Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kaimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcelijus Martinaitis. „Mes gyvenome“. Šioje knygoje daugiausia pasakojama apie vaikystę ir paauglystę („tai buvo metas, kai aš pats kūriau save“), baigiama ten, kur prasideda viešas poeto gyvenimas. Prisimenanti sąmonė atkuria kimo vaiko aplinką, žmones, papročius, įvykius, jo potyrius, kreipusius kūrybos ir miesto pusėn. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marcel Proust. Esė „Apie skaitymą“. Vertė Vytautas Bikulčius, išleido leidykla „Hubris“.Šioje esė vienas žymiausių visų laikų rašytojų apmąsto, kodėl mes skaitome. Prousto išvada – kitaip nei bet kas kitas, skaitymas gali tapti postūmiu savarankiškam dvasiniam gyvenimui. Knygos ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimantas Kmita. „Ugnies giesmės. Tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Monografija, skirta vienam ryškiausių XX a. lietuvių poetų. Rimantas Kmita siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas; ir galbūt – kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Tove Ditlevsen. „Kopenhagos trilogija“. Vertė Aurelija Bivainytė, išleido leidykla „Tyto alba”.Tovė Ditlevsen tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – tai įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė. (S)

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Migelis de Servantesas. „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“. Vertė Valdas Petrauskas, Išleido leidykla „Alma littera“.Migelio de Servanteso „Don Kichotas“ – vienas iš kertinių ne tik pasaulio literatūros, bet ir filosofijos tekstų. Šmaikšti riterinių romanų parodija liudija neišsemiamą žmogiškosios fantazijos jėgą, galinčią vesti į nematomus tolius, į stebuklingus ir nepaprastus pasaulius. Tai knyga svajotojui, nebijančiam pasinerti į neatrastas sąmonės gelmes, iš kurių gimsta iliuzijos ir stebuklai. Knygos ištraukas skaito aktorius Linas Lukošius.

Rasa Aškinytė. „Žmogus, kuriam nieko nereikėjo“. Išleido leidykla „Vaga“.Į žmonių santykių kasdienybę čia žvelgiama be sentimentų, bet skvarbiu, analitiniu žvilgsniu. Tai daroma ne moksliškai , o literatūriškai žaismingai. Su kandžia (bet nepikta, veikiau linksma) ironija bandoma kvestionuoti kiekvieną įprastinį santykių judesį, kiekvieną veiksmą ir atoveiksmį – per paradoksus ir šypseną norima parodyti, kad viskas yra ne taip, kaip paviršutiniškai atrodo. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Simone de Beauvoir. „Palaužta moteris“. Vertė Jonė Ramunytė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Šią knygą sudaro trys istorijos: „Diskrecijos amžius", „Monologas" ir „Palaužta moteris". Jos intymios kaip susitikimas tête-à-tête. Pavergiančios gyvenimiška išmintimi. Atskleidžiančios, ką geriausio geba legendinės rašytojos plunksna. Jų herojės aiškiai suvokia viena – laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Susipažinimas su žilagalviu senuku“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Susipažinimas su žilagalviu senuku“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Novelę „Vieniša sodyba“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivio novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Noveles „Ratu palei ežerus“ ir „Nesmagu, kad liekat vienas“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Keleivių novelės“. Išleido leidykla „Vaga“.Juozas Aputis, esmingai modernizuodamas lietuvių novelę ir apysaką, prisidėjo prie šių žanrų atgimimo ir suklestėjimo. Priklausydamas sovietmečio „tyliųjų modernistų“ kartai, literatūrai jis siekė grąžinti estetinę vertę ir pasakyti kuo daugiau tiesos apie žmogų ir istorinį laiką. Autoriui rūpi atmintis, sąžinė, gerumas, atlaidumas, meilė, atradimų džiaugsmas, praradimų gėla ir subtilus žodžio menas.Noveles „Šventinė kelionė gelžkeliu į kurortą“ ir „Šūvis po Mazaryno ąžuolu“ skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Frederic Beigbeder. „Meilė trunka trejus metus“. Vertė Akvilė Melkūnaitė, išleido leidykla „Tyto alba“.Lietuvių kalba 2002 m. pasirodęs romanas „Meilė trunka trejus metus“ iškart tapo perkamiausia knyga, o knygos pavadinimas – visuomenėje tvirtai įsišaknijusia kliše. Saldaus pralaimėjimo istorija, pažįstama kiekvienam skaitytojui, verčia sielvartauti ir ginčytis, juoktis, susidūrus su pažįstamomis situacijomis ir... toliau tikėti amžina meile. Knygos ištraukas skaito aktorius Vaidotas Martinaitis.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“.Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Jurga Ivanauskaitė. „Pakalnučių metai“.Išleido leidykla „Tyto alba“.Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės knyga „Pakalnučių metai“ – tai kultinis devintojo dešimtmečio alternatyvaus jaunimo tekstas, sudrumstęs ramius literatūros vandenis, ir iki šiol nepranoktas debiutas. Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Ieva Vaitkevičiūtė. „Je t’aime... moi non plus“.Tai jautrus pasakojimas apie krizinį nėštumą ir jaunos moters pasirinkimą šiandieniniame pasaulyje. Ieva Vaitkevičiūtė yra viena šių metų literatūros festivalio „Literatūrinės slinktys“ autorių. Minėtasis festivalis pastebi pradedančiuosius rašytojus ir dailininkus. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė. (S)

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Icchokas Rudaševskis. „Vilniaus geto dienoraštis“. Vertė Mindaugas Kvietkauskas, Išleido Lietuvos žydų bendruomenė. Icchokas Rudaševskis – talentingas žydų paauglys, rašęs dienoraštį Vilniaus gete. Šis dienoraštis – neįkainojamas Holokausto atminties šaltinis – šiandien žinomas visame pasaulyje, tačiau lietuvių kalba išleistas tik 2018 metais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Kipras Mašidlauskas, Aurelijus Pocius, Digna Kilionytė, Deividas Batavičius, Domantas Starkauskas, Evelina Juškevičiūtė, Alvydė Pikturnaitė ir Justas Žilinskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Vertė Ieva Venskevičiūtė, Išleido leidykla „Alma littera“. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Meistriškai išausto pasakojimo gijos sklandžiai nuveda nuo žmogaus prie medžio, netikėtomis sąsajomis nuvingiuoja prie kito asmens, kad per jį papasakotų dar vieno medžio istoriją – nuo šaknų iki pat viršūnės ir vėl atgal iki sėklos. Romanas apdovanotas prestižine Pulitzerio premija, Amerikos literatūros didžiuoju prizu Prancūzijoje ir tapo „New York Times" bestseleriu. Knygos ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Vaiva Rykštaitė. „Mėlynas namas Havajuose“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas motinos liūdesio ir kultūrinio atradimo fonas, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Vaiva Rykštaitė. „Mėlynas namas Havajuose“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Naujausia Vaivos Rykštaitės knyga – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą pogimdyminės depresijos. Havajų sala romane skleidžiasi kaip egzotiškas motinos liūdesio ir kultūrinio atradimo fonas, o pats namas – kaip savasties archetipas, simbolizuojantis sielos buveinę, taigi mus pačius. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Bendoriūtė.

Denis Johnson. „Jėzaus sūnus“. Vertė Marius Burokas, išleido leidykla „Rara“.Tai transcendencijos, absurdo ir sielvarto kupinos istorijos apie haliucinacijas ir triumfus, apie klystkelius ir gyvenimo kelio paieškas. Visa tai pasakoja jaunas, tik pravarde įvardijamas vyras, kurio kvaišalų užtemdytą protą sykiu kartais keistai praskaidrina alkoholis ir heroinas.Apsakymą „Skubioji pagalba“ skaito aktorius Simonas Mozūra. (S)

Denis Johnson. „Jėzaus sūnus“. Vertė Marius Burokas, išleido leidykla „Rara“.Tai transcendencijos, absurdo ir sielvarto kupinos istorijos apie haliucinacijas ir triumfus, apie klystkelius ir gyvenimo kelio paieškas. Visa tai pasakoja jaunas, tik pravarde įvardijamas vyras, kurio kvaišalų užtemdytą protą sykiu kartais keistai praskaidrina alkoholis ir heroinas. Apsakymą „Beverlio namai“ skaito aktorius Simonas Mozūra. (S)

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Rimantas Kmita. „Remyga“. Išleido leidykla „Odilė“. Tai romanas apie Sąjūdžio pradžią. Bet ne kronika, o menininko akimis parodytas santvarkų pasikeitimo sukeltos sumaišties šalyje, mieste ir žmonių mintyse paveikslas. Apie Remygą. Žmogų, bandantį susivokti, kas jis yra ir kaip jam elgtis, kai griūva viskas, kas jam buvo suprantama ir pažįstama, apgraibomis ieškantį savo šaknų tamsoje. Knygos ištraukas skaito autorius.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Herman Hesse. „Stepių vilkas“. Vertė Gražina Mažeikaitė-Sajienė, Išleido leidykla „Alma littera“.Haris Haleris – liūdnas ir vienišas intelektualas, klaidžiojantis po didelio miesto džiungles. Neigdamas visa, iš ko susideda paprasta žmogiška laimė, ir nepritapdamas prie visuomenės normų, jis save laiko stepių vilku. Tačiau tai vilkas žmogaus veidu: laukinis, draskomas instinktų, ir kartu – itin jautrus žmogus, apdovanotas giliu protu ir subtilumu. Haris kovoja, siekdamas sutaikyti savyje laukinį vilką ir racionalų žmogų. Ir kai ši kova jau atrodo pralaimėta, jo gyvenimas netikėtai pasikeičia. Knygos ištraukas skaito aktorius Romualdas Ramanauskas.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas turėjo įtakos sprendimams dėl santuokos sudarymo, skyrybų ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Svetlana Aleksijevič. „Černobylio malda“. Vertė Alma Lapinskienė, Išleido leidykla „Alma littera“.„Černobylio malda" – knyga ne tik apie pačią atominės elektrinės katastrofą, bet ir apie tai, ko mes net neįsivaizdavome, – kaip gyventi žemėje po jos. Avarijos likviduotojų, gaisrininkų, kariškių ir jų artimųjų, paprastų žmonių ir pareigūnų, o skaudžiausia – vaikų akimis atskleidžiamas visas sistemos suluošintų žmonių gyvenimo ir likimo tragizmas. Knygos ištraukas skaito aktorė Judita Urnikytė.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jon Fosse. „Vaizdai iš vaikystės“. Vertė Justė Nepaitė, Išleido leidykla „Aukso žuvys“.„Vaizduose iš vaikystės“ žodiniu minimalizmu, vengiant faktų ir bravūros, kuriamos tapybiškos scenos, kuriose autorius į vieną supina skausmingas ir juokingas vaikystės patirtis. Skaitytojas pasineria į Strandebarmo, kuriame rašytojas užaugo, kraštovaizdį su jo fjordais ir kalnais, avimis ir ūkiais, maldos namais ir jaunimo klubais. Vaikystės tyrumą persmelkia pirmas suvokimas, kad egzistuoja mirtis. Junas Fosė šiais metais apdovanotas literatūros Nobelio premija. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Vertė Aušra Gudavičiūtė, Išleido leidykla „baltos lankos“.Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Vertė Aušra Gudavičiūtė, Išleido leidykla „baltos lankos“.Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Vertė Aušra Gudavičiūtė, Išleido leidykla „baltos lankos“.Olandijos kaime, reformatų tikėjimą išpažįstančių ūkininkų šeimoje, kurioje švaistymas ir lengvabūdiškumas prilyginamas nuodėmei, auganti dešimtmetė Jopė klaidžioja niekieno žemėje tarp vaikystės ir suaugusiųjų gyvenimo ir pasaulį patiria savitu būdu: oda jusdama nuo šaltų žiemų apsaugantį karvių tešmenų tepalą, šūkaudama raudonio žodžius, kurių nerasi Biblijoje, su broliais ir seserimi padėdama atlikti ūkio darbus. Kai likus kelioms dienoms iki Kalėdų šeimą sukrečia siaubinga netektis, kiekvienas ją išgyvena savaip. Sielvarto surakinti tėvas ir motina nepastebi, kaip trys vaikai pamažu išklysta iš vėžių. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Antano Vienuolio apsakymas „Vėlinių vakarą“. Išleido leidykla „Vaga“, skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Danutė Kalinauskaitė. „Baltieji prieš juoduosius“. Išleido leidykla „Tyto alba“.„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Danutė Kalinauskaitė. „Baltieji prieš juoduosius“. Išleido leidykla „Tyto alba“.„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų. Knygos ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Antanas Škėma. „Balta drobulė“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Tai vienas svarbiausių lietuvių moderniosios klasikos tekstų. Antanas Garšva dirba liftininku viename didžiausių Niujorko viešbučių. Jį slegia uniforma, bukinantis darbas, vienatvė, kamuoja egzistenciniai klausimai, kūrybinės kančios ir, regis, jis tuoj, tuoj išprotės. „Baltoje drobulėje“ nėra aiškios intrigos, vientiso pasakojimo, chronologijos, tai - pasąmonės srautas, įtraukiantis skaitytoją į Garšvos apmąstymus, įvykius, nutinkančius čia ir dabar, ir praeities atsiminimus. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Svobonas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Andris Kalnozols. „Mane vadina Kalendorium“. Vertė Laimantas Jonušys, išleido leidykla „Odilė“.Tai unikalus naujausios latvių literatūros tekstas, kuris, pasirodęs Latvijoje 2020 m., iš karto tapo kultiniu, dideliais tiražais leidžiamu, ekranizuojamu ir inscenizuojamu kūriniu. Kalnozolas pasakoja nedidelio miestelio „mažo žmogaus“ istoriją, perteikia ją psichikos sutrikimą ir kartu fenomenalią atmintį turinčio, niekur nedirbančio veikėjo Oskaro, praminto Kalendoriumi, žvilgsniu. Jaunas vyras negali bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, todėl, vietos kunigo paskatintas, pradeda rašyti dienoraštį. Rašo jį vaikiškai naiviai, bet kartu pateikia netikėtų įžvalgų, skvarbiai atveria paradoksalią dabarties tikrovę ir paprastų žmonių sielos grožį. Knygos ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Susanna Tamaro. „Eik, kur liepia širdis“. Vertė Algimantas Gudaitis, Išleido leidykla „Vaga“.Ši skaitomiausios italų rašytojos knyga – tai senelės laiškas dukraitei, autoįvykyje žuvusios (ar nusižudžiusios) dukters dukteriai. Moteris ją pasiėmė auginti pas save, bet jiedvi ne itin suprato viena kitą, ir mergaitė išvažiavo į Ameriką. Senelė – našlė, gyvena vieniša ir kasdien skiria laiko laiškui, kuriame atskleidžia visą spalvingą savo praeitį. Knygos ištraukas skaito aktorė Rūta Staliliūnaitė.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 Metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 Metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Valdemaras Klumbys, Tomas Vaiseta. „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“. Išleido leidykla „baltos lankos“.Klumbys ir Vaiseta, remdamiesi spauda, dienoraščiais, atsiminimais, archyvais ir interviu, nagrinėja seksualumo kultūrą sovietų Lietuvoje trimis pjūviais: per viešai publikuotus vaizdus, lytinio švietimo ir seksualinės tematikos tekstus ir visuomenės elgseną. Jie teigia, kad sovietmečiu valdė meilės diktatūra, kuriai pavyko nuslopinti prasidėjusią seksualinę kultūros revoliuciją, bet tuomet ši virto seksualiniu pilietiniu karu. Tai turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, ir skaitytojų išrinkta geriausia 2022 Metų knyga publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. (S)

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Virginia Woolf. „Į švyturį“. Išleido leidykla Versus Aureus. Vertė Milda Keršienė - Dyke. Romanas „Į švyturį“, laikomas modernizmo klasikos šedevru, pasakoja apie gausią Ramzių šeimą ir jų svečius vasarnamyje saloje prie Škotijos krantų. Tai daugiasluoksnė žmonių santykių drama, aprėpianti lūkesčius ir nusivylimus, tėvų ir vaikų, moterų ir vyrų santykius, žmogaus akistatą su gamta ir visuomene. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį. Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Lina Simutytė. „Miesto šventė“. Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais. Apsakymą „Vanduo yra veidmainis“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais.Apsakymą „Vanduo yra veidmainis“ skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Lina Simutytė. „Miesto šventė“. Knygą išleido leidykla „Kauko laiptai“.„Miesto šventė" - pirmasis jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinys. Autorės pasakojimo stilius traukia gilyn ir prikausto dėmesį nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje „Miesto šventė" nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius, parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika - su vaizdingais palyginimais.Apsakymą „Miesto šventė“ skaito aktorė Aldona Vilutytė. (S)

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Czesław Miłosz. „Isos slėnis“. Knygą vertė Algis Kalėda, išleido Pasaulio lietuvių centras.„Isos slėnis“ – poetiškiausia Czeslawo Miloszo knyga, kurioje kaip poemoje persipina tylia paslaptimi švytinti realybė ir vaikystės pasaulio atradimai – nuo gamtos grožio iki žmogaus dvasinio dosnumo. Pasakojimas apie savo laiką, savo amžininkus ir jų likimus, savo gimtinę „Isos slėnyje“ netikėtai įgauna jaukaus universalumo. Atidus, išsaugojęs moralines ir estetines vertes, skaitytojas šioje knygoje įžvelgs patvirtinimą, kad ilgesiu tampanti praeitis yra veiksmingesnė už darbartį. Knygos ištraukas skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Pjesė „Taksi nr. 5“ 2009 metais festivalio „Versmė“ išrinkta geriausia kalbos taisyklingumo ir stilingumo požiūriu. Tai vyro ir žmonos dialogas apie pasaulį, tiksliau, drastišką to pasaulio skilimą, gyvenimo prasmės bei ramybės, tapatybės paieškas, realizuojamas namo, kuriame kiekvienas daiktas turėjo savo vietą, griovimu. Vaidina aktoriai Olita Dautartaitė ir Regimantas Adomaitis, pjesę laidai adaptavo Inga Tamulevičienė.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Herta Müller. „Amo sūpuoklės“. Knygą vertė Antanas Gailius, išleido leidykla „Versus Aureus“.Lageris – marga žmonių minia, trokštanti meilės ir duonos, šilumos ir poilsio, siekianti būti graži ir madinga, mokanti linksmintis ir ištverti, žudyti ir atleisti, galinti šokti ir nukirpti gyvenimo siūlą. Tokios mintys sukirba galvoje, veidu nuslysta šypsena ar nenorom prasiveržia juokas su Leo gyvenant barake, vartantis ant narų, slapčiomis kniaukiant viltį – anglių gabalus – ir mainant ją į dar vieną dieną. Knygos ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“.Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį. Romano ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Undinė Radzevičiūtė. „Kraujas mėlynas“.Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kraujo spalva pasikeičia dėl to, kad nuolat valgant iš sidabrinių indų į jį patenka sidabro dalelių. O kai tos dalelės šeimos kraują veikia kelis šimtmečius iš eilės, kraujas tampa lyg užnuodytas. Ir tie nuodai sukelia žmogaus ambicijas. Dažnai tai nepavojinga, bet jei susiklosto palankios aplinkybės ambicijoms didėti, galima pasiekti ribą, kai jos ima naikinti viską aplinkui. Net patį ambicijų turėtoją. Ir veda ir jį, o ypač tuos, kurie su juo, į mirtį. Romano ištraukas skaito aktorė Lina Budzeikaitė.

Gintaras Beresnevičius. „Pabėgęs dvaras“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai originali knyga, kurioje keistos istorijos, netikėtos įžvalgos ir žaismė nenustelbia autoriaus susimąstymo ir aforistiškos išminties. Knyga tarytum prikelia iš muziejinio snaudulio dvasinę praeities kultūrą, o per ironiškąjį buvusių papročių veidrodį skatina kitaip pasižiūrėti į mūsų kasdienybę. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis. su knyga Gintaras Beresnevičius. „Pabėgęs dvaras“. 2 d. Skaito Saulius Sipaitis.

Gintaras Beresnevičius. „Pabėgęs dvaras“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Tai originali knyga, kurioje keistos istorijos, netikėtos įžvalgos ir žaismė nenustelbia autoriaus susimąstymo ir aforistiškos išminties. Knyga tarytum prikelia iš muziejinio snaudulio dvasinę praeities kultūrą, o per ironiškąjį buvusių papročių veidrodį skatina kitaip pasižiūrėti į mūsų kasdienybę. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Džeromo Deivido Selindžerio romanas „Rugiuose prie bedugnės“. Vertė Povilas Gasiulis, išleido leidykla „Alma littera“.Paauglių ir jaunimo biblija tapęs kūrinys, visiškai atsparus laiko ir kartų pokyčiams. O pagrindinis jos veikėjas Holdenas Kolfildas tikras maištininkų simbolis ir laisvų sielų įkvėpėjas. Romane subtiliai vaizduojamas paauglio dvasinis pasaulis, jo individualistinis protestas prieš rutiną, taisykles, miesčionišką konformizmą 6 dešimtmečio Niujorke. Pagrindinis romano herojus turi savitą teisės ir dorovės sampratą, kalba autentiška savo laikmečio kalba, stovi atskirai nuo savosios civilizacijos, nors atvirai prieš ją ir nemaištauja. Stiliui būdingas liūdesio ir humoro junginys. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sigitas Parulskis „Mano tikėjimo iltys“. Išleido leidykla „Alma littera“. „Mano tikėjimo iltys“ – trumpų tekstų rinkinys. Rašytojas įdėmiai stebi mūsų gyvenimą, apmąsto įvairius visuomenės reiškinius ir, pasitelkdamas ironiją bei paradoksą, meistriškai pasakoja tragikomiškas istorijas, į kurias patenka herojai, įtartinai panašūs į mus. Rašytojas negaili savo personažų: kasdienėse situacijose juos užgriūva maginiai nutikimai ir negailestingai veriasi nuoga tiesa. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Antanas Šileika „Basakojis bingo pranešėjas“. Vertė Vitalijus Šarkovas, išleido leidykla „baltos lankos“.„Basakojis bingo pranešėjas“ – tai žaismingi ir atviri, ironiški ir jaudinantys lietuvių emigrantų sūnaus atsiminimai apie dvi jo tėvynes: gyvenimą Kanadoje ir nuolatinį grįžimą – mintimis ar fiziškai – į Lietuvą nuo XX a. septintojo dešimtmečio iki šių dienų.Savęs ieškantis paauglys Toronto priemiestyje, literatūrinį kelią pradedantis jaunuolis bohemiškame Paryžiuje, jau susiformavęs rašytojas, dėstytojas, už Lietuvos nepriklausomybę kovojantis žurnalistas – visi šie skirtingi autoriaus veidai atsiminimuose susilieja į vieną darnų paveikslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė „Akys chimeros“. Išleido leidykla „Vaga“. „Akys chimeros“ pasakoja apie tikrą įvykį vieną konkrečią dieną – 1939 m. liepos 25-ąją. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno prieplaukos į Gelgaudiškį garlaiviu „Klaipėda" išjuda jungtinė lenkų ir lietuvių kultūros atstovų grupė. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingo likimo rašytojų kompanija.Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė

Jurga Vilė „Nukritę iš mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Koks svaigus beprotiškas pasaulis, kur viskas įmanoma! Gimti su šviečiančia galva, lengvai virsti paukščiu, septynmyliais batais žengti per amžius, vandenyje įskaityti praeitį, išgirsti juoką iš ankstesnio gyvenimo. Ieškoti savęs ir rasti kitą... Visa tai ir daug daugiau nutinka didiesiems svajokliams Felicijai ir Oskarui. Jie atskirti šimtmečio, bet absoliuti Meilė ištrina bet kokias laiko ir erdvės ribas. Užsimerkime ir šokime kartu su jais iš Mėnulio! Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Michailas Šiškinas. „Laiškų knyga“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Vaga“.Romano „Laiškų knyga“ preliudija – saldūs pirmosios meilės atsiminimų trupiniai: vasarnamio lubų baltuma, juodos ievų uogos, žiogai, kimbantys prie suknelės, saulės paplotėliai ant grindų... Bet tai tik pradžių pradžia. Mylimųjų laiškuose sprogsta pasauliai, laiškais jie mėgina išplėšti prarastą jųdviejų laiką... Laiškai keliauja išardytais bėgiais, sudegintais tiltais, paskandintais laivais, pašautais arkliais, kritusiais lėktuvais. Knygos ištraukas skaito aktoriai Rasa Samuolytė ir Egidijus Stancikas.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Juozas Erlickas. „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt. Skaito ir dainuoja autorius.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knygą „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israelio Koheno knyga „Vilna“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943 m. JAV, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Koheno tikslas – uždokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14 a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorija vis dar gyva, pulsuojanti, pilna idėjų, svajonių ir planų.Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Tomo Vaisetos romanas „Ch.“ Išleido leidykla „baltos lankos“.Scenos darbininko Šarlio, šios knygos pagrindinio veikėjo ir pasakotojo, žodžiais tariant, tai romanas apie pirmąjį tikrą teatrą, nes jame vaidinama iki galo – iki mirties. Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas „Ch.“ provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečiama kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją „mažojo žmogaus“ idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolaño. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Roberto Bolano. „2666“. Vertė Alma Naujokaitienė, išleido leidykla „kitos knygos“.„2666“ yra geriausias rašytojo romanas. Jį sudaro penkios atskiros novelės, sujungtos į vieną, o visas jas sieja dvi temos: literatūra ir moterų žudynės Santa Terezos mieste, Meksikoje. Keturis literatūros profesorius, prancūzą Žaną Klodą Peltjė, italą Pjerą Morinį, ispaną Manuelį Espinosą ir britę Lizą Norton sieja susižavėjimas paslaptingojo vokiečių rašytojo Beno fon Arčimboldi kūryba. Jų bendrystė netrukus atveda prie absurdiškos, piligrimystę menančios kelionės į Santa Terezą, kur kažkas buvo matęs mįslingąjį rašytoją. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Akvilina Cicėnaitė. „Anglų kalbos žodynas“. Moteris ir jos vyras iškeliauja iš Sidnėjaus į Broken Hilį, vildamiesi, kad kelionė gali pataisyti viską – net tai, kas nepataisomai broken. Tačiau tai, kas jų laukia, yra kur kas daugiau nei tik fizinė kelionė per Australijos žemę – pirmiausia tai kelionė per fragmentais išnyrančią, prisiminimais blykstelinčią praeitį; per neišverčiamas migracijos ir gyvenimo svetur patirtis; per bendros kalbos ir bendrų namų paieškas; per savo ir kito atmintį. Šis romanas – tai bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti savo žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis.Knygą išleido leidykla „Alma littera“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Dalia Grinkevičiūtė. „Lietuviai prie Laptevų jūros. Atsiminimai“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Dalia Grinkevičiūtė yra parašiusi svarbiausius, geriausiai žinomus lietuviškosios tremties literatūros kūrinius. Tai memuariniai pasakojimai, pavadinti „Atsiminimais" ir „Lietuviai prie Laptevų jūros". Jie labiausiai vertinami dėl tikroviškų tremties vaizdų, išraiškingo įvykių traktavimo, didžiulio pirmosios publikacijos atgarsio sąjūdiškoje Lietuvoje ir dėl to, kad parašyti talentingo žmogaus, ypatingos asmenybės. D. Grinkevičiūtės kūryba remiasi jos pačios patirtimis, jausmais ir apmąstymais. Grinkevičių šeima su keturiolikmete Dalia buvo ištremta 1941 m. birželio keturioliktąją ir didžiąją dalį laiko kentėjo prie Laptevų jūros. Daliai leista grįžti į Lietuvą 1956 m.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Aldona Ruseckaitė. „EMMI“. Rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino laikas tolsta, bet jo asmenybė irprieštaringa biografija nepaliauja dominti ir kelti nuostabos. Šios knygosautorė žvelgia į klasiko gyvenimą – nuo kūdikystės iki paskutinio atodūsio– per santykį su keturiomis jam svarbiomis moterimis. Knygojeatveriamas jautrus rašytojo santykis su motina Magdalena, skaudžiaiišgyvenusia sūnaus santuoką. Čia atskleidžiamas ypatingas Vinco ir josesers Magdalenos – taip pat poetės – ryšys. Komplikuoti santykiai poetąsiejo su studente Emilija, po devynerių bendravimo metų tapusia jožmona, ir į sudėtingus trisdešimt dvejus Mykolaičių santuokos metusįsiterpusia kita profesoriaus studente – Irena, kuri įkvėpė brandų poetągražiausiems poezijos posmams ir teikė stiprybės sunkiausiomisvalandomis.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Romano ištraukas skaito aktorėAldona Bendoriūtė.

Jurgos Tumasonytės knyga „Undinės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Jurga Tumasonytė – savito estetinio skonio prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose jos pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.Apsakymą „Karalystė“ skaito autorė.

Jurgos Tumasonytės knyga „Undinės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Jurga Tumasonytė – savito estetinio skonio prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose jos pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.Apsakymą „Karalystė“ skaito autorė.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Romano ištraukas skaito autorius.

Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas „Kolūkio metraščiai" pasakoja apie margą kolūkio „Lenino keliu" pirmininko, socialistinio darbo didvyrio bei idėjinio komunisto Vytauto gyvenimą. Dar vaikystėje paveiktas komunistinės ideologijos, komjaunuolis Vytautas su šautuvu dalyvauja pokarinėje klasių kovoje. Nesirinkdamas priemonių savo tėviškėje jis steigia kolūkį ir netrukus tampa „amžinuoju" jo pirmininku. Romano ištraukas skaito autorius.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Vertė Vytenė Saunoriūtė, išleido leidykla „Aukso žuvysֹ“. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Kęstutis Navakas. „Du lagaminai sniego“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Kęstutis Navakas. „Du lagaminai sniego“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Du lagaminai sniego - tai tekstus siejanti metafora, kalbanti apie tai, ką gražaus su savimi nešamės ir ko tame nešuly nejučia nelieka: laiko, jaunystės, talento, meilės, žmonių, gyvybės. Kažko, kas pernelyg trapu. Skaito aktorius Tomas Ribaitis.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“. Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Meiro Shalevo romanas „Mėlynasis kalnas“.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Pristatome Meiro Shalevo romaną „Mėlynasis kalnas“.„Mėlynasis kalnas“ – epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai. Šis romanas – įtaigus ir meistriškas magiškojo realizmo pavyzdys, kuriame išsitrina ne tik tikrovės ir vaizduotės, bet ir laiko ribos. Fantazijos ir mito elementai įpinami į intriguojančias kaimo gyventojų istorijas, o jų gyvenimai susilieja į vieną bendrą likimą ir visos šalies istoriją.Meiras Shalevas – vienas žymiausių Izraelio autorių, pripažintas visame pasaulyje. Rašytojo kūriniai, išversti į daugiau nei 25 kalbas ir tapę bestseleriais Izraelyje ir užsienyje, pelnę gausybę kitų apdovanojimų ne tik gimtojoje šalyje, bet ir svetur.Knygą išleido leidykla „Sofoklis“, vertė Kristina Gudelytė-Lasman. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Šįvakar vėl atverčiame Gretos Dirmauskaitės romaną „pãžeme“. Išleido „Rašytojų sąjungos“ leidykla.Knygos „pãžeme“ ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Gretos Dirmauskaitės romanas „pãžeme“. Išleido „Rašytojų sąjungos“ leidykla.Tai pirmoji jaunosios kartos rašytojos knyga, laimėjusi pirmosios knygos konkursą, Metų knygos rinkimuose išrinkta geriausia 2021 metų prozos knyga suaugusiems.Knyga skiriama stebėtojams – tai galimybė virsti balandžiu ir nardant tarp miesto pastatų stebėti svetimus gyvenimus, susivejančius ir išsivejančius tarsi siūlų kamuolys. Jų lietimosi taškas – kartais lengvas stuktelėjimas petimi prasilenkiant gatvėje, netikėtai sutiktas atidus žvilgsnis ar nugirstas iš pažiūros nereikšmingas žodis. Kaip visa tai paveikia tolimesnes susikirtusių gyvenimų trajektorijas?Knygos „pãžeme“ ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Francis Scott Fitzgerald. „Didysis Getsbis“. Vertė Gražina Zolubienė. Išleido leidykla „Obuolys“.I pasaulinio karo veteranas iš vidurio vakarų Nikas Karavėjus persikelia į Long Ailandą, nuvorišų pamėgtą rajoną. Šalia gyvena paslaptingas, bet nepaprastai žavingas trisdešimtmetis Džėjus Getsbis, visoje apylinkėje pagarsėjęs turtais ir pasakiškais vakarėliais. Tai, ką jis pasakoja apie save, kelia rimtų abejonių. Akivaizdu tik viena – Getsbis myli žavingąją Deizę Bjukenen, kurios prašmatni vila stovi kitapus įlankos. Kadaise Deizė, mergina iš turtingos šeimos, pažadėjo laukti į karą išvykstančio vargšo kareivio Džėjaus, bet ištekėjo už turtuolio atleto Tomo Bjukeneno. Sugrįžęs namo ir sukaupęs turtus Getsbis pasišauna bet kokia kaina ją susigrąžinti.Romano ištraukas skaito aktorius Marius Mačiulis.

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. Romano ištraukas skaito autorius.

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. 2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.Romano ištraukas skaito autorius.

Giedra Radvilavičiūtė. „Suplanuotos akimirkos“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. Ištraukas skaito aktorė Airida Gintautaitė.

Giedra Radvilavičiūtė. „Suplanuotos akimirkos“. Išleido leidykla „Baltos lankos“.Giedros Radvilavičiūtės tekstuose taupūs ir taiklūs žodžiai gyvenimo kasdienybę paverčia nekasdienišku išgyvenimu. Tariamai nereikšmingi buities ar daiktų gyvenimo elementai sužėri subtilia, iki tol neregėta šviesa; nesėkmių keliama desperacija, pagauta ironiško žvilgsnio, virsta medžiaga literatūriniam laimėjimui.Numarinto siužeto vėlė šiose esė įgyja savitą gyvastį, ir šie tekstai tampa įspūdingais, originaliais kūriniais, neretai tvyrančiais ties dienoraščio arba laiško ir novelės riba.Skaito aktorė Airida Gintautaitė.

Andrus Kivirahk. „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andrus Kivirahk. „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andrus Kivirähk. „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andruso Kivirähko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“, vertė Agnė Bernotaitė.Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Andruso Kivirähko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“.Išleido leidykla „Aukso žuvys“, vertė Agnė Bernotaitė.Kadaise žmonės, gyvatės ir lokiai gyveno kaip broliai, į mūšį jota vilkams ant nugarų, o dešimčiai tūkstančių vyrų gyvate sušnypštus, nubusdavo Šiaurės Slibinas, kuriam padedant nugalabyti visi priešai. Tačiau senasis pasaulis pamažu užsiveria, grimzta vis giliau su savo paslaptimis. Estų pasakų, permainingos istorijos ir kritikos naiviajai pagonybei bei krikščionybei įkvėptas romanas stulbina fantasmagoriškais siužeto posūkiais ir it Livonijos ordino žygiai kruvinu humoru – ne veltui pelnęs skaitytojų simpatijas Estijoje ir Vakarų Europoje bei lyginamas su J. R. R. Tolkieno, Marko Twaino ir Terry Pratchetto kūryba. Tai vienas įdomiausių ir kontraversiškiausių estų šiuolaikinės literatūros kūrinių.Skaito aktorius Jokūbas Bareikis.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“ Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Pristatome Giedrės Kaukaitės atsiminimų knygą „Mano Eldoradas. ...apie aną ir šį laiką...“.Kai 2013-aisiais iškeliavo mano Žebriūnas, visus metus sodinau ant kapo gėles, kaip močiutė kadaise buvo išmokiusi, o kai atsirado kryžius ir akmenų danga, tarsi kažkas atkirto mane nuo to ryšio. Atsigavau panirusi į prisiminimus – į prabėgusius metus. Gavau dovanų naują kūrybinį azartą, ne menkesnį už sceną ir pedagoginį darbą. Dainavimas scenoje buvo mano profesija, o rašymas – dovana. Esu tokia laiminga, kad net neįsivaizduojate – tarsi namie lauktų ne tik atgiję mylimi artimieji, bet ir įstabiausia sutiktų asmenybių draugija: režisieriai Juozas Miltinis, Vlada Mikštaitė, dirigentas Jonas Aleksa, bendrakursė Nijolė Ambrazaitytė, kompozitorius Antanas Rekašius, mano teta Ona Žoulienė, dievdirbys Lionginas Šepka, rašytojai Ričardas Gavelis, Juozas Erlickas ir daug kitų, dabar jau mano užrašuose apsigyvenusių“, – savo knygoje „Mano Eldoradas“ rašo garsi dainininkė, pedagogė, profesorė Giedrė Kaukaitė.Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Alejandro Zambra. „Čilės poetas“. Vertė Aistė Kučinskienė, išleido leidykla „Rara“.Šiame romane vienas žymiausių Čilės rašytojų Alejandro Zambra pasitelkdamas keturis itin tikrovei artimus veikėjus švelniai, komiškai, bet ir su aistra nagrinėja kartų skirtumus, šiuolaikinio vyriškumo ir tėvystės labirintus, nenuspėjamus momentus, sudaužančius ar, priešingai, sujungiančius poras, stebuklingą skaitymo ir rašymo patirtį. „Čilės poetas“ – romanas apie neįprastų formų šeimas, į vienį jungiamas meilės ir žmonių, ieškančių pritapimo, grožio, tiesos ir prasmės.Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas. (S)

Eglė Frank. „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“. Skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“. Skaito Lina Pavalkytė.

Eglė Frank. „Mirę irgi šoka“. Knygą išleido leidykla „kitos knygos“.Knyga apie moterį su daugybe veidų: tvarkinga žmona ir motina, kitos moters meilužė, beprotė už sienos, keistuolė, vaikštanti į svetimų žmonių laidotuves... Civilizacija ją prijaukina, bet lanko keisti sapnai ir vizijos. Atsidavusi erosui ir per neįprastus poelgius ji priartėja prie pavojingos ribos. Mirtis visada šalia. Gyvenimas – kita mirties pusė.Ištraukas skaito Lina Pavalkytė.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Vertė Augustė Čebelytė-Matulevičienė, išleido leidykla „Sofoklis“.Gvatemala, 1954-ieji. Prezidentas Chakobas Arbensas šalyje siekia įvesti demokratiją ir modernizuoti valstybę pakeldamas vietinių, kurių dauguma neturi žemės ar galimybės įgyti išsilavinimo, gyvenimo kokybę. JAV kompanija „United Fruit“, pajutusi planuojamų reformų keliamą grėsmę verslui, ima spausti Vašingtoną pasirūpinti, kad Gvatemalos prezidentas būtų pašalintas. Mario Vargas Llosa – vienas ryškiausių ir svarbiausių Lotynų Amerikos rašytojų, pripažintas visame pasaulyje. Politikas, žurnalistas, literatūros kritikas. 2010 m. pelnė Nobelio literatūros premiją. Romano ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Romano ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Aneta Anra. „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“. Išleido leidykla „Odilė“.Ši jaunosios kartos rašytojos Anetos Anros knyga pagrįsta Holokaustą patyrusių žmonių, žydų gelbėtojų pasakojimais. Čia pateikiami jaudinantys autorės pokalbiai su Kauno gete ir Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusia Judit (Dita) Zupavičiene-Sperlingiene, Vilniaus žydų gelbėtojų Strużanowskių šeima, pasakojama apie Kauno geto fotografo Cvi Kadušino (George Kaddish), Vilniaus žydų gelbėtojos Aleksandros Drzeweckos likimus. Dėmesys sutelkiamas į mergaitės ir jaunos moters karo metų išgyvenimus. Ištraukas skaito aktoriai Jolanta Dapkūnaitė ir Darius Gumauskas.

Jonas Mekas. „Proza“. Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Simonas Bernotas, Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jono Meko, rašytojo ir avangardinio kino kūrėjo, antrame „Raštų" tome publikuojama lietuviškai ir angliškai kurta jo proza. „Šią knygą perskaičiau jau daug kartų, ir ji man primena paties Jono ilgą dienoraštinį filmą. Filmą apie laiką ir akimirką. Apie čia ir dabar, ir visada“, - taip atsiliepia rinktinės sudarytojas, Jono Meko bičiulis Julius Ziz.Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Simonas Bernotas, Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Marina Stepnova. „Lazario Moterys“. Vertė Sigitas Parulskis, išleido leidykla „Tyto alba“.„Lazario moterys“ – knyga, pasakojanti dvidešimtojo amžiaus istoriją nuo jo pradžios iki mūsų dienų. Tai šeimos saga, kurios centre atsiduria pagrindinis veikėjas našlaitis Lazaris Lindtas, turintis neįtikėtinų gabumų fizikai bei chemijai. Lindtas, sovietinio mokslo šviesulys, tampa ir centrine trijų moterų likimų figūra. „Lazario moterys“ – tikras romanas, įrodantis, jog vis dar įmanoma aistringai, protingai ir originaliai pasakoti apie meilę, neapykantą, aistrą ir pasibjaurėjimą, apie istoriją, karą ir mokslą.Knygos ištraukas skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Bitė Vilimaitė. „Apsakymai apie Žemaitę“. Išleido leidykla „Vaga“.Bitė Vilimaitė – lakoniško kūrinio meistrė, sukūrusi savitą kondensuotos novelės modelį, kuriam liko ištikima. Vilimaitės novelė sutrumpinta iki kraštutinumo ir konstruojama iš nuotrupų, nuoskilų, pauzių, gražaus įvaizdžio blyksnio, intonacijos vingio. Ciklą „Apie Žemaitę“ Vilimaitė sukurpė iš nedidelės turėtos medžiagos, daugiausia autorės laiškų. Visų šių tekstų tikslas – ne parašyti biografinę apybraižą, bet sukurti Žemaitės meninį portretą. Vilimaitės metodai išjudina, suteikia gyvybės žinomam Žemaitės vaizdavimui, tuo pačius leidžia įvertinti jos svarbą.Knygos ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Curzio Malaparte. „Oda“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Curzio Malaparte. „Oda“. Tai tikroviška, kraupi Antrojo pasaulinio karo apokalipsės kronika, virstanti žmonijos egzistencijos alegorija. 1943-iųjų ruduo. Į Neapolį įžengia Sąjungininkai. Taip ilgai laukta laisvė, regis, turėtų prikelti bado ir skurdo nukamuotą miestą, tačiau žmonės priversti suvokti skaudžią tiesą – neapoliečiai tėra pralaimėtojai, ir su jais bus elgiamasi kaip su pralaimėtojais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Vertė Toma Gudelytė. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Vidas Morkūnas. „Pakeleivingų stotys“ – labai trumpų novelių ciklas. Išleido leidykla „Odilė“. Ištraukas skaito autorius.

Vidas Morkūnas. „Pakeleivingų stotys“ – labai trumpų novelių ciklas. Autorius per detales, per graudžius, komiškus, tragiškus ar iš pirmo žvilgsnio visai kasdieniškus nutikimus atveria skaitytojui žmogaus sielos erdves ir ankštumas. Gyvenimo istorijos, sutalpintos į kelias pastraipas, sodrūs žodžiais nutapyti vaizdai čia sugula į įspūdingą, kruopščiai sudėtą likimų mozaiką. Tai trečia Vido Morkūno prozos knyga. Išleido leidykla „Odilė“. Ištraukas skaito autorius.

Vanda Juknaitė. „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“. Išleido „Rašytojų sąjungos“ leidykla. Vanda Juknaitė – garsi lietuvių rašytoja, pedagogė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija. Dėl sunkios ligos tarp dangaus ir žemės atsidūrusiai knygos autorei kilo mintis pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Todėl tekste labai ryškus istorinio laiko naratyvas. Tačiau nejučia, pamažu tekstas virsta pastangomis susitaikyti su mirtimi. Pro kančios tamsą nelauktai prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė. Ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Kahlil Gibran. „Pranašas“. Kahlilis Gibranas – Libano poetas, filosofas ir menininkas. Parašė gana nemažai įvairių kūrinių, tačiau labiausiai žinomas jo „Pranašas“, išspausdintas 1923 metais ir išverstas į daugiau nei 50 kalbų. Tai filosofinių ir dvasinių apmąstymų rinkinys apie meilę ir vedybas, džiaugsmą ir liūdesį, protą ir aistrą, skausmą ir savęs pažinimą. Šis veikalas vis nepraranda savo žavesio, o jį iš naujo atranda jaunoji skaitytojų karta. Vertė Zita Edita Griniūnienė, išleido leidykla „Obuolys“. Ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Italo Calvino. „Markovaldas“. Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Rara“. Knygos ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Italo Calvino. „Markovaldas“. Legendinio italų prozininko Italo Calvino apsakymai, atspindintys ypatingą Italijos pokario sociopolitinį kontekstą, buvo sukurti šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau jie yra tokie pat aktualūs, reikšmingi ir šiandien. Apsakymų rinkinys „Markovaldas“ – tai dvidešimt šiltai, žavingai nuoširdžiai, su švelnia ironija papasakotų istorijų apie nepamirštamą veikėją, kuris, į pasaulį žvelgdamas unikaliai poetišku žvilgsniu, ieško gražesnio gyvenimo – spalvingo, gyvo, pripildyto fantastikos trupinių, praturtinančių kasdienybę.Vertė Toma Gudelytė, išleido leidykla „Rara“. Knygos ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Rimanto Kmitos monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“. Autorius siekia ne aprašyti, bet suprasti poetą. Suprasti, kodėl jo gyvenimas buvo toks – aštrus, konfliktiškas, maištingas, galbūt – suprasti, kokios buvo Sigito Gedos viduje kunkuliavusių gaivalų priežastys ir ištakos. Todėl ši knyga iš dalies – ir apie tą kainą, kurią už kūrybą sutiko mokėti poetas, o kartu ją mokėjo ir jo artimieji. Ir apie tą laiką, kuriame klestėjo Sigito Gedos poezija, apie santvarkų kaitą, apie vaikystę ir senatvę, apie gyvenimą, kuris buvo kaip nuolatinė kova ir niekad negęstanti ugnis.Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee. „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee „Lėtas žmogus“. Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Johnas Maxwellas Coetzee – iš Pietų Afrikos kilęs rašytojas, dažnai lyginamas su Kafka, Nabokovu ir Conradu. Coetzee rašo apie ribinėse situacijose atsidūrusį žmogų, apie moralinio apsisprendimo svarbą ir sunkumą. Romano „Lėtas žmogus“ pagrindinį veikėją, vienišą fotografą ir archyvarą Polą Reimentą, važiuojantį dviračiu partrenkia automobilis ir Polas netenka kojos. Tolesnis romano veiksmas – Polo bandymas susitaikyti su ta netektimi. Vyras pasisamdo kroatę imigrantę, ją įsimyli ir, trokšdamas pabėgti nuo vienatvės, imasi globoti jos vaikus, įsivelia į visas triukšmingos, gyvybingos šeimos problemas.Vertė Irena Daugirdaitė, išleido leidykla „Metodika“. Knygos ištraukas skaito aktorius Ridas Žirgulis.

Apsakymas „Kolekcionierius“ pasakoja apie žmogų, kuris nuobodžiauja slaugydamas ligonį. Norėdamas prasiblaškyti jis skaito laikraštį bei aptinka skelbimą apie parduodamus saulėlydžius. Susidomėjęs skelbimu jis sužino istoriją apie vyrą, kuris išmoko „sugauti“ saulėlydžius ir užkonservuoti juos skardinėse. Kolekcionierius sukaupė milžinišką saulėlydžių kolekciją, tačiau mirė nespėjęs jos perleisti kitiems.Išleido leidykla „Tyto alba“, skaito autorius.

Norbertas Černiauskas „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“, ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Norbertas Černiauskas. „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“.Išleido leidykla „Aukso žuvys“, ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Kokia bus vasara?Išleido leidykla „Aukso žuvys“, ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nobelio literatūros premijos laureatės Toni Morrison romanas „Mylima“. Vertė Lilija Vanagienė, išleido „Vagos“ leidykla.Romanas „Mylima“ – vienas ryškiausių kūrinių amerikiečių literatūroje, išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų, pagal jį sukurtas to paties pavadinimo filmas.Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Tadeuszas Konwickis. „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeuszas Konwickis. „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeuszas Konwickis „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Tadeuszas Konwickis. „Baina“. Išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

„Baina“ – populiariausias Pavilnyje užaugusio lenkų rašytojo Tadeuszo Konwickio romanas, nukeliantis mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį.Knygą išleido leidykla „Odilė“. Vertė Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Vytautas Anužis, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Jonas Braškys (jaunesnysis).Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Jonas Braškys (jaunesnysis).Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Vytautas Anužis, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys (jaunesnysis).Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Liubomiras Laucevičius, Jonas Braškys. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Giedrius Arbačiauskas, Arūnas Sakalauskas, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius. Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Ramūnas Abukevičius, Vytautas Anužis, Giedrius Arbačiauskas, Jonas Braškys, Neringa Bulotaitė, Liubomiras Laucevičius.Įrašyta 2018 m.

Vaidybinis serialas, sukurtas Grigorijaus Kanovičiaus knygos „Miestelio romansas“ motyvais. Knygą išleido leidykla „Tyto alba“.„Miestelio romansas“ – autentiškų prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920–1941 metų istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus.Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė, garso režisierė Sonata Barčytė Jadevičienė. Vaidina aktoriai Vytautas Rumšas, Aldona Janušauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Giedrius Arbačiauskas, Ramūnas Abukevičius, Vytautas Anužis, Neringa Bulotaitė. Įrašyta 2018 m.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Jurgis Kunčinas. „Tūla“. Išleido „Lietuvos rašytojų sąjungos“ leidykla. Romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų susiklostė geriausias J. Kunčino romanas. Romano ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygos ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Aurimas Švedas. „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“. Knygoje atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai.Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė ir skaitovas Paulius Šironas.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Delia Owens. „Ten, kur gieda vėžiai“. Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Laukinių Afrikos gyvūnų tyrinėtojos septyniasdešimtmetės Delios Owens literatūrinis debiutas „Ten, kur gieda vėžiai" tapo pasauline knygų leidybos sensacija. Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.Knygą išleido „BALTO“ leidybos namai. Vertė Anita Kapočiūtė ir Vidas Morkūnas. Ištraukas skaito aktorė Inga Šalkauskaitė.

Saulius Šaltenis. „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Romano ištrauką skaito autorius.

Saulius Šaltenis. „Geležiniai gyvatės kiaušiniai“. Išleido leidykla „Tyto alba“. Ar įmanoma kitaip, naujai papasakoti apie sausio 13-ąją? Apie idealią meilę? Jei rašytojas sumano kažką netikėta – taip. Saulius Šaltenis lūžio ir sumaišties metą regi ne dalyvio, bet stebėtojo akimis. Į prosenelio Antonio gimtinę grįžusi Jaelė Gvadelupė sužeidžiama ne tik kulkomis. Iš geležinių gyvatės kiaušinių išsiritę agresija, prievarta, godulys ją stulbina, bet mergina stebėtinai atspari. Į budelio – aukos priešstatas ji gali pažvelgti svetimšalės akimis. Romano ištraukas skaito autorius.

Jane Jacobs. „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas“. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Drąsus klausimas keliamas revoliuciją sukėlusioje ir klasika tapusioje Jane Jacobs knygoje „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas": ar gyventojai apie miesto planavimą gali suprasti daugiau nei profesionalūs urbanistai? Jane Jacobs yra žymi 20 a. JAV ir Kanados žurnalistė, knygų autorė ir aktyvistė, padariusi didelę įtaką urbanistikai, sociologijai ir urbanistinės ekonomikos suvokimui. Ši prieš beveik 60 metų pasirodžiusi knyga išlieka vienu svarbiausių veikalų apie miestų planavimą. Vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Išleido leidykla „Lapas“. Ištraukas skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė. Išleido leidykla „Vaga“. Knygą toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė.Išleido leidykla „Vaga“. Apsakymą „Liutnia” toliau skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė.Išleido leidykla „Vaga“ . Apsakymą „Liutnia” skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Romain Gary. „Paukščiai skrenda mirti į Peru“. Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė.Išleido leidykla „Vaga“ . Apsakymą „Paukščiai skrenda mirti į Peru“ skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiro Nabokovo autobiografija „Kalbėk, atmintie“. Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Vladimiras Nabokovas. „Kalbėk, atmintie“. Nabokovo atsiminimai — jaudinantis pasakojimas apie mylinčią civilizuotą šeimą, paauglystės prabudimus, bėgimą nuo bolševikų teroro, mokymąsi Anglijoje ir emigranto gyvenimą Paryžiuje bei Berlyne. Jaunystės meilė, drugeliai, mokytojai bei įvairūs kiti motyvai susipina į autobiografiją, kuri pati savaime yra meno kūrinys.Knygą išleido leidykla „Jotema“. Vertė Rasa Drazdauskienė. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Peteris Wohllebenas. „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Išleido kitos knygos. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Peteris Wohllebenas. „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Išleido kitos knygos. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Peteris Wohllebenas. „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Išleido kitos knygos. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Peteris Wohllebenas. „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Išleido kitos knygos. Ištraukas skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Peteris Wohllebenas. „Paslaptingas medžių gyvenimas“. Išleido kitos knygos. Daugelį metų medžių gyvenimą tyrinėjantis gamtininkas Peteris Wohllebenas, remdamasis naujausiais moksliniais atradimas, teigia, kad miškas – tai socialinis tinklas, primenantis žmonių šeimas. Jie jaučia, nuvokia, atsimena. Knygos autorius įsismelkia į miško tankmę, pateikia stulbinančių įžvalgų apie paslapčių kupiną pasaulį ir dalijasi savo unikalia patirtimi.Skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Rugilė Audenienė. „Voyago“. Romano ištraukas skaito autorė.

Rugilė Audenienė. „Voyago“. Išleido Aukso žuvys. Vojaĝo esperanto kalba reiškia „kelionė“. Šiame tikrais įvykiais paremtame romane pasakojama apie tris keliones. Esperanto į gyvenimą besikabinantiems tėvui su dukra, keturiolika metų atskirtiems vienas nuo kito, yra siejanti vilties gija. Ar tėvui ir dukrai bus lemta susitikti? Ar šios šeimos gyvenimas sovietinėje sistemoje dar įmanomas?Romano ištraukas skaito autorė.

Jorge Luis Borges. Trumposios prozos rinkinys „Smėlio knyga“. Vertė Linas Rybelis. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. „Du karaliai ir du labirintai“, „Laukimas“ ir „Evangelija pagal Morkų“. Skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jorge Luis Borges. Trumposios prozos rinkinys „Smėlio knyga“. Vertė Linas Rybelis. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. „Du karaliai ir du labirintai“, „Laukimas“ ir „Evangelija pagal Morkų“. Skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jorge Luis Borges. Trumposios prozos rinkinys „Smėlio knyga“. Vertė Linas Rybelis. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. „Veidrodis ir kaukė“, „Smėlio knyga“. Skaito aktorius Vytautas Anužis.

Jorge Luis Borges. Trumposios prozos rinkinys „Smėlio knyga“. Vertė Linas Rybelis. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Borgeso tekstuose sudera matematiškai tikslus stilius, pribloškiantys siužetai, metaforinė vaizduotė ir nesugriaunama logika. Tuo šis originalus mąstytojas sugebėjo praplėsti literatūros išraiškos ribas. „Dovanų naktis“, „Pavargusio žmogaus utopija“. Skaito aktorius Vytautas Anužis.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Trilerio ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. 1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją savo taikiniu pasirinko MGB specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi.Knygą išleido leidykla „Aukso žuvys“. Ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas. (S)

William Somerset Maugham. Apsakymų rinktinė „Santuoka iš išskaičiavimo“. Apsakymą „Mabelė“ skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

William Somerset Maugham. Apsakymų rinktinė „Santuoka iš išskaičiavimo“. Apsakymą „Lotoso valgytojas“ skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

William Somerset Maugham. Apsakymų knyga „Santuoka iš išskaičiavimo“. Rašytojas šiuose apsakymuose lieka ištikimas sau: taikliai, kiek ironiškai, perteikia žmogaus jausmus, slapčiausius troškimus ir svarbiausias gyvenimo tiesas. Pats autorius sako, kad jis neišranda kažko naujo, nes didžiausios tiesos yra senos kaip pasaulis.Apsakymą „Lotoso valgytojas“ skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Birutė Jonuškaitė. „Maestro“. Romano ištraukas skaito autorė.

Birutė Jonuškaitė. „Maestro“. Paslaptingasis Maestro žaidžia su gyvenimu, apgaudinėja save ir moteris. Atsiduodamas tik tapybai, nuolatos ilgisi meilės. Knyga kalba ir apie tai, kaip sunku įveikti puikybę, kaip sunku išmokti mylėti ir atleisti. Romano ištraukas skaito knygos autorė.

W. G. Sebald. „Austerlicas“. Romano ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Romane „Austerlicas“ W. G. Sebaldas pasakoja apie šaknų, savosios kalbos ir vardo netekusį žmogų, kuris ieškodamas tėvynės, namų, vietos šiame pasaulyje bando išspręsti sudėtingiausią savo praeities mįslę ir sykiu nutapo skausmingą XX a. Europos istorijos panoramą. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Akvilė Kavaliauskaitė. „Kūnai”. Novelių rinktinę skaito autorė.

Akvilė Kavaliauskaitė. „Kūnai“. Ironiški, neregėtų fantazijų pilni tekstai kviečia į kelionę po žmogaus jausmus ir jų atspalvius, pražystančius tam tikru suvokimo momentu. Novelių herojai – skirtingi: nuo smalsaus vaiko iki paskutinįkart scenoje vaidinančio aktoriaus; nuo pasakiškos vaizduotės režisieriaus iki statybininko, kurio didžiausias gyvenimo pasiekimas – nepabaigtas lėktuvas. Bet išorė, kūnas, – tai nelabai svarbu. Svarbiausia, kas darosi tų žmonių galvose, nes jei ne kūnas, esame tik tai, ką jaučiame. Skaito autorė Akvilė Kavaliauskaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Alina Bronsky. „Totoriškos virtuvės aštrumai“. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai. Daugiabutyje kažkur už Uralo gyvena šeima, kuriai vadovauja ryžtinga, žavi ir despotiška moteris – Rozalinda Kalganova. Ji anksti neteko tėvų, vaikystę praleido vaikų namuose, gal todėl turi tvirtas nuostatas apie tvarką, naudą ir problemų sprendimą. Ji nejaučia šilumos savo dukteriai Sulfijai, tačiau gimus anūkei Rozalindos gyvenimą netikėtai nušviečia meilė. Tarp švelnios motinos ir tulžingos močiutės įsiplieskia kova, kurioje mergaitė tampa iš rankų į rankas keliaujančiu trofėjumi, o skaitytojas – siaubą keliančių įvykių, komiškų situacijų ir sąmojingų dialogų liudytoju. Tris dešimtmečius aprėpiantis pasakojimas veda per trijų kartų moterų likimus, skirtingas šalis ir kultūras, aštriai keldamas klausimą, kas mes tokie ir kodėl. Romaną vertė Vytenė Saunoriūtė. Skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Juozas Aputis. „Susipažinimas su žilagalviu senuku“. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Šventiška kelionė gelžkeliu į kurortą” ir „Šūvis po Marazyno”. Apsakymus skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. „Šviečiančios vilko akys“. Skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Juozas Aputis. Apsakymus „Ratu palei ežerus” ir „Nesmagu, kad liekat vienas” skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. „Jadzė“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. „Gerda“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. „Šventoji Pilimana“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. „Liūdnosios upės“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. „Bronelė“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdas Granauskas. „Šventųjų gyvenimai“. „Šventoji Mikalina“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai“. „Šventoji Paulina“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Antanas Vienuolis. „Vėlinių vakarą“. Apsakymą skaito aktorius Almantas Šinkūnas.

Renata Šerelytė. „Vėlinių liūdesys“. Novelę skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Andre Gide. „Pastoralinė simfonija“. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Andre Gide. „Pastoralinė simfonija“. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Andre Gide. „Pastoralinė simfonija“. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Andre Gide. „Pastoralinė simfonija“. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Alessandro Baricco. „Novečentas”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Alessandro Baricco. „Novečentas”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Alessandro Baricco. „Novečentas“. Tai pasakojimas apie genialų pianistą Novečentą visą savo gyvenimą praleidusį laive. XX a. pradžia, garlaivis “Virdžinijietis”, plaukiojantis maršrutu Europa - Amerika. Keleiviai - nuo milijardierių iki vargšų emigrantų. Sako, kad laive kas vakarą pasirodydavęs nepaprasto talento pianistas virtuozas, skambinęs niekuomet anksčiau negirdėtą muziką. Sako, kad jo istorija beprotiška, kad jis gimęs laive - ne daugiau nė dešimties dienų rastas pirmosios klasės šokių salėje, kartono dėžėje ant fortepijono, ir užaugintas jūreivio, davusio savo paties vardą. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Serhij Žadan. „Internatas“. Romano ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Serhij Žadan. „Internatas“. Romano ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Serhij Žadan. „Internatas“. Tikrais įvykiais paremtas romanas apie karą Donbase ir į jo sūkurį patekusius žmones. Pagrindinis romano veikėjas – ukrainiečių kalbos mokytojas Paša keliauja per fronto liniją pasiimti sūnėno iš internato. Pavojingos kelionės metu jis priverstas permąstyti savo pažiūras ir pasirinkti, į kurią pusę stoti. Iš ukrainiečių kalbos vertė Vytas Dekšnys. Romano ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Ištraukas skaito aktoriai Aldona Janušauskaitė, Vytautas Rumšas, Vladas Bagdonas.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Ištraukas skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Ištraukas skaito aktoriai Vytautas Rumšas, Vladas Bagdonas ir Aldona Janušauskaitė.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Jurgis Jankus. „Naktis ant morų“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Jurgis Jankus. Romano „Naktis ant morų“ (1948) novelės – sužeistų likimų istorijos, kurias vieną naktį pabėgėlių stovykloje pasakoja lemties suvesti bolševikų ir vokiečių okupaciją išgyvenę žmonės. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Knygos ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Marina Abramovič. „Eiti kiaurai sienas“. Atvira ir šokiruojanti Marinos Abramović autobiografija. Marina Abramović – viena garsiausių šių dienų menininkių, vadinama „performanso krikštamote". Nepaprastai charizmatiška, bebaimė, dramatiška ir minias įkvepianti menininkė bei unikalūs jos pasirodymai, balansuojantys ant baimės, skausmo ir išsekimo ribos, prikausto milijonų žmonių dėmesį jau daugiau nei keturis dešimtmečius. Menininkė drąsiai apnuogina savo sielą ir pasakoja unikalaus gyvenimo istoriją. Gyvenimo, kuriame netrūko sukrėtimų, nuotykių, išbandymų ir pavojų. Gyvenimo, kurį Marina Abramovič pasirinko gyventi kaip tam tikrą meno formą.Ištraukas skaito aktorė Monika Bičiūnaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Nora Ikstena. „Motinos pienas“. Tai pasakojimas apie tris moterų kartas sovietinėje Latvijoje, apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą, titaniškas pastangas išlikti savimi ir neprarasti orumo. Romano ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

2021 Metų verstinės knygos nominacija. Marieke Lucas Rijneveld. „Vakaro nejauka“. “Makabriško grožio romanas, vaizduojantis nekasdienišką kaimiškosios gyvensenos pusę ir dekadansą, parašytas poetiška, vibruojančia kalba, persmelktas sunkių klausimų apie seksualumą, tikėjimą ir egzistencijos skausmą, nepakeliamybę ir baigtį”, - taip knygą pristato leidykla “Baltos lankos“. Romano ištraukas skaito aktorė Aldona Vilutytė.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Sigitas Parulskis. „Trys sekundės dangaus“. Romano ištraukas skaito aktorius Dainius Kazlauskas.

Jaunųjų kūrėjų festivalio „Literatūrinės slinktys“ dalyvio Dominyko Matulionio apsakymas „Slėpynės“. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas. (S)

Jaunųjų kūrėjų festivalio „Literatūrinės slinktys“ dalyvio Dominyko Matulionio apsakymas „Slėpynės“. Skaito aktorius Juozas Gaižauskas. (S)

Elif Shafak. „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“. Romano ištraukas skaito aktorė Jurgita Gailiūtė.

Elif Shafak. „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“. Ištraukas skaito aktorė Jurgita Gailiūtė.

Elif Shafak. „10 minučių 38 sekundės šiame keistame pasaulyje“. Romano ištraukas skaito aktorė Jurgita Gailiūtė.

Greta Dirmauskaitė. „pažeme“. Ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Pristatydama savo trumpų istorijų rinkinį “pažeme” Greta Dirmauskaitė rašo: „Knyga skiriama stebėtojams – tai galimybė virsti balandžiu ir nardant tarp miesto pastatų stebėti svetimus gyvenimus, susivejančius ir išsivejančius tarsi siūlų kamuolys. Jų lietimosi taškas – kartais lengvas stuktelėjimas petimi prasilenkiant gatvėje, netikėtai sutiktas atidus žvilgsnis ar nugirstas iš pažiūros nereikšmingas žodis. Kaip visa tai paveikia tolimesnes susikirtusių gyvenimų trajektorijas?“Knygos „pažeme“ ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Aldous Huxley. „Puikus naujas pasaulis“. Tai sukrečianti ir pranašiška antiutopija, kurioje įtaigiai vaizduojama ateities visuomenė, parodoma, kaip totalitarinė santvarka naikina žmogiškumą, gyvenimo formų laisvę ir įvairovę. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys. „Atsiminimai“. Ištraukas skaito Giedrius Arbačiauskas.

Juozas Urbšys.„Atsiminimai. Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais.“ Tai tiesioginio įvykių dalyvio, paskutinio nepriklausomos Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministro liudijimas apie dramatiškiausius Lietuvos istorijos epizodus. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“. Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“. Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“. Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“. Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Sandra Bernotaitė. „Akys chimeros“. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse iš Kauno išplaukia garlaivis su įdomia kompanija. Tikrų istorinių įvykių fone – žaižaruojanti to meto kasdienybė ir sudėtingi žmonių likimai. Romano ištraukas skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Jono Meko dienoraščių knyga „Žmogus be vietos“. Ištraukas skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Jonas Mekas. „Žmogus be vietos“. Skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas.

Eric Emmanuel Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. Sunkiai sergantis berniukas Oskaras rašo Dievui laiškus. Tuos laiškus atranda močiutė Rožė, „rožinė dama“, viena iš tų moterų, kurios ateina į ligoninę pabūti su sergančiais vaikais. Juose pasakojama apie dvyliką Oskaro dienų, neįprastų ir poetiškų, kupinų meilės ir neapykantos. Tos dvylika dienų galbūt bus paskutinės, tačiau per jas jis nugyvena visą savo gyvenimą ir suvokia tai, ką anaiptol ne kiekvienam lemta suvokti... Ištraukas skaito aktorius Giedrius Savickas. Vertė Stasė Banionytė.

Tautvyda Marcinkevičiūtė. „Laimės ikebana“. Skaito aktorius Algimantas Masiulis.

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus.

Bohumilas Hrabalas. „Aš aptarnavau Anglijos karalių“. Knygoje pasakojama apie mažo žmogaus likimą totalitarinių režimų epochoje. Pagrindinis romano herojus Janas Ditė, praleidęs kalėjime penkiolika metų, išeina į laisvę ir prisimena senus laikus, kai jis buvo jaunas kelneris ir aistringai siekė moterų meilės ir milijono... Romano ištraukas skaito aktorius Vaidotas Žitkus. Vertė Vytautas Visockas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Ričardas Gavelis. „Sun-Tzu gyvenimas šventame Vilniaus mieste“. Romano herojus, neradęs laimės "ant žemės", leidžiasi į požemius, kur suranda tokių pat nusivylusių filosofų, muzikantų bei visiškai degradavusių alkoholikų ir, įtikėjęs, jog į jį persikūnijęs legendinis kinų karvedys bei filosofas Sun-Tzu, pradeda šventą kovą su pasaulio blogiu.Pasakojime tikrovė pinasi su fantazija, realybė su haliucinacija, o romano herojus primena šių laikų Don Kichotą, besikaunantį su savo vaizduotės malūnais.Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Romano ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Romano ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Romano ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Romano ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Romano ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Richard Powers. „Medžių istorija“. Romano ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Amerikiečių rašytojo Richardo Powerso romanas „Medžių istorija“ pasakoja apie gyvybiškai svarbų ir beprotiškai trapų žmogaus ryšį su gamta. Šeima pasodina po skirtingą medį kaskart gimus kūdikiui. Kalbos ir klausos sutrikimą turinti mokslininkė išsiaiškina, kad medžiai bendrauja tarpusavyje. Visų knygos veikėjų likimus vienaip ar kitaip paveikia medžiai – galingi, skirtingi, su savitomis istorijomis. Ištraukas skaito aktorius Darius Gumauskas.

Vincas Krėvė. „Raganius“. Apysakos ištraukas skaito aktorius Rolandas Kazlas.

Vincas Krėvė. „Raganius“. Apysakos ištraukas skaito aktorius Rolandas Kazlas.

Vincas Krėvė. „Raganius“. Apysakos ištraukas skaito aktorius Rolandas Kazlas.

Vincas Krėvė. „Raganius“. Apysakos ištraukas skaito aktorius Rolandas Kazlas.

Vincas Krėvė. „Raganius“. Apysakos ištraukas skaito aktorius Rolandas Kazlas.

Vincas Krėvė. „Raganius“. Tai reto etnografinio spalvingumo kūrinys. Prieš mūsų akis iškyla senojo dzūkų kaimo žmonės su savo vargais ir džiaugsmais. Ištraukas skaito aktorius Rolandas Kazlas.

„Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918 – 2018“. Ištraukas skaito aktoriai Inga Burneikaitė ir Vytautas Anužis.

„Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918 – 2018“. Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko ar tebuvo įsivaizduota. Ši knyga pasakoja apie politikų, menininkų, mokslininkų ir kitų intelektualų per šimtą metų sugalvotas ir propaguotas Lietuvos ateities idėjas, planus ar siekius, kurie turėjo padėti paaiškinti gyvenamą tikrovę ir paskatinti tolesnę šalies raidą. Knygoje kalbama apie tai, kas nebūtinai įvyko, bet būtinai įsivaizduota, – apie tai, kas pavadinta Lietuvos šimtmečio vizijomis. Knygą išleido leidykla „Baltos lankos“. Ištraukas skaito aktoriai Inga Burneikaitė ir Vytautas Anužis.

Raineris Marija Rilkė. Romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“. Ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė. Vertė Antanas Gailius.

Raineris Marija Rilkė. Romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“. Ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė. Vertė Antanas Gailius.

Raineris Marija Rilkė. Romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“. Ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė. Vertė Antanas Gailius.

Raineris Marija Rilkė. Romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“. Ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė. Vertė Antanas Gailius.

Raineris Marija Rilkė. Romanas „Maltės Lauridso Brigės užrašai“. Ištraukas skaito aktorius Ramūnas Abukevičius.Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė. Vertė Antanas Gailius.

Apsakymas „Vanduo yra veidmainis“ II dalis, iš Linos Simutytės apsakymų rinkinio „Miesto šventė“. Skaitė aktorius Giedrius Arbačiauskas. Laidą parengė Vakarė Leonavičienė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Apsakymas „Vanduo yra veidmainis“ I dalis, iš Linos Simutytės apsakymų rinkinio „Miesto šventė“. Skaitė aktorius Giedrius Arbačiauskas. Laidą parengė Vakarė Leonavičienė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Iš Linos Simutytės apsakymų rinkinio „Miesto šventė“ skaitė aktorė Aldona Vilutytė. Laidą parengė Vakarė Leonavičienė, Inga Tamulevičienė ir Nijolė Baranauskaitė.

Romualdo Granausko esė „Žodžio paglostymas“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Žodžio paglostymas“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Žodžio paglostymas“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Žodžio paglostymas“ iš knygos „Baltas liūdesio balandis“. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Grigorijus Kanovičius. „Miestelio romansas“. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Grigorijus Kanovičius. „Miestelio romansas“. Autentiškų prisiminimų romanas, kuriame pasakojama, kaip 1920–1941 metų istoriniai įvykiai keitė Lietuvos miestelių gyventojų – žydų, lietuvių, lenkų, rusų – likimus.„Ši knyga – tarsi tų ikikarinių dienų atspindys, lyg paviršiun iškeltas lietuviškas „Titanikas“, iš nebūties sąnašų drauge su savo spalvingais keleiviais prikeliantis anų dienų problemas, kurios aktualios ir šiandien“, – taip savo kūrinį pristato rašytojas Grigorijus Kanovičius. Romano ištraukas skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“. Romano ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Alvydas Šlepikas. „Mano vardas – Marytė“. Tikrais faktais pagrįstas romanas kalba apie vieną iš mūsų istorijos baltųjų dėmių – skaudžią „vilko vaikų“ patirtį. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės, kad išgelbėtų savo vaikus, siuntė juos anapus Nemuno. Ir šie ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms. Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Norbertas Černiauskas. „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Norbertas Černiauskas. „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Ištraukas skaito kaito Aurelijus Pocius.

Norbertas Černiauskas. „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Ši dokumentinė knyga – 1940-ųjų birželio dviejų savaičių kaleidoskopas, pašėlusiai įsukantis į to meto Lietuvos ir jos žmonių realijas. 1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgaliai buvo numatyti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus bei patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Kokia bus vasara? Ištraukas skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Tremties archyvas.Iš Marijos Litvinaitienės atsiminimų „Sibiras“ skaito aktorė Eglė Gabrėnaitė. Laidą parengė Vida Mikšytė, Inga Tamulevičienė ir Sonata Jadevičienė.

Icchoko Mero apsakymo „Kaip išaugo alyvmedis“ ištrauką skaito aktorius Sigitas Račkys.

Icchoko Mero apsakymo „Kaip išaugo alyvmedis“ ištrauką skaito aktorius Sigitas Račkys.

Vakaras su knyga. Milan Kundera. „Nežinomybė“ VI dalis

Vakaras su knyga. Milan Kundera. „Nežinomybė“ V dalis

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Romano ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Romano ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Romano ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Milan Kundera. „Nežinomybė“. Romane – sunki grįžimo iš emigracijos, psichologinio prisitaikymo susvetimėjusioje buvusioje aplinkoje tema. Tą gal tik teoriškai įmanomą sugrįžimą patiria du romano veikėjai: Irena ir Žozefas, svetimose šalyse turėję savus gyvenimus ir buitį. Neatsitiktinai tai atspindi ir romano pavadinimas. Tapatybės praradimas supriešina žmones su aplinka, kurioje jie kažkada gyveno iki Prahos pavasario 1968 metais ir į kurią su viltimi, kad niekas nepasikeitė, grįžta. Ištraukas skaito aktorius Remigijus Sabulis.

Per Petterson. „Vogti arklius“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Per Petterson. „Vogti arklius“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Vakaras su knyga. Per Petterson. „Vogti arklius“ IV dalis

Per Petterson. „Vogti arklius“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Per Petterson. „Vogti arklius“. Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Per Petterson. „Vogti arklius“. Tai įstabios gamtos fone vykstanti epinė brandos drama, aprėpianti platų žmogiškų jausmų spektrą nuo meilės iki netekties, išdavystės, nusivylimo ir kaltės. Į gimtuosius namus sugrįžęs šešiasdešimt septynerių metų našlys trokšta ramybės ir vienatvės, tačiau pasirodžius kaimynui juodu atgaivina praeities įvykius, negrįžtamai sudaužiusius jų šeimas.Romano ištraukas skaito aktorius Vidmantas Fijalkauskas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Agnė Gregorauskaitė, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Arnas Rosenas ir Dalia Overaitė.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito Arnas Rosenas, Vincas Aleknavičius, Dalia Overaitė, Algimantas Bružas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Arnas Rosenas ir Dalia Overaitė.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Jonas Kavaliauskas, Dalia Overaitė, Arnas Rosenas, Almantas Šinkūnas ir Elvyra Žebertavičiūtė.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Algimantas Bružas, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“.Romano ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Romano ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Arnas Rosenas.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

George Orwell. „Gyvulių ūkis“. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

„Gyvulių ūkis“ - garsaus anglų rašytojo Džordžo Orvelo satyrinė sovietinio totalitarizmo alegorija.„Tai pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais — ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės doktrinos iškraipymo žingsnis", — rašė Orvelas pratarmėje pirmajam „Gyvulių ūkio" leidimui 1945 metais. Ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Roberto Bolano. „2666“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. Romano ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Roberto Bolano. „2666“. “Šis kūrinys Bolaño išgarsino kaip postmodernios apokalipsės dainių, - rašo knygos vertėja Alma Naujokaitienė. - Savo kūryba jis tarsi žada viltį, bet kuo toliau, tuo labiau ji sklaidosi, o grėsmės ir beprotybės nuojauta stiprėja. Tarsi nevyksta nieko baisaus, bet kodėl personažai nuolat atsiduria jiems nesuprantamose situacijose, kurios juos tarsi psichologiškai paralyžiuoja, ir tas situacijų nesuvokimas arba jų absurdiškumas kelia baimę ir siaubą?“ Ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Italo Calvino. „Markovaldas“. Skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Italo Calvino. „Markovaldas“. Tai dvidešimt šiltai, žavingai nuoširdžiai, su švelnia ironija papasakotų istorijų apie nepamirštamą veikėją, kuris, į pasaulį žvelgdamas unikaliai poetišku žvilgsniu, ieško gražesnio gyvenimo – spalvingo, gyvo, pripildyto fantastikos trupinių, praturtinančių kasdienybę. Skaito aktorius Aurelijus Pocius.

Vandos Juknaitės knyga „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“ iš pradžių buvo sumanyta kaip rašytojos autobiografija. Dėl sunkios ligos tarp dangaus ir žemės atsidūrusiai knygos autorei kilo mintis pažvelgti į savo gyvenimą iš anapus. Todėl tekste labai ryškus istorinio laiko naratyvas. Tačiau nejučia, pamažu tekstas virsta pastangomis susitaikyti su mirtimi. Pro kančios tamsą nelauktai prasiveržia gyvybės šviesa, neužgesinama gyvenimo meilė. Skaito aktorė Inga Burneikaitė.

Valdo Papievio romanas „Ėko” - tai egzistencinė knyga apie griūvantį miestą. Pagrindinis knygos veikėjas bando suprasti, kur šiame apokaliptiniame pasaulyje yra jo vieta. Vienišo klajūno kelias susiduria su Ėko – tokiu pat vienišu šunimi – praeities gyvenimo atgarsiu. Kartu šie herojai leidžiasi į nuotykius ištuštėjusiame pasaulio didmiestyje.Romano ištrauką skaito autorius.