Kaip užkirsti kelią valgymo sutrikimų vystymuisi jauname amžiuje? Studijoje kalbėsis gydytojas neurologas psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas ir gydytoja KET praktikė Neringa Rogalskytė. Įvairūs valgymo sutrikimai vis dažniau paliečia jaunus žmones. Nervinė anoreksija, nervinė bulimija ir ortoreksija bei kūno suvokimo sutrikimai, taip pat kiti mišrūs bei kiti valgymo sutrikimai daro neigiamą įtaką jaunuolių gyvenimams. Valgymo sutrikimai eikvoja biologinius ir psichologinius jaunuolių resursus ir atima galimybes siekti gyvenimo tikslų. Kas skatina valgymo sutrikimų atsiradimą, jų vystymąsi ir kaip turėtų elgtis artimieji, siekiant užkirsti kelią valgymo sutrikimų vystymuisi jauname amžiuje? Lauksime jūsų klausimų transliacijos lektoriams. Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR ► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt ► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/ ► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/ ► X: https://twitter.com/z_institutas

Šiuolaikinė psichoterapija. Kai gyvenimas atrodo per sunkus, savižudybė – ne išeitis. Gydytojas neurologas, medicinos mokslų daktaras Julius Neverauskas ir psichologė - psichoterapeutė Inga Juodkūnė, kuri specializuojasi depresijos ir savižudybės prevencijos temose. Laidoje taip pat dalyvaus ir Vilniaus m. savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė, visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Andreikėnaitė. Kalbėsimės temomis: Kaip padėti sau, kai užklumpa juodžiausios dienos? Kaip padėti artimajam, kuris užsimena apie nenorą gyventi ir patiria savižudybės riziką? Kaip rasti motyvaciją ir jėgų tolesniam gyvenimui? Taip pat labai jautrus ir svarbus klausimas - kaip pradėti gyventi iš naujo ir atsistatyti patyrus artimojo savižudybę. -Kur kreiptis pagalbos? Apie šiuos sudėtingus klausimus kalbėsime studijoje. Laukiame jūsų klausimų ir pasidalinimų. #JuliusNeverauskas #Savižudybė #ŽmogausInstitutas Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR ► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt ► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/ ► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/ ► X: https://twitter.com/z_institutas

Edukacinis ciklas APIE FOBIJAS. Dr. J. Neverauskas, A. Žvikaitė, E. Adomavičė Klaustrofobija – uždarų patalpų baimė. Agorafobija- atvirų erdvių baimė. Kaip tai galima efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos pagalbą? ✔✔✔ Klaustrofobija - tai yra stiprus nerimas, baimė, patiriama uždarose patalpose. Tokios vietos, kurios provokuoja stiprią baimę, gali būti liftai, maži kambariai, tuneliai, transporto priemonės su visais uždarytais langais ir panašiai. Agorafobija - tai baimė išeiti iš namų, eiti į parduotuvę, būti minioje ar viešose vietose. Labai dažnai tokią baimę lydi ir panikos priepuoliai. Šios transliacijos metu diskutuosime apie tai, kaip šios baimės pasireiškia ir kaip jas efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus. Buvusi transliacija (ieškokite įrašo mūsų youtube kanale) Transliacija 05.26 d. 17.00 val. ------------------------------- Skrydžio ir aukščio baimė. Tai galima įveikti! Šiuolaikinės psichoterapijos metodai tam spręsti. ✔✔✔ Šios transliacijos metu diskutuosime apie skrydžio ir aukščio baimes ir tai, kaip jas efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus. Skrydžio ir aukščio baimė: kas tai ir kaip tai pasireiškia? Kaip šias fobijas įveikti šiuolaikinės psichoterapijos priemonėmis ir vėl tapti savo gyvenimo šeimininku? ***** EDUKACINIS CIKLAS: APIE FOBIJAS Fobiniai nerimo sutrikimai (gr. phobos – baimė) – tai sutrikimai, kurių metu žymų nerimą ir baimę sukelia konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie tuo metu nėra pavojingi. Pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), uždarų patalpų baimė (klaustrofobija), vorų baimė (arachnofobija) ir t.t. Asmenims, turintiems fobijas, vien tokios situacijos prisiminimas (arba baimę keliančio objekto matymas nuotraukoje) gali sukelti žymų nerimą, baimę, įtampą kūną, prakaitavimą, sustiprėjusį širdies ritmą, mintis, jog tuoj mirsiu, prarasiu savikontrolę ar išprotėsiu ir stiprų norą (impulsą) vengti situacijų, kuriose galimai susidurs su bijomu objektu (pavyzdžiui, vorais). Jei su šia baime nedirbama, palaipsniui asmuo gali pradėti vengti vis daugiau situacijų (pavyzdžiui, vorų fobijos atveju vengti eiti pasivaikščioti miške, praleisti laiką su šeima gamtoje, atsisakyti keliauti ir kt.) ir tai gali labai apriboti žmogaus gyvenimą. Kartais asmuo dėl tokio apriboto gyvenimo kenčia dešimtmečius nežinodamas, jog šiuolaikinė psichoterapija siūlo efektyvias, moksliškai įrodytas metodikas siekiant įveikti fobijas. Apie įvairias fobijas ir būdus, kaip jas įveikti – EDUKACINIAME CIKLE APIE FOBIJAS. Lauksime jūsų prisijungiat ir užduodat klausimus. #JuliusNeverauskas #BaimėsĮveikimas #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR ► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt ► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/ ► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/ ► X: https://twitter.com/z_institutas

Literatūra ir psichoterapija. Knygos "Apšviestoji" aptarimas. R. Kanapeckaitė ir Dr. J. Neverauskas Kalbėsime apie Tara Westover knygą "Apšviestoji". „Apšviestoji“ – pastaruoju metu viena labiausiai aptariamų, rekomenduojamų knyga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Aidaho kalnuose, radikalių survivalistų mormonų šeimoje gimusi Tara Westover nelankė mokyklos kaip kiti jos amžiaus vaikai. Kiekviena jos ir jos šeimos narių diena buvo skirta ruoštis pasaulio pabaigai: kaupti maisto atsargas ir būti bet kurią akimirką pasirengusi palikti namus. Jokių apsilankymų pas gydytojus susirgus. Sveikata rūpinosi savamokslė žolininkė ir pribuvėja mama. Jokių žaidimų su draugais. Šeima buvo atsiribojusi ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo kitų mormonų šeimų. be to, Tara ir neturėjo, kur kreiptis pagalbos, kai vienas iš jos brolių pradėjo smurtauti. Stulbinantys jaunos moters memuarai yra kur kas daugiau nei nuostabą keliantis liudijimas apie kitokį gyvenimo būdą pasirinkusią šeimą. „Apšviestoji" – įkvepiantis pasakojimas apie savęs ir gyvenimo prasmės paieškas, apie užsispyrimą, ryžtą, drąsą ir tikėjimą savimi. Tai galimybė kiekvienam mūsų įvertinti pasirinkimo laisvę, kurią suteikia išsilavinimas. #JuliusNeverauskas #KnygosApžvalga #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR ► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt ► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/ ► TikTok: https://www.tiktok.com/@UCBsgKqaKoLEssF6WCTDcxVA ► LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/zmogaus-psichologijos-institutas/ ► X: https://twitter.com/z_institutas

Kaip būti geru tėvu? Atsakomybė, reikšmė ir misija. Dr. Julius Neverauskas ir Dalius Kurlinkas "Kaip būti geru tėvu? Atsakomybė, reikšmė ir misija" Diskusijoje dalyvauja psichoterapeutai Psichoterapeutai Dalius Kurlinkas ir dr.Julius Neverauskas. Kaip būti geru tėvu? Atsakomybė, reikšmė ir misija - Istoriškai vaikų auklėjimas ir atsakomybė už jo rezultatus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, dažnai visuomenėje būdavo labiau siejamas su mamos vaidmeniu. Tačiau sąlyginai neseniai atidžiau pradėtas tyrinėti ir tėčio poveikis vaikams. Pastebėta, kad tėčio įsitraukimas (arba ne...) į vaiko auginimą prisideda prie jo raidos tiek papildančiu, tiek unikaliu būdu. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad tinkamas tėčio įsitraukimas į vaikų auginimą turi reikšmingą poveikį jų emociniai, fiziniai ir asmenybės raidai, taip pat laimės ir gerovės patyrimui. Pastebėta, kad tėčio įsitraukimas į vaikų gyvenimus yra reikšmingai susijęs su tokiais dalykais kaip geresni akademiniai pasiekimai ir mažesne buvimo pašalintam iš mokyklos tikimybe, geresnėmis socialinėmis kompetencijomis, stipriau išreikšta empatija, gebėjimu tinkamai išreikšti pyktį ir agresyvias tendencijas, geresne impulsų kontrole, mažiau išreikštomis elgesio problemomis, mažesniu polinkiu nusikalsti ir įkalinimo tikimybe (ypač berniukams), mažesne tikimybe patirti depresiją (ypač mergaitėms) bei daugybe kitų svarbių vaikų gyvenimo aspektų. Taip pat tyrimai rodo, kad ir tėčiai įsitraukdami į vaikų auginimą gali gauti daug naudos, pastebėta, kad jie yra laimingesni ir patiria daugiau prasmės gyvenime nei vaikų neturintys ar mažiau į vaikų auginimą įsitraukę vyrai. Tačiau daugeliui buvimas įsitraukusiu, vaikų poreikius atliepiančiu, pakankamai geru tėčiu nėra savaime ateinanti duotybė, kad to pasiekti reikia įdėti ir sąmoningų pastangų. Diskusijos metu bandysime aptarti tėčio vaidmens svarbą, nagrinėsime ką reiškia būti pakankamai geru tėčiu, ką pravartu daryti, o ko vengti. Apie tėvo vaidmenį psichoterapiniu aspektu ir kalbėsime studijoje. Lauksime jūsų klauismų ir pasidalinimų. #JuliusNeverauskas #Tėvystė #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose: ► Facebook:   / zmogauspsichologijosinstitutas   ► Instagram:   / zmogauspsichologijosinstitutas   ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPd... ► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt ► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/ ► TikTok:   / ucbsgkqakolessf6wctdcxva   ► LinkedIn:   / zmogaus-psichologijos-institutas   ► X:   / z_institutas  

Menas ir psichoterapija. Filmų "Didysis Getsbis" ir "Aviatorius" analizė. Diskusijoje dalyvauja gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir gydytoja Neringa Rogalskytė. „Didysis Getsbis“ – puiki proza, įvilkta į modernų kino drabužį ir dar labiau išryškinanti, kad viskas kartojasi. Nors kartais ne visai taip, kaip norėtume. Filmas – gera priemonė susipažinti su klasikiniu romanu visiems, kurie jo neskaitė ir vargu ar kada perskaitys. Sprendimas pasirinkti ištaigingą, postmodernią pasakojimo formą iš esmės pasiteisino. Netgi pro šią prabangą nesunku pastebėti, ką akcentuoja režisierius. Ir XX a. pradžioje, ir po šimto metų žmones bei visuomenę kankina tos pačios problemos, tos pačios nuodėmės. Tikros meilės ilgesys išlieka svarbiausiu siekiu. Kai kurie iš mūsų nepajėgia atsispirti paviršutiniškam blizgesiui ir lengvabūdiškiems santykiams. Mus žavi turtai, o tikras ir ištikimas draugas tebėra retesnis už deimantą. Apie filmą "Aviatorius": Pižoniškai žygiuojantis po lėktuvų pilną filmavimo aikštelę, lengva ranka žarstantis milijonus, kategoriškai įsakantis surasti krūtų formos debesų filmavimui, per minutę suviliojantis bet kokią Holivudo gražuolę, pamišęs dėl didžiausio pasaulyje lėktuvo projekto ir staiga – apžėlęs, ilgais kojų nagais, apsistatęs pieno buteliais, pilnais šlapimo. Tokį Howardą Hughesą – aviacijos pionierių ir Amerikos turtuolį - parodo režisierius Martinas Scorsese tiems, kurie apie didįjį aviatorių nežino nieko, ir tiems, kurie žino daugiau nei tilpo į tris kino juostos valandas. #JuliusNeverauskas #FilmoApžvalga #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Sekite Žmogaus Institutą kituose socialiniuose tinkluose: ► Facebook:   / zmogauspsichologijosinstitutas   ► Instagram:   / zmogauspsichologijosinstitutas   ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPd... ► Svetainė: https://www.zmogausinstitutas.lt ► Mokymų platforma: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/ ► TikTok:   / ucbsgkqakolessf6wctdcxva   ► LinkedIn:   / zmogaus-psichologijos-institutas   ► X:   / z_institutas  

Edukacinis ciklas APIE FOBIJAS. Dr. Julius Neverauskas, Agnė Žvikaitė, Eglė Adomavičė Skrydžio ir aukščio baimė. Tai galima įveikti! Šiuolaikinės psichoterapijos metodai tam spręsti. ✔✔✔ Diskutuosime apie skrydžio ir aukščio baimes ir tai, kaip jas efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus. Skrydžio ir aukščio baimė: kas tai ir kaip tai pasireiškia? Kaip šias fobijas įveikti šiuolaikinės psichoterapijos priemonėmis ir vėl tapti savo gyvenimo šeimininku? ------------------------------- Klaustrofobija – uždarų patalpų baimė. Kaip tai galima efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos pagalbą? ✔✔✔ Kalbėsime apie uždarų patalpų baimę ir tai, kaip tai efektyviai spręsti pasitelkiant šiuolaikinės psichoterapijos metodus. Uždarų patalpų baimė: kas tai ir kaip tai pasireiškia? Kaip šią fobiją įveikti šiuolaikinės psichoterapijos priemonėmis ir vėl tapti savo gyvenimo šeimininku? ***** EDUKACINIS CIKLAS: APIE FOBIJAS Fobiniai nerimo sutrikimai (gr. phobos – baimė) – tai sutrikimai, kurių metu žymų nerimą ir baimę sukelia konkrečiai apibrėžtos situacijos ar stimulai, kurie tuo metu nėra pavojingi. Pavyzdžiui, aukščio baimė (akrofobija), uždarų patalpų baimė (klaustrofobija), vorų baimė (arachnofobija) ir t.t. Asmenims, turintiems fobijas, vien tokios situacijos prisiminimas (arba baimę keliančio objekto matymas nuotraukoje) gali sukelti žymų nerimą, baimę, įtampą kūną, prakaitavimą, sustiprėjusį širdies ritmą, mintis, jog tuoj mirsiu, prarasiu savikontrolę ar išprotėsiu ir stiprų norą (impulsą) vengti situacijų, kuriose galimai susidurs su bijomu objektu (pavyzdžiui, vorais). Jei su šia baime nedirbama, palaipsniui asmuo gali pradėti vengti vis daugiau situacijų (pavyzdžiui, vorų fobijos atveju vengti eiti pasivaikščioti miške, praleisti laiką su šeima gamtoje, atsisakyti keliauti ir kt.) ir tai gali labai apriboti žmogaus gyvenimą. Kartais asmuo dėl tokio apriboto gyvenimo kenčia dešimtmečius nežinodamas, jog šiuolaikinė psichoterapija siūlo efektyvias, moksliškai įrodytas metodikas siekiant įveikti fobijas. Apie įvairias fobijas ir būdus, kaip jas įveikti – EDUKACINIAME CIKLE APIE FOBIJAS. Lauksime jūsų prisijungiat ir užduodat klausimus. #JuliusNeverauskas #ApieBaimes #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Koučingas - kaip psichologinio atsparumo ir lankstumo ugdymo įrankis. Dr. Julius Neverauskas ir Janina Sabaitė - Melnikovienė "Žmogaus psichologijos institutas" jungiasi prie Tarptautinės koučingo savaitės, minimos visame pasaulyje, renginių. Mūsų virtualioje studijoje susitiks psichoterapijos ir koučingo profesionalai: tarptautinėje erdvėje dirbanti MCC lygio koučingo specialistė Leda Turai - Petrauskienė MCC, gydytojas psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas, terapinio koučingo specialistė Janina Sabaitė Melnikovienė. Per pastaruosius pusantrų metų visas pasaulis susidūrė su iki tol neturėtais iššūkiais: socialine izoliacija, užsidarymu, darbo - namų ribų ištrynimu, baimėmis dėl ateities, nesaugumo jausmu, ir tuo pačiu - persidirbimu, emocine įtampa ir pan. Koučingas, kaip mąstymą ir sąmoningumą bei refleksiją skatinantis ugdomasis metodas gali būti viena iš priemonių atpažįstant tikrąją emocinę savijautą ir net kaip perdegimo prevencijos priemonė. Kaip koučingas gali padėti ugdyti atsparumą iššūkių laikais, kuo skiriasi nuo psichoterapijos, kuo panašu ir, kaip psichoterapija bei koučingas gali veikti kartu. Apie tai, iš skirtingų perspektyvų, kalbėsimės mūsų studijoje ir laukiame jūsų klausimų. #JuliusNeverauskas #Koučingas #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Šokio-judesio terapija ir jos galimybės. Raimonda Duff ir Dr. Julius Neverauskas Šiuolaikinė psichoterapija nuolat tobulėja ir vystomos integralios, į žmogaus kūną ir sensorinius pojūčius orientuotos terapinės kryptys. Mūsų virtualioje studijoje gegužės 19 d. 18.20 val. diskutuos Raimonda Duff, jungtinės VU ir LMTA menų terapijos magistrantūros programos, šokio-judesio terapijos specializacijos koordinatorė ir lektorė kartu su gydytoju psichoterapeutu dr. Juliumi Neverausku. Šokio - judesio terapija – tai terapinis judesio naudojimas siekiant vystyti emocinę, kognityvinę, fizinę, dvasinę ir socialinę asmens integraciją. Esminiai šokio-judesio terapijos komponentai yra šokis kaip kūno judesys, kūrybinė išraiška ir tarpasmeninis santykis. Šokio-judesio terapijos nauda: Sąmoningumo, savivertės ir asmeninės autonomijos padidėjimas. Sąveikos tarp minčių, jausmų ir veiksmų atskleidimas ir patyrimas. Brandesnių elgesio būdų pasirinkimas ir įtvirtinimas. Emocinės ir psichologinės būsenos stabilizavimas. Bendravimo galimybių, naujų elgesio modelių ir resursų atradimas. Vidinių resursų atskleidimas per kūrybingą judesio žaismą. Savęs patyrimas per poveikį kitam. Vidinės realybės atskleidimas per išorinę patirtį. Fizinio, emocinio ir/ar kognityvinio poslinkio inicijavimas. Pasitikėjimu pagrįsto tarpasmeninio santykio vystymas. Socialinio bendravimo gebėjimų vystymas. Gyvenimo džiaugsmo pojūtis, geresnė ir stabilesnė emocinė ir fizinė savijauta ir kt. #JuliusNeverauskas #Šokis #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Kaip nutraukti stipraus nerimo arba panikos priepuolį? Papildoma transliacija Gydytojas neurologas, psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateiks praktines žinias ir veiksmus, padėsančius tiems, kurie patiria stipraus nerimo ar panikos priepuolius. Stipraus nerimo priepuoliai ir panikos atakos žmonėms, kurie tai patiria labai apsunkina gyvenimo kokybę, sumažina produktyvumą, darbingumą ir net gabėjimą tinkamai reaguoti į situacijas bei priimti adekvačius sprendimus. Mes padedame jums ir kviečiame jus padėti sau patiems. #JuliusNeverauskas #Nerimas #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Apie pyktį ir pykčio valdymą. Šiuolaikinė psichoterapija Mūsų virtualioje studijoje psichoterapeutai Adomas Bieliauskas ir dr. Julius Neverauskas kalbės apie pyktį ir pykčio valdymą. Pyktis – viena stipriausių emocijų, duota mums evoliuciškai. Pyktis gali tapti puikia kuriančia jėga, tačiau jei reiškiame pyktį netinkamai, tai gali sugriauti mūsų santykius, karjerą, trukdyti tikslams ir kasdienei veiklai. Paskutinės visuomenės apklausos rodo, kad po beveik pusantrų metų karantino visuomenė jaučia vis daugiau pykčio. Iš tiesų, su pykčiu sunku būti, o daugelis mūsų pyktį laikome nederamu dalyku. Apie tai, kaip sveikai išbūti su pykčiu ir kada dėl pykčio jau reiktų sunerimti, mūsų transliacijoje. Laukiame jūsų klausimų ir pasidalinimų. #JuliusNeverauskas #ApiePyktį #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Muzika ir psichoterapija. Michael Jackson fenomenas Du lektoriai – dvi skirtingos kartos. Apie dainininką Michael Jackson, kurio dainos iki šiol skamba daugelio radijo stočių grojaraščiuose. Studijoje – gyd. psichoterapeutas Julius Neverauskas ir gydytoja, KET podiplominių studijų studentė Neringa Rogalskytė Kaip per 50 metų nugyventi bent 2-3 žmonių gyvenimus? Ko gero, į šitą klausimą galima atsakyti išsamiau pažiūrėjus į legendiniu tapusio JAV daininko, muzikanto Michael Jackson gyvenimą ir kūrybą. Vaikystė ir paauglystė, praleista su griežta tėvo kontrole ir muzikuojančiais broliais. Jaunystė, kupina tikslų, pasiekimų, neįtikėtinų karjeros aukštumų ir iki tol nerealizuotų idėjų. Branda, atnešusi eksperimentus kūryboje ir sumaištį bei chaosą gyvenime. Nesuskaičiuojamas kiekis plastinių operacijų… Ištisa gerbėjų armiją, kurie ištikimai sekė kiekvieną žingsnį ir raudojo išgirdę apie neaiškiomis aplinkybėmis ištikusią mirtį. Gausybė skandalų šeimoje esant gyvam ir po mirties. Kas lėmė tokį charakterį, sudėtingus santykius su savimi ir aplinka, daugybę kūno ir veido transformacijų, didelius pasiekimus muzikoje? Apie tai – diskusija studijoje. Laukiame jūsų klausimų, pasidalinimų ir įžvalgų. #JuliusNeverauskas #MuzikosApžvalga #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Vaikystės patirtys: kaip priimti ir pakeisti? Psichoterapeutai Giedrė Žalytė ir dr. Julius Neverauskas kalbės apie tai, kaip neišspręstos vaikystės traumos ir įvairios turėtos patirtys daro įtaką suaugusiojo žmogaus gyvenimui. Vaikystėje patirtas smurtas sukuria ilgalaikius randus, sugadina mūsų pasaulio matymą ir „užprogramuoja“ smegenis, blogiausiu atveju, net ir visą gyvenimą trunkančiomis savidestrukcinėmis mintimis. Vaikystėje traumą patyrę asmenys kur kas sunkiau geba kurti ilgalaikius santykius, sunkiai pasitiki kitais žmonėmis, jiems trūksta pasitikėjimo savimi. Laukiame jūsų klausimų ir pasidalinimų. #JuliusNeverauskas #GiedrėŽalytė #žmogausinstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Knyga apie holokaustą: B. Sruogos "Dievų miškas" ir E. Eger "Pasirinkimas" Diskusiją apie knygas, kuriose labai skirtingomis formomis atspindimas holokaustas - pragaras žemėje, kurį teko praeitį nenusakomam žmonių skaičiui. Ir santykis su asmenine laisve bei pasirinkimais, kuriais darome tiek grėsmės, tiek vadinamosios ramybės laikotarpiais. Studijoje kalbėsis ir savo įžvalgomis dalinsis psichoterapeutai: dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė. Knygos apie kurias diskusiją kviečiame stebėti - Balio Sruogos romanas "Dievų miškas" ir holokaustą išgyvenusios psichoterapeutės Edith Eger knyga "Pasirinkimas" - labai skirtingos, tačiau turinčios savyje atsakymus į pačius svarbiausius klausimus: - KAS PADEDA IŠGYVENTI PAČIOMIS SUDĖTINGIAUSIOMIS SĄLYGOMIS? - KAS YRA LAISVĖ? "Mes nepasirenkame kančios, išbandymų, netekčių ir sunkumų, tačiau galime pasirinkti, kaip į tai reaguoti ir ką su tuo daryti." Edith Eger - vengrų kilmės JAV psichoterapeutė, išgyvenusi holokaustą, ilgai neigusi savo trauminius išgyvenimus ir parašiusi knygą jau būdama 90-ies. #Julius_Neverauskas # Giedrė_Žalytė #žmogausinstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Ko vaikai pirmaisiais gyvenimo metais paprašytų savo mamų, jeigu jie tai galėtų padaryti? Dr. Julius Neverauskas ir Elena Mickevičienė Susitikime prasmingoje diskusijoje apie mamos vaidmenį kūdikių ir vaikų gyvenime. Studijoje kalbėsis dr.Julius Neverauskas ir Elena Mickevičienė. Nuo pat vaikystės kuriami santykiai su aplinkiniais žmonėmis padeda augti ir vystytis, tačiau jei tėvų - vaikų santykiai destruktyvūs, tai gali ypač neigiamai paveikti likusį gyvenimą. Mamos, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, atstoja kūdikiui kone visą pasaulį. Todėl mamoms tenka labai didelė atsakomybė dėl tinkamo prieraišumo suformavimo ir pagrindų jaustis gyvenime saugiai, suformavimo. #JuliusNeverauskas # ElenaMickevičienė #Vaikai #žmogausinstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Andrejaus Tarkovskio filmai (“Stalkeris” ir kt.) psichoterapiniu požiūriu. Dr. J. Neverauskas ir V. Butrimas Mūsų virtualioje studijoje - analitinė diskusija apie chrestomatiniais tapusius Andrejaus Tarkovskio filmus. Psichoterapeutai - gydytojai dr. Julius Neverauskas ir Vilius Butrimas pasidalins savo įžvalgomis. Andrejų Tarkovskį (1932–1986) vertėtų įrašyti į ypatingų, tačiau dar iki galo neatskleistų režisierių sąrašą. Po plačiosios publikos susidomėjimą pelniusio pilnametražio filmo „Ivano vaikystė“ (1962) Tarkovskio vardas tapo siejamas su metafizika, filosofija, įkyriais simbolistiniais vaizdiniais. Režisierius yra minėjęs, kad kokia žmogaus vaikystė, tokia bus ir jo kūryba. Filme "Stalkeris" (1979 m.) pasakojama apie tai, kaip nedidelėje šalyje, lyg irpo meteorito kritimo, atsirado Zona, kur nutinka keistų dalykų, irpanašu, kad iš jos sunku sugrįžti. Plačiau: https://www.delfi.lt/multimedija/issifruoti-rusija/issifruoti-rusija-vienintelis-rusu-filmas-kuri-reikia-pamatyti.d?id=69822940 #Julius_Neverauskas # Vilius_Butrimas #FilmoApžvalga #žmogausinstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Vaikystės traumos gali palikti labai stiprų pėdsaką visam gyvenimui ir turėti ženklią įtaką bendravimui su žmonėmis, savirealizacijai, savivertei. „Taip, kaip su mumis buvo elgiamasi, kai buvome vaikai, mes elgsimės su savimi visą likusį gyvenimą: arba žiauriai, arba švelniai ir globėjiškai.“ Alice Miller, šveicarų psichoterapeutė. Trauma – bet koks procesas ar įvykis, sužalojantis vaiką fiziškai ir (arba) psichologiškai. Traumų būna įvairių. Vaiką gali sužaloti ir uraganas ar kitokia stichinė nelaimė, bet tai, palyginti su dažniausiai pasitaikančiomis traumomis, nutinka retai. Tačiau mūsų visuomenėje kaip epidemija egzistuoja traumos, apie kurias dažniausiai vengiama kalbėti, ir dauguma žmonių, deja, neturi supratimo, net nesugeba jų identifikuoti. Tai vaikystėje patiriamas smurtas ir traumos – praktiškai visur esantis dalykas, kuris iš esmės yra visų suaugusio žmogaus blogų būsenų ir apskritai nelaimingumo bei smurto pasaulyje priežastis. #Julius_Neverauskas # Giedrė_Žalytė #VaikystėsTraumos #ŽmogausInstitutas ___________________________________ Stebėkite Žmogaus Institutą socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Depresija - vienas dažniausių psichikos sutrikimų, kuris turi didelę įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritimis: bendrai savijautai, santykiams, darbui ir fizinei sveikatai. Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Negydoma depresija dažnai tęsiasi mėnesius ar metus. Depresija gali turėti neigiamos įtakos jau esamoms lėtinėms ligoms, tokioms kaip: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas. https://pagalbasau.lt/depresija/ Stebėkite, Žmogaus psichologijos institutą, socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Lektoriai, dainininkė Jurga Šeduikytė ir psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, kalbės apie įspūdingą, charizmatiškąją ir abejingų nepaliekančią Frida Kalo. Jos asmenybę ir raišką mene. Frida Kahlo (1907–1954) – be abejonės, viena labiausiai kontraversiškų kada nors gyvenusių dailininkių, kurios sudėtingas gyvenimas paženklintas ligų, kančios ir skandalingų patirčių. Menininkė gimė Meksikoje 1907 metais, ir jau nuo pat vaikystės ją persekiojo įvairūs fiziniai bei dvasiniai išbandymai: vos būdama šešerių, Frida Kahlo susirgo poliomielitu, todėl dešinioji mergaitės koja ilgainiui tapo plonesnė už kairiąją. Frida Kalo darbai: https://vilniausgalerija.lt/2020/04/09/10-zymiausiu-fridos-kahlo-tapybos-darbu/ Frida Kalo biografija audio formatu: https://audioteka.com/lt/audiobook/frida-fridos-kahlo-biografija Stebėkite, Žmogaus psichologijos institutą, socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Tema apie modernius šiuolaikinės psichoterapijos įrankius ir, konkrečiai, apie virtualios realybės akinius ir jų panaudojimą nerimo ir fobijų valdymui. Virtualioje studijoje - gydytojas psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, psichologai Agnė Žvikaitė ir Julius J.Neverauskas bei mindfulness intervencijų mokytoja Eglė Adomavičė. Daugybė žmonių jaučia baimę, kuri juos stipriai apriboja gyvenime, ir nežino, kad yra efektyvių, inovatyvių galimybių toms baimėms įveikti. Jeigu asmuo tam tikrose situacijose patiria itin stiprią, nevaldomą baimę bei tų situacijų pradeda vengti, pavyzdžiui, atsisako eiti į darbo pokalbį, jei biuras yra įsikūręs pastato 10-tame aukšte, ar nevažiuoja aplankyti močiutės kaime, nes ten gali būti vorų - tuomet tai tampa problema, kurią reikia spręsti. Ekspozicijos padeda įveikti fobijas ir šioje vietoje VR akiniai (virtualios realybės) gali tapti ta pagalba išbandant naujas situacijas saugiai ir su terapeuto pagalba. Stebėkite, Žmogaus psichologijos institutą, socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Transliacija mūsų virtualioje studijoje su profesionale pianiste, muzikos edukatore Egle Andrejevaite ir dr. Juliumi Neverausku. Kalbėsime apie tai, kodėl svarbu mokytis groti muzikos instrumentu bet kuriame amžiuje? Ką mokymasis groti gali duoti suaugusiajam? Kodėl vaikų muzikinis lavinimas yra svarbus jų intelekto, emocinei ir asmenybės brandai? Kaip mūsų smegenys reaguoja į mokymąsi groti ir kaip tai padeda lavinti mūsų kognityvines funkcijas, atmintį, smulkiąją motoriką ir pan.? Plačiau apie pianistę Eglę Andrejevaitę: https://andrejevaite.com/ Stebėkite, Žmogaus psichologijos institutą, socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Mūsų virtualioje studijoje - apie nemigą ir jos įveikimo būdus bei priemones, kaip padėti sau. Kalba ir į jūsų klausimus atsako specialistai, psichoterapeutai: psichologė dr. Alicja Juškienė ir gydytojas dr. Julius Neverauskas. Maždaug vienas iš trijų žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę ūminę nemigą. Galbūt tai buvo artėjantis egzaminas, skaudi netektis ar darbo problemos, o gal atvirkščiai – teigiamus įspūdžius sukėlęs įvykis. Bet kartais taip nutinka, kad nemiga užtrunka ne vieną naktį, o savaites, mėnesius, metus. Kaip atpažinti, kada nemiga tik simptomas, o kada - jau liga? Kaip padėti sau? Ir kodėl svarbu atpažinti savo miego įpročius ir tinkamai planuoti darbotvarkę, skiriant pakankamai dėmesio miegui - kaip atsistatymo resursui. BILIETAI: Įsigyti bilietą galite mūsų interneto puslapyje: https://mokymai.zmogausinstitutas.lt/courses/Ka-daryti-esant-NEMIGAI-Siuolaikines-psichoterapijos-pasiekimai-ir-galimybes-padeti-sau-praktiskai Stebėkite, Žmogaus psichologijos institutą, socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

"Irvin David Yalom knygos ir jo idėjos" su psichoterapeutais gyd. Viliumi Butrimas ir gyd. dr. Juliumi Neverausku. Irvinas Yalomas – vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, pasaulinių bestselerių autorius. Jo darbai išsiskiria moksliniu meistriškumu, komunikabilumu ir ypatingu jautrumu – savybėmis, įvertintomis viso pasaulio skaitytojų. Autorius yra parašęs grožinės literatūros kūrinių, pats juos vadina „mokomaisiais romanais“, tarp kurių „Kai Nyčė verkė“, „Melagis ant kušetės“ ir „Spinozos problema“. I. Yalomas daugelį metų buvo vieno prestižiškiausių JAV Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorius, praktikuojantis individualiąją ir grupinę psichoterapiją. Jis ne tik psichoterapijos profesionalas, bet ir talentingas rašytojas. Stebėkite, Žmogaus psichologijos institutą, socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Spotify: https://open.spotify.com/show/5BofpPdcbGYIxQwjeyHPgR?si=NQ_1EexOSLGRofb-G-Zg0A ► Svetainė: www.zmogausinstitutas.lt

Pristatysime "Žmogaus psichologijos instituto" bendradarbio - psichiatro, kognityvinės elgesio terapijos praktiko Adomo Bieliausko knygą. Studijoje kartu su juo bus ir gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas. Plačiau apie knygą: https://www.patogupirkti.lt/knyga/kaip-del-to-jauciates-jaunojo-psichoterapeuto-patirtys.html?fbclid=IwAR2E41_KIRnNvtDecrr0G3B5OLvZ601khjT1zhIF4KvX-ikqlckYkOQR2F0 Knygoje „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“ kognityvinės ir elgesio terapijos praktikas Adomas Bieliauskas pateikia savo pacientų istorijas, kur kalbama apie valgymo sutrikimus, narcisizmą, nerimą, fobijas, kurios jiems trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Autorius nevengia atvirauti kalbėdamas apie tai, kaip jis pats jaučiasi, kabineto duris pravėrus daugiau gyvenimiškosios patirties turinčiam pacientui. Visgi dažniausiai psichoterapeutui ir pacientui pavyksta įveikti amžiaus ir patirties barjerus bei pasiekti norimą rezultatą, kai į klausimą, „kaip dėl to jaučiatės“, pacientas po ilgiau trukusių susitikimų atsako: „Daug geriau, negu prieš ateidamas pas jus.“ Už savijautą nebaudžiama, turite teisę ne tik prastai jaustis, bet ir padėti sau pasirinkę naujausias psichoterapijos metodikas.

Kaip sumažinti antsvorį šiuolaikinėmis psichologinėmis priemonėmis? Studijoje diskutuoja psichoterapeutai: psichologė, su mitybos psichologija dirbanti Rosita Kanapeckaitė ir gydytojas dr. Julius Neverauskas. Antsvorio atsiradimą dažnai sąlygoja netinkamas elgesys - ydingi mitybos įpročiai, per didelis suvartojamo maisto kiekis ar per didelio kaloringumo maisto produktai ir, ilgainiui, žema savivertė, savo kūno nepriėmimas, nemalonių emocijų atmetimas bei kitos psichologinės problemos. Taip gali ilgam laikui užsisukti probleminis ratas, kurį įveikti gali padėti šiuolaikinė psichoterapija.

Mūsų virtualioje studijoje gyd. psichoterapeutas J.Neverauskas kalba apie kino 100-mečio proga lietuvių kino kritikų išrinktą geriausiu visų laikų lietuvių vaidybinį filmą "Jausmai". Režisierių Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus vaidybinis filmas pagal latvių rašytojo Egono Livo romaną apie pokarį, „Velniakaulio dvyniai“. Filmą buvo uždrausta rodyti visoje Tarybų Sąjungoje, išskyrus Lietuvą (išleistos tik penkios filmo kopijos). Po keleto metų filmo kūrėjams pavyko išsiaiškinti, kad taip padaryta reikalaujant vienam generolui – filme rodoma, kaip valtimi vienas herojų pabėga į Švediją, o to negali būti… https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2149/vaidybinis-filmas-jausmai-is-kino-juostos?fbclid=IwAR0ySHLxzafhrUowPSqXYfBIC6454qVtPdJ4nFfXDvMWzUrTnfxznoF_zI8 Filme pasakojama dvynių brolių Kasparo ir Andriaus gyvenimo istorija. Baigiantis karui vienoje Kuršių marių pusėje šeimininkauja vokiečiai, kitoje – sovietai. Pamario žvejo Kasparo žmona Morta gimdydama miršta. Jaunas našlys, likęs su dvyniais, keliasi per įlanką pas brolį Andrių, gyvenantį su buvusia Kasparo mergina Agne. Pastaroji neslepia nepasitenkinimo, įduoda atvykėlį milicininkui. Persipina herojų jausmai: Kasparo, jo brolio Andriaus, pačios Agnės, vis dar puoselėjančios aistrą Kasparui, Janės, simpatizuojančios Kasparui, tačiau ištekėjusios ir susisaisčiusios su protestuojančiais prieš sovietų valdžią.

Kaip pasiekti savo tikslus? Kaip gali padėti SAVIVEIKSMINGUMAS - apie tai studijoje diskutuoja du psichoterapeutai: gydytojas dr. Julius Neverauskas ir psichologė, Lietuvos kariuomenės majorė Rosita Kanapeckaitė. *** *** Mūsų didžiausia silpnybė – nepakankamas užsispyrimas. Jei nori, kad pasisektų – visuomet bandyk dar vieną kartą. (Tomas Edisonas) Kalbėsime apie tai, kaip didinti savo saviveiksmingumą, kuris gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų, iš ko jis susideda ir, ką svarbu žinoti, jei nesiseka.

Kviečiame į pokalbį, kuriame humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Tumėnas, tyrinėjantis lietuvių liaudies raštus, simbolius, ornamentiką kalbėsis su gyd. psichoterapeutu medicinos mokslų daktaru Juliumi Neverausku. Istorikas, dr. Vytautas Tumėnas ne tik nuosekliai nagrinėja giliąsias lietuvių kultūros simbolius, bet ir juos lygina su indų bei kitų šalių mitologinėmis tradicijomis.

Transliacija apie emocinį nuovargį, apie perdegimo simptomus ir geriausius būdus pasirūpinti savimi. Virtualioje studijoje šią temą apžvelgia gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir organizacinio koučingo specialistės, mindfulness mokytoja, KET praktikantė Janina Sabaitė Melnikovienė. *** *** Kaip susiformuoja emocinio nuovargio būsena? Kada tai kelia sunkumus? Ir kodėl poilsis nevisada padeda? Kaip atpažinti pirmuosius emocinio nuovargio simptomus? Kokie geriausi būdai padėti sau? Galima įsigyti įrašytą pilną seminarą apie psichologinę įtampą, nuovargį ir perdegimą: https://zmogausinstitutas.lt/produktas/psichologines-itampos-nuovargio-ir-perdegimo-valdymas-organizacijose-ir-asmeniniame-gyvenime/

Tęsiame pokalbių ciklą, susijusį su lietuvių senosios kultūros poveikiu mūsų savijautai. Studijoje gydytojas-psichoterapeutas Julius Neverauskas ir lietuvių liaudies dainų atlikėja Laurita Peleniūtė. Laukia įdomus pokalbis apie sutartines - unikalų žanrą – daugiabalsinės lietuvių liaudies dainas, kurias UNESCO pripažino kaip kultūros paveldo objektą. Apie Lauritą Peleniūtę: https://www.youtube.com/channel/UCLZE9LHQaEQAPy3JPs4XpAQ Sutartinių pavyzdys: https://www.youtube.com/watch?v=zeEnhlRteiA

Atjauta šiuolaikinėje psichoterapijoje ir kaip ją taikyti praktiškai? Pokalbis su psichoterapeutais Giedre Žalyte ir Juliumi Neverausku. Kas yra atjauta ir atjauta sau? Kuo skiriasi nuo užuojautos, gailesčio ar savigailos? Kaip susiję atjauta, savivertė ir pasitikėjimas savimi? Kaip atjauta ir atjauta sau gali padėti įvairiais gyvenimo atvejais, tame tarpe labai sunkiais? Kaip atjauta gali padėti psichoterapinio augimo kelyje? Kaip ugdyti ir praktikuoti atjautą sau ir kitiems, net kai tai būna sunku? Kodėl kartais bijome jausti atjautą sau ar kitiems?

Virtualioje studijoje susitinka du gydytojai - psichoterapeutai: Vilius Butrimas ir Julius Neverauskas. Diskutusija apie Christophe Andre knygas ir biblioterapiją. Kokią įtaką knygos turi mūsų psichinei ir emocinei savijautai? Kokias knygas rinktis tam, kad galėtumėm padėti sau? Ypač tuo metu, kai turime iššūkius ir jaučiame sunkumus, ar esame sudėtinguose savo gyvenimo momentuose.

Kalbėti apie priklausomybes ilgą laiką Lietuvoje buvo nepriimtina, tačiau paskutiniaisiais metais vis daugiau medikų, net pirminėje grandyje, ryžtasi diagnozuoti šias ligas. Tuo paskatindami pacientus ir nuo įvairių priklausomybių kenčiančius žmones kuo ankščiau kreiptis pagalbos. Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi, kad prevencinės priklausomybių programos ir kuo ankstesnis kreipimasis pagalbos (psichologines ir medicininės) gali būti tie faktoriai, kurie ilgainiui gali padėti sumažinti priklausomybių mastą. Ką daryti, jei atpažįstame, jog jau turime tam tikros rūšies priklausomybę? Kaip gali padėti psichoterapija? Kaip elgtis su priklausomu artimuoju? Koks elgesys naudingas, o koks žalingas? Kaip padėti sau, gyvenant su priklausomu asmeniu? Apie tai ir apie kitus klausimus mūsų virtualioje studijoje kalbasi du psichoterapeutai: gydytojas dr. Julius Neverauskas ir psichologė Eglė Adomavičiūtė.

Krizių metu, ypač tų, kurios tęsiasi ilgesnį laiką, labai išryškėja, kas geba geriau prisitaikyti prie gyvenimo nepastovumo ir lengviau susidoroti su iššūkiais, pasitaikančiais esant nepalankiomis aplinkybėmis. Ši transliacija bus vertinga tiems, kurie patiria daug emocinių išgyvenimų, jaučia nestabilumą ir nesaugumą, kurie norėtų daugiau sužinoti, kaip tvarkytis su sunkumais ir problemomis bei ugdyti savo psichologinį atsparumą. *** Mūsų virtualioje studijoje susitiks 3 su klientais dirbantys specialistai: gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas; gydytoja - KET praktikantė Neringa Rogalskytė ir įsisąmoninimo (mindfulness) mokytoja, KET praktikantė Eglė Adomavičė.

Kviečiame į dviejų psichoterapeutų Giedrės Žalytės ir dr. Juliaus Neverausko pokalbį apie moterų savivertę. "Žema savivertė gali turėti daugybę veidų. Apie ją gali byloti ir perdėtas rūpestis kitais, kam gal to visai ir nereikia, ir nesirūpinimas arba atvirkščiai – pernelyg didelis rūpinimasis savo išvaizda ar pastangos viską daryti „teisingai“, turėti daug veiklų. Moterys, kurių savivertė žema, gali atvirai save menkinti, pavyzdžiui, sakyti, kad yra kvailos, negražios, storos, arba priešingai – visaip įrodinėti savo vertę, siekdamos tobulos išvaizdos, tobulo šeimyninio ir profesinio gyvenimo, nuolat būdamos dėmesio centre ir pan. Kiek jaučiasi moteris vertinga, gali daug pasakyti ir moters kūnas. Savivertė gali būti stabili tik tuomet, jeigu esminę jos dalį sudaro geranoriškumas sau, savęs priėmimas ir gilus žinojimas, kad visi esame vertingi tiesiog būdami žmonės, kad esame gražūs ir savo bendražmogiškumu, ir savo skirtingumais, o statusas, laimėjimai yra tik desertas, o ne pagrindinis patiekalas, kuriuo maitinasi mūsų vertės jausmas."

Kviečiame į psichoterapeutų dr. Juliaus Neverausko ir Giedrės Žalytės diskusiją apie Milošo Formano filmą „Skrydis virš gegutės lizdo“. Ši kino juosta tapo antruoju filmu, laimėjusiu visus penkis pagrindinius JAV Kino meno ir mokslo akademijos apovanojimus. O pagrindinio filmo atlikėjas Jack Nicholson, įkūnijęs Makmerdio herojų, visam laikui įsirašė į talentingiausių aktorių olimpą. „Skrydis virš gegutės lizdo“ herojaus Rendlio Makmerfio žodžiai: „Jūs kasdien inkščiate, kaip jums čia sunku ir nepakeliama, bet nieko nedarote, kad viską pakeistumėte ir iš čia ištrūktumėte. Aš bent pabandžiau, velniai griebtų!“ „Skrydis virš gegutės lizdo“ – tai žmonių pasaulio metafora. Uždaroje psichiatrinės erdvėje ryškėja visos tarpusavio santykių bei bendravimo problemos, iškyla lojalumo ir lyderio poreikis, noras veikti kartu. Filmo kūrėjai pabrėžia trapią ribą, skiriančią normalumą ir beprotybę.

Kviečiame į paskaitą – diskusiją kaip galime siekti geresnės fizinės ir psichinės sveikatos ir kas lemia gerą savijautą? Vienos didžiausių modernios kasdienybės rykščių - judėjimo stoka ir stresas. Šiuolaikinis gyvenimo būdas lemia, kad daugelis per parą sėdime 12-14 valandų – ilgiau nei miegame ir esame praradę ryšį su savo kūnu. Nuo ko pradėti ir ką galime padaryti patys? Ar mokame kvėpuoti? Ar žinome, kaip judėti teisingai ir kodėl mums reikia ne fizinių pratimų, bet judesio ir dar įvairaus pobūdžio pagalbos sau metodų: atsipalaidavimo, meditacinių technikų, žmogaus stiprybių psichologijos ir psichologinio atsparumo metodų? Apie Rytų patirtis ir Vakarų mokslą, apie judesį, kvėpavimą, meditaciją, senąsias praktikas ir išmintį kalbės gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, sporto medicinos gydytojas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyr. gydytojas Dalius Barkauskas ir Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės terapijos specialistė, mindfulness ir kuksando praktikų mokytoja Edita Tamulienė.

Diskusijų rubrikoje "Menas, psichoterapija, pasaulis ir mes" tema "Dailės kūriniai ir jų poveikis žmogui". Diskutuoja dailės terapeutė Vaida Adomaitienė ir dr. Julius Neverauskas. Kas yra dailės terapija? Kiek joje yra meno ir svarbu turėti dailės įgūdžių? O kodėl tai vadinama terapija ir kaip tai gali padėti žmogui? Kodėl piešdami mes dažnai nusiraminame? Apie tai ir dar daugiau...

Trijų praktikų, dirbančių su valgymo sutrikimais paskaita - diskusija apie valgymo sutrikimų psichologiją ir psichoterapinius metodus. Kokios yra psichologinės valgymo sutrikimų priežastys? Kodėl dietų laikymasis ir griežta kontrolė gali duoti daugiau žalos nei naudos? Apie tai ir kitus klausimus kalbės gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas, gydytoja Neringa Rogalskytė, įsisąmoninimu grįstų intervencijų mokytoja Eglė Adomavičė.

Apie meilės dainų fenomeną ir poveikį. Kai jaučiame romantinį poveikį, klausomės vienokių dainų. Kai išgyvename išsiskyrimą ar sunkumus santykiuose - dažnai pasirenkame kitas dainas. Kaip mus gali veikti tekstai ir muzika? Kiek tai padeda, o kiek sukelia papildomai liūdesį? Apie tai kalbės gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas su lietuviškos ir pasaulio etninės muzikos atlikėja ir tyrinėtoja Laurita Peleniūte.

Gyd. psichoterapeuto, medicinos mokslų daktaro Juliaus Neverausko transliacija apie meilę, meilės psichologiją ir psichoterapiją. ****** Kaip suprasti meilę, kaip reiškinį? Ką apie meilę, kaip jausmą, kaip santykį kalba šiuolaikinė psichologija ir psichoterapija? Nuo ko (asmenybės ypatumų, patirties, vaikystės įtakos ir pan.) gali priklausyti, kaip priimsime ir galėsime patirti meilę? Ir kodėl su šiuo - meilės jausmu - kyla labai daug sunkumų ir nesutarimų?

Diskusiją apie Steven C. Hayes knygą "IŠLAISVINTAS PROTAS: kaip atsigręžti į tai, kas svarbu". Knygą pristatys jos mokslinis redaktorius, psichoterapeutas dr. Ramūnas Janavičius. Diskusijoje dalyvaus ir dr. Julius Neverauskas. Knygoje pristatoma PĮT (priėmimo ir įsipareigojimo terapija), angliškai ACT. Gyvenimas nėra problema, kurią reikia išspręsti. PĮT ( Priėmimo ir įsipareigojimo terapija) parodo, kaip galėtume suteikti gyvenimui prasmės, priimdami faktą, kad esame silpni bei pažeidžiami, ir atsisukdami į tai, kas žeidžia. ***** Kaip savo interneto svetainėje rašo Ramūnas Janavičius, "Dr. Stevenas Hayesas (g. 1948 m.) yra vienas įtakingiausių klinikinių psichologų, padėjęs pamatus naujam, skrupulingais moksliniais tyrimais pagrįstam ir gana keistam psichoterapijos metodui, vadinamam Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT) (angl. Acceptance and commitment therapy, ACT). Neįprastas šios terapijos pavadinimas apibūdina pagrindines temas – išmokti priimti tuos dalykus, kurių negalime kontroliuoti (tiek išorinius, tiek vidinius – savo mintis, emocijas, jausmus, potraukius, pojūčius), ir kartu pasiryžti bei įsipareigoti keisti tuos dalykus savo gyvenime, kuriuos galime keisti, vedami savo tikrųjų vertybių, nepaisydami kelyje iškylančių kliūčių bei sunkumų. Kitaip sakant, pagrindinis PĮT tikslas yra ugdyti psichologinį lankstumą ir įgalinti žmogų kurti įdomų, turiningą, visavertį ir prasmingą gyvenimą, nepaisant neišvengiamų praradimų, kliūčių ir skausmo."

dr. Juliaus Neverausko pokalbis su Giedre Žalyte. Specialistai diskutuos ir kalbėsis apie tai, kas yra pasitikėjimas, kaip jis reiškiasi, o galbūt gali būti formuojamas, kodėl svarbu jį stiprinti ir kokiais būdais?

Kviečiame į dviejų psichoterapeutų diskusiją apie režisieriaus Darren'o Aronofsky filmą "Juodoji gulbė" (2010 m.) Šis filmas, atidaręs 67-ąjį Venecijos kino festivalį, šokiruoja. Gundo. Erzina. Skatina. Moko. Jaudina. Ir žavi. Ar visada juoda spalva neša tik blogį, kančią ir mirtį? Kas atsitinka, kai žmogus trokšta perlipti per save, savo vertybes ir prisijaukinti blogį? Ar kova tarp juodos ir baltos įmani galutinai sunaikinti žmogų? Visas šias problemas kelia Darrenas Aronofsky‘is savo filme Juodoji gulbė (Black Swan).

Romanas "Doriano Grėjaus portretas" - vienintelis išspausdintas Oskaro Vaildo romanas. Apie šios knygos fenomeną rašoma taip: "Dorianas Grėjus amžinai jaunas… Ir amžiams prakeiktas. Talentingo dailininko Bezilio mūza, nepaprastai išvaizdus ir turtingas jaunuolis Dorianas susipažįsta su lordu Henriu, įkūnijančiu viską, kas nepadoru, nusikalstamai drąsu ir prieštarauja pasaulietinėms normoms. Šis įtraukia į gyvenimą, kurio pagrindinis variklis – egocentrizmas ir savimeilė. Grėjus parduoda sielą velniui – tampa nemirtinguoju, už kurį ima senti portretas… " Knygoje pasakojama istorija apie Dorianą Grėjų, patrauklų ir turtingą jaunuolį, kurio gyvenimą sugriauna pasaulio purvas ir niekšybės. O galbūt tai dvasinis paties jaunuolio nuopuolis? Kai Grėjaus angeliška išvaizda nutapoma portrete, jaunuolis pradeda svajoti, kad realiame pasaulyje jo grožis visuomet išliktų amžinas, o negailestingą senėjimą „išgyventų“ jaunuolį vaizduojantis portretas. Kai Dorianas įsitraukia į nuodėmingą gyvenimą, jo portretas iš tiesų pasikeičia: jaunuolio atvaizdas paveiksle tampa perkreiptas ir šlykštus. Atsižvelgiant į Viktorijos laikų moralės normas, „Doriano Grėjaus portretas“ ilgą laiką buvo vertinamas kaip pernelyg nepadorus kūrinys. Diskutuoja psichoterapeutai Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė

Diskusijoje dalyvaus dr. Julius Neverauskas ir Janina Sabaitė Melnikovienė. Mandala turi ilgą istoriją ir yra žinoma dėl savo gilios dvasinės prasmės bei visumos atspindėjimo, iš dalies ir terapinės paskirties. Mandalos pavadinimas sanskrito kalba reiškia „ratas“ arba „pilnatvė“. Tokius archeotipinius simbolius aptinkame daugelio kultūrų tradiciniuose ornamentuose, piešiniuose, simboliuose. Lietuvių kultūroje analogas būtų "saulutės" simbolis, prieverpsčio ornamentika (verpstės), sodai ir pan. Vakarų kultūroje mandalas išpopuliarino garsus šveicarų psichiatras psichoanalitikas Carlas Gustavas Jungas. Jis laikė mandalą pasąmoninio „aš“ atspindžiu ir manė, kad jų piešimas žmogui leidžia išsiaiškinti emocines problemas, siekti asmenybės pilnatvės bei apsivalyti nuo kaltės, pykčio, baimės, depresijos ar net fizinio skausmo. Pasak C. G. Jungo, mandala padeda žmogui peržiūrėti, pergrupuoti ir iš naujo susidėlioti tai, kas chaotiškai ir neharmoningai išsibarstę aplink vidinį jo asmenybės centrą.

Kaip pakeičia mūsų gyvenimus psichologinės krizės? dr. J. Neverauskas

- kokios gali būti fizinio aktyvumo rūšys; - kokia naudą šios rūšys duoda žmogaus organizmui ir nervų sistemai; - kokie mokslinių tyrimų duomenys egzistuoja apie fizinio krūvio ir judėjimo naudą sveikiems žmonėms ir esant ivairiems sutrikimams; - kaip pasirinkti omptimaliausia judejimo būda kiekvienu atveju; Ypač bus akcentuojama fizinio krūvio, judejimo, mankštos, fizinių pratimų reikšmė nervų sistemos veiklai ir psichologinei būsenai.

Žmogaus instituto transliaciją kartu su Šiuolaikinio meno centro Edukacijos ir bendruomenių įtraukimo kuratore Kamilė Krasauskaitė bei Psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ organizatore, neuromokslininke Karolina Zakarauskaite. Viešnias kalbins mindfulness instruktorė, Žmogaus instituto partnerė Janina Sabaitė.

Moters psichologija ir alkoholis. Apie tai, kas dažnai nutylima. Lektoriai: dr. J. Neverauskas ir psichologė R. Kažimėkienė

Kaip kovoti su stresu, sumažinti nerimą ir spręsti psichologines problemas? Gyd. dr. Julius Neverauskas

Kaip mąstyti ir elgtis dabarties iššūkių bei grėsmės akivaizdoje? Diskusijoje : gydytojas - psichoterapeutas Julius Neverauskas ir psichologas - psichoterapeutas Dalius Kurlinkas.   Specialistai transliacijos metu pasidalins pagrindiniais patarimais ir įžvalgomis, kaip elgtis ir emociskai nepalūžti tokiu sudėtingu metu.   Mes galime kartu atlaikyti šį sunkų periodą, būkime vieningi ir palaikykime vienas kitą.   #JuliusNeverauskas #PsichologinėPagalba #ŽmogausInstitutas

Kaip valgymo įpročiai paveikia mūsų gyvenimus ir ką galime pakeisti? gyd. dr. Julius Neverauskas, gyd. Neringa Rogalskytė, mindfulness mokytoja Eglė Adomavičė, psichologė Ieva Sabalienė. 

Tėvų ir šeimos vaidmuo auginant sveiką vaiko asmenybę. gyd. dr. Julius Neverauskas ir psichologė Jolanta Zujevič.

Bendravimas – tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė dar Aristotelis, žmogus – sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje.

Gyvenimas – laikinas mums visiems ir kiekvienam iš mūsų. Gimdami atsinešame mirtį ir ją visuomet nešiojamės savyje. Praradimai lydi kiekvieno gyvenimą, o praradimus lydi sielvartas, liūdesys, pyktis, širdgėla, dvasinis skausmas, nerimas, įtampa, baimė. Visi mirsime, nesvarbu kada ateis gyvenimo pabaiga,  ji sukelia iššūkių ir mirštančiajam ir artimiesiems. Ir kai esame pasiruošę, šį iššūkį lengviau priimti ir praeiti.   JAV psichoterapeutas Irvin Yalom savo praktikose ir knygose įvairiais aspektais tyrinėja mirties klausimą remdamasis dviem pagrindinėmis nuostatomis: viena – kad gyvenimas ir mirtis susiję, jie egzistuoja vienu metu, o ne vienas paskui kitą, nes mirtis nuolatos prasismelkia į gyvenimą ir labai reikšmingai veikia žmogaus patirtį ir elgseną. Kita nuostata apie tai, kad mirtis – pirminis nerimo šaltinis. Ir jis teigia, kad nors ir sunku tai priimti, bet taip jau yra: fiziškai mirtis sunaikina žmogų, bet mirties idėja jį gelbsti.

Kokios svarbiausios vaikų nenoro mokytis priežastys?   Vaikai gali būti nemotyvuoti mokytis dėl daugelio priežasčių. Atrasta problemos šaknis padės jums ir jūsų vaikui sukurti planą, kaip įveikti kliūtis, trukdančias atlikti namų darbus. Svarbu, kad tėvai aktyviai veiktų užtikrinant, kad jų vaikas skirtų tam laiko, tačiau yra didelis skirtumas tarp priverstinio mokymosi ir motyvavimo.

APIE SCHEMŲ TERAPIJĄ  Tai labai praktinis, gyvenimą keičiantis psichoterapinis metodas, kuris veikia kai patiriamas ne tiek žinojimo lygyje, kiek būtinai per praktinę patirtį.  Daugelis savo gyvenime patiriame mažesnių ar didesnių psichologinių sutrikimų bei sunkumų santykiuose su savimi ir kitais žmonėmis. Daugelis žmonių neįgyvendina savo svajonių, nors turi tokį potencialą. Daugelis žmonių jaučiasi nelaimingi ar nusivylę savimi, kitais žmonėmis ir pasauliu. Didelė tikimybė, kad taip atsitinka todėl, kad šių asmenų ankstyvosios patirtys nepatenkino jų bazinių, giluminių, labai svarbių poreikių arba traumavo augantį žmogų. Tokiu atveju susiformavo mąstymo, emociniai ir savijautos algoritmai, neleidžiantys atsiskleisti žmogaus galimybėms ir kartais sukeliantys nepasitenkinimą arba kentėjimą. Tokie žmonės gali jaustis lyg įkalinti spąstuose, kurie vaizdžiai aprašyti J.Young‘o ir J.Klosko knygoje „Ištrūk iš spąstų.

Diskusija apie perfekcionizmo privalumus ir trūkumus, kada jis mums padeda, o kada kenkia, ir ką daryti norint jį pažaboti. ROSITA KANAPECKAITĖ - psichologė – psichoterapeutė (kognityvinės ir elgesio krypties), VU doktorantė, konsultuojanti ir vedanti paskaitas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, Mindfulness (dėmesingo įsisąmoninimo) instruktorė bei supervizorė. Rosita Kanapeckaitė yra knygos „Sutramdyta meška“ bendraautorė. Dr. Julius Neverauskas – gydytojas psichoterapeutas, LSMU podiplominių studijų (kognityvinės elgesio terapijos ir įsisąmoninimų psichologija grįstos kognityvinės elgesio terapijos) vadovas, LKETA ir LGĮPA prezidentas.

Dr. Julius Neverauskas – gydytojas psichoterapeutas, LSMU podiplominių studijų (kognityvinės elgesio terapijos ir įsisąmoninimų psichologija grįstos kognityvinės elgesio terapijos) vadovas, LKETA ir LGĮPA prezidentas. Gydytojas Gintautas Narmontas - Vaikų ir paauglių psichiatras, gydytojas – psichoterapeutas 2019 m. baigtos gydytojo rezidentūtros studijos, 2019 m. baigta KET psichoterapija Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Valgymo sutrikimų centre. Privati psichoterapeuto praktika, Vilniaus universitetas, Psichiatrijos klinika, lektorius. NERINGA ROGALSKYTĖ – gydytoja, kognityvinės ir elgesio terapijos konsultantė, besispecializuojanti valgymo sutrikimų ir priklausomybių gydyme. Dirba individualiai su suaugusiais, turinčiais valgymo sutrikimų, (nervinė anoreksija, nervinė bulimija, priepuolinis persivalgymas, ortoreksija ir kt.), veda emocinio valgymo ir valgymo sutrikimų grupinius užsiėmimus, teikia psichoterapinę pagalbą norintiems keisti žalingus įpročius bei stiprinti savo psichologinį atsparumą. Yra sertifikuota jogos mokytoja, baigusi YogaUnion mokymus Indonezijoje.

Žmogaus instituto transliaciją kartu su psichologėmis - psichoterapeutėmis Asta Jakoniene ir Asta Kerucke, mindfulness mokytoja Asta Balbieriene ir gyd. dr. Juliumi Neverausku. Kaip padėti vaikams tapti laimingesniais? Kaip padėti vaikams augti sveikiems, ugdyti žmogiškąsias kompetencijas, pasirūpinti savimi, būti bendrystėje su savo šeimos nariais? Ką daryti, kad mūsų vaikai taptų stipresni, atsparesni ir, be abejo, laimingesni? Kaip vaikams ir efektyviau draugauti su bendraamžiais ir nesijausti vienišais? Kas gali padėti efektyviau susikaupti, greičiau pasiruošti pamokoms ir atlikti namų darbus bei turėti daugiau laiko mėgstamai veiklai? Ką Mindfulness, arba dėmesingo įsisąmoninimo praktikos, gali duoti ne tik mūsų vaikams, be ir mums patiems? Šiuo ir kitus svarbius klausimus gvildensime laidos metu.

Žmogaus instituto transliacija kartu su sociologu, budizmo tyrinėtoju Andriumi Sutkevičiumi ir dr. Juliumi Neverausku.

Ką reikia žinoti apie depresiją ir kodėl? Depresija yra visame pasaulyje dažnai sutinkama liga. Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos nuo depresijos kenčia virš 280 milijonų žmonių. Nors apie depresiją paskutiniu laikotarpiu galima rasti daug kokybiškos informacijos ir išgirsti įvairių ligos istorijų, tačiau depresijai užsukus į savą kiemą žmogus ar šeima pasimeta tiek informacijos gausoje, tiek kintančiose aplinkybėse. Neretai būna, kad iš karto neatpažįstama, jog pačiam žmogui ar jo artimajam gali būti depresija. Akivaizdūs depresijos simptomai vis dar yra „nurašomi“ motyvacijos stokai, tinginystei, išdidumui ir pan. Depresija yra įvairiausių tipų ir gali pasireikšti įvairiausiomis formomis. Svarbu žinoti kokios galimos depresijos ir kaip jas atpažinti? Kiek gali tęstis depresija? Kokios pagrindinės yra depresijos priežasties? Kokios patirtys kelia riziką depresijai? Kiek galime prognozuoti, kad žmogus susirgs depresija? Kokie pagrindiniai depresijos įveikimo būdai? Laiku atpažįstant depresiją, ją tinkamai galima išgydyti ir toliau gyventi kokybišką, pilnavertį ir džiugų gyvenimą. Virtualioje studijoje psichologė - psichoterapeutė Inga Juodkūnė ir dr. Julius Neverauskas

Galime dažnai pastebėti, kad sėkmingesnį gyvenimą susikuria nebūtinai labiausiai išsilavinę žmonės, bet tie, kurie labiau pasitiki savimi ir turi aukštesnę savivertę. Laidoje kalbėsime apie tai, kokie yra vyraujantys stereotipai apie pasitikėjimą savimi ir kaip jį didinti, kaip nepakankama savivertė trukdo susikurti norimą gyvenimą, kaip atpažinti savo vidinį kritiką ir su juo tvarkytis bei kaip ugdyti kompetencijas, leidžiančias priimti savo netobulumą bei skatinančias rūpintis save ir auginti savo psichologinį brandumą. Lektoriai: psichologė - psichoterapeutė Agnė Žvikaitė, mindfulness mokytoja Janina Sabaitė Melnikovienė ir gyd. dr. Julius Neverauskas. 

Virtualioje studijoje gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas kalbėsis su budizmo tyrinėtoju, sociologu Andriumi Sutkevičiumi. Nors romanas „Sidharta" išleistas prieš beveik 100 metų (1922 m.), tačiau atskleidžia daugumai mūsų aktualias gyvenimo prasmės paieškas dvasingumo plotmėje. Pagrindinis keliamas klausimas, kur rasti prieglobstį nuo išorinio pasaulio įtakos vidiniam pasauliui? Pagrindinis herojus nuolat ieško, kokiu keliu eiti, kad atrastų autentišką ir prasmingą gyvenimo kryptį. Kiekviename istorijos epizode jaučiamas kankinantis Sidhartos nepasitenkinimas esama padėtimi, gautu mokymu, aplinkiniais žmonėmis ir vidiniais išgyvenimais. Galima manyti, kad toks negebėjimas priimti savo realybės yra būdingas žmogiškai prigimčiai ir tai leidžia tapatintis su Sidhartos patirtimi ir kartu su juo leistis į susitaikymo su savo gyvenimu paieškas.

Manoma, jog visoje populiacijoje yra ne mažiau kaip 20% itin jautrių vaikų. Daugiausia sunkumų kyla tuomet, kai tėvai, pedagogai ir kiti suaugusieji neatpažįsta itin jautraus vaiko temperamento ir šias vaiko savybes ima laikyti probleminiu elgesiu ar psichologiniu sutrikimu. Tačiau labai svarbu atpažinti, kada vaikas yra tikrai jautrus, o kada tik jautrus dėl tam tikrų situacijų. Virtualioje studijoje kalbėsis vaikų psichologė – psichoterapeutė Asta Jakonienė ir gyd.psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas.

Pasaulio mokslininkai inicijuoja plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą, pavadintą „International Sex Survey“ (liet. tarptautinis sekso tyrimas), kuris pristatomas bei pradedamas vykdyti ir Lietuvoje. Tyrimo tikslas – gauti naujų mokslo žinių apie seksualinį elgesį ir su seksualiniu gyvenimu susijusias temas: ateityje tai padės spręsti klausimus, kurie svarbūs kalbant apie asmens seksualinę sveikatą. Tyrimas apima klausimus apie asmens seksualinį potraukį, lytiškumą, seksualinį elgesį, jo pobūdį, nuostatas, motyvaciją, pornografijos žiūrėjimo įpročius ir kitas jautrias temas, susijusias su seksualiniu gyvenimu (pvz., patirta seksualinė prievarta). Atsakyti į anketos klausimus gali vyresni nei 18-os metų asmenys. Atradus nepriimtinus ar nemalonius jausmus keliančius klausimus, juos galima praleisti. Kviečiame Lietuvos gyventojus paskirti maždaug 25 – 40 min. savo laiko ir nuoširdžiai atsakyti į šios konfidencialios apklausos klausimus, tai yra galimybė išsamiau susipažinti su įvairiais seksualumo ir seksualinio gyvenimo aspektais. Galbūt kai kuriuos žmones ši anketa paskatins geriau suprasti savo seksualinius poreikius ir aptarti tai su partneriu. Jei įdomu, spauskite tiesiog čia ir pradėkite! Tyrimo nuoroda: https://bit.ly/ISS-LIT-LI

Su nacionalinės premijos laureatu, kompozitoriumi, publicistu, akademiku Giedriumi Kuprevičiumi gydytojas psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas kalbėsis apie kūrybą ir žmogų, dalinsis savo įžvalgomis apie tai, kas palaiko vidinę dvasią, nenumaldomą norą kurti ir dalintis. G.Kuprevičiaus nuopelnai 2003 m. yra įvertinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2003 m. jis yra pelnęs Įsimintiniausio Kauno menininko vardą už operą „Jobo teismas“, operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ bei vokalinę simfoniją „Aštuoni metafiziniai romansai“, 2004 m. – „Bravo“ apdovanojimą „Už nuopelnus lietuviškai pop kultūrai“, 2006 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premiją, 2010 m. – Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos aukso žvaigždę, 2011 m. 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklą, 2013 m. – Nacionalinę kultūros ir meno premiją. 1962–1968 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), nuo 1957 m. kartu su tėvu Viktoru Kuprevičiumi (1901–1992), o nuo 1989 m. kartu su Juliumi Vilnoniu reguliariai skambina Kauno kariljonu. 1980–1987 m. vadovavo Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“, buvo koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis. 1992–1993 m. Kauno miesto vicemeras. 1990–1999 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete, 2000–2012 – KTU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos mokslų akademijos narys. Nuolat bendradarbiauja su kultūrine žiniasklaida, domisi jaunimo muzikine veikla ir ją remia, yra Master-class vedėjas tarptautiniuose muzikiniuose jaunimo forumuose.

Nuo seno šis laikotarpis yra ramybės ir susikaupimo metas, kai rekomenduojama atsisakyti linksmybių, laiką leisti ramiau, netriukšmingai, apmąstant gyvenimą ir besibaigiančius metus. Nuo senovės buvo manyta, kad, atėjus adventui, verta aprimti, „apsivalyti“ mintis, kad, sutikus didžiąsias metų šventes, būtų galima atsinaujinti ir pradėti naujus metus atsisakius to, kas kenkia ar trukdo. Apie advento ir kalėdinių švenčių laukimo tradicijas, reikšmę šiandienos žmogui Dr. Julius Neverauskas kalbėsis su teatro mokytoja, lituaniste Daina Krukoniene.

Dažnas iš tėvų, užaugęs visuomenėje, kai pinigų tema buvo laikoma tabu ar negarbinga išsiauklėjusių žmonių kompanijoje, suvokia, kad apie investavimą, apie pinigų ir turto psichologiją turi labai mažai žinių ar jos yra susiformavusios tik iš gyvenimiškos patirties. Ką svarbu žinoti tėvams apie pinigus ir finansus, kaip apie juos mokyti savo vaikus bei paauglius – šia tema dalinsis mokytoja- ekspertė, finansinio raštingumo mokomųjų knygų ir matematikos vadovėlių autorė dr.Vilija Dabrišienė ir gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas.

"Senėjimas ar amžėjimas? Kaip priimti vis didėjančius savo gyvenimo metus ir save tiems metams didėjant?" Studijoje temą apie amžėjimą ir žmogaus gyvenimo brandos pokyčius bei su jais susijusius iššūkius, apie aktyvų ir liguistą senėjimą, apie psichologinį amžėjimą ir pan., nagrinės gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir saviugdos lektorė, mindfulness mokytoja, streso valdymo konsultantė Janina Sabaitė Melnikovienė.

Diskusijoje „Kaip rašymas gydo?“ kalbėsis psichologė – psichoterapeutė, terapinio rašymo praktikė Inga Juodkūnė, gyd. psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas ir Jonavos bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė Kristina Jaskūnienė. Jonavos bibliotekoje jau kelerius metus vyksta terapinio ir kūrinio rašymo užsiėmimai.

Virtualioje studijoje: psichologė – psichoterapeutė Reda Rizgelytė – Viskontienė ir gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas. Kiekviena pora praeina įvairius santykių kūrimo ir vystosi etapus, nors daugelis žmonių neretai nori laikytis pasakų iliuzijos apie „ir gyveno jie ilgai ir laimingai...“. Sudėtinga rasti porą, kuri nėra patyrusi krizės, o statistika, kai išsiskiria kone 50 proc. susituokusių rodo, jog daugelis ir neįveikia krizių. Kaip elgtis poroje, kaip kalbėtis, bendrauti, kaip būti poroje įsisąmoninant, kad santykių krizės – dalis poros gyvenimo?

Kodėl vieni turtingėja net ir krizių metu, o kiti, net ir sąžiningai dirbdami bei būdami protingais, vos suduria galą su galu? Psichoterapeutai: psichologas Dalius Kurlinkas ir gydytojas dr. Julius Neverauskas dalinsis savo įžvalgomis ir atsakys į klausimus apie pinigų ir turto psichologiją

Pokalbyje apie tai, kaip protas išsivystė spręsti problemas ir, kad problemos kyla kai tie sprendimai nukreipiami į vidinius komponentus, apie psichologinio lankstumo procesus dalyvaus: Dr. Ramūnas Janavičius, gydytojas, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (PĮT/ACT) ir trumpos psichoterapijos konsultantas. Julius Neverauskas, medicinos daktaras, gydytojas psichoterapeutas, podiplominių psichoterapijos studijų kurso vadovas. Psichologinis lankstumas yra mūsų gebėjimas sąmoningai veikti (gyventi) pagal savo vertybes, nepaisant iškylančių sunkumų. Tyrimai rodo, kad mes linkę įprasminti savo gyvenimą labiausiai ir elgtis efektyviausiai tuomet, kai vadovaujamės savo vertybėmis - savo vidiniais vedliais ir orientyrais. Deja, dažnai mūsų pačių mintys ir emocijos tampa subtiliomis, tačiau galingomis vidinėmis kliūtimis siekiant vertybėmis grįstų tikslų.

Tai filmas apie budistinį kelią į ramybę ir harmoniją. Keturi filmo pavadinime minimi metų laikai metaforiškai parodo ne tik žmogaus gyvenimo pasikartojantį ciklą, bet ir atitinka pirmojo po nušvitimo Budos mokymo keturias tezes: 1) pavasaris - gyvenimas yra kančia; 2) vasara - kančia turi priežastis - kyla iš troškimų; 3) ruduo - kentėjimas gali būti nutrauktas, atsisakant, apribojant troškimus; 4) žiema - iš kančios veda kelias - išminties, doros ir proto ugdymo aštuonlinkis kelias. Filme pagrindinės budistinės idėjos perteikiamos per gausius simbolinius vaizdinius ir veiksmus, o dialogai minimalūs ir kalbama tik ten, kur būtina. Simboliai, viena vertus, yra pažįstami mūsų vakarietiškai pasaulėžiūrai, tačiau kita vertus, čia jie naudojami mums neįprasta rytietiška, labiau holistines sampratas perduodančia prasme. Manau, kad siužetas perduoda esminę psichoterapinę idėją, jog mūsų kančios turi būti pastebėtos, pripažintos, suvoktos ir galiausiai - išspręstos. Tačiau filmo pabaiga primena, kad šis sprendimas nenutrūkstamame gyvenimo cikle bus tik laikinas, nes vėl ateis pavasaris...

Virtualioje studijoje susitiks dvasininkas, teologas Tomas Šernas ir gydytojas neurologas, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras Julius Neverauskas. Išgyvenęs ir vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, Lietuvos muitinės pareigūnas, pasuko teologijos ir tarnystės Dievui link, šiuo metu Tomas Šernas - Lietuvos evangelikų reformatų vicesuperintendentas, Vilniaus parapijos klebonas, Kauno parapijos administratorius, Jonavos ir Alytaus filialų administratorius. Julius Neverauskas ir Tomas Šernas kalbėsis apie tai, kas sunkiu metu gali padėti suteikti viltį, kaip transformavosi šiuo metu tikėjimas ir kitomis temomis.

Kaip itin jautriam asmeniui išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje? Kaip atpažinti ir suprasti savo jautrumą? Kaip padėti rasti santarvę su artimaisiais bei likusiu pasauliu?

Gydytojas - psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pristato "Gyvenimo kelio meditaciją"

Lektoriai kalbės apie tai, kokį vaidmenį vaikų psichologinei raidai daro pasakos, kaip rinktis pasakas ir kodėl nereiktų bijoti stebuklinių bei baisių pasakų. Taip pat skirs dėmesio pasakų pasirinkimui ir panaudojimui pokalbiams su vaikais.

Priklausomybė yra psichikos sveikatos sutrikimas nuo kurio kenčia nemaža dalis visuomenės. Priklausomybės diagnozė paliečia ir visus šeimos narius, kurie dažnu atveju tampa priklausomo žmogaus būklės įkaitais ir tuo pačiu palaikymo, pagalbos šaltiniu. Tad, kai kalbame apie priklausomybės, svarbu suvokti, jog kartu su priklausomais asmenimis kenčia ir jų artimieji. Šiai dienai Lietuvoje jau ruošiami specialistai, dirbantys su nauju pagalbos metodu priklausomų žmonių artimiesiems. Robert J. Myers psichologijos mokslų daktaras (JAV, New Mexico universitetas) matydamas, kokią įtaką priklausomų žmonių motyvacijai gydytis turi jų artimieji, sukūrė bendruomenės įgalinimo ir šeimos instruktavimo, pasaulyje atpažįstamą kaip CRAFT (angl. Community Reinforcement and Family Training) metodą. CRAFT yra empiriniais tyrimais paremta programa, skirta šeimos nariams ar artimiesiems, kurių aplinkoje yra priklausomas asmuo atsisakantis ar nenorintis kreiptis pagalbos.

Psichologė - psichoterapeutė Giedrė Žalytė ir gyd. dr. Julius Neverauskas  stengsis atsakyti į šiuos klausimus: Kaip skirtingos netektys, skirtingame gyvenimo raidos etape skirtingai įtakoja skirtingų žmonių gyvenimą? Kaip skirtingi žmonės tvarkosi su netektimis? Ką daryti, kad netektys ir praradimai nesibaigtų dar didesnėmis netektimis ir praradimais? Kaip padėti gedinčiam žmogui? Akistata su mirtimi? Ką dar galima padaryti? Nebūtina patirti mums svarbaus žmogaus mirtį tam, kad įeitumėm į gedėjimo būseną. Tačiau labai svarbu atpažinti savo gedėjimą ir leisti sau išsigedėti, tuo pačiu po truputį sukuriant naują santykį su tuo, ko netekome ir žingsnis po žingsnio ieškoti, kaip atsitiesti bei koncentruotis į tai, ką turime.

Visi turime vienodai laiko 24/7, tačiau vieni per tą patį laiką padaro daugiau, kiti dejuoja, kad nuolat trūksta laiko net ir svarbiems dalykams. Suaugusiojo žmogaus gyvenimas kupinas pasikartojančių rutinų ir įpročių, tokių kaip dantų valymasis, pusryčiai, atsikėlus pasižiūrėti į telefoną, išgerti darbe kavos ir pan. Tačiau ne visi automatiškai susiformavę įpročiai yra mums naudingi ir neretai būtent dėl jų neįsisąmoninimo ir pritrūksta laiko tai, ką laikome svarbiais dalykais. Internete galima rasti daug populiarios informacijos apie tai, kaip susiformuoja įpročiai ir galima rasti skirtingus laiko intervalus (21; 40; 120 dienų ir pan.), tačiau ar iš tikrųjų užtenka tiek laiko? Apie tai ir kitus dalykus pakalbėsime šioje transliacijoje.

Gedėjimo meditacija su santykio atnaujinimu vaizduotėje. Dr. Julius Neverauskas.   Gedėjimas yra žmogaus universali ir natūrali reakcija į praradimus. Tačiau kartais gedėjimas komplikuojasi, užsitęsia, atima iš mūsų daug jėgų,  bet, svarbiausia neleidžia mums nukreipti savo dėmesį į esamą gyvenimą ir mums svarbius esamus, o ne prarastus ryšius.   Dr. Julius Neverauskas demonstruoja praktiką, leidžiančią įsisąmoninti savo gedėjimo procesą, užbaigti gedėjimo ciklą pačiu geriausiu būdu ir išvengti komplikuoto, liguisto gedėjimo rizikos. Svarbus šio proceso komponentas yra tarsi iš naujo užmezgimas ryšio su žmogumi ir santykiu, kurį praradome ir šio ryšio ciklo užbaigimas laipsniškai užbaigiant gedėjimą ir grįžtant prie esamo gyvenimo.

Kai pedagogai pamatė, jog nemažai daliai vaikų beveik pusantrų pamokas ruošti ir daryti namų darbus padėjo daryti tėvai. Transliacija: "Vaikų mokymasis. Kaip padėti vaikams jiems nepakenkiant?" Gyd.psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas ir mokytoja - ekspertė, docentė dr. Vilija Dabrišienė kviečia aktyviai diskusijai apie tai, kad kartais tėvų pagalba gali padaryti meškos paslaugą vaikams, jų mokymosi gebėjimams, savarankiškumui ar net pasitikėjimui savimi bei galimybėmis susitvarkyti su sunkiomis užduotimis.

"Žmogaus psichologijos instituto" studijoje rubrikoje "Diskusijos, apie tai, kas svarbu..." gyd.dr.Julius Neverauskas ir meteorologas Silvestras Dikčius kalbėsis apie prognozes, apie klimato kaitą ir dar apie daugelį kitų dalykų. Silvestras yra taip pat ir Lietuvos pėščiųjų asociacijos prezidentas bei baigęs Mindfulness mokytojų paruošimo kursus.

Dr. Julius Neverauskas, psichoterapeutė Reda Rizgelytė - Viskontienė ir medicinos psichologė Agnė Žvikaitė nori atkreipti dėmesį į dažnai nesuvoktą žalingą nerimo įtaką labai įvairioms mūsų gyvenimo sritims.   Jei nuolat nerimausime ir neišmoksime kaip padėti sau, kai pastebime, jog nerimas neigiamai veikia tiek savijautą, tiek santykius šeimoje, galime įsisukti į nerimo ciklą bei ilgainiui patirti labai rimtų sunkumų, susijusių tiek su psichologine, tiek su fizine sveikata.

Psichologė - psichoterapeutė Lina Bagdonavičienė ir gyd. psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas pateiks vertingų įžvalgų ir patarimų apie tai, kodėl diskomforto toleravimas ir mokėjimas spręsti problemas - vieni svarbiausių įgūdžių šiuolaikiniame, nuolat besikeičiančiame ir neapibrėžtumų kupiname pasaulyje.

Jeigu užduočių ir reikalų tiek, kad nebežinau, ko imtis, ir atrodo, kad viską turiu daryti šią pat sekundę, gali būti svarbiausia stabtelėti ir paklausti savęs: Kas svarbu dabar?   Tik tada, kai leidžiame sau daryti ne viską, kai liaujamės visiems sakyti "Taip", galime daugiausiai nuveikti tose srityse, kurios mums iš tiesų svarbiausios.   Būti esencialistu reiškia nuolat užduoti sau klausimą "Ar tinkamai investuoju savo laiką?"   Virtualioje studijoje diskutuoja gydytojas - psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir psichologė - psichoterapeutė Giedrė Žalytė. 

Rubrikoje "Diskusijos apie tai, kas svarbu..." kalbėsis "Žmogaus psichologijos instituto" lektorė, projektų vadovė, streso ir karjeros konsultantė Janina Sabaitė Melnikovienė  ir Kauno miesto kamerinio teatro vadovė Jurga Knyvienė.   Teatras padeda mums pamatyti kitokią perspektyvą nei mūsų pačių.  Spektaklio metu mums parodomos įvairios žmogiškumo spalvos, asmenybių psichologija, motyvacija, konfliktai ir jų sprendimas. Teatras skatina mus suteikti galią tiesai, rizikuoti ir pasisakyti už naujas ir skirtingas idėjas, atkreipti dėmesį į visuomenės sopulius, kurie gana dažnai gali būti nepatogūs. Teatras taip pat primena, kad nesame vieni ir padeda apmąstyti, kelti sudėtingus klausimus, į kuriuos kartais nėra vienareikšmiško atsakymo.  Lauksime jūsų klausimų, pasidalinimų ir dalyvavimo! Mūsų naujienas galite sekti Facebook platformoje: Žmogaus psichologijos institutas.

Studijoje - psichoterapeutai gyd. dr. Julius Neverauskas ir psichologė Giedrė Žalytė.  Mūsų protas paklūsta savo prigimčiai ir gana dažnai nesiduoda mūsų suvaldomas. Kai įkyrios mintys pradeda varginti, svarbu išmokti  jas "išjungti". Įkyrios mintys užplūsta neprašytos, tarsi prieš mūsų valią, galvoje kilę vaizdiniai bombarduoja sąmonę, apsunkina miegą, neleidžia susikaupti dienos metu. Įkyrus elgesys, kai negalime išeiti iš namų ar atlikti tam tikro darbo, kol neįvykdome pasikartojančių ir tarsi "raminančių" veiksmų (rankų plovimas "n" kartų, durų darinėjimas, šviesos jungtuko junginėjimas ir t.t.) gali ilgainiui trukdyti kasdieniniai gyvenimui, darbui.

Gana dažnai galime pastebėti, jog aukštas intelektas, karjeros pasiekimai, geraširdiškumas nebūtinai lemia artimus ir tvirtus santykius ar sėkmingą bendravimą darbinėje aplinkoje. Ir to priežastys neretai slypi mūsų emocijose. Emocinis intelektas gali būti lavinamas jau nuo mažens. Sąmoningi tėvai ir ugdytojai gali padėti vaikams pažinti emocijas, pasitikėti savimi ir gerai sutarti su kitais.

Gana dažnai suaugę žmonės, nesvarbu kiek jiems metų: ar 20, 24 ar 35 ar 42 ir daugiau, elgiasi gana paaugliškai ar net vaikiškai, vedami savo impulsų. Šiuolaikinės psichoterapijos kryptys, kognityvinės elgesio terapija, įsisąmoninimu grįsta psichologija (mindfulness) ir ypač, schemų terapija, nagrinėja ir kviečia atpažinti suaugusio žmogaus elgesio ryšį su nerealizuotais vaikystės poreikiais: meilės, prisirišimo, priėmimo ir pan. Tik suvokus savo elgesio, gyvenimo ir mąstymo šablonų kilmę, jau suaugus galime sąmoningai dėti pastangas keisti savo mąstymą, išmokti reguliuoti savo emocijas ir pasitelkę atkaklumą daryti sau palankius elgesio sprendimus.

Diskusijos  apie šiuolaikinę PSICHOTERAPIJĄ ir PSICHOLOGIJĄ. Pagrindinės mintys ir  įžvalgos apie šiuolaikinės psichoterapijos aktualijas ir veiksmingus  metodus. Stebėkite  mus socialiniuose tinkluose: ► Facebook:  https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Instagram:  https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Svetainė:  http://www.zmogausinstitutas.lt/

Šioje skiltyje pateikiamos įvairios meditacinės praktikos.

Diskusijos  apie šiuolaikinę PSICHOTERAPIJĄ ir PSICHOLOGIJĄ. Pagrindinės mintys ir  įžvalgos apie šiuolaikinės psichoterapijos aktualijas ir veiksmingus  metodus. Stebėkite mus socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas/  ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/  ► Svetainė: http://www.zmogausinstitutas.lt/

Šioje skiltyje pateikiamos įvairios meditacinės praktikos.

Šioje skiltyje pateikiamos įvairios meditacinės praktikos.

Šioje skiltyje pateikiamos įvairios meditacinės praktikos.

Diskusijos apie šiuolaikinę PSICHOTERAPIJĄ ir PSICHOLOGIJĄ. Pagrindinės mintys ir įžvalgos apie šiuolaikinės psichoterapijos aktualijas ir veiksmingus metodus.  Stebėkite mus socialiniuose tinkluose: ► Facebook: https://www.facebook.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Instagram: https://www.instagram.com/zmogauspsichologijosinstitutas/ ► Svetainė: http://www.zmogausinstitutas.lt/