja viena iš projekto vadovių ir iniciatorių Margarita Kaučikaitė bei Rudilių Jono Laužiko universalaus daugiafunkcio centro vadovas Saulius Kulnickas.Trakuose, Totoriškių ežere upinės žuvėdros įsikuria ant dirbtinės salos. Apie tai, kodėl ji reikalinga, paaiškina Baltijos aplinkos forumo ornitologas Gintaras Riauba. Jis taip pat primena, kaip atskirti žuvėdrą nuo kiro.Vilniui švenčiant 700 metų jubiliejų, LRT žurnalistė Dovilė Lisauskaitė domisi Katedros požemiais, kur miesto vaizdas ir istorija atsiskleidė visai kitaip kartu su istorike ir gide Alina Pavasaryte.Apie moterų bendrystės klubą „Ne vienos“ pasakoja jo įkūrėja Nora Strautnikaitė. Kaip kilo ši iniciatyva ir koks palaikymas suteikiamas vienišoms, sunkumus patiriančioms moterims?Ved. Giedrė Trapikaitė

Specialistai sako, kad jau maždaug dešimtmetį mažėja paskiepytų vaikų. Kodėl ir kiek tikėtina, kad dalis ligų realiai gali sugrįžti?Seime bręsta idėja, kad Lietuvoje būtų sparčiai tiesiami nauji keliai ir kad jie būtų apmokestinti.Lietuvos paštas žmonėms ketina padovanoti 100 naujų pašto dėžučių. Tokią akciją pašto darbuotojai rengia, nes Lietuvoje vis dar galima rasti tūkstančius netvarkingų pašto dėžučių, kurios nerakinamos, išvis neturi durelių, į kurias prilyja.Anykščių rajone, visiškai šalia garsiojo Puntuko akmens, visuomenei pristatyta aukščiausia pasaulyje medinė skulptūra.Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje nuotoliu pasikalbėsime su Jungtinėse Valstijose gyvenančia Beatriče Bankauskaite. Ji baigė Misūrio universitetą ir Valstijose liko toliau kurti dokumentinių filmų. Kaip žurnalistikos studijos atrodo Amerikoje ir kaip jai pavyko pelnyti dokumentikos apdovanojimą?Dvejų metų kadenciją baigia Vaikų taryba. Su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene ir Vaikų tarybos nare Aurora Degesyte aptarsime, kokius darbus pavyko įgyvendinti Vaikų tarybai, kokie aktualiausi ir opiausi klausimai iškyla vaikams.Po vienuoliktos valandos žinių pokalbis su profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene. Praėjusią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė išrinkta Europos profesinių sąjungų viceprezidente. Kokios problemos darbuotojams aktualiausios visoje Europoje, kiek jos panašios su Lietuvos aktualijomis?Paskutinį laidos pusvalandį – vasariška tema. LRT radijo studijoje svečiuosis Jolanta ir Saulius Petrauskai. Jie duos praktinių patarimų, kaip išvykti į ilgą kelionę kartu su vaikais, kaip planuoti maistą ir kitus dalykus - pokalbis paskutinį laidos pusvalandį.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Rishi Sunaką. Apie jį pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Viktorija Rinkevičiūtė.Šiandien minimos partizano, politinio kalinio Antano Lukšos, Juozo Lukšos -Daumanto brolio, 100-osios gimimo metinės. Pokalbiai su jo dukra Dalia Lukšaite-Maciukevičiene, sūnumi Kęstučiu Lukša ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniaja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Džiaugiuosi, kad tuo metu mums pavyko pripažinti Lietuvos nepriklausomybę, tai buvo drąsus gestas. Michailas Gorbačiovas ir jo pakalikai į tai reagavo labai griežtai, grasino mums“, sako Valeriu Matei, Moldovos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, pasiekęs, kad 1990 m. gegužės 31 dieną Moldova pirmoji pripažintų Lietuvos nepriklausomybę. Interviu su juo. Tuometinė Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos narė Laima Liucija Andrikienė vyko į Moldovą stebėti pripažinimo proceso.Nors drąsus, tačiau teisine prasme šis Lietuvos nepriklausomybės pripažinimas nebuvo toks reikšmingas kaip vėliau tą padariusios Islandijos, nes tuo metu Moldova pati buvo SSRS dalis. Apie teisinius šio pripažinimo aspektus pokalbis su VDU Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pradėjo veikti nacionalinis klimato kaitos komitetas, kuris politikus supažindins su naujausiais moksliniais tyrimais klimato kaitos srityje. Pokalbis su komiteto pirmininku Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. Arūnu Bukančiu.Iniciatyva „Niekieno vaikai“, teikianti emocinę paramą vaikams likusiems be tėvų ar kitų globėjų priežiūros ligoninėse, mini savo 5 metų sukaktį.Kaip neuromokslas gali padėti, kai niekaip negalime pakeisti savo įpročių ar priimti taip reikalingų sprendimų? Pokalbis su neuromokslininke Gabija Toleikyte apie jos knygą „Kodėl po velnių, negaliu pasikeisti? Neuromokslininkės patarimai, padėsiantys suprasti, kad Tu gali“Kas yra elnių terapija ir kam ji gali padėti?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau – aplinka, kurioje vaikas užauga rodo naujausias Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas.Puslapyje ornitostogos galima tiesiogiai stebėti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių – laplandinės pelėdos ir erelio žuvininko – gyvenimą.Kaip Lietuvos gyventojai šią vasarą bus kviečiami atrastai tai, kas sava.Kodėl JAV studijuojantys studentai renkasi lietuvių kultūros kursą prieš daugiau nei penkiasdešimt metų Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos katedroje.Vilniuje pirmą kartą bus surengta akcija, skirta atkreipti dėmesį į aktyvaus klausymo svarbą.

Vasaros sezono metu, pajūrio miestuose automobilių srautai ženkliai išauga. Tai atsispindi ir eismo įvykių bei kelių eismo taisyklių pažeidimų statistikoje. Kaip šią vasarą policijos pareigūnais užtikrins saugų eismą Klaipėdos apskrityje?Po grupės "Rammstein" koncerto Vingio parke - nerimas, dėl galimai perintiems paukščiams padarytos žalos. Ar gyvybės pilnos erdvės yra tinkamos erdvės tokiems renginiams bei kokią žalą gamtai jie daro?Lietuvos jaunųjų advokatų asociacija pristato leidinį apie skyrybas, kuriame - atsakymai į aktualiausius klausimus tiems, kurie ruošiasi nutraukti santuoką. Kokiais mitais apipintas šis procesas ir kokias klaidas poros daro dažniausiai?Ved. Paulius Selezniovas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Ibicoje gyvenanti Eglė Blekaitytė.Kokia Afrikos valstybių pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu? Kaip šiame žemyne reiškiasi ir veikia Rusijos minkštoji galia? Minint UNESCO paskelbtą tarptautinę Afrikos dieną , pasikalbėsime su VU TSPMI lektore Giedre Biržyte.Beveik 1000 tėvų ar globėjų siekia pakeisti Lietuvos darželiuose vyraujančią privalomo miego dieną praktiką ir įtvirtinti vaikams galimybę ilsėtis taip, kaip palankiausia kiekvienam vaikui individualiai, t.y., nebūtinai miegant ar gulint lovoje. Pietų miego reforma – neformali piliečių iniciatyvinė grupė. Iniciatyvą palaiko Šeimų asociacija. Tai judėjimas, siekiantis vienyti šeimas, užsiimti šeimų poreikių advokacija bei švietimu šeimoms ir apie šeimas. Kalbėsime su savivaldos atstovais, darželių vadovais, psichologais, miego specialistais.LRT faktaiAuksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Lyderių rubrika – pop muzikos atlikėja Taylor Swift. Atlikėja po vykstančio The Eras Tour turėtų tapti trečiąja pop muzikos atlikėja milijardiere. Ir pirmąja - milijardiere tapusia ne iš reklamos, bet - savo muzikos. Kaip jai tai pavyko? Kaip ji keičia muzikos industriją ir kovą už moterų teises - pokalbis su LRT populiariosios muzikos vyriausiuoju redaktoriumi Ramūnu Zilniu.Šylant orams - daugėja peršalimo ligų. Šeimos gydytoja Elena Šukė sako, kad artėjant vasarai kasmet, pacientų sulaukia net ir daugiau nei rudens metu. Kaip šiuo besikeičiančiu laikotarpiu išlikti sveikam ir mėgautis šiltais orais?Kiek užtrunka ir kiek kainuoja sukurti vaistus? Europoje masiškai trūkstant antibiotikų, su mokslininke Joana Smirnoviene aiškinsimės, kodėl jų negalime pasigaminti patys ir kiek pinigų bei laiko reikėtų patiems sukurti naujų vaistų.Neįprasti orų reiškiniai. Žmonės fiksuoja ir dalijasi skrajojančių laivų nuotraukomis. Meteorologas Arūnas Bukantis sako, kad tai Fata Morgana reiškinys. Apie jį, dykumų velnią, žaliąjį spindulį ir kitus, mums neįprastus reiškinius, pokalbis su mokslininku ir geografijos mokytoju, Povilu Sinkevičiumi, fiksuojančiu tokius reiškinius.Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su VDU Religijos studijų katedros prof.dr. Artūru Lukaševičiumi apie dvasinę ekologiją, koks ryšys tarp vidinės žmogaus taršos ir besaikio gamtos eksploatavimo?Kodėl didžioji dalis vaikų, sovietmečiu augusių globos namuose, buvo vyriškos lyties? Kas lėmė, kad berniukai buvo gausiau paliekami savo šeimų, mažiau pageidaujami įsivaikinti ir dažniau patekdavo į perauklėjimo institucijas kaip potencialiai pavojingi, „nevertingi“ sovietinei visuomenei asmenys? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Ieva Balčiūne, atlikusia atsikratymo vaikais sovietmečio Lietuvoje tyrimą.Ką turėtume žinoti apie Magdaleną Avietėnaitę – išskirtinę asmenybę, tarpukario Lietuvos diplomatę, žurnalistę, visuomenės veikėją? Pokalbis su dviejų dokumentinių filmų apie Magdaleną Avietėnaitę režisieriumi Justinu Lingiu ir istorike dr. Vilma Akmenyte-Ruzgiene.Netrukus turėtų atsidaryti antri „Orūs namai“ – senjorų daugiabutis. Vienas toks jau veikia Vilniuje, antrasis duris turėtų atverti Kriokialaukyje, Alytaus rajone. Apie tai su „Orių namų“ sumanytoja Marija Bunkaite.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslininkai iš Fizinių ir technologijos mokslo centro naudodami datavimą radioanglimi gali nustatyti žmogaus, gyvūno ar kokio objekto amžių net iki 50 tūkst. metų į praeitį, taip pat pasakyti ar senas paveikslas – klastotė ar originalas. Apie tai išsamiai pasakoja Fizinių ir technologijos mokslų centro darbuotojas Algirdas Pabedinskas.Apie politinę krizę šalyje ir TS- LKD pasiūlymą rengti pirmalaikius rinkimus pokalbis su „Verslo žinių“ apžvalgininku Stasiu Gudavičiumi.Šiandien sukanka 75 metai nuo Lietuvos gyventojų masiškiausios trėmimo akcijos „Vesna“. Jos metu iš Lietuvos buvo ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Išsamus pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėju Artūru Grickevičiumi.Sandra Rimkė ir Agnė Telyčėnaitė turi ambicijų tapti pirmomis moterimis, atstovausiančiomis Lietuvai Dakaro ralyje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Eismo rubrika. Šalies keliuose atsiras dar daugiau sektorinių greičio matuoklių. Per metus šimtus tūkstančių pažeidimų fiksuojantys matuokliai įrengiami ir miestuose. Netrukus juos išvys ir sostinės gyventojai. Ar tai padės sutramdyti greičio mėgėjus?Diskutuoja Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vadovas Rimantas Baravykas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto novatorius, Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas ir Lietuvos kelių direkcijos atstovas Laurynas Ivinskis.2050-aisiais Lietuvos visuomenė bus viena vyriausių Europoje. Už lietuvius vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai. Tai lemia mažėjantis gimstamumas, emigracija, medicinos pasiekimai, visuomenės švietimas – daugiau žmonių domisi ligų prevencija, sveiko gyvenimo principus integruoja į savo kasdienį gyvenimą. Ekspertai pastebi, kad Lietuva kol kas neturi jokios kryptingos visuomenės senėjimo proceso galimybių strategijos. Kokių veiksmų reikia imtis? Pokalbis su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente, Profesinių kompetencijų centro vadove Jūrate Tamašauskiene.Kokie šiuo metu yra Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai? Kokia jų ateitis? Laikraštyje „Die Welt“ šią savaitę išskiriama Lietuva. Pažymima, kad Lietuvos strategija megzti bendradarbiavimą su Taivanu yra sėkminga strategija mažinti ekonominę priklausomybę nuo Kinijos. Komentuoja apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir Konrado Adenauerio biuro Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.Gyvūnų teisių aktyvistai apkaltino Jungtinės Karalystės vyriausybę slapta išduodant licencijas kosmetikos sudedamųjų dalių bandymams su gyvūnais, nors tai nėra leidžiama. Kada tokie leidimai galimi? Kiek gyvūnų nukenčia dėl mūsų grožio? Atsako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto Biologinių modelių skyriaus vedėja Virginija BukelskienėŽaidimo „Auksinis protas“ atrankaVed. Darius Matas

Pokalbis su Marselio nacionaliniame balete šokančiu choreografu, šokėju Dovydu Strimaiciu.Muziejų dieną kalbėsimės apie tai, kokie lietuviški muziejai ar lietuviškos ekspozicijos veikia užsienyje.Pasaulyje auga susidomėjimas „15 minučių miesto“ koncepcija – gyventi žmonės kviečiami taip, kad jaustųsi gerai, patogiai ir sveikai. Tokia vizija jau sėkmingai realizuojama Paryžiuje, Barselonoje, Melburne, kituose miestuose. Ar įmanoma tokią koncepciją įgyvendinti Lietuvoje?Kaune pirmą kartą vyks senjorų greitieji pasimatymai. Šio renginio metu, jaukioje aplinkoje susirinkę senjorai turės progą susipažinti, sužinoti vieni kitų istorijas, pomėgius ir, tikimės – atrasti bendraminčių ir naujų draugysčių.

Pokalbis su LRT Radijo bendradarbe Švedijoje Vaida Strazda apie antrą kartą „Euroviziją“ laimėjusią švedų dainininkę Loreen – kaip klostėsi jos karjera, kaip ji vertinama Švedijoje?„Kiekvienas žmogus, kuris kovojo už savo tėvynę, turi būti prisimintas, negali būti pamirštas“, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Prieš kone dvidešimt metų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pradėjo kaupti duomenis apie Lietuvos partizanų ir sovietų represinių struktūrų kautynes, jų datas, vietą, svarbiausias aplinkybes ir žuvusius partizanus, visuomenei pristatomas paskutinis leidinys su šia informacija - „Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas, 2-oji dalis“.Kaip atrodo savanorystė įkalinimo įstaigose? Pokalbis su organizacijos „Prirašytos rankos“, pagrindinį savo dėmesį skiriančios žmonėms įkalinimo įstaigose, nare Klaudija Adele Armonavičiūte.Praėjusiais metais Lietuvoje buvo išjungta taksofonų paslauga, tačiau jų būdelėsvis dar yra. Kam jas galima panaudoti?Ved. Agnė Skamarakaitė

Atšilus orams ne vienas išsitraukia dviratį. Kur su juo važiuoti Lietuvoje? Pokalbis su dviračių entuziaste Solveiga Dambrauskaitė- Bakutiene.Klimato kaitos rubrika. Seimas svarsto įstatymų pataisas, kuriomis siūloma uždrausti viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti vienkartinę maisto ir gėrimų pakuotę.Vilniuje šią savaitę atidaromas „Auto muziejus“, kuriame 110 eksponatų.Pokalbis su Giedriumi Petkevičiumi apie jo naujausią knygą „Kruvinos saulėgrąžos. Rusijos-Ukrainos karo dienoraštis“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kuo sinoptikams naudingi radiozondai? Lietuvos hidrometeoroligijos tarnybos Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas Andrius Laurynaitis pasakoja ir apie atvejį, kai išsipūtęs radiozondo balionas susidūrė su naikintuvu.Pokalbis apie upių pakrančių tvarkymo iniciatyvą „Kartu. Už švaresnes upes“ – akcijos koordinatorė Jūratė Morkvėnaitė-Paulauskienė ir aplinkosaugos aktyvistė Eglė Baltrūnaitė.Vilnietė Kristina Šeniauskienė įspūdingą gėlyną daugiabučių kieme sako puoselėjanti dėl savo sveikatos ir tūkstančių besižavinčių akių. Kaip gimė vadinamojo gėlių torto idėja ir kiek laiko reikia skirti dviejų arų gėlynui?Laidoje aptariamas ir dronų naudojimas – ne tik kare, bet ir civiliniame gyvenime. Kada bepilotis oro taksi galėtų tapti įprastu reiškiniu? Apie tai pasakoja Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docentas Saulius Japertas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Kauno kelių policija neseniai tikrino automobilių skleidžiamą triukšmą. Kaip pareigūnai tikrina transporto priemonių triukšmą ir kada už tai jau galima gauti baudą?Esant geriems orams žmonės ieško vis daugiau galimybių laiką praleisti gamtoje. Ką šį sezoną siūlo nacionaliniai bei regioniniai parkai ir ar šią vasarą tilps visi norintieji Kuršių nerijoje?Paaiškėjo, kuriuo numeriu didžiajame Eurovizijos finale pasirodys Monika Linkytė. Kaip vertinate jos pasirodymą? Kas labiausiai įstrigo stebint šių metų Euroviziją?Pusę metų po Lietuvą keliaujanti paroda apie kino teatrus šiuo metu lankosi Panevėžyje. Kuo ypatinga ši keliaujanti paroda ir ką joje galima pamatyti?Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrika. Malaizijoje gyvenanti Greta Kesa sako, kad Malaiziją lietuviai turistai dažnai nepelnytai aplenkia. Kodėl?Prieš trisdešimt metų Lietuvoje po ilgos pertraukos pradėjo cirkuliuoti litai. Kaip jie buvo kuriami, kokia jų reikšmė šalies valstybingumui - pokalbis su Pinigų muziejaus vadove Asta Ravaityte-Kučinskiene.LRT ieško sprendimų. Kaip miestai ir bendruomenės gali prisidėti prie klimatui palankesnių sprendimų?Rusijoje kasmet gegužės mėnesį švenčiama pergalės Antrajame pasauliniame kare diena šiais metais, įtariama, tapo pretekstu fiziniams išpuoliams prieš paminklus Lietuvoje, tačiau ne tik. Kibernetinėje erdvėje įvykdytos kelios atakos prieš lietuviškas interneto svetaines, o Rusijos Vyriausybei palanki žiniasklaida aiškino, kad Lietuva rengiasi pulti Kaliningradą.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su alpinistu Vladu Vitkausku. Lygiai prieš 30 metų – 1993 metų gegužės 10 d. jis tapo pirmuoju žmogumi iš Baltijos valstybių įkopusiu į Everestą. Jis taip pat yra įkopęs ir pirmasis pasaulyje iškėlęs tą pačią nacionalinę vėliavą ir aukščiausiose visų žemynų viršukalnėse.Dominykas Vaitiekūnas pasakoja apie savo projektą „Mes taip nesitarėme“, kuriame tyrinėjamas kurčiųjų santykis su muzika.Alkas Paltarokas atkartoja legendinio partizano Kazimiero Pyplio - Mažyčio 1949 metų žygį nuo pajūrio iki Tauro apygardos – 200 km. Partizanas tada keliavo iš Švedijos į okupuotą Lietuvą. Tai jau ketvirtas jo atkartojamas partizanų žygis.Kokia mūsų mityba turėtų būti pavasarį? Apie tai su gydytoja dietologe dr. Edita Gaveliene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Projektas „LRT ieško sprendimų“ šįkart domisi, kokių priemonių imamasi klimato kaitos tema. Alytuje – kaip daug kur Vakarų Europoje – gyventojai nuo 2018 metų turi galimybę rūšiuoti maisto atliekas. Iš gyventojų ir įmonių maisto bei žaliųjų atliekų Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras gamina elektros energiją ir kompostą. Teigiama, jog tai yra ne tik išteklius taupantis, bet ir klimatui palankesnis sprendimas, bet tik tuo atveju, jei atliekos surenkamos nevažiuojant didelių atstumų. Ar šį sprendimą galėtų pritaikyti ir didžiausi Lietuvos miestai? Ingos Janiulytės-Temporin reportažas.

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su KTU mokslininke, sociologijos prof. Audrone Telešiene, kuri vienintelė iš Lietuvos su kitais mokslininkais rengs naująją Pasaulio aplinkos apžvalgą.Europos dieną pokalbis su VDU prof. Gintautu Mažeikiu apie Europos idėją karo Ukrainoje fone.Europarlamentaras Liudas Mažylis kolekcionuoja atvirukus apie Vilnių, jie piešti ir atspindi skirtingas šio miesto epochas. Koks Vilnius atsiskleidžia iš Liudo Mažylio atvirukų kolekcijos?Projekte „LRT ieško sprendimų“ šįkart pasakojimas apie atliekų rūšiavimą Alytuje. Čia – kaip daug kur Vakarų Europoje – gyventojai nuo 2018 metų turi galimybę rūšiuoti maisto atliekas. Iš gyventojų ir įmonių maisto bei žaliųjų atliekų Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras gamina elektros energiją ir kompostą. Teigiama, jog tai yra ne tik išteklius taupantis, bet ir klimatui palankesnis sprendimas, bet tik tuo atveju, jei atliekos surenkamos nevažiuojant didelių atstumų. Ar šį sprendimą galėtų pritaikyti ir didžiausi Lietuvos miestai? Apie tai - Ingos Janiulytės-Temporin pasakojime.Ved. Agnė Skamarakaitė

VU Kartografijos magistro studijų programos studentas studentas Kostas Gružas savo moksliniame darbe gilinosi į nusikalstamumo geografijos temą ir, remdamasis 2015–2020 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenimis, sudėliojo skirtingų tipų nusikaltimus teritoriškai.Vilniaus Rotušėje atidaryta buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Petro Vaitiekūno per 40 metų sukurtų tapybos darbų paroda. Meno kūrinius bus galima įsigyti aukcione, pinigai už juos bus skiriami psichologinės pagalbos Ukrainoje teikimui. Kita paroda, veikianti sostinės Rotušėje, - „Karo anatomija: Ukraina“, kurioje pasakojama Ukrainos kelio į laisvę istoriją.Šią savaitę Vilniuje atidaromas socialinis hostelis „Chata“, kur galės apsigyventi socialiai pažeidžiami žmonės – pabėgėliai, asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę.Gegužės 8 dieną minima Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Draugija Lietuvoje veikia jau 104 metus. Koks šios organizacijos vaidmuo šiandien?Ved. Agnė Skamarakaitė

Likus dviem mėnesiams, kai vairuotojai privalo pasikeisti vaistinėles, specialistai sako, kad svarbu ne tik jas pasikeisti, bet ir žinoti, kaip jomis naudotis, ištikus bėdai.Sodininkai sako, kad kelias dienas besitęsiančios šalnos kelia didžiulį nerimą. Ar įmanoma augalus apsaugoti nuo šalnų?Kraujo donorų auga tūstančiais, o pernai surinktas kraujo kiekis – rekordinis. Ar iš tiesų padėtis tokia gera ir kaip ją išlaikyti, juo labiau, kad prasideda šiltasis metų laikas, kai kraujo labai trūksta?Aplinkosaugininkai primena, kad negalima bet kaip ir bet kur rinkti vynuoginių sraigių, kuri yra saugoma rūšis. Maža to, už netinkamą sraigių rinkimą gresia ir baudos. Kaip elgtis su sraigėmis?Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrika: visos Europos restoranuose patirties turinti Rūta Sasnauskaitė - apie darbą pasaulinio lygio virtuvėse.Ką burnoje gydo kineziterapeutai? Kaip gydyti bruksizmą - griežimą dantimis? Pokalbis su kineziterapeutu Kęstučiu Slušinsku. Gydytojo patarimai, kokius pratimus galima atlikti namuose.Kokią įtaką sveikatai turi magnetinės audros? Pokalbis su LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentu dr. Vidmantu Vaičiuliu.Minima lietuvių gestų kalbos diena. Savaitgalį išrinkta nauja Kurčiųjų asociacijos prezidentė Vaida Lukošiūtė. Pokalbis apie naujus tikslus ir iššūkius, lietuvių gestų kalbos reikšmę ir lietuvių gestų kalbos dėstytojos karjerą.Ved. Urtė Korsakovaitė

Gegužės 3 d. minima pasaulinė spaudos laisvės diena. Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie garsią Rusijos žurnalistę Aną Politkovskaja, kritikavusią Kremliaus veiksmus Čečėnijoje, prieš 17 metų nužudytą Maskvoje.Pokalbis apie tai, ko šiandien žmonės ateina į biblioteką su naujai išrinkta Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič.„Būčiau laimingiausias žmogus pasaulyje, jei knyga, kurią laikote rankose, niekada nebūtų išleista. Jei mano kreipimaisi po 2022 metų vasario 24 dienos niekada nebūtų parašyti ar pasakyti, o mano kalbos po invazijos niekada nebūtų išgirstos ar perskaitytos“, rašo Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis knygos „Žinia iš Ukrainos“, kurioje sudėtos jo kalbos, įvade.Kaip lietuvių kalbos galima mokyti tautinių mažumų mokyklose?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip žemės ūkis gali prisidėti prie klimato kaitos padarinių švelninimo? Pokalbis su Baltijos aplinkos forumo vadovu Žymantu Morkvėnu.Apie seksualinį smurtą kalbamės su „Ribologijos“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.Kokie religinių mažumų, visuomenės ir valstybės santykiai šiuolaikinėje Lietuvoje? Pokalbis su šia tema monografiją parašiusia religijos sociologe, VDU prof. Milda Ališauskiene.„Dialogas tamsoje“ – juslinio patyrimo centras, kuriame aklieji ir silpnaregiai siūlo patyrimą aklinoje tamsoje. Apie šiuos patyrimus kalbamės su centro vadove Liepa Liepone.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrika: kaip atrasti šalia mūsų esančius dar neatpažintus virusus? Kembridžo Universiteto mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė publikavo mokslinį straipsnį apie naujų virusų paiešką. Ji sako, kad kai kuriuose virusų šeimose rado dvigubai daugiau virusų, kiek iki šiol žinoma. Naujų virusų rasta ir gripo virusų šeimoje. Kokią įtaką naujai atrasti virusai turi žmonių sveikatai ir visai bioįvairovei?Prasideda aktyvus kelionių sezonas. Kaip pasirūpinti atostogomis, kad jos nevirstų galvos skausmu? Apie kelionių draudimų, skrydžius ir kitas kelionių detales pokalbis su Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu Andriumi Romanovskiu ir Lietuvos turizmo asociacijos vykdančiąja direktore Milda Plepyte-Rainiene.Lygių galimybių kontrolierė: pernai žmonės dažniausiai diskriminuoti dėl lyties. Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pristatė ataskaitą apie metų darbus. Kiek konfliktų pavyksta išspręsti ar žmonės nebebijo kreiptis dėl patiriamos diskriminacijos?Geriausia Lietuvos buriuotoja Viktorija Andrulytė apie šio sporto populiarumą Lietuvoje: ar jis tik išrinktiesiems? Pokalbis su sportininke po Prancūzijos olimpinės savaitės, kuri leidžia pasitikrinti savo pasiruošimą prieš rugpjūtį vyksiančią atranką į Paryžiaus olimpiadą.Ved. Urtė Korsakovaitė

Europos Komisija siūlo vaistų reformą, kuri leistų visoms 27 Europos Sąjungos valstybėms apsirūpinti tais vaistais, kurių joms reikia, taip pat vaistų įsigyti pigiau. Tokio masto vaistų reformos Europos Sąjunga nematė daugiau kaip 20 metų. Kas keisis ir kodėl išvis prireikė tokių pokyčių, po aiškina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.Gegužės 1 d. truputį keičiasi kelių eismo taisyklės. Pakeitimai numato, kaip naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant, kaip elgtis gyvenamojoje zonoje bei stovėjimo aikštelėse, taip pat – kaip vežti vaiką spefialioje sėdynėje.Nepaisant įvairiausių perspėjimų, Lietuvos gyventojai praktiškai kasdien pakliūva į sukčių pinkles ir praranda tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Ką daryti, kad žmonės kaip įmanoma rečiau pakliūtų į sukčių pinkles?Ved. Edvardas Kubilius

Prestižiniame Oksfordo universitete studijuojantis klaipėdietis sako, kad savo ateitį mato Lietuvoje. Kaip atrodo studijos Oksforde ir ar sunku įstotį į prestižinį universitetą?Šylant orams vis daugiau žmonių leidžiasi į keliones. Mažoji Lietuva kviečia pažinti šį regioną keliaujant Vėtrungių keliais.Modelių agentūra Hero Talents įkurta tam, kad įgalintų negalią ar kitus kūno ypatumus turinčius žmones - sako jos steigėja Ema Navickienė. Kokia yra šios modelių agentūros misija?Prasidėjęs žydėjimas - vieniems džiaugsmas, o kitiems - rūpestis. Sprogstant augalų žiedams ūmėja šienligės simptomai. Kaip juos slopinti?Ved. Paulius Selezniovas

Lyderių rubrika. Istorijos mokytojas Antanas Jonušas sako, kad istorikams kartais labai sunku atrasti moteris istorijoje. Jis sako, kad švietimu su lyčių nelygybe susijusių bėdų neišspręsime, tačiau švietimas turėtų prie to prisidėti. Lyderių rubrikoje apžvelgsime Meilės Lukšienės vaidmenį Lietuvos kultūroje ir švietime.Atėjus pavasariui, padaugėjo saulės. Medikai perspėja, kad po žiemos - kūną reikia saugoti nuo saulės spindulių. Kaip saugiai būti ir dirbti lauke, mėgautis saulės voniomis pavasarį - pokalbis su dermatovenerologijos gydytoja rezidente Agne Bubilaite.Kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs seksualinę prievartą. Kaip kalbėti apie lytiškumą su vaikais, kad jie pažintų savo kūną ir žinotų jo ribas? Lytiškumo ekspertė Akvilė Giniota.Lietuvos aviacijos muziejus skelbia kultūrinį sezoną - šiemet Lituanicos skrydžio 90-metis. Pokalbis su muziejaus direktoriumi Mindaugu Kavaliausku.Ved. Urtė Korsakovaitė

Paveikiausi pokalbiai apie klimato kaitą yra tie, kuriuose vengiama termino „klimato kaita“. Tuo įsitikinę meteorologijos entuziastai Gytis Valaika ir Lukas Sudvajus. Prieš beveik 8-erius metus socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrę šviečiamojo pobūdžio puslapį „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Apie orus ir gamtos reiškinius rašydami paprastai ir daugeliui suprantamai, vaikinai subūrė beveik 80-imties tūkstančių žmonių bendruomenę.Kaip mokėjimas valdyti emocijas lemia gebėjimą taupyti? Dalis ekspertų pastebi, kad nors finansų taisyklės sukurtos remiantis racionalumu, dauguma žmonių jas taiko emocionaliai. Su finansų eksperte, „Vivus Finance“ vadove Giedre Štuope ir psichologu Pauliumi Rakštiku pokalbis apie tai, kada emocijos padeda, o kada gali ir pakenkti.Spręsti sudėtingas ir įsisenėjusias socialines problemas siūloma pasitelkus socialines inovacijas. Paskatinti jų atsiradimą ir socialinių verslų kūrimąsi siekiama ir Europos Sąjungos lygmeniu. Skurdo mažinimo, užimtumo ir darbo jėgos mobilumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityse kūrybiškus ir tvarius sprendimus kuriančioms organizacijoms numatomas šimtus milijonų siekiantis biudžetas. Kokių Lietuvos institucijų veiksmų pasigendama? Kokių reikia sąlygų norint sukurti klestinčio socialinio verslo ekosistemą?Ir dar viena tema. Minima Daržų diena. Nuo seno lietuviai tokiu metu pradėdavo dirbti daržus. Lietuvoje vis labiau populiarėja miesto daržininkystė ir daržai balkonuose ar ant palangių. Taip pat kuriasi bendruomenės, kuriose šio amato paslapčių iš vyresniųjų mokosi ir jaunimas. Pokalbis su Kaune veikiančio projekto „Šilainių sodai“ koordinatore Evelina Šimkute maždaug pusę dvyliktos.Laidos pabaigoje - televizijos žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Kaip atpažinti, ar naudojate per daug interneto ir kaip tai veikia jūsų smegenis? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Neurobiologijos ir biofizikos katedros doktorantė Dovilė Šimkutė.Kaip didesnėse valstybės institucijose kuriami vaikų kambariai ir kiek iš tiesų jie naudojami? Diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės patarėja Giedrė Mikalauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Projektas „Susitikim“ kviečia vyresnius gyventojus į žygius aplink Vilnių, iš viso per 10 žygių planuojama įveikti 100 kilometrų. Ką suteikia tokie žygiai ir kaip prie jų prisijungti – pasakoja projekto vadovė Jelena Narūnienė ir vienas iš žygių dalyvių Arvydas Naikus.Laidoje moksleivės Lėjos Zakaraitės ir rašytojos, poetės Violetos Palčinskaitės pokalbis apie kūrybos pradžią, įkvėpimą ir mėgstamiausią eilėraštį. Šis interviu yra iš Mažeikių Kalnėnų progimnazijos mokinių sukurtos tinklalaidės „Ant bangos“, kuri parengta per programą „Žurnalistikos laboratorija“.Ved. Giedrė Trapikaitė

Policijos generalinis komisaras sako, kad pagrindinė skaudžių avarijų priežastis – piktybiniai asmenys, nuolat pažeidinėjantys kelių eismo taisykles. Kaip kovoti su „vairuotojais”, kuriems keliuose negalioja jokios taisyklės ir kurie keliuose gyvena savo gyvenimą?Kelerius metus Lukiškių kalėjime organizuojami pasivaikščiojimai išlieka labai populiarūs. Kodėl ir kokias istorijas žmonėms pasakoja ten dirbantys gidai? Pokalbis su gide Indre Kukučionyte.Naujuoju moksleivių sąjungos prezidentu išrinktas rokiškietis Jonas Trumpa, studijuojantis Amsterdame. Kaip jis atstovaus moksleiviams, pats mokydamasis kitoje šalyje, ir su kokiomis didžiausiomis problemomis šiandien susiduria moksleiviai? Naujojo moksleivių sąjungos prezidento interviu.Moliūgus ir šitake grybus Kupiškio rajone auginantys ūkininkai pastebi, kad šiandien sudėtinga konkuruoti su dideliais ūkiais dėl dirbamos žemės plotų, o valstybė turėtų labiau atsižvelgti į jaunų žmonių poreikius.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Dubajuje gyvenanti Orinta Petružytė.Kaip, įsibėgėjus pavasariui, susitvarkyti savo spintą? Kur dėti ar atidėti drabužius, kurių niekada nedėvi, nors vis tikiesi, kad dėvėsi? Kokios spintos susitvarkymo tendencijos vyrauja šį sezoną? Pokalbis su stiliste Milda Glebute.Kiek esame linkę pažeisti autorių teises? Kiek žinome, kaip jas gerbti? Ko nežinome ir ko trūksta, kad sužinotume? Netrukus startuos akcija „skaitykis su knygomis", kuri ir skirta padėti suprasti, kad ne šiaip sau knygose yra C ženkliukas, jis lyg vitaminas C turėtų saugoti knygas nuo nelegalaus naudojimo ir platinimo be autoriaus ar leidyklos sutikimo. Prie akcijos kviečiami jungtis Lietuvos leidėjai, kūrėjai, bibliotekos ir visi, mylintys knygas. Lietuvos audiosensrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja Erika Buivydienė, Audioteka.lt leidybos vadovė Inga Vilimė, VU komunikacijos fakulteto docentas Vincas Grigas.Koks dirbtinio intelekto poveikis akademiniams darbams? Tai viena iš temų, kuria kalbamasi tarptautinėje studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje OPEN READINGS 2023. Prasidėjusi užvakar, ši fizikos ir gamtos mokslų studentų konferencija truks iki rytojaus. Pasauliniu lygiu pripažinti mokslininkai dalinsis savo žiniomis kvantinės optomechanikos, epidemiologijos, organinės optoelektronikos, astrofizikos, lazerių ir kitose srityse. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė.Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie dainininkę, popmuzikos karalienę Madonną. Pokalbis su LRT populiariosios muzikos vyriausiuoju redaktoriumi Ramūnu Zilniu.Lietuvos kino teatruose netrukus pasirodys ilgametražis animacinis filmas „Kakė Makė: mano filmas“. Kūrėjai tikisi, kad šis filmas užkariaus ir užsienio rinkas. Ar tai realu? Ko reikia, kad filmas būtų sėkmingas ir kitose šalyse? Apie tai su filmo režisieriumi Meinardu Valkevičiumi ir prodiusere Simona Krasauskiene.Penktadienį vyks didžiausias Lietuvoje istorinio fechtavimo turnyras, kuriame ginklus surems istorinių kovų meistrai bei rekonstruktoriai iš visos šalies ir kitų kraštų. O mes su Istorinio fechtavimo asociacijos HEMA LT vadovu Andriumi Janioniu pasikalbėsime apie turnyrą ir apie tai, kas yra istorinis fechtavimasis.Penkioliktą kartą surengtuose „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimuose pagerbti 14 Vilniaus medicinos srities darbuotojų. Vienas jų - Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika „Auksinę mediko širdį“ gavo už dalyvavimą savanorių medikų misijoje Ukrainoje.Daugiau nei pusės apklaustų neįgaliųjų pajamos nesiekia 550 eurų per mėnesį, tik kas dešimtas respondentas jaučiasi užtikrintai dėl ateities. Kokią neįgalių žmonių situaciją Lietuvoje atskleidžia naujausias tyrimas? Lietuvos žmonių su negalia sąjunga apklausė 665 žmones. Apie tyrimo rezultatus pasakoja Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje kaip ir kitur daugėja sergančiųjų diabetu, kasmet mūsų šalyje išmetama keli milijonai vienkartinių insulino švirkštiklių, o kur dar kitos diabeto priežiūros priemonių atliekos. Iniciatyvios gydytojos siekia, kad būtų sukurta tokių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema. Pokalbis su gydytojomis endokrinologėmis Miglė Francaite-Daugėliene ir Rūta Kriščiūniene iš Hormodernus klinikos.Ar tikrai visiems būtina vartoti vitaminą D? Kaip apsispręsti dėl maisto papildų vartojimo? Pokalbis su Kauno klinikų gydytoja klinikine farmakologe Egle Karinauske.Apie nepelnytai pamirštą vieną geidžiamiausių nuotakų Kotryną Jogailaitę, kurios gyvenimas vertas Holivudo trilerio pasakoja istorinio romano „Karo nuotaka“ autorė Ilona Skujaitė.Balandžio 18 d. minima pasaulinė radijo mėgėjų diena. Pokalbis su Lietuvos radijo sporto federacijos pirmininku Rolandu Žakeliu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrika: VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkas prof. Ričardas Makuška teigia, kad plastikas nėra kenksmingas, svarbiausia, jį tinkamai apdoroti. Makuškos teigimu, aplinkai draugiškesni kelis kartus naudojami plastikiniai maišeliai, o ne medžiaginiai.Medikas Mindaugas Kvietkauskas iš pirmų lūpų dalijasi, kaip atrodo organų gabenimo kelionė, kai recipientui sraigtasparniu atskraidinamas reikalingas organas.Kodėl išmaniuosiuose įrenginiuose atsiranda reklamų apie neseniai kalbėtus dalykus? Apie reklamas išmaniuosiuose įrenginiuose ir saugumo reikalavimus pakomentuos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro Inovacijų ir mokymo sk. vedėjas dr. Tautvydas Bakšys.Tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė papasakos apie šiuolaikinio šokio kultūros tendencijas.

Apklausa rodo, kad labiausiai vairuotojus erzina keleivių komentarai apie vairavimą, manevravimą ir maršruto pasirinkimą. Kokią įtaką vairavimui turi keleivių elgesys ir kas labiausiai erzina jus? Komentuoja vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė.Visame pasaulyje minint Geografijos naktį, geografai kviečia žmones lankyti įvairias vietas, jas fotografuoti ir taip padėti sukurti Lietuvos kraštovaizdžių fotografijų žemėlapį. Tuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba kviečia gyventojus į Nacionalinį saugomų teritorijų lankytojų centrą, kur jiems bus pristatomos naktinio dangaus saugomos teritorijos. Kuo bus ypatinga ši Geografijos naktis Lietuvoje?Sirija, Irakas, Jemeno Sokotros sala, Mauritanija. Tai vietos, kurias per pastaruosius metus aplankė keliautoja Vytautė Seinauskaitė. Pagrindinė jos žinia – šios valstybės nėra tokios pavojingos, kaip dažnai gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.Kudirkos Naumiestyje gyvenanti mokytoja Gražina Žemaitienė – tikrų tikriausia istorijos entuziastė, su kolege Birute Ambraziūniene parašiusi knygą apie Holokaustą Kudirkos Naumiestyje, gyvena buvusio puodžiaus sodyboje, kur vis randa kažką įdomaus.Ved. Edvardas Kubilius

Keturių milijonų rubrikoje - Jungtinės Karalystės parlamente dirbantis Lukas Audickas. Kaip iš vidaus atrodo darbas šioje įstaigoje, kuo jis skiriasi nuo Lietuvos Seimo?Kokią įtaką vaikų gyvenimui gali turėti tėvų sukauptas Instagramo ar Facebooko internetinis archyvas? Apie tėvų elgesio pasekmes pokalbis su asmeninio prekės ženklo konsultante Guoda Sakalauskiene.Anykščiuose gyvenanti pora tris dešimtmečius negyventą butą bando prikelti naujam gyvenimui, bet tą daro savomis rankomis, ekologiškai. Jie pasidalins ir patarimais, kaip savo namus padaryti bent truputėlį tvaresnius.Kur dėti nereikalingus elektroninius prietaisus, kaip juos tvarkyti? Pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi Alfredu Skinuliu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie rusų kosmonautą Jurijų Gagariną, kuris 1961 m. balandžio 12d. tapo pirmuoju žmogumi, pakilusiu į kosmosą. Apie tai kalbamės su Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu Linu Šmigelsku.Kas yra dangaus medžioklė? Pokalbis su dangaus kūnus fotografuojančiu, „Sky Chasers LT“ grupės nariu Tadu Janušoniu.Kaip mumis manipuliuoja prekybininkai, politikai? Kokiais būdais nuo manipuliacijų apsisaugoti? Ar jos visada neigiamos? Pokalbis su knygos „Manipuliacija, arba kaip paveikiami žmonės“ autoriumi Vytautu Valevičiumi.55 veiklos metus švenčiantis folkloro ansamblis „Ratilio“ pristato elektroninį leidinį apžvelgiantį 5 Lietuvos etnografinių regionų folklorą. Studijoje lankosi Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė Milda Ričkutė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokia bus Europos žaliojo kurso pramonės plano nauda verslui?Apklausos rodo, kad antrus metus iš eilės mažėja darbuotojų pasitenkinimas darbu. Kokios priežastys tai lemia ir kaip darbdaviai stengiasi motyvuoti darbuotojus?Kas penkta moteris susiduria su pogimdyvine depresija ir nesulaukia tinkamos pagalbos. Kaip padėti su šia liga susiduriančioms moterims?Klaipėdietis paskelbė unikalų aukcioną - parduoda karo fronte Ukrainoje žuvusio aukšto rango rusų karininko antpečius, siuvinėtus tikrais aukso siūlais.Ved. Paulius Selezniovas

Mokslo rubrikoje pokalbis su VU docente dr. Paulina Želviene, kuriai skirtas Europos trauminio streso tyrimų asociacijos geriausios jaunosios mokslininkės apdovanojimas.Nacionalinis socialinės integracijos institutas balandį skelbia senjorų grožio mėnesiu ir kviečia grožio salonus nemokamai suteikti grožio paslaugas senjorams. Apie tai kalbamės su Nacionalinio socialinės integracijos instituto Senjoro programos vadove Rugile Bitautaite.Pokalbis su Jūratė Jukštiene, kuri tapo gėlėmis, o ir ne tik jomis, taip pat grybais bei bananais.Kaip Velykos buvo švenčiamos Lietuvos dvaruose? Ką bajorai valgė ir gėrė? Ką tarnams dovanojo? Apie tai pokalbis su dvarų kultūros tyrinėtoju Mariumi Daraškevičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip kiekvienas iš mūsų turėtume elgtis viešoje vietoje, kur yra ir kitų žmonių – tiesiog gatvėje, parduotuvėje, viešajame transporte, poliklinikoje, mokykloje, muziejuje? Kaip keičiasi (jeigu keičiasi) mūsų elgesys viešose vietose? Kokios tos pagrindinės etiketo taisyklės? Komentuoja etiketo ekspertė Alvyda Jasilionytė.Vilniuje ir Kaune jau kurį laiką išbandomos įstrižos perėjos. Ar jos pasiteisina?Menininkė Adelė Liepa Kaunaitė Vilniuje atidarė naują parodą, kurioje pasakoja žmogaus ir gamtos istorijas, apie visą planetą supynusias medžių ir grybų šaknis, apie spalvų paieškas tarp debesų. Menininkė šiaip gyvena Lukšiuose, Šakių rajone, ten yra įkūrusi savo studiją, galeriją, augina kalbantį paukštį, gandrą be vieno sparno ir prižiūri dar visą būrį likimo nuskriaustų gyvūnų. Pokalbis su menininke.Tarptautinės Romų dienos išvakarėse - pasakojimas apie jų padėtį Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Juzefą Pilsudskį, kurį lietuviai ir lenkai vertina visiškai skirtingai. Apie jį kalbamės su rašytoju Regimantu Dima.Kokios miškų politikos Lietuvai reikia? 32 Lietuvos organizacijos, įmonės ir iniciatyvos, mokslininkai ir ekspertai susibūrė į „Girių spiečių“ ir kartu ketina siekti gamtai palankios ir subalansuotos miškų politikos.„Moldovos narystė Europos Sąjungoje yra tik laiko klausimas, o reformų šaliai reikia ne dėl Briuselio ir Vilniaus, o dėl jos žmonių“, sako Lietuvoje besilankantis Moldovos Parlamento vadovas Igoris Grosas. Kokias Moldovos perspektyvas mato Lietuvoje gyvenantys moldavai? Pokalbis suLietuvos rumunų bendrijos „DAČIJA“, vienijančios ir moldavus, pirmininke Lučija Bartkiene.Vilniuje veikia Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ įkvėpta paroda „Ar tu ne Kanukas?“, režisierius Donatas Ulvydas tikisi, kad šie meno kūriniai atsidurs jo kuriamame filme.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbis su Portugalijoje gaisrus lėktuvu gesinančiu pilotu Arūnu Klova.Šiandien minima saugaus eismo diena. Kaip užtikrinti motociklininkų saugumą? Pokalbyje dalyvauja motociklininkas, Lietuvos ir pasaulio motorekordininkas Rytis Rafaelis Mežonis ir Lietuvos kelių policijos tarnybos vadas Vytautas Grašys.LRT ieško sprendimų projekte domimės kaip gerinti gyventojų įgūdžius suteikti pirmąją pagalbą. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos komiteto pirmininkas, Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos saugos skyriaus vedėja Rita Sketerskienė, Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė lektorė Agnė Jankauskienė.Pokalbis su naujuoju Lietuvos šaulių sąjungos vadu pulkininku leitenantu Linu Idzeliu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika: klimatosaugininkas, VU docentas Justas Kažys paaiškins, kuo skiriasi klimatas ir oras, kodėl keičiantis klimatui, sulaukiame ne tik alinančių karščių, bet ir didelių speigų?Europos psichiatrų asociacijos kongrese pristatyti tyrimai apie smegenų gebėjimą gyti. Pokalbis apie smegenų plastiškumą su gydytoja psichiatre, psichoterapeute Ieva Viltrakyte.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip gerinti pirmosios pagalbos suteikimą ir kaip prie to galėtų aktyviau prisidėti gyventojai.Ispanijoje įteisinus menstruacijų laisvadienius, apie tai galvojama ir kai kuriose Prancūzijos dalyse. Lietuvos profesinės sąjungos tokios atostogų iniciatyvos norėtų ir mūsų šalyje, bet darbdaviai skeptiški – tai galėtų paskatinti įdarbinti daugiau vyrų.Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija. Apie tokią giedojimo tradiciją, įtrauktą į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, pokalbis su kanauninku Andriejumi Sabaliausku.Ved. Urtė Korsakovaitė

Darbe praleidžiame nemažai savo gyvenimo, todėl pasak mokslininkų, tai galėtų būti puiki erdvė stiprinti savo sveikatą. Vis dėlto kol kas tam nėra tinkamų sąlygų. Kaip pagerinti darbuotojų sveikatą aiškinosi Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centro tyrėjai.Nors profesionalūs baleto pasirodymai nedideliame miestelyje ar senjorų globos namuose gali skambėti kaip utopija, baleto trupė „Classic Art“ jau ne vienerius metus važinėja po regionų kultūros centrus, kur baleto pasirodymas dažniausiai būna rodomas pirmą kartą.Iš Seimo – raginimai Vyriausybei ratifikuoti programą „Au pair“, pagal kurią į Lietuvą galėtų atvykti auklės iš besivystančių šalių.Šiemet alergiškų žmonių laukia išbandymas. Prognozuojama, kad šiais metais žiedadulkių koncentracija bus didžiulė.

Saugos tarnybos sako, kad vagysčių parduotuvėse tikrai nemažėja – priešingai, jų tik daugėja, o ilgapirčiai stengiasi vogti vis vertingesnius daiktus ir tokius, kokius patogiausia parduoti juodojoje rinkoje. Taigi kokios pastarojo meto vagystės? Kaip keičiasi ilgapirščių taktikos ir ar įmanoma kaip nors su jais kovoti?Kelininkai sako, kad po žiemos, kaip ir kasmet, Lietuvos žvyrkeliai – prastos būklės, tačiau juos jau bandoma tvarkyti. Kaip pavasarį tvarkomi žvyrkeliai ir kiek įmanoma juos apskirtai sutvarkyti?Specialistai atkreipia dėmesį, kad tinkama patalynės priežiūra – labai svarbi mūsų miego kokybei, o tuo pačiu – ir sveikatai. Taigi kaip tinkamai pasikloti ir prižiūrėti lovą, patalynę?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje "Keturi milijonai" - Orinta Petružytė iš Dubajaus.Vyresni darbuotojai darbo rinkoje: ar baigėsi laikai, kai 50-ties ar net 40-ties turi galvoti, kad tavo karjeros pikas - jau praeity? Lietuvos visuomenei kasmet senėjant, darbdaviai turi atsigręžti į vyresnio amžiaus kandidatus. Tačiau ar taip ir vyksta? KAip keičiasi vyresnių žmonių integravimosi į darbo rinką dinamika? Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė irISM profesorė Raimonda AlonderienėKo galime pasimokyti apie sugyvenimą šių dienų Lietuvoje, atsigręždami į tautinės politikos ištakas? Neseniai pasirodėAmbasadorės, pirmosios Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinės direktorės dr. Halinos Kobeckaitės knyga „Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų 1988–1994“.Įsibėgėjo naujas muzikinis šeštadienio projektas AŠ ESU MUZIKA. Jame dešimt muzikos žvaigždžių kiekvieną savaitę atstovauja vis kitą muzikos žanrą. Kantri, disko, operos, roko ar kito stiliaus dainas atlieka tie muzikantai, kuriems nebūtinai tas stilius būdingas. Kaip sekasi atlikėjams, ir kodėl verta atrasti šį projektą, jeigu dar nesat to padarę - prodiuseris Samas Urbonavičius.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su verslo ir politikos konsultantu Arūnu Pemkumi apie buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Šiandien minime 19 Lietuvos stojimo į NATO metines. Pokalbis su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu apie šios narystės svarbą mūsų šaliai ir Ukrainos perspektyvas tapti aljanso nare.Trečią sezoną pradeda Silvestro Dikčiaus ir Igno Klėjaus vedama LRT tinklalaidė „Penki kilometrai“.Lietuvos ypatingajam archyvui paskelbus sovietų numatytų ištremti asmenų sąrašus, žmonėms kilo daug klausimų, į tuos klausimus su Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Remeika ir atsakinėjame.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika: geografijos mokytoja ir klimatosaugininkė Gintarė Klimienė siūlo naują terminą „klimatosauga“. Kodėl reikia naujo termino?Kaip taupyti turėtų skirtingo amžiaus gyventojai? Tyrimai rodo, kad finansinio raštingumo žinios prasčiausios tarp Z kartos atstovų. Nors jų finansinio raštingumo lygis žemiausias, finansinės gerovės rodiklių tendencijos rodo, kad su didžiausiais finansiniais iššūkiais susiduria X karta – dabartiniai 40-60 metų gyventojai.Kas yra fukcinė mityba? Koks ryšys tarp ligų ir mitybos? Pokalbis su funkcinės mitybos specialiste Margarita Moon.Aukščiausiasis Teismas: už partneriui siunčiamas nuogybes nebegrės teistumas. Lietuvoje ne vienas žmogus buvo nuteistas už tai, kad savo partneriui nusiuntė savo lytinio organo nuotrauką. Apie Aukščiausiojo Teismo sprendimą destigmatizuoti seksualinį turinį savo partneriui pokalbis su teisininke Iveta Jarašiūnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Mokslo rubrikoje apie Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentą: ar Lietuvoje auginsime daržoves su žuvų pagalba? Tyrėjai 10-yje Lietuvos ūkių vykdo eksperimentinį projektą ir taip „jaukinasi“ naują, ekonominiu bei ekologiniu požiūriais perspektyvią verslo sritį – akvaponiką, kuri jau sėkmingai diegiama Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose pažangai bei inovacijoms atvirose valstybėse.Apčiuopti, pažvelgti, pakreipti – tokius veiksmus rekomenduojama atlikti, tikrinant banknoto autentiškumą.Laidoje „10-12“ pasikalbėsime su projekto „Tyku“ autore Egle Girskaite, kuri šiuo metu renka ir filmuoja Lietuvos folklorą.Dirbtinio intelekto programos gali sukurti magiškas įsivaizduojamas vietoves – pilis danguje, povandeninius rūmus ar pasakiškus kaimelius. O kaip dirbtinis intelektas pamatė Lietuvą?

Atšilus orams, prasideda dviračių ir paspirtukų sezonas. Specialistai primena, kad elektriniai paspirtukai yra priskiriami motoriniam dviračiui, vadinasi, važiuojant jais, galioja lygiai tokios pačios kelių eismo taisyklės, kaip ir dviračiu.Seimas svarsto įpareigoti išankstinio mokėjimo korteles nusipirkusius gyventojus jas registruoti ir mobiliojo ryšio operatoriams pateikti savo vardą, pavardę bei asmens duomenis. Taip siekiama užkardyti telefoninius sukčius, kurie aktyviai naudojasi šiomis kortelėmis ir iš žmonių anonimiškai išvilioja pinigus. Koks tokių kortelių likimas?Minint Tarptautinę tuberkuliozės dieną, specialistai džiaugiasi, kad sergančiųjų tuberkulioze Lietuvoje mažėja. Tačiau įspėja, kad liga – labai pavojinga ir gali labai greitai išplisti. Kokia situacija su tuberkulioze šiandien Lietuvoje?Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla neseniai atšventė 75-erių metų jubiliejų. Kaip sekasi šiai vienintelei tokiai mūsų mokyklai? Kokius jūros specialistus ji rengia?Ved. Edvardas Kubilius

Kone kiekvienoje mokykloje aptinkami narkotinių medžiagų pėdsakai. Nors policijos pareigūnai atlieka prevencinius patikrinimus, problemos mastas - auga. Kaip kovoti su narkotikų vartojimu nepilnamečių tarpe?Klaipėdos universiteto mokslininkai atlieka unikalų tyrimą - bando kovai su stresu ir nerimu pritaikyti natūralius resursus.Įkalinimo įstaigose kalintiems asmenims organizuojamos rašymo dirbtuvės, kuriomis siekiama padėti jiems paprasčiau integruotis į visuomenę.Ved. Paulius Selezniovas

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su knygos „Izraelis, žydų valstybė“ autoriumi Giedriumi Drukteiniu apie Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu.Pokalbis apie kunigą Alfonsą Lipniūną, tarpukario Lietuvoje garsėjusį savo pamokslais, stojusį ginti žydų, nacių išvežtą į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Pokalbis ne tik apie jį, bet ir kitus lietuvius kalėjusius šioje koncentracijos stovykloje. Apie tai kalbamės su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Bubniu ir kunigu, Alfonso Lipniūno beatifikacijos bylos postulatoriumi Vitalijumi Kodžiu.Kodėl svarbu į lyčių lygybę žiūrėti ir per savivaldybių prizmę? Pirmą kartą Lietuvoje parengtas visų savivaldybių lyčių lygybės žemėlapis atskleidė, kad 8 savivaldybėse iš 60 pasiekta gerų lyčių lygybės rezultatų. Apie tai pasakoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė ir Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.Jungtinių Tautų ataskaita atskleidė, kad Lietuva patenka tarp 20 laimingiausių pasaulio šalių, per 6 metus pakilome per daugiau nei 30 pozicijų. Šia tema svarstome su laimės tyrinėtoju Almantu Dulkiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po maisto produktų, būsto ir transporto Europos tekstilės gaminių vartojimas daro ketvirtą didžiausią poveikį aplinkai ir klimatui. Apie tvarią madą, pokalbis su dizainere Egle Puzaraite, kuriančia lietuviškus džinsus iš pluoštinių kanapių audinio.Apie kultūros svarbą karo kontekste ir Lietuvos kultūros žinomumą už šalies ribų. Apie tai - pokalbis su buvusiu kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjai Tomu Ivanausku. Pašnekovas laimėjo Kultūros ministerijos rengtą konkursą ir eis kultūros atašė pareigas Ukrainoje, taip pat vykdys kultūros atašė funkcijas Sakartvele.Finansų ministerija pristatė Mokesčių reformą, pokyčiai laukia turinčių verslo liudijimus ar vykdančių individualią veiklą. Be kita ko, žadama įteisinti investicinę sąskaitą. Apie investavimą, būdus sumažinti būsto paskolos naštą ir kitas pinigų valdymo taisykles, pokalbis su asmeninių finansų konsultantu Edvardu Judženčiu.Ir dar viena tema. Europos Komisija 2023-iuosius yra paskelbusi „Europos įgūdžių metais“. Komisija siūlo veiksmingiau investuoti į mokymą ir kvalifikacijos kėlimą bei padėti žmonėms pereiti iš vienos darbo vietos į kitą. Rekomenduojama ypač daug dėmesio skirti skaitmeniniam raštingumui. Kokios galimybės yra suteikiamos tiems, kurie nori įgyti naujų įgūdžių? Dalyvauja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė ir „Women Go Tech“ įkūrėja Žydrūnė Vitaitė.O laidos pabaigoje - televizijos žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Lietuvoje kuriamas keliautojų namelių tinklas. Tai užsienyje paplitęs modelis, kai žygeiviai ir kiti keliautojai gali praleisti vieną ar porą naktų – be rezervacijos, registracijos, dažnai už nedidelį mokestį, arba nemokamai.Dabartinė Lietuva visai nedidukė, tačiau penkioliktame Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didžiausia Europos valstybė. Jai priklausė ne tik dabartinės Lietuvos teritorija, bet ir dabartinė Baltarusija, didžioji dalis dabartinės Ukrainos ir dalys dabartinės Lenkijos, Latvijos, Rusijos ir Moldovos. Visoje šioje teritorijoje liko gausybė LDK paveldo.Visuomenei atverta Vilniaus istorijos geografinė sistema „Vilniaus DNR“, kurioje pirmą kartą tokia apimtimi pateikiami skaitmenizuoti įvairių laikotarpių stambaus mastelio topografiniai miesto planai, informacija apie dabarties ir praeities geografinius objektus, istorinius įvykius, mieste įamžintas asmenybes, jų įamžinimo ženklus.

Lietuva nuo pernai gegužės Ukrainai perdavė daugiau kaip 100 konfiskuotų automobilių. Kaip visa tai vyksta?Nevyriausybininkai sako, kad kačių, šunų ir šeškų ženklinimas pamažu įsibėgėja.Koks gyvenimas pasienyje su Latvija, Lenkija, Rusija ir Baltarusija. Apsilakymes pasienyje su Baltarusija - vadinamojoje Dieveniškių kilpoje.Ved. Edvardas Kubilius

„Keturių milijonų“ rubrikoje pokalbis su Anglijoje gyvenančia daktare, epidemiologe, sveikatos sistemos tyrėja Agne Ulyte. Ją labiausiai domina visuomenės sveikata – kaip sutvarkyti sveikatos paslaugų sistemą, kad ji padėtų ir pacientui, ir gydytojui? Kaip sveikatos sistemos veikia skirtingose valstybėse? Tokius ir panašius klausimus daktarė Agnė Ulytė nagrinėjo ne tik Vilniaus ar Ciuricho universitetuose, bet ir Harvarde.Kaip sustiprinti savo privatumą internete? Patarimais pasidalins „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.„LRT ieško sprendimų“ kolegos domėjosi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse vykdoma vaikų globos namų pertvarka bei kaip užtikrinti visavertį gyvenimą vaikams, netekusiems tėvų globos. Kur link juda Lietuva - pokalbis su viceministre Vilma Augiene ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene.Kas yra lėtas menas. Pokalbis su tarpdisciplininio meno atstove Emilija Škarnulytė, kuriai praėjusią savaitę įteikta vyriausybės kultūros premija už tarpdisciplininio meno puoselėjimą, tyrinėjant ribą tarp tikrovės ir vaizduotės. Menininkė iš beveik tūkstančio pretendentų atrinkta į prestižinę Niujorke įsikūrusios meno organizacijos Amant rezidencijų programąVed. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta apie Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Bialiackį, režimo neseniai nuteistą 10 metų kalėjimo.Marijos ir Jurgio Šlapelių name – muziejuje atidaroma paroda pasaulio tautų teisuoliams atminti. Pokalbyje dalyvauja architektas, vienas parodos autorių Tauras Budzys.Šiandien minima vartotojų teisių diena. Ar pakankamai žinome kaip ginti savo kaip vartototojų teises? Į klausytojų klausimus atsakinėja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo prekių skyriaus vedėja Rasa Pupienienė.Kodėl jaunimas vangiai balsuoja rinkimuose? Savivaldybių tarybų ir merų rinkimų pirmame ture savo balsą atidavė 34 proc. jaunimo iki 29 metų amžiaus. Pokalbis su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Domantu Katele.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su komunikacijos konsultante Rita Saunoryte Norutiene apie žaliąjį smegenų plovimą - kas tai yra ir kaip atpažinti?Kokie nauji rusiškos propaganos naratyvai ir kiek esame jiems atsparūs pokalbis su „DebunkEU“ projektų vadove Karina Urbanavičiūte.Radvilų rūmų muziejus atidaro pietinį korpusą, kuris iki šiol lankytojams nebuvo pritaikytas. Galutinis tikslas yra sutvarkyti visus rūmus. Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.„LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendinama vaikų globos namų pertvarka. Estijoje didesnių globos įstaigų – beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Vis dėlto kai kurie ekspertai pabrĖžia, kad namus vaikams kuria ne pastatas, o žmonės. Apie tai, ko galima pasimokyti iš šios šalies ir kokių klaidų vertėtų išvengti, – Giedrės Trapikaitės reportaže.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vis mažesnis moksleivių noras skaityti tampa vis opesne problema. LRT RADIJO mokslo rubrikoje apie tai, kaip skaitymas skaitmeninėje aplinkoje ir ne bet koks, bet socialinis skaitymas gali paskatinti vaikus ir paauglius daugiau skaityti.Patyčios, žeminimas, balso kėlimas ar net fizinis smurtas – patirtis su kuria susidūrė ne viena gimdyvė. Kaip šią problemą mato patys medikai?Parengtos skaitmeninio švietimo gairės mokyklų vadovams, ką daryti ir kaip padėti žmonėms, kai jų finansiniai įsipareigojimai tampa našta – tai tik keli klausimai, kuriuos įvairiose ministerijose sprendė užsienyje studijavę lietuviai, grįžę į Lietuvą su projektu „Kurk Lietuvai”.Lietuvos Centrinis bankas į apyvartą išleidžia proginę 2 eurų monetą „Kartu su Ukraina“. Kaip nusprendžiama, kas atsidurs monetose, kaip greitai jos išperkamos, kaip kyla jų vertė?Ved. Rūta Kupetytė

Per LRT TELEVIZIJĄ – filmo apie dėl Lietuvos laisvės Kaune susideginusį Romą Kalantą premjera. Šiemet, vasario 22 d., Romui Kalantai būtų sukakę 70 metų. Kaip filmo kūrėjams sekėsi ieškoti proteste dalyvavusių žmonių, užfiksuotų daugiau kaip 50 metų senumo nuotraukoje? Kas tie žmonės? Kaip po šio įvykio klostėsi jų likimai? Pokalbis su žurnalistais Migle Krancevičiūte ir Šarūnu Černiausku.23-ejų lenktynininkas Rokas Baciuška toliau stebina puikiais rezultatais. Laimėjęs ralio-reidų antrąjį pasaulio čempionato etapą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jis sugrįžo į pirmąją vietą bendroje įskaitoje. Kiek anksčiau Rokas Baciuška vos per plauką liko nuo Dakaro ralio čempiono titulo. Kodėl sportininkui šitaip stabiliai pavyksta išlaikyti tokius gerus rezultatus ir kaip apskritai laikosi pasaulinio lygio sportininkas iš Tauragės?Tęsiame pasakojimų ciklą „Pasienio žmonės“ ir domimės, kokios aktualijos Rusijos pasienyje. Kudirkos Naumiesčio ir Kybartų gyventojai sako, kad šaudymus iš poligono Rusijoje girdi nuolat, kartais netgi langai dreba, bet čia pat pabrėžia – labai nesijaudina, nes yra pripratę.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Gintarė Eidimtaitė, dirbanti Somalyje.Kokias problemas gali išspręsti Mokytojų Palaikymo Ratai? Tai - viena iš Prezidentūros globojamų Lietuvos galios iniciatyvų. Eglė Stankūnaitė, fizikos mokytoja ir mokytojų palaikymo įkūrėja.Kiek kultūros organizacijos linkusios keistis viduje ir plačiau atsiverti visuomenei? Ką daryti, jei norisi pokyčių, bet nežinai, kokių? Milda Laužikaitė, organizacijos Kūrybinės jungtys vadovė. Virginija Šiukščienė — Šiaulių Aušros muziejaus direktoriaus pavaduotoja. Austėja Tavoraitė —kurianti praktikė.Kodėl mums svarbu vis iš naujo domėtis Holokaustu? Istorikas Nerijus Šepetys parašė knygą „Holokausto postsekuliarumas. Tarp kritikos ir supratimo“.LRT faktai.AUKSINIS PROTAS.Ved. Živilė Kropaitė

Pokalbis su Getisburgo koledžo dėstytoju Rimvydu Baltaduoniu apie JAV prezidentą Joe Bideną – apie jo nustebinusį vizitą į Kijivą, ilgą politinę karjerą ir skaudžius asmeninius praradimus.Su buvusiu Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku, pristatančiu atsiminimų knygą „Be užuolankų“, aptariame kaip keitėsi Lietuvos kariuomenė.Kadangi laida kovo 8-ąją, tai kalbamės apie ryškias ir įdomias moteris – režisierę Mykolę Krinickaitę Astaškienę ir Dveirą Dines, iš kurios dienoraščių atsiskleidžia žydžių gyvenimo ypatumai tarpukario Vilniuje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje – ką paukščiai pasako apie klimato kaitą?Labiausiai nuo karinio konflikto atakų kenčiančiuose Ukrainos šiaurės, šiaurės rytų bei pietiniuose regionuose kariai pasitelkia Lietuvoje sukurtus ir pagamintus dronus. Į Ukrainą jau išsiųsta beveik 40 dronų, kurių dalis prisidėjo ir atkovojant legenda tapusią Gyvačių salą.Pokalbis su knygos „Išmoktos pamokos: ne tik šauliams“ vienu iš autorių Gabrieliumi Klimenka, kuris tiek vaikus, tiek suaugusiuosius moko, kaip išgyventi miške. Pasak Gabrieliaus, išgyvenimo patarimai padeda ne tik miške, bet ir kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip teisingai užsirišti batus.Po sėkmingos akcijos „Kalėdos batų dėžutėje“, kai Ukrainos kariams Lietuvos gyventojai ruošė dovanas batų dėžutėje, jau rengiamos ir „Velykos batų dėžutėje“.Ved. Rūta Kupetytė

Klimato kaitos rubrikoje – ką paukščiai pasako apie klimato kaitą?Labiausiai nuo karinio konflikto atakų kenčiančiuose Ukrainos šiaurės, šiaurės rytų bei pietiniuose regionuose kariai pasitelkia Lietuvoje sukurtus ir pagamintus dronus. Į Ukrainą jau išsiųsta beveik 40 dronų, kurių dalis prisidėjo ir atkovojant legenda tapusią Gyvačių salą.Pokalbis su knygos „Išmoktos pamokos: ne tik šauliams“ vienu iš autorių Gabrieliumi Klimenka, kuris tiek vaikus, tiek suaugusiuosius moko, kaip išgyventi miške. Pasak Gabrieliaus, išgyvenimo patarimai padeda ne tik miške, bet ir kasdienybėje, pavyzdžiui, kaip teisingai užsirišti batus.Po sėkmingos akcijos „Kalėdos batų dėžutėje“, kai Ukrainos kariams Lietuvos gyventojai ruošė dovanas batų dėžutėje, jau rengiamos ir „Velykos batų dėžutėje“.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje pastarosiomis dienomis fiksuotos kelios pašvaistės. Kaip jos susidaro? Ar galime sulaukti dažniau? Pokalbis su VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininku dr. Vidu Dobrovolsku ir gamtos fotografu Luku Jonaičiu.Seimui patvirtinus ir į atmintinų dienų sąrašą įrašius Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, pirmą kartą kovo 15 d. bus rengiamas šios dienos minėjimas. Pokalbis su Istorijos fakulteto prof. Jurgita Verbickienė ir Žydų gelbėtojų ainių atstove Gabriele Žaidyte.Lietuvoje primą kartą organizuojama Europos jaunimo laipiojimo taurė, kurioje dalyvaus ir Lietuvos rinktinės komanda. Laipiojimas jau įtrauktas į olimpines rungtis. Pokalbis su Laipiojimo sporto federacijos prezidente Milda Koreivaite ir Laipiojimo sporto federacijos valdybos nariu, Laipiojimo centro BONOBOclimbing vadovu Mariumi GalaburdaVed. Urtė Korsakovaitė

Automobilis, kurio rida suklastota, nebebus pripažintas techniškai tvarkingas ir nebegalės dalyvauti eisme. Būtent taip sugriežtinti techninę apžiūrą svarsto valstybės institucijos, siekdamos kovoti su sukčiais, kurie klastoja ridą, automobilius parduoda gerokai brangiau nei jie kainuoja ir taip apgaudinėja žmones.Keturi Vilniuje veikiančios Baltijos futbolo akademijos auklėtiniai neseniai pasirašė sutartis su Italijos klubais ir ten rungtyniauja. Futbolo specialistai sako, kad tai – didelis lūžis Lietuvos futbole, nes akademijoje karjerą pradedantiems žaidėjams atsiveria milžiniškos galimybės tobulėti ir kopti profesionalaus futbolo laiptais.Tęsiame pasakojimų ciklą „Pasienio žmonės“ ir šįkart domėsimės, kokios aktualijos Lietuvos-Lenkijos pasienyje. Vietos gyventojai sako, kad pavojinga vieta tituluojamame Suvalkų koridoriuje gyventi jiems nebaisu, nors dalis turistų ir vengia čia atvykti. Tuo metu pensininkai sako, kad nors jų pensijos ir nedidelės, gelbsti tai, jog Lenkijoje daug kas pigiau nei Lietuvoje.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ – Italijoje gyvenanti architektė Vilma Černikytė. Norėdama sūnui papasakoti apie Lietuvą, ji parašė ir iliustravo knygą „Paparčio žiedas“. Pokalbis apie kūrybą, Lietuvos ilgesį ir gyvenimą Milane.Ruošiantis paukščių sugrįžtuvėms, miškininkai primena, kad svarbu ne tik iškelti naujus inkilus, bet ir sutvarkyti senuosius. Patarimais dalijasi Valstybinių miškų urėdijos specialistas Mindaugas Ilčiukas – Lietuvoje fotografuojantis ne tik paukščius, bet ir Šiaurės pašvaistę.LRT FAKTAI – Jurgos Bakaitės reportažas apie Lietuvoje diegiamus išmaniuosius elektros skaitiklius.Organizacijos „Ne imti, bet duoti“ savanoriai-korepetitoriai padeda tėvų globos netekusiems vaikams. Kokios pagalbos ir bendravimo jiems labiausiai reikia ir kaip keičiasi visuomenės požiūris į tokius vaikus? Pasakoja įstaigos vadovas Erikas Lukas Dvilevičius ir buvusi ilgametė savanorė-korepetitorė Silvija Marcinkevičienė.Aplinkosaugos klausimais nuo šiol galima konsultuotis bendruoju telefono numeriu 8 700 02022. Apie tai, kodėl tokia galimybė sudaryta tik dabar ir kokiomis temomis gyventojai bei verslas galės konsultuotis, pasakoja Aplinkos apsaugos departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Su Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto kalbamės apie Lenkijos prezidentą Andžejų Dudą ir jo lyderystę telkiant pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai.Ką turėtume žinoti apie Ukrainos sukilėlių armiją ir Stepaną Banderą?Apie tai su Strateginių iniciatyvų centro vadovu Alku Paltaroku.Kiek lietuviams artima ir įdomi Artimųjų Rytų kultūra? Pokalbis su Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi.Lietuvos poledinės žūklės rinktinė tapo pasaulio vicečempione. Studijoje rinktinės treneris Darius Jakiūnas ir narys Deividas Račkauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su gamtos fotografu Mariumi Čepuliu apie tai kaip klimato kaita keičia Lietuvos gamtą.Ar sudėtinga parašyti knygą paaugliams? Apie tai pasakoja fantastinės melodramos paaugliams „Fuga“ autorė Aušra Chlevickaitė.Pokalbis su vienintele laivavede Klaipėdos uoste Almante Puodžiukaityte. Kodėl šis darbas anksčiau laikytas itin vyrišku? Kokie šios profesijos iššūkiai? Laidoje, be Almantės Puodžiukaitytės, dalyvauja Klaipėdos uosto Laivų eismo tarnybos vadovas, vyriausiasis operatorius Rimvydas Eitutis.„Mes priešui – svarbiausias taikinys, nes vienu šūviu galime nukauti daug priešo karių. Todėl mus nuolat medžioja priešo dronai, artilerija. Nuolat bėgiojame – keičiame pozicijas“, - taip apie savo darbą pasakoja Ukrainos minosvaidžių būrio vadė Olha BiharVed. Agnė Skamarakaitė

„Žiūrėti ir būti žiūrimai. Feministinės kino teorijos sąvokos ir komiksai“. Natalijos Arlauskaitės ir Miglės Anušauskaitės knyga tokiu pavadinimu šį savaitgalį buvo pristatyta ir knygų mugėje. „Sugalvojome šią knygą norėdamos, kad mąstyti apie kiną būtų ne mažiau smagu, nei jį žiūrėti“, - rašo autorės.Šiandien pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena ir Lietuvoje tokia diena minima pirmą kartą.Penktadienį minėjome Rusijos karo Ukrainoje metines. Prasidėjus karui, Lietuvą atvyko dešimtys tūkstančių pabėgėlių. Šiandien Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkstančiai ukrainiečių. Kaip jiems sekasi dabar?Prasidedant rinkimų savaitei, organizacija „Baltosios pirštinės” baigė nepriklausomų rinkimų stebėtojų registraciją pirmajam savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turui ir jau fiksuoja pirmuosius pažeidimus.

Metai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios - kaip karas paveikė ukrainiečių ir pasaulio žmonių emocinę sveikatą? Laidoje ir apie moteris kariuomenėje bei fronto linijose. Taip pat - apie gresiančią ekologinę katastrofą bei karo įtaką Ukrainos sportui.Ved. Karolina Panto ir Paulius Selezniovas

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Kenijoje gyvenanti Asta Bareišaitė.Kokie gyvūnai yra dažniausi gyvūnų ligoninės pacientai? Kiek dažnai žmonės kreipiasi dėl... krevečių? Taip, jas irgi, pasirodo, galima laikyti namuose kaip augintinius. Apie tai papasakos neseniai atidarytoje didžiausioje Lietuvoje - Vilniaus Lazdynų gyvūnų ligoninėje - dirbanti veterinarijos gydytoja Ieva Plungytė.Kaip išmokyti mokinius skaityti knygas, mąstyti ir maištauti? Toks patarimas tarsi užkoduotas knygoje „Mokytojas“, kuri pasirodė visiškai neseniai, bet jau sulaukė didžiulio susidomėjimo. Karolis Klimas, populiaraus tinklaraščio LIETUVIŲ KALBOS MOKYTOJAS autorius, knygoje pasakoja apie jauną, maištingos dvasios žmogų, kurį gyvenimo prasmės paieškos atveda į vieną iš Vilniaus gimnazijų. Matydamas, kad pasenusi švietimo sistema nepajėgi suteikti mokiniams reikiamo išsilavinimo, jaunatviško maksimalizmo kupinas mokytojas pats imasi iniciatyvos. Kaip jam sekasi? Ar pavyks įtikinti mokinius, kad mokytis reikia ne tik dėl pažymių? Karolis Klimas studijoje, lauksime klausytojų skambučių.LRT faktai. Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Didžiosios Britanijos premjerą Vinstoną Čerčilį. Dabartinis Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis neretai su juo lyginamas. Kuo jie panašūs? Svarstome su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku.Apie stiprėjančią Lenkijos karinę ir politinę galią pokalbis su saugumo ekspertas Ignu Stankovičiumi.Vasario 22-ąją yra minima Nusikaltimų aukų rėmimo diena. Kokia pagalba teikiama nusikaltimų aukoms, kiek žmonės informuoti apie galimybes tokią pagalbą gauti? Pasakoja Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.Vasario 16 -ąją prezidentas Sausio 13-osios atminimo medaliu apdovanojo ukrainietį Oleksijų Kostiukevičių. 1991 m.sausį jis būdamas 19 metų atvyko ginti Lietuvos, dabar tarnauja Ukrainos teritorinėje gynyboje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pagal plastiko perdirbimo apimtis – tarp Europos lyderių. Tačiau dalis mokslininkų sako, kad tai neatitinka tikrovės, o tam įtakos turi klaidingas pakuočių ženklinimas.Darbą pradėjo nauja Lietuvos kultūros instituto direktorė Julija Reklaitė. Kiek Lietuvos kultūra yra matoma užsienyje? Kokių darbų žada imtis naujoji vadovė?Ar iš tiesų lietuvių kalbai kyla grėsmė? Kaip kinta kalba ir požiūris į ją? Minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.Degalinėje pardavėju-operatoriumi įsidarbinti norėjęs vyras sulaukė neigiamo atsakymo. Mat vadovas mieliau norėjo įdarbinti moterį, kurios „atsakingesnės ir kruopštesnės“. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad vyras buvo diskriminuotas dėl lyties. Kiek dažni diskriminavimo atvejai lyties ar kitu pagrindu? Pokalbis su kontroliere Birute Sabatauskaite.Žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje – apie Nacionaliniame vėžio institute taikomą prostatos vėžio gydymą radioaktyviomis sėklomis. Pokalbis šia tema su instituto vadovu onkologu Ernestu Janulioniu.Rašytoja Unė Kaunaitė pristato ketvirtąją knygą – „2084-ieji“. Pokalbis apie dirbtinio intelekto, virtualios realybės ir klimato kaitos problemas.Pokalbis apie turinio kūrėjus internete. Kodėl atsiranda vis daugiau mokamo turinio? Su ekspertais ir kuriančiais viešojoje erdvėje padiskutuosime, ar ateityje visas turinys bus mokamas?Daugėja besikreipiančiųjų į psichoterapeutus dėl panikos atakų. Kaip jas atpažinti ir ką daryti ištikus?Ved. Urtė Korsakovaitė

Vidaus reikalų ministerija siūlo, kad ne tik vairuotojas, bet ir keleiviai galėtų būti nubausti, jeigu pareigūnai automobilyje randa atidarytą alkoholio tarą. Kaip dažnai žmonės automobilyje vartoja alkoholį? Ar reikėtų pritarti Vidaus reikalų ministerijos siūlymui bausti ne tik vairuotoją, bet ir keleivį, jeigu automobilyje yra vartojamas arba laikomas ir gabenamas alkoholis?Norint iš esmės pagerinti tiltų, viadukų ir apskritai visą kelių infrastruktūrą, būtina vadovautis ne tik mažiausios kainos principu, sako statybos inžinierius, Vilnius Tech universiteto doktorantas Povilas Dabrila, visus praėjusius metus stažavęsis Jungtinėse Valstijose.„Pasienio žmonės“ – tai pasakojimų ciklas apie tai, kaip Lietuvos pasienyje gyvena žmonės. Pirmoji stotelė – pasienis su Latvija, Žagarė.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbiai su Švedijoje, Šveicarijoje, Australijoje gyvenančiais lietuviais apie tai kaip jie švenčia Vasario 16-ąją ir kaip gyvendami svetur stengiasi išlaikyti savo lietuvišką tapatybę.Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus istoriku dr.Dariumi Juodžiu apie 1949 metais Vasario 16-ąją Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos pasirašytą deklaraciją, kuri buvo labai svarbi Lietuvos valstybės tęstinumui.Vasario 15-16 dienomis Ukrainos atstatymui skirtoje parodoje „Rebuild Ukraine“ pristatomi ir Lietuvos Ukrainoje įgyvendinami projektai. Kokie jie? Pokalbis su ekonomikos ir inovacijų viceministru Vincu Jurgučiu.Kokios moterys prisidėjo prie Lietuvos valstybės atkūrimo? Apie tai Miglės Anušauskaitės komiksų paroda „Signatarės pirmame plane“. Pokalbis su ja ir Istoriku dr. Norbertu Černiausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Disleksijos sutrikimą turinčių vaikų tėvai renka parašus po peticija, kurioje teigiama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jų vaikams neužtikrina pilnavertiško ugdymo. Pokalbyje dalyvauja peticijos autorė Jurgita Pocienė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.„Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ - apie vietinių Klaipėdos krašto gyventojų išstūmimo ir naikinimo procesą pokariu bei išlikusiųjų gyvenimus sovietmečiu ir ankstyvaisiais Nepriklausomybės metais.Vasario 15-oji – Tarptautinė vėžiu sergančių vaikų diena. Kokia situacija su vėžiu sergančių vaikų gydymu Lietuvoje? Pokalbis su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadove prof. Jelena Rascon.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Joną Basanavičių, pirmininkavusį Lietuvos Tarybos posėdžiui, per kurį buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas. Apie tai su Lietuvos istorijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju Rimantu Mikniu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip XIX a. pirmos pusės Vilniuje buvo gydomos neurologinės ligos? Apie tai savo knygoje „Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai. Nervų ligos Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje“ rašo Eglė Sakalauskaitė-Juodeikienė.Kokią situaciją Lietuvoje turime su žuvų ištekliais, jų įvairove ir kokios grėsmės jiems kyla? Apie tai su ichtiologu Kęstučiu Skrupskeliu.Apie artėjančias didelio masto Rusijos puolimo Ukrainoje metines, Rusijos imperializmą ir kodėl nesukilo rusų visuomenė pokalbis su rašytoju, istoriku Robertu Petrausku.Pokalbis su Meksijoje gyvenančia Beata Zaleskaja, kurią ši šalis paviliojo bežiūrint meksikietiškus serialus.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO mokslo rubrikoje pokalbis su entomologe, dirbančia su vabzdžiais, atrandančia naujas vabzdžių rūšis, suteikiančia jiems vardus Radvile Markevičiūte. Radvilė laisvalaikiu taip pat kolekcionuoja drugius.Šį vakarą LRT KLASIKA kviečia skirti Ukrainai. Palaikyti širdimi, mintimis ir klausytis koncerto liepsnojančiam miestui ir tuo pačiu minėti UNESCO pasaulinę radijo dieną, kurios tema šiais metais - „Radijas taikai“. Koncerte skambės pianisto Dariaus Mažinto rečitalis, atliktas ką tik išlaisvintame Iziumo mieste.Kodėl daug pasiekę, mažai laiko turintys žmonės tampa jaunų žmonių mentoriais? LT Big Brother – tai viena pirmųjų ir didžiausia savanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pasaulyje. Kasmet apie 200 programos mentorių sutinka bent kartą per mėnesį gyvai ar virtualioje erdvėje susitikti su savo ugdytiniu. Mentorystės rezultatas – karjeros pokyčiai, profesinis bei emocinis tobulėjimas, tolimesnio mokymosi galimybės bei pasirinkimai. Ir kaip tik iki šio mėnesio pabaigos vyksta mentorių registracija.Neseniai pasirodė žinia, kad sausio mėnesį Vilniuje viršytas dar vienas rekordas – saulė švietė vos 5 valandas. Kodėl Lietuvoje mažėja saulės šviesos ir kaip tai veikia kiekvieną iš mūsų.

Kiek valstybė padeda tėvams, auginantiems vaikus su negalia? Tokią diskusiją surengti paskatino specialiosios pedagogės iš Klaipėdos rajono Svajos Venckienės atviras pasakojimas apie tai, ką išgyvena tėvai, auginantys vaikus, ir kokios kartais žiaurios mintys juos aplanko.LRT inicijuotą akciją „Radarom“ Lietuvos kūrėjai sudėjo į natas ir sukūrė įvairiausių melodijų, vaizduojančių, kaip skamba numeris 1482, kuriuo galima paaukoti 5 eurus. Muzikinės akcijos pradininkė – LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė.Lietuvoje sukurtas ir pasauliui pristatytas traktorius, varomas biodujomis ir elektra. Traktorių sukūrusios įmonės „AUGA group“ vadovas Kęstutis Juščius sako norintis, kad jo vaikai augtų tokioje pat švarioje planetoje, kokioje augo jis.Ved. Edvardas Kubilius

„LRT ieško sprendimų“ diskusija apie tai kaip Lietuvoje didinti rinkėjų aktyvumą. Pokalbyje dalyvauja VDU Politologijos katedros doc. dr. Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prof.dr. Andrius Šuminas.Pasirodo knyga apie vyskupą, nėjusį į kompromisus su sovietiniu režimu – „Teofilius Matulionis. Laiškai“. Studijoje knygos sudarytojas Vaidotas Žukas.Kaip Ukrainai sekasi kovoti su korupcija? Ką rodo pastarieji korupcijos skandalai? Apie tai kalba Transparency international Ukrainos skyriaus vadovas Andrii Borovyk.Rubrikoje „Keturi milijonai“ pokalbis su Meksikoje gyvenančia Beata Zaleskaja.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie naująjį Čekijos prezidentą - Petrą Pavelą.Žurnalistai Dovydas Pancerovas ir Birutė Davidonytė pristato savo knygą „Pranešėjas ir prezidentas“ apie prezidentūros užkulisius.Iš JAV vykusio tarptautinio sniego skulptūrų čempionato Lietuvos skulptoriai parsiveža 2 apdovanojimus. Pokalbyje dalyvauja skulptoriai Mindaugas Jurėnas, Kęstutis Lanauskas, Artūras Burneika ir architektas Tomas Petreikis.Kaip su vaikais kalbėtis apie seksualinę prievartą? Pokalbis suParamos vaikams centro programos „Vaikystė be smurto“ vadove, psichologe Ieva Daniūnaite.Ved. Agnė Skamarakaitė

Su mikologu Jonu Kasparavičiumi – apie fantastinį scenarijų iš populiaraus kompiuterinio žaidimo ir pripažinimo sulaukusio serialo „Last of us“ - „Paskutinieji iš mūsų“. Ar, šylant klimatui, grybai galėtų sukelti rimtą grėsmę visuomenės sveikatai?Grožio industrijai sparčiai augant, dalis ekspertų sako, kad tai – dar pavojingiau aplinkai nei greitoji mada. Kokių problemų kyla ir kaip mažinti vartotojiškumą?„Sveika gyvensena nėra kančia, o jei yra, kažką blogai darome“, – sako gyvensenos medicinos specialistė Vaiva Zinkevičiūtė. Gyvensenos medicinos specialistai, teigiama, gali išgelbėti apie 40 proc. lėtinėmis ligomis sergančiųjų gyvybių. Nuo šių metų, anot SAM, jie turėtų sudaryti šeimos gydytojo komandą.Laidoje taip pat naujausias LRT ieško sprendimų komandos darbas - šįkart apie tai, kaip paskatinti rinkėjų aktyvumą.Ved. Karolina Panto

LRT RADIJO mokslo rubrikoje – pokalbis su Vokietijoje gyvenančia mokslininke Inga Gaižauskaite, kuri kartu su devynių šalių mokslininkais, kiek europiečiai yra solidarūs ir linkę padėti vieni kitiems?Yra tėvų, kuriems išgyvenant sudėtingą gyvenimo etapą, galvą glosto tik kirpėjas, už rankos laiko tik manikiūrininkė, o širdies dūžių klausosi tik kardiologas. Kitaip tariant – jie neturi draugo, kuris išklausytų, palaikytų ar tiesiog būtų šalia, kai to reikia labiausiai. Mažinti tėvų patiriamą vienišumo jausmą ir padėti jiems išgyventi sudėtingą gyvenimo etapą. To siekia emocinės paramos programa „Drauge“.Vilniuje atidarytas „Ukreate Hub“ – centras, skirtas į Lietuvą persikėlusių aktyvių ukrainiečių pilietinės visuomenės atstovų (mokytojų, akademikų, intelektualų, žurnalistų ir kultūros veikėjų) tinklui įgalinti.Pokalbis su Vilte Novikovaite, kuri Tanzanijoje Loliondo kaimo vaikus mokė anglų kalbos ir padėjo kurti mokyklą.Ved. Rūta Kupetytė

Eismo rubrikoje pokalbis su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovu Remigijumi Lipkevičiumi apie tai kaip yra tikrinami tiltai.Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad reikia imtis neatidėliotinų veiksmų siekiant apsaugoti vaikus nuo užterštų vaistų. Pernai Gambijoje, Indonezijoje, Uzbekistane ir kitose šalyse nuo toksiškų vaistų mirė daugiau nei 300 vaikų, kurių dauguma iki 5 m. amžiaus. Kaip ir kodėl taip nutinka? Ką daryti, kad tokie atvejai nepasikartotų? Pokalbis su Kauno klinikų gydytoja klinikine farmakologe Simona Stankevičiūte.Kuo patrauklūs netinkliniai knygynai? Kokiam skaitytojui jie skirti?Šia tema svarsto knygyno „Juodas šuo“ savininkas Tomas Lučiūnas.Ar visada tėvai turi teisę viešinti savo vaikų nuotraukas ir video? Kada tai jų teisių pažeidimas? Pokalbis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyresniąja patarėja Ugne Klingere.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrikoje „4 milijonai“ pokalbis su viena garsiausių Lietuvos dviratininkių Edita Pučinskaite, kuri baigusi karjerą gyvena Italijoje ir ten organizuoja dviračių renginius.Kas nutinka, kai itin uoliai mėginame atitikti kitų įsivaizdavimus ir gyventi „tobulą“ gyvenimą? Apie nerimą ir panikos atakas pasakoja Ernesto Jankausko filmas „Man viskas gerai“. Studijoje dailininkas Paulius Jurevičius ir aktorė Gabija Siurbytė, patys žinantys, kas yra panikos atakos.Kokios naujovės vėžio tyrimų srityje? Apie tai pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai Sonata Jarmalaite, neseniai už nuopelnus onkologijos mokslui apdovanota Šv. Kristoforo statulėle.„Darbas nuo vasario 24 d. pasikeitė, nes jei anksčiau tokį kiekį maisto pagamindavome per mėnesį, tai dabar pagaminame per savaitę, ir netgi truputį daugiau. Padidėjo ir perdirbamų daržovių kiekis. Kiekvieną dieną į džiovyklą pakrauname pusę tonos daržovių“, pasakoja Lvivo savanorių virtuvės viena įkūrėjų Lyuda Kuvayskova ir priduria, kad dirba be laisvadienių, nes vaikinai fronte jų irgi neturi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą pokalbis apie Vokietijos kanclerį Olafą Šolcą.Neseniai daug kalbėjome apie greitosios pagalbos medikus, užpultus pacientų. O su kokiomis situacijomis savo darbe susiduria ir kaip sprendžia agresyvaus žmonių elgesio problemą socialiniai darbuotojai?Apie tai su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos prezidente Jūrate Tamašauskiene.Paskelbti mokslo premijų laureatai.Kaip dėl Rusijos karo Ukrainoje keitėsi Lietuvos rusakalbių tapatybė? Apie tai menininkės ir VU TSPMI magistrės Neringos Rekašiūtės darbas, pavadinimu „Tapatybės perkonstravimas karo kontekste: Lietuvos rusakalbių atvejo analizė“. Tai geriausias 2023 m. Politikos ir medijų studijų magistro darbas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato rubrikoje – pokalbis apie Klimato kaitos centrą, kurį įsteigė Lietuvos bankas. Koks finansininkų vaidmuo kovojant su klimato kaita pakalbėsime su centro vadovu Tomu Garbaravičiumi.Mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa pristato pirmąsias savo knygas. Autorė išleidžia mokslo pasakas vaikams lietuvių ir anglų kalbomis.„Ookla“ tyrimas rodo, kad mūsų šalis nebėra lyderė pagal mobilaus interneto spartą. Kaip yra iš tikrųjų, pokalbis su ekspertais ir mobiliojo ryšio operatoriais.Kalifornijos San Diego mokslininkai skelbia, kad jų tyrimas parodė, jog ultravioletinės nagų lempos, naudojamos manikiūro kabinetuose, gali sukelti ląstelių pakitimų. Apie tai pokalbis su Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku Kęstučiu Sužiedėliu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasiteirauti dėl kūno po mirties dovanojimo medicinos mokslui kreipiasi iki 100 žmonių per metus, o tų, kurie pasirašo valios pareiškimą dėl kūno dovanojimo yra mažiau. Paprastai šis skaičius siekia apie 30 žmonių per metus.Daugelis esame girdėję apie 2015 metais „Microsoft“ pristatytą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad žmogaus gebėjimas sutelkti dėmesį tetrunka 8 sekundes – trumpiau, nei tai geba daryti auksinė žuvelė. Kaip keičiasi mūsų gebėjimas sutelkti dėmesį, ypač skaitant?Kokia buvo seksualumo kultūra sovietinėje Lietuvoje? Istorikai Valdemaras Klumbys ir Tomas Vaiseta įžengė į teritoriją, kurioje lyg ir nieko neturėjo rasti, nes iki šiol vyrauja įsitikinimas, kad seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje tarsi neegzistavo.Lietuvos kino teatruose pasirodė naujas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio filmas „Antanas Sutkus. Scenos iš fotografo gyvenimo“. Apie vieną iškiliausių visų laikų Lietuvos menininkų pasakojanti dokumentinė juosta iš arti parodo ne tik kūrybinę, bet ir žmogiškąją fotografo pusę.Ved. Rūta Kupetytė

Specialistai sako, kad smarkiai daugėja vaikų, kurie išvis nekalba, pradeda per vėlai kalbėti, neištaria garsų, nesurezga logiško sakinio. Kodėl taip yra ir ką daryti?Žurnalas „Valstybė“ paskelbė Metų žmones. Viena jų – LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė, išaiškinusi neskaidrią žemės privatizavimo schemą, kurioje figūruoja ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio šeima. Kodėl svarbu puoselėti tiriamąją žurnalistiką ir su kokiais sunkumais susiduria tyrimus atliekantys žurnalistai?Kas turėtų apmokėti už darbuotojų automobilių stovėjimą miestuose – patys darbuotojai, darbdaviai ar savivaldybė, kurios pavaldžioje institucijoje ir dirba žmogus?Ar žinote, kaip saugiai kaitintis pirtyje, gulėti kubile, kad neperkaistumėte, smarkiai nesunegaluotumėte ar nemirtumėte?Ved. Edvardas Kubilius

4 milijonai: laidų vedėjas Ignas Andriukevičius paliko LRT ir persikėlė į Ruandą. Kaip jam ten sekasi?Šią savaitę minint UNESCO paskelbtą Tarptautinę moterų daugiašaliuose santykiuose dieną, specialistai diskutuoja apie tai, kiek šiandien ryški moterų lyderystė tarptautinėje arenoje. Pasikalbėkime ir mes. MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, Moterų informacijos centro projektų vadovė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja, teisininkė Rugilė Butkevičiūtė.Europos Žmogaus Teisių Teismas šią savaitę paskelbė, jog Lietuva pažeidė Žmogaus teisių konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą po to, kai 2014 metais Žurnalistų etikos inspektorė pripažino rašytojos Neringos Dangvydės knygą žalinga vaikams iki 14 metų, o knyga buvo išimta iš prekybos. Autorė šio sprendimo nebesulaukė. Kuo jis reikšmingas ir kokius signalus, svarbias žinias siunčia Lietuvai? Advokatų kontoros Valiūnas Elex asocijuotas teisininkas Marijus Dingilevskis ir lygių galimybių kontrolierė Birutė SabatauskaitėStabilumo garantas ar susiformavusi „karalystė“: meras rekordininkas Pasvaliui vadovauja jau beveik 30 metų. Toks kolegų tekstas šią savaitę pasirodė portale lrt.lt O plačiau ilgamečiais merais domisi kolegės Domantė Platūkytė ir Aida Murauskaitė.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Šiandien minimas Vilniaus 700-asis gimtadienis. Taigi pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su Lietuvos istorijos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, dr. Dariumi Baronu apie Vilniaus įkūrėją – Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą.Valdovų rūmų didžiajame kieme šiandien pavakare atidengiamas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“.Kokie žmonės vadovavo sostinei nuo Nepriklausomybės atkūrimo? Pokalbis apie sostinės merus su Mykolo Romerio universiteto docentu Sauliumi Spurga.Lietuviškų šaknų turintis Kazachstano pilietis Konstantinas Gudauskas ne kartą rizikavo savo gyvybe tam, kad iš rusų užimtos Bučos ir kitų vietovių išvežtų civilius gyventojus. Jis išgelbėjo 203 žmones. Apie jį yra kuriamas filmas, o pats Konstantinas ir toliau padeda Bučos gyventojams - įkūręs fondą „Buča help“ jo lėšomis remontuota subombarduotus namus.Ved. Agnė Skamarakaitė

JT klimato konferencija COP28 šiemet vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose - ar tai suderinama su klimato tikslais atsisakyti iškastinio kuro?Švedijoje aptiktas didžiausias Europoje retųjų žemės elementų telkinys. Manoma, kad šis atradimas padės Europai siekti žaliosios energetikos tikslų ir nepriklausomybės nuo Kinijos, tačiau dalis ekspertų nuogąstauja, kad kasybos darbai turės didelį poveikį aplinkai.Pernai viešojoje erdvėje daug kalbėta apie „quiet quitting“ arba „tylųjį atsitraukimą“ iš darbo. Šis terminas iš esmės reiškia ne darbo pakeitimą, jei jautiesi pavargęs ar persidirbęs, o pastangų darbe sumažinimą iki minimumo, atliekant tik tai, ką reikia, ir ne daugiau. Visgi, kai kurie psichologai pradėjo siūlyti keisti požiūrį - rinktis „tylųjį klestėjimą“ arba „quiet thriving“. Kaip įsitraukti į darbą ir į jį pažvelgti pozityviau?Justo Buivydo interviu su vilniete Jūrate Radvilavičiūte iš kelionės po šaltą, vėjuotą ir kvapą gniaužiančią Antarktidą.Ved. Karolina Panto

Siekiant geriau suvokti dirbtinį intelektą, KTU mokslininkės Kristina Šutienė ir Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė sukūrė tam pirmąjį vadovėlį lietuvių kalba.Apie politines provokacijas per sporto varžybas karo Ukrainoje akivaizdoje - su LRT sporto žurnalistu Martynu Nesavu ir politologu Linu Kojala.Vis daugiau lietuvių net ir žiemą renkasi neįprastą poilsį gamtoje – jurtoje, kupole, namelyje medyje be elektros ir kitų įprastų patogumų. Kuo žavi toks poilsis?Ved. Karolina Panto

Apklausa rodo, kad Lietuvoje yra apie 3 proc. žmonių, kurie sako žinantys, kaip laimėti loterijoje. Tyrimo duomenimis, loterijose dalyvauja apie pusė gyventojų, dažniau žaidžia moterys nei vyrai. Kokie Lietuvos žmonių dalyvavimo loterijose įpročiai? Komentuoja Mykolo Romerio universiteto profesorius psichologas Gediminas Navaitis.Nekilnojamojo turto vystytojai sako, kad būstas brangs, nes Seimas juos įpareigojo būstą parduoti tik tuomet, kai jis – visiškai užbaigtas. Vystytojai tokią nuostatą kritikuoja, o pataisas inicijavę Seimo nariai aiškina, kad sprendimas kaip tik geras, nes jis apsaugos žmones nuo daugybės rūpesčių.Ką daryti, kai staiga aikštelėje randi apdaužytą savo automobilį, o kaltininko – nė kvapo?Berlyne vyksta tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“, kurioje demonstruojama milžiniška, 108 kg. sverianti ruginė duona. Kepėjai iš Panevėžio rajono pripažįsta, kad jiems iškepti tokio dydžio duoną buvo iššūkis. Kaip buvo iškepta ši duona ir kaip jai sekasi parodoje Berlyne?Ved. Edvardas Kubilius

„Keturių milijonų“ rubrikoje – pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Tokijuje Andriumi Kleiva. Jis išleidžia antrąją knygą, pavadinimu „Ką veikia Japonija“.Sausis – gimdos kaklelio vėžio prevencijos mėnuo. Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio – pokalbis su onkoginekologe Diana Žilovič.Eteriniai aliejai ir sveikata. Gydytojai sako pastebintys šalutinių poveikių, taisant savijautą eteriniais aliejais. Kaip yra iš tikrųjų? Kada eteriniai aliejai gali padėti, o kada – pakenkti?Paskutinį laidos pusvalandį – tema apie naujažodžius. Kokie žodžiai atsirado praėjusiais metais, kaip jie kuriami, kada jie tampa mūsų bendrinės kalbos dalimi – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąja mokslo darbuotoja daktare Rita Miliūnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pokalbis apie ryškias asmenybes, šį kartą apie samdinių kompanijos „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną, kuris buvo vadinamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino virėju, dabar jo samdiniai bando užimti Soledarą, o jis pats auginasi politines ambicijas. Apie tai su karą Ukrainoje stebinčios ir analizuojančios „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėju Mindaugu Sėjūnu.Ką turime žinoti apie sutarčių teisę? Ar gali pvz. sporto klubas reikalauti susimokėti, nors baigėsi sutarties galiojimas? O gydymo įstaigos norėti, kad apmokėtume paslaugas, kurios pagal įstatymą yra nemokamos? Ką daryti, kai tau grasinama antstoliais? Pokalbis su MRU teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrin.Kodėl XVI a. vadinamas Vilniaus „Aukso amžiumi“? Kaip ir kuo gyveno tuometiniai vilniečiai? Pasakoja Lietuvos istorijos instituto mokslininkė prof. Dr. Raimonda Ragauskienė.„Lego“ entuziastas Rokas Mikšiūnas siekia vieną iš Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatų paversti oficialiu „Lego“ rinkiniu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą, kurioje galima susipažinti su Antano Sniečkaus veikla okupuojant ir sovietizuojant Lietuvą bei vykdant Lietuvos žmonių terorą.Prognozuojamas dar vienas didelis Rusijos puolimas Ukrainoje vasarį. Ko tikėtis?Lietuvių mokslininkai sukūrė darbo rinkos „Tinderį“ - dirbtinio intelekto įrankį, padėsiantį darbdaviams ir darbuotojams lengviau vieniems kitus susirasti.Jungtinių Tautų ataskaitoje paskelbta, kad ozono sluoksnis atsikuria ir visiškai atsikurti turėtų iki šio amžiaus vidurio. Lietuvos hidrometalideorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad tai gera žinia ir tai įrodo, kad bendri pasauliniu mastu priimti susitarimai veikia, tačiau bėda, kad susitarimai dėl klimato kaitos pamirštami. ApiePokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistu apie socialiniuose tinkluose skleidžiamas baimes, kad į maisto produktus slapčia dedami svirplių miltai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Skirtingas sąmokslo teorijas Lietuvoje linkę palaikyti keturiasdešimt procentų Lietuvos gyventojų – rodo naujausias Kauno technologijos universiteto tyrimas.Kaip lietuvių kultūrą tyrinėjusi etnologė, nuolat po kitas šalis keliaujanti Gintarė Neimontienė, mato kitų šalių tradicijas ir kultūrą?Lietuva mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį. Kaip sako Jungtinėse Valstijose, Čikagoje, gyvenantis liuteronų kunigas, rašytojas, Mažosios Lietuvos autochtonų palikuonis Valdas Aušra, Mažosios Lietuvos istoriją šiandien nelabai suprantame, nes jinai buvo skaudi, o vaikystėje savo šaknis teko slėpti.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti kruvinus 1991 m. Sausio įvykius menantis vaidybinis filmas „Sausis“. Šį filmą sukūrė Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos kūrėjai. Filmo režisierius iš Latvijos Viesturas Kairišas sako šį filmą skiriantis visiems kino kūrėjams, žuvusiems filmuojant mūsų istoriją.Premjerė sako, kad mes per daug laiko iššvaistome diskusijoms, ar yra priešprieša tarp piliečio ir patrioto, ar ne. Ingrida Šimonytė teigia mananti, kad valstybę gina tie žmonės, kurie jaučiasi valstybės piliečiais – tai esą puikiai parodo ir ukrainiečių kova su juos užpuolusia Rusija. Ar ir kaip reikia skatinti žmonių pilietiškumą, patriotiškumą?Ved. Edvardas Kubilius

Daliai Lietuvos politikų raginant kuo greičiau Ukrainą priimti į NATO, Lenkijos Jogailos universiteto docentas Wojciechas Michnikas teigia, kad tebesitęsiant karui to neįmanoma pasiekti. Kodėl? Kokios Ukrainos galimybės dėl narystės Europos Sąjungoje? Politologas taip pat aptaria, kiek vieninga yra bendrija ir kokių pamokų išmoko Lenkija po raketos smūgių į šalies teritoriją.Rubrikoje „Keturi milijonai“ – jūrų biologė-okeanografė Laura Stukonytė. Pokalbis apie patirtis skirtingose pasaulio vietose, Baltijos jūros kiaules ir vandenynų problemas, į kurias dėmesį atkreipia filmas „Įsikūnijimas. Vandens kelias“.Kaip socialinė ir ekonominė nelygybė lemia paauglių tikslus ir motyvaciją? Šią temą neseniai išleistoje monografijoje „Pasiruošę kilti: paauglių tikslai nelygioje visuomenėje“ aptaria Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Pokalbis su tyrimo vadove, universiteto docente Rasa Erentaite.Neseniai pradėjo veikti emocinę pagalbą mamos teikianti „Mamos linija“. Kokia patirtis paskatino kurti tokią liniją ir kuo pokalbis gali padėti neseniai pagimdžiusioms mamoms? Apie tai pasakoja linijos vadovė Dalia Tija Šilė.LRT FAKTAI. Ar tikrai mažėja vaikų skiepijimas – aiškinasi žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Trapikaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Ukrainos kariuomenės vadą Valerijų Zalužną. Kaip jis tapo Ukrainos kariuomenės vadu? Kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi ir kokias vertybes išpažįsta? Apie tai su atsargos pulkininku Valdu Šiaučiuliu.Rūbų detektyve save vadinanti Ieva Baltrėnaitė 4 metus vykdo meninį tyrimą „Skurdas ir vaizduotė: lietuvių apranga iki mados“. Jos surinkti XX a. 5-7 dešimtmečių drabužiai pasakoja apie lemtingus XX a. įvykius: pasaulinį bei partizaninį karus, Holokaustą, tremtis, bėgimą į Vakarus ir kt.„Aš stengiausi parodyti tą Rytprūsių dvasią, kuri vis dar gyva šiame krašte, ir jos santykį su šiandiena. Tai – savotiška griuvėsių poezija. Galima šį kraštą dar pavadinti niekieno žeme. Antros tokios vietos Europoje nėra.“- apie savo fotografijas sako Leonardas Surgaila. Tuskulėnų memoriale atidaryta jo paroda „Niekieno žemė – Prūsų Lietuva“.Artėjant Vilniaus 700 gimtadieniui apie mūsų sostinę kalbamės iš įvairiausių pusių, šį kartą kviečiu pažvelgti į kriminalinį Vilnių – apie tokį miestą savo ekskursijose pasakoja gidas Stanislav Gorbunov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau 9 kartą pasaulyje vyksta augalinės mitybos iššūkis - Veganuary. Kaip jį sėkmingai įgyvendinti ir įpročius išlaikyti ateityje bei ką apie tokį iššūkį mano mitybos specialistai?Jei riedlentininkas važinėja dažnai, jo nauja lenta gali lūžti ir po mėnesio, o jei nelūžta - apsidėvi jos kraštai, dėl to riedlentė naudoti irgi tampa nebetinkama. Ką daryti su riedlentėmis, kurios netinkamos važinėti? Apskritai, kokį poveikį aplinkai turi riedlenčių sportas ir kaip jį mažinti?Kokios pagalbos šiuo metu labiausiai reikia Ukrainos moterims? Pokalbis su organizacijų ir įmonių atstovais.Naujas LRT.lt straipsnių ciklas – artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams portalas žvelgia į miestus ir rajonus, kurių merai yra ilgiausiai pareigas einantys savivaldybių vadovai.Ved. Karolina Panto

Kokį poveikį Lietuvos gyventojų naujienų gavimui daro socialiniai tinklai, pavyzdžiui, Facebookas? Atsakymo į šį klausimą savo disertacijoje ieškojo Vilniaus universiteto Komunikacijo fakulteto daktarė, socialinių medijų komandos vadovė agentūroje Media Partner Justina Zamauskė.LRT radijo bendradabį Ukrainoje, politologą Alvydą Medalinską dažniausi girdime radijo eteryje komentuojant tiesiogiai iš Ukrainos. Alvydas kuriam laikui grįžęs į Lietuvą ir pabandys atsakyti į mūsų klausytojų klausimus apie karą Ukrainoje.Prieš beveik mėnesį pradėti rinkti Lietuvos gyventojų įrašų ar komentarų Facebooke apie karą Ukrainoje blokavimų atvejai. Žmonės skundžiasi, kad yra baudžiami neteisėtai. Dėl šios situacijos šį mėnesį Lietuvą ketina atvykti kompanijos „Meta“, kuriai priklauso Facebookas atstovai.Kalėdos batų dėžutėje – iniciatyva, kai Lietuvos gyventojai buvo raginami į batų dėžutes sudėti dovanas Ukrainos kariams ir vaikams. Septynių automobilių komanda iš Lietuvos šias dovanas nuvežė į tokias Ukrainos vietas, kur net patys kariai sakė, kad komanda elgiasi kaip bepročiai taip rizikuodami. Su mumis Olivija Anaškinaitė, savanorių organizacijos „Saugus prieglobstis“ vadovė.Ved. Rūra Kupetytė

Pastaruoju metu vis dažniau girdime, kaip žmonės smurtauja prieš kitus, pvz., jiems padėti norintį gydytoją, į pagalbą atvykusį paramediką, policijos pareigūną, savo vaiką. Kodėl mūsų visuomenėje daug agresijos ir smurto? Ką daryti?Nors Lietuva siekia visiškai atsisakyti žaliųjų rodyklių, leidžiančių vairuotojams pasukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, kai kuriose sankryžose tų žaliųjų rodyklių vis dar galima rasti. Kodėl?Mečislovas Butrimas – tikrų tikriausias vadinamosios Dieveniškių kilpos gyventojas, čia gimęs, užaugęs ir tebegyvenantis toliau. Šiaip Mečislovas – elektrikas, bet netoli Dieveniškių miestelio turi kaimo turizmo sodybą – nuomoja ją, nuomoja baidares, dviračius. Kodėl Mečislovui patinka jo gimtasis kraštas? Kaip jo akimis keičiasi šis kraštas? Kaip jam sekasi čia kurti verslą?63 proc. Lietuvos gyventojų pritaria, kad būtų atsisakyta 1 ir 2 centų monetų euro zonoje ir kad galutinė pirkinių suma būtų apvalinama. Ar reikėtų atsisakyti 1 ir 2 centų monetų? Kas dėl to turėtų priimti sprendimą?Ved. Edvardas Kubilius

Pasauliui atsisveikinant su popiežiumi emeritu Benediktu XVI laidoje prisiminsime svarbiausius jo nuveiktus darbus ir inicijuotus pokyčius. Šiandien po apeigų Vatikante popiežius emeritas bus palaidotas Šv. Petro bazilikos kriptose, buvusioje Jono Pauliaus II kapavietėje.Kokie profilaktiniai tyrimai mums priklauso ir ką svarbu pasitikrinti bent kartą per metus? Pokalbis su šeimos gydytoja Juste Latauskiene.Kokios lietuvių viltys iškovoti prizines vietas? Pakalbėsime su LRT sporto žurnaliste Dovile Šeduikyte.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Rusų nelaisvėje, iš kurios buvau paleistas 4 mėnesį, mane palaikė mintis, kad turiu išgyventi dėl vaikų – kad galėčiau juos apkabinti, nuvesti į mokyklą. Jei tų vaikinų, kurie nelaisvėje jau 8 mėnuo dabar paklaustumėm, ar jie sutiktų vykdyti įsakymą ir sudėti ginklus, manau jie atsakytų ne, nes jų sąlygos pas rusus tiesiog siaubingos“, sako Serhii Yudin, Ukrainos karys, gynęs Mariupolį, laikytas rusų nelaisvėje, dabar sveikstantis Lietuvoje ir besiruošiantis grįžti į frontą.Trečiadieniais Lietuvos šokio informacijos centras rengia šiuolaikinio šokio pamokas, skirtas žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga.Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Markas Feiginas ir Oleksijus Arestovičius trečiadienį ragina žmones rinktis prie Sakartvelo ambasadų ir taip palaikyti Michailą Saakašvilį ir reikalauti, kad jis būtų gydyti perkeltas iš Sakartvelo į kitą šalį. Pats Saakašvilis teigia, kad kalėjime jį mėginta nunuodyti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie JT bioįvairovės susitarimą. Kas sutarta Monrealyje ir kaip biologinę įvairovę bus siekiama apsaugoti ir atkurti kalbėsime su Vilniaus Universiteto profesore Virginija Podėniene.Vyresnių žmonių integracija į darbo rinką. Su kokiais stereotipais darbe susiduria vyresnio amžiaus žmonės? Apie vyresnių darbuotojų integraciją į besikeičiančią darbo rinką kalbėsime su Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktore Aušra Bytautiene.Nekilnojamojo turto rinka pradeda vėsti. Ko tikėtis šiemet? Apie kainas ir pardavimo tendencijas pakalbėsime su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu ir Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentu Mindaugu Statulevičiumi.Kaip pradėti reguliariai sportuoti? Ką daryti, kad aktyvus gyvenimo būdas taptų įpročiu ir tęstųsi ilgiau nei kelis mėnesius po Naųjųjų metų. Pokalbis su Sveikatingumo klubo „Impuls“ treneriu Tadu Pociumi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kasmet Lietuvoje plaučių tuberkulioze suserga apie 900 žmonių, be to, Lietuva tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą tuberkulioze. Kas bendro tarp Miegančiosios gražuolės ir tuberkuliozės? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doktorante ir vyresniąja medicinos biologe Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centre Laima Vasiliauskaite.Ar Facebookas vis dar populiariausias socialinis tinklas Lietuvoje? Kodėl apskritai žmonės tampa socialinių tinklų vartotojais ir kaip viską pakeitė Rusijos karas Ukrainoje?Kuo gražus brandus amžius? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos studentė Gabrielė Steputytė, atskleidžianti senjorų patirtis ir veiklas būnant brandžiame amžiuje ir gyvenant visuomenėje, kurioje jaunystė yra išaukštinama.Artimiausią pusvalandį mūsų pašnekovas bus daugiausiai NATO struktūrose pasiekęs lietuvis Giedrimas Jeglinska. Tai buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas, buvęs krašto apsaugos viceministras.

Rubrikoje „Keturi milijonai" - Lietuvos Amerikos verslo asociacijos Los Andžele (LABA.LA) bendraįkūrėja JAV Eleonora Jonušienė - Romuva. Ji taip nominuota Global Lithuanian Leaders apdovanojimuose, už pilietines, humanitarines ir menines iniciatyvas Ukrainos palaikymui. Apdovanojimai - šįvakar.Kai susidūrę su diskriminacija žmonės su negalia nenuleidžia rankų – jie sąmoningai arba apie tai net negalvodami tampa negalios teisių aktyvistais. #KovotiVerta – Lietuvos negalios organizacijų forumo inicijuota kampanija, skirta parodyti, kad net ir vienas žmogus gali prisidėti prie reikšmingų visuomenės pokyčių. Daliai kovotojų teko nemenkai pavargti, kitiems – nustebti, kaip paprasta gali būti išsireikalauti lygių galimybių ne tik sau ar šeimos nariui, bet platesnei žmonių su negalia bendruomenei.Lietuvos negalios organizacijų forumo komunikacijos vadovė Simona AginskaitėMetų kardiologe šiemet tapo VUL Santaros klinikų gydytoja, docentė Jūratė Barysienė. Ji paskelbta ir apdovanota per Lietuvos kardiologų draugijos suvažiavimą. Apdovanojimą medikei įteikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, kad gerbiama gydytoja yra ne tik puiki ir pagarsėjusi savo srities specialistė, tačiau ir išsiskiria žmogiškomis savybėmis – drąsa ir ryžtu.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis apie Kalėdų senelį. Kiek vaikams ir suaugusiems reikšminga jo idėja? Apie tai su Vytauto Didžiojo universiteto docentu, etnologu dr. Arūnu Vaicekausku.Lenktyninkas Antanas Juknevičius šiais metai Dakare pats nelenktyniauja, bet jau yra Dubajuje ir viską stebi iš šalies.Kodėl Rusijoje toks gajus imperinis mąstymas? Nuo ko priklauso, ar jo bus atsikratyta? Pokalbis su istoriku dr. Algimantu Kasparavičiumi.Apie maudynes eketėje su tai propaguojančiu Simonu Dailide, kurio 19 mėnesių sūnus ką tik irgi pirmą kartą patyrė tokias maudynes.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokia klimato kaitos įtaka vandens ištekliams ir kokybei?Vilniaus Rotušės aikštėje - sniego vilkas.Kibernetinių incidentų skaičius tarptautinių ekspertų skaičiavimais šiais metais, lyginant su pernai, augo 30 proc. Vos Rusijos karui Ukrainoje prasidėjus pastebėta, kad į ES ir JAV asmenis, institucijas bei bendroves nukreiptų atakų intensyvumas išaugo net 8 kartus. Taigi kokie praeinantys 2022 m. buvo kibernetinio saugumo prasme, kokie ryškiausi incidentai, ko iš jų pasimokėme?Energetikos ir technikos muziejuje atidaroma nauja nuolatinė ekspozicija – Virsmo salė apie energetiką ir energijos transformacijas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip išsikelti tikslus, kad jie nesugriūtų jau metų pradžioje?Ką antrąją Kalėdų dieną veikia užsienio šalių gyventojai?Pastaruoju metu apie viešojo transporto darbuotojus daugiausia girdėjome streikų kontekste. Kaip atrodo troleibuso vairuotojų diena, kurie, skirtingai nei daugelis, dirbs ir per šventes?Kokių dovanų darbuotojai tikisi iš savo darboviečių ir ar jų lūkesčiai išsipildė?10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Kaip Vilniuje stebimi eismo srautai? Ar įmanoma juos bent kažkiek valdyti?Specialistai sako, kad Kūčių ir Kalėdų stalus reikėtų dekoruoti skirtingai. Kaip Jūs puošiate šventinį Kūčių ir Kalėdų stalą? Ar jį apskritai dekoruojate?Psichologai pastebi, kad ne visiems žmonėms per šventes pavyksta susikurti šventinę nuotaiką. Priešingai, susibūrus giminaičiams, kyla ir konfliktų. Tuo metu dalis žmonių šventes sutiks vieni. Kaip padaryti taip, kad šventinė nuotaika per šventes nedingtų?Kauno technologijos universiteto studentai sukūrė prototipą sistemos, kuri padėtų ugniagesiams iškart pamatyti, kurioje degančio pastato vietoje yra žmogus. Kaip veiktų tokia sistema ir kokios jos perspektyvos?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - vertėjas Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, gyvenantis Pietų KorėjojeKą tik lietuviškai pasirodė Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk epas „Jokūbo knygos“.Dailininkas Vaidotas Žukas renka šimtus eksponatų didelei sovietinių kolaborantų meno parodai, kurią vadina „Menas ir politika: dark side of the moon“.Kuo naudinga žuvis? Kokią rinktis?Ved. Agnė Skamarakaitė

Lyderio rubrikoje – Suomijos premjerė Sanna Marin. Kokiomis savybėmis ji pasižymi? Kokios jos politinės nuostatos dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų doktorante Neringa Mataityte ir asociacijos „Lyderė“ viena iš steigėjų ir valdybos nare Dovile Burgiene.Kaip šventes sutikti tvariai, bet ir linksmai? Apie maisto ruošimą, dekoracijas ir laiką su šeima pakalbėsime su ekologijos eksperte Rugile Matusevičiūte.Statistika rodo, kad Lietuvoje fiksuojama gerokai daugiau skendimo atvejų nei Europos Sąjungos vidurkis. Kaip išmokyti vaikus plaukti, kaip gerinti jų įgūdžius – pokalbis su Olimpinių švietimo programų vadovu Pauliumi Martinkėnu, ir plaukimo treneriu Artūru Bartaševič. Patirtimi pasidalins ir plaukikė Kotryna Teterevkova.Kelionė po pasaulį dviračiais – misija įmanoma. Pokalbis su jaunuoju ūkininku ir keliautoju Luku Paltanavičiumi, kuris Europoje, Azijoje ir Afrikoje ieško tvarių ūkių.Ved. Urtė Korsakovaitė

Greta Thunberg ir dar 600 jaunų žmonių padavė Švediją į teismą, kaltindami neveiklumu klimato srityje.Žmonių su Dauno sindromu sportinės gimnastikos Pasaulio čempionate trys Lietuvos atstovės iškovojo 11 medalių.Neseniai pradėjo veikti įkalintų žmonių dirbinių internetinė parduotuvė „Pagaminta kalėjime“.Rimas Bružas pristato savo filmą apie vieną Ukrainos karį – išgyvenusį Mariupolio košmarą ir nelaisvę. Filmo „Karys“ premjera – antradienį per LRT TELEVIZIJĄ.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje - pokalbis su Majamio universiteto Lietuvos programos direktore, antropologijos katedros docente Neringa Klumbytė. Ji ne vienerius metus tyrinėja daug metų Lietuvoje leistą satyros ir humoro žurnalą „Šluota“, kuris savo piką pasiekė sovietmečiu. Neseniai pasirodė Neringos Klumbytės anglų kalba leista knyga „Autoritarinis juokas“.Argentinos futbolo rinktinė laimėjo neįtikėtiną finalą po dviejų įvarčių pratęsime ir laimėtos baudinių serijos. Kokios emocijos vyravo Argentinoje ir Prancūzijoje?Lietuviai baigiant minėti karaimų metus, trijų Trakuose gimusių, bet skirtingas gyvenimo patirtis turinčių karaimių istorijos. Jas kalbino VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos ketvirtakursė Toma Andrulytė.Viešųjų tualetų trūkumas arba jų netvarkingumas vis dar išlieka viena didžiausių problemų Lietuvos turistiniuose objektuose.

Lietuvos keliuose jau yra kelio ženklų, kurie reguliuoja leistiną greitį, reaguodami į oro sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu geras oras, galima važiuoti didesniu greičiu, jeigu blogas, mažesniu. Kodėl Lietuvai prireikė tokių ženklų ir ar tai pagerins eismo saugumą?Eglučių augintojai sako, kad pastaraisiais metais vis daugiau žmonių perka gyvą eglutę vazone, ją pasipuošia Kalėdoms, bet po to nežino, kur ją dėti, kaip prižiūrėti.Palangiškiai prašo prezidento padėti, kad Palangos baseinas, kurį valdo savivaldybė, ir toliau liktų jos rankose. Diskusijos kilo po to, kai Konkurencijos taryba informavo Palangos savivaldybę, kad bus sprendžiama, jog Palangos baseinas būtų perduotas privačiam verslui. Koks Palangos ir kitų savivaldybėms priklausančių baseinų likimas?Paaiškėjo LRT organizuotos kūrybinės laboratorijos „Patys“ nugalėtojai. Jais tapo jaunuolių komanda iš Vilniaus ir Trakų, sukūrusi tikromis jaunimo istorijomis paremtą trumpos formos animacijos serialą.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ - Rogalando lietuvių bendrijos pirmininkas Saulius Trepekūnas, chorų ir pučiamųjų orkestrų dirigentas. Įmonių ir organizacijų kalėdinių vakarėlių bumas - pačiame įkarštyje. Kokios tendencijos šiemet? Ar liko online renginių, ar viskas grįžo į „senas vėžes“? Ar tiesa, kad kiekviename padoriame vakarėlyje šiais laikais vienaip ar kitaip turi atsirasti "paramos Ukrainai" kampas? Vytautė Rupeikaitė, „Purslai“, renginių organizavimo įmonės „Pirmoji kava“ vadovas Jogaila Morkūnas; organizacijų vystymo, vadovų lyderystės ir komandų ugdymo profesionalė Živilė Valeišienė. Daugėja „Vilko vaikų“ atminties vietų. Pernai pagerbiant „Vilko vaikus“ Panemunėje iškilo antrasis paminklas – angelo skulptūra. Po to – Šlažuose, Šilutės rajone, atidengtas paminklas „Vilko vaikams“. Tuo metu Lybiškiuose, netoli Jurbarko, planuojamas muziejus „Vilko vaikams“. Kas lemia, kad taip sėkmingai aktualizuojama ši tema? O gal jai dar trūksta dėmesio? Lietuvos istorijos instituto doktorantė, istorikė Rūta Matimaitytė. „700 Vilniaus metų. Kelionė laiku su prof. Alfredu Bumblausku“ - taip vadinasi filmas, kuriame profesorius lydi žiūrovus per septynias atkuriamosiomis istorinėmis scenomis papildytas filmo dalis – septynis Vilniaus šimtmečius. Profesorius padeda ne tik sužinoti apie svarbiausius Lietuvos sostines istorijos įvykius, bet ir suprasti jų reikšmę, prasmę bei domėtis įspūdinga ir įtraukiančia praeitimi verčiant vieną istorijos puslapį po kito. LRT faktai. Auksinis protas. Ved. Živilė Kropaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje – drąsūs Ukrainos žmonės. Šiandien Europos Parlamente Ukrainos lyderiams įteikiama Sacharovo premija. Dviejų iš tų lyderių – Melitopolio mero Ivano Fedorovo ir Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“ (šiais metais gavusio ir Nobelio taikos premiją) vadovės Oleksandros Matvičiuk, interviu laidoje.Koks Juozas Miltinis ir jo trupė atsiskleidžia Aleksandro Špilevojaus spektaklyje „Sala, kurios nėra“? Pokalbis su režisieriumi, J. Miltinio dramos teatro meno vadovu Aleksandru Špilevojumi.Pokalbis su informacinės kampanijos „Rape is a war crime” vadove, tarptautinės teisės eksperte dr.Inga Martinkute, teisininke, Vilniaus universiteto docente, dr. Ilona Michailovič ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadove Kristina Mišinienė apie seksualinę prievartą kaip karo ginklą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ko vengti, siekiant tvariau pakuoti dovanas? Ką daryti, kad būtų kuo mažiau atliekų?Šį mėnesį sostinėje veikiantis Žaislų muziejus mini dešimtmetį. Apie įdomiausius ir seniausius eksponatus – pokalbis su viena iš muziejaus steigėjų.Kaip įsirengti namus, kad juose būtų patogu gyventi? Kodėl neverta pasikliauti Pinterest interjero nuotraukomis? Pokalbis su interjero dizainere.Daumanto Butkaus pokalbis iš Sakartvelo su Tbilisyje dėstančiu profesoriumi Vidu Kavaliausku. Jis teigia kartvelus lietuviškai kalbėti išmokęs dainomis apie krepšinį, o lietuvius ragina visiems laikams pamiršti žodį Gruzija.Ved. Karolina Panto

Jovita Žėkaitė Maconko – jaunųjų mokslininkų sąjungos Prezidentė dažniausiai pasakoja apie kitų mokslininkų problemas. Šį kartą laidoje, ką tiria pati kriminalistikos sritį pasirinkusi mokslininkė?„Kad taptum laimingas, tereikia pamilti savo paties kelią“, – rašo vienas populiariausių kunigų Lietuvoje Benas Lyris savo naujausioje knygoje „Puslapis švelnumo“.Socialinio eksperimento metu Vilniuje, laikinai įrengtame prekybos paviljone, žmonėms buvo siūloma įsigyti garsių prekių ženklų gaminių: kvepalų, papuošalų, avalynės, aksesuarų ir kitų klastočių. Susigundė jomis žmonės ar ne?Lietuvoje ir Islandijoje atlikta apklausa rodo, kad 80 proc. darbingo amžiaus žmonių jaučia, kad gyvenimas skrieja per greitai ir kasdien jame atsiranda vis daugiau naujų darbų, veiklų, kurios regis niekada nesibaigs.

Ką galime padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, įsitikinimų ar pažiūrų žmonėms – visiems? Atsakymo į klausimą ieško 5-asis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Laida „10-12“ iš šio forumo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pirmasis laidos pusvalandis – pažinčiai su svetur gyvenančiais lietuviais. Šįkart laidos viešnia Inesa atvyko į radijo studiją čia, Vilniuje, iš Grenlandijos. Kaip atrodo gyvenimas didžiausioje pasaulyje saloje?Kodėl auga smulkių vagysčių skaičius? Kodėl vagių neatgraso dabartiniai įstatymai ir ką reiktų keisti?LRT ieško sprendimų diskusija. Žurnalistų komanda šįkart domėjosi, kokie valdžios sprendimai galėtų sumažinti augančias maisto produktų kainas? Apie siūlymus ir gerąsias praktikas – diskusija su ekspertais.LRT FAKTAI. Kodėl vis dar sklando mitai, esą dėl COVID-19 vakcinų miršta ar smarkiai suserga gyventojai ir kokia yra tikroji padėtis?Ved. Karolina Panto

Pasaulio lyderių rubrikoje apie Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen. Ji kilusi iš garsios šeimos, o pati yra 7 vaikų mama. Pokalbis apie ją su Europos Parlamento nare Rasa Juknevičiene.Aviacinis kuras dėl Rusijos karo Ukrainoje pabrango 3 kartus. Pigių lėktuvų bilietų nebebus. Taip sako Lietuvos Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė. Tarptautinės aviacijos dienos proga su ja kalbamės apie tai ar esame lėktuvų susisiekimo užkampis, ko tikėtis per šventes ir kaip pritraukti į šį sektorių daugiau moterų.Pasaulio kulinarijos čempionate, vykusiame Liuksemburge, konditerė Dovilė Valentienė iškovojo aukso medalį individualioje rungtyje „meninė šokoladinė skulptūra“.Stalino alėja, Stalino prospektas ir muziejus - taip pat pavadintas vieno iš didžiausių 20-ojo amžiaus galvažudžių vardu. Visai tai - ne dabartinės, Josifą Visarionovičių vėl garbinančios Rusijos dalis. Ir ne Grūto parkas prie Druskininkų. Goryje, maždaug Panevėžio dydžio Sakartvelo mieste, galima pasijusti tartum sugrįžus į pokario laikų Sovietų sąjungą. Lankomiausiame Sakartvelo muziejuje lankėsi Daumantas Butkus.Ved. Agnė Skamarakaite

Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Daugėja darbdavių, kurie savo darbuotojams leidžia atostogų eiti tiek, kiek jie nori, ir tas atostogas apmoka. Lietuvoje tokių įmonių yra vos kelios. Kodėl kai kurie darbdaviai taiko tokią praktiką ir ar Lietuvoje tokių darbdavių ateityje galėtų daugėti?Pasaulis netrukus gali turėti vaistą, galintį padėti gydyti Alzheimerį – ligą, kuri, paprastai kalbant, atima iš žmogaus protą. Moksliniai tyrimai rodo, kad naujasis vaistas ankstyvosiose Alzheimerio stadijose iš tiesų padeda sulėtinti smegenų nykimą. Kiek svarbūs šie atradimai ir kodėl pasauliui niekaip nepavyksta pažaboti Alzheimerio?Lietuvos gyventojai, užsienio turistai vis dažniau atranda vadinamąją Dieveniškių kilpą – ypatingą kraštą, kurį praktiškai iš visų pusių supa Baltarusija. Kodėl?Keramikos studiją Šakiuose turinti Ugnė Runienė džiaugiasi, kad ant namo stogo įrengta saulės elektrinė padėjo išvengti aukštų elektros kainų, kurios būtų atsiradusios dėl moliui kepti skirtos krosnies.Šiandien prasideda akcija „Ačiū, Lietuva, kad padedi“, kurios tikslas padėkoti ukrainiečiams pagelbėjusiems Lietuvos gyventojams bei paskatinti juos tai daryti toliau.Ved. Edvardas Kubilius

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad prastai besimokantys moksleiviai po 10 klasės toliau galėtų mokytis tik profesinėje mokykloje. Prezidentūra tokį siūlymą kritikuoja ir sako, kad jis – socialiai neteisingas. Taigi kur reikėtų nukreipti prastai 10 klasių baigusius jaunuolius?Daugėja savivaldybių, kurių gyventojai viešuoju transportu gali naudotis nemokamai. Ar tai skatina daugiau žmonių atsisakyti savo automobilio ir sėsti į viešąjį transportą?Lietuvoje įsitvirtinant šalčiams, ugniagesiai baiminasi, kad gali kilti nauja gaisrų banga. Pareigūnai ragina pasitikrinti, ar veikia dūmų detektoriai, o tuos, kurie jų neturi, būtinai įsirengti. Apklausos rodo, kad dūmų detektorių neturi apie trečdalį gyventojų, nors įsirengti juos yra privaloma.Tyrimai rodo, kad žmonės Lietuvoje vis dažniau renkasi greitąjį maistą. Kodėl? Ir kaip keičiasi pats greitasis maistas? Kokia jo įtaka mūsų sveikatai?Ved. Edvardas Kubilius

Pasaulio lyderių rubrikoje šį kartą apie pastaruoju metu plačiai aptarinėjamą Yloną Maską – jo vykdomus pokyčius „Twitter“, pasisakymus karo Ukrainoje tema, asmenybės bruožus ir iškilimą.Lietuvė Giedrė Barauskaitė, gyvenanti Prancūzijoje, čia gerai žinoma kaip dainų kūrėja, atlikėja, komikė. Šioje šalyje prieš kelerius metus išleista jos komiksų knyga apie vaikystę sovietinėje Lietuvoje „Skardinė žirnelių“ tapo labai populiari. Dabar su šia knyga gali susipažinti ir mūsų šalies skaitytojai. Su Giedre kalbamės tiek apie knygą, tiek apie jos muziką.Rusijos Dūma patvirtino įstatymą, draudžiantį LGBTQ „propagandą“, žmogaus teisių gynėjai sako, kad taip faktiškai uždraudžiama bet kokia vieša parama LGBT. Pokalbis apie LGBT žmonių padėtį Rusijoje ir kaip kova su LGBT naudojama propagandai.Apie kalbą ir jos politiką pokalbis su naująja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke Violeta Meiliūnaite.Ved. Agnė Skamarakaitė

Neseniai pasibaigusioje COP27 konferencijoje priimtas istorinis susitarimas dėl nuostolių ir žalos fondo įkūrimo. Šio mechanizmo pagalba turtingos šalys turėtų kompensuoti nuostolius, kuriuos dėl klimato kaitos patiria neturtingos šalys. Kaip skaičiuojama dėl klimato kaitos patirta žala? Koks bus Lietuvos indėlis į šį fondą?Kodėl renkantis profesiją yra svarbu įvertinti ne tik jos prestižą, bet ir asmenines savybes? Ar tikrai keisti darbo pobūdį niekada nėra per vėlu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su ISM vadybos ir ekonomikos universiteto karjeros konsultantu Laurynu Puidoku.Dalis ekspertų sako, kad būtina kuo greičiau įteisinti investicinę sąskaitą. Joje gyventojai laikytų pinigus skirtus investuoti į finansinį turtą. Šių lėšų prieaugis būtų neapmokestinamas. Išskyrus tada, kai lėšas gyventojas nuspręstų išsiimti. Vyriausybė tokių planų turi, bet atidėlioja. Ar tokia sąskaita paskatintų žmones aktyviau investuoti?Dar viena tema. Neseniai atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių yra darbe susidūrę su emociniais sunkumais. Nors daugelis norėtų, kad į tai būtų atsižvelgta, vos penktadalis jaučia, kad darbdavys realiai rūpinasi jų savijauta. Kokią tiesioginę įtaką verslo sėkmei turi investavimas į darbuotojų emocinę sveikatą?O laidos pabaigoje tradiciškai - „Auksinio proto“ atranka.Ved. Darius Matas

Prieš kurį laiką lietuvių menininkių sukurta opera „Geros dienos“ apie Lietuvos kasininkių išgyvenimus populiarumo nepraranda iki šiol. Muzikologė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė Justina Paltanavičiūtė nusprendė šią operą parodyti realioms pardavėjoms ir išsiaiškinti, kaip kasininkės mato save operoje, ar sutampa jų išgyvenimai realiai dirbant parduotuvėje? Justina Paltanavičiūtė mūsų pašenkovė.„Pūga prie Mėmelio. Klaipėdos atvadavimo saga“ – tai istorinis atkuriamosios dokumentikos filmas, pasirodęs, artėjant Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-osioms metinėms paminėti. Klaipėdos kraštas prie Lietuvos buvo prijungtas 1923-iaisiais sausio 15-ąją. Ką žinome apie šią datą?Už savo tėvynės ribų žmonės atsiduria dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jų išgyvenimai panašūs. Istorijų festivalis „Mano migracijos istorija“ yra antrą kartą Lietuvos nacionaliniame muziejuje organizuojamas renginys, skirtas gilesniam migracinių patirčių suvokimui ir pažinimui.Specialistai pastebi, kad žmonės ne tik jau puošiasi, bet ir kyla nauja mada – išsinuomoti eglutę Kalėdoms.Ved. Rūta Kupetytė

Sinoptikams prognozuojant žiemišką savaitgalį, jam ruošiasi ir kelininkai. Kaip kelininkai prižiūri miesto gatves bei užmiesčio kelius?Devyniose Tauragės mokyklose bus daugiau aiškinama apie energetiką. Energetinio švietimo programos tikslas – išdėstyti moksleiviams, kaip gaminama energija, kokia to įtaka gamtai. Tai bandomasis projektas, ir jeigu ši programa pasiteisins, ją numatoma diegti ir daugiau mokyklų.Kybartai – pasienio su Rusija miestas, kuris pastaraisiais metais turistų sulaukia iš visos Europos. Kybartų bendruomenės pirmininkas ir gidas Vitas Katkevičius sako, kad Kybartai labai turtingi savo istorija – atvykusius žmones žavi Kybartų senamiestis, tuneliai, o vietos bendruomenė visaip kaip bando puoselėti savo mylimą miestą.Didžiosios technologijų kompanijos labai rimtai svarsto naikinti slaptažodžius. Pagrindinė priežastis ta, kad daugybė žmonių vis tiek naudoja per silpnus slaptažodžius. Kokia slaptažodžių ateitis?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos jūrų muziejus - vienas lankomiausių Lietuvoje. Per metus čia apsilanko daugiau nei pusė milijono lankytojų. Tačiau šaltojo sezono metu muziejaus erdvės ištuštėja. Kaip atrodo jūrų muziejaus gyvenimas žiemą ir kokie darbai verda, kol lankytojų nėra?Delfinų trenerė Greta Žigeu sako, kad šie gyvūnai - labai socialūs, bet turintys ir tvirtą charakterį. Kaip atrodo delfinų trenerio dienai ir kaip pavyksta užmegzti bendrą ryšį su gyvūnais?Rugsėjo pabaigoje aštuoni Lietuvos jūrų muziejuje slaugyti ruonių jaunikliai buvo paleisti į gimtuosius namus - Baltijos jūrą. Šįkart muziejaus biologai, dėka prie ruoniukų prikabintų siųstuvų, gali stebėti jų kelionę. Kur keliauja Luetuvos jūrų muziejuje sustirpėję jaunikliai ir kaip surinkta informacija biologams pasitarnaus ateityje?Baltijos jūros dugne tūno šimtai nuskendusių laivų, kuriuose - nemažai muziejinę vertę turinčių eksponatų. Tačiau iš daugiau nei šimto, saugomi yra tik 17. Kaip išsaugoti povandeninį paveldą ateities kartosm?Ved. Paulius Selezniovas

Nauja Slovėnijos prezidente pirmą kartą tapo moteris. Nataša Pirc Musar – žmogaus teisių gynėja, teisininkė, viena jos klienčių yra buvusi Melania Trump. Apie ją pokalbis su vertėju, poetu, rašytoju, muzikantu Klemenu Pisku iš Slovėnijos.Lapkričio 23 dieną minima Lietuvos kariuomenės diena. Šią dieną pokalbis apie Lietuvos atsargos karius, apmokančius kariauti ukrainiečius. Pašnekovas – misijos „Gyvačių sala“ instruktorius Arūnas Zajančkauskas.Kodėl reikėtų rinktis mokyti? Pokalbyje apie programą „Renkuosi mokyti“, siekiančią į mokyklas pritraukti motyvuotus žmones, dalyvauja „Renkuosi mokyti“ plėtros vadovė Emilė Paskočimaitė ir Antakalnio gimnazijos biologijos mokytoja Ieva Petrauskaitė.Mitybos tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė apie tai kokia turėtų būti subalansuota mityba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato aktyvistai skirtinguose Europos miestuose imasi tos pačios dėmesio atkreipimo į klimato kaitos problemą taktikos – dažais ar kitais skysčiais apipila garsius meno kūrinius. Kaip vertinti tokį veikimo būdą? Ar iš klimato aktyvistų Lietuvoje irgi galima tikėti panašių veiksmų? Pokalbis su klimato aktyviste, judėjimo „Extinction Rebellion Lietuva“ nare Gabija Gorobecaite-Jociene.Lietuvoje 40 procentų visų nusižudžiusiųjų yra vyresni nei 60 metų. Kodėl taip yra? Apie tai kalbamės su „Vilnius sveikiau“ Savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatore Viktorija Andreikėnaite ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialiste Indre Krivickaite.Lietuvoje koncertuoti ruošiasi Rusijos estrados karaliene vadinama Svitlana Loboda. Daininkė ukrainietė, tačiau iki karo koncertuodavo Rusijoje, o publikacijų antraštės skelbė, kad ji populiarumu nurungė Rusijos scenoje karaliavusius Alą Pugačiovą ir Filipą Kirkorovą. Okupavus Krymą Loboda dainavo raudonąją armiją šlovinančias pergalės dainas. Prasidėjus plataus masto karui Loboda nusprendė pakeisti pažiūras, tačiau Latvijoje jai neleista dalyvauti labdaros koncerte Ukrainai paremti, o Ukrainos ambasada Latvijoje pareiškė, kad tai padaryta dėl jos veiklos Rusijoje. Apie tai Astos Martišiūtės reportažas, taip pat pokalbis su režisieriumi, Lietuvos ukrainiečių bendrijos nariu Aleksu Matvejevu.Karo siaubą Mariupolyje visam pasauliui perteikė Evgeniy Maloletka fotografijos. Vienos labiausiai sukrėtusių jo nuotraukų – iš rusų bombarduojamų gimdymo namų Mariupolyje. Jį kalbina LRT Klasikos laidų vedėjas Marius Eidukonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Paskelbti 2021 m „Geriausių disertacijų“ konkurso laureatai. Pokalbis su dviem laureatėmis ir konkurso organizatore. Tai Viktorija Baranauskienė, kurios darbo tema „Socioteritorinė atskirtis Lietuvos retai apgyventose teritorijose“ ir Milda Mickutė, jos darbas „Viengrandines mažąsias RNR modifikuojančių gyvūnų Hen1 metiltransferazių taikymas RNR žymėjimui ir sekoskaitai”, taip pat Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungostarybos narė, ilgametė konkurso organizatorė Salomėja Lukaitė-Vanagienė.Šiuo metu Anglijos mieste Huddersfielde vyksta kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis, per dešimt dienų pristatantis plačią dabar kuriamos muzikos panoramą, nuo noise garsų iki orkestrų, įkurtas prieš daugiau negu keturis dešimtmečius, jis laikomas vienu šiuolaikinės mu-zikos centrų ir svarbiausiu šios muzikos festivaliu Didžiojoje Britanijoje. Šįmet šio festivalio programoje didelis dėmesys Lietuvos šiuolaikinės muzikos kūrėjams, tai naujos, trimetės partnerystės pradžia. Huddersfielde yra ir mūsų LRT KLASIKA kolegos Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Julijus Grickevičius.Kiek vyresniems žmonėms svarbu mokėti naudotis informacinėmis technologijomis? Apie tai pokalbis su „Senjorų pasaulio“ steigėja Vida Greičiuviene.„Neturėjau abejonių, kad viską teisingai darau, kas gali būti kiečiau, nei ginti savo šalį ir gelbėti žmones, manau, kad tai aukščiausias pašaukimas, aukščiausia, ką gali daryti gyva būtybė, tiesa? Ginti moteris, vaikus, ir gelbėti sužeistuosius. Aš esu laimingas žmogus, nepaisant visko, kas man nutiko“, išskirtiniame interviu LRT Radijui sako visame pasaulyje žinoma paramedikė Julija Pajevska - Taira, padėjusi kenčiantiems Mariupolyje, pati paimta į nelaisvę ir išlaisvinta po trijų mėnesių. Ją kalbina Liuda KudinovaVed. Agnė Skamarakaitė

Kokios kokybės keliai būtų Ukrainoje, jei nebūtų korupcijos? Šis ukrainiečių projektas - šių metų STT surengto hakatono nugalėtojas.Kadaise 180 kg svėrusi Gabija Masionytė artėja prie savo tikslo - numesti 100 kg. Anksčiau instagrame tik sau fiksavusi šią kelionę, dabar Gabija su sekėjais dalijasi savo istorija, patarimais ir receptais.Rytoj per LRT pasirodys dokumentinis filmas “Ateities istorija. Lietuva”, skirtas šalies universitetų 100-mečiui. Apie tai - pokalbis su filmo režisiere Giedre Genevičiūte.Garsus grafičių kūrėjas Banksy Rusijos niokojamoje Ukrainoje neseniai paliko savo piešinių. Ką gatvės menas reiškia konfliktų akivaizdoje? Pokalbis su gatvės meno tyrinėtoja Laima Nomeikaite.Ved. Karolina Panto

Rubrikoje „4 milijonai“ - Estijoje gyvenanti LRT laidų vedėja Eglė Daugėlaitė.Sovietų nusikaltimų nebaudžiamumas ir atsakomybės neprisiėmimas už tai, kas vyko mūsų regione pokariu ar per antrą pasaulinį karą, iš dalies ir lemia dabartinį Rusijos karą Ukrainoje, sako MRU Teisės mokyklos prodekanė mokslui, doc. dr. Dovilė Sagatienė. Mokslininkės straipsnis apie sovietų nusikaltimus Lietuvoje publikuotas OXFORD University press, jį galima nemokamai parsisiųsti.„Parašyti knygą buvo gyvybės ir mirties klausimas”, sako Cheryl Diamond, kurios tapatybė buvo klastojama visą gyvenimą. Ji didžiąją gyvenimo dalį su šeima slapstėsi nuo Interpolo, turėjo daugybę pasų ir gyveno penkiuose žemynuose skirtingais vardais. Šį neįprasta istorija surašyta knygoje „Mergina iš niekur”, o autorę kalbino Živilė Kropaitė.Ved. Živilė Kropaitė

„Šiandien Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo. Be jokios abejonės, Lietuva rems šitą poziciją“, po tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė prezidentas Gitanas Nausėda.Ką apie Lenkijoje nukritusias raketas sako Ukraina? Pokalbis su Ukrainos gynybos ministro patarėju Yurijumi Saku.Kaip į saugumo situaciją reaguoja Moldova? Kokią įtaką Moldovoje turi Rusijos agentai? Apie tai pokalbis su Moldovos nepriklausomos spaudos asociacijos vykdomuoju direktoriumi Petru Macovei.Šių metų šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ tikslas – apžvelgti, kas įdomiausio Ukrainos dramaturgijoje buvo sukurta per pastaruosius dešimt metų. Taigi čia pristatomi keturių Ukrainos dramaturgų darbai. Viena iš jų – Lena Liagušonkova – šiandienos laidos viešnia. Festivalyje - jos pjesės „Gorkio motina“ skaitymai (režisierius Jokūbas Brazys). Apie patį „Versmės“ festivalį pasakoja Lietuvos nacionalinio dramos teatro dramaturgas Marius Ivaškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Garsiausi pasaulio ledynai po kelių dešimtmečių gali išnykti, mokslininkai sako, kad tirpstančiame lede esančios medžiagos ateityje gali sukelti pandemiją – išsamiau apie tai klimato rubrikoje su VU profesoriumi Andrejumi Spiridonovu.Geriausiu Lietuvos jaunuoju virėju šiemet pripažintas Paulius Lenkšas. Pas garsaus šefo Gordono Ramzio auklėtinį metus dirbęs pašnekovas sako, kad tai buvo baisi patirtis, tačiau dabar norėtų jam padėkoti.Vakaruose šventinėms reklamoms įprastai skiriami milijonai, čia filmuojasi garsenybės, specialiai perkuriamos gerai žinomos dainos. Kodėl Kalėdinės reklamos tokios svarbios įmonėms? Kaip jos atspindi šiandienines aktualijas bei kiek tam skiriama dėmesio Lietuvoje?Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Italiją pažeidus tarptautinę teisę, nes ši neįsileidžia migrantų. Italijos sprendimą kritikuoja ir Prancūzija, dėl to šalys įsivėlė į ginčą. KokiąVed. Karolina Panto

10–12

Šakietė Birutė Majauskienė anapilin iškeliauti jau padėjo septyniems senjorams, o šiuo metu savo namuose slaugo dvi močiutes. Jos sako neįsivaizduojančios, ką darytų, jei ne Birutės gerumas. Kaip Lietuva prižiūri senjorus, kurie patys savimi negali pasirūpinti? Kaip būtų galima labiau jiems padėti?Valdžiai svarstant, ką daryti su savivaldybėms priklausančiais ugniagesiais, patys gelbėtojai sako, kad padėtis po truputį gerėja, o daug kas priklauso būtent nuo valdžios požiūrio. Kudirkos Naumiesčio ugniagesiai pasakojimas.Artėja išpardavimų metas – Didysis penktadienis, didžiosios metų šventės. Kaip Europoje keičiasi įvairių akcijų taisyklės? Kaip gudrauja prekybininkai? Kur žmonės turi būti budrūs?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ – Islandijoje beveik 10 metų gyvenančios lietuvės Vaidos Bražiūnaitės istorija. Apie islandų tautą, stebinančią gamtą ir Kalėdų tradicijas.Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui? Šią savaitę Lietuvos leidėjams ir institucijoms pristatytos leidybos lengvai suprantama kalba (Easy-to-read) galimybės ir perspektyvos šalyje.„LRT ieško sprendimų“: kaip užtikrinti psichologinę pagalbą mamoms po gimdymo? Diskusija su valdžios atstovais, ekspertais, psichologais.Ved. Karolina Panto

Pasaulio lyderių rubrikoje - JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Pokalbis apie jį su Lietuvos nuolatiniu atstovu JT ambasadoriumi Ryčiu Paulausku.Šalies gyventojai įvairioms medijoms skiria kone 9 valandas per dieną, didžiąją dalį – internetui ir televizijai. Trečdalį šio laiko žmonės naudoja kelias medijas vienu metu. Kaip kinta žmonių medijų vartojimo įpročiai?Ar iš tikrųjų naudojame tik 10 proc. savo smegenų? Mokslininkai sako, kad šie ir panašūs mitai, nors gajūs visuomenėje, dažniau tik trukdo tinkamai ugdyti intelektinius gebėjimus. Išsamiau apie tai - KTU docentė Laura Daniusevičiūtė-Brazaitė.„Neturiu nė vieno juodo drabužio savo spintoje“, – sako tvarios mados puoselėtoja Augustė Barbora, Instagrame geriau žinoma kaip paskyros „dressedherring“ įkūrėja. Ryškius ir originalius drabužių derinius fotografuojanti mergina siekia skatinti žmones apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėse - jos teigimu, laimikių galima rasti visur, tik reikia laiko ir šiek tiek sėkmės.Ved. Karolina Panto

Klimato kaitos rubrika. Pokalbis apie ugnies ekologiją. Imtis gamtotvarkos darbų miškuose ir pievose lietuvių mokslininkai ruošiasi pasitelkę kontroliuojamą deginimą.Du trečdaliai lietuvių pritaria civilinei sąjungai, maždaug pusė - tos pačios lyties. Kaip keičiasi tautiečių nuostatos?Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip neseniai pagimdžiusioms mamoms padėti stiprinti psichologinę sveikatą ir išvengti pogimdyminės depresijos. Kiek tam naudinga dailės terapija?Kaip vaikus mokyti dantų priežiūros ir išguiti baimę eiti pas odontologą? Papasakos pasakų knygą vaikams parašiusi gydytoja ortodontė.Kuo pasižymi minimalistinis menas? Pokalbis su Mo muziejaus atstovu + konkursas klausytojams.O laidos pabaigoje - Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Laidos dešimt dvylika mokslo rubrikoje pokalbis su Giedre Plepyte Davidavičiene, kuri nagrinėja laimę ir kalbėjosi su Lietuvoje dirbančiais laimės mokytojais.NEPATIKIMI ASMENYS – tai prieš kelerius metus socialiniame tinkle Facebook Dainiaus Dainausko sukurta sukčius demaskuojanti grupė.Kasdien šalies muzikos mokymo įstaigų, bibliotekų kopijavimo aparatai pagamina begales natų kopijų ir tai yra visiems įprasta praktika. Tačiau mažai kas susimąsto ar tiesiog nežino, kad muzikinių kūrinių natos yra saugomi autorių teisių objektai ir jų kopijavimas yra draudžiamas. Todėl Lietuvos muzikos informacijos centras ėmėsi iniciatyvos apie tai kalbėti ir suteikti visuomenei daugiau informacijos, kaip šias problemas spręsti. Mūsų studijoje – muzikos informacijos centro Lietuvos muzikosLietuvos miestuose renkamas parafinas, vaškas ir kitos medžiagos apkasų žvakėms Ukrainai gaminti. Žvakės šalant orams tampa vis reikalingesnės.

Sveikatos specialistai ragina nepamiršti Covid-19 viruso ir skiepytis. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, skiepijimo tempai kol kas lėti.Aplinkosaugininkai visą lapkritį tikrina autoservisus – aiškinasi, ar jie legalūs, ar tinkamai tvarko atliekas, ar jie nesišildo degindami skudurus, tepalus.„Pamažu integruojamės į Europą. Ir aš visa tai matau per langus“, – juokiasi Eugenijus Kaminskas, gyvenantis prie Lenkiją ir Lietuvą jungiančių elektros ir dujų trasų. Koks gyvenimas pasienyje su Lenkija? Ar tikrai Lenkijoje viskas pigiau? Ir kaip besikeičiančius dviejų valstybių santykius jaučia pasienio žmonės? 60-metį Eugenijų Kaminską jo namuose Žemaitkiemio kaime, Lazdijų rajone, aplankė Vilniaus universiteto Konunikacijos fakulteto žurnalistkos studentas Jonas Minialga.LRT pristato naują tinklalaidę „Gaono kodas“, kuri pasakos apie jau beveik išnykusią žydų bendruomenę, šimtus metų drauge kūrusią Lietuvos valstybę. Su tinklalaidėse kūrėjais kalbėsime maždaug 11.30 val.Ved. Edvardas Kubilius

Apie motinystę ir gyvenimą Vokietijoje - Hamburge gyvenanti žurnalistė Vytenė Stašaitytė.Šiemet į informacinių technologijų krypčių studijų programas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 71 proc. daugiau moterų nefu pernai, rodo pirmą kartą skelbiamas Moterų technologijų srityje barometras. Iš kur šis šuolis? Ką jis rodo? VU Matematikos ir informatikos fakulteto strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė, doc. Jurgita Markevičiūtė ir IT įmonės Adform programuotoja Monika Kaltenytė.Kiek atsakymų apie smurtą prieš moteris galima rasti istorijos kloduose? Kokias jas pateikia istorikai? Monografijoje „Pati kalta?“ Smurto prieš moteris istorija XX a. Lietuvoje“ analizuojama smurto prieš moteris formų ir socialinių praktikų visuma XX a. Lietuvoje, siekiama paaiškinti šio fenomeno priežastis, veiksnius ir kilmę. Ikimodernioje visuomenėje moteris buvo ekonomiškai, teisiškai ir tradiciškai priklausoma nuo vyro, o smurtas prieš moterį – dažnas patriarchalinės visuomenės reiškinys. Jos autorės - Monika Rogers (Kareniauskaitė) ir Sigita Černevičiūtė.MO muziejus su LRT jau 3 kartą kviečia žaisti MOdisėją - virtualų modernaus meno žaidimą. Žaidimas vyks internetinėje svetainėje mo.lrt.lt, o į jį registruotis galima jau dabar - iki lapkričio 10-osios. O jūs irgi galėsit žaisti - atsakyti į klausimą, laimėti puikių prizų, kvietimų į muziejų, knygų.Eteryje MO muziejaus kuratorė Ugnė Paberžytė. Šiandien prieš žaidimą kalbėsim apie popartą.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Ar kokybišką mėsą valgė vilniečiai? Kokiais arkliais jodinėjo? Kuo buvo ypatingi vilniečių šunys? Apie visa tai savo paskaitoje apie Vilnių ir gyvūnus ir laidoje pasakoja dr. Giedrė Piličiauskienė.Pasaulio lyderių rubrikoje apie trečią kartą Kinijos vadovu tapusį Xi Jinpingą. Apie jo asmenybės bruožus, šeimą, formavusius įvykius ir sutelktą galią pokalbis su Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaite-Ambutavičiene.Apie gedulą dėl artimojo netekties – kiek jis trunka, kaip neužsibūti per ilgai ir kaip padėti gedinčiajam? Pokalbis su psichologe Vaiva Klimaite.Pokalbis su daininke Laurita Peleniūte apie Ilgių dainas, skirtas pagerbti išėjusius artimuosius ir išdainuoti bei išverkti ilgesį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tvarus sunkusis komercinis transportas – kada Lietuvoje tai būtų realu? Pokalbis su „Scania Lietuva“ regiono vadovu Dariumi Snieška.Lapkričio 1 dieną minime ne tik Visų Šventųjų dieną, bet ir pasaulinę veganų dieną. Kokie veganiškos mitybos privalumai? Apie tai su augalinės mitybos mokytoja Audra Girijote.Partijos iš esmės yra sutarusios, kad dėl daugybinės pilietybės turėtų būti pakartotiniai rengiamas referendumas, ieškoma kokia galėtų būti klausimo formuluotė. Ką apie tai mano pasaulio lietuviai? Pašnekovė - Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.Kokios esminės Vėlinių tradicijos? Pasakoja VDU docentas, etnologas Arūnas Vaicekauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidos mokslo rubrikoje kalbamės su Veronika Urbonaite-Barkauskiene, tyrinėjusia, kaip keitėsi grafičių kultūra Lietuvoje nuo vėlyvojo sovietmečio iki dabar?Pokalbis su geografu Rytu Šalna apie Sacharos dykumą.Su Augustinu Žemaičiu ir Aiste Žemaitiene leidžiamės į lietuvių kapines JAV.Kaip gyvena žmonės Lietuvos pasienyje su Lenkija? Lazdijų miesto centre sutikta senolė Onutė pasakoja, kad čia žmonės baiminasi šildymo kainų, tačiau giria drausmingą policijos darbą. Onutei - 86-eri, vaikystė prabėgo skurdžiai, todėl prisiminimai apie Lazdijus pokario metais ne patys gražiausi.Ved. Rūta Kupetytė

Likus mažiau nei metams iki savivaldos rinkimų, gyventojai paprastai ir patogiai gali patikrinti, kaip jų išrinktiems merams sekasi įgyvendinti prieš rinkimus duotus pažadus.Prasideda aviacijos žiemos sezonas. Dalies krypčių nebelieka, bet atsiranda naujų, pvz., į slidinėjimo kurortus. Iš viso žiemą Lietuvos gyventojai galės rinktis iš 69 skirtingų skrydžių.„Esu ir Latvijos, ir Lietuvos patriotas“, – sako Latvijos nepriklausomybės akto signataras, profesorius emeritas Valdemaras Strikis. Jis džiaugiasi, kad šiandien Lietuvos ir Latvijos santykiai geri, bet pabrėžia, kad Lietuvai pasisekė šiek tiek labiau nei Latvijai, nes jai daugiau problemų kyla dėl Latvijoje gyvenančios gausios rusų tautinės mažumos. Pokalbis su profesoriumi Valdemaru Strikiu – po 11 val. žinių.MO muziejus ir LRT jau trečius metus kviečia dalyvauti internetiniame žaidime „MOdisėja“, kuris padeda daugiau sužinoti apie modernųjį meną.Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis su Sicilijoje viešbutį ir restoraną su vyru turinčia Simona Crisafulli.Išleista knyga apie asmenines bibliotekas „Gyvenimas tarp knygų“. Kokias knygas vertina tie, kurių gyvenimas susijęs su knygomis – bibliofilai, mokslininkai, rašytojai, vertėjai? Laidoje lankosi 2 iš 3 knygos autorių - Jūratė Jaseliūnienė (Samušytė) ir Asta Lipštaitė.Šiandien minima žvalgų diena. Pokalbis su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyresniuoju istoriku dr. Severinu Vaitiekumi apie Lietuvos žvalgybos istoriją, jos ryšius su ukrainiečių žvalgyba ir žvalgybos svarbą karo Ukrainoje kontekste.LRT.lt tęsia projektą „Gyvenu taupiau“. Rugsėjo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje siekė virš 20 proc. Žmonių santaupos nuvertėja, tai ar verta taupyti? O ką daryti tiems, kurie jau turi santaupų, kad pinigai neprarastų savo vertės?Lietuvoje atliktas įdomus tyrimas, rodantis, kas lemia, kad žmogus yra linkęs tikėti sąmokslo teorijomis. Apie tai, kas buvo atrasta – LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su „LDK palikuonys“ vadovu Gediminu Armonavičiumi apie „Azov“ pulko vadą Denisą Prokopenką - jo asmenines sąvybes ir esminius biografijos faktus.Fotografo Eugenijaus Kavaliausko nuotrauka – skruzdėlė stambiu planu nugalėjo „Nikon“ fotografijos konkurse. Pokalbis su juo ne tik apie šią, personažą iš siaubo filmo primenančią, fotografiją, bet ir apskritai apie aistrą fotografuoti vabdzdžius.Kaip sudaromos orų prognozės aviacijai? Kuo jos skiriasi nuo įprastų? Dėl kokių orų reiškinių dažniausiai negali kilti ir leistis lėktuvai? Apie tai su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus aviacinių prognozių patarėja Dovile Keršyte.Knygas ir kitus leidinius skaitytojai nemokamai gali atsisiųsti iš bet kokios Lietuvos viešosios bibliotekos. Ar tai išaugins skaitytojų gretas?Iki lapkričio 24 d. Vilniuje bus galima važiuoti knygiabusu, tai 7 numeriu pažymėtas troleibusas, kuriame galima susipažinti su vaikų ir paauglių literatūra.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva skatins vandenilio naudojimą transporte, sako susiekimo ministras Marius Skuodis. Ko reikia, kad vandenilis pakeistų dabar naudojamus degalus? Pokalbis su Lietuvos energetikos instituto Vandenilio energetikos technologijų centro vadovu Dariumi Milčiumi.Spalio 25-ąją minime Konstitucijos 30-metį. Kiek šiandien ja vadovaujamės? Pokalbis su Konstitucinio Teismo pirmininke Danute Jočiene.Koks moterų vaidmuo ginkluotoje rezistencijoje Antrojo pasaulinio karo metais ir pokario laikotarpiu? Apie tai su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Istorinių tyrimų programų skyriaus vedėja Ramona Staveckaitė- otari ir to paties centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vyriausiuoju istoriku Andriumi Tumavičiumi.Pokalbis apie rašymą ir kaip gimsta knyga su ką tik savo ketvirtąją knygą „Pasibaidęs Dievo žirgas“ pristačiusiu aktoriumi, atlikėju, rašytoju Juozu GaižauskuVed. Agnė Skamarakaitė

Kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti kovos su klimato krize tikslus? Kaip šiuos planus keičia geopolitiniai įvykiai ir energetikos krizė? Kaip komunikuoti apie klimato problemas, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų? Ir ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų, kad tausotų planetą? Ekspertų diskusijos ir įžvalgos – laidoje, skirtoje tarptautinei klimato kaitos dienai.Ved. Karolina Panto

Šiandien – 60 metų, kai Lietuvos radijas transliuoja laidą žemdirbiams „Gimtoji žemė“. Tai viena ilgiausiai be pertraukos kuriamų LRT RADIJO laidų.Briuselyje posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba sutarė, kad turi būti įvestos dujų kainų lubos. Šis politinis sprendimas yra būtent toks, kokio norėjo Lietuva, bet šiek tiek skiriasi nuo plano, kurį antradienį pristatė Europos Komisija. Kas toliau?Nors elektrinis paspirtukas – smagi ir labai patogi transporto priemonė, vis dažniau girdime vairuotojų ir ypač pėsčiųjų pasipiktinimą. Dėl to Seimas svarsto griežtinti elektrinių paspirtukų reguliavimą.Maždaug prieš pusantrų metų susibūrusi vokalinės perkusijos grupė „Beatbox Alive“ pristato pirmąjį savo kūrybos vaisių – dainą. Kaip ji skamba ir kaip šiandien gyvena vokalinės perkusijos kūrėjai?Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis apie Amerikos lietuvių šaknų paieškas su JAV gyvenančia Karile Vaitkute. Ji žmonėms padeda atrasti savo protėvius – atlieka genealoginius tyrimus.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje sportuoja labai mažai vaikų su negalia. Sporto veiklose dalyvauja 2 iš 100 turinčių negalią žmonių. Kaip gerinti situaciją pokalbis su Paralimpinio komiteto prezidentu Mindaugu Biliumi ir komiteto plėtros vadove Asta Narmonte.Kuriamas filmas-metraštis apie Vilnių. Prie 700-nių šimtų metų jubiliejaus proga kuriamo projekto kviečiami prisidėti visi gyventojai. Pokalbis su idėjos sumanytoja Živile Diawara.Kodėl žarnynas vadinamas „antrosiomis smegenimis“? Žarnyne išsidėstę per 100 mlrd. nervinių ląstelių – daugiau nei galvos ir nugaros smegenyse. Apie žarnyno įtaką mąstymui, nuotaikai ir organizmo sveikatai – pokalbis su gydytoja gastroenterologe Agne Šiatkiene ir klausytojais.„LRT faktų“ rubrikoje – Jurga Bakaitė kalbino JAV Drexel universitete dėstančią docentę Astą Zelenkauskaitę apie jos išleistą knygą, kurioje mokslininkė pasakoja apie Rusijos įtaką socialiniuose tinkluose.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pasaulio lyderių rubrikoje pokalbis su LRT Radijo bendradarbe Italijoje Daiva Lapėnaite apie tai kas yra rinkimus šioje šalyje laimėjusi Giorgia Meloni?Lietuvos politinių kalinių, tremtinių, partizanų naudoti prietaisai, simbolinės relikvijos, dokumentų slėptuvės ir kita – tai galima išvysti buvusio KGB vidaus kalėjimo-tardymo izoliatoriaus kamerose naujoje parodoje „30 daiktų iš muziejaus rinkinių“. Pokalbis su parodos kuratore, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyresniąja patarėja muziejinei veiklai Ramune Driaučiūnaite.„Mums, ukrainiečiams, patys artimiausi yra lietuviai, lenkai ir britai – tai tie žmonės, kurie mums padeda iš visos širdies, kurie mums atiduoda viską tam, kad mes nugalėtume šiuos agresorius, o visas likęs pasaulis mus užjaučia sakydami, kad taip, mes jus palaikome, tačiau dalinamės tik trupinukais, bet mums to nepakanka. Aš galiu pasakyti, kad labai svarbų vaidmenį atliko mūsų vidinė jėga – kad mes susivienijome, karas mus suvienijo ir technika, kurią mums perduoda vakarai vaidina labai svarbų vaidmenį, todėl, kad ją turėdami mes naikiname priešo ginklus ir jie nebeturi, iš kur jos imti“, sako Ukrainos 35 jūros pėstininkų brigados žvalgybos padalinio štabo seržantas Ruslanas Pustovoitas.„Žinote, kad rusų kalboje „krovinys 200“ reiškia mirusįjį, žuvusį, o „kroviniu 500“ po vasaros, po mūsų aktyvaus darbo, po to, kai mes paskelbėme, kad į mus kreipėsi daugiau nei 500 kariškių, norinčių nutraukti kontraktus, „kroviniu 500“ pradėjo vadinti tuos, kurie atsisako dalyvauti kare ir nutraukia kontraktus. Vasarą, manau, ir ukrainiečiai, ir daugelis mąstančių Rusijos gyventojų suprato, kad gyvos jėgos dalyvauti kare praktiškai jau nėra. Dėl to Putinas buvo priverstas skelbti mobilizaciją, nes tuo metu kaip sakoma suprato, kad „kvailių jau nebėra“, sako fondo „Laisva Buriatija“ prezidentė Aleksandra Garmažapova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Delfto technologijos universiteto magistro studentė Justė Motuzaitė pasiūlė įrankį, kuris gali tapti vienu iš būdų saugoti laukinę bioįvairovę mieste.Artėja kitų metų Eurovizija – kuo ji jau skiriasi nuo pastarųjų metų konkursų? Pokalbis su Eurovizijos apžvalgininkais.Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai JAV vykusiame stipriausiųjų čempionate iškovojo sidabro medalius.Džiaugsmas lietuvių kino kūrėjų sėkme - animacinis filmas, kurtas su Armėnijos ir Vokietijos komandomis, pretenduoja į vadinamąjį Azijos Oskarą.Daugiau nei trečdalis lietuvių per pastaruosius trejus metus sumažino arba bandė sumažinti mėsos suvartojimą. Kas lėmė šiuos rezultatus?Ved. Karolina Panto

NASA paskelbė, kad savo raketą į mėnulį dar kartą mėgins paleisti lapkričio 14 d. Apie šios misijs svarbą pokalbis su Fizinių ir technologijos mokslų centro astrofiziku dr. Kastyčiu Zubovu.Šiuo metu Pekine vyksta 20-asis Kinijos komunistų partijos nacionalinis kongresas. Dešimtmetį prie šalies vairo stovintis Xi Jinpingas jį atidarydamas sakė, kad „Kinijos tarptautinė įtaka, patrauklumas ir galia formuoti pasaulį smarkiai išaugo“. Pokalbis šia tema su Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovu Linu Didvaliu.Sakartvele dėl didelio iš Rusijos pabėgusių žmonių skaičių kyla įtampų. Vietos gyventojai imasi ir partizaninių akcijų – apklijuoja mašinas su rusiškais numeriais lipdukais „Rusijos federacijos piliečiai, jums čia ne vieta!“. Apie tai pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Šie metai yra paskelbti Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko metais. Spalio 18 d. Vabalninko Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios šventoriuje bus atidengta ir pašventinta Šv. Kazimiero stela, skirta monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atminimui. Pokalbyje dalyvaujaknygų autorė Ramunė Sakalauskaitė, skulptorius Jonas Gencevičius, fotografas Vytautas Daraškevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dalis visuomenės piktinasi, o dalis nesupranta, ką blogo pasakė prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kariuomenę palyginęs su mergina. Kaip turėtų kalbėti politikai, kad nieko neįžeistų? Kiek Jūs tokio pobūdžio pasisakymuose įžvelgiate seksizmo, stereotipizavimoLietuvoje veikia melo detektorius, kuriuo gali naudotis privatūs asmenys. Daugiausia kreipiasi poros, norėdamos išaiškinti partnerio neištikimybę, ir verslas, norėdamas išaiškinti nesąžiningus darbuotojus. Pokalbis su šio modernaus ir reto melo detektoriaus savininku, teisės psichologu Povilu Pigaga.Kaip didmiesčiams sekasi iš daugiabučių namų kiemų šalinti nebenaudojamus, surūdijusius ir apdaužytus automobilius?Dieną – žuvininkas, o naktį – didžėjus. Toks yra 45-erių Laurynas Dapšys, Vilniaus baruose iš vinilinių plokštelių leidžiantis muziką ir keliantis žmonėms nuotaiką.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - profesorė Dovilė Budrytė, politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnet College (JAV), šiandien taip pat dalyvaujanti festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje apie traumos palikimą iš kartos į kartą. Kaip trauma perduodama iš kartos į kartą? Kodėl mums tai dar aktualiau dabar, Rusijai tęsiant brutalų karą Ukrainoje?Kiek Lietuvoje artėjame prie pozityvios senatvės įgyvendinimo? Kiek senatvė iš tiesų tampa vis labiau ori? Pokalbis su klausytojais ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto "Senjoro" programos vadove Rugile Bitautaite.Kuo ypatingas teismo medicinos patologo darbas? Ar skrosti žudiką turi su tokia pat pagarba, kaip kitus? Ar verta susitikti su mirusiojo, kurį skrodei, artimaisiais? Kaip gelbėtis nuo potrauminio streso sindromo, kurį, pasirodo, per daug metų darbo gali užsitarnauti? Visa tai klausimai, kuriuos Lietuvoje itin išpopuliarėjusioje knygoje „Ne sava mirtimi“ kelia daktaras Richardas Shepherdas, kuris dalyvavo aiškinantis princesės Dianos mirties priežastis ir tiriant kitas svarbiausias Jungtinės Karalystės bylas. Pokalbis su žinomu britų medicinos patologu - per LRT radiją.LRT.LT portalo „Gyvenu taupiau“ rubrika.LRT faktaiAUKSINIS PROTASVed. Živilė Kropaitė

Čečėnų lyderiui Ramzanui Kadyrovui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai suteikė vieną aukščiausių šalyje karinių laipsnių - generolo pulkininko. R. Kadyrovas pastaruoju metu didina savo įtaką Rusijoje, kritikuoja kariuomenės vadovybę už pralaimėjimus Ukrainoje. Kokia tai asmenybė, kaip jis formavosi ir kokie jo santykiai su Vladimiru Putinu? Apie tai sukarybos apžvalgininku Egidijumi Papečkiu.Spalio 12 d. minima ispanų kalbos diena. Kiek lietuviai nori mokytis šios kalbos? Pokalbis su Ispanų kalbos dėstytoju Alfonso Rascon.Ką žinome apie pagoniškų laikų Vilnių? Laidoje sveičiuojasi Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojai, archeologai dr. Irma Kaplūnaitė ir dr. Rytis Jonaitis.Menininkas Gitenis Umbrasas kuria didžiulę Šv. Kristoforo mozaiką, kuri savo vietą ras ant Vilniaus miesto savivaldybės fasado.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie žiedinę ekonomiką su VŠĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėju Domantu Tracevičiumi.Spalio 11 dieną minima pasaulinė nutukimo diena. Kaip išsaugoti sveikatai palankų kūno svorį? Apie tai su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene.Pokalbis su režisieriumi Emiliu Vėlyviu apie jo naujausią filmą „Piktųjų karta“.Viena filmo „Piktųjų karta“ temų - KGB palikimas, darantis mums įtaką ir šiandien. Ar tikrai vis dar tebedaro tą įtaką? Kaip būtų galima įvertinti liustracijos procesą Lietuvoje? Apie tai su buvusia Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadove Birute Terese Burauskaite.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos? Atsakymo į šį klausimą ieškome su Vilniaus universiteto docentu Daumantu Stumbriu.Savaitgalį visų akys buvo nukreiptos į susprogdintą Krymo tiltą. Versijų, kas tai padarė – daugybė. Jas aptariame su politologu Alvydu Medalinsku.Ne tik Lietuvos gyventojai pastaruoju metu suka galvas, kaip sutaupyti energiją, bet ir visa Europa. Kai kur dėl spaudimo taupyti jau net kyla protestai. Kaip energiją taupo Europa?Ką reiškė vaikystė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų tautų respublikos laikais? Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – būtent tokiu pavadinimu šią savaitę bus atidaryta paroda Valdovų rūmuose.Ved. Rūta Kupetytė

Per metus pasitaiko bent po kelis šimtus atvejų, kai žmonės klastoja valstybinius numerius, o pastaruoju metu policija stebi ir naują tendenciją – Rusijos piliečiai, bandydami nuslėpti, iš kur yra, užsideda suklastotus numerius.Lietuva turi naują someljė čempionę – Kamilę Bartusevičiūtę, kuri yra pirmoji moteris, laimėjusi someljė čempionatą. Kaip tapti geru somejė? Kokie yra šio darbo niuansai?Lietuvoje daugėja žmonių, kurie nebegali susimokėti įmokų už pasiimtas vartojimo paskolas ar lizingu nusipirktus daiktus. Specialistai sako, kad tai – ne tragedija, bet būtina nesislapstyti ir tartis su tuo, kuriam esi įsipareigojęs mokėti įmokas.Artėjant žiemai, daugybė žmonių ruošiasi ir šaldikliuose kaupia gėrybes – uogas, vaisius, daržoves. Kaip teisingai užšaldyti gėrybes, kad jos kaip įmanoma mažiau prarastų savo naudingųjų savybių?Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ laukia pažintis su Lietuvos-Norvegijos prekybos rūmų vykdančiąji direktore Simona Simonavičiūte.Beveik pusė lietuvių rudenį jaučia išaugusį stresą. Kaip savimi pasirūpinti, pataria psichologė Ugnė Juodytė.Kylančios energijos kainos verčia nerimauti. Visuomeninė elektros kaina kitąmet galėtų būti dvigubai, o dujų – trigubai didesnė, sako energetikos ekspertai ir priduria, kad finansinė našta gyventojams išaugs. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių priemonių, siekdamos valdyti kylančias kainas, ėmėsi kitos valstybės.Portalas LRT.lt tęsia projektą „Gyvenu taupiau“. Šįkart kolegos domisi išlaidomis maistui. Ką daryti, kad maistui išleistume mažiau?O laidos pabaigoje - žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Vladimirui Putinui spalio 7 dieną sukanka 70 metų. Esminius jo biografijos momentus, veiklą KGB, charakterio bruožus aptariame su analitiku Mariumi Laurinavičiumi.„Sengirės fondo“ miškuose atrastas itin retas grybas – mėlynlakštė mažasporė. Pokalbis su mokslininke, mikologe dr. Reda Iršėnaite ir „Sengirės fondo“ vadovu Mindaugu Survila.Kada realu, kad Ukraina taptų NATO nare? Apie tai su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.Spalio 5 dieną minima Tarptautinė mokytojų diena. Šią dieną apdovanojami metų mokytojai, laidoje pokalbis su dviem metų mokytojomis - Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja metodininke Irma Krivickiene ir Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja eksperte Aukse Pukinskiene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ką karo akivaizdoje gali teatras? Pokalbos su iš Ukrainos grįžusiu režisieriumi Oskaru Koršunovu.Prieš kurį laiką Lietuvoje įkurtas Psichotraumatologijos centras, teikiantis pagalbą ukrainiečiams. Kaip sekasi tai daryti? Apie tai kalbamės su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu Marcinkevičiumi.Kaip teisingai atsikratyti elektronikos atliekų? Pokalbis su aplinkos ministerijos viceministre Raminta Radavičiene.Lietuviai pirmą kartą dalyvavo pasaulio banglenčių čempionate. Pokalbis subanglentininku Girmantu Neniškiu.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kokių priemonių energetikos krizės kontekste imasi kitos valstybės. Graikijoje gyventojai ir verslai jau džiaugiasi valstybės teikiamomiis subsidijomis. Ir nors gaunama parama vertinama teigiamai, žmonės baiminasi, ar valstybė bus pajėgi skirti pagalbą ir ateityje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į Lietuvą atvykstant fizikos Nobelio premijos laureatui Viljamui Danieliui Filipsui, apie darbo su šaltaisiais atomais svarbą pasakoja fizikos mokslų daktarė Mažena Mackoit-Sinkevičienė.Kapie patraukliai nufotografuoti pastatą? Minint pasaulinę architektūros dieną - pokalbis su architektu, architektūros fotografu Norbert Tukaj.Užsienio tyrimai rodo, kad žmonės vis mažiau pasitiki influenceriais. Kaip ir kodėl pasikeitė požiūris į jų kuriamą turinį? Kokia situacija Lietuvoje? Ko dabar ieško socialinių tinklų vartotojai? Pokalbis su influenceriai.lt vadove Laura Aleksandraviče, komunikacijos eksperte Laura Dabulyte, psichologe Ugne Juodyte.Vištyčio gyventoja Marijona Žukauskienė pro savo namo langus mato Rusijos pasieniečių postą. Ant Rytų ir Vakarų civilizacijas skiriančios ribos gyvenančią Marijoną kalbino Daumantas Butkus.Ved. Karolina Panto

Politikai nesutaria, ką daryti su alkoholio prekyba ir reklama – ją švelninti ar nieko nekeisti. Maža to, dalis politikų užsimena, kad alkoholio vartojimas Lietuvoje pastaruoju metu ne tik kad nemažėja, bet ir auga. Ar tikrai? Ir ką reikėtų daryti su alkoholio kontrole – nieko ar visgi ją švelninti?Bausmę atliekančios Erika ir Inga jau metus kasdien važiuoja į darbą – dirba, užsidirba ir tuo labai džiaugiasi. Kokios nuteistųjų galimybės dirbti? Kodėl verslas juos įdarbina? Kodėl apskritai svarbu, kad nuteistieji dirbtų?Atlikėjas Dominykas Vaitiekūnas pristato provokuojantį vaizdo klipą, kuris pašiepia žmonių neigiamą nuomonę apie LGBTQ bendruomenę, labiausiai paplitusius stereotipus.Savo arkliu nebegalintis pasirūpinti 87-erių senolis jį atidavė nepažįstamam ūkininkui, o šis gyvulį pradangino. Įtariama, kad ūkininkas arklį pardavė Lenkijos mėsininkams. Kaip ir kam atiduoti gyvulį, kuriuo nebegalime pasirūpinti? Ko kiekvienas iš mūsų galėtų pasimokyti iš šios istorijos?Ved. Edvardas Kubilius

Paulius Kaliačius iš Londono.Švenčionėliai tampa traukos centru ir siūlo savo kaip kūrybinių industrijų miestelio viziją. Dar 2017 m. į Švenčionėlius persikėlę kūrybinių industrijų atstovai įkūrė bendruomenę, kurią nuolat papildo nauji nariai. Į miesto pokyčių procesą įtraukiami ne tik naujakuriai, bet ir rajono savivaldybė, kiti vietos gyventojai.Tai „Lietuvos galios“ platformoje prisistatanti iniciatyva „Miško uostas“, kurios pagrindinis tikslas – vystyti įvairiausius projektus, atkuriant apleistas miestelio erdves ir sudarant sąlygas kurtis įvairioms kitoms iniciatyvoms, menininkams, verslams. Eteryje Guoda Bardauskaitė, Miško uosto bendraįkūrėja ir bendruomenės narys Antanas Bernatonis.Kaip sėkmingai į mokyklas integruoti kitakalbius vaikus? Ką daryti pedagogams, kurių darželių grupėse, mokyklų klasėse yra pabėgėlių, lietuviškai nekalbančių reemigrantų, lenkakalbių, rusakalbių vaikų? Ką Lietuva turėtų daryti, kad suaugusių pabėgėlių kalbinė ir kultūrinė integracija būtų sėkminga? Tai klausimai, kuriuos atsakys Taikomosios kalbotyros konferencijoje viešinti dvikalbystę visą gyvenimą tyrusi mokslininkė, srities pirmeivė Annick De Houwer, taip pat laidoje svečiuosis Inga Hilbig iš VU Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto.LRT.lt domisi, kaip gyventi taupiau, ofaktus tikrina rubrika LRT Faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Popiežius Pranciškus kurį laiką buvo kritikuojamas dėl per švelnios retorikos karo Ukrainoje klausimu. Apie popiežiaus nuostatas ir biografiją išsamiai pasikalbėsime su Bernardinai.lt vyr. redaktoriumi Giedriumi Tamaševičiumi.Spalio 1 d. nuo vaikystės cerebriniu paralyžiumi serganti Ajana Lolat kartu su savo šunimi asistentu sieks Gineso rekordo – ramentais ketina nueiti 15 kilometrų. Tai būtų ilgiausias atstumas, kurį žmogus su ramentais yra įveikęs per 12 valandų.Apie Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją, iš šalies bėgančius šaukiamojo amžiaus vyrus ir kodėl rusai neprotestuoja su Lietuvoje gyvenančiu rusu Viktoru Voroncovu.Kaip stiprinti tėvų ir vaikų ryšį? Kaip tėvams geriau suprasti savo vaikų pasaulį? Pokalbis apie patyriminę-edukacinę tėvystės programą „Švyturys“.Jame dalyvauja Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkė, Vilniaus psichoterapijos studijos psichologė dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė ir Vilniaus psichoterapijos studijos viena iš įkūrėjų bei psichodinaminės krypties psichologė-psichoterapeutė dr. Izabelė Grauslienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kauno technologijos universtetas siekia, kad studentų miestelio pastatuose atsinaujinančios energetikos naudojimas padidėtų 30 proc. Ant 7 pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės, universitetas nusipirko dalį neseniai pradėjusio veikti saulės parko Lazdijų rajone.Dagestane - didžiausi protestai Rusijoje dėl Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos. Kodėl būtent čia? Kokia situacija Čečėnijoje, ar gali ir į ten persimesti protestai? Pokalbis su pirmojo Čečėnijos prezidento, nužudyto Rusijos spec. tarnybų, Džocharo Dudajevo žmona Ala Dudajeva.Kaip tai įmanoma XXI amžiuje? Tokį klausimą kelia išvaduotose Charkivo srities teritorijose lankęsis karybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir savo akimis matęs okupantų žiaurumo pėdsakus.Baltų apdovanojimas šiais metais įteiktas vertėjai Dacei Meierei, kurios dėka Latvijos skaitytojai gali susispažinti su Sigito Parulskio, Undinės Radzevičiūtės, Tomo Dirgėlos, Kristinos Sabaliauskaitės kūryba.Ved. Agnė Skamarakaitė

Švietimo srityje dirbantys ekspertai pastebi, kad nuo pat mokslo metų pradžios į vienas pamokas moksleiviai keliauja su džiaugsmu, į kitas – tarsi prisiversdami. Paprastai nemėgstamomis ar net nuobodžiomis tampa tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos pamokos, laikomos neįdomiomis ir „sausomis“. Mokslininkai įsitikinę, kad situaciją pakeistų ne vertimas moksleivius „kalti“ iš vadovėlio, o mokymasis tyrinėjant ir kuriant.Kodėl bijoma įdarbinti neįgalų žmogų? Socialinė iniciatyva VšĮ „Skirtingos Spalvos“ pristato į žmonių su negalia įdarbinimą orientuotą kampaniją „Įgalink“. Jos tikslas – padėti pasiruošti darbdaviams įdarbinti negalią turintį žmogų.Tyrimai rodo, kad 8 iš 10-ies dirbančiųjų norėtų išmokti užsienio kalbos ar pagerinti turimas žinias. Minint Europos kalbų dieną, diskusija: kokios užsienio kalbos yra populiariausias pasirinkimas, o kokias kalbas perspektyviomis mato ekspertai?LRT vis didesnį dėmesį skiria vaikams ir jaunimui skirto turinio kūrimui. Išsamiau apie tai pasakoja LRT vaikų ir jaunimo turinio redaktorė Aistė Jūrė.O laidos pabaigoje - žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono apskrityse rugsėjo 24-27 d. organizuojami referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Apie juos iš teisinės pusės su VU teisės fakulteto docente Indre Isokaite Valuže.Kokių iššūkių kyla užtikrinant saugumą Vilniaus oro uoste? Kiek čia svarbios naujausios technologijos? Kokių kuriozinių situacijų pasitaiko?Pokalbis su Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus vadovu Jonu Kliuku.Lietuvos pėsčiųjų asociacija nutarė pati spręsti bet kaip paliktų paspirtukų klausimą – sukrovė juos, nuvežė prie įmonės „Bolt Services LT“ biuro durų ir išrašė sąskaitą. Ko tokiu elgesiu siekia pasakoja Pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas.Žalčiai dabar traukia į žiemojimo vietas, vairuotojai raginami būti atidūs ir saugoti žalčius. Pokalbis apie žalčius su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėju Mindaugu Kirstuku ir Asvejos regioninio parko Radvilų rūmų ekspozicijos specialiste Gema Kuoriene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtos kartos lietuvė iš Argentinos. Caterina Reissenveber šiuo metu gyvena, dirba ir mokosi Kaune. Pokalbis, kodėl ji viena, be šeimos, nusprendė atvykti į Lietuvą iš Argentinos.Lietuvos kultūros tarybos atliktas tyrimas parodė, kad dvigubai daugiau vyrų nei moterų į rankas gauna didesnį nei 1200 eurų atlyginimą į rankas. Apie to priežastis pokablis su tyrėjomis.Kiek moksleiviams tenka keliauti nuo namų iki mokyklos? Diskusija apie atstumą nuo namų iki mokyklos.Iniciatyva seneliams. Idėja kolekcionuoti senelių patarimus ir juos sudėti į vieną knygą. Pokalbis su iniciatyvos autoriumi Benediktu Žemaičiu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Apie aplinkosaugos ir klimato aktyvistę Greta Thunberg. kalbamės su Švedijoje gyvenančiomis Vaida Strazda ir Ugne Meidute.Šiandien minima tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Kaip iki gilios senatvės išsaugoti smegenų sveikatą ir gyvybingumą? Pokalbis su neuropsichologe, portalo neuropaskaitos.lt įkūrėja Ramune Dirvanskiene.Ukraina pagamina elektros energijos daugiau nei jai reikia. Ukraina jau pradėjo eksportuoti elektrą į ES šalis, tačiau kur kas mažiau nei galėtų. Viena iš problemų – neveikianti Lenkijos ir Ukrainos elektros jungtis. Kokios galimybės importuoti elektrą iš Ukrainos? Apie tai su „Litgrid“ vadovu Roku Masiuliu ir LRT Radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Lietuvos alpinistai senjorai atkartojo 1977 m. žygį ir įkopė į Kauno viršūnę Pamyre. Apie tai pasakoja ekspedicijos vadovas Alvydas Peištaras.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvė Meda Surdokaitė pelnė pirmąją vietą Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.Kaip sekasi iniciatyva CallRussia? Kiek tai gali būti efektyvu siekiant pakeisti Rusijos gyventojų požiūrį į karą Ukrainoje? Apie tai pokalbis suvienu iniciatyvos autorių Paulius Senūta.Šią savaitę pirmą kartą Lietuvoje minima „UNESCO savaitė“, kurioje vienas iš aptariamų klausimų - priemonės paveldui išsaugoti kovoje su klimato kaita. Kokios grėsmės dėl klimato kaitos kyla Kuršių nerijai?Apie tai kalbamės su Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės pavaduotoja Lina Dikšaite.Ukraina atsiėmė Bilohorivkos miestą. Kokios galimybės Ukrainai deokupuoti visą Luhansko sritį? Ko galima tikėtis iš Rusijos jai vis labiau pralaimint? Apie tai su LRT Radijo bendradarbiu, politologu, šiuo metu Ukrainoje Alvydu Medalinsku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iš ko sudaryta visata ir kokia jos evoliucija? Į šį klausimą siekia atsakyti Miuncheno Makso Planko nežemiškos fizikos institute kosmologijos doktorantūrą studijuojanti Agnė Semėnaitė.Šeimos gydytojai pastebi, kad vis dar labai mažai žmonių tikrinasi sveikatą profilaktiškai. Kaip paskatinti gyventojus kreiptis į gydytojus, kol dar ne per vėlu?Minint 290-ąsias žydų įsikūrimo Šeduvoje metines, rugpjūčio pabaigoje surengta virtuali ekskursija Šeduvos žydų palikuonims, gyvenantiems visame pasaulyje.Kokia šokio nauda emocinei sveikatai?Ved. Karolina Panto

Specialistai sako, kad smarkiai padidėja tikimybė patekti į avariją, jeigu žmogus yra pavargęs, neišsimiegojęs. Ką daryti, kad vairuotume kaip įmanoma mažiau pavargę ir, jei esame pavargę, kaip prie vairo neužmigti?Ne tik žmonės gedi savo kritusių augintinių, bet ir augintiniai gedi savo mirusių šeimininkų, taip sako veterinarijos specialistai. Kaip padėti šeimininko netekusiam šuniui?Birštone, Nemune, jau metus veikia akį traukianti prieplauka – kaip atrodo laivas iš arti ir kodėl keleiviams patinka po tiltu gaudžianti sirena?Į Kuršių neriją renkasi šimtai žmonių, kurie savaitgalį tvarkys kopas – raus invazinius augalus, tvarkys užžėlusią ir apleistą Gintaro įlanką Juodkrantėje. Kokią grėsmę vienam gražiausių Lietuvos kampelių kelia invaziniai augalai?Ved. Edvardas Kubilius

„Kas svarbiau: darbas ar šeima?“ – tokio klausimo kai kurie sulaukia, dalyvaudami darbo pokalbyje. Kaip jam pasiruošti? Kokių kitų klausimų tikėtis? Apie tai – portalo „CVbankas.lt“ vadovas Tomas Toleikis ir psichologė Ugnė Juodytė.Rubrikoje „Keturi milijonai“ palyginti neseniai suburtos Malaizijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Rita Rukė. Ji pasakoja apie mažą, bet stiprią bendruomenę, kultūrinius skirtumus ir tai, kodėl kai kurie Malaizijos gyventojai galvoja, kad Rusijos karas prieš Ukrainą jau pasibaigė.Pilotės profesiją į mokytojos iškeitusi Eglė Stankūnaitė kviečia mokytojus jungtis į emocinės paramos grupes „Mokytojų palaikymo ratai“. Kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais dalijasi pedagogai?LRT FAKTAI – Jurgos Bakaitės pasakojimas apie rusų kalbos vadovėlį, sulaukusį daug kritikos dėl itin palankaus Rusijos vaizdavimo.Šįkart LRT cikle „Gyvenu taupiau“ Gabrielės Sagaitytės publikacija apie tai, ar pigiau yra pirkti būstą, ar nuomotis.„Auksinio proto“ viktorina.Ved. Giedrė Trapikaitė

Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono portretas - kaip jis iškilo, apie jo netipinę meilės istoriją ir apie tai kodėl jis vis skambina Vladimirui PutinuiAptariame Ukrainos kontrpuolimą ir ko reikia, kad Ukraina laimėtų šį karą.Karalienė Elžbieta II pasiekė savo gyvenime ne vieną rekordą - apie tai, kad ji yra ilgiausiai pasaulyje valdžiusi monarchė jūs jau žinote, o ar žinojote, kad ji į rekordų knygą įrašyta ir kaip asmuo, kurio atvaizdą ant valiutos naudojo daugiausia valstybių - kiek - atsakymas kolegės Dovilės Lisauskaitės pokalbyje su kolekcionieriumi Marium Čiuželiu.Protestai dėl energetikos kainų Europos miestuose. Kiek čia Kremliaus rankos? Ko tikėtis artėjant žiemai?Kaip atpažinti pogimdyvinę depresiją ir kaip padėti ją išgyvenančiai moteriai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Tauragė yra vienas iš 100 Europos miestų, kurie siekia iki 2030 m. tapti klimatui poveikio nedarančiais miestais. Ką konkrečiai Tauragė keičia ir kaip jai sekasi? Pokalbis su Tauragės meru Dovydu Kaminsku.Kuo ir kaip gyvena Lietuvos graikų bendruomenė? Apie tai su graikų bendruomenės Lietuvoje „Pontos“ vadovas Georgios Macukatov.Ką įdomaus galime sužinoti iš dingusių ir sugrįžusių 1918 - 1940 m. Lietuvos tarptautinių sutarčių? Su kokiais iššūkiais teko susidurti jas restauruojant? Pokalbis su istorike, viena iš parodos Valdovų rūmuose kuratorių dr. Vilma Akmenyte - Ruzgiene ir restauratore Danguole Šlaustiene.Kokie skirtumai tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės teatro? Apie tai kalbamės su aktoriumi Andriumi Gauču.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasaulis gedi mirusios karalienės Elžbietos II, o sostą ketina perimti jos vyriausiasis sūnus Karolis III. Kuo reikšmingas Elžbietos II valdymas pasauliui ir kaip galėtų keistis monarchija, sostą perėmus karaliui Karoliui III?Praktiškai visą gyvenimą socialinės globos namuose gyvenančiai 40-metei Rasai Galdikaitei ši vasara buvo ypatinga – jį pirmąkart dirbo, triūsė Palangos viešbučio virtuvėje. Ką daryti, kad tokių, kaip Rasa, būtų daugiau? Kad žmonės su negalia, jeigu leidžia jų sveikata, turėtų galimybę dirbti?Kauno mariose neseniai pristatytas lietuvių sukurtas plaukiojantis įrenginys, kuris gali sumažinti vandens žydėjimą ir pagerinti jo kokybę. Kuo ypatingas toks įrenginys ir kuo jis svarbia gamtai?Vilniuje jau antrą kartą vyks elektromobilių entuziastų festivalis, kuriame bus galima susipažinti su elektromobilių, elektromotociklų ir elektrodviračių naujovėmis.Ved. Edvardas Kubilius

Tautinių bendrijų integracijos klausimas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse keliamas ne vienerius metus. Ekspertai sutaria – svarbu pradėti nuo mokyklos. Kokių priemonių imasi Lietuvoje veikiančios mokyklos? Ką dėl integracijos planuoja Latvija? Apie tai ir kitus galimus sprendimus - švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, VDU politologijos katedros docentas Andžej Pukšto ir Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė, VDU profesorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė.Ved. Živilė Kropaitė

Norvegijos Rogalando lietuvių bendrijos valdybos narys Julius Berger.Dalis Rokiškio rajono Kriaunų kaimo bendruomenės jau kuris laikas teikia skundus dėl kapinių plėtros. Anot jų atstovų, savivaldybė neatsižvelgia į tai, kad suprojektuotame kapinaičių plėtrai sklype, esančiame už kapinių tvoros, vieta yra pernelyg žema, dėl ko ilgainiui kapavietė, anot jų, labiau panašės į vandens telkinį. Savivaldos atstovai sako, kad dėl šalia esančių ežerų kapinės yra gamtiškai nedėkingoje vietoje, tačiau ištestavus grunto drėgnumą ir įvykdžius balsavimą gegužę vykusioje gyventojų sueigoje, didele balsų persvara buvo pasirinkta plėtros kryptis.Kaip yra iš tiesų? Kokia padėtis Kriaunų kaime, ir kokių pamokų galėtų pasimokyti kitos dėl kapinių plotų iššūkių turinčios bendruomenės?Tautinių mažumų integracijos klausimas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse keliamas ne vienerius metus. Ekspertai sutaria – svarbu pradėti nuo mokyklos. Štai Latvijoje bus pradėtos palaipsniui mažinti tautinių mažumų mokyklos, o Lietuvos gimnazijos pasakoja, kad lietuvių kalbos žinias stiprina įvairūs užsiėmimai po pamokų. Anot jų, svarbios ir veiklos, skatinančios Lietuvos kitakalbių patriotiškumą. Šiais klausimais rugsėjį domisi „LRT ieško sprendimų“ komanda.LRT faktai.Auksinio proto atranka.Ved. Živilė Kropaitė

Laidos svečias - Ukrainos žurnalistas Serhijus Rudenka parašęs pirmą ir kol kas vienintelę Ukrainos prezidento Volodimiro Zelenskio biografiją.Kiek švarus ar užterštas oras Lietuvos miestuose? Artėja šildymo sezonas, kiek nuo pasirinkto šildymosi būdo priklauso oro kokybė? Pokalbis su Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaite.Rugsėjo 7 d. Panevėžys mini savo 519 gimtadienį. Su panevėžiečiais - keliautoju Audriumi Sutkumi ir knygų autoriumi, turgaus prekeiviu Audriumi Skačkausku kalbamės apie šio miesto pokyčius.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT ieško sprendimų: dėl gerų mokslo pasiekimų itin vertinama Vilniaus šventojo Jono Pauliaus II-ojo gimnazija. Kokių priemonių imasi mokykla? Kodėl tėvai veda vaikus būtent į šią gimnaziją, kur dėstoma lenkų kalba?„Pagalbos angelai“ – tai į Jungtinę Karalystę emigravusių lietuvių savanorių iniciatyva, skirta padėti Lietuvoje su sunkumais susiduriančioms šeimoms. Anot iniciatyvos autorių, svarbu šeimoms padėti ne tik materialiai, bet ir suteikti emocinį saugumą bei pasitikėjimą, kad jie galėtų tvirtai atsitiesti ir savo patirtimi vėliau pasidalyti su kitais.16-ąjį gimtadienį švenčianti radijo stotis LRT OPUS trankią šventę surengs menų fabrike Loftas.Ved. Karolina Panto

Apie mokslo eksperimentus Energetikos ir technikos muziejuje kalbamės su šio muziejaus elektronikos dirbtuvių edukatoriumi, elektronikos inžinieriumi Andžej Kuldoš.Apie patirtis padedant Ukrainos medikams Čerkasų ligoninėje pasakoja Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas.Kaip „Achemos“ veiklos stabdymas atsilieps Jonavai svarstome su šio miesto meru Mindaugu Sinkevičiumi.Lenkijos valdančioji partija 1.3 trln. Eurų įvertino per Antrąjį pasaulinį karą šalies patirtą žalą ir pareiškė, kad prašys Vokietijos derėtis dėl šių reparacijų. Kaip vertinti tokį Lenkijos žingsnį? Lietuva reikalauja, kad okupacinę žalą atlygintų Rusija, o kaip dėl Vokietijos? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. Dainiumi Žalimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Smarkiai pabrangus elektrai, Vilnius ir kai kurie kiti miestai bando sutaupyti, mažindami arba išvis išjungdami gatvių, viešųjų erdvių apšvietimą. Kiek sunku tai padaryti technologiškai ir kiek apskritai įmanoma sutaupyti elektros tokiais būdais?Į gatves netrukus išriedės savivaldis automobilis, kuriame nebus vairuotojo. Šis elektra varomas automobilis-robotas žmonėms į namus Vilniuje pristatys maistą ir pakeis tradicinį kurjerį-maisto išvežiotoją. Tai pirmasis savivaldis automobilis Lietuvoje.„Maždaug nuo 5-erių metų kaupiu visokius įdomius faktus ir juos įsimenu“, – sako LRT RADIJO žurnalistas, daugybės intelektualinių televizijos žaidimų dalyvis Lukas Gylys.„Dirbu tokiu pat tempu kaip kirpėjai. Tiesa, kirpėjai daugiau uždirba“, – juokauja Širvintose gyvenantis aukščiausios kvalifikacijos pučiamųjų instrumentų restauratorius Jonas Šileika.Ved. Edvardas Kubilius

Estijos opozicinės partijos atvirai priešinasi ukrainiečių pabėgėlių priėmimui. Kokios to priežastys? Pokalbis šią bei kitas Estijos aktualijas su LRT radijo bendradarbiu Vaidu Matulaičiu.„Svarbus pokalbis”. Signataras Albinas Januška: Kaliningrado tranzito išimtys- JAV spaudimo nuopelnas. Bet, pasak signataro, be JAV garantijų nebūtų mūsų. A. Januška prognozuoja, kad pasibaigus karui bus persvarstomas ne tik tranzitas, bet ir Kaliningrado bei Baltarusijos priklausomybės klausimas.Su kalendorinio rudens pradžia į miestų gatves grįžta ir automobilių spūstys. Kaip reikėtų keisti savo vairavimo įpročius bei kokios esminės vairuotojų klaidos kelia didžiausią grėsmę eismo saugumui?Prasideda Europos krepšinio čempionatas. Ko tikėtis iš mūsų šalies rinktinės?Ved. Paulius Selezniovas

Europos Komisija planuoja elektros rinkos reformą. Kokia ta reforma turėtų būti? Kokios elektros kainų perspektyvos? Pokalbis su žurnalo „Valstybė“ redaktoriumi Eduardu Eigirdu.1993 m. rugpjūčio 31 dieną iš Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė. Taip galutinai įtvirtinta mūsų šalies Nepriklausomybė. Kaip tai vyko pokalbis su proceso dalyviu, konstitucinės teisės ekspertu prof. Vytautu Sinkevičiumi.Laidos svečias - cirko artistas, tuo užsiimantis jau 50 metų, Vytautas Diržininkas.Kas yra botanikos filosofija? Kokie bendri dėsniai tinka ir augalams bei grybams, ir žmonėms? Apie tai su filosofu Viliumi Dranseika.Ved. Agnė Skamarakaitė

Danija jau sumažino dujų vartojimą 17 proc. Apie tai ir kitas Danijos aktualijas pokalbis su LRT Radijo bendradarbė šioje šalyje Aiste Pileckyte Hoffbeck.Kodėl prasta Kuršių marių ekologinė padėtis? Kokios teisinės priemonės užtikrintų, kad teršėjai teršti nebenorėtų? Apie tai diskutuoja biochemikas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas dr. Mindaugas Žilius irteisininkas, advokatų kontoros GLIMSTEDT Lietuvos biuro partneris Linas Sesickas.Koks Vilnius vaizduojamas tautosakoje ir literatūroje? Pokalbis su etnologe Gražina Kadžyte.Kaip nusiteikę naujus mokslo metus pasitinka mokytojai? Apie tai su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje – LRT TELEVIZIJOS operatorė Miglė Gaižiūtė.Išrūšiuojamo popieriaus, stiklo, plastiko, putplasčio skaičiai Lietuvoje kasmet auga, tačiau specialistai pastebi, kad gyventojams vis dar trūksta žinių, kokias atliekas galima atiduoti rūšiavimui.Trisdešimt moksleivių iš visos Lietuvos, dalyvaudami projekte „Moksleiviai į Vyriausybę“ praėjusią savaitę kūrė 2050-ųjų metų Lietuvos strategiją.Nuo 1990-ųjų Niujorke gyvenantis ir Lietuvos istorija besidomintis Paulius Glibauskas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai padovanojo 148 atvirukus, kuriuose matyti Vilnius. Seniausias jų 1903-ių metų. Atvirukus Paulis Gilbauskas supirkinėjo iš Vokietijos aukcionų.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip kelerius metus truksiantis Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ modernizavimas pakeis Mažeikių gyvenimą?Ar gali Mažeikiai pretenduoti į ekonominės Žemaitijos sostinės titulą?Nepamiršime ir Mažeikių kultūros – specialioje „10-12“ laidoje tiesiogiai iš Mažeikių.Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio kolegų rubrikoje - LRT bendradarbis Latvijoje Rolandas Žalnierius.„Svarbus pokalbis” Gamtininkas Salemonas Paltanavičius sako, kad labiausiai keičiasi ne gamta, o žmonės, kurie vis agresyviau elgiasi savo aplinkoje. Pasak Paltanavičiaus, mūsų santykį su gamta rodo ir tai, kad neturime nei vieno žurnalo apie gamtą ir net nesame suskaičiavę kiek turimę gyvybės rūšių. Seniausią radijo laidą “Gamta visų namai” kuriantis S.Paltanavičius pastebi, kad Lietuvoje sparčiausiai nyksta paukščiai ir varliagyviai.Išleistas ukrainiečių-lietuvių kalbų žodynas, kuris yra pirmas ir vienintelis Lietuvos ir ukrainos mokslo istorijoje dvikalbis šių kalbų kalbų žodynas. Jame pateikta apie 20 tūkstančių antraštinių žodžių. Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Aurelija Gritėnienė ir Kyjivo Taraso Ševčenkos nacionalinio universiteto Filologijos instituto Polonistikos katedros profesorius, Baltistikos centro vadovas ir lietuvių kalbos dėstytojas, habilituotas daktaras Igoris Koroliovas.LRT faktai.Mamoms vis dažniau buriantis į bendruomenes, kuriose dalijasi džiaugsmais ir vargais, kiek keičias požiūris ir į pačią motinystę? Internete ėmė veikti virtualių išpažinčių klausykla, kaip dar viena viešai prieinama galimybė mamoms anonimiškai išsikalbėti. Kaip sekasi? APie ką labiausiai norisi kalbėtis mamoms? Jos idėjos autorė, internetinės bendruomenės „Motherhood Is Sexy“ įkūrėja Ieva Juodelė.Ved. Živilė Kropaitė

Apie situaciją Kryme ir Krymo totorių padėtį pokalbis su totorių aktyvistu, vienu iš akcijos „Strategija 18“, skirtos palaikyti Krymo totorius, organizatoriumi, pabėgėliu iš Rusijos Vlad Shipitcyn.„Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Regis, įžengėme į etapą, kai demografinė problema tampa ir pirmojo vaiko susilaukimas. Ir tai jau būtų ne trumpalaikis, bet fundamentalus veiksnys ilgam paveiksiantis gimstamumo ateitį“, sako VDU Sociologijos katedros profesorė, VDU Demografinių tyrimų centro mokslo darbuotoja prof. dr. Aušra Maslauskaitė.Apie naujus mokslo metus pokalbis su Medardo Čobuto trečiojo amžiaus universiteto rektore dr. Zita Žebrauskiene. Kokiais mokslais labiausiai domisi vyresnio amžiaus žmonės?Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje kalbamės su LRT KLASIKOS vyresniąja redaktore Rasa Murauskaite Juškiene.Vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą moterys, vyrai, jauni ir seni žmonės patyrė seksualinį smurtą. Dėl riboto ryšio su Rusijos kontroliuojamomis teritorijomis arba ginčytinomis teritorijomis, kuriose vyksta intensyvūs mūšiai, sunku nustatyti tikslų seksualinio smurto atvejų skaičių arba laiku į juos reaguoti.Kaip atrodo keliavimas autostopu? Amsterdamo universiteto studentė Meda Stankevičiūtė pasakoja, kad kai kurie vairuotojai sprendžia apie žmogų pagal jo išvaizdą, o savaitės laiko kelionė Balkanuose gali kainuoti iki 150-ties eurų. Plačiau apie 15-ka pakeleivingų automobilių ir gyvenimą nepažįstamų žmonių namuose Edvino Kučinsko pokalbyje. Apie keliavimą autostopu pasakoja Amsterdamo universiteto studentė Meda Stankevičiūtė.Kaip merai kadencijos metu įgyvendina savo pažadus? Atsakymo į šį klausimą paieškosime su „Žinau, ką renku“ komanda, kurie fiksuoja, tikrina, kaip merai laikosi savo priešrinkiminių pažadų.Išgirdę Melanijos Podoliak pavardę daugelis nuščiūva ir mano turį reikalų su Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako giminaite. Net Ukrainoje daug kas tiki, kad ši jauna moteris yra prezidento patarėjo žmona. Tačiau Melanija iš to tik juokiasi. Ji sako, kad visada kritikavo šį politiką ir darys tą patį iškart po to, kai baigsis karas. „Buvau youtubere“, bet dabar vyksta karas“, - Melanija rašo savo „Twitter“ paskyroje. Ir gyvenime taip pat – pauzė įprastoje politinėje veikloje ir visos jėgos paramos kariuomenei rinkimui.Ved. Rūta Kupetytė

Lenkija ir toliau bando išsiaiškinti milžiniškos katastrofos didžiausioje šalies upėje priežastis. Apie aktualijas kaimyninėje Lenkijoje – pokalbis su kolega Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.„Svarbus pokalbis“: apie branduolinę situaciją kalbės ekspertas Romas Švedas.Ką gali parodyti kraujo tyrimai? Santaros vidaus ligų gydytoja paaiškins, kokie nemokami tyrimai priklauso gyventojams ir kokias ligas jie gali signalizuoti.Į Marijampolę grįžusi Rugilė Navickaitė atrado keramiką: tai ne tik būdas užsidirbti, bet ir kalbėti apie aktualias problemas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Apie paramą Ukrainai ir nuolatines keliones ją vežant pokalbis su „LDK palikuonys“ vadovu Gediminu Armonavičiumi.„Makabi“ žaidynėse, kurios yra vienas didžiausių pasaulyje sporto renginių, Lietuvos „Makabi“ sportininkai iškovojo 6 medalius. Pokalbis su Lietuvos žydų sporto klubo „Makabi” atkūrėju, ilgamečiu prezidentu Semionu Finklešteinu ir stalo tenisininke, šiųmetės Makabiados aukso medalininke Gerda Šišanovaite.Filmas „Tvano nebus“, remtas režisieriaus Marato Sargsyano patirtimi ir atskleidžiantis karo nuovargį ir beprasmybę, atkeliauja į Lietuvos kino ekranus.Kaip socialiniuose tinkluose kovoti su prokremliškais botais? Pokalbis su stopbot.lt įkūrėju Nerijumi Vitkausku.Ved, Agnė Skamarakaitė

Aktualijos iš Nyderlandų su LRT RADIJO bendradarbe Elona Huijben Puščiūte.Kaip didinti neįgaliųjų savarankiškumą ir savirealizaciją? Tai kūrybiškai padeda daryti Mozūriškių kaime įsikūrusios „Lobių dirbtuvės“.„Quiet quitting“ arba „tylus atsitraukimas“ – socialiniuose tinkluose daug dėmesio sulaukęs terminas, reiškiantis ne staigų išėjimą iš darbo, o papildomų užduočių neprisiėmimą, minimalias pastangas darbe, siekiant neperdegti. Kodėl dabar išpopuliarėjo šis terminas ir kokios tendencijos pastebimos darbovietėse?Aplinkos apsaugos specialistai ragina prieš mokslo metų pradžią moksleivius pratinti prie tvaraus gyvenimo principų ir nepirkti naujų prekių, jei tam nėra būtinybės.Ved. Karolina Panto

Svencelė – sparčiai augantis miestelis, kuris vadinamas lietuviškąja Venecija, mažuoju Dubajumi, vėjo ir vandens meka.Sportininkai sako, kad Svencelė neabejotinai viena geriausių vietų jėgos aitvarų profesionalams visame pasaulyje.Svencelė - ta Lietuvos vieta, kuri praktiškai iš plyno lauko per labai trumpą laiką virto aktyviu turistiniu miesteliu.Čia kasmet renkasi profesionalūs ir mėgėjai kaituotojai, čia veikia kaitavimo mokyklos. Čia talkšo mažųjų laivų uostas, turintis visą būtiną infrastruktūrą atplaukti ir gyventi ant vandens. Čia daugėja ir apgyvendinimo vietų.Kokia ta Svencelė šiandien? Kokia jos svarba visam Pamario kraštui? Kokia Pamario krašto vizija apskritai?Ved. Edvardas Kubilius

LRT kolegų rubrikoje - LRT televizijos naujienų tarnybos žurnalistė Kaune Kristina Karlonė.Keturiasdešimt dienų miške, be jokio maisto, geriant tik šalia čiurlenančio šaltinio vandenį ir neištariant nė žodžio. Tokį išbandymą sau sugalvojo ir jį įveikė klaipėdietis Karolis Paradnikas.Pajūrio gelbėtojai sako, kad ši vasara - sunkiausia per pastaruosius penkerius metus. Skęstančius poilsiautojus iš vandens traukti tenka kone kasdien. Kokios to priežastys?Dvidešimt septynios valandos automobilyje laukiant prie Baltarusijos - Lietuvos pasienio. Tą išgyventi teko klaipėdietei Loretai Bendorytei, norėjusiai grįžti į Lietuvą.Ved. Paulius Selezniovas

Užsienio bendradarbių rubrikoje - LRT bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova.Svarbus pokalbis.Kodėl trešnės – tik žemaičiams? Kodėl avietes kartais verta skinti su kotukais? Kaip balkone užsiauginti obuolių? Kas geriausiai dera Dzūkijoje? Kaip vaismedžių kenkėjams pagaminti spąstus – viešbutį? Didelės sėkmės sulaukusios knygos "Bičių metai" autorius dabar išleido knygą SODO METAI kviečia į svajonių sodus. Biomedicinos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas, medelyno praktikas, bitininkas Algirdas Amšiejus.Renginių organizatoriai pastebi, kad ši vasara - ypatingai gausi renginių, tačiau jie po pandemijos turi naujų, negirdėtų bei nematytų aspektų. Pavyzdžiui, rengiant įmonių šventes tapo visai įprasta prie stalų dėti vardų korteles - žmonės, dirbę nuotoliu, vieni kitų nebepažįsta. Kokios dar naujovės ir tendencijos? Renginių organizatorius ir režisierius Aurimas KamantauskasLRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Laida „10-12“ lankosi Molėtuose.Vyriausybė svarsto Molėtams ir miesto apylinkėms suteikti kurortinės teritorijos statusą. Ką tai keistų? Kokia nekilnojamojo turto situacija šiame regione?Molėtai garsėja ežerais ir žiūrėjimu į žvaigždes. Čia yra vienintelis Lietuvoje ir Europoje Etnokosmologijos muziejus.Taip pat Molėtuose įkurti „senelių namai“ žirgams, gaminamas šokoladas, veikia įvairios bendruomenių iniciatyvos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Japonija vertina išaugusią įtampą tarp Kinijos ir Taivano? Kaip sprendžia energetikos kainų krizę? Šias ir keletą kitų temas apžvelgiame su LRT RADIJO bendradarbiu Tokijuje Andriumi Kleiva.Sistemingas visą gyvenimą trunkantis fizinis aktyvumas - neabejotinai yra ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo sudedamoji dalis. Kokių kitų natūralių gyvenimo ilginimo praktikų ir įpročių reikėtų laikytis?Vyriausybė iš esmės pritarė kurortų, jų teritorijų plėtrai ir finansavimui, kokie reikalavimai keliami kurorto statuso siekiančiai gyvenamajai vietovei? Taip pat pokalbis apie dalies seimo narių norą organizuoti kurortologinius tyrimus ir įsteigti Nacionalinį kurortologijos centrą.Lietuvoje yra dvi veikiančios karaimų kenesos: Trakuose ir Vilniuje. Minint Karaimų metus, pasakojimas apie maldos namus, į kuriuos susirenka tradicijas išlaikyti pasiryžę bendruomenės nariai.Ved. Darius Matas

LRT kolegos rubrikoje - 35-erius metus radijuje dirbanti Alvyda Bajarūnaitė.Invaziniai šliužai - ką apie juos reikia žinoti ir kaip kovoti? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė Grita Skujienė.Praėjo dveji metai po prezidento rinkimų Baltarusijoje, po to kai trūkstančiai baltarusių išėjo į gatves. Kuo Baltarusija tapo per šį laiką? Pokalbis suLRT RADIJO bendradarbiu Maksimu Milta.„Perlas Energija“ penktadienį pranešė, kad naikina vartotojams fiksuotos kainos planus ir jie turės mokėti pagal realias biržos kainas. Ką svarbu žinoti šios įmonės klientams? Apie tai su Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos lektoriumi Tomu Chochrinu.Ved. Agnė Skamarakaitė

„10-12“ šį penktadienį Kybartuose. Kokios nuotaikos žmonių, gyvenančių prie pat sienos su Rusija? Kodėl Kybartuose ištisus dešimtmečius veikia pučiamųjų orkestras, futbolo klubas ir kodėl dažnas Kybartų gyventojas, eidamas į svečius, lauktuvių nešasi šakotį?Ved. Edvardas Kubilius

Šilutės rajone vyks antrasis Nacionalinis šienpjovių čempionatas. Jo organizatoriai sako, kad renginio tikslas - ne tik išsiaiškinti geriausius ir kruopščiausius šienpjovius, bet ir puoselėti bei populiarintį šį amatą, kuris pastaruoju metu tampa vis populiaresnis.Mažas vaikų fizinis aktyvumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kurių pasekmės bus jaučiamos tik paauglystėje. Kaip sudominti vaikus aktyvia gyvensena ir kaip tėvai turėtų paskatinti vaikus sportuoti?Ved. Paulius Selezniovas

Naujoji Zelandija visiškai atsiveria po daugiau nei 2 metus trukusių vienų griežčiausių pasaulyje COVID – 19 suvaržymų. Pokalbis šia tema su LRT radijo bendradarbe N. Zelandijoje Egle Šimkevičiūte Kulvelis.Kaip užtikrinama importuojamų ir Lietuvoje gaminamų ledų kokybė?Apie tai pasakoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė, valstybinė maisto produktų inspektorė Antonina Greičiuvienė.Pokalbiai su Instruktoriais, apmokančiais karius Ukrainoje. Tai tarptautinės mokomosios misijos „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas ir „Dangaus kačių“ vadovas, mokantis ukrainiečius naudotis dronais, ką tik grįžęs iš Ukrainos, Povilas Stankūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie Apie Laosą su Europos Sąjungos delegacijos šioje šalyje vadove Ina Marčiulionyte.75 procentai apklaustųjų mano, kad normalu, kai vyras ima vaiko priežiūros atostogas, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa. Apie besikeičiančius lyčių vaidmenis kalbamės su tarnybos projekto „Daugiau balanso“ vadove Mintaute Jurkute.„Romams beveik visada atstovauja pašaliniai žmonės, todėl norėjau, kad bent kartą jie kalbėtų patys už save“,- sako menininkas Andrew Mikšys. Jo paroda „BAXT“ veikia MO muziejuje.Kas yra žirgų terapija ir kam ji tinka? Pasakoja žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje kalbamės su LRT RADIJO naujienų tarnyboje praktiką liepos mėnesį atlikusiais Vilniaus universiteto, Komunikacijos fakulteto studentais, kurie studijuoja žurnalistiką. Tai Justė Luščinskytė, Edvinas Kučinskas ir Vaidotas Burokas.„Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“ – taip vadinasi naujausia rašytojos, žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės knyga.Lietuvoje praktiką baigė keliolika lietuvių išeivijos studentų iš Jungtinių Valstijų. Jie čia praktikas atliko nuo verslo įmonių iki ligoninių.Marso dykumos tyrimų stoties vadų ataskaitomis paremtas tyrimas atskleidžia įdomius faktus apie moterų ir vyrų vadovų elgesio skirtumus: nors abiejų lyčių vadovai orientuoti į užduočių atlikimą, moterys dažniau komunikuoja pozityviai.Ved. Rūta Kupetytė

Zarasai – poilsio vieta Lietuvos ar Latvijos gyventojams, o gal populiariausia vieta darbostogoms?Viena iš turistus traukiančių vietų Zarasų apylinkėse – Tiltiškių kaime, buvusio vandens malūno pastate, įsikūręs senoviškų radijo imtuvų ir garso laikmenų muziejus.Kokios pramogos Zarasuose?Ar pavyks išspręsti neišsprendžiamą Zarasų problemą – per miestą važiuojančius sunkiasvorius automobilius? Dėl jų gyventojai kenčia triukšmą, o kai kam skyla ir namų sienos.Kaip gyvena Zarasuose esantys ukrainiečiai?Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien, liepos 28-ąją, minimas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių šimtmetis. Atsikūrusią Lietuvą JAV de jure pripažino 1922 metų liepos 28 dieną. 1940-aisiais Rusijai okupavus Lietuvą, JAV valstybės sekretorius Benjaminas Sumneris Wellesas (Bendžaminas Samneris Velesas) pareiškė, kad JAV nepripažįsta trijų Baltijos valstybių sovietinės aneksijos, o šių šalių diplomatinės ir konsulinės įstaigos gali tęsti veiklą.Šią sukaktį JAV ambasada Lietuvoje kviečia minėti savo bendruomenėse visoje šalyje, o mes kalbėsimės su Lietuvos ambasadore Jungtinėse Valstijose Audra Plepyte.Lenkija jau prieš gerą savaitę pradėjo gyventojų skiepijimą ketvirtąja COVID vakcinos doze. Pirmiausia skiepijami 60-79 metų amžiaus žmonės, o visus nusilpusio imuniteto asmenis bus galima skiepyti nuo 12 metų. Šios ir kitos aktualijos su bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu„Neturiu prisiminimų apie savo šeimą“, sako vaikų mėgstamas rašytojas Tomas Dirgėla, ką tik išleidęs knygą apie skyrybas „Juoda dėmelė balstose lubose“. Specialistai sako, kad jis padarė gerą darbą ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tad kaip sudėtingomis temomis kalbėti lengvai ir paprastai? Ir kaip palengvinti vaikų, kurių tėvai skiriasi, gyvenimą? Pokalbis studijoje.Mokslininkams nerimaujant dėl organizmuose aptinkamo vis didesnio smulkių plastiko dalelių kiekio, ieškoma būdų, kaip efektyviai spręsti šią taršos problemą. Tarptautiniame konkurse „iGEM“ (tarti aidžEm) aštuonerius metus dalyvaujanti Vilniaus komanda šiemet siekia sukurti įrankį, kuris padėtų aptikti net ir pačias mažiausias - nanoplastiko - daleles. Iš Vilniaus universiteto studentų sudaryta komanda už savo darbus ne kartą pripažinta geriausia pasaulyje. Apie šių metų planus su laboratorijos komandos kapitone Emilija Dešč kalbėjosi Karolina Panto.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Fotografas Rimvydas Vaitkevičius prikėlė apleistą Salako malūną ir ten įkūrė fotostudiją.Kaip atskirti valgomą grybą nuo nevalgomo, kaip grybų derlių keičia invazinės rūšys ir kokią įtaką grybų dygimui gali turėti klimato kaita pokalbis su mikologu Jonu Kasparavičiumi.Ką tik iš Ukrainos grįžusi, visą fronto liniją apvažiavusi labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė Marija Dubickienė.Apie senjorų pasaulį – virtualias paskaitas ir mokymus, pritaikytus vyresnio amžiaus žmonėms. Pokalbis su Senjorų pasaulio vadovė Vida Greičiuviene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Airijos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Airijoje Arūnu Teišerskiu.Lietuvoje įkurta Policijos rėmėjų taryba. Pokalbis su šios tarybos pirmininku Karoliu Kairiu apie tai ką veikia policijos rėmėjai.STUDIJOJE Policijos rėmėjų tarybos pirmininkas Karolis Kairys.Europos Komisija ragina šalis nares 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą siekiant apsisaugoti nuo Rusijos šantažo. Kiek atsinaujinanti energetika gali padėti pasiekti šį tikslą? Pokalbis su Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi.Apie dangaus trauką ir nuotykius oro balionais pokalbis su oreiviu Vytautu Samarinu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Į Lietuvą sugrįžo mūsų disko metikai, pasaulio čempionate Jungtinėse Valstijose iškovoję sidabro ir bronzos medalius. Tai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius. Pokalbis su jais.Lietuvoje labai populiarėja darbuotojų nuoma – kai viena įmonė kuriam laikui išnuomoja savo darbuotoją kitai įmonei. Kodėl populiarėja darbuotojų nuoma ir ar gera praktika, kai savo darbuotojus gali nuomoti bet kokio pobūdžio įmonė, ne specialiai tuo užsiimanti bendrovė?„Norvegijos šiaurėje, kur važiuoju žvejoti, kartais galima sutikti praktiškai pusę Lietuvos“, – sako kolega, portalo LRT.lt verslo žurnalistas Jonas Deveikis. Kodėl jis kasmet važiuoja į Norvegiją žvejoti?Ved. Edvardas Kubilius

„Pagalbą vienas kitam turėtų teikti šalia esantys žmonės“, – taip sako mokslininkas ir dėstytojas Rimantas Mikalauskas, prieš kelerius metus įkūręs savanorišką gelbėjimo tarnybą, kurios savanoriai moko žmones teikti pirmąją pagalbą, psichologinę ir socialinę pagalbą. Kiek žmonės linkę padėti šalia esančiajam?Dalis tikrai stebėjote Pasaulio lengvosios atletikos čempionatą ir girdėjote dar negirdėtą komentatorių. Tas komentatorius – tai žurnalistikos studentas Matas Bagamolovas, kuris vos prieš kelias savaites atėjo į LRT atlikti praktiką ir staiga sėdo prie komentatoriaus mikrofono. Kaip taip nutiko, kad labai netikėtai išsipildė Mato svajonė komentuoti sporto varžybas?Visai neseniai Lietuvos kariuomenės Ryšių ir informacinių sistemų batalionui pradėjo vadovauti majorė Jurgita Savickaitė. Tai pirmoji moteris, taip aukštai pakilusi kariuomenės struktūroje.Tūkstančiai žmonių žavisi „Kauno švaros“ darbuotoju, kuris, pjaudamas žolę traktoriuku, pastebėjo ir išgelbėjo kiškį. Ką miestų pievose randa jas šienaujantys darbininkai?Europos Sąjungoje bręsta svarbūs sprendimai, kurie turėtų užkirsti kelią vadinamajam ekologiniam manipuliavimui. Pavyzdžiui, kai gamintojai sako, kad pakuotė nekenkia aplinkai, nors iš tiesų kenkia.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio bendradarbių rubrikoje - Ernesta Žukauskaitė iš Portugalijos: gaisrai, sveikatos sistemos krizė ir ko dažniausiai teiraujasi šioje šalyje viešintys Lietuvos turistai.Įsibėgėjus atostogoms, įsibėgėja ir elektroninių sukčių gudrybės. Kaip "apeiti" sukčius, kaip nepakibti ant jų kabliuko ir išlikti budriems? Tomas Navickas, skaitmeninio saugumo ekspertas.Kaip kurti saugų ryšį su savo vaiku, kad paskui nesigailėtum nepadaręs, visko, kas įmanoma, kad tas ryšys būtų kuo geresnis? PSichologė EGlė Lukinaitė-Vaičiurgienė, knygos "Ryšys su vaiku, ryšys su savim" autorė.LRT faktai. Jurga Bakaitė.Ved. Živilė Kropaitė.

Kiek šiandien Elektrėnus dar galima vadinti elektros miestu? Elektrėnuose pavasarį pradėjo veikti saulės parkas, aprūpinsiantis elektra savivaldybės įstaigas. Maždaug 40 kilometrų iki Vilniaus ir 50 kilometrų iki Kauno – toks patrauklus atstumas vilioja ne vieną apsigyventi būtent Elektrėnuose. Tačiau pastaruoju metu čia įsigyti būstą darosi vis sudėtingiau.Elektrėnus drąsiai galima vadinti ne tik Elektros, bet ir sporto sostine. Visų Elektrėnų sporto šakų neapimsim, bet aptarsim kelias iš jų. Į Elektrėnus kaip ir daugelį Lietuvos miestų prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje atvyko nemažai pabėgėlių iš Ukrainos. Kaip ukrainiečiai mokomi lietuvių kalbos?Ved. Rūta Kupetytė

Kaip išsaugoti kūno ir proto sveikatą? Apie tai pokalbis su knygos „Aštrus protas sveikame kūne“ autoriumi, gydytoju neurologu Jokūbu Fišu.Jungtinėje Karalystėje šią savaitę pirmą kartą temperatūra gali siekti 40 laipsnių. Pokalbis su žurnaliste, rašytoja, gyvenančia šioje šalyje Zita Čepaite.Ką Lietuvos žmonės veikdavo ir veikia, kai galima nieko neveikti? Kaip įsivaizduojame laisvalaikį? Apie parodą „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX–XXI a. Lietuvos dailėje“ kalbamės su parodos kuratorėmis.Kaip tebesitęsiant karui Ukrainoje paramą sekasi rinkti „Blue / Yellow“?Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT kolega Paulius Simanavičius. Apie televizijos garsisto darbą, kuo jis jį žavi ir ryškų gyvenimą – po darbo – grupėje „Juodvarnis“.Lietuvoje stiprinama apsauga nuo diskriminacijos. Apie pokyčius ir socialinę akciją informuoti gyventojus – pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Daugiausia šimto balų gavę abiturientai. Kokie jų ateities planai?Programėlė spręsti maisto švaistymo problemą. Apie produktų dalijimosi programėlę, kuri padeda surasti produktų sau arba nebereikalingus – atiduoti kitiems.Ved. Urtė Korsakovaitė

Didžiųjų degalinių atstovai sako, kad žmonės net ir degalinėse ieško vis sveikesnio maisto. Tuo metu mažesnių degalinių atstovai teigia, kad yra žmonių, kuriems degalinė – artimiausia vieta nusipirkti ne tik maisto, bet ir vaistų. Kaip keičiasi degalinių parduotuvės, jų asortimentas ir kiek žmonėms svarbios degalinių parduotuvės?Kaip gimė pirmasis lietuviškas kompiuteris? Jo istoriją pasakoja Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras Gintautas Grigas.Lietuva – nuotoliniam darbui patraukliausių pasaulio šalių penketuke, rodo tyrimas.„Apie vandenlentes galėčiau šnekėti valandų valandas“, – taip sako kolega, LRT Mobiliujų aplikacijų ir medijų grupės vaizdo grafikas Mantas Šaltis.Ved. Edvardas Kubilius

Kuo Prancūzijai svarbi Bastilijos paėmimo diena? Apie tai ir kitas šalies aktualijas pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Prancūzijoje Valdu Papieviu.„Svarbus pokalbis“ su Alfredu Bumblausku.Lietuvos verslas kuria kareivišką ekipuotę ir kariams Ukrainoje. Su lietuviška atributika juos gamina ukrainiečių šeima, atvykusi Lietuvą per karą. Pokalbis su viena iš įmonės įkūrėjų Monika Dobrovolskyte.Prasideda Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Pasijungimas tiesiogiai iš žaidynių su dalyvaujančiais sportininkais.Etninės kultūros globos taryba siūlo Suvalkiją vadinti Sūduvą. Apie šį kraštą ir jo tarmę pokalbis su Terese Pučinskaite-Barkauskiene.Ved. Urtė Korsakovaitė

Poilsiaujantieji prie ežerų skundžiasi, kad šiais metais itin aktyvūs ir įkyrūs uodai bei kiti geliantys vabzdžiai. Ar šie metai kitokie nei ankstesni? Ar klimatui šylant su kraujasiurbiais Lietuvoje turėsime daugiau problemų?Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialiste, medicinos entomologe dr. Milda Žygutiene.Kokias žoleles šiuo metu reikėtų rinkti kalbamės su žolininku Mariumi Lasinsku.Mūsų eteryje dažnai girdite vertėją Ruslaną Skrobačą, kuris verčia iš ir į ukrainiečių bei rusų kalbas. Šį kartą jis studijoje kaip pašnekovas - pokalbis apie vertimo subtilybes, kuriozines situacijas ir per karą itin išaugusį darbo krūvį.Kodėl Vakarų šalys nevykdo Ukrainai duotų pažadų dėl ginklų tiekimo? Pokalbis su karybos ekspertu Egidijumi Papečkiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Su LRT RADIJO bendradarbiu Vaidu Matulaičiu pokalbis apie Estiją, kurioje infliacija viena didžiausių ES, taip pat šalis išgyvena ir politinę suirutę.Pokalbis su Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininku Aušriu Macijausku apie ukrainietiškų grūdų eksporto krizę.Kokie esminiai Karaliaučiaus istorijos momentai? Kodėl jis dabar vadinamas Kaliningradu ir kodėl priklauso Rusijai? Apie tai su Vilniaus universiteto istoriku, dr. Mariumi Ėmužiu.Pėsčiomis po Lietuvą einantis ir taip Lietuvos gamtą pažįstantis Narimantas Kuzmickas.„Milijonus mokslų“ pabaigusi, iš Dublino į gimtąjį Rokiškį sugrįžusi Loreta čia įkūrė pažinimo ir kūrybos erdvę „Mokslo klubas“. Anot Loretos, jos misija šiame mieste – darbas su vaikais ir veiklos, kurios suaugusius žmones grąžintų į vaikystę. Todėl LRT Klasikos tinklalaidės „Savas miestas“ komandą ji vedžioja po nuo mažų dienų ją supusias vietas: savąjį Bermudų trikampį, vaikystės daržus, kuriuose atlikdavo raganiškas apeigas, ir paauglystėje lankytas, vėliau meilės simboliu tapusias Rokiškio dvaro klėteles.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje aptarsime, kuo unikali Neringos architektūra ? Kiek lankytojų aplanko Neringą ir ką gali pasiūlyti kurortas? Ar dar liko Kuršių Nerijoje žuvies? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys patys nidiškiai.Neringos meras Darius Jasaitis paaiškins, kada neringiškiai ir jų svečiai galės saugiai keliauti praplatintu ir sutvarkytu keliu, domėsimės ir kitais neringiškiams aktualiais klausimais. Ar iki šiol Neringoje atostogauti yra brangiau nei prabangiuose Pietų Europos kurortuose ?Dėl įgyvendinamų sankcijų ir dalies prekių tranzito ribojimo į Kaliningradą, tarp Lietuvos ir Rusijos tvyro įtampa. Ar saugiai jaučiasi vietos gyventojai ?Transliacija iš Nidos Ved. Darius Matas

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė kol kas neleidžia paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų, nes egzamino neišlaikė apie 35 proc. moksleivių. Ministrė ekspertų paprašė papildomo paaiškinimo, kodėl tokie blogi rezultatai. Kodėl Lietuvos vaikai nemoka matematikos ir ką daryti? Pokalbis su dviem matematikos mokytojais – Andriumi Berniukevičiumi ir Lina Aleknavičiene.Kaip kovoti su alergija vabzdžių įgėlimams, įkandimams ir kodėl dalis žmonių nuo jų gali mirti? Pokalbis su gydytoja alergologe prof. Brigita Šitkauskiene.„Teisinis švietimas Lietuvoje yra tragiškas. Žmonės nežino elementariausių dalykų – nei savo teisių, nei pareigų, nors su šitais dalykais jie susiduria praktiškai kasdien“, – taip sako teisininkė advokatė Iveta Jarašiūnaitė, „Instagrame“ žmonėms paprastai aiškinanti teisės peripetijas.Neseniai iš Ukrainos grįžo dvi savaites ten praleidęs kolega žurnalistas Augustinas Šulija.Ved. Edvardas Kubilius

Ukrainos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Alvydu Medalinsku.„Svarbiame pokalbyje“ - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Liepą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip su augančiomis kainomis kovoja kitos valstybės. Diskusijoje kokius receptus pritaikyti augančioms kainoms dalyvauja finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Gyventi su kojos protezu galima lygiai taip pat įprastai, kaip ir be jo“ - tą teigia jojimo sportu aktyviai užsiimanti Roberta Orlauskaitė, kojos netekusi būdama 22-ejų. Jos protezuotojas Rytis Strautnikas pastebi, kad Roberta savo aktyvumu kai kada pralenkia net ir jį patį. Kaip neužstrigti stereotipuose, kad esi kitoks, kaip siekti savo tikslų ir įkvėpti tai daryti kitus? Apie tai – Vilniaus universiteto analitinės žurnalistikos studentės Elizabet Beržanskytės parengtame pasakojime.Kalbant apie karą Ukrainoje šiandien minimos ir Afrikos valstybės: kaip tos, kurios kentės nuo kilsiančios maisto krizės ir tos, kurių palankumą bando pelnyti Rusija. Rusijos propaganda veikia ir Afrikoje: apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažasVed. Agnė Skamarakaitė

Italijoje svilinantis karščiai ir sausra, kokios nebuvo 70 metų. Pokalbis apie tai su LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaite.Apie dzūkavimą ir dzūkų kultūros festivalį „Čiulba ulba“ pokalbis su etnokultūros puoselėtoja, festivalio organizatore Egle Kašėtiene.Mariupolio humanitarinio universiteto dėstytoja Galina Kutniakova kartu su sūnumi ir dukra buvo palaidota po Mariupolio teatro griuvėsiais, jai per stebuklą pavyko likti gyvai. Daugiau nei 30 Azovo būrio kovotojų, dabar esančių rusų nelaisvėje, yra jos studentai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Skuodas laikomas kone žemaitiškiausiu rajonu Lietuvoje. Kokia žemaičio tapatybė, diskutuoja Skuodo laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorė Dalia Zabitienė ir kultūros centro Žemaičių teatro vadovas Edmundas Untulis.Skuodas – žemaičių ir kuršių žemė. Šiandien minime Mindaugo karūnavimo dieną. Beje, kai kurie žemaičiai sako, kad jis išdavė Žemaitiją. Pokalbis su tautinės kultūros puoselėtoja Virginija Žitkuvienė ir kiti.Skuodo rajono pasiekimai, iššūkiai ir perspektyvos. Juos aptaria Skuodo meras Petras Pušinskas ir Skuodo savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Ignas Jonušas.Kone 70 proc. Skuodo rajono gyventojų gyvena kaime. Kuo ir kaip gyvena kaimo bendruomenės, ūkininkai ?Skuodo rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Vereta“ mini savo veiklos 35-erių metų sukaktį. Ansamblis gieda Lietuvos himną.Ved.Agnė Skamarakaitė

LRT KLASIKOS laidų vedėjai – apie jau trečią vasarą grįžtančią tinklalaidę „Savas miestas“.Kaip piliečiai gali prisidėti prie mokslo atradimų? Pasakoja Lietuvos piliečių mokslo asociacijos vadovė Monika Mačiulienė.Montažo režisierius Marius Rimkus - apie darbą kuriant pasaulyje pripažinimo sulaukusius serialus, tarp jų - ir Lietuvoje filmuotą „Stranger Things“ - bei didžiąją „Euroviziją“.Pandemijos ir Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste išaugus informacijos srautui, dalis žmonių pavargsta nuo naujienų ir atsisako kai kurių informacijos kanalų, taip pat ir profesionalios žiniasklaidos. Kokį poveikį šis fenomenas gali turėti visuomenei?Ved. Karolina Panto

Ką gero Panevėžio miestui, o galbūt ir visam regionui, duos europinė vėžė „Rail Baltica“, mat čia ketinama statyti keleivių geležinkelio stotį ir krovinių terminalą.Kodėl Panevėžys turi tokius stiprius krepšinio ir futbolo klubus? Tokį klausimą keliame po itin sėkmingo Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkų pasirodymo Lietuvos čempionate, kai jiems pusfinalyje pavyko nugalėti Kauno „Žalgirį ir užimti antrąją vietą.Ar Panevėžiui pavyko išnarplioti garsiojo Čičinsko kepsnio detektyvą – pagaliau išsiaiškinti, kas konkrečiai sugalvojo šį kepsnį ir kodėl.Kovinio roboto pristatymas, kurį sukūrė 14-metis Robotikos centro auklėtinis Augustas Pažemys.Ką Panevėžys turėtų daryti su invaziniais šliužais, kurie mieste, prie Nevėžio upės, užfiksuoti dar 2015 m.Panevėžyje labai sparčiai populiarėja pramoninis turizmas, kai pramonės pastate įsikuria meno erdvės, kavinės, rengiamos įvairiausios ekskursijos.Ved. Edvardas Kubilius

„Svarbus pokalbis”: Europarlamentaras Andrius Kubilius sako, kad EK turi liautis nuolaidžiauti Kremliui. Pasak Kubiliaus, jei bus nusileista dėl Kaliningrado tranzito, atsiris nauja reikalavimų lavina. A. Kubilių kalbina Deividas Jursevičius.Kelių policijos pareigūnai pastebi, kad maždaug kas dešimtas reido metu patikrintas vairuotojas būna vartojęs alkoholio. Ar neblaivių eismo dalyvių skaičius mažėja? Kaip eismo saugumo situaciją veikia socialiniuose tinkluose veikiančios grupės, kuriose vairuotojai vieni kitus informuoja apie tai, kur stovi policija. Pokalbis su Klaipėdos kelių policijos skyriaus viršininku Mindaugu Džermeika.10–12. Ved. Paulius Selezniovas

Kas aktualiausia Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams? Pokalbis su portalo anglija.lt redaktoriumi Remigijumi Kostrovicku.Organinių medžiagų naudojimas technologijų srityje sparčiai populiarėja, o pasaulinė rinka jau siekia maždaug 60 mlrd. dolerių per metus. Kokios tai medžiagos ir kuo jos ypatingos? Pasakoja VU mokslų daktaras Paulius Baronas.Ar dirbtinis intelektas gali turėti sąmonę? Pastarosiomis savaitėmis netyla diskusijos apie atvejus, kai robotai esą išreiškia galimybę jausti jausmus. Ar tai įmanoma? Pokalbis su dirbtinį intelektą plėtojančiais specialistais.Kaune, M. K. Čiurliono dailės muziejuje, šią vasarą vyks nemokami dailės terapijos užsiėmimai suaugusiesiems.Nuo sutartinių iki trankių elektroninių ritmų - Kaune prasideda penkias dienas truksiantis muzikos ir meno festivalis „Audra“.Ved. Karolina Panto

Kembridžo universiteto ligoninės anesteziologas Rokas Tamošauskas lankėsi Ukrainoje, kur padėjo šios šalies medikams. Ten jis suprato, kad ukrainiečiams labai trūksta priemonių ligoniams gydyti, jis sutelkė Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenę ir ėmė rinkti 20 tūkst. svarų reikalingoms priemonėms.Kokia vaikų globos situacija Lietuvoje? Kas stabdo žmones nuo tokio sprendimo? Ką reikia žinoti norint tapti vaiko globėju? Ši savaitė - Vaikų globos savaitė. Apie tai pokalbis su globos eksperte, Globos centrų įveiklinimo projekto vadove Rugile Ladauskiene ir VšĮ Sotas globos koordinatore Aušra Talakauskiene.Pokalbis su Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoja Egle Bogvilaite-Aronen apie Suomijos perspektyvas NATO.Kaliningrado tranzito klausimą aptariame su konstitucinės teisės ekspertu, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanu prof. dr. Dainiumi Žalimu.Jau metus Lietuvoje, iš pradžių Pabradės, dabar Medininkų migrantų stovykloje, gyvenanti irakietė Rojin Shamo: „Tai pirma tokia patirtis mano gyvenime ir aš nenutuokiau, kad tai kažkoks Baltarusijos planas. Tad aš tiesiog čia atvykau ir net neįsivaizdavau, ką teks išgyventi. Turiu omeny buvimą užrakintai stovykloje, kad ims mano pirštų antspaudus ir panašiai.“Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje kalbamė su LRT sporto prodiuseriu Ramūnu Grumbinu.Agurkai, pomidorai, arbūzai, uogos, cukinijos, morkos, žirneliai į šiuos produktus šią vasarą dėmesį atkreipia virtuvės šefas Alfas Ivanauskas jau trečius metus iš eilės vasarai išleidžiantis vis naują receptų knygą.Suvalkų koridorių, siaurą Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožą, įtakingas Briuselio leidinys Politico praėjusią savaitę pavadino pavojingiausia vieta žemėje.Šią vasarą Dzūkijos nacionalinio parko lankytojai ir baidarininkai galės išvysti neįprastą vaizdą – Grūdos paupyje besiganančias karves. Tai gamtosauginė iniciatyva, kurios tikslas – natūraliausiu būdu atgaivinti pievų biologinę įvairovę.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje yra vos kelios moterys, kurios vadovauja policijos komisariatams. Viena tokių – Rasa Bekėžienė, vadovaujanti Klaipėdos miesto policijos komisariatui. Kiek Klaipėda saugus miestas?„Smuikas gali groti ne tik klasikinę muziką“, – taip sako smuikininkė Rima Tamošiūnaitė, kuri groja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestre.2017 m. parašiutininkas ėmė ir nusileido automagistralėje. Tai – parašiutizmo instruktorius klaipėdietis Robertas Rezgevičius, kuris po kelerių metų pertraukos vėl pradėjo šokinėti parašiutu. Pokalbis su juo.Pažintis su portalo LRT.lt žurnaliste Radvile Rumšiene.Ved. Edvardas Kubilius

10–12. Ved. Ved. Paulius Selezniovas

Ukmergės aktualijas aptariame su laikraščio „Ukmergės žinios“ redaktore Vilma Nemunaitiene.Po konflikto su Lietuvos automobilių sporto federacija lenktynininkas Vaidotas Žala nusprendė Dakare atstovauti Ukrainai.Lietuviai 5 metus dirba prie hibridinio karinio visureigio KRAMPUS. Jį ką tik pristatė Paryžiaus gynybos ir saugumo parodoje Eurosatory. Apie tai su atsargos karininku, bendrovės „Ostara“, kuriančios šį visureigį vadovu Dariumi Antanaičiu.Jau 11 pirmadienių Arkadijus Vinokuras Vilniaus Katedros aikštėje organizuoja mitingus, skirtus remti Ukrainos kovą už laisvę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuviai Madride įkūrė ir sėkmingai dirba savo kokteilių bare. Jis, beje, buvo pripažintas geriausiu nauju baru Ispanijoje. Pokalbis su viena iš baro įkūrėjų Dovile Krauzaite.Pokalbis su viešojo kalbėjimo specialistu Igoriu Vasiliausku, kuris dabar veža humanitarinę paramą į Ukrainą.Vasaros saulėgrįžą daininininkė Laurita Peleniūtė kviečia minėti su promočių dainomis ir sutartinėmis. Pokalbis su ja apie sutartinių prasmę ir galią.Birželio 21 d. minima tarptautinė jogos diena. Kiek lietuviai domisi joga ir kiek ji jiems „įkandama“? Apie tai su jogos mokytoju Arnu Kazicku Haridu.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje kalbamės su žurnaliste Liepa Želniene.Romas Gaučas – mokytojas, maisto entuziastas, balsas už kameros ir klaviatūros. Biruta Stankevičienė, geriau visiems žinoma Mo vardu, – „Romas and MO“ YouTube kanalo veidas, rankos ir patirtis. Valgyklų šefė, kulinarė, nuostabi mama ir močiutė iš Žemaitijos yra ir vyriausia Lietuvos tinklaraštininkė.Šiandien visame pasaulyje bus minima Pabėgėlių diena, skirta atkreipti dėmesį į iššūkius, su kuriais susiduria savo namus priversti palikti žmonės, didinti empatiją ir supratingumą jų atžvilgiu. Kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į pabėgėlius, susiduriant sui itin dideliais tiek, pabėgėlių iš Ukrainos skaičiais, tiek neteisėtais migrantais, kertančiais Baltarusijos-Lietuvos sieną.Lietuva atsisveikina su paskutiniaisias taksofonais.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Šią savaitę pasirodė žinia, kaip automobilį pirkęs Anykščių gyventojas prarado 50 tūkst. eurų. Tuo metu apklausos rodo, kad su sukčiais susiduria kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. Kodėl niekaip nepavyksta pažaboti sukčių?Šiemet nuskendo 38 žmonės, 5 iš jų – birželio mėnesį. Kaip saugiai elgtis vandenyje? Pataria Lietuvos sporto unibersiteto docentė Ilona Zuozienė.Minint Europos archeologijos dieną, Lietuvos muziejai šį savaitgalį kviečia į parodas, edukacijas. Šiemet ypatingas dėmesys bus skiriamas elitinio kuršių kario kalavijui.Kolegų rubrikoje – užsienio naujienų redaktorius Žygimantas Kapočius, kuris po ilgų paieškų sako save atradęs būtent LRT RADIJUJE.Ved. Edvardas Kubilius

15 metų troleibuso vairuotoja dirbanti Snežana teigia, kad kelią per spūstis ji skinasi siųsdama oro bučinius, o keleiviai ją myli taip, kad net žiedlapius kelyje barsto. Daugiau apie savo profesinį kelią ji pasakoja naujoje portalo LRT.LT rubrikoje „Ką žmonės dirba?“Naudodami dirbtinį intelektą KTU mokslininkai tiria sąsajas tarp veido atpažinimo ir Alzheimerio ligos. Ar įmanoma diagnozuoti šią vis daugiau žmonių paliečiančią ligą ankstyvoje stadijoje?Kaip mene įprasminama Lietuvos istorija? Minit Okupacijos ir genocido dieną, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje atidaroma lietuvio išeivio menininko Audriaus Plioplio parodą „Sibiro sielos“.Giedriaus Bučo kelionės po Lietuvą renkant šiukšles nugulė į filmą „Šiukšlininkas“. Tačiau tai, autorių teigimu, istorija ne apie šiukšles ar ekologiją, o apie kiekvieną iš mūsų ir perkeltines užgyventas „šiukšles“ mūsų galvose.Ved. Karolina Panto

LRT kolegų rubrikoje - radijo žinių vedėja Evelina Stankūnaitė.Kaip susiplanuoti keliones? Apie tai pasakos daugiau kaip šimtą šalių apkeliavęs Augustinas Žemaitis.Savaitgalį savo kelionę baigė dar viena nacionalinė ekspedicija. Apie šių metų ekspediciją kalbėsimės su jos dalyviais prof. Alfredu Bumblausku ir Arminu Darasevičiumi.Ką mes žinome apie istoriką, rašytoją, švietėją Simoną Daukantą, kurio vardu pavadinta ir ne viena mokykla ir viena pagrindinių Vilniaus aikščių? Apie tai plačiau kalbamės su jo kūrybą ir rašybą tyrinėjančiu prof. Giedriumi Subačiumi.Ved. Rūta Kupetytė

LRT kolegos rubrikoje – LRT RADIJO muzikos redaktorius Aivaras Gelžinis.Apie visuomenės spaudimą atitikti nusistovėjusias normas, mokymąsi džiaugtis gyvenimu ir buvimą savimi. Pokalbis su žurnaliste, knygos „Po tamsos ateina... lapė“ autore Aušra Šneideryte.Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, bus informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Žmogaus teisių specialistai sako, kad įstatymas žalingas, nes moters teisę pavers jos krize ir įtvirtins privalomas konsultacijas. Pokalbis su viena įstatymo teikėjų, seimo nare Laima Nagiene ir Lietuvos žmogaus teisių centro tyrimų vadove Kristina Rūkaite.Lietuva neišnaudoja vidaus vandenų laivybos patencialo. Nacionalinės ekspedicijos komandai sėkmingai Nerimi iš Vilniaus pasiekus Kauną prisimintas klausimas, ko reikia, kad laivyba šia upe vyktų nuolat? Pokalbis su Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktoriumi.Auksinio proto atrankos finalas.Ved. Darius Matas

Atėjus vasarai, dalis ekspertų sako, kad tai geras metas pradėti mokiniams galvoti apie tai, ką norėtų veikti ateityje. Kai kurie organizuoja karjeros stovyklas, o kiti įsitikinę, kad vasara - laikas, kai vaikams būtina pailsėti. Kaip neapkraunant galvos ir nepersitempiant kryptingai bandyti išsiaiškinti, ko norėsi ateityje? Pokalbis studijoje. Daiva Šilienė, karjeros konsulltantė, lektorė, Lietuvos karjeros specialistų asociacijos steigėja. Andrius Ingelevičius, Intellectus mokyklos vadovas.Rusijos karas Ukrainoje ir pandemija parodė, kaip svarbu gebėti atsirinkti tikrą informaciją, nes ji gali būti panaudojama kaip ginklas. Ekspertai įspėja – medijų raštingumo įgūdžiai yra būtini. Birželį „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos mokiniai mokomi tikrinti informaciją ir suprasti, kaip veikia propaganda, bei kokias gerąsias praktikas pritaikė Suomija ir Estija. ŠMM viceministras Ramūnas Skaudžius, kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza, britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė.Nuotoliniu būdu veikiantis universitetas moterims „WoW University“ iš virtualios erdvės pavasariui ir vasarai keliasi į Lietuvos miestus ir miestelius, kur siekia padėti spręsti bendruomenių problemas, suburti moteris įvairioms iniciatyvoms. Susitikimų tikslas - išsiaiškinti, su kokiomis problemomis konkrečiame mieste susiduriama moterų lyderystės, socialinės gerovės srityje. Šį vakarą susitikimas Kėdainiuose, o eteryje Universiteto įkūrėja Inga Jablonskė.LRT Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kaip atrodė gyvenimas Šanchajuje per du mėnesius trukusį griežtą karantiną? Pasakoja Šanchajuje gyvenantis lietuvis Šarūnas Ašmena.ES šalyse atliktas tyrimas parodė, kad jaunimas Lietuvoje perka daugiau suklastotų gaminių ir toliau naudojasi piratiniu turiniu.Klaipėdoje prasideda festivalis „Jauno teatro dienos“, kviesiantis aktorius, režisierius, dramaturgus, scenografus susivienyti ir ieškoti dialogo tarp skirtingų kūrybos sričių.Kaip atrasti naujų būdų įprasminti santuoką? Pokalbis su humanistinių vestuvių ceremonijų „Taip“ kitaip" organizatorėmis Urte Žukauskaite-Zabuke ir Giedre Reneve.Lietuvei mokslininkei Ievai Plikusienei skirtas prestižinis Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimas. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus.Ved. Karolina Panto

Apie padidėjusią įtampą tarp Graikijos ir Turkijos, diplomatinį ginčą su Iranu dėl tanklaivių bei turizmo sezono prognozes - pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Atėnuose Jurgita Montvydaite.Ką apie Vilniaus istoriją pasakoja nuo centro nutolę sostinės rajonai? Interviu su iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju, gidu Albertu Kazlausku.O kokią Lietuvos istoriją gali pažinti virtualiai po Vilnių vaikštantys žaidėjai? Pasakoja 6 metus kūrę ir visai neseniai išskirtinį kompiuterinį žaidimą išleidę kūrėjai Žilvinas ir Šarūnas Ledai.Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip stiprinti visuomenės medijų raštingumą. Giedrės Trapikaitės reportažas.Ved. Karolina Panto

LRT Radijo Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė. Apie karjeros pokyčius ir kelią iš televizijos iki radijo.Oro transporto tarša ir kaip ją sumažinti. Pokalbis su Lietuvos oro uostų atstovais ir aplinkosaugos ekspertais.„Keliauk Lietuvoje“ sukūrė naują žemėlapį stebėti labiausiai pamėgtas užsienio turistų vietas ir kryptis Lietuvoje.„Rašytojų iššūkio“ pasakos. Jas sukūrė jaunajai auditorijai dar nerašę autoriai ir įgarsino Lietuvoje gerai žinomi aktoriai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Apie LRT metinę ataskaitą pokalbis su LRT generalinė direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.Interviu su žymiu Rusijos žurnalistu tyrėju, „Svarbių istorijų“ redaktoriumi Romanu Aninu. Paskutiniame savo tyrime jis atskleidė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino jauniausios dukters partneris yra Vokietijoje gyvenantis baleto artistas Igoris Zelenskis.Lietuviai mažame miestelyje Norvegijoje naujam gyvenimui prikėlė pastatą - vaiduoklį ir šeštadienį atidaro jame Rogalando lietuvių bendrijos namus. Taip pat nuo penktadienio šiame miestelyje vyksta Europos lietuvių dienos.Apie tai pasakoja Rogalando lietuvių bendrijos valdybos pirmininkas, Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas Saulius Trepekūnas.Lietuvių menininkas Tomas Upskas sukūrė figūrėles, pašiepiančias Rusijos karines pajėgas – rusų kariai vaizduojami vagiantys tualetus ir radiatorius. Šiuos meno kūrinius autorius parduoda aukcione, o gautus pinigus ketina skirti Ukrainai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Japonija po truputį ima atsiverti po pandemijos - į šią šalį nuo birželio 10 d. galės atvykti turistų grupės. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva.Apie advokato darbą, jo iššūkius pokalbis su naujai išrinktu Advokatų tarybos pirmininku Mindaugu Kukaičiu.Ar uždaromos atominės elektrinės gali ateityje tapti muziejais? Kiek žmonėms įdomi branduolinė istorija? Kaip galima būtų eksponuoti objektus iš Ignalinos atominės elektrinės? Šia tema kalbiname Energetikos ir technikos muziejaus vyr. gidas Žilviną Mikulėną.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokias aktualijas nagrinėja „Al Jazeera“ televizija Amerikoje? Patirtimi dalijasi žurnalistė ir prodiuserė Viktorija Mickutė.Po pandemijos padaugėjo turinčiųjų valgymo sutrikimų. Apie problemą kalba psichiatrė Brigita Baks.Kaip atverti įmonių duris žmonėms su negalia? Pokalbis su iniciatyvos DUOday dalyviais ir idėjos sumanytojais.Lietuvių pasiekimai Eurolygoje. Bet ne krepšininkų, o esančių šalia aikštės. Pokalbis su Eurolygos transliacijų režisieriumi Tomu Skamaročiumi.Ved. Urtė Korsakovaitė

Tęsiantis karui Ukrainoje, Austrija toliau siekia išlaikyti neutralumą NATO aljansui. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Austrijoje Daiva Trečiokaite.Mūsų laikų sindromas – taip psichologai linkę vadinti perdegimą. Kaip jį atpažinti ir jo išvengti?Ką daryti, pakliuvus į priklausomybės nuo elektroninių cigarečių spąstus? Specialistų patarimai minint pasaulinę dieną be tabako.Lietuvis Dominykas Puzinas jau beveik tris mėnesius rengia tylius protestus prie Rusijos ambasados Vengrijoje, taip siekdamas išreikšti solidarumą su Maskvos užpulta Ukraina.Ved. Karolina Panto

LRT kolegos rubrikoje - žurnalistė Inga Janiulytė-Temporin.Turkija nelinkusi pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO. Ankara kaltina šalis remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje. Kodėl nepavyksta išspręsti beveik pusę amžiaus vykstančio konflikto tarp Turkijos ir kurdų? Kodėl kaltinamos Skandinavijos šalys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaite.Milžiniška infliacija, karas Ukrainoje ir ekonomistų prognozuojama recesija. Ar esant tokiai neapibrėžtai situacijai yra tinkamas metas kurti verslą? Kokia sėkmingo verslo paslaptis? Pokalbis su rinkodaros eksperte, knygos apie verslo pradžią „Verslo sparnai“ autore Gitana Ginkeviče.Suklestėjusios internetinės turinio platformos paskatino dalies žmonių besaikį serialų žiūrėjimą („binge-watching“). Ekspertai sako, kad tai didelė problema, o pačios platformos sąmoningai skatina tokį elgesį. Išsamiau pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Šarūnu Paunksniu.Laidos pabaigoje - Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Seimo etikos sargai sulaukė prašymo ištirti, ar parlamentaro Dainiaus Gaižauskas pasisakymai apie Seimo Pirmininkę, premjerę ir „konservatorių moteris“ nepažeidžia etikos. Valdantieji sako, kad Gaižausko pasisakymai seksistiniai. Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba praneša, kad ieškantieji darbo daugiausia diskriminacijos patiria būtent lyties pagrindu. Kodėl Lietuvoje – 21-ojo amžiaus Europos Sąjungos valstybėje – vis dar pasitaiko seksizmo, diskriminacijos lyties pagrindu? Komentuoja Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.Gydytojas-rezidentas, radijuje kuriantis laidas. Toks yra Ignas Klėjus, šį radijo sezoną geriausiai pažįstamas kaip laidų „Sindromas“ bei „Tuzinas“ vedėjas. Interviu su juo.Paskelbta geriausia jaunimo bendrovė. Ja tapo moksleivių iš Klaipėdos įkurta įmonė, gaminanti sausą ir ekologišką dantų pastą. Kuo ši dantų pasta ypatinga ir kodėl moksleiviams apskritai prireikė įkurti įmonę?Akmenės rajone vyksta archeologinė ekspedicija, kurioje aktyviai dalyvauja ir mokslininkai bei entziastai iš Ukrainos. Kuo ypatinga ši ekspedicija?Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio bendradarbių rubrikoje – kolegė iš Ispanijos apie aktualijas šalyje. „Menstruacines atostogas“, šalyje plintančius beždžionių raupus ir turizmo sezoną.Svajonė studijuoti prestižiniuose pasaulio universitetuose kasmet išsipildo mažiau nei šimtui jaunuolių iš Lietuvos. Pokalbis su Kembridžo magistrantūros studijas baigusia ir Europos Centriniame Banke dirbančia Emilija Ieva Petrauskaite.Kiek įtakos svajonių darbo paieškoms turi socialiniai tinklai? Pokalbis su rinkodaros specialistu Arijumi Žaku ir su darbuotojų paiešką vykdančia Egle Staniulione.Prasideda Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos moterų kūrėjų filmų programa. Apie arabišką kiną pokalbis su kino tyrinėtoju Karoliu Žuku.Rubrikoje LRT FAKTAI: kaip susekti piktavalius su netikromis socialinių tinklų paskyromis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Kretingos aktualijos aptariame su laikraščio „Pajūrio naujienos“ vadove Vitalija Vitkauskiene.Kaip parašyti gerą haiku? Pokalbis su rašytoja Rugile Audeniene.Kaip sėkmingai derinti darbą ir asmeninį gyvenimą? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo formulę, kuri padės tą daryti.Olegas Šurajevas su bendražygiais blokuoja Viados ir Baltic Petroleum degalines. Prieš kurį laiką jis ir kiti aktyvistai ragino neiti į „Amber Food“ tinklui priklausančius restoranus dėl jų sąsajų su verslininku bei Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu, kurio prekės ženklas „Viči“ nepaisant Rusijos karo Ukrainoje dar nepasitraukė iš šalies agresorės. Apie atšaukimo kultūrą pokalbis su komunikacijos ekspertu Jauniumi Špakausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Armėnijos ir Sakartvelo aktualijas aptariame su ką tik ten besilankiusiu komunikacijos ekspertu Mindaugu Lapinsku.Kiek dronai svarbūs kare? Pokalbis su „Dangaus katės“ vadovu Povilu Stankūnu.Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, negalima pamiršti Krymų totorių, būtina kalbėti apie tai, kad rusų okupuotame Kryme iki šiol vykdomos represijos prieš Ukrainą palaikančius totorius, sako Ukrainos tautinių mažumų politikos ekspertė Julija Tyshchenko. Apie tai su Trakų krašto totorių bendruomenės pirmininke Elnara Čurlu.Jungtinės Tautos įspėja, kad Rusijos invazija į Ukrainą netrukus gali sukelti maisto krizę, kuri gali tęstis ne vienerius metus. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarų šalys kariniais laivais ir lėktuvais galėtų užtikrinti grūdų iš Odesos uosto pergabenimą į Bosforą Turkijoje. Tai jis sakė televizijai „Sky news“. Pokalbis šia tema su karybos ekspertu Dariumi Antanaičiu ir Žemės ūkio rūmų pirmininku Arūnu Svitojumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su LRT RADIJO verslo naujienų žurnalistu Mariumi Jokubaičiu.Pandemijos metu išpopuliarėjusios darbostogos nepraranda aktualumo, o verslas imasi vis išradingesnių idėjų, pavyzdžiui, siūlo dirbti dvare ar biure medyje.Lietuvos miestuose galės atsirasti dviračių gatvės – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai.Dzūkijos nacionaliniame parke bandoma atkurti saugomų lietuviškų tamsiųjų bičių populiaciją. Į nacionalinį parką perkeliamos kaimuose vis dar išlikusios šių bičių šeimos.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Vilniaus valdžia jau beveik pusmetį nukelia tuos automobilius, kurie pastatyti ne vietoje ir kurie kelia grėsmę eismo dalyviams. Tuo metu į „LRT girdi“ kreipusis Vilniaus gyventoja Laura piktinasi, kad iš ryto, neradusi automobilio, patyrė didžiulį šoką, o informaciją, kad jos automobilis nutemptas, gavo tik po dviejų parų. Kodėl nutempto automobilio savininkai ne iškart sulaukia žinios apie pažeidimą?Po dvejų metų modernizavimo darbų Vilniuje, Geležinkelio stotyje, duris atveria atnaujintas Geležinkelių muziejus. Jis bus moderniausias Geležinkelių muziejus Baltijos šalyse. Kaip pasikeitė muziejus?Sostinėje bus paskelbta geriausia Lietuvos moksleivių įkurta verslo įmonė. Tarp 40 finalo dalyvių – programėlė žvejams ir ekologiški atvirukai, iš kurių gali išdygti augalai.Kolegė Jurga Bakaitė su politinėmis aktualijomis dirba portale, bet radijo klausytojams ji labiausiai pažįstama kaip pagrindinė visokių paskleistų neteisingų faktų tikrintoja, mat būtent ji kuria ketvirtadieniais per radiją transliuojamą rubriką „LRT faktai“.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio bendradarbių rubrikoje - pasakojimas iš radijo dienų Švedijoje. LRT radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis.Kino bendruomenė džiaugiasi, kad prieš kelerius metus mirusio kino operatoriaus Audriaus Kemežio atminimas išliks išsaugotas. Jie ypač dėkingi režisierei Giedrei Beinoriūtei, kuri surinko daugybę linksmų, liūdnų, stebinančių istorijų ir sudėjo jas į labai gražią knygą „Kino operatorius Audrius Kemežys: akimirksnis spalvoms suderinti“. Kokių pamokų lieka tiek kino bendruomenei, tiek ir likusiems, nieko bendra su kinu ar vaizdo menu neturintiesiems?Inžinerinės krypties specialistų trūkumas Lietuvoje priartėjęs prie kritinės ribos. Anot kai kurių ekspertų, nesiėmus veiksmų tai gali tapti rimta kliūtimi ekonomikos augimui po COVID19 pandemijos ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje sukeltų turbulencijų. Ką daryti, ir kaip sudominti inžinerija? KTU Elektros ir Elektronikos fakulteto dekanas Algimantas Valinevičius, Kauno technikos kolegijos lektorius Paulius Vitonis, agentūros KAUNAS IN verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.LRT faktai: pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Jurga Bakaitė.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Vilniuje MO muziejuje atidaroma audiovizualinė paroda „Ukraina: lūžio būsena“, vienijanti autentiškus karą išgyvenusiųjų pasakojimus, fotografijas ir liudijimus. Kalbinami fotografai Benas Gerdžiūnas ir Denis Vėjas.Iš Azovstal gamyklos Mariupolyje į Rusijos kontroliuojamas teritorijas evakuojami Ukrainos kariai. Apie tai pokalbis su buvusiu specialiųjų operacijų pajėgų karininku Aurimu Naviu.Rusijos programišių grupuotės paskelbė kibernetinį karą Lietuvai ir dar 9 šalims. 10 šalių pasirinktos todėl, kad jos programišių teigimu palaiko nacius ir rusofobus. Pokalbis su kibernetinio saugumo ekspertu Mariumi Pareščiumi.Vilniuje atidaroma nauja erdvė – Medinės miesto architektūros muziejus.Po muziejų vedžioja jo vadovė, vyr. fondų saugotoja Donata Armakauskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Augančios palūkanos gąsdina būsto paskolas turinčius lenkus. Šią ir kitas temas, kurios šiuo metu aktualios Lenkijoje, apžvelgia LRT RADIJO bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.Lietuvai ir visai Europai svarstant, kaip atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos ir sklandžiai pereiti prie žaliosios, dalis ekspertų siūlo aktyviau skatinti su vandeniliu susijusių technologijų kūrimą. Kaip vandenilis gali būti panaudotas energetikoje? Kokia to kaina ekonomikai ir žmonėms? Dalyvauja Vandenilio energetikos technologijų centro vadovas Darius Milčius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Šiandien minima Tarptautinė diena prieš homofobiją, bifobiją ir transfobiją. Neseniai paskelbtame Europos Vaivorykštės indekse, kuris matuoja kaip užtikrinamos LGBT teisės, Lietuva yra 35-ta iš 49 vertintų šalių. Kokie didžiausi iššūkiai išlieka ir kodėl svarbu nebijoti būti savimi? Pokalbis su LGBT teisių portalo „Jarmo“ redaktoriumi, žmogaus teisių aktyvistu Jonu Valaičiu.Ar prieš talpindami nuotrauką Feisbuke turėtumėme atsiklausti visų joje įamžintų žmonių leidimo? Kaip nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų skelbiant informaciją socialiniuose tinkluose? Pokalbis su MRU profesore Salvija Mulevičiene.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

LRT RADIJO kolegų rubrikoje - LRT RADIJO departamento naujienų tarnybos komunikacijos koordinatorė Dovilė Sobutaitė.Pokalbis su Laura Balčiūte, leidžiančia nemokamą žurnalą senjorams, įkūrusia pažinčių portalą senjorams ir senjorų modelių agentūrą.Lietuvoje, kaip ir beveik visoje Europoje, yra mokytojų trūkumo problema, kuri tampa vis aktualesnė. Kodėl tampama arba netampama mokytoju?Šalies gamtinės sąlygos jeigu ir nevaidina lemiamo vaidmens kare, tačiau tikrai turi didžiulės įtakos tam tikrų veiksmų trukmei ir jų pabaigai.

Per metus Lietuvoje užblokuojama apie šimtą interneto svetainių, kuriose platinamas nelegalus turinys, pvz., muzika, filmai, knygos. Specialistai sako, kad piratavimo mastai Lietuvoje mažėja, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Kodėl? Aiškina Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovas Andrius Katinas.Vis daugiau įmonių Lietuvoje atsiranda vadinamieji Gerovės mentoriai – eiliniai darbuotojai, kurie po specialių mokymų kalbasi su kolegomis. Kodėl populiarėja gerovės mentoriai ir kiek jie – alternatyva psichologams, į kuriuos žmonės vis dar nelabai linkę kreiptis? Pokalbis su „Ignitis grupės“ Žmonių gerovės, įvairovės ir įtraukties vadovu Donatu Paulausku.Kaip išmokti gyventi paprastai ir su tiek daiktų, kiek turiu? Pokalbis su ramybę užmiestyje radusiu filmų ir tekstų kūrėju Juliumi Taručiu.LRT KLASIKOJE jau beveik metus laidą „Prieštaros“ kuria režisierius Vytenis Pauliukaitis ir profesorius, leidinių apie gyvensenos kultūrą autorius Eugenijus Skerstonas, kurie diskutuoja pačiais įvairiausias gyvenimo klausimais. Kaip jie susitaria, kuris kuriai pozicijai atstovaus?Ved. Edvardas Kubilius

Klaipėdos universiteto mokslininkai pristato unikalią patyriminę ekskursiją, pasakojančią į Klaipėdą bėgusių migrantų istorijas.Italijos lietuvė įveikė daugiau nei dešimt tūkstančių norinčių ir tapo viena iš Eurovizijos savanorių, kuri dirba su mūsų šalies delegacija. Kaip atrodo Eurovizijos savanorio diena?Ved. Paulius Selezniovas

Kalvarijos savivaldybė siekia išvengti tiesioginio valdymo ir į administracijos direktoriaus pareigas siūlo Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintarą Skamaročių. Apie tai ir kitas regiono aktualijas pokalbis su ,„Sūduvos gido“ redaktoriumi Pauliumi Liškausku.Kiek užsienio žvalgybos teikia informacijos Ukrainai apie Rusijos karinius veiksmus ir kiek tai keičia karo eigą? Kalbinamas buvęs Lietuvos valstybės saugumo departamento vadovas, Kovo 11-osios akto signataras Mečys Laurinkus.Anykščių rajone Troškūnuose rastas į žemę įkastas 20 litrų bidonas su partizanų dokumentais. Kokie tai dokumentai, ar juos galės pamatyti gyventojai ir ką daryti žmonėms radus tokį radinį pokalbis su Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Remeika.Lrt.lt projekte „Lietuva po rytojaus“ Gyčio Pankūno ir Modesto Gaučaitės Znutienės rašinys „Europos saugumas – ant pokyčių slenksčio: nuo Baltijos tigrų veržimosi į NATO iki naują frontą formuojančių aljansų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kokiomis nuotaikomis gyvena šių metų Eurovizijos šeimininkė Italija? Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Neringa Budryte.Baltarusijos žmonės netiki, jog revoliucija pralaimėta. Kaip jie jaučiasi dabar ir kas paskatino beprecedentį visuomenės pasipriešinimą autoritariniam režimui po 2020 m. prezidento rinkimų? Šį ir kitus aspektus su kolegomis tiria VU TSPMI doktorantė Vilija Navickaitė.Buvusi laikinoji Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministrė Olga Trofimtseva: karo padarytos žalos šalies žemės ūkiui ir aplinkai skaičiavimas bus ilgas ir skaudus procesas.Kaip Šventaragio tunto skautai ir bendruomenė padeda nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams?Ved. Karolina Panto

Rubrika „LRT kolega“. Pokalbis su LRT Opus laidų vedėju Tomu Lukaševičiumi. Apie meilę mikrofonui ir ypatingas radijo transliacijas arčiau klausytojo.Užsienio lietuvius nuo grįžimo į gimtinę stabdo ne tik realūs iššūkiai, bet ir įvairūs mitai. Kokios problemos yra realios, o kurios tik menamos? Pokalbis su projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadove Edita Urbanovič ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vadove Dalia Henke.Pabėgėlių iš Ukrainos skaičius šalyje viršijo 50 tūkst., su kokiais emociniais iššūkiais susiduriama? Kaip bendrauti su žmogumi, kuris pabėgo nuo karo? Kuo galime padėti kiekvienas? Pokalbis su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos psichologe–eksperte darbui su pabėgėliais, socialinių mokslų daktare Valentina Demidenko.Vilniuje rengiama akcija „Ap(si)kabinkime Ukrainą“, skirta išreikšti palaikymą šalį ginantiems ukrainiečiams ir paminėti Lietuvos pašto išleistą specialų pašto ženklą. Pokalbis su „Lietuvos pašto“ vadove Asta Sungailiene.Žaidimo „Auksinis protas“ finalas.Ved. Darius Matas

Užsienio bendradarbių rubrika - Prancūzija ir Goda Klimavičiūtė.Misionierius. Antanas Saulaitis – žmogus, kuris visada šypsosi. Taip vadinasi knyga, kurią parašė kolegė, žurnalistė, beje, kurianti siužetus LRT laidai "Istorijos detektyvai", Aurelija Savickienė. Ji - laidos viešnia.LRT ieško sprendimų: pilietinis pasipriešinimas ir jo ugdymas. Ko galime pasimokyti iš kitų šalių? Kokie veikiantys pavyzdžiai čia, Lietuvoje? Dalyvauja politologas Tomas Janeliūnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėjas Albertas Daugirdas, rašytojas, karys Ernestas Kuckailis, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius.Šiomis dienomis „Camino Lituano“ bendruomenė kartu leidžiasi į savaitės žygį, kuris skirtas naujos „Camino Lituano“ atšakos Žemaitijoje atidarymui. Tai – papildomi 180 kilometrų, kurie įsijungia į pagrindinę „Camino Lituano“ kelio atšaką Žagarė – Seinai. Iniciatorius Marius Minkevičius.LRT faktai: apsipirkimas Baltarusijoje.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Vienas populiariausių Lietuvos vlogerių Skirmantas Malinauskas traukiasi iš youtube, nes Lietuvos radijo ir televizijos komisija vlogerius prilygino žiniasklaidai.„Forbes Ukraina“ paskelbė, kad „Blue/Yellow“ yra 8-toje vietoje pagal privačių fondų pritrauktą paramą Ukrainai. Apie tai su „Blue / Yellow“ vadovu Jonu Ohmanu.Kaip sekasi pabėgėlių iš Ukrainos vaikams integruotis Lietuvos mokyklose? Pokalbis su Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andželika Aleksandravičiūte ir „Kūrybinių jungčių“ programos „Tyrinėjimo menas“ kūrėja, edukatore Ineta Dirmiene.Lrt.lt projekte „Lietuva po rytojaus“ Jurgos Bakaitės straipsnis „Tualetinio popieriaus boikotas ir prabangūs kalafiorai: kas būdinga lietuviškai „cancel culture“?“Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie Vokietijos požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje, ginklų tiekimą Ukrainai ir bandymus nusikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos pokalbis suMiuncheno ir Konstanco universitetų politikos mokslų daktaru Vytautu Jankausku.Šie metai paskelbti Romo Kalantos metais, nes prieš 50 m. jis susidegino, protestuodamas prieš sovietų okupacinę valdžią. Laidoje su Andrejaus Sacharovo demokratinės plėtros tyrimų centro projektų vadybininke Neringa Gališanskyte kalbamės apie šiai progai skirtą parodą, gegužės 3 d. atidaromą Vytauto Didžiojo karo muziejuje.Kaip su vaikais kalbėtis apie pinigus? Pokalbis su knygos „Apie pinigus su vaikais: paprasti patarimai tėvams, kaip paruošti vaiką ateities pasauliui“ autore Lina Banyte-SurplieneProjekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai domisi, kaip išugdyti pilietišką ir savo šalį gebantį ginti žmogų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kolegų rubrikoje - LRT TELEVIZIJOS laidos „Daiktų istorijos“ vedėjas, menotyrininkas Saulius Pilinkus.Legenda apie Lochneso pabaisą atsirado 1933 m. gegužės 2 d., kai apie kažką, pastebėtą Lochneso ežere, paskelbė vietos laikraštis. Tada rašyta, kad viena pora teigė mačiusi „paviršiuje riedantį ir besileidžiantį milžinišką gyvūną“. Legenda apie šį mitišką objektą vis dar gyva, nepaisant daugybės ekspedicijų ir tvirtinimų, kad jokios pabaisos ežere nėra. Kaip atsiranda mitai ir legendos ir kodėl jais tikime?Su mirusiojo pelenais dabar atsisveikinti galima trimis būdais - palaidoti kapinėse, kolumbariume arba išbarstyti tam skirtose vietose. Seime svarstomas siūlymas leisti pelenus išbarstyti ir Baltijos jūroje ar upėse – ar tai tikrai geras būdas atsisveikinti su išėjusiuoju?„Kūrybos namai K.I.N.A.S. „Panemunė“: kaip ši bendruomenė savo veikla renka lėšas nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai?Naujovė Lietuvos sporte - žmones su negalia aktyviau gyventi skatina paralimpiečių mobili programėlė.Ved. Dovilė Lisauskaitė

Rytoj Lietuvos televizijai sukanka 65-eri metai. Kaip keičiasi televizija? Kiek joje yra nenatūralumo? Kodėl kiekvienas žmogus per televiziją nori atrodyti gerai? Pokalbis su milžinišką patirtį sukaupusia televizijos laidų kūrėja, vedėja, muzikologe Zita Kelmickaite.Tarptautinės Džiazo dienos proga LRT KLASIKA kviečia klausytis išskirtinės transliacijos iš LRT.Viešojo sektoriaus pertvarką parengę valdžios atstovai ir ekspertai sako, kad Lietuvoje yra didžiulė problema su vadovais – apskritai gerų vadovų nėra itin daug, o viešasis sektorius gerų vadovų nelabai pajėgia pritraukti. Kodėl taip yra?Paskelbti geriausi praėjusių metų Lietuvos bibliotekininkai. Geriausia jauniausia bibliotekininke pripažinta laikinoji Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Straupytė.Ved. Edvardas Kubilius

„Putinas parodė, kad neturi žmoniškumo ir jis gali padaryti viską. Dėl to mes dabar kitaip, rimčiau reaguojame į sirenas“, – tą teigia Lvive gyvenantis pianistas Oleksijus Karpenko. Vaikinas dažnai groja prie geležinkelio stoties, kartą savo pasirodymą tęsė ir gaudžiant sirenoms, įspėjančioms apie oro pavojų.Laidoje „10-12“ pokalbis ir su LRT RADIJO bendradarbe Švedijoje Vaida Strazda – apie visuomenes ir politikų nuotaikas dėl galimos narystės NATO, paramą Ukrainai ir infliaciją.Studijoje vieši sodų rišėjas, Gineso rekordininkas Raimundas Rotkevičius, rišęs ir plastikinius sodus.Paramos vaikams centras kviečia tapti draugu vaikui iš Ukrainos. Šiuo metu ieško ir pačių vaikų, kurie norėtų kas savaitę leisti laisvalaikį su atrinktu ir mokymus praėjusiu savanoriu. Apie tai – psichologė, programos „Вig Brothers Big Sisters“ vadovė Vaida Gabė.Jurgos Bakaitės LRT FAKTŲ reportažas, šįkart – apie medikamentinį abortą.Ved. Giedrė Trapikaitė

LRT žodžio ir LRT posakio rinkimai. LRT kalbos redaktorė Lina Smolskienė.Kaip skamba Baltijos šalių balsas pasaulyje? Tai - naujausias straipsnis portalo LRT.LT projekte „Lietuva po rytojaus“. Pokalbis su straipsnio autorėmis LRT.LT žurnalistėmis Ugne Jonaityte ir Kristina Kybartaite.„Slapta meilė“: Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos kelias po Vilnių ir šios legendos įkvėpta paroda su dizainere Julija Janus ir Valdovų rūmų edukatore Lirija Steponavičiene.Kaip Lietuvos restoranams sekasi įtraukti daugiau augalinių patiekalų į savo meniu ir kodėl tai yra svarbu? Nevyriausybinė organizacija GYVI GALI visą mėnesį vykdo kampaniją ir bendradarbiauja su šalies restoranais ir kavinėmis.Ved. Karolina Panto

Nepaisant puoselėtų draugiškų santykių, Izraelis pasmerkė Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Kokių kitų veiksmų imtasi ir kokios kitos esminės temos sulaukia daugiausiai dėmesio Izraelyje šiuo metu? Apie tai pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Živile Avital Juonyte.Naujausios informacijos apie karo Ukrainoje eigą dažnai žmonės ieško socialiniuose tinkluose. Detaliai kasdien savo paskyroje įvykius aprašo vertėjas Marius Burokas. Kaip jį paveikė Putino pradėtas karas prieš demokratišką šalį? Kaip atsirenka tinkamą ir patikimą informaciją?Šiandien pasaulis mini prieš kelis dešimtmečius įvykusios Černobylio AE katastrofos metines. Tačiau radiacija ir su ja susijusiu pavojumi susirūpinta ir tada, kai Rusijos kariuomenė atakavo bei užėmė dalį Ukrainos atominės energetikos objektų. Kokią padėtį po rusų pasitraukimo iš Černobylio rado tarptautinės agentūros TATENA ekspertai? Kokios baimės pagrįstos, o kokios tėra mitai? Kaip Lietuvoje vyksta Ignalinos AE uždarymo darbai? Pokalbis su Ignalinos AE vadovu Audriumi Kamienu, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojas ir KTU mokslo grupės „Radiacinė ir medicinos fizika“ pagrindinė tyrėja, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto profesore Diana Adliene.Nors verslu visuomenė pasitiki labiau nei valdžios institucijomis, rodiklis išlieka žemas. Beveik pusė visuomenės nepasitiki nei valdžia, nei verslu, nei kitomis institucijomis. Kas lemia tokią poziciją? Kaip galima pelnyti žmonių pasitikėjimą? Pokalbis su tyrimų bendrovės „RAIT Group“ generaline direktore Dovile Končak, verslo psichologu Dainiumi Baltrušaičiu, bei teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertu Dovydu Vitkausku.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

LRT kolegų rubrikoje – LRT televizijos prodiuseris Modestas Naudžius.Pokalbis su buvusiu žurnalistu Alvidu Jancevičiumi, kuris daugelį metų domėjosi cirko istorija, o dabar pasinėrė į gimtosios Tauragės istoriją.Kodėl politologams kaip ir sinoptikams tenka teisintis, kad rinkimų rezultatus prognozavo neteisingai, ar įmanoma nuspėti, kuo baigsis vienas ar kitas konfliktas, ar vieno, ar kito politikos likimas?„Baltijos šalys pripratusios prie Rusijos informacinio karo, o jų kariuomenė turi valdymo kambarį, kuris 24 valandas per parą stebi, ar žiniasklaidoje nėra netikrų naujienų. Be to, čia gausu netikrų naujienų medžiotojų“, - taip apie Lietuvos kovą su dezinformacija pasakoja Nyderlandų nacionalinės TV žurnalistai, apie tai sukūrę dokumentiką.Ved Rūta Kupetytė

Jau savaitė, kai Lietuva dirbti į Ukrainą išlydėjo dvi medikų grupes. Viena grupė – 12 medikų – toliau dirba Kijive, kita persikėlė į Ukrainos pietvakariuose esančią Vinicos sritį. Kaip sekasi Lietuvos medikams Ukrainoje?Kokia padėtis Kijivo regione, iš jo pasitraukus Rusijos kariuomenei? Pasakoja portalo žurnalistas Benas Gerdžiūnas, grįžęs iš Ukrainos.Lietuva siekia, kad 2030 m. pati pasigamintų 93 proc. elektros energijos. Šiuo metu mūsų valstybė pati pasigamina tik 30 proc. elektros energijos. Kiek inovacijos gali padėti Lietuvai tapti energetiškai nepriklausoma? Energetikos inovacijų žinovų pasakojimas.Į LRT girdi kreipėsi vilnietė, kuri piktinasi, kad žmonės su automobiliais negali patekti į vienas diddžiausių Vilniuje - Rokantiškių kapines. Įvažiavimą į kapines blokuoja užkardas. Dėl to kapų sutvarkyti atvykę žmonės visus savo daiktus turi nešti nemenkus atstumus. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

Rusijos užpultos Ukrainos prezidentas sakys kalbą Portugalijos parlamente. Kiek aktyviai ši šalis remia Ukrainą? Užsienio bendradarbių rubrikoje - Ernesta Žukauskaitė.Low Air Vilniaus miesto šokio teatras rengia pasirodymus ir šokio pamokas, siekdami į veiklas įtraukti ukrainiečių menininkus. Taip pat į rytoj Menų spaustuvėje vyksiantį spektaklį nemokamai kviečiami tiek ukrainiečiai, tiek juos globojantys žmonės.Visuomenės sveikatos biuras kviečia aptarti pirmosios psichologinės pagalbos principus tiems, kurie globoja nuo karo pabėgusius ukrainiečius ar su jais bendrauja. Kokie galimi psichikos sveikatos sunkumai, kaip juos atpažinti, kaip tinkamai kalbėti kur ieškoti profesionalios pagalbos, kaip pasirūpinti savim ir kitais?Rašytoja, žurnalistė Virginija Rimkuvienė parašė jautrią, skausmingą, labai labai atvirą istoriją apie vaiko globą "Jis vadina mane mama." Ji - laidos viešnia.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Lietuviai ir ukrainiečiai išleidžia bendrą laikraštį, skirtą Ukrainos žmonėms. Pokalbis su Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi ir viena leidinio redaktorių Jolanta Beniušyte.Marijos Pleskač iš Hostomelio istorija – apie jos akyse rusų nužudytą draugą, okupantų nusiaubtą mylimą miestą, 10 dienų baimės ir grėsmės gyvybei.Aleksandras Taraikovskis buvo nužudytas Minsko centre, kai po suklastotų prezidento rinkimų 2020 m. protestuotojus vaikė specialiosios policijos pajėgos. Tai buvo pirmoji šių protestų auka. Ši istorija - spektaklio „ERROR 403“ centre. Jau šį penktadienį spektaklis bus rodomas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, o pjesės autorius, vienas spektaklio režisierių ir Baltarusijos laisvojo teatro įkūrėjas Nikolai Khalezin - laidos pašnekovas.Lrt.lt projekte „Lietuva po rytojaus“ Andriaus Balčiūno straipsnis, pavadinimu „Aušta nauja pasaulio tvarka: Lietuvai senų pasirinkimų tarp Rusijos ir Vakarų nebeužteks“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Estijos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu šioje šalyje Vaidu Matulaičiu.Kas nusipelnė svarbiausių žmogaus teisių apdovanojimų Lietuvoje? Portale lrt.lt iki balandžio 24 d. galite balsuoti Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose 2020–2021. Pokalbyje dalyvauja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė, LGL direktorius Vladimir Simonko,Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.80 procentų pabėgėlių iš Ukrainos patiria psichologinių sunkumų, jie neretai kenčia nuo potrauminio streso. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre kuriamas Psichotraumatologijos centras, padėsiantis ir ukrainiečiams. Apie tai su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriumi Martynu Marcinkevičiumi.Ukrainoje sulaikytas prokremliškas oligarchas Viktoras Medvedčukas ragina jį iškeisti į Ukrainos pajėgų narius, kovojančius Mariupolyje.Lenkijos – Ukrainos pasienis. Dorohusko-Jagodino kontrolės punktas. Kulkų žymių nusėtame automobilyje – trys mažamečiai ir jų tėvai – Irina su Aleksandru. Dramatiška kelionė iš apsiausto, griuvėsiais ir kapais virtusio Mariupolio truko trylika dienų. Ukrainiečių šeimą, kieme laidojusią kaimynus, besimaitinusią balandžiais ir gėrusią vandenį iš radiatorių, Lenkijos-Ukrainos pasienyje kalbino Ana Grigoit ir Daumantas Butkus.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Neturiu literatūrinių žodžių pasakyti, ką galvoju apie rusų liaudį. Čia – ne žmonės. Mano aplinkoje nėra nė vieno žmogaus, kuris atleis Rusijai. Nežinau, kiek turi laiko praeiti – gal 300-400 metų“, – sako Telšiuose gyvenantis ukrainietis Serhiy Metelko, neseniai aplankęs savo gimtąjį Černihivo miestą. Richardo Jonaičio pokalbis su Lenkijoje sutiktu Lietuvoje gyvenančiu ukrainiečiu.„Sinoptikams nėra gražaus oro. Jis gražus tiek, kiek pasitvirtina mūsų prognozės“, – sako daugiau kaip pusmetį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje sinoptike dirbanti Ineta Daunoravičiūtė. Kaip prognozuojami orai? Ar orus prognozuojantis sinoptikas gali suklysti? Ar labai susinervina sinoptikai, jei jų prognozė nepasitvirtina? Ir kodėl sinoptikams paskambinę žmonės kartais ant jų supyksta?Vilnietė Elytė jau daug metų tvarko žmonių namus. Taip ji prisiduria prie pensijos. Bet pastaruoju metu Elytė nemokamai tvarkė ne vieną butą ar namą, nes čia buvo apgyvendinami ukrainiečiai. 73-ejų Elytė sako, kad kiekvienas ukrainiečiams turi padėti taip, kaip tik gali.LRT RADIJO laidą rusų kalba rengiantys žurnalistai ne tik praneša svarbiausias naujienas rusiškai, bet ir bando atremti rusišką propagandą. Kaip jiems sekasi tai daryti? Kur ir kiek tos rusiškos propagandos yra? Kokia ji? Pokalbis su laidos rusų kalba redaktore Monika Juškevičiūte-Muravjova.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuva Europos Sąjungoje pripažinta vyno auginimo valstybe. Vynas nuo šiol bus ne tik daromas, bet ir žymimas etiketėse, vyndariai turės griežtai laikytis taisyklių ir galės gauti europinę paramą. Komentuoja Someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius.Daugiau kaip 20 metų LRT dirbanti žurnalistė Alytuje Rūta Ribačiauskienė toli gražu pažįsta ne tik Dzūkiją. Per savo karjerą Rūta yra išmaišiusi ne tik Dzūkiją, bet ir Lenkiją, Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją. Vienu metu Rūta buvo vienintelė Baltarusijoje akredituota Lietuvos žurnalistė. Pokalbis su Rita Ribačiauskiene.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris piktinasi, kad „nesuvaikšto“ duomenys tarp daugiabučių administratorių ir energijos įmonių. Pvz., už butą gyventojas moka privačiai elektros tiekėjai, o už to daugiabučio bendrųjų erdvių, pvz., laiptinės, elektrą turi mokėti visuomeniniam tiekėjui „Ignitis”.Lietuvoje gydoma 10 ukrainiečių, sergančių hemofilija – kraujo krešėjimo liga, jiems taikomas itin modernus gydymas. Iš viso Lietuvoje šia liga serga apie 200 žmonių.Ved. Edvardas Kubilius

LRT RADIJO bendradarbė Turkijoje Giedrė Vilkaitė-Gursoy. Turkijos kaip tarpininkės vaidmuo kare Ukrainoje? Prasideda atostogų sezonas – į Antaliją keliauja pirmieji turistai.Dėl karo žmonės skaito mažiau knygų. Brangsta ne tik knygos, bet ir žmonių laikas – mažėja knygų skaitomumas. Leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Leidėjų asociacijos prezidentė, „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.Pilietinis ugdymas mokyklose. Politikai siūlo stiprinti pilietinį jaunimo ugdymą ir į bendrojo ugdymo programą įtraukti privalomą Nacionalinio saugumo ir gynybos dalyką. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas, istorijos mokytojas Mindaugas Nefas.Skelbiamos Vilniaus krašto bei pasaulio lietuvių bylos. Svetainėje kgbveikla.lt pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, šie dokumentai parodo sovietinį brutalumą ir melą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Gintautas Miknevičius.Ved. Urtė Korsakovaitė

Baltarusijos naujienų kanalo „Belaruskyj Gajun“ vadovas Anton Motolko pasakoja apie tai, kad baltarusių palaikančių karą Ukrainoje skirtingais duomenimis yra nuo 3 iki 10 procentų. Jis taip pat kalba apie baltarusių diversijas, trukdančias rusiškai technikai judėti iki Ukrainos ir apie tai, kad tarptautiniai lyderiai turėtų kelti klausimą ne tik apie Rusijos pajėgų išvedimą iš Ukrainos, bet ir iš Baltarusijos.Pokalbis su grafiti menininku Rolandu Ivanausku, kurio piešinius už Ukrainą gali matyti kiekvienas vilnietis.Parama ukrainiečiams rūpinasi verslinininkė, labdaros ir paramos fondo „Saulės smiltys“ vadovė Marija Dubickienė.Lrt.lt projekto „Lietuva po rytojaus“ dėmesys šiandien - migracijos klausimams. Apie publikaciją „Lietuva nebėra neįdomus Europos užkampis – naujos krizės Rusijoje ir Baltarusijoje sukels didžiausias migrantų bangas“ kalbamės su jos autore Patricija Kilminavičiene irLietuvos socialinių mokslų centro Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vadovu prof. Donatu Burneika.Ved. Agnė Skamarakaitė

Airija netrukus po Rusijos įsiveržimo panaikino apribojimus ukrainiečiams atvykti į šalį ir jau sulaukė per 20 tūkstančių pabėgėlių. Svarbiausias temas Airijoje apžvelgia LRT radijo bendradarbis Dubline Arūnas Teišerskis.Vengrija yra nedraugiška šalis pabėgėliams, o rinkimus laimėjus Viktoro Orbano Fidesz partijai ir esama pagalba gali būti nutraukta. Taip kalba Budapešte gyvenantis ir savanoriaujantis ukrainietis Jaroslavas, kasdien padedantis atvykstantiems pabėgėliams iš Ukrainos.Tiesioginė Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos Lietuvos parlamente transliacija.Ukrainos vadovo kalbą ir naujausią informaciją apie padėtį Ukrainoje aptaria saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė ir LRT radijo bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas.Kodėl atsiradus skaitmeninei fotografijai, juostinė - neišnyko? Kuo ji žavi fotografus ir šiais laikais? Apie tai - senosios fotografijos entuziastas Gintas Kavoliūnas. Jį kalbina Vitalijus Zuikauskas.Ved. Darius Matas

LRT kolegų rubrikoje – Ukrainos pasienyje savanoriaujantis LRT laidų vedėjas Richardas Jonaitis, kuris rūpinasi, kad pabėgėliai lengviau pasiektų Lietuvą.Praėjusią savaitę prie Rusijos ambasados Vilniuje raudona, kraujo spalva buvo nudažytas vienas iš tvenkinių, kuriuo plaukė ir olimpinė čempionė Rūta Meilutytė. Taip siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos karo nusikaltimus.Kiek Rusijos visuomenė jaučia Vakarų paskelbtas sankcijas, kokia informacija apie Rusijos karą Ukrainoje pasiekia žmones? Kiek tikėtina, kad Rusijos gyventojai gali sukilti. Pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Maskvoje dirbusiu Eitvydu Bajarūnu.Rusijos sukeltame kare Ukrainoje žūva ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams trūksta maisto, vaistų. Apie sudėtingą Ukrainos gyvūnų situaciją kolegė Justė Urbonaitė kalbėjosi su Ukrainoje veikiančios gyvūnų gerovės organizacijos “Edinaja planeta” tarybos vadovE Kateryna Soroka.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Teismas visiškai išteisino Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską, kuris kaltintas korupcija ir prekyba poveikiu. Kodėl subliūkšta politinės korupcijos bylos ir kaip jaučiasi neteisėtai apkaltinti politikai? Pokalbis su išteisintu Panevėžio meru bei teisės žinovais.Rusijos apsuptame Mariupolyje besiginantis Ukrainos karys Sergejus. 10-imt dienų slėptuvėje su mažamečiu vaiku praleidusi Oksana. Tai tik dvi iš daugybės istorijų, kurias pavyksta surasti ir įrašyti žurnalistui, LRT KLASIKOS laidų vedėjui Mariui Eidukoniui. Kiek sudėtinga kalbinti pavojingoje situacijoje atsidūrusius žmones ir kodėl svarbu pasakoti ukrainiečių istorijas? Pokalbis su žurnalistu Mariumi Eidukoniu.„Kaskart dainuoji tarsi paskutinį kartą“, – sako 78-erių atliekėja, estrados karaliene vadinama Birutė Dambrauskaitė. Atlikėją jos namuose Vilniuje aplankė Vilniaus universiteto žurnalistikos studentai Vaidotas Burokas ir Kristijonas Brusokas.Ved. Edvardas Kubilius

Vengrijoje rinkimus laimėjęs dabartinis premjeras Viktoras Orbanas nesutinka siųsti ginklų Ukrainai ir nepritaria ES embargo Rusijos energijai įvedimui. Apie situaciją Vengrijoje pokalbis su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Valdone Sakalauskaite Mosdóczi.Lukšų vyrų vadovas Gintautas Mauricas ragina buvusius Lietuvos karius atvyktį į Ukrainą ir padėti apmokyti ukrainiečius.„Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip didinti gyventojų fizinį aktyvumą. Kolegos nagrinėjo pavyzdžius, kaip paskatinti daugiau judėti moksleivius, įmonių darbuotojus ir vyresnio amžiaus žmones. Apie galimus sprendimus diskutuoja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Lietuvos sporto universiteto lektorė Kristina Visagurskienė, Medardo Čobuto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė.Vaizdai iš teritorijų Ukrainoje, kurias paliko Rusijos kariuomenė, šokiravo pasaulį, po jų Rusija sulaukė dar daugiau pasmerkimo. Tačiau kaip įtarimus karo nusikaltimais dangsto pati Rusija ir kaip tai gyventojams aiškina Rusijos Vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida? Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Yra trys grupės už Rusiją kariaujančių karių – pirmieji tai separatistai iš Donecko ir Luhansko, kurie išdavė Ukrainą ir kovoja rusų pusėje, antrieji yra patys rusai o tretieji – jiems iš paskos einantys kadyrovcai. Separatistai iš Donecko ir Luhanko skundžiasi, kad rusai su jais blogai elgiasi, o rusai skundžiasi, kad juos verčia vadai ir kadyrovcai. Rusijos eiliniai bijo su mumis kovoti, tačiau jiems už jų stovi kadyrovcai, kurie šaudo jiems į nugarą". Taip pasakoja Mariupolio savanorių bataliono karys Serhej Judin.Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu, politologu Alvydu Medalinsku – mėnesį karo praleidusiu rusų okupuotame Berdianske. Jo pasakojimus iš Ukrainos nuolat girdėjote mūsų radijo laidoseLrt.lt projekte „Lietuva po rytojaus“ apie tai ko iš ES tikėtis netolimoje ateityje ir kokie pastarųjų laikų įvykiai ir žaidėjai dės pamatus Bendrijos ateities transformacijai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą? Tokia tema šįkart domisi projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai. Vilniuje vyresni nei 55-erių metų gyventojai du kartus per savaitę gali rinktis į nemokamą mankštą ir šokius. Jau šeštus metus į tokius užsiėmimus kviečia projektas „Susitikimׅ“. Kodėl senjorams grupinės veiklos patinka labiau nei individualios? Kodėl verta ir kaip išdrįsti prie jų prisijungti? Giedrės Trapikaitės pasakojimas.

Bulgarijos parlamentas šią savaitę spręs, ar Ukrainai tiekti karinę paramą. Kodėl ši Europos Sąjungos valstybė tik dabar svarsto Ukrainai tiekti ginklus? LRT RADIJO bendradarbės Bulgarijoje Justinos Mikeliūnaitės.Žinomo mokslininko profesoriaus Virginijaus Šikšnio vardo premiją pelnė du Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantai Monika Šimoliūnienė ir Mantas Žiaunys. Monikos atradimai padeda kovoti su antibiotikams atspariomis bakterijomis, o Manto atradimai palengvino Alzheimerio ir Parkinsono ligų laboratorinius tyrimus.Nepaisant karo Ukrainoje ir išaugusių kainų, turizmo sezonas įsibėgėja. Kokias Jūs atostogas planuojate ši pavasarį ar vasarą?„LRT ieško sprendimų“ komanda aiškinasi, kaip paskatinti gyventojų fizinį aktyvumą.Ved. Edvardas Kubilius

LRT RADIJO kolegų rubrikoje - žinių vedėja Aistė Plaipaitė, kuri neseniai sukūrė dainą.Visuomenei sparčiai senstant, mokslininkai bando išsiaiškinti, kaip užtikrinti vyresnių žmonių gerovę. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją tyrimą koordinuojantys mokslininkai Lietuvoje sako, kad vyresni lietuviai jaučia didesnį nepasitenkinimą gyvenimu nei dauguma europiečių ir rekomenduoja valstybei mažinti vyresnių žmonių nedarbą.Vis daugiau į Lietuvą atvykusių pabėgėlių iš Ukrainos nori mokytis lietuvių kalbos. Vos paskelbus apie naujus kursus jie kaipmat užsipildo.Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia dalintis savo ar savo šeimos migracijos istorijomis.Ved. Rūta Kupetytė

Kolegų rubrikoje - LRT socialinių tinklų komandai vadovaujanti, Eurovizinės delegacijos atstovė spaudai Lina Patskočimaitė.Aktoriaus, renginių vedėjo Viačeslavo Mickevičiaus galvoje visuomet pilna įvairiausių sumanymų, dabar jis aktyviai teikia pagalbą ukrainiečiams, atvykusius ukrainiečių vaikus linksmina ir pats. Pokalbis su juo - tiesiogiai per LRT radiją.Ukrainiečių folkloro grupė TaRuta atvyko į Lietuvą koncertuoti. Po koncerto Vilniaus Lofte, kurio tikslas - surinkti paramą, išvyks atgal į Ukrainą. Studijoje - TaRuta vokalistas.Vilniaus Universitetas švenčia 443-iąjį gimtadienį. Kokių renginių tikėtis, kuo šiandien gyvena ši mokslo įstaiga? Kaip sekasi integruoti ukrainiečių studentus ir kviečiamus dėstytojus? Pokalbis su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.Lietuvos politinių ir kalinių bendrija rytoj renkasi į 25-ąjį ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą. Bendruomenės atstovai nuogąstauja, kad galimybių palaikyti ryšius per pandemiją nebuvo, o ir pati bendruomenė vis retėja. Kuo tremtiniai gyvena šiandien ir kokios jų mintys Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste? Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas.Auksinio proto savaitės finalas.Ved. Živilė Kropaitė

Karas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau nei mėnesį. Visas pasaulis stebi šokiruojančius vaizdus - sugriauti Ukrainos miestai, žūstantys civiliai, besiliejantis kraujas. Tačiau Rusijoje ir toliau skleidžiama propaganda apie tai, jog šios šalies kariuomenė Ukrainoje atlieka gelbėtojų vaidmenį. Koks karo paveikslas piešiamas Rusijos gyventojams? Ar įmanoma sustabdyti propagandą Rusijoje? Pokalbis su Klaipėdos universiteto politologe Gabriele Burbulyte-Tsiskarishvili.Ne vieną karštą tašką aplankęs keliautojas Aurimas Mockus prieš kelionę į Ukrainos sostinę Kyjivą neslėpė baimės. Kodėl ši kelionė kėlė didelį nerimą bei kaip šiuo metu atrodo karo krečiama šalis?Artėjant vasaros sezonui prasideda paplūdimiuose budėsiančių gelbėtojų atranka. Kas ir kaip gali juo tapti?Ved. Paulius Selezniovas

Prienų rajono ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė apie šio krašto aktualijas.Kaip mūsų visuomenėje, kultūroje žiūrima į negalią? Kaip apie save pasakoja patys negalią turintieji? Pokalbis su knygos „Gyvatės kojos: negalios samprata gyvenimo pasakojimuose“ autorėmis Giedre Šmitienė ir Jurga Jonutyte.Ką reiškia būti autistišku suagusiuoju Lietuvoje? Apie tai kalbamės suPovilu Staniuliu.Lrt.lt portalo projekte „Lietuva po rytojaus“ šiandien dėmesys atsinaujinančiai energetikai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Čekijoje rusakalbiai savaitgalį rinkosi į tūkstantinius mitingus prieš Putino karą Ukrainoje, aktyvistai Prahoje kraujo spalva nudažė laiptus, vedančius į Rusijos ambasadą. Apie čekų reakciją į karą Ukrainoje pokalbis su Čekijos lietuvių bendruomenės pirmininku Tomu Krasausku.Apie verslo situaciją Ukrainoje, paramą ir pagalbą pabėgėliams ir kokia situacija privertė palikti Ukrainą pokalbis su Lietuvos – Ukrainos verslo klubo vadovu Andriumi Venckūnu.2004 m kovo 29 dieną Lietuva įstojo į NATO. Apie mūsų narystės svarbą šioje organizacijoje Rusijai tęsiant karą Ukrainoje su atsargos pulkininku Gintaru Bagdonu.Atrodo, kad visi Lietuvoje susivieniję už Ukrainą, tačiau vis pasigirsta balsų, kad ukrainiečių vaikai atima vietas darželiuose iš lietuvių vaikų, o suaugusieji – darbo vietas. Kaip reaguoti į tokius pasvarstymus? Kiek juose realaus Lietuvos žmonių nerimo, o kiek čia tarpsta rusiška propaganda?Pokalbis su komunikacijos ekspertu Andriumi Baranausku ir Vilniaus miesto mero patarėju Karoliu Žukausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su fotožurnalistu Artūru Morozovu apie žurnalisto vaidmenį dabartinių pasaulio įvykių kontekste.Tęsiantis karui Ukrainoje, daugėja iniciatyvų, kuriomis siekiama padėti nuo karo bėgantiems žmonėms: nuo platformų, susisteminančių svarbiausią informaciją, iki terapinių užsiėmimų ukrainietėms moterims.Ukrainos karo veteranas Aleksandras Tereščenko 2014–ųjų birželį Donecko oro uosto apšaudymo metu pagavo priešininkų numestą granatą. Jai sprogus, vyras liko be rankų ir akies. Dabar veteranas užsiima visuomenine veikla ir padeda nuo karo kenčiantiems tautiečiams. Monikos Juškevičiūtės parengtas interviu.Ved. Karolina Panto

LRT TELEVIZIJOJE dirba naujas kolega – žurnalistas, užsienio naujienų redaktorius Augustinas Šulija, kuris, vos atėjęs į redakciją, iškart buvo išssiųstas į kariaujančią Ukrainą. Pažintis su LRT kolega.Sukanka metai, kai fotografė Laima Penek fiksuoja premjerę Ingridą Šimonytę. Kokį privatų premjerės nuotraukų archyvą yra sukaupusi fotografė? Koks jausmas skristi valstybės vadovus skraidinančiu kariniu lėktuvu „Spartan“ ir apskritai – kaip atrodo Vyriausybės forografo darbas?„Jaučiuosi išgelbėjusi mažą kruopelytę Ukrainos“, – sako Joniškio rajono Gasčiūnų kaimo gėlininkė Rita Juozapavičienė, priglaudusi dvi ukrainietes iš Donbaso. Kodėl kaimo gyventoja nusprendė priglausti ukrainietes? Kaip moterys dalijasi savo kasdiene buitimi? Ritos Juozapavičienės pasakojimas.Paaiškės, kuris LRT RADIJO klausytojas šiandien iškovos galimybę dalyvauti intelektualiniame žaidime „Auksinis protas“.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip danai prisideda prie pagalbos ukrainiečiams – aptarsime su LRT RADIJO bendradarbe Aiste Pileckyte-Hoffbeck. Taip pat apie darbdavių pasiūlymą – įprastą ofisą iškeisti į savanorystę ir pagalbą ukrainiečiams už tai gaunant įprastą atlyginimą.Kaip tapti kinologu? Pokalbis apie meilę šunims ir vienas kitam. Papasakos pareigūnai kinologai – Ina Žukauskė ir Šarūnas Mockus.Lietuviai organizacijai Blue/Yellow pervedė milijonus eurų. Su koordinatore Žemyna Bliumenzonaite išsiaiškinsime, kokios paramos ukrainiečiams dabar reikia labiausiai.Kaip Ukrainoje kovoja moterys? Koks jų vaidmuo atremiant rusų pajėgas? Apie tai pokalbis su istorijos mokslų doktorante Migle Lapėnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Antradienį Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis kreipėsi į Italijos parlamentą, grupelė deputatų kalbos demonstratyviai neklausė, nes neva vienos pusės palaikymas neveda prie taikos ir tai yra bereikalingas šou. Apie tai kiek Italijoje paplitęs putinizmas pokalbis su LRT Radijo bendradarbė šioje šalyje Daiva Lapėnaite.Į Lietuvą iš Ukrainos iki šiol yra atvykę per 11,5 tūkst. vaikų, iš jų nelydimų daugiau nei 700. Kokia pagalba teikiama šiems vaikams? Pokalbis su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene.Apie paauglių globą kalbamės su globos eksperte Rugilė Ladauskiene.Šie metai paskelbti Romo Kalantos metais, praėjo 50 metų nuo jo susideginimo. Apie Romą Kalantą, laiką po jo mirties ir „nuskustųjų kartą“ pokalbis su filmų „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ ir „Fontano vaikai“ režisieriumi Raimundu Banioniu.Kur buvome, kur esame ir kur būsime ateityje? Lietuva po rytojaus – LRT.lt portalo projektas, kuriuo siekiama atsakyti į visus šiuos klausimus ir nubrėžti valstybės raidos tendencijas. Šiandien publikuojamas Lauros Adomavičienės tekstas „Juodžiausia realybė Europoje: lietuvio rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 13 kartų didesnė nei Prancūzijoje, ištakos – dar vaikystėje“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Boriso Džonsono žodžiai sukėlė britų visuomenės pasipiktinimą - karą Ukrainoje premjeras prilygino piliečių pasirinkimui dėl Brexito. Apie tai ir kitas aktualijas - LRT RADIJO bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė.Kaip Lietuvos įmonėms pasiruošti integruoti darbuotojus iš užsienio ir užtikrinti jau dirbančių rusakalbių darbuotojų saugumą, kai priešiškumas jų atžvilgiu gali būti padidėjęs?Sankt Peterburgą palikusi žurnalistė, dėstytoja Angelina Davydova: žurnalistai Rusijoje iki šiol darė per mažai, kad suvienytų susiskaldžiusią visuomenę ir labiau priešintųsi Kremliaus spaudimui.Dėl Putino karinių veiksmų Ukrainoje dar labiau nukentės skurdžiausi Afrikos ir Vidurio Rytų regionai, kils maisto tiekimo problemų, paaštrės kariniai konfliktai visame pasaulyje, sako organizacijos „Germanwatch“ atstovas Oldag Caspar. Jo teigimu, jau dabar Maskvos kariniai veiksmai netiesiogiai lemia vaikų žūtis ir sausros kankinamame Somalyje. Pokalbis apie tai, kokią įtaką karas Ukrainoje turės ateities sprendimams dėl klimato kaitos.Ved. Karolina Panto

LRT RADIJO laidų vedėją Agnę Skamarakaitę, ko gero, galima drąsiai vadinti daugiausiai žmonių šiuo metu esančių Ukrainoje pakalbinusia vedėja. Kodėl svarbu kalbini Ukrainoje esančius žmones?„Yra tiek daug informacijos, kad norint šitą karą galima stebėti kaip tiesioginę transliaciją” — apie Rusijos karą prieš Ukrainą sako atvirų šaltinių analitikas Lukas Andriukaitis. Jis su kolegomis iš visiems prieinamų šaltinių internete — kaip kad vaizdo įrašų ir nuotraukų socialiniuose tinkluose, žemėlapių, satelitinių nuotraukų — renka informaciją apie karinių dalinių judėjimą, naudojamus ginklus, nuostolius ir archyvuoja medžiagą, kaip būsimus Rusijos vykdomų karo nusikaltimų prieš Ukrainą įrodymus. Apie tai su Luku Andriukaičiu, JV-ų analizės centro „Atlantic Council“ Skaitmeninių tyrimų laboratorijos asocijuotu direktoriumi, kalbasi Sigita Vegytė.Į Lietuvą kasdien plūstant tūkstančiams pabėgėlių iš Ukrainos. Jų priėmimas neįsivaizduojamas be šimtų savanorių. Kaip šiuo metu atrodo darbas ukrainiečių registracijos centre?Lietuva kol kas džiaugiasi gyventojais, kurie ukrainiečius priima į savo būstus. Šį rytą socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad karo pabėgėlius iš Ukrainos priimantiems žmonėms per mėnesį bus mokama 150 eurų kompensacija už pirmą priimtą ukrainietį, po 50 eurų – už kiekvieną papildomą asmenį. Ar kitų šalių gyventojai taip pat priima ukrainiečius į savo namus?Ved. Rūta Kupetytė

Du Vilniaus Jėzuitų gimnazijos abiturientai Radvilas Pelanis ir Justinas Balbieris įkūrė investicinį fondą, kuris nuolat uždirbs pinigus ir kurie bus skiriami mokyklai – moksleivių stipendijoms bei jų idėjoms įgyvendinti. Manoma, kad bent jau Europoje tai pirmoji mokykla, kuri turi tokį fondą. Pokalbis su vienu šio fondo įkūrėjų, Vilniaus Jėzuitų gimnazijos abiturientu Justinu Balbieriumi.Neseniai Lietuvą apskriejo senjoro Vytauto iš Grabijolų istorija, kai ant jo namo užvirto milžiniškas uosis ir visiškai sugadino stogą. Kaimynai, draugai iškart puolė padėti, žmonės suaukojo 13 tūkst. eurų ir stogas jau beveik sutvarkytas. Kas turi rūpintis žmonių sveikatai bei jų turtui pavojingais medžiais ir kokiais atvejais tokius medžius galima nukirsti?Minima Tarptautinė miego diena. Kiek šiuolaikinis žmogus geba normaliai išsimiegoti, kaip miegą veikia nerimas dėl Rusijos karo Ukrainoje ir kiek prastas miegas gadina mūsų sveikatą?Vakarų pasaulis ateityje – toliau senstanti visuomenė, dėl to besikeičianti darbo rinka ir didėjanti atskirtis tarp miestų ir regionų. Tokią ateitį brėžia portalo LRT.lt žurnalistų analizė.Ved. Edvardas Kubilius

Suomijoje auga pritarimas galimai narystei NATO. Šalies kaimynei Rusijai užpuolus Ukrainą, 62 procentai respondentų atliktose apklausose pasisako už šalies narystę Aljanse. Prieš - tik 16 proc. Šios ir kitos aktualijos iš Suomijos - su LRT radijo bendradarbe ten Aurelija KaškelevičieneParamos Ukrainai mastai Lietuvoje ir gretimose valstybėse - didžiuliai. Nors kai kurie kritikai jau sako, kad tai - emocinė savanorystė, t.y. nebūtinai pagalvojama apie ilgalaikius įsipareigojimus padėti, tačiau bent jau Lietuvoje sunkiai rastum žmonių, kurie dar nepasiūlė vienokios ar kitokios pagalbos. Paramą pinigais, daiktais, būstais ar darbais nori suteikti ne tik šito regiono žmonės. Šiaurės Airija - viena iš valstybių, kurioje to irgi labai daug. Ten gyvenantis tortų čempionatų nugalėtojas Andrius Zubernis kaip tik ketino atidaryti restoraną, tačiau, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, nusprendė pirmiausia patalpas naudoti paramos surinkimui ir paskirstymui. Kaip jam sekasi? Kodėl Šiaurės Airija, esanti Jungtinės Karalystės sudėtyje, taip solidarizuojasi su Ukraina?Laidos svečias - knygos „Oranžinis romanas“ autorius kovo 11-osios akto signataras, ambasadorius, rašytojas Algirdas Kumža. Organizacija „Niekieno vaikai“ per dieną pabūna su keliais šimtais vaikų ukrainiečių registracijos centruose; sako, kad savanorių trūksta mažesniuose miestuose. Kokie ukrainiečių vaikų poreikiai ir jausenos? Kaip galima prisidėti?LRT faktai.Auksinio proto viktorina.Ved. Živilė Kropaitė

Latvijos televizijos laidos „Kas vyksta Latvijoje?“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 22 proc. Latvijos rusakalbių palaiko Ukrainą, 21 proc. Rusiją, o didžioji dalis nepalaiko nei vienos pusės. Kodėl tokie apklausos rezultatai? Apie tai su Latvijos universiteto docentu Romualdu Ražuku.Grupė „Skylė“ rengia paramos koncertą Ukrainai „BROLIAI-БРАТТЯ”. Apie šį koncertą ir artimus grupės ryšius su Ukraina ir ukrainiečiais pokalbis su Aiste Smilgevičiūte.Ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie Ukrainos istoriją? PasakojaIstorikas Alfredas Bumblauskas.Ketvirtadienį prasidedančio hakatono„TechHub Hack for Ukraine“ dalyviai ieškos sprendimų, kaip padėti Ukrainai – kurs įrankius kaip kovoti su dezinformacija, administracines priemones, padedančias organizuoti humanitarinę pagalbą. Apie hakatoną kalba TechHub pre-akceleratoriaus vadovas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prodekanas Gediminas Rumšas ir tvarių inovacijų ekspertė, ChangeMakersON vadovė ir TechHub pre-akceleratoriaus mentorė Simona Šimulytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip kazachai žiūri į Rusijos karą Ukrainoje ir kiek rusai iš Rusijos bėga į Kazachstaną? Pokalbis su Kazachstane gyvenančiu verslininku Audriumi Jozėnu.Praeities žvalgas - Šarūnas Jasiukevičius su bendražygiais organizuoja pagalbą ukrainiečiams - veža medicinines priemones, šarvines liemenes, termovizorius, generatorius ir kitą įrangą. Savaitgalį visą pagalbą jie nuvežė iki pat fronto linijos.Kolegė Živilė Kropaitė išleido labai aktualią knygą – „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę. Partizanų ryšininkės ir politinės kalinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istorija“. Iš Živilės močiutės galima ne tik šmaikštumo pasimokyti, bet ir kaip tikėti savo šalimi, ją mylėti ir būti atsidavusiai jos laisvei – vertybių, kurios šiandien Rusijai tęsiant karą Ukrainoje itin svarbios.Lenkijos – Ukrainos pasienyje ukrainiečiams pabėgėliams padeda ir savanoriai – juos pasitinka, nukreipia teisinga linkme, padeda panešti daiktus ir daro kitus svarbius darbus. Vienas tokių savanorių – Deividas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip atrodo užsienio naujienų redaktorių darbas karo metu? Kaip rasti patikimus šaltinius, kai tikslios informacijos iš karo nėra daug, apie tai pasikalbėsime su LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų redaktoriais, kurie dar visai neseniai dirbo ir čia pas mus radijuje – Indrė Urbaitė ir Lukas Kivita.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo lyderystė, retorika, asmenybė jau dabar lyginama su garsiausių istorijoje pasaulio politikų. Kokios lyderystės reikia karo metu, kalbamės su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovo retorikos ir komunikacijos modulio vadove ir Vytauto didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.„Man dar niekada nebuvo šitaip gėda, kad esu iš Rusijos“, – sako Rusijos pilietė, mokslų daktarė Liza, šiuo metu gyvenanti Australijoje. Liza teigia, kad Rusijos gyventojai jau dabar jaučia dideles tarptautinės izoliacijos pasekmes, o išgirdusi, kad Rusija pradėjo pulti Ukrainą, tuo iš pradžių tiesiog negalėjo patikėti.Kaip atrodo gydytojų darbas karo metu? Apie tai Rusijos karo Ukrainoje fone pasikalbėsime su kao medicinos gydytoju, dvejus metus tarnavusiu Afganistano kare, knygos “Afganistano daktaras” autoriumi Viliumi Kočiubaičiu.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip karo Ukrainoje ir sankcijų bei galimo rusiškos naftos embargo tema nušviečiama Norvegijoje? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Osle Mantu Tomkūnu.Apie tariamą Putino kovą su nacizmu Ukrainoje ir pasaulio reakciją. Pokalbis su rašytoju, kuriamo Lietuvoje muziejaus „Dingęs Štetlasׅ“ iniciatoriumi ir vadovu Sergejumi Kanovičiumi.Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, kylančios žaliavų kainos ir dar labiau nei anksčiau pažeistos tiekimo grandinės. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką? Kokie esminiai patarimai šalies gyventojams? Pataria „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Finbee“ vadovas Darius Noreika.Ved. Darius Matas

Apie ukrainiečių registracijos centrą Alytuje ir alytiškių pagalbą ukrainiečiams pokalbis su „Alytaus naujienų“ žurnaliste Alma Mosteikaite.Arkadijus Vinokuras 1990 m. gyveno Švedijoje ir 79 pirmadienius Stokholme skaitė savo švediškai parašytas eiles. Tais pirmadieniais tūkstančiai švedų ėjo į gatves ir rėmė Baltijos valstybių išsilaisvinimą. Šiandien mes laisvi ir esame ES bei NATO nariai, tačiau Ukraina kenčia Rusijos agresiją, o tūkstančiai žmonių laisvajame pasaulyje protestuoja prieš Rusijos pradėta karą. Kai kurie Arkadijaus Vinokuro eilėraščio tokie pat aktualūs ir šiandien, išleidžiama knyga „Pirmadienio susitikimai 1990-1991“.Virtuvės šefas Dalius Drumsta Lenkijos – Ukrainos pasienyje nemokamai gamina maistą pabėgėliams nuo karo. Deja, su Daliumi Drumsta laidos metu nepavyko susisiekti, tačiau apie situaciją papasakojo maisto produktus į pasienį nuvežęs Aidas Bubinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip į Rusijos karą Ukrainoje reaguoja visuomenės Japonijoje ir Taivane? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva ir Taivano lietuvių bendruomenės pirmininke Aušra Andriuškaite.Baltijos šalių rusakalbiai raginami pasirašyti peticiją, smerkiančią Rusijos karą Ukrainoje. Apie tai su peticijos iniciatorė Irina Jarec ir žurnalistu iš Narvos Estijoje Roman Vikulov.Premjerės Ingridos Šimonytės spaudos konferencija dėl Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.Pokalbis su iš Ukrainos, į kurią važiavo su pagalba ukrainiečiams, grįžusiu savanoriu Kazimieru Čeponiu.Vakare „Melos“ kolektyvas kviečia susirinkti prie Rusijos ambasados į performansą AAA AAA šaukiu, nes skauda. Apie tai pasakoja „Melos“ kolektyvo narė Karolina Ramonė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Karas Ukrainoje vyksta be jokių skrupulų – Rusija Ukrainą iš oro bombarduoja dažniausiai naktį, žmonės slepiasi metro stotyse, o, jei jų nėra, tiesiog rūsiuose, Ukrainoje veikia rusų diversantų grupės. Taip pasakoja Ukrainoje esantis LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas.Karas Ukrainoje tęsiasi jau pusantros savaitės. Kokioje jis šiuo metu stadijoje? Kiek pajėgi Ukrainą užpuolusi Rusijos kariuomenė? Ar tikrai ukrainiečiams gintis nuo rusų sekasi visai neblogai? Pokalbis su karo istoriku Kęstučiu Kilinsku.Lietuva karo draskomai Ukrainai toliau teikia įvairią pagalbą. Kaip mūsų žmonėms sekasi siuntas pristatyti į Ukrainą? Apie tai – pokalbis su diplomatu Mantvydu Bekešiumi, kuris ką tik grįžo iš Lvivo, kur nuvežė humanitarinį krovinį.Širvintų valdžia ragina žmones išsivalyti savo namų rūsius – organizuoja nemokamą atliekų surinkimą ir išvežimą. Viena priežasčių – kad rūsiai būtų tušti, jei juose karo atveju prireiktų slėptis. Kaip išsivalyti savo rūsius ir kur dėti juose rastus nereikalingus daiktus?Ved. Edvardas Kubilius

Kaip Vokietijos visuomenė vertina šalies veiksmus Rusijai užpuolus Ukrainą? Pokalbis su su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Laima Žilaityte.Karo akivaizdoje gyvenimas tęsiasi - kodėl jaučiame kaltę? Eteryje - psichoterapeutas Laurynas Narbutas.Pokalbis su buvusiu ambasadoriumi Kyjive Algirdu Kumža, kuris pristato knygą apie Ukrainą.Ved. Dovilė Lisauskaitė

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad agresorius yra Rusijos režimas, o ne visi rusakalbiai žmonės, gyvenantys kitose šalyse, ypač Lietuvoje. Ir kiekvienas, kuris užgaulioja rusakalbius Lietuvoje yra niekšas, o tas, kuris jų nesustabdo – bailys. Apie tai su Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovu ir R Radio LT programų direktoriumi Ernest Alesin ir LRT Radijo bendradarbe Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūte.Kaip vyksta programišių paskelbtas karas Rusijai ir Baltarusijai? Pašnekovas šia tema kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius.Nuo karo bėgančios ukrainiečių šeimos ir prieglobstį radusios Lietuvoje sako - to nei aprašyti, nei pasakyti neįmanoma kokį košmarą jiems tenka išgyventi. LRT Radijui atvykusios į Lietuvą šeimos sako - nors čia jiems saugiau, tačiau ten likusių artimųjų likimai nežinioje. Laikinai čia apsistoję karo pabėgėliai tikisi, kad jų šalis atlaikys Rusijos puolimus ir jie galės grįžti į tėvynę.Taip pat apie Rusijos karą Ukrainoje kalbamės su istoriku Robertu Petrausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip į Rusijos karą Ukrainoje reaguoja žmonės Sakartvele ir Moldovoje? Apie tai su LRT radijo bendradarbe Sakartvele Regina Jegorova-Askerova ir Moldovos lietuvių bendrijos pirminininke Irena Garliauskaite.Kaip karo atveju turi būti organizuojamas pilietinis pasipriešinimas? Kaip sekasi tą daryti ukrainiečiams? Pokalbis su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos patarėju Albertu Daugirdu.Premjerės Ingridos Šimonytės ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės spaudos konferencija dėl Lietuvos Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.Karinės patirties turintys vyrai iš Lietuvos vyksta į Ukrainą būti instruktoriais. Pokalbis su organizacijos „Lukšų vyrai“ steigėju Gintautu Mauricu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainiečių ir lietuvių bendros gamybos filme „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ pasakojama Donbase gyvenančios šeimos istoriją. Tuo metu, kai aplink tvyro chaosas ir kiekviename žingsnyje juntamas ne vienus metus vykstantis karas, vieniša keturių vaikų mama Anna savo namuose vaikams kuria šviesos, saugumo ir kūrybos zoną.Tėvų linija pastebi, kad vis daugiau tėvų teiraujasi, kaip padėti vaikams nurimti vykstant karui Ukrainoje. Kaip kalbėtis su vaikais apie karą?Premjerė Ingrida Šimonytė šiuo metu ragina atsirinkti informaciją ir nepasiduoti Kremliaus propagandos klišėms. Kaip atsirinkti informaciją?10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Kuo gyvena tarp Vilniaus ir Kauno esantys Elektrėnai? Ar tiesa, kad norinčiųjų apsigyventi čia tiek daug, kad išsinuomoti ar nusipirkti būstą – sudėtinga užduotis? Apie tai su laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktore Julija Kirkiliene.Kaip situaciją Ukrainoje mato Lietuvos ukrainiečių bendruomenė? Pokalbis su režisieriumi, Lietuvos ukrainiečių bendrijos nariu Aleksu Matvejevu.Tyrimas parodė, kad dėl darbdavių elgesio su jais daugiau kaip pusė vaiko priežiūros atostogose buvusių tėvų į tą patį darbą nebegrįžta. Apie tai su tyrimo bendraautore, personalo specialiste Asta Mikalajūniene.Su Robertu Petrausku pristatančiu savo naują knygą „Poltava“ pakalbėsime apie istorijos išmanymą, kodėl jis svarbus, kalbant apie dabartį ir ateitį, taip pat apie tai kaip gilinimasis į Poltavos mūšį gali padėti suprasti šiandieninę Rusiją ir neleisti Vladimirui Putinui manipuliuoti istorija.Lrt.lt vykdo projektą „Lietuva po rytojaus“, kuriuo siekia atsakyti į klausimus kur buvome, kur esame ir kur būsime ateityje? ir nubrėžti valstybės raidos tendencijas, pamatyti Lietuvą ir jos galimą kelią ne tik regiono, bet ir Europos, ir pasauliniame kontekste. Šiandien Aida Murauskaitė domisi Lietuvos ateities švietimu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Švedija reaguoja į įvykius prie Ukrainos sienų bei koks gyvenimas šalyje panaikinus visus pandeminius ribojimus - pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Švedijoje Vaida Strazda.Kaip padėti žmogui tarsi žaidžiant smėlio figūrėlėmis? Atsakyti padės smėlio ir pasakų terapeutė Asta Liumparienė.Konfliktų dažnai vengiame, vis dėlto, nuomonių nesutapimas – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime – gali būti naudingas. Kodėl? Pokalbis su verslo psichologe Laura Rimkute.Dėl ko prieš 26 metus susipyko Egidijus Dragūnas-SEL ir Andrius Mamontovas? Kodėl hitas „Seven Nation Army“ pavadintas būtent taip? Šiais ir kitais įdomiais faktais iš muzikos pasaulio dalijasi „Muzikos kalendoriaus“ autoriai, melomanai Ieva ir Šarūnas.Ved. Karolina Panto

Apie lyties problematiką lietuviškoje žiniasklaidoje ir susižavėjimą teatru, Eurovizija bei jūrų kiaulytėmis - pokalbis su LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO laidų vedėja Indre Kaminckaite.Minint tarptautinę gimtosios kalbos dieną, kaip lietuvių kalbos padėti išmokti visiems? Apie tai - naujas „Kurk Lietuvai“ projektas ir jo autorės Agnė Župerkaitė ir Renata Jankūnaitė.Kaip stiprinti europiečių sveikatą ir kodėl svarbu įkurti Europos sveikatos sąjungą? Šiandien pasaulio ekspertai apie tai diskutuoja Briuselyje.Krepšinio šimtmečio proga, Lietuvos krepšinio federacija siekia išrinkti ir įamžinti šimtą labiausiai šalies krepšiniui nusipelniusių legendinių asmenybių.Ved. Karolina Panto

Sekmadienį vėl prasideda „Dainų dainelė“ – vaikų ir moksleivių dainų konkursas, kurio, pasak mokytojų, visi laukia su dideliu džiaugsmu. Kaip keičiasi „Dainų dainelė“?Antroje pagal pajėgumą – Pirmoje lygoje – rungtyniaujanti Baltijos futbolo akademijos reprezentacinė komanda intensyviai ruošiasi naujajam sezonui. Kiek laiko futbolui skiria šios lygos atstovai, ką jie be futbolo dar veikia gyvenime? Pokalbis su dviem akademijos atstovais - treneriu ir žaidėju.Jau maždaug trys savaitės, kai prasidėjo žiedadulkių sezonas. Kodėl jis prasideda taip anksti ir kaip nuo žiedadulkių turėtų saugotis joms alergiški žmonės?LRT RADIJAS pristato dviejų dalių dokumentiką „Šaknys. Vienos kelionės istorija“. Tai pasakojimas apie 27 žydų vaikų grupę, kuri 1991-aisiais iš Lietuvos išsiruošia vykti į Izraelį mokytis. Kuo ypatinga ši kelionė ir kaip šiandien Lietuvoje laikosi šie žmonės?Paaiškės, kuris LRT RADIJO klausytojas šiandien iškovos galimybę dalyvauti intelektualiniame žaidime „Auksinis protas“.Ved. Edvardas Kubilius

Vengrijoje prasidėjo parlamento rinkimų kampanija. O Pekino žiemos olimpinės žaidynės – Vengrijai visų laikų sėkmingiausios. Apie tai su LRT radijo bendradarbe Vengrijoje Valdone Sakalauskaite–Mošdoci.Ką valgyti ir kaip valgyti, jeigu negalite vartoti produktų, turinčių gliuteno? Pokalbis su celiakija nuo kūdikystės sergančia Indre Juknevičienė. Begliuteninę mitybą taip pat aptarsime su dietologe Evelina Cikanavičiūte.Kaip atrodo svajonių mokykla? Apie pastato pritaikymo galimybes tiek vaikų, tiek mokytojų poreikiams kalbėsime su architektu Roku Kilčiausku ir Vilniaus vicemeru Tomu Gulbinu.Lietuviškas startuolis sukūrė pleistrą žvynelinei gydyti. Verslininkas Aurimas Mazūras sako, kad pandemijos sąlygomis žmonės galės mažiau laiko praleisti gydymo įstaigose – pacientui pakaks namuose užsidėti pleistrą.Ved. Urtė Korsakovaitė

Ukraina vasario 16-ąją paskelbė vienybės diena. JAV buvo perspėjusios, kad būtent šią dieną Rusija gali pulti Ukrainą. Apie tai kaip Kijeve minima vienybės diena pasakoja kolegė Ieva Balsiūnaitė.Valstybės saugumo departamentas sako, kad provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-ąją yra išaugusi. Siekiant užkardyti galimas provokacijas Vasario 16-ąją policija tikrina įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje pastatytas barjeras. Kaip rasti sąlyčio taškus susipriešinusioje Lietuvos visuomenėje? Apie tai su Pilietinės visuomenės instituto vadove, politologe dr.Ieva Petronyte-Urbonavičiene.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Vaidoto Žuko nepaklusnumo metu kūrybos paroda, skirta Romui Kalantai. Pokalbis su dailininku Vaidotu Žuku ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Minint Valstybės atkūrimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje šiandien kone 60 Lietuvos bei užsienio piliečių įteikė ordinus ir medalius. Keli jų - laidos pašnekvai. Tai Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka,Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkė Ramunė Gervickienė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vokietijos aktualijas aptariame su LRT Radijo bendradarbiu šioje šalyje Mindaugu Savicku.Pokalbiai apie gydytoją akušerę ginekologę Bangą Kulikauskaitę, kuri penkerius metus sirgo onkologine liga ir savo vėžį priėmė kaip dovaną, mokė to kitus, o išėjusi paliko internetinę svetainę nebijokvėžio.lt ir žmonių bendruomenę padedančią sergantiesiems priimti savo ligą.Kuo skiriasi Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos politika Baltarusijos atžvilgiu? Šią temą tyrinėjančiam Marijuš Antonovič skirta šių metų Valstybės Nepriklausomybės stipendija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ka porą metų susigalvoju sau vis po naują iššūkį sako LRT televizijos žurnalistė Audra Avižiūtė, kuri studijų metais išvyko į Pietų Korėją, visai neseniai rinko lietuvių pasakojimus Australijoje ir dalyvavo Misijoje Sibiras.Žmonės manatys, kad patyrė nelygybę ar diskriminaciją darbe, mokykloje ir kitose srityese nuo šiol gali konsultuotis tiesiogiai su lygių galimybių kontorliere Birute Sabatauskaite, kuri mūsų studijoje. Nuotolinės konsultacijos vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį.Sukanka penkeri metai, kai Seimas nubalsavo už vadinamąją Matuko reformą. Po to, kai šeimoje buvo nužudytas ketverių metų berniukas Matas 2017-ųjų vasario 14-ąją Seimas nubalsavo už pataisas, kuriomis buvo uždraustas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Vėliau šios pataisos išaugo į didesnę reformą.Ved. Rūta Kupetytė

Vilnietė Pija Ona Indriūnaitė paėmė ir išpildė savo senelio 84-erių Algimanto Indriūno svajonę pamatyti Paryžių – nupirko lėktuvo bilietus, kartu aplankė Paryžių ir ne taip seniai sugrįžo. Ši kelionė patiko ne tik Pijai ir jos seneliui, bet ir močiutei, tad Pija jau kurpia planus, kaip juos abu nuskraidinti į Amsterdamą.„Lietuvio iš Griškabūdžio likimą sprendė net du Jungtinių Valstijų prezidentai“, – tai sakinys, pristatantis itin populiarų Giedrės Žičkytės režisuotą dokumentinį filmą „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Šį visur nuvilnijusį sakinį sugalvojo LRT Socialinių tinklų projektų vadovė Karolina Bieliauskaitė.Neryje Vilniuje žvejojantys vyrai sako, kad upėje pagauta žuvis visuomet bus skanesnė nei ežere. Vieni vilniečiai Neryje žvejoja, nes taip leidžia laiką gamtoje, kiti čia pagauna nemažai žuvies ir ja maitinasi. Kodėl ir kaip žvejoja žmonės Neryje ir ką jie pastebi, praleisdami ištisus pusdienius paupyje? Žurnalistikos studentės Gabrielės Steputytės pasakojimas.Pasaulinę radijo dieną LRT kviečia minėti Vilniaus Paupio turguje, kur LRT OPUS pradeda vėlyvųjų pusryčių su dydžėjais ciklą. Šių metų Pasaulinė radijo diena dėmesį atkreipia į pasitikėjimą radiju.Paaiškės, kuris LRT RADIJO klausytojas iškovos galimybę dalyvauti laidoje „Auksinis protas“.Ved. Edvardas Kubilius

Laidoje „10-12“ – LRT RADIJO bendradarbė Nyderlanduose Elona Huijben-Puščiūtė – apie tai, kodėl olandams taip įdomu žiemos olimpinės žaidynės ir apie didžiausios pasaulyje jachtos statybas.Pasak laidų vedėjo ir humoristo Arūno Valinsko, lietuvius lengviau pravirkdyti, nei prajuokinti. Kodėl? Apie lietuvišką humorą jis diskutuoja su komiku Dominyku Klajumu, juos kalbina Vitalijus Zuikauskas.Kodėl verta aktyviai vaikščioti žiemą ir kaip tą daryti teisingai? Savo patirtimi dalijasi ėjimo entuziastė Ingrida Kareivienė ir Lietuvos sporto universiteto lektorė Kristina Visagurskienė.LRT FAKTAI: Jurgos Bakaitės pasakojimas apie virtualius kasos aparatus.Ved. Giedrė Trapikaitė

Švenčionių aktualijas aptariame su „Švenčionių krašto“ redaktoriumi Algiu Jakštu.Vasario 9 d. minima tarptautinė odontologų diena. Apie šios profesijos specifiką, naujoves, pasitaikančias kuriozines situacijas ir esminius dalykus, kuriuos reikia žinoti norint turėti sveikus dantis pokalbis su odontologe Aušra Kraučeliene.Europos centrinis bankas ketina atnaujinti euro banknotų dizainą. Kaip kuriami nauji euro banknotai? Pokalbis su patariamosios grupės dėl naujų euro banknotų temų nare, VDA Vilniaus fakulteto Grafikos katedros vedėja prof. Marija Marcelionyte-Paliuke .Girulių forte aptikta itin reta Lietuvoje šikšnosparnių rūšis. Apie šią ir kitas Lietuvoje gyvenančias rūšis pokalbis su Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininku Deividu Makavičiumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aktualijos iš Slovėnijos su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Ieva Lauraityte.Leidinio „Forbes“ duomenimis, pernai pasaulyje buvo apie 3,5 mln. neužpildytų darbo vietų kibernetinio saugumo srityje, o šiemet, prognozuojama, augs ne tik šių specialistų poreikis, bet ir didės kibernetinių atakų skaičius. Lietuvoje situacija taip pat kelia nerimą. Kaip ją pakeisti?Apie iniciatyvą ieškant geresnių švietimo praktikų šalies mokyklose „Wade into Adventure“ pasakoja jos sumanytojai Tautvydas ir Mingailė Meldaikiai, patys apkeliavę įspūdingiausias pasaulio ugdymo įstaigas.Jau kelis mėnesius šalyje veikia speciali knygų mainymosi platforma „Bookswap“. Ar ji pasiteisino?Ved. Karolina Panto

Karjerą radijuje pradėjo vos penkiolikos, šiandien veda vieną populiariausių radijo laidų apie kultūrą. Gyvena Klaipėdoje, o laisvalaikiu atsipalaiduoja megzdama kojines. Taip galima apibūdinti LRT RADIJO laidos „Kultūros savaitė“ vedėją Jutą Liutkevičiūtę.Be priežiūros palikti automobiliai, užimantys vietas ir teršiantys aplinką, iš kiemų ir gatvių vis dar nedingsta. Ši problema dar opesne tampa žiemą, kai dalis pasenusių automobilių tiesiog neužsiveda.Kaip apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio internete, ką daryti, kad nuo stalo pagriebęs tėvų telefoną vaikas neparsiųstų brangiai kainuojančių programėlių ir kada apskritai laikas vaikaui susipažinti su internetu?Ar darbdavys turi rūpintis darbuotojo šeimyniniu gyvenimu – tokį klausimą kelia Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.Ved. Rūta Kupetytė

9-erių metų mergaitė vinilinių plokštelių parduotuvėje klijuoja lipdukus, kad užsidirbtų pinigų ir pati galėtų įsirengti savo kambarį taip, kaip nori. Tokią dukrą turi mūsų kolegė Aistė Jūrė, kuri labai domisi vaikų auklėjimo peripetijis ir kuri LRT atsakinga už turinį vaikams bei paaugliams.Nuo 2024 m. valstybinis matematikos brandos egzaminas bus privalomas visiems, kurie norės studijuoti aukštojoje mokykloje. Taip pat svarstoma idėja, kad visi moksleiviai turėtų išlaikyti matematikos egzaminą, jeigu nori gauti brandos atestatą. Ką apie šiuos pokyčius galvoja Vilniaus licėjaus matematikos mokytojas Andrius Berniukevičius?Per metus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą deportuota apie 100 žmonių, kurie ten nusikalto ir jau atliko bausmę. Tačiau aiškėja, kad kai jie grįžta į Lietuvą, niekas šių žmonių nepasitinka, nepasiūlo jokios pagalbos. Ar taip tikrai ir turėtų būti?Specialistai sako, kad priklausomybė nuo interneto tampa vis didesne problema. Kaip su ja kovoti? Gydytojo psichiatro Jono Fugalio patarimai.Paaiškės, kuris LRT RADIJO klausytojas šiandien iškovos galimybę dalyvauti laidoje „Auksinis protas“.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio bendradarbių rubrikoje šįkart - Jurgita Stasiukaitytė iš PAR.Vis daugėja įvairių tėvystės paramos grupių. Dar viena - kurioje kviečiama klausti, mankštintis, klausytis, dalintis - tėvų bendrystės grupė „augantys tėvai“. Kodėl auga tokių grupių poreikis? Tėvystės koučerės Renata Cikanaitė ir Dovilė Šafranauskė.Lietuvai susiduriant su medikų trūkumo problema, buvo užsiminta apie jaunų medikų įpareigojimą po rezidentūros bent ketverius metus dirbti Lietuvoje. Tačiau su šia problema susiduriame ne tik mes – įvairių sprendimų, kaip pritraukti medikus tiek į šalį, tiek į regionus, ieško ir kitos valstybės. Šį kartą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos miestai ir kitos valstybės bando pritraukti gydytojų ir juos išlaikyti. Studijoje premjero patarėja Živilė Gudlevičienė, LIMSA prezidentė Auksė Ramaškevičiūtė, Messenger Savivaldybių asociacijos sveikatos komiteto pirmininkasVed. Živilė Kropaitė

Alytaus radijo stotis „FM99“ išsikraustymui iš patalpų miesto teatre turėjo dvi savaites, nes savivaldybė pasirašė sutartį dėl patalpų nuomos su sporto klubą turinčiu verslininku. Apie tai su radijo stoties vadovu Liudu Ramanausku.Visai netrukus kino ekranus išvys dokumentinis filmas apie maestro Vytautą Kernagį, pavadinimu „Kernagis“. Kokį Vytautą Kernagį išvysime pokalbis su filmo režisieriumi Andriumi Lekavičiumi.Kaip nuo priklausomybių efektyviai gydyti kalinčius asmenis? Kalbamės suKalėjimų departamente neseniai pradėjusiu dirbti gydytoju toksikologu Robertu Badaru.Kuo žmones traukia speleologija? Pokalbis su speleologu Sauliumi Žemaitaičiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lenkijoje nuo šiandien laikinai negalioja pridėtinės vertės mokestis maisto produktams. Apie tai su LRT radijo bendradarbiu Lenkijoje Laurynu Vaičiūnu.Itin retas paukštis Lietuvos kino padangėje - lietuviškas ilgametražis filmas vaikams, pavadinimu „Lobis“. Pokalbis su režisierė, filmo scenarijaus autore Agne Marcinkevičiūte ir rašytoja, filmo scenarijaus autore Renata Šerelyte.Ar pakankamai žinome apie Ona Šimaitę - pasaulio tautų teisuolę, garsiausią Vilniaus geto žydų gelbėtoją? Pasakoja knygos „Nepadariusi tautai gėdos: Onos Šimaitės gyvenimo fragmentai“ autorius Rimantas Stankevičius.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse bandoma pritraukti gydytojų į regionus. Vokietijoje medicinos studentams siūloma apie pusės tūkstančio eurų per mėnesį stipendija. Tiesa, su sąlyga, kad baigę mokslus, jie atidirbs konkrečioje gydymo įstaigoje. Vis dėlto dalis Lietuvos medikų sako, kad sprendžiant problemą visų pirmA reikia keisti medicinos studijų programą. Rūtos Nikitinaitės pasakojimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kilusi iš žurnalistų giminės ir pati pasirinko žurnalistės kelią. Pradėjusiu nuo įvairiausių kultūros temų atrado save kine ir dabar ne tik apie jį kalba, nagrinėja, bet su sese bando kurti ir kino filmą. Taip būtų galima apibūdinti LRT KLASIKOS laidos „Pilno metro“ vedėją ir laidos „Pakeliui su Klasika“ redaktorę Austėją Kuskienę.Polinkį tikėti sąmokslo teorijomis analizuojantys mokslininkai teigia, kad Lietuvoje tam gali būti specifinių paaiškinimų. Politologė Ainė Ramonaitė interviu LRT radijui sako, kad vadinamosios sąmokslo teorijos sudėtingos krizės sąlygomis tarsi pateikia paprastą paaiškinimą viskam, kas vyksta. Lietuvoje, labiau nei, pavyzdžiui Jungtinėse Valstijose, jomis tikėti yra linkusios moterys. Taip pat – žemesnio išsilavinimo žmonės, valdžia ir, iš principo, valdančiuoju elitu nepasitikintys gyventojai. Taip yra ir Vakaruose. Tačiau Lietuvoje svarbus ir dar vienas veiksnys, kuris kitur iki šiol mokslininkų nebuvo vertintas, tai – teigiamas požiūris į sovietmetį.Kolegė Rima Žilinskaitė profesorės Ainės Ramonaitės klausia, kokios to priežastys ir galimos pasekmės.Krašto apsaugos ministerija numato du galimus visuotinio šaukimo modelius: šaukti tik vaikinus arba šaukti ir vaikinus, ir merginas. Apie lyčių lygybę kariuomenėje, kokios moterų karjeros galimybės? „Dėl cento nesilenksiu“ eksperimentą tokiu pavadinimu, kai nepatingi pasilenkti net ir dėl smulkiausios monetos jau penkerius metus atlieka fantastas, šaulių kuopos vadas, teologijos studentas Gabrielius Klimenka.

Pasibaigus vieniems ir prasidėjus kitiems metams, nemažai darbuotojų šiomis dienomis su savo vadovais dalyvauja metiniuose pokalbiuose. Tačiau kai kurie ekspertai sako, kad tokie pokalbiai ir darbuotojų vertinimas skaičiukais – pasenęs metodas. Kokie turi būti metiniai pokalbiai ir ar jų išvis bereikia?Laikantis didžiulei infliacijai ir kylant kainoms, daugiausia per metus pabrango bulvės 180 proc. – kodėl jos šitaip pabrango ir kiek žemės turintys žmonės yra linkę patys užsiauginti bent dalį reikalingų daržovių?Pavėžėjų kasdienybė – už kelionę nenorintys susimokėti keleiviai, verkiantys žmonės ir kuriozai.Pažintis su LRT kolega – portalo LRT.lt vyr. redaktoriumi Mindaugu Jackevičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

10–12. Ved. Paulius Selezniovas. Transliacija iš studijos Klaipėdoje

Apie šiukšlių karus ir kitas Šiaulių aktualijas su Etaplius.lt žurnalistu - redaktoriumi Mindaugu Laurinaičiu.Kokia žvejų kultūra buvo susiformavusi Lietuvoje? Pašnekovas - knygos „Jūros skonis: žūklė Lietuvos priekrantėje 1900–1944 m. Amžininkų ir tyrėjų tekstų antologija“ sudarytojas Dainius Elertas.Pirmuosiuose šių metų pašto ženkluose – Lietuvos didieji kunigaikščiai. Juos piešė menininkas, vienas žymiausių portretų kūrėjų Lietuvoje Artūras Slapšys. Kaip piešiamas pašto ženklas?Maždaug dešimtadalis ikimokyklinukų ir ketvirtadalis moksleivių serga nutukimu, rodo Higienos instituto duomenys. Kokias išvadas turėtų pasidaryti tėvai? Pokalbis su „Dietos sistema“ gydytoja dietologe Žana Antonova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinėje Karalystėje 30 įmonių pusę metų vykdys bandomąjį projektą – darbuotai dirbs 4 dienas per savaitę ir bus matuojama, ar turėdami ilgesnius savaitgalius žmonės dirba produktyviau.Lietuvoje irgi yra įmonių, kurios savo iniciatyva yra įvedusios 4 darbo dienų savaitę. Kaip joms sekasi?Kokie augalai stiprina imunitetą? Pokalbis su knygos „Imunitetą stiprinantys augalai. Vaistiniai, kultūriniai, gėlynų, egzotiniai augalai bei grybai“ autoriumi, Anykščių meru Sigučiu Obelevičiumi.Koks Vilnius buvo prieš 699 metus? Šiandien švenčiame Vilniaus 699-ąjį gimtadienį. Apie tai su VU rektoriumi, istoriku prof. Rimvydu Petrausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Turėjusi tapti balerina, tapo muzikante, o galiausiai atkeliavo į žurnalistiką ir šiandien LRT Klasikos programoje veda laidas bei koncertus. LRT RADIJO kolegų rubrikos pašnekovė – Gabija Narušytė.Startavo pirmoji Lietuvos istorijoje pasaulio lietuvių protų kova.Kolektyvinė sodininkystė sovietmečiu buvo savitas reiškinys, su kuriuo susidūrė daugelis miestų gyventojų ir, matyt, daugelis mūsų klausytojų. Šiandien nemaža dalis kolektyvinių sodų mažų namelių tapo gyvenamaisiais namais, o kaip viskas keitėsi ir vis dar keičiasi –pokalbis su disertaciją apie tai Vilniaus universitete visai neseniai apgynusiu architektu Matu Šiupšinsku.Nuo šiandienos LRT TELEVIZIJOJE, LRT PLIUS kanaluose bei mediatekoje žiūrovai galės pamatyti projektą „Šokis plius miestas“.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Verslininkė, įmonės „Varėnos pienelis“ vadovė Jolanta Kuzminienė sako, kad maždaug 30 proc. į jos įmonę atėjusių dirbti žmonių tuoj pat išeina. Daugėja tokių, kurie išvis nebenori dirbti ir renkasi gyventi pas tėvus iš jų pensijų ar pašalpų. Ar tikrai Lietuva augina bedarbių kartą ir ką daryti? Pokalbis su klausytojais bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.Savaitę Lietuvoje siaučiantys stiprūs vėjai žmonėms pridarė šimtus milijonų eurų nuostolių. Kokius nuostolius draudikai gali atlyginti ir kaip jų išvengti? Pokalbis su draudikais ir ugniagesiais galbėtojais.Pažintis su kolega – LRT RADIJO žurnalistu Daumantu Butkumi.„Pragare turbūt geriau“ – taip sako du mūsų gyventojai, išgyvenę tremtį. 1941-ųjų birželį ištremtos kaunietės Irenos Saulutės Valaitytės Špakauskienės ir vilniečio Juozo Mykolaičio pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio bendradarbių rubrikoje - Valdas Papievis ir naujienos iš Paryžiaus.Kodėl verta ir naudinga apsaugoti prekinį ženklą, dizainą ir išradimus? Kaip tą padaryti, jei, tarkim, įmonė yra maža ir kol kas neturi tam lėšų? Kokie pavojai tyko, jei to nepadarai laiku? Nuo sausio 10-osios mažos ir vidutinės įmonės, taip pat startuoliai, gali gauti finansinę paramą iš Europos Komisijos. Viena įmonį gali pretenduoti į 2250 eurų paramą. Pokalbyje dalyvauja Erikas Saukalas, teisinių paslaugų grupės METIDA partneris, advokatas; LAVA DROPS įkūrėjas ir dizaineris Rapolas Gražys; UAB Foksas ir EKKO LT vadovas Aurimas Bagdanavičius.Apie Vilnių rašanti autorė Gina Viliūnė artėjančiam Vilniaus 700 metų jubiliejui, kuris laukia kitąmet, paruošė išskirtinę dovaną - istorinių detektyvų trilogiją. Antrojo istorinio detektyvo "Spąstai pirklio žudikui" siužetas sukasi apie vieno garsiausių Vilniaus pirklio mirtį. Kuo tai gali būti įdomu mums šiandien? Kaip detektyvai padeda dar geriau susipažinti su miesto istorija? Rašytoja Gina Viliūnė.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Už suklastotą įrašą apie skiepą nuo COVID-19 Vilkaviškyje galbūt buvo imamas 300 eurų užmokestis. Apie tai ir kitas Marijampolės krašto aktualijas su Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ redaktore Birute Montviliene.Darius Vaičiulis ką tik grįžo iš ekspedicijos Antarktidoje. Jam pavyko pasiekti Pietų ašigalį ir ten iškelti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vėliavą su vaikų tikslais.2022 m. paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Tai – žmogus, išspausdinęs pirmą knygą Lietuvos didžiojoje kunigaikštytėje, asmenybė, sujungusi 4 valstybes. Rytoj tuo pačiu metu Skorinai atminti bus laikomos mišios Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Čekijoje ir Italijoje. Apie tai pokalbis su Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonu Tallat-Kelpša ir Lietuvoje bei Čekijoje dirbančiu baltistu ir slavistu Ilja Lemeškinu.Kas yra ir kam gali būti naudojama arfos terapija? Pokalbis su arfininkė Elzė SaldžiūnaitėVed. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis apie aktualijas Sakartvele su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Regina Jegorova Askerova.Į LRT GIRDI kreipėsi Vytautas, kuris teigia, kad susidūrė su problema, kai norėjo susisiekti su Registrų centro bei NVSC darbuotojais. Vyro teigimu, puslapiuose yra pateikti tik bendri įstaigų kontaktai. Ar darbo telefonai yra asmens duomenys?Žemė padengta sniegu, spaudžia šaltukas, o darbininkai kasa duobes ir sodina medžius. Tokį vaizdą galima pamatyti tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Ar žiemiški orai tinkami tokíems darbams?„Kartais tai Laivas, bet kartais tai Katastrofa. Viską nulemia… ar esi ant jo, ar po juo“, - yra pasakęs vienas mylimiausių vaikų personažų Mikė Pūkuotukas. Ar šiuolaikinių vaikų meilė knygoms yra laivas, kuris puikiai plaukia per pažinimo vandenis, ar katastrofa, nes norinčių skaityti knygas vis mažiau?Ved. Dovilė Lisauskaitė

Pokalbis su ilgamete LRT Radijo žurnaliste Janina Mateikiene apie ką tik Seimo jai įteiktą apdovanojimą ir atsisveikinimą su radiju.Apie vaikų ugdymą su Panevėžio lopšelio-darželio „Žilvinas“ direktoriumi Justu Petruliu. Retas atvejis, kai vaikų darželiui vadovauja vyras.Krašto apsaugos savanorių pajėgų dieną pokalbis su 4 kariais apie tokį jų pasirinkimą.Bendrovė „Rewo“ papiktino visuomenę sostinės Naujamiesčio mikrorajone šalia savo plėtojamo projekto „Skvero namai“ nukirtusi 3 brandžius medžius, bendrovės vadovas teigė, kad tai padaryta dėl saugumo. Kaip išsaugoti medžius miestuose? Apie tai su arboristu Renatu Turčinavičiumi.Devintą kartą organizuojamas muzikinių vaizdo klipų konkursas „Klipvid“ skelbia balsavimo etapo pradžiąVed. Agnė Skamarakaitė

„Vaikams rašau, nes iš jų išauga žmonės“, – sako rašytojas, gamtininkas, fotografas Selemonas Paltanavičius, ką tik išleidęs 86-ąją savo knygą. Šįkart – ne mažamečiams, o paaugliams.Andrius namų neturi apie 20-imt metų. Stogo virš galvos jis neteko, nes kažkada išsiskyrė su žmona ir išėjo gyventi į gatvę. Kaip atrodo gyvenimas gatvėje? Kaip Andrius maitinasi? Ir kodėl jam didžiausią džiaugsmą teikia 7-erius metus globojama katytė?Kiek Lietuvos žmonės moka anglų kalbą? O jei nelabai moka, kaip jos išmokti? Lektoriaus, aktoriaus Andriaus Gaučo patarimai.Paminėjus Laisvės gynėjų dieną ir toliau prisimenant Sausio įvykius, baigiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos darbuotojų prisiminimų ciklą apie 1991 m. Sausio įvykius.Režisieriaus Piotro Kornobio filmo „Tadas Kosciuška. Šiuolaikiškas gidas“ premjera užvers parodą, skirtą Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osioms metinėms.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip Sausio 13-oji mini lietuvių bendruomenės, kiek kitų šalių gyventojai žino apie Sausio 13-ąją?Pokalbis su gimtadienį švenčiančio Raudonojo kryžiaus vadove Kristina Meide, kuri anksčiau vadovavo parduotuvių tinklui Maxima LT. Kiek savanorystėje galima pritaikyti verslo principus?Prisimenant sausio 13-osios įvykius, šiandien 12-ą valandą LRT RADIJO eteryje skambės 1990-aisiais sukurtas šaukinys. Jį prieš dvejus metus, minint atkurtOs nepriklausomybės 30-metį, pakeitė naujas, įrašytas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Šaukiniai, susiję su kova už nepriklausomybę, radijo eteryje kartojami 6-is kartus per metus, kai minimos Lietuvai svarbios datos. Šaukinių istorija domėjosi Gabrielius Grubinskas.Artimojo netektis, nelaimė artimoje aplinkoje ar darbe – tai tik keletas atvejų, kai galime atsidurti krizinėje situacijoje. Anot Krizių įveikimo centro Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų Skambučių centro vadovės psichologės Ingridos Bobinienės, išgyvenus trauminį patyrimą, svarbu nedelsti ir ieškoti specialistų pagalbos. Krizinėse situacijoje atsidūrę žmonės ar bendruomenės gali kreiptis į Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos specialistus, kurių paslaugos nemokamai prieinamos jau visoje Lietuvoje.Startuoja projektas projektas „Virtualios barikados“, skirtas sausio 13-osios įvykiams prisiminti. „Virtualios barikados“ atkuria autentišką pačių žmonių pastatytų ir Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą saugojusių barikadų žemėlapį.Laidą veda Rūta Kupetytė

Apie potvynį ir kitas Šilutės aktualijas pokalbis su Šilutės ir Pagėgių krašto internetinio laikraščio „Pamarys.eu“ leidėju ir redaktoriumi Petru Skutulu.Kokia seno žmogaus vieta mūsų visuomenėje? Kaip priimti senstančius tėvus? Apie tai su spektaklio „Sieros magnolijos“ režisiere Egle Švedkauskaite.Apie užsienio lietuviams svarbius klausimus pokalbis su JAV lietuvių bendruomenės nariu, Getisburgo koledžo dėstytoju Rimvydu Baltaduoniu.Pokalbis su Ernest Belotkač apie jo sukurtą, Energetikos ir technikos muziejaus išleistą žaidimą „Vilniaus pramonės istorijos“.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO bendradarbė Turkijoje Asta Buckiūnaitė - apie ekonominę padėtį šalyje nuvertėjus lirai, kaip Turkija bando suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kitas aktualijas.Aktyvų laisvalaikį mėgstanti Inga Verbickė kviečia šeimas prisijungti prie judėjimo iššūkių.Ukraina pasipiktino stereotipiniu personažo iš Kijevo vaizdavimu amerikiečių seriale „Emily in Paris“. Kodėl šiais laikais vis dar gajūs stereotipai filmuose ir serialuose ir ar įmanoma jų išvengti?Kuo Dakaro ralis gali sudominti ir visai nesidominčius šiomis lenktynėmis? Pasakoja „iGo2Dakar“ įkūrėjas Mindaugas Plukys.Ved. Karolina Panto

Laidoje „10–12“ – patarimai, ką gražaus, neįprasto ir įdomaus Lietuvoje aplankyti tokiu metų laiku. Savo patirtimi dalijasi keliautoja, tinklaraščio „Vieškeliu dundant“ autorė Ada Alejūnaitė. Naudingų patarimų išgirs ir tie, kas per pandemiją dirba iš namų ir nenori apleisti savo akių ir kūno. Laidoje - Kauno klinikų Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė Ingrida Janulevičienė ir kineziterapeutas, lektorius, metodikų autorius Vidmantas Zaveckas. Klausytojų laukia pažintis ir su LRT RADIJO laidų redaktoriumi ir vedėju Artūru Matusu. Išgirsite ir apie specialią Sausio 13-ajai skirtą radijo ekskursiją, kurios šiemet galima pasiklausyti keturiomis kalbomis. Apie tai išsamiau pasakoja LRT RADIJO Naujienų tarnybos vadovė Dovilė Javinskaitė ir LRT garso režisierė Sonata Jadevičienė.Ved. Karolina Panto

Šį kartą rubrikoje „LRT kolega“, pokalbis su LRT Mediatekos ir archyvų skyriaus vadove Karolina Drigotaite, kuri savo kasdieniu darbu ne tik stengiasi sekti naujausias medijų tendencijas, bet ir rūpinasi tuo, kad praeities lietuvių kūriniai išliktų ateities kartoms.Detektyvinė istorija, virtusi radijo spektakliu. Šį sekmadienį sausio 9 d. 18.10 val. LRT KLASIKOS eteryje skambės aktoriaus ir režisieriaus Aleksandro Špilevojaus režisuota radijo teatro premjera „Pasitikėjimo žaidimas“, pastatyta pagal Miglės Anušauskaitės pjesę. Apie kūrybos procesą, meilę kriminaliniams romanams ir garso svarbą pasakoja pirmą kartą tokį žanrą išmėginę kūrėjai.Praėjusį mėnesį infliacija šalyje viršijo 10 procentų. Augantis kainų lygis laikomas vienu didžiausių šių metų iššūkių. Tačiau kodėl jis kyla? Ar visus tai veikia vienodai? Ir kaip galima sumažinti infliaciją? Apie tai paprastai ir suprantamai po maždaug valandosTaip pat, artėjant Sausio 13-ajai, toliau pateiksime to meto įvykių liudininkų prisiminimus. Šįkart jais dalinsis Radijo komplekso viršininkas Viktoras Randakevičius ir žurnalistė Guoda Šalčiūtė.Ved. Darius Matas

Užsienio bendradarbių rubrikoje Arūnas Teišerskis iš Airijos respublikos.Ar esate ką nors girdėję apie Salomėjos Nėries atgailos sąsiuvinį? Kartas nuo karto apie tai prabylant žiniasklaidai, o istorikams ir menotyrininkams irgi vis iškeliant tokį klausimą, akivaizdu, kad legenda gyva. Kas pasikeistų, jei toks sąsiuvinys iš tiesų atsirastų? Kur jis galėtų būti? Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte ir Norvegijoje gyvenančiu programuotoju Džiugu Baltrūnu, kuris domisi kunigo Juozo Gusto istorija, kuris esą labiausiai tikėtina kad ir galėjo perimti iš Salomėjos Neries tą juodąjį atgailos sąsiuvinį.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip stiprinti psichologinę sveikatą. APibendrinanti diskusija su VU Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavoviene ir psichiatru, profesoriumi Dainiumi Pūru.LRT faktų rubrika.Ved. Živilė Kropaitė

Gargždų aktualijas aptariame su Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktore Vilija Butkuviene.Musulmonų asociacija Lietuvoje „Ahmadija“ jau šeštus metus iš eilės surengė savanorišką akciją - po Naujųjų metų sutikimo tvarkė Katedros aikštę. Apie šią akciją ir apie tai kaip Lietuvoje gyvenantys musulmonai mato migrantų krizę pasienyje pokalbis su musulmonų asociacijos Lietuvoje „Ahmadija“ vadovu Ahmed Faraz.Kokių archeologinių radinių rasta Vilniaus Vokiečių gatvėje? Ir kokie šios gatvės rekonstrukcijos planai? Pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus patarėja Ramunė Baniulienė.Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos medikai paskutinę praėjusių metų dieną, rizikuodami savo sveikata, išgelbėjo tėvą ir du vaikus nuo apsinuodijimo smalkėmis. Šią istoriją prisimena skubiosios medicinos pagalbos specialistė Rosita Dzetaveckienė ir paramedikas Andrius Pčalinas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Aktualijas iš Rumunijos aptariame su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Erika Fantanar.Sausio 4 d. minima pasaulinė Brailio diena. Taigi su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos specialistu Vytautu Gendvilu ir kalbamės apie Brailio rašto svarbą ir reikšmę neregiams.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi psichologine sveikata. Mokslininkai vieningi: karantinas vaikus paveikė neigiamai – išaugo depresijos rizika. Mokyklos ieško būdų, kaip padėti vaikams atsigauti. Apie tai, kokias priemones taiko Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, – Urtės Korsakovaitės reportaže.Lietuvoje daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tokių mirčių skaičius per pandeminius 2021 m. dar išaugo. Kodėl taip yra ir kokių priemonių imtis? Atsakymų ieškome su LSMU Kauno klinikų gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje – LRT populiariosios muzikos vyriausiasis prodiuseris Ramūnas Zilnys.„Ištikus vidurio amžiaus paauglystei ir pasibaigus įprastų gyvenimo tikslų sąrašui: baigti mokslus, susirasti darbą, sukurti šeimą ir užauginti vaikus, supratau, kad atėjo laikas improvizuoti. Kilusias idėjas, ką dar būtų galima nuveikti, kai jau viskas, regis, nuveikta, pirmiau patikrinau praktiškai, o paskui tarsi stiklo karoliukus suvėriau į ilgą vėrinį“, – taip sako psichologė, psichoterapeutė Lina Vėželienė. Apie vidurio amžiaus paauglystę su ja ir pasišnekėsime.Startuoja Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos mokymai, kuriuose dalyvaus daugiau kaip 70 užsieniečių iš 13 pasaulio šalių. Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos?Ar Lietuvos gyventojai grąžina kalėdines dovanas, ar lengva tai padaryti? Kaip ir kodėl nuo kitų metų keisis dovanų grąžinimo taisyklės?Ved. Rūta Kupetytė

Maždaug pusė gyventojų mano, kad šie metai jiems buvo nei sėkmingi, nei nesėkmingi. Sociologų teigimu, žmonių nuotaikos dabar labai panašios į buvusiąsias 2009 metais, kai pasaulis išgyveno didelę finansų krizę.Dalis žmonių šventes leidžia pirtyje. Kaip saugiai joje kaitintis? Vaistininkės patarimai.Artėjant Sausio 13-ajai, pateikiame Jums to meto įvykio liudininkų prisiminimus. Šįkart jais dalysis žurnalistas Virginijus Mičiulis, kuris Sausio 13-ąją atėjo dirbti į radijo studiją Seime, ir laidų užsienio lietuviams redakcijos vyriausiasis redaktorius Edvinas Butkus.Pažintis su LRT kolega – radijo transliacijų operatoriumi, LRT KLASIKOS laidų vedėju, muzikos mokytoju, muzikologu, „Dainų dainelės“ laureatu Ignu Gudelevičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio bendradarbių rubrikoje - Kristina Nastopkaitė iš Ispanijos.Malis, Kalnų Karabachas - tai tik dvi šalys, kuriose pastaruoju metu apsilankė klaipėdietis Aurimas Mockus. Koks keliavimas į tolimesnius kraštus šiais pandeminiais laikais? Kodėl kai kuriuos, nepaisant to, kokia padėtis pasaulyje, vis traukia ten, kur nedaug kas buvęs ir kur kartais keliauti paprasčiausiai pavojinga?Tapo įprasta aplinkoje turėti žmonių, kurie, dirbę vienokį ar kitokį darbą, išmoko programavimo ar duomenų analitikos ir pakeitė karjeros kryptį. Kiek tai susiję su vis girdima žinia, kad šios srities specialistų trūksta? Kokių iššūkių pasitaiko priėmusiems tokį sprendimą?LRT girdi: kokios naršyklės saugios vartotojams? Pokalbis su specialistu Mariumi Pareščiumi.LRT faktai.Ved. Živilė Kropaitė

Anykščių aktualijas aptariame su „Anykštos žurnalistu Vidmantu Šmigelsku.Lietuvoje plačiai aptarinėtas teismo sprendimas „Atviros Klaipėdos“ byloje, kai viešųjų pirkimų laimėtojas buvo paskelbtas neviešu asmeniu. Ar Seimui išplėtus viešojo asmens sąvoką tokie atvejai nebepasikartos? Apie tai diskutuoja Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas dr. Deimantas Jastramskis, „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir „Atviros Klaipėdos“ redaktorius Martynas Vainorius.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre įsteigtas naujas skyrius kviečia žmones pasidalinti žiniomis apie dar netyrinėtas arba nežinomas pokario aukų užkasimo vietas ir duoti mėginius galimiems DNR tyrimams. Pokalbis su Paieškų ir identifikavimo skyriaus vedėju Rimantu Zagrecku.Minimas Lietuvos - Čekijos diplomatinių santykių šimtmetis. Ta proga virš Lietuvos Seimo iškelta Čekijos vėliava, virš čekų Senato – Lietuvos.Apie šią sukaktį pasakoja Lietuvos ambasadorius Čekijoje Laimonas Tallat-Kelpša.Šaltis gydo ir grūdina, veiksmingai stiprina imuninę sistemą, taip teigia buvęs politikas, Wim Hofo pasekėjas, šio metodo sertifikuotas instruktorius Arūnas Degutis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Italija pasitiks Naujuosius metus? Apie tai ir kitas aktualijas pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Neringa Budryte.Biblijas kolekcionuojantis poliglotas Gediminas Degėsys - apie įdomiausius eksponatus savo kolekcijoje.Lygiai prieš 40 metų JAV gimė pirmasis kūdikis iš mėgintuvėlio. Lietuvoje pirmieji kūdikiai po pagalbinio apvaisinimo gimti pradėjo maždaug dar po dešimties metų. Apie pagalbinį apvaisinimą šalyje šiandien diskusija su specialistais.Ved. Dovilė Lisauskaitė

LRT kolegų rubrikoje – LRT televizijos korespondentė Klaipėdoje Jovita Gaižauskaitė.Kaune pradėtos rengti neįprastos ekskursijos. Miesto centrą ir ąžuolyno parką kviečiama pažinti užrištomis akimis, kelio ieškant neregio lazdele. Nepargriūti, nepaklysti ir lankytinus objektus pastebėti tokiose pusantros valandos ekskursijose padega gidai neregiai.Savaitgalį minėjome Sovietų Sąjungos žlugimo trisdešimtemetį. Ką su žmonių mąstymu padarė sovietmetis, kodėl Lietuvoje neatsirado režisieriaus, kuris sukurtų filmą apie prof. Vytautą Landsbergį ir Sąjūdį, pasakos kino režisierius Sergejus Loznica, neseniai sukūręs filmą: „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“.Kokie Kalėdiniai maršrutai po Lietuvą siūlomi tarpušvenčiui?Ved. Rūta Kupetytė

Fotografai sako, kad smarkiai populiarėja kalėdinės fotosesijos, kai visa šeima šventiškai apsirengia, atvyksta į fotostudiją ir nusifotografuoja. Kaip atrodo tokios fotosesijos? Kodėl jų išvis reikia ir kaip kiekvienam iš mūsų fotografuotis per šventes? Patarimais dalijasi fotografė iš Šiaulių Brigita Povilionienė.Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Vyskupų konferencijos pirmininkas Gintaras Grušas sako, kad šiandien Lietuvos žmonėms labiausiai trūksta susikalbėjimo ir įsiklausymo vienas į kitą. Šventiniame arkivyskupo interviu LRT RADIJUI – ir apie finansiškai atsigaunančią bažnyčią, kai kurių kunigų raginimus nesiskiepyti nuo Covid-19, pastarojo metu vertybines kovas.Pažintis su LRT kolegomis – žurnalistais Ieva Balsiūnaite ir Benu Gerdžiūnu, kurie dirba su užsienio naujienomis ir visą pasaulį atneša į mūsų namus.Sausio 13-osios įvykių liudijimai – radijo inžinieriaus Jono Kasčiuškeičiaus, kuris LRT buvo Sausio 13-osios naktį, prisiminimai bei tuomečio Lietuvos radijo fondinių įrašų skyriaus vadovo Jono Mašanausko, dirbusio Seimo radijo studijoje, pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

LRT užsienio bendradarbių rubrikoje - Aistė Pileckytė Hoffbeck ir naujienos iš Danijos.Badmintono federacija būsimų šios sporto šakos čempionų ieškos mokyklose. Projekto „Mano klasė žaidžia badmintoną“ tikslas - kartu su mokytojais išugdyti būsimus olimpiečius. Laidoje dalyvaus projekto vadovas, badmintono treneris Mašius Šlaustas ir projekto ambasadorius aktorius Giedrius Savickas.Lietuvių kurta šunų dresavimo programėlė DOGO pritraukė 3 mln USD investicijų. O kaip apskritai šiais jau besibaigiančiais metais sekėsi Lietuvos startuoliams? Diskutuos Mindaugas Kuprionis, vienas iš programėlės šunų treniravimui „Dogo“ įkūrėjų, „Baltix Sandbox“ įkūrėjas Andrius Milinavičius, bei Ugnius Savickas, TechHub startuolių pre-akceleratoriaus mentorius, buvęs ISM inovacijų bazės vadovas.Ved. Živilė Kropaitė

Alytaus meras Nerijus Cesiulis skambina pavojaus varpais – beveik visose miesto mokyklose, išskyrus pradines, rasta narkotikų pėdsakų. Ar tikrai narkotikai labai paplitę tarp jaunimo? Ar aplinkos paviršių tyrimas yra patikimas, bandant išsiaškinti narkotikų paplitimą?Rubrikoje „LRT Girdi“ pasiaiškinsime aip didinti visuomenės įsitraukimą į viešųjų erdvių kūrimą?13–17 metų mergaitės kviečiamos dalyvauti sėkmingame pasauliniame projekte - kurti startuolius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinėje Karalystėje sparčiai daugėja užsikrėtimų omikron atmaina.Pokalbis su LRT Radijo bendradarbe Jungtinėje karalystėje Viktorija Rinkevičiūte.Valgymo sutrikimai - kaip atpažinti? Apie tai su gydytoju psichoterapeutu Gintautu Narmontu.Lietuvoje įkurta modelių agentūra, kurios visi modeliai - senjorai.Pasaulį virtualiai apibėgęs Aidas Ardzijauskas baigė savo kelionę – per 444 dienas jis nubėgo 30303 kilometrus.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje – LRT televizijos verslo žurnalistė Irma Janauskaitė.„Savanoriai tėvams“ siekia padėti su sunkumais susiduriantiems vaikus auginantiems tėvams. Pasak jų, vienas svarbiausių žmogaus poreikių – sulaukti palaikymo, kai gyvenime užklumpa sunkumai, trūksta pasitikėjimo savimi, atsiranda vienišumo jausmas. Vis dėlto, ne visi savo aplinkoje turi žmonių, kuriais galėtų pasitikėti ir atsiremti tada, kai susiduria su problemomis.Prasidedant Kalėdinei savaitei, – Kalėdinė valanda laidoje.Mokslininkė Rūta Latinytė, tyrinėjanti lietuvių dovanojimo tradicijas, pasakos, kodėl gavę dovaną jaučiamės įsipareigoję dovanoti ką nors taip pat.Virtuvės Šefas Alfas Ivanauskas papasakos apie netikėtus Kalėdinis patiekalus ir kaip dekoruoti namus natūraliomis, tikromis medžiagomis ir ilgaamžiais daiktais, kurie namams tiks ne tik šventės metu.Ką šventėms siūlo Lietuvos radijas ir televizija?Ved. Rūta Kupetytė

Kokios žmonių nuotaikos, artėjant šventėms, brangstant maisto produktams, paslaugoms ir degalams? Diskusija su klausytojais ir ekspertais.Šiemet smarkiai sumažėjo pamestų ar pavogtų telefonų. Kodėl? Ir ką daryti, pametus telefoną?Šią dieną lygiai prieš 30 metų Lietuvos radijas vėl pradėjo transliuoti iš S. Konarskio gatvės, dabartinio LRT pastato, po to, kai tų pačių metų Sausio 13-osios naktį sovietų kareiviai ir kolaborantai nusiaubė studijas ir sugadino įrangą. Kolegų prisiminimai, kuriuos įrašė Janina Mateikienė.Pažintis su LRT kolege – ilgamete prodiusere Nemira Poškienė, kuri dirbo ir tebedirba su daugybe žinomiausių LRT projektų – „Eurovizija“, „Šok su žvaigžde“, „Dainų dainele“, įvairiausiais koncertais, specialiomis transliacijomis.Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Japonijoje Andriumi Kleiva. Kaip su koronaviruso pandemija sekasi tvarkyti tekančios saulės šalyje?Miškininkai gyventojams dalins eglių šakas bei kankorėžius. Ar dar pasitaiko atvejų, kuomet žmonės Kalėdų eglutę bando nusikirsti miške? Kokios sankcijos už tai gresia?Klaipėdoje sukurtas elektra varomas baržų stūmikas. Tiesa, kol kas tai tik projektas, bet tikimasi, jog jau netrukus jis plaukios Nemunu. Kokia ateitis laukia laivybos? Ar elektriniai laivai pakeis varomus vidaus degimo varikliais?Ved. Paulius Selezniovas

Aktualijos iš uostamiesčio ir regioninio radijo ypatumai su Klaipėdos radijo stoties „Laluna“ vadovu Tadu Žemaičiu ir programų direktore Vaida Vytaite.Su kokiais sunkumais susiduria doktorantai, kad didelė dalis jų nusprendžia nutraukti studijas? Apie tai Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga kartu su psichologu Arūnu Žiedeliu atlieka tyrimą.Į LRT GIRDI platformą kreipėsi lytiškumo ugdymo savanoriai, kurie apie rūpimus aktualius klausimus diskutuoja su jaunimu. Kodėl lytiškumo temomis kalbėti dar vengiama? Kaip patys jaunuoliai norėtų, kad vyktų šie pokalbiai?Kaip arbata paplito pasaulyje ir kuo skiriasi jos vartojimas skirtingose kultūrose? Minint tarptautinę arbatos dieną, arbatų žinovas Andrius Žilinskas pasakoja apie šio gėrimo istoriją.Ved. Karolina Panto

Aktualijos iš Nyderlandų - su LRT RADIJO bendradarbe šioje šalyje Elona Huijben-Puščiūtė.Lieka pusmetis iki visuotinio gyvūnų čipavimo. Ką reikėtų žinoti turintiems augintinių?LRT GIRDI pasiūlyta tema: nemokama paslauga sunkumų turintiems jaunuoliams - ji teikiama terapijos forma.Balerina Neli Beliakaitė šiandien į sceną dažniau palydi savo mokines iš „Neli Beliakaitės Baltijos baleto akademijos“ bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos. Kaip ji pati sako, šiandien ji laiminga, nes šį šokį ryžtasi išbandyti ne tik suaugusios moterys, bet ir vyrai.Ved. Dovilė Lisauskaitė

Šią savaitę sukanka trisdešimt metų, kai Lietuvos radijas po kruvinų sausio įvykių grįžo į pastatą Konarskio gatvėje, iš kur transliuoja iki šiol. 1991-ųjų sausio 13-osios naktį sovietų desantininkai apsupo Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, netrukus Lietuvos radijas nutilo. Tačiau tyla truko vos kelias minutes, nes visai netrukus įsijungė Sitkūnų radijo stotis prie Kauno, o Sausio 14-osios vidurnaktį Lietuvos radijo darbuotojai pradėjo transliuoti iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos bibliotekos Garso įrašų studijos. Aklųjų studijos patalpose Lietuvos radijas glaudėsi vienuolika mėnesių.Kokių keisčiausių numerių kombinacijų pageidauja Lietuvos gyventojai, ar automobilio numeris gali būti Kalėdinė dovana? Kiek pamestų automobilių numerių atkeliauja į Regitrą?Ką mes padarėme savo vaikams? Tokį klausimą kalbėdamas apie COVID 19 kelia Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Lietuva buvo viena ilgiausiai nuotolinį mokymą ir mokymąsi įvedusių valtybių. Kokią įtaką tai padarė vaikų kasdienybei ir įpročiams, psichinei ir fizinei sveikatai, kokias pasekmėes tai turės ateiyje Rimantas Kėvalas sudėjo į knygą.Kaip Covid 19 pandemija pakeitė kelionių įpročius, ar kada nors dar keliausime taip kaip keliavę? Apie tai dabar pasikalbėsime su geografu Rytu Šalna, kuris prieš kurį laiką grįžo iš Pietų Afrikos, kaip tik tuo metu, kai pasirodė žinios apie Omikron atmainą.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje rengiamas ketvirtasis Nacionalinis žmogaus teisių forumas. Jis po vienu stogu diskusijoms suburia akademinę, valstybinio ir nevyriausybinio sektoriaus bei tarptautinę bendruomenes ir pritraukia kelis šimtus klausytojų.Šių metų forumo šūkis – smurtą galime įveikti. Renginys skirtas paminėti Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo 10-mečiui.Ved. Edvardas Kubilius

Apie svarbiausias Australijos aktualijas – LRT RADIJO bendradarbė Sidnėjuje Rita Baltušytė.Laidoje „10-12“ – Šiaurės pašvaistes, žaibus ir snaiges įamžinantis fotografas Lukas Jonaitis. Jis su bendraminčiais susibūrė į „Sky Chasers LT“ grupę. Kada lietuviškas dangus gražiausias? Ar tikrai snaigės būna tik baltos spalvos?Projekto „LRT ieško sprendimų“ diskusija apie šildymą, ir ko galima imtis, kad jis būtų pigesnis. Energetikos viceministrė Inga Žilienė ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.Jordanija – šalis tapusi namais daugiau kaip pusantro milijono pabėgėlių. Nors dauguma pabėgėlių gyvena Jordanijos miestuose, daug žmonių yra įsikūrę vadinamosiose neformaliose pabėgėlių stovyklose. Ievos Balsiūnaitės reportažas.LRT FAKTAI. Lietuvos transporto įmonės savo transportą vis dažniau registruoja Lenkijoje – ar teisingas toks teiginys? Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Kiek lietuviai važiuoja apsipirkti į Lenkiją ir kitos Lazdijų rajono aktualijossu „Dzūkų žinių“ ir „Lazdijų žvaigždės“ apžvalgininku Algimantu Mikelioniu.Kuo skiriasi lietuviškas ir gudiškas pasakojimas apie bendrą praeitį?Pokalbis su Istoriku, knygos „Gudijos istorija. Baltarusijos istorija“ autoriumi Rūsčiu Kamuntavičiumi.Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas gero ūkininko čempionatas, ūkininkaujantiems santarvėje su gamta. Apie tai su Baltijos aplinkos forumo vadovu Žymantu Morkvėnu ir ūkininku Nerijumi Sukacku.Pokalbis su neseniai iš Taivano grįžusiu Seimo nariu Matu Maldeikiu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie aplinkosauginius protestus ir atminties karus Serbijoje .Antrus metus vyksta labdaros iniciatyva „Menininkai, saugantys miškus“. Kviečiama už simbolinę kainą įsigyti Lietuvos ir užsienio menininkų kūrinių ir taip paremti senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.Vienas žymiausių pasaulio architektų Massimiliano Fuksas vakar Lietuvos ambasadoje Romoje tapo Lietuvos piliečiu. Šiuolaikinės architektūros grandu laikomas M. Fuksas gimė mediko iš Vilniaus Raimondo Fukso ir austrų bei prancūzų kilmės italės, filosijijos profesorės Tersilijos šeimoje. Šešerių metų neteko tėvo.Apie naują „Žiemojimo su opera“ sezoną.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kas padeda užtikrinti žemesnes šildymo kainas. Mažiausiai už šildymą tarp visų didmiesčių - moka Kauno gyventojai. Ekspertų teigimu, tai lemia ne tik biokuro naudojimas, bet ir konkurencija, kurią didina nepriklausomi šilumos gamintojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT kolegų rubrikoje – LRT vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas.Kaip atrodė poilsis tarpukariu, kiek tarpukario poilsiavimo tradicijos gyvos šiandien? Tarpukario Lietuvoje kurortai tapo kitokio gyvenimo pažadu. Savita architektūra ir urbanistika, pramogos ir ritualai formavo poilsio kultūrą, liudijo svarbius modernios valstybės kūrimo procesus.LRT pradeda skaičiuoti dienas iki Kalėdų. Ypatingas vinjetes, kurtas iš įvairiausių su Kalėdomis susijusių daiktų, kurias pamatys LRT televizijos žiūrovai, kūrė menininkė Jolita Vaitkutė.Sokotra – viena nuošaliausių salų pasaulyje. Jemenui priklausančios salos ekosistema ypatinga ir yra viena labiausiai izoliuotų vietų pasaulyje. Ten lankėsi Odeta Vasiliauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Beveik dvejus metus pasaulį sukausčiusi Covid-19 pandemija – tik viena iš ekstremaliųjų situacijų, keliančių problemų aviacijai. Ar gali sniegas, vėjas arba paukštis sukelti grėsmę lėktuvui?Baigiama Vilniaus oro uosto rekonstrukcija – didžiausia tokia Lietuvos istorijoje, visiškai nesustabdžiusi oro uosto darbo. Kaip atrodo 21-ojo amžiaus rekonstrukcijos ir kodėl oro uostai turi būti nuolat atnaujinami?Atsiradus dar vienai koronaviruso atmainai – omikron, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras sustiprino pajėgas oro uostuose ir aktyviau tikrina keleivius. Kaip atrodo tokia patikra? Ką patiria tie, kurie atvykusiųjų prašo visokiausių dokumentų?Nepaisant besitęsiančios pandemijos, aviacija smarkiai atsigauna ir sparčiai artėja prie ikipandeminio laikotarpio – aktyviau keliauja ir turistai, ir verslininkai, daugėja ir dar daugės naujų krypčių.Antžeminio aptarnavimo užkulisiai: kas pirmasis pasitinka nusileidusį lėktuvą, kaip žiemą vyksta jo „nuledinimas“ ir ar tikrai lagaminai mėtomi be jokio gailesčio?Ved. Edvardas Kubilius ir 13-metis kaunietis Joris Stankaitis, kuris nori tapti keleivinio lėktuvo pilotu

Kokios šiuo metu svarbiausios temos Čekijos žiniasklaidoje? Pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Prahoje Andriumi Kunčina.Valstybės pagalbą verslui skirstančios INVEGOS vadovas apie tai, kokios paramos gali tikėtis Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios su nerimu stebi ne tik energetikos, bet ir žaliavų kainų šoką, patiria rūpesčių dėl geopolitinių iššūkių.Ar esate gavę užgaulių žinučių internete? Palinkėjimai susirgti, numirti ar keliomis kalbomis siunčiama keiksmažodžių tirada. Vis daugiau politikų, visuomenininkų ar kitų socialiai aktyvių asmenų sulaukia neapykantos kupinų žinučių. Jas dažnai publikuoja savo socialinių tinklų profiliuose. Kodėl internetinėje erdvėje tiek pykčio?Laidos pabaigoje - kolegų pasakojimas apie tai, ar pasiskiepiję nuo COVID-19 gyventojai taip pat platina virusą.

Apie besitęsiančią „Atviros Klaipėdos“ bylą ir uostamiesčio aktualijas su„Atviros Klaipėdos“ redaktoriumi Martynu Vainoriumi.Vilniuje per metus išaugo automobiliais į darbą važiuojančiųjų skaičius – nuo 37 iki 52 proc. Kodėl toks pokytis?Apie socialinę kampaniją „Dramblys ligoninėje“, siekiančią padrąsinti medikus kreiptis psichologinės pagalbos.Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad kokią nors smurto formą moterys su negalia patiria nuo 2 iki 5 kartų dažniau nei negalios neturinčios moterys. Tačiau Lietuvoje jokie duomenys tokio smurto intensyvumo prieš moteris su negalia nerodo. Ar tai reiškia, kad jos iš tiesų nepatiria didesnės smurto rizikos? O gal tiesiog nemato prasmės ieškoti pagalbos arba dėl negalios yra labiau priklausomos nuo savo smurtautojo? Apie šiuo metu atliekamą smurtą patyrusių moterų su negalia tyrimą ir pasikalbėsime.SiekdamI išvengti neteisėto režimo susidorojimo, po praėjusių metų suklastotų rinkimų ir didžiausių istorijoje protestų Baltarusiją paliko tūkstančiai šalies piliečių. Jie save vadina relokantais. LRT žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno interaktyvus pasakojimas„Relokantai: Išgyventi Minską“ iš arti supažindina su baltarusių gyvenimu Vilniuje. Trečioji pasakojimo dalis apie opozicinio judėjimo ikonas - vieni revoliucijos simboliais virto savo noru, kitiems šį vaidmenį nulėmė atsitiktinumai.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT žinių vedėjas, poezijos skaitovas Paulius Šironas žemininkų kartos poetų eilėraščius sudėjo į kompaktinę plokštelę „Suėjus prie žemės ribos“.„Keturi milijonai“: Honkongo mokslo ir technologijų universiteto docentas Alminas Žaldokas tiria, kokie veiksniai lemia įmonių finansinius sprendimus. Pasak pašnekovo, gyvendamas Honkonge, didelėje užsieniečių bendruomenėje, jis pasijautė mažiau svetimas, nei Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje.Žalioji elektros energija – ką apie ją žino elektros vartotojai? Kaip pagal žaliosios elektros energijos suvartojimą atrodome šalia kaimynų – latvių, estų?Kaip parašyti receptų knygą? Ar įmanoma sukurti visiškai naują desertą? Pokalbis su receptų knygos "Saldumynų banga" autore Banga Mudėnaite.Lietuvos etnokosmologijos muziejuje bus pristatyta pirmoji šalies istorijoje kosmose pabuvusi Lietuvos vėliava.Ved. Karolina Panto

LRT kolegų rubrikoje – fotografas Paulius Lileikis, šiuo metu tvarkantis gausius LRT fotoarchyvus, fiksuojantis darbuotojų gyvenimą, kuriantis parodas.Artėjant Kalėdoms vis daugiau žmonių nori surengti Kalėdų šventes ar padovanoti dovanėlių migrantų vaikams. Vis dėlto integracijos specialistai sako, kad negalima vaikams, daugiausia kilusiems iš musulmoniškų šeimų, piršti krikščioniškų švenčių. Todėl dovanėlės ir bendravimas laukiami, tačiau jų nereikėtų traktuoti kaip kalėdinių.Sukurtas pirmasis ir vienintelis interaktyvus lietuviškų vietų Amerikoje žemėlapis. Žemėlapis sukurtas savanorių 2017-2021 ekspedicijų į JAV ir Kanadą metu. Jie vietas aplankė asmeniškai, nufotografavo, pažymėjo koordinates, išklausė vietos lietuvių pasakojimus apie jas ir juos užrašė.Ar darbas vienoje darbovietėje visa gyvenimą vis dar privalumas?Ved. Rūta Kupetytė

Vilnietė Daiva Šniukaitė džiaugiasi, kad su savo šuniuku Dore traukiniu gali keliauti, o autobusais – ne. Kiek viešasis transportas yra draugiškas augintiniams?Psichologai sako, kad vyrai nenori arba nesugeba aplinkiniams pasipasakoti, kaip jie jaučiasi. Dėl to būtent vyrai dažniau skambina emocinės pagalbos linijoms, prisigeria arba nusižudo. Kodėl vyrai yra tokie uždari ir kodėl jiems reikėtų atsiverti?Šiukšlinė darbe po stalu – patogu, bet ar gerai? Atliekų tvarkytojai sako NE. Štai Vilniaus atliekų sistemos administratorius kviečia verslą bei kitas organizacijas panaikinti šiukšlines po stalu ir taip prisidėti aktyviau rūšiuojant atliekas.LRT teisininkams kelerius metus vadovauja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, kuri prieš tai dirbo teisininke Seime. Kaip atrodo teisininko darbas parlamente ir LRT – didžiausioje žiniasklaidos grupėje Lietuvoje?Ved. Edvardas Kubilius

Nuo 2018-ųjų metų birželio, kai savo veiklą pradėjo iniciatyva „Niekieno vaikai“, jau daugiau nei keturi šimtai vaikų ligoninėse neliko vieniši. Tai gali būti ir kūdikiai, ir jau paaugę vaikų namų auklėtiniai ar po krizių šeimose paimti mažyliai. Tokiems vaikams nors kažkiek tėvus atstoja ir emocinį palaikymą suteikia „Niekieno vaikų“ savanoriai. Tačiau jų – trūksta.Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, jog vyras – stiprioji lytis, kuri neklysta, nepalūžta ir nepasiduoda. Ar vyrai išdrįsta kreiptis pagalbos, kokios pagalbos jie ieško dažniausiai? Pokalbis su pirmosios Lietuvoje specializuotos pagalbos vyrams linijos įkūrėjais.Mokslininkai tyrė, kaip pandemija paveikė Lietuvos bei Latvijos muziejus. Tyrimas parodė, jog muziejams negalint priimti lankytojų, jie prisitaikė ir perkėlė ekspozicijas į skaitemininę erdvę.Ved. Paulius Selezniovas

Kas rūpi ir dėl ko skauda Lenkijos lietuvių bendruomenei? Apie tai su Lenkijos lietuvių dvisavaitinio žurnalo „Aušra“ vyriausiaja redaktore Irena Gasperavičiūte.Kaip žiniasklaidoje piešiami vyro ir moters, mamos bei tėčio portretai, kokios savybės ir asociacijos jiems priskiriamos? Pokalbyje dalyvaujažiniasklaidos analizės bendrovės „Mediaskopas“ direktorė Jūratė Stankuvienė ir Lygių galimybių plėtros centro ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.Pokalbis su Gabriele Bumbulyte, kurios magistro darbas apie vabzdžius kaip ateities žmonių ir gyvūnų maistą tapo geriausiu žemės ūkio mokslų kategorijoje.Ką apie privalomo skiepijimo nuo COVID-19 įvedimą galvoja švietimo darbuotojai? Atsako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.Siekdami išvengti neteisėto režimo susidorojimo, po praėjusių metų suklastotų rinkimų ir didžiausių istorijoje protestų Baltarusiją paliko tūkstančiai šalies piliečių. Jie save vadina relokantais. Vilniuje daug relokantų buriasi į bendruomenes. Žmones jungia ne tik bendras likimas ar netikėtai gimusi draugystė, bet ir režimo represijų nulemtos psichologinės traumos. LRT žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno interaktyvus pasakojimas „Relokantai: Išgyventi Minską“ iš arti supažindina su baltarusių gyvenimu Vilniuje.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien iškrito pirmasis gausesnis sniegas, daug kur laikosi plikledis. Kaip saugiai vairuoti, esant tokioms eismo sąlygoms? Kelių policijos ir mokslininkų patarimai.Europoje toliau plintant koronavirusui, Graikija prisijungė prie tų valstybių, kurios pastaruoju metu įvedė itin griežtus ribojimus. Vyresni nei 60-ies metų graikai turi mėnesį pasiskiepyti sustiprinančiąja doze, kitaip nebegalios jų skiepų sertifikatas. O tie, kurie iš viso nepasiskiepiję, negalės patekti net į bažnyčią. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Atėnuose Jurgita Montvydaite.LRT primena, kad norintieji dalyvauti nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje turėtų suskubti ir užsiregistruoti. Kodėl atlikėjams verta dalyvauti „Eurovizijoje“ ir ar tikrai „Eurovizija“ šiandien – vienas pagrindinių tramplinų atlikėjams patekti į pasaulinius vandenis?Minint Lietuvos kariuomenės dieną, papasakosime Jums apie ulonus – lengvosios kavalerijos rūšį, kuriai pradžią davė prieš 700-tus metų į Lietuvą atsikraustę totoriai.Ved. Edvardas Kubilius

LRT kolegų rubrikoje kalbėsimės su LRT tyrimų skyriaus žurnalistais.Europoje dokumentinio kino festivalyje IDFA Amsterdame pristatytas naujausias pasualyje gerai žinomo režisieriaus Sergėjaus Loznicos filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“. Kaip savo tėvą filme pamatė jo sūnus Vytautas V. Lansbergis?Siekdama paspartinti senjorų vakcinaciją nuo COVID-19 Antakalnio poliklinika pasitelkė į pagalbą Raudonojo Kryžiaus savanorius. Savanoriai skambina poliklinikos pacientams ir kviečia atvykti vakcinuotis. Prireikus savanoriai atsako į senjorams kylančius klausimus, suteikia kitą informaciją.Ar šiemet pasaulyje vyks Kalėdinės mugės, miesteliai, nenuotoliniai, o gyvi eglių įžiebimai. Pokalbis su LRT radijo bendradarbiais įvairiose šalyse.Ved. Rūta Kupetytė

Revakcinacija įsibėgėja, tačiau daugybė žmonių nežino, kurią iš trijų vakcinų pasirinkti. Kaip apsispręsti, pataria Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė.Tyrimas rodo, kad, kurdami savo slaptažodžius, Lietuvos gyventojai labai dažnai naudoja skaičių seką 123456, vardus ir įžeidžiančius žodžius. Kokie slaptažodžiai vyrauja ir kiek jie saugūs?Specialistai kartoja, kad fizinis aktyvumas šiandien kaip niekada svarbus. Kaip save motyvuoti bent kažkiek sportuoti? Pokalbis su Lietuvos sporto universiteto profesore Brigita Miežiene.Pažintis su LRT kolega – portalo LRT.lt sporto redaktoriumi, buvusiu profesionaliu biatlonininku Roku Suslavičiumi.Ved. Edvardas Kubilius

Modernios hibridinio mokymo technologijos atėjusios ir į kai kurias Lietuvos mokyklas. Kaip mokytojams sekasi jas jaukintis, kokius iššūkius tenka įveikti? Iš arčiau apie tai, kaip atrodo pamokos pandemijos realybėje.Pašnekovė – Utenos Vyturių progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Regina BernotienėKiek paprastas Lietuvos moksleivis turi progų klausytis lekcijų ir bendrauti su aukščiausio lygio mokslininkais – istorikais, politologais, astrofizikais? Jeigu progų būtų daugiau, jų gyvenimo trajektorijos galbūt pasisuktų kita linkme, sako „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ kūrėjai. Į akademiją dar galima registruotis. Šį savaitgalį vyks humanitarinių disciplinų sesija, o kitą – labiau adaptuota tiksliesiems mokslams. Galima rinktis vieną iš 4 savaitgalių Vilniuje ir Kaune. Moksleiviams sesijos vyks gyvai arba internetu, suaugusiems – tik internetu.Pokalbis su ką tik išleistos knygos „Kava su apelsinais: vienos piligrimystės dienoraštis“ autore Lina Ever Neverbickiene.Pasaulio mokslininkai inicijuoja plataus masto novatorišką mokslinį seksualinio elgesio tyrimą, pavadintą „International Sex Survey“, kuris lapkritį pradedamas vykdyti įvairiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.Pokalbis su Gydytoja psichiatre prof. dr. Vesta Steibliene.Ved. Živilė Kropaitė.

Kaip gyvena žmonės pasienio zonoje – Šalčininkų rajone, kur įvesta nepaprastoji padėtis? Ir apie kitas Šalčininkų aktualijas pokalbis su „Šalčios žinių“ vyriausiuoju redaktoriumi Vladimir Kot.Apie vaikų meditaciją su knygos „Esu tyloje“ autoriumi, vaikų meditacijos entuziastu Ugniumi Leimontu.Filmas „Švelnūs kariai“ pasakoja apie tris merginas, tapusias pradinės karo tarnybos savanorėmis. Pokalbis su filmo režisiere Marija Stonyte.Siekdami išvengti neteisėto režimo susidorojimo, po praėjusių metų suklastotų rinkimų ir didžiausių istorijoje protestų Baltarusiją paliko tūkstančiai šalies piliečių. Jie save vadina relokantais. Daug jų dar ir šiandien tęsia praėjusiais metais pradėtą kovą. Lietuvoje jie gali kovoti daug atviriau nei tie, kurie liko Baltarusijoje. LRT žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno interaktyvus pasakojimas „Relokantai: Išgyventi Minską“ iš arti supažindina su baltarusių gyvenimu Vilniuje.Lapkritis – epilepsijos sąmoningumo mėnuo. Apie epilepsiją su gydytoja neurologe pro.hab.med.dr Rūta Mameniškiene ir Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „EPILĖ“ vadove Donata Balčikoniene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Jungtinėms Valstijoms sekasi suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip vertinamas netikėtas šalies susitarimas su Kinija dėl klimato kaitos? Apie šias ir kitas aktualijas - LRT RADIJO bendradarbė JAV Agnė Kairiūnaitė Albright.„Keturi milijonai“: Į Daniją išvykusi Reda Mieldažytė čia sukūrė šeimą, moko lietuvių kalbos, dirba vertėja bei medicinos seserimi ligoninėje. Urtės Korsakovaitės pokalbis su pašnekove apie gyvenimą Danijoje bei darbą ligoninėje per pandemiją.Netrukus į kosmosą turėtų būti iškeltas galingiausias pasaulyje Džeimso Vebo (James Webb) teleskopas. Jis turėtų padėti dar geriau pažinti Visatą, žvaigždžių formavimąsi ir atsakyti į klausimus, ar kitur gali egzistuoti gyvybė. Ko mokslininkai tikisi iš šio teleskopo ir kodėl jo paleidimas iki šiol buvo atidėtas tiek daug kartų?Kaip Lietuvoje pavyksta užtikrinti gyvūnų gerovę? Ar gyvūnams ir gamtai nežalingas maistas - netolima ateitis? Pokalbis su nevyriausybinėmis organizacijomis ir aktyvistais.Ved. Karolina Panto

Laidoje „10-12“ kaip ir kiekvieną pirmadienį tokiu metu pažintis su dar vienu LRT kolega. Šį kartą tai LRT OPUS laidų vedėjas Kristupas Naraškevičius. Kristupas veda laidas „Sutemos“, „Patirkinam“, „Dienos pulsas".Menininkės iš Lietuvos ir Jungtinės karalystės kviečia Kauno Šilainių rajono gyventojus šį mėnesį kviečia dalintis patirtimis, istorijomis, anekdotais, dainomis, receptais, eilėraščiais ir visais kitais patyrimais, kurie jiems yra svarbūs ir kurti radiją. Šilainių radijas – tai garso ir radijo projektas, kuriamas bendradarbiaujant su Šilainių gyventojams.Nesibaigiant krizei Lietuvos-Baltarusijos ir Lenkijos-Baltarusijos pasienyje netrūksta ir vaizdo įrašų, kuriuose migrantai filmuoja savo gyvenimo sąlygas, maršrutus, prašymus. Viena vertus, tai vienas iš nedaugelio šaltinių padedančių sužinoti apie realią situaciją, iš kitos pusės, tai padeda plisti ir Baltarusijos dezinformacijai. Kaip atsikirti, kuri informacija tikra, kuri ne – kalbamės su kolege Evelina Mokšecka, kuri praėjusią savaitę dirbo Lietuvos Baltarusijos pasienyje, taip pas su mumis portalo 15min žurnalistas Vidmantas Balkūnas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis ir Ignas Kalpokas – Vytauto Didžiojo universiteto docentas.Lapkričio mėnuo – vienas tamsiausių mėnesių, kai ne vienas Lietuvos gyventojas savo gyvenimą, darbus kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams nusprendžia perkelti į šiltesnius kraštus. Viena populiariausių krypčių – Tenerifė, kur jau ketverius metus veikia lituanistinė mokykla „Baltic International School“. Su mumis šios mokyklos įkūrėja, edukologė Irma Liubertienė. Taip pat pasikalbėsime ir su dviem moksleiviais – Marija ir Tomu. Ir moksleivių mama – Silvija Čeikuvienė.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įpareigoti visus restoranus, kavines ir barus lankytojams nemokamai tiekti geriamąjį vandenį, nuo pirmadienio visur darbuotojai bei lankytojai turės dėvėti tik medicinines kaukes arba respiratorius. Kaip šiandien pandemijos akivaizdoje sekasi restoranams ir kavinėms? Pokalbis su verslininku Arminu Darasevičiumi.Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristatomas režisierės Albinos Griniūtės dokumentinis filmas „Šaukiniai iš tolimo uosto“. Tai filmas apie žmones, kurie metų metus gyvena savo jachtose ant vandens, ir vis užsuka į nedidelę Portugalijai priklausančią salą Atlanto vandenyne. Kuo ypatingas tokių žmonių gyvenimo būdas? Pokalbis su režisiere.„Sportinės kelnės, kurios ne tik patogios, bet ir gerina kraujotaką“ arba „Pėdkelnės, gerinančios kraujotaką ir mažinančios celiulitą“ – tokių ir panašių reklamų gausybė. Tačiau mokslininkai sako, kad drabužiai gali būti patogūs, bet nei kraujotakos, nei kitų giluminių fiziologinų rodiklių nepagerina.Pažintis su LRT kolega – portalo LRT.lt pasaulio skyriaus žurnaliste Ieva Žvinakyte, kuri rengia naujienas anglų kalba ir laisvalaikiu užsiima laipiojimo sportu.Ved. Edvardas Kubilius

Svarbiausias Estijos žiniasklaidoje aptariamas temas apžvelgia LRT RADIJO bendradarbis Taline Vaidas Matulaitis.Ką jaučia nusižudžiusių žmonių artimieji? Ar ir kaip galima jiems padėti? Apie tai – pokalbis su psichologe Austėja-Agniete Čepuliene.Projekto „LRT ieško sprendimų“ diskusija: ko imtis, kad po vaiko priežiūros atostogų mamoms ir tėvams būtų lengviau sugrįžti į darbo rinką? Kokios priemonės veikia jau dabar ir kokių dar reikėtų? Įžvalgomis dalijasi keturių vaikų mama, mokslininkė Dovilė Stumbrienė ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė Rita Bendaravičienė.Jau reikėjo pasikeisti padangas. Apie tai, ką daryti su senosiomis ir kas pagaminama iš perdirbtų – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus patarėjas Paulius Rutkauskas.LRT FAKTAI – sklinda melagienų apie Lietuvoje esą fiksuojamas mirtis nuo COVID-19 skiepo. Kaip yra iš tiesų? Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Kaip palangiškiai vertinta pakilusias nekilnojamojo turto kainas? Ir kitos aktualijos iš šio kurorto su „Vakarinė Palanga“ redaktore Tamara Zaiceva.Kaip ateityje turės keistis turizmas? Kas pakeis masinį vartojamojo pobūdžio turizmą? Pokalbis šia tema su Kauno technologijos universiteto mokslininku Kastyčiu Rudoku.Kaip užsienio lietuviai ugdo dvikalbius vaikus? Apie tai su lingviste, diaugiakalbystės teorijų eksperte, mišrioje lietuvių – vokiečių šeimoje auginančia 3 vaikus Sandra Petraškaite Pabst.Kaip virtuali realybė padeda kovoti su nerimu ir fobijomis? Šia tema kalbiname Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centro medicinos psichologę, kognityvinės elgesio terapijos praktikę Agnę Žvikaitę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kuo gyvena žmonės Kroatijoje? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbe šioje šalyje Renata Pelenokaite.Daugiau kaip pusė dviratininkų laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau važiuojančių techniškai tvarkingu dviračiu – mažuma, rodo Lietuvos automobilių kelių direkcijos stebėjimo duomenys.Laidoje dvi temos, susijusios su vaikus auginančiais tėvais ir darbo rinka.65 proc. mamų, derinančių darbą ir vaikų auginimą, jaučia nuolatinį kaltės jausmą, rodo Omnibus atlikta apklausa, kurią užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip padėti į darbo rinką grįžti mažus vaikus auginantiems tėvams. Šeima ir karjera yra suderinami dalykai, jei darbdavys yra lankstus, sako kalbinti tėvai. Personalo atrankos specialistai pastebi, kad dauguma kandidatų darbo pokalbiuose pageidauja, kad jiems būtų sudarytos lanksčios sąlygos derinti šeimos ir darbo interesus. Darbdaviai investuoja į vaikų kambarius ir taiko hibridinį darbo modelį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje dešimt dvylika ir toliau kalbamės su radijo, televizijos, portalo, kitų skyrių kolegomis. Šį kartą tai kolegė iš portalo LRT.LT Domantė Platukytė, kuri rengia publikacijas socialiai jautriomis, žmogaus teisių temomis.Lietuvos mergaičių choras „KIVI“ didžiausiame pasaulyje chorų konkurse nuskynė auksą.Pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas knygoje „Neįgyvendintas Vilnius“ pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet netapo realybe.Aistė Baknauskaitė – Vytauto Dižiojo universiteto Švietimo akademijos magistrantė, socialinė pedagogė, kurios didelę dalį pastaruoju metu sudaro savanorystė. Pandemijos metu Aistė buvo išvykusi pedagoginės praktikos į Urugvajų. Šiuo metu Aistė savanoriauja migrantų laikinojo pagyvendinimo stovyklose, o pandemijai pasiglemžus močiutę, Aistė savanoriavo Santarų klinikų ligoninės priimamajame.Ved. Rūta Kupetytė

Sergančiųjų Covid-19 Lietuvoje toliau daugėja, padėtis gydymo įstaigose prastėja, per parą miršta po 20-30 žmonių, o smarkiai padidinti skiepijimosi tempų niekaip nepavyksta. Kaip padėtį ir valdžios bei visuomenės diskusijas mato medikai, nekalbantys kasdien žiniasklaidoje?Praėjo kelios dienos, kai vėl gyvename žiemos laiku, laikrodį pasukę viena valanda atgal. Europos Sąjungos valstybėms jau kelerius niekaip nepavyksta susitarti, kad laikrodžiai nebūtų sukiojami. Kaip atrodo ir veikia mūsų biologinis laikrodis? Pokalbis su mokslininku.Ekspertai sako, kad muziejai kuo puikiausiai gali būti integruojami į pamokas, užklasinę veiklą, labai pasitarnauja ir mokytojams, ir vaikams. Ar švietimo sistema pakankamai išnaudoja muziejus?Pažintis su LRT kolega – LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja Ugnė Siparė.Ved. Edvardas Kubilius

Kuo gyvena Norvegija? Užsienio bendradarbių rubrika su Mantu Tomkūnu.Šiemet išlaidos reklamai socialinėje žiniasklaidoje pirmąsyk aplenkė mokamą paiešką „Google“ tinkle. Kokių dirbtinio intelekto įrankių tenka pasitekti? Apie rinkodarą ir dirbtinį intelektą – pokalbis studijoje su Viktoru Juciku, Genus AI vienu įkūrėjų.Šeimų bendruomenei „Mamos, varom kavos“ priklauso daugiau kaip septyniasdešimt vaikučius auginančių panevėžiečių. Kaip ji prisideda prie to, kad šeimos norėtų gyventi Panevėžyje? Pokalbis su iniciatyvos autore Ieva Grigaite.Lietuvos gyventojams gėda skolintis ir iš draugų ar giminių, ir iš finansinių institucijų. Ką tai apie mus pasako? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Elgesio medicinos klinikos dėstytoja, psichologe-psichoterapeute Lina Bagdonavičiene.LRT FAKTAI: mitas apie mirtingumą nuo skiepų sukėlė statistikos ekspertų pyktį.Ved. Živilė Kropaitė.

Praėjusią savaitę Šilalė vos išvengė tiesioginio valdymo. Apie tai ir kitas šio rajono aktualijas.Pasaulio lyderiai Glazge siekia susitarti dėl priemonių klimato kaitai stabdyti.Kodėl toks populiarus P. Korėjos serialas „Squid game“?Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kurios neleis Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinei sąjungai rengti streiko lapkričio 8 dieną, taip kaip jie buvo suplanavę. Patys profesinės sąjungos atstovai mano, kad streikas dar gali įvykti – laukia darbo ginčų komisijos ir kito teismo sprendimo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Praėjusią savaitę Italijos sostinėje susirinkusių Didžiojo dvidešimtuko šalių lyderių apsaugai sutelkta beveik 8 tūkst. pareigūnų, Romos gyventojai teigia kurį laiką esą buvę atkirsti nuo pasaulio. Kaip apie šį susitikimą atsiliepia šalies žiniasklaida bei kokios kitos aktualijos vyrauja Italijoje - pokalbis su bendradarbe šioje šalyje Daiva Lapėnaite.„Keturi milijonai“: prieš kelerius metus į La Palmą išvykusi Eglė Mankevičienė apie netikėtą sprendimą palikti Lietuvą, gyvenimą XVI a. Kanarų viloje ir salą tebekrečiantį ugnikalnį.ką išgyvena šeimos, kurių vaikai lieka Lietuvoje, o tėvai išvyksta į užsienį? Kokių teigiamų patirčių gali suteikti toks šeimos modelis? Disertaciją apie tai parašė sociologė Gintė Martinkėnė.Kas lėmė, kad JAV universitetai yra vieni geriausių pasaulyje ir kaip ten nemokamai gali studijuoti lietuviai? Pokalbis su Jeilio universiteto absolventu, konsultacijų startuolio įkūrėju Jonu Kavaliausku.Ved. Karolina Panto

Kalbiname LRT kolegas. Šį kartą tai neseniai laidą iš namų vedęs LRT RADIJO laidų vedėjas Edvardas Kubilius.Kaip pandemija pakeitė mūsų santykį su mirtimi?Apie populiarėjančias ekskursijas po kapines kalbamės su gide Gabija Lunevičiūte.Apie laidojimo ir kapinių tradicijas Japonijoje kalbamės su LRT radijo bendradarbiu Andriumi Kleiva.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

10–12. Ved. Darius Matas

10–12. Ved. Paulius Selezniovas

Trakų aktualijas aptariame su „Trakų žemės“ vyr. redaktoriumi Juozu Vercinkevičiumi.Poetė Ramutė Skučaitė šiandien mini savo 90 metų jubiliejų.Kokius animacinius filmus kuria Lietuvos kūrėjai? Pokalbis su Lietuvos animacijos asociacijos prezidente Juste Michailinaite.Su Mariumi Ivaškevičiumi kalbamės apie jo ir Oskaro Koršunovo naujausią darbą - spektaklį „Miegantys“, , kurį labai aktualizavo pandemija.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie Bulgarijos aktualijas pokalbis su LRT radijo bendradarbe šioje šalyje Justina Mikeliūnaite.Kaip mokyklose atkurti per pandemiją sumenkusį bendruomeniškumą? Pokalbis apie programą „Tyrinėjimo menas“.Apie gatvės meną ir neseniai Vilniaus Šopeno gatvėje nupieštą Enšteiną kalbamės su dailininku Artur Širin.Tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje geriausia metų knyga jaunimui tapo Jurgos Vilės ir Linos Itagaki grafinis romanas „Sibiro haiku“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Laidoje tęsiame pažintį su LRT kolegomis. Šį kartą tai LRT kalbininkės: Eglė Dominienė ir Gintarė Mockė.Rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis išleido naują, jau devintąją knygą apie nenuspėjamą ir žiaurią mafijos gaują „Kamuoliniai – prie bausmės linijos“. Šiam kūriniui sukurpti prireikė ketverių metų – tiek, sako autorius, užtruko surinkti šaltinius, išgryninti jų suteiktą informaciją ir sudėti viską į vieną knygą.MO muziejus Vyriausybei bei Vilniaus miesto savivaldybei pateikė siūlymą į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą integruoti apsilankymo muziejuose receptą.Beveik prieš dvejus metus Lietuvos kariuomenės karo policija minėjo šimtmetį. Būtent tada iš paaiškėjo, kad apie šią instituciją, kaip ji kūrėsi, atsikūrė žinoma ne tiek ir daug. Taip gimė knyga “Lietuvos kariuomenės karo policija”.

Pažintis su LRT kolega - studijoje LRT IT sistemų administratorius Arūnas Akelaitis.Sekmadienį LRT KLASIKOS eteryje radijo teatro premjera - Giedrės Beinoriūtės režisuota „bedugnė“.Nacionalinėje Mažvydo bibliotekoje lankytojai gali susipažinti su slapta disidentine spauda. Parodoje „Kelias į laisvę: Nepriklausomi leidiniai okupuotoje Lietuvoje ir už jos ribų“ eksponuojami ir anksčiau nematyti nepriklausomos spaudos maketai, kuriuos išsaugojo jų gamybai vadovavęs Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas Petras Vaitiekūnas.Pokalbis apie sekmadienį vykiančią mugę „Vėlinių gelmės“, kurios metu lankytojai bus supažindinami su įvairiomis alternatyvomis mirties tematikos prekėmis ir paslaugoms.LGBT vaiką auginanti medicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą - ji tol stovėsianti po Prezidentūros langais, kol šalies vadovas sutiks su ja susitikti. Prezidentas ją išgirdo - pirmadienį numatomas judviejų susitikimas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie aktualijas Lenkijoje pasakoja LRT RADIJO bendradarbis šioje šalyje Laurynas Vaičiūnas.Kaip politikų, valstybių ir kitų veikėjų veiksmus lemia pyktis, baimė, nerimas ar viltis? Pokalbis su doktorante Neringa Mataityte apie jausmų įtaką politikai ir tarptautiniams santykiams.Populiarėja genetiniai etninės kilmės tyrimai. Kaip tiksliai galima sužinoti savo kilmę? Diskusija su mokslininkais.Projektas LRT FAKTAI – apie melagingą informaciją socialiniuose tinkluose dėl galimybių paso. Plačiau LRT.LT portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Norintiems aštrių pojūčių, šalia Biržų įkurtas Helovino miestelis. Jį pristatys parko įkūrėja Indra Simėnė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Naujienos iš regiono. Šįkart apie tai, kuo gyvena Rokiškio gyventojai su„Gimtojo Rokiškio“ redaktore Rasa Keliuotyte.Kokią pagalbą šiandien Lietuvoje gali gauti šeimos, auginančios vaikus su raidos iššūkiais? Kaip šią sistemą reikėtų tobulinti? Apie tai diskutuoja VšĮ. „Penki pojūčiai“ steigėja ir direktorė Gabrielė Tervidytė ir Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė.Spalio 20 d. minima Pasaulinė statistikos diena. Kokia statistikos reikšmė ir svarba valstybės gyvenime? Pokalbis su Statistikos departamento direktore Jūrate Petrauskiene.Dokumentinio filmo „Būsiu su tavimi“ apie savižudybių prevenciją Kupiškyje režisieriai Virginija Vareikytė ir Maximilien Dejoie pasakoja apie kūrybinį procesą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie aktualijas Vengrijoje pasakoja LRT RADIJO bendradarbė šioje šalyje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi.Ko reikia, siekiant veiksmingai pranešti apie klimato krizę? Pokalbis su VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentu, mokslų daktaru Justu Kažiu.Neseniai pasibaigė VSD projektas „Žvalgas savaitei“ - kiek Lietuvos studentų susidomėjo galimybe savaitei pabūti žvalgu? Diskusija su organizatoriais ir dalyviais.„Keturi milijonai“: Londone gyvenanti Laura Diržytė grafikos dizainerės darbą prestižiniame The Economist leidinyje surado per pandemiją.Ved. Karolina Panto

Pokalbis su LRT radijo laidų vedėja Sigita Vegyte, ką tik pristačiusia savo dokumentiką tarptautiniame festivalyje „Prix Europa“ Potsdame.Portale LRT.lt antrą kartą rengiamas projektas „Europa kalbasi“: vadinamasis „politikos tinderis“ kviečia diskutuoti su labiausiai skirtingų pažiūrų Europos gyventojais.Kaip atgimsta dingusios Šeduvos žydų istorijos? Apie tai ir duris po kelerių metų atversiantį Šeduvos žydų istorijos muziejų pasakoja pagrindinės parodos kuratorė, viena iš Lietuvos holokausto atlaso sudarytojų Milda Jakulytė-Vasil.Edukacinės programos ir konkurso „Afrika nėra šalis“ nugalėtojai, jaunieji žurnalistai Julija Stankevičiūtė ir Arnas Rasimavičius dvi savaites praleido Ugandoje, kur domėjosi kalnų gorilų išsaugojimu ir šiuolaikiniu menu. Pokalbis su jais ir konkurso organizatoriais.Ved. Karolina Panto(Bertos Tilmantaitės nuotr./ NARA)

Bankai sako, kad sukčiai kaip niekada aktyvūs – žmones bei įmones atakuoja gerokai aktyviau, iš jų išvilioja gerokai daugiau pinigų nei pernai. Ką daryti, kad nei gyventojai, nei verslas nuo sukčių nenukentėtų?Specialistai teigia, kad suaugusiųjų ir vaikų perdegimas Lietuvoje išlieka didelė problema, pandemija padėties taip pat negerina. Kaip pastebėti, kad jau esi ties perdengimo riba, ir kaip sugrįžti į normalias vežes?Minima Pasaulinė rankų plovimo diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į taisyklingo rankų plovimo svarbą užkertant kelią pačioms įvairiausioms ligomis, Covid-19 – taip pat. Kaip taisyklingai plauti rankas ir ar tuo rūpinasi Lietuvos gyventojai?Pažintis su kolega – apie savo darbo užkulisius pasakoja LRT korespondentas Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Ved. Edvardas Kubilius

LRT RADIJO bendradarbė Portugalijoje Ernesta Žukauskaitė – apie itin sėkmingą skiepijimo kampaniją, išaugusias degalų kainas ir tai, kodėl medikai krypsta į privatų sektorių.Kaip pandemija paveikė bendravimą organizacijose? Kokių priemonių imasi Lietuvos įmonės, kad išlaikytų ryšius su darbuotojais? Pokalbis su organizacijų vystymo specialistu Kęstučiu Vingiliu.Projektas LRT girdi: klausytojos pasiūlyta tema – tai, jog Vilnius nėra gerai pritaikytas kūdikius auginančioms mamoms ir tėvams bei judėjimo negalią turintiems žmonėms. Diskusijoje dalyvauja vilnietė mama Sintija Kivlina, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė ir Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas. Ko reikia imtis ir yra imamasi, kad miestas būtų labiau pritaikytas visiems gyventojams?Dar viena tema – Erasmus+ programa, kaip ją veikia pandemija? Kiek žmonių dalyvauja mainų programoje? Pasakoja Švietimo mainų paramos fondo pavaduotoja Gražina Kaklauskienė.LRT FAKTAI – apie skiepijimą trečiąja, stiprinamąja doze. Kokią vakciną siūlo pasirinkti ekspertai? Jurgos Bakaitės reportažas.Ved. Giedrė Trapikaitė

Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Maksimu Milta, šiuo metu studijuojančiu JAV - apie studijas, adaptaciją JAV ir jo pasakojimų ciklą apie Baltarusijos moteris.Kaip pamatuoti, ir ar reikia matuoti, kiek menininkas sukuria ekonominės, socialinės vertės? Apie tai su Vilnius TECH Kūrybos komunikacijos katedros prof. dr. Jūrate Černevičiūte.Pasaulio sveikatos organizacija plačiam naudojimui patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo maliarijos. Apie vakciną ir maliariją kalbamės suNacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų specialiste entomologe dr. Milda Žygutiene.Kaip dėl Europos žaliojo kurso turės keistis transporto sektorius? Diskusijoje dalyvauja eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spalio 12-ąją LRT pristato naujausią žurnalistų Ievos Balsiūnaitės ir Beno Gerdžiūno darbą – multimedijos pasakojimą „Relokantai: išgyventi Minską“. Istorijos centre – baltarusiai Vilniuje, turėję pasitraukti dėl neteisėto Lukašenkos režimo represijų.Kuo gyvena Karaliaučiaus lietuviai? Apie tai su Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininku Sigitu Šamborskiu.Šiandien minima ispanų kalbos diena. Apie ispanų kalbos ir kultūros populiarumą Lietuvoje kalbamės su Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo prezidente, VDU dėstytoja Vigilija Žiūraite.Kaip kriminalistai atkūrus Nepriklausomybę kovojo su nusikaltėlių gaujomis? Kokiais principais vadovavosi, kaip gyveno tuometinės organizuotos gaujos? Pokalbis su pirmuoju atkurtos Lietuvos kriminalinės policijos vadovu Alvydu Sadecku, kuris su Valdu Bartasevičiumi pristato knygą „Iš kriminalistų gyvenimo. Apie kriminalistų kovą su nusikaltėliais ir apie politikos verpetus“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gyvenamosiose vietose – tik 30 kilometrų per valandą greitis ir visiška netolerancija išgėrusiems vairuotojams. Tokius eismo pokyčius iki 2050 metų Europos Sąjungoje numato Europos Parlamentas. Toks tikslas – realybė ar svajonė? Pokalbis su Susisiekimo ministerijos vyresniuoju patarėju, Vilnius Tech universiteto dėstytoju Vidmantu Pumpučiu.Paaiškėjo nemokamo žurnalo „60+“ organizuojamų metų senjorų rinkimų nugalėtojai. Jų yra 5, 3 jų istorijas papasakosime laidoje.Namai – kaip rūmai, paveikslai – atremti į sieną. Čia pat, už kampo, visiškas skurdas. Ir pinigus meistriškai išprašanti sistema oro uostuose. Maždaug su tokiais įspūdžiais iš Nigerijos grįžo lietuviai, kurie vyko įrengti saulės elektrinės.Pažintis su LRT RADIJO kolege – garso režisiere Egle Jarmolavičiūte, kuri pasakas, spektaklius pritaiko radijo klausytojams ir kurios naminių gyvūnų – papūgų, kačių bei šuns – balsai ne kartą yra nuskambėję per radiją.Ved. Edvardas Kubilius

Regionų naujienos šį kartą iš Utenos su „Utenos dienos“ vyriausiuoju redaktoriumi Vytautu Ridiku.Spalis - kovos su krūties vėžiu mėnuo. Ką reikėtų žinoti? Apie tai suSantaros klinikų plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja, chirurge krūtų chirurgijai Daiva Gudavičiene.Magiškas militarizmo istorijos ir realybės pasaulis Giedriaus Petkevičiaus knygoje „Karo anatomija“.Apie medžius miestuose - kokie, kur ir kaip turėtų būti sodinami?Su Lietuvos dendrologų draugijos pirmininku Arvydu Rutkausku.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kodėl Austrijos gyventojus nustebino savivaldos rinkimų rezultatai ir kaip valdžia skatins žmones naudotis viešuoju transportu? Pasakoja kolegė šioje šalyje Daiva Trečiokaitė.Italijoje, Turine gyvenantis 27-erių saleziečių vienuolis Vytautas Markūnas - apie savojo kelio atradimus, pirmąsias pažintis su saleziečių bendruomene ir jaunimo santykį su tikėjimu šiandienos kontekste.„LRT ieško sprendimų“: kaip išsaugoti vaikus kontaktiniame ugdyme? Urtės Korsakovaitės pasakojimas.Kaip atsakingai nušviesti migracijos temą žiniasklaidoje? Patirtimi ir įžvalgomis dalijasi BBC visuomenės temų reporterė Stephanie Hegarty.Mokytojų dienos proga sostinės pedagogai visus metus galės naudotis viešuoju transportu nemokamai. Kodėl reikia šios akcijos?Ved. Karolina Panto

Toliau tęsiame pažintį su LRT kolegomis. Šį kartą kalbamės su televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva” prodiusere, žinių vedėja Juste Tamošaitiene.Šią savaitę sukanka trisdešimt metų, kai Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO. Taip atsirado galimybė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siūlyti įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turinčius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus istorinis centras, Kuršių Nerija, Struvės geodezinis lankas, išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu pripažinta Kernavės archeologinė vietovė. Kaip Lietuva stojo į UNESCO, kaip atrodė tie trisdešimt metų? Pokalbis su tuomečiu UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoju Henriku Juškevičiumi.Parašyti autobiografinį romaną Viktorija Prėskienytė-Diawara svajojo dar 2015 metais, po daugiau nei trijų dešimtmečių Malyje grįžusi gyventi į, kaip ji pati sako, savo vaikystės ir jaunystės svajonių šalį, Lietuvą. V. Prėskienytė-Diawara šį kartą imasi ne kieno nors kito, bet savo gyvenimo istorijos, kuri sutilpo į dvylika įspūdingų pasakojimų.Dar viena laidos pašnekovė - sesuo Viktorija Voidogaitė, kuri yra edukologė, katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ bendrasteigėja ir vadovė. Šiuo metu Viktorija tai pat savanoriškai Rukloje moko vaikus, studijuoja doktorantūroje ir neseniai išleido knygą.Laidą veda: Rūta Kupetytė10–12. Ved. Rūta Kupetytė

„Tėvų žudikai“, – taip slaugytoja iš Vilniaus Laima Baršauskienė vadina tuos, kurie iki šiol nuo koronaviruso nepaskiepijo arba neleido skiepytis savo vyresnio amžiaus tėvams. Apie vaikų apkrėstus ir besikankinančius senjorus – slaugytojos pasakojimas.Dubajuje prasideda pusę metų truksianti pasaulinė paroda „EXPO 2020“, kurioje Lietuva prisistatys kaip šiuolaikiška ir atvira bendradarbiavimui šalis, išryškinanti savo kūrimo potencialą, keičiantį viso pasaulio žmonių gyvenimus.Pažintis su kolega – LRT OPUS radijo stoties laidų vedėju, sporto žinių redaktoriumi ir vedėju Mariumi Andrijausku.Ved. Edvardas Kubilius

10–12. Ved. Živilė Kropaitė

Regionų naujienos. Šį kartą iš Kupiškio su „Kupiškėnų mintys“ žurnaliste Banguole Alekniene-Andrijauske.Šiandien minima pasaulinė širdies diena. Kaip išvengti širdies ligų? Apie tai su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesoriumi, kardiologu Pranu Šerpyčiu.Autografų kolekcininkas, sociologas Arvydas Matulionis pristato savo knygą „Mano pasaulio žmonių autografai“.LRT Klasika rugsėjo 30 d. švenčia 18 metų gimtadienį.Ved. Agnė Skamarakaitė