Įsigydami naujus namus gyventojai linkę prioritetą teikti aukščiausios energinės klasės būstui. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiau kaip 50 proc. viso finansavimo suteikiama A+ ir A++ būstui, ir ši dalis nuolat auga. Tačiau didesnį gyvenimo komfortą ir gerokai mažesnės eksploatacines būsto išlaidas gali pasiekti ir senos statybos individualių bei daugiabučių namų gyventojai, juos modernizuodami.

Pirmasis metų mėnesis praskriejo beveik nepastebimai, o aš bandau laikytis naujametinių investavimo pažadų, tad grįžtu prie savo portfelio analizės bei skaitinių investavimo tema. Šį mėnesį investavimo rezultatai mane džiugina. Bendra portfelio vertė yra  padidėjusi 2,29 proc. Patyrę investuotojai greičiausiai to nelaikytų sėkme, tačiau priminsiu, kad kol kas mano tikslas yra išsiugdyti reguliaraus investavimo įprotį, susipažinti su skirtingomis investavimo priemonėmis bei stebėti savo rizikos toleranciją. 

Klimato kaita ir kiti aplinkosaugos iššūkiai viešojoje erdvėje bei pačiame gyvenime lydėjo mus visus praėjusius metus. Labai tikėtina, kad šie metai bus ne kitokie, tad ir paskatų siekti tvarumo netruks.  Šiuo keliu jau žengia valstybės, verslai ir net paprastai kritikos dėl skraidymo privačiais lėktuvais sulaukiančios pasaulinio garso grupės ar atlikėjai. Štai populiarieji rokeriai „Coldplay“, pagal kurių ne vieną hitą esame šokę, tapo pirmąja pasaulyje muzikos grupe, parengusia ir pateikusia savo tvarumo ataskaitą.

Sunku įsivaizduoti, kad pradėjus verslą būtų įmanoma išvengti klaidų. Tačiau mokytis ne iš savo, o iš kitų patirčių – kur kas mažiau „skausminga“. „Swedbank“ Verslo akademijos mentoriai įvardijo, kokias klaidas dažniausiai pastebi versluose, kuriems padeda.

Užsidirbus savo pinigų ar gavus kišenpinigių tenka spręsti – juos išleisti dabar ir pasidžiaugti mažesniu pirkiniu ar taupyti ir turėti galimybę įsigyti brangesnį trokštamą daiktą. Kokią dalį atidėti taupymui, kiek laiko teks taupyti, kol pavyks sukaupti reikiamą sumą. Gebėjimas taupyti ir atsakingai planuoti išlaidas yra viena iš svarbiausių finansinės sveikatos dalių.

Metų pradžioje dažnas jau matuojasi naujus sportbačius ir tikisi pagerinti savo sveikatą, o ką reikėtų pasimatuoti norint, kad geresnė būtų finansinė sveikata? Aptarkime pagrindinius trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius tikslus, kuriems dėmesį reikėtų skirti visus metus.

2023 metai buvo dar vieni rekordiškai karšti, o vidutinė temperatūra pernai pakilo bene ženkliausiai per pastaruosius 40 metų ir ikipramoninį lygį viršijo 1,48 laipsnių Celsijaus. Kitaip tariant, nepraėjus nė 10 metų nuo Paryžiaus susitarimo, jau priartėjome prie jo žlugimo – maksimalios sutartos 1,5 laipsnių Celsijaus ribos. Pasaulinio ekonomikos forumo (WEF) pristatytoje Pasaulinėje rizikų ataskaitoje nurodoma, kad po 10 metų net 4 iš 5 didžiausių rizikų kels būtent klimato kaitos sąlygoti pavojai. Tad kokių priemonių turime imtis, kad gyvenimas būtų pakeliamas planetoje ir ateities kartoms?

Jeigu jau investuojate į akcijas, tikėtina, jūsų krepšelyje yra aukštųjų technologijų srityje veikiančių įmonių aktyvų. Tai yra gana dažnas šiuolaikinio investuotojo pasirinkimas, nes aukštųjų technologijų įmonės išsiskiria ne tik garsiais vardais, bet ir savo dydžiu, sudaro didžiausią kapitalizacijos dalį rinkose.

„Swedbank“ ekonomistai didina šių metų ekonomikos augimo prognozes bei mano, kad sparčiai mažėjant infliacijai centriniai bankai jau pavasarį mažins palūkanų normas. Pagrindinės rizikos išlieka susijusios su geopolitiniais procesais bei ekonominės politikos klaidomis.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Ateinantys 12 mėnesių, tikėtina, taps palūkanų normų mažinimo metais. Po agresyviausios per pastaruosius dešimtmečius vykdytos pinigų griežtinimo politikos 2022 ir 2023 metais toliau rimstant infliacijai, centriniai bankai yra pasirengę švelninimo priemonėms. „Bloomberg Economics“ vertinimu, per metus palūkanų normos pasaulyje sumažės 128 baziniais punktais, o sparčiausiai jas mažins  besivystančių šalių centriniai bankai. 

Dvejus metus iš eilės didelės sėkmės sulaukusi „Swedbank“ verslo stiprinimo programa tęsia savo misiją stiprinti smulkųjį šalies verslą ir kviečia kandidatuoti į  jau trečiąją Verslo akademiją. Komentuoja Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė.

Investuotojams 2023 metai buvo labai geri, kompensuodami sunkius 2022-uosius. 2023 m. pasaulio akcijos eurais uždirbo 18,3 proc., ypač išsiskyrė JAV ir Europos akcijų rinkos (išskyrus Jungtinę Karalystę), o obligacijų eurais rinkos augo 7,2 proc. 

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisija (SEC) sausio 10 d. paskelbė sprendimą leisti prekybą biržoje bent 10 su momentine („spot“) bitkoino kaina tiesiogiai susietų fondų. Tikimasi, kad šie biržiniai fondai (ETF) suteiks galimybę patogiai įsigyti su populiariausia kriptovaliuta susietus vertybinius popierius tiems JAV investuotojams, kurie neturėjo savo kripto piniginių ar negalėjo investuoti į anksčiau finansų rinkose siūlomus instrumentus.

Lietuviai investavimo sprendimus dažniausiai priima remdamiesi savo patirtimi (50 proc.), rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tuo metu renkantis konkrečius investavimo ar taupymo būdus, svarbiausia gyventojams yra prognozuojama grąža bei finansinių paslaugų tiekėjo reputacija, atskleidžia tyrimas.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Nors kiekvienas verslas prasideda nuo idėjos ir motyvacijos bei gebėjimo ją realizuoti, įsisukus į verslo kūrimo procesus romantikos kiek sumažėja, o dėmesys neišvengiamai nukrypsta į finansus. Vienas iš pagrindinių verslo tikslų yra dirbti pelningai ir nešti grąžą. Pelninga veikla padeda užtikrinti įvairiapusę naudą bei verslo tęstinumą. 

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus.

Norite investuoti, tačiau nedrįstate, nes esate girdėję, kad investavimui reikia daug pinigų, kuriuos galite arba nesunkiai padvigubinti, arba iš karto prarasti? Čia paminėti bent trys faktai, kurie nėra teisingi. Kalbant apie investavimą, yra ir daugiau klaidingų įsitikinimų, kuriais turėtumėte nustoti tikėti.

2023 metai investuojantiems Baltijos šalių biržoje nebuvo patys lengviausi – iš daugiau nei 70-ies „Nasdaq“ Baltijos rinkoje kotiruojamų įmonių 20 fiksavo teigiamus akcijų vertės pokyčius. Vis tik, bendras pagrindinio indekso „OMX Baltic Benchmark“ augimas buvo teigiamas ir  siekė 4 procentus, o kai kurių bendrovių grynasis pelnas į viršų šuoliavo kartais. Šiemet didžiausią dėmesį investuojantys Baltijos šalyse turėtų ir toliau būti nukreipę į dividendus generuojančias akcijas. 

Taupymą ir investavimą galima vaizdžiai palyginti su maratonu. Sakoma, kad maratoną gali nubėgti praktiškai kiekvienas – tereikia nuolat treniruotis. Tačiau jam pasiryžta tik nedaugelis – kaip ir investuoti.

Internetinė prekyba Lietuvoje išlaiko ryškaus augimo tendencijas, rodo „Swedbank“ duomenys. Šalies gyventojų išlaidos interneto pirkiniams per 2023 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo beveik 27 proc. ir siekė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.

Jeigu reikėtų vienu žodžiu apibūdinti praėjusius, 2023-iuosius, metus finansų rinkose, vienas pirmųjų pasirinkimų būtų – gluminantys. Turint omeny bendrą šio prasidėjusio dešimtmečio kontekstą, praėjusiais metais nesulaukėme išmušančių iš vėžių „juodųjų gulbių“. Karo židiniai išliko lokalizuoti, pandemija toliau grimzdo į užmarštį, „meme stock“ akcijos liko kaip prisiminimas kino filmuose, todėl daugelis investuotojų galėjo mėgautis nuosekliu prieaugiu akcijų ir obligacijų rinkose. 

Po nerimo, rizikų ir neapibrėžtumų kupinų praėjusių metų investuotojai 2024-uosius pasitinka žymiai optimistiškesnėmis nuotaikomis. Lyg išganymo laukiama švelnėjančios centrinių bankų monetarinės politikos, kuri, tikimasi, leis ekonomikai išlaviruoti „minkštojo nusileidimo“ scenarijumi. 

Jeigu investuojate į akcijas, neišvengiamai susidursite su terminu „dividendai“. Finansine prasme dividendai yra įmonės akcininkams išmokama uždirbto pelno dalis. Kitaip tariant, dividendus mokanti įmonė dalį gauto pelno ne pasilieka sau, o pasidalina su įmonės akcininkais. 

„Swedbank“ antroje pakopoje klientų sukauptos lėšos per 2023 m. išaugo 29 proc. ir siekia 2,75 mlrd. eurų. Nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų įsteigimo antroje pensijų pakopoje pradžios prieš penkerius metus „Swedbank“ rinkoje lyderiauja pagal fondų grąžą.

Jei šiandieną jūsų santykiai su taupymu yra komplikuoti, gali būti, kad įtakos tam turi iš kartos į kartą pereinančios frazės „nėra pinigų“ ar „mes negalime sau šito leisti“. Ir net jei iš tiesų norimas daiktas neatitinka mūsų finansinių galimybių, esama erdvės savo atžalų (o ir savo pačių) mąstymą pakreipti tokia linkme, kuri nekurtų priešiškumo taupumui.

Šaltuoju laikotarpiu eismo sąlygos gali būti kupinos iššūkių dėl ilgo tamsaus paros meto, ledo ar sniego. Dėl sudėtingų vairavimo sąlygų žiemos mėnesiais avarijų skaičius padidėja. Tačiau vairuotojų galvos skausmu ir nuostoliais gali virsti ne tik eismo įvykiai. Šiame įraše aptarsime, kurios vairuotojų grupės dažniausiai susiduria su nemalonumais kelyje bei kaip apsisaugoti nuo patiriamų nuostolių. 

Metams einant pabaigą – pats laikas trumpai apžvelgti investavimo eksperimentą, pasidairyti naujų investicijų ir pagalvoti apie kitų metų tikslus. Per šiuos šešis mėnesius, kiek jau trunka mano eksperimentas, teko stebėti mažesnių ir didesnių mano turimų finansinių instrumentų vertės svyravimų, tačiau metus užbaigiu pakankamai optimistiškai – su teigiama bendra turimo investicijų krepšelio verte.

Reikšminga dalis – net 48 proc. pensijai kaupiančių šalies gyventojų sako, kad jei jų investicijos prisidėtų mažinant klimato kaitą skatinančias anglies dvideginio emisijas, jie pozityviai priimtų mažesnę nei tikėtasi investicijų grąžą. Tokius duomenis atkleidžia reprezentatyvi pensijai kaupiančių šalies gyventojų apklausa. Neigiamai į tai sureaguotų tik maždaug šeštadalis.

„Swedbank“ suteikė 30 mln. eurų dydžio finansavimą „ACME Grupės“ bendrovės „ACME Solar Group“ atsinaujinančios energetikos projektų vystymui. Šiomis lėšomis bendrovė finansuos saulės ir vėjo parkų statybas, kurių bendra galia sieks per 74 MW, o visa juose pagaminta elektros energija bus parduodama elektros rinkos dalyviams ir vartotojams.

Pirmadienis ir sausio 1-oji yra tos dienos, į kurias sudedame didžiausias savo viltis daugiau sportuoti, skaityti ar pasiekti taupymo tikslų. Dalis tikslų orientuoti į geresnius finansinius įpročius, o štai kiti gali pareikalauti papildomų finansų. Tad kokie bus dažniausi kitų metų tikslai ir ką apgalvoti juos planuojant.

Būtinybė kovoti su klimato kaita keičia Europos nekilnojamojo turto horizontus. Tarptautinės audito ir konsultacijų įmonės „Deloitte“ apklausti Europos NT bendrovių finansų vadovai tarp didžiausių rizikų 2024 m. savo įmonių finansinei būklei išskiria su klimatu susijusius reguliacinius veiksmus. Ir tai – tik artimiausių metų perspektyva, nes reguliaciniai mechanizmai ateityje bus griežtinami. Ką turėtų įvertinti komercinio NT savininkai?

Žymiai suprastėjęs būsto įperkamumas ir toliau slopina būsto pardavimus, o kai kuriuose rinkos segmentuose jau matoma kainos korekcija. Tuo tarpu gyventojai prisitaiko prie situacijos pirkdami mažesnius butus. Dėl didėjančių pajamų ir mažėsiančių palūkanų normų kitais metais būstas bus lengviau įperkamas, bet didesnio aktyvumo rinkoje ekonomistai kol kas neprognozuoja.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pirmąjį fiskalinį ketvirtį „Akola Group“ (buvusios „Linas Agro“) konsoliduoti pardavimai per metus sumažėjo 28,8 proc. iki 420 mln. eurų, daugiausia dėl akivaizdžiai kritusių grūdų ir pašarų pardavimų (–40 proc. per metus). Tuo pat metu bendrasis pelnas sumažėjo tik 13,9 proc. per metus, o tam įtakos turėjo didesni maisto produktų pardavimai (+4,8 mln. eurų per metus), kurie sudarė apie 32 proc. viso bendrojo pelno, palyginti su maždaug 10 proc. prieš metus. Komentuoja CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov.

Trečiąjį ketvirtį bendri „Tallinna Vesi“ pardavimai per metus išaugo 15,8 proc. iki 15,6 mln. eurų, o tam didžiausią įtaką darė nuo 2022 m. spalio 1 d. įsigalioję didesni tarifai. Tuo pat metu pardavimo sąnaudos sumažėjo 9,4 proc. per metus iki 9 mln. eurų dėl 48 proc. per metus mažesnių elektros energijos sąnaudų. Komentuoja CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas Andrej Rodionov.

Vakarų šalyse pastarosiomis savaitėmis toliau augo lūkesčiai, kad tiek JAV, tiek Europos centriniai bankai kitų metų pirmąjį ketvirtį imsis mažinti palūkanų normas. Rinkų optimizmą skatina naujausi ekonomikos rodikliai – nors infliacija dar nenukrito iki 2 proc. metinio tikslo, ji kryptingai arėja jo link. Vis dėlto, centrinių bankų vadovai teigia, kad kalbėti apie mažinimą dar anksti ir žada atidžiai sekti ekonomikos rodiklius.

20 metų nemokamos elektros energijos. Nors skamba beveik per gerai, kad būtų tiesa, tokia yra saulės elektrinių savininkų realybė – saulės energija yra nemokama. Saulės energija yra ne tik aplinkai draugiškas pasirinkimas, bet ir ilgalaikė investicija, padedanti sutaupyti. Per kiek laiko atsipirks saulės elektrinė ir kiek ji padės sutaupyti gaminantiems vartotojams? 

Trečiąjį ketvirtį aptarnautų klientų skaičius per metus sumažėjo 2,5 proc. – iki 85700. Tam įtakos turėjo sustiprėjusi konkurencija Turkijos kryptyje ir miškų gaisrai Rodo saloje (Graikija). Dėl to „Novaturo“ pajamos per metus kilstelėjo tik 1 proc. – iki 64,3 mln. eurų, o tam įtakos turėjo apie 4 proc. per metus išaugusi vidutinė kelionių kaina. 

Trečiąjį ketvirtį grupės pakoreguotas EBITDA, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 39,1 proc. iki 91,8 mln. eurų, tačiau 14,8 proc. viršijo mūsų įvertį, o tam įtakos turėjo akivaizdžiai prastesni Žaliosios gamybos (dėl apčiuopiamai mažesnės užfiksuotos elektros kainos) ir Sprendimų klientams (dėl mažesnių apimčių ir techninių apskaitos aspektų) segmentų rezultatai. Tokius pokyčius vertiname daugiausia kaip normalizavimosi procesą po prieš metus buvusio itin didelio pelningumo. 

Orams atšalus vieni svajoja apie smėlėtus paplūdimius, kiti – apie snieguotus kalnus. Lietuviškos žiemos nepasižymi nei vienu, nei kitu, tad įspūdžių ieškoti tenka svetur. Tačiau kartais kelionės apkarsta dėl traumų, vėluojančių skrydžių ar ilgapirščių piktadarysčių. „Swedbank“ duomenimis, vidutinė kelionių draudimo žala šįmet siekė 519 eurų.

Praėjusiais metais dujų kaina pakilo į 200 EUR/MWh lygį, daugiau nei 10 kartų didesnį nei Europoje buvo įprasta visą praėjusį dešimtmetį. Vyravo gan rimtas susirūpinimas, kad Europos pramonės laukia greitas galas ir nežinia, ar užteks kuro šildymui. Apokaliptinės prognozės buvo labai toli nuo tiesos ir Europa atsipirko tik stagnacija. Tačiau tokio masto energetikos šokas vis tik paliko randus Europos ekonomikoje.

Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Tačiau išeitinė išmoka priklauso ne visais atleidimo atvejais. Taip pat yra atvejų, kuomet išeitinė išmoka darbuotojui priklauso darbo sutartį nutraukus ne darbdavio iniciatyva. 

„Swedbank“ suteikė 18,9 mln. eurų finansavimą įmonių grupei „City Service“ SE, kuri Lietuvoje ir Latvijoje valdo „Mano Būstas“ ir „City Service“ vardu veikiančius pastatų administravimo ir valdymo veikla užsiimančius verslus. Suteikiamas finansavimas bus skirtas refinansuoti „City Service“ grupės įsipareigojimus kitose finansinėse institucijose bei tolimesnei grupės plėtrai. 

Lapkritį finansų rinkose, visose pagrindinėse turto klasėse, įvyko staigus posūkis į gerąją pusę. Po trijų neigiamų mėnesių „MSCI All Country World“ indeksas pasiekė trečią geriausią mėnesio rezultatą per pastarąjį dešimtmetį (+9,3 proc. USD ir +6 proc. EUR), o išsivysčiusių rinkų grąža buvo šiek tiek didesnė nei besivystančių rinkų regionuose. 

Nepaisant infliacijos, gyventojai nelinkę didinti savo kalėdinių dovanų biudžeto, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šįmet jis bus vidutiniškai 3 proc. didesnis nei pernai, tačiau kiek mažesnis (1 proc.) nei 2021 m. Po egle gyventojai dažniausiai tikisi rasti pinigų arba dovanų čekį.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Jei pastarąjį mėnesį domėjotės savo II pensijų pakopos fondo rezultatais, turėjote pamatyti teigiamą grąžą nuo metų pradžios. Per vienuolika  2023 m. mėnesių šalyje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža siekė 11,37 proc. Kaip pensijų fondų rezultatai atrodo ilgalaikėje perspektyvoje ir nuo ko priklausys tolesnė jų grąža?

„Swedbank“ kartu su SEB banku lygiomis dalimis suteikė 125 mln. eurų sindikuotą paskolą bendrovei „Technopolis Ozas“, „Swedbank“ buvo šio sandorio agentas. Paskola skirta „Technopolis Ozas“ verslo parko, valdančio 106 tūkst. kv. m. biurų plotą, įsigijimui. Po pirkimo-įsigijimo sandorio įsigaliojimo verslo parką valdys „Lords LB Asset Management“ įkurtas fondas. Tai – didžiausias komercinio nekilnojamojo turto įsigijimo sandoris Baltijos šalyse šiais metais.   

Praėjo dar vienas mėnuo ir metas pažiūrėti, kaip atrodo mano investicinis krepšelis. Prisipažinsiu, kad po praėjusio mėnesio portfelio „raudonavimo“ nebuvo daug motyvacijos domėtis naujomis investicijomis. Norėtųsi susilaikyti nuo naujų investicijų, tačiau prisimenu, kad nėra blogo laiko investuoti, o dabar nusipirktos akcijos už mažesnę kainą gali atnešti grąžą ateityje, kuomet pakils jų vertė. 

Jauni 18–29 m. suaugusieji gauna vidutiniškai 1180 eurų „į rankas“ siekiantį atlyginimą, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau savo poreikiams ir norams įgyvendinti norėtų gauti vidutiniškai 1760 eurų pajamas. Šios sumos, anot respondentų, pakaktų būtiniesiems poreikiams, taupymui ir ne pirmo būtinumo reikmėms. Be to, 59 proc. apklaustųjų teigia dirbantys srityse, kurių perspektyva ateityje abejoja. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.Komentuoja „Swedbank“ finansinio raštingumo ekspertė Justina Bagdanavičiūtė ir „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Per „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną (lapkričio 24 d.) „Swedbank“ klientai apsipirkdami lietuviškose interneto parduotuvėse šįmet išleido apie 12,8 mln. eurų. Tai – 28 proc. didesnė suma nei praėjusiais metais.Komentuoja „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas.

Praėjusią savaitę akcijų rinkos Vakarų šalyse išlaikė augimo kryptį. Šis akcijų ralis tęsiasi jau nuo spalio pabaigos, o jį sąlygojo nukritęs JAV iždo obligacijų pajamingumas. Prie pozityvių pokyčių biržose prisidėjo ir kritusios naftos bei gamtinių dujų kainos, lėtėjančios infliacijos, darbo rinkos rodikliai bei augantys lūkesčiai dėl palūkanų mažinimo.

„Swedbank“ suteikė 7,8 mln. eurų dydžio finansavimą įmonei „AE Saulės vatas“. Gautos lėšos bus panaudotos 20 MW saulės parko Kretingos rajone išvystymui.

Daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų per išpardavimus įsigytų daiktų nenaudoja visai arba panaudoja vos kartą ar kelis. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.Komentuoja „Swedbank" Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Gruodis dažnai asocijuojasi su išpuoštomis parduotuvėmis, miestų gatvėmis bei namais. Tiesa, kartais kalėdiniai pasiūlymai ir akcijos paskatina pirkti daug dažniau ir daugiau, tad neretai dekoracijos būna perteklinės, o po švenčių šiukšlynai tampa perkrauti nebereikalingomis dekoracijų detalėmis. Pateikiame keletą idėjų, kaip sutaupyti ir prisidėti prie tvaresnių Kalėdų.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Kalėdų laikotarpiu savo dėmesį artimiesiems ir draugams įprastai išreiškiame dovanodami dovanas. Tačiau kartu su dovanomis bei jų pirkimu ateina ir perteklinis vartojimas, kuris ne tik tuština piniginę, bet ir daro neigiamą poveikį aplinkai. Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, 2 iš 5 gyventojų tvarumą laiko svarbiu kriterijumi perkant Kalėdų dovanas. Tad aptarkime, kaip galime dovanoti tausodami aplinką ir banko sąskaitos likutį.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Užsitęsęs ryškus kainų kilimas ir ekonominis neapibrėžtumas šįmet didino taupančių gyventojų gretas, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Ėmę taupyti kasdien nurodo 66 proc. gyventojų – 7 proc. punktais daugiau nei 2021 m. Taip pat padaugėjo žmonių, kurie laiko atsidėję daugiau grynųjų pinigų.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Swedbank“ kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) suteikė 16 mln. eurų sindikuotą paskolą logistikos centrui „J55“, kurį vysto bendrovė „Sirin Development“. Finansavimas suteiktas pirmiems dviem Vilniaus vakarinėje dalyje vystomo projekto etapams, per kuriuos užbaigtos 20 tūkst. kv. m ir 15 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo patalpos. 

Iki Kalėdų likus vos daugiau nei mėnesiui, pats metas pradėti galvoti ir apie būsimą švenčių stalą. Deramai neplanuojamos vaišės gali ne tik lemti dideles išlaidas, bet ir tapti maisto švaistymo priežastimi. Aptarkime, kaip taupiai ir tvariai suruošti šventinius valgius.

„Swedbank“ mažina kitų metų euro zonos ir Baltijos šalių BVP augimo prognozes, bet vis dar mano, kad daugeliui šalių pavyks išvengti ženklaus nuosmukio. Atsigavimas prognozuojamas tik kitų metų antrąjį pusmetį, kuomet teigiamos įtakos lūkesčiams, vartojimui ir investicijoms turės mažėjančios palūkanų normos.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jei roges žiemai reikia ruošti vasarai, tai saulės elektrinę saulėtojo sezono pradžiai derėtų pradėti ruošti dar rudenį. Nuosava saulės elektrinė ne tik sumažina asmeninį neigiamą poveikį aplinkai, tai yra ir puiki investicija, kuri leidžia sutaupyti namų elektros energijos išlaidas. Norintiems pradėti taupyti, laukti nėra ko – dabar yra geriausias laikas įsirengti saulės elektrinę ir tapti gaminančiais vartotojais. Atsakome, kodėl dabar geriausias laikas įsirengti saulės elektrinę.

Daugelis pirmą kartą vykdant tarptautinius mokėjimus susiduria su netikėtumu – reikalingas jų banko SWIFT (BIC) arba IBAN kodas. Kasdienės banko paslaugos tokių kodų nereikalauja, tad pirmą kartą apie juos išgirdus kyla klausimų. Šiame tinklaraščio įraše mes išsiaiškinsime, kas yra SWIFT (BIC) ir IBAN kodai, kur juos rasti ir kam jie skirti.

Spalis buvo trečias mėnuo iš eilės, kai mažėjo akcijų kainos – pasaulio akcijos eurais atpigo 3 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). Besivystančios rinkos nukentėjo šiek tiek labiau negu išsivysčiusios. Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu beveik nepasikeitė. JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas gerokai pakilo (+36 baziniais punktais 10 metų obligacijoms), tačiau Vokietijos sumažėjo dėl didėjančio JAV ir Europos ekonominių sąlygų skirtumo. 

Įsivaizduokite situaciją: pamatote finansiškai patrauklų norimo darbo skelbimą, atvykstate į darbo pokalbį, įmonė jums išsyk pasiūlo darbo vietą, tačiau iš pokalbio išeinate nusivylę. Kodėl? Nes darbdavys nurodė  atlyginimą „ant popieriaus“, o jūs manėte, kad minimas atlyginimas yra atskaičius mokesčius. Atlyginimas prieš ir po mokesčių yra vadinami, atitinkamai, bruto ir neto darbo užmokesčiu. Šias sąvokas svarbu pažinti siekiant išvengti nemalonumų ir nusivylimų. 

Net 19 proc. tėvų mano, kad vaikai patys išmoks valdyti finansus ir apie tai su savo atžalomis nekalba, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų apklausa. Tačiau išmokti teisingai ir tvariai valdyti savo finansus be finansinių žinių – neįmanoma. Tuo metu atsitraukti nuo atsakomybės ir tikėtis, kad visko išmokys mokykloje taip pat nereikėtų. Aptarkime, kodėl.

Nors verslo sėkmę lemia daugybė dedamųjų, tinkamas finansų valdymas – viena svarbiausių. Kokias finansų valdymo klaidas dažniausiai daro įmonės bei kaip kelios skirtingos banko sąskaitos gali palengvinti finansų valdymo procesus, atsako verslo koučingo specialistas Povilas Petrauskas. 

Lietuvos gyventojai prekybos ir paslaugų vietose vis dažniau atsiskaito telefonu ar kitu išmaniuoju įrenginiu, susietu su bekontakte mokėjimo kortele, pastebi „Swedbank“. Kaip rodo banko kortelių skaitytuvų duomenys, šiuo metu 1 iš 7 atsiskaitymų atliekama naudojantis mobiliąja pinigine. Šio tipo atsiskaitymų skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo daugiau kaip 4 kartus. Be to, lietuviai šį atsiskaitymo būdą yra pamėgę labiausiai tarp Baltijos šalių gyventojų.

Dar praėjusių metų pradžioje pagrindinė įmonių augimą stabdanti priežastis buvo darbuotojų trūkumas – su šia problema Lietuvoje susidūrė beveik kas trečia įmonė. Šiandien stebime jau kitokio pobūdžio problemą. Laisvų darbo vietų užregistruota mažiausiai per dešimtmetį, o nedarbo lygis pradėjo didėti.

Pastarosios dvi savaitės akcijų rinkose – ne pačios pozityviausios. Pagrindiniai JAV ir Europos akcijų indeksai per pastarąsias savaites buvo spaudžiami rinkose dominavusių pardavėjų. Pagrindinės priežastys: neramumai Artimųjų Rytų regione, nuvylę didžiausių JAV įmonių trečio ketvirčio rezultatai bei toliau kylantis ilgo laikotarpio JAV iždo vertybinių popierių pajamingumas.

Susikurti gerą santykį su taupymu – ne taip jau ir paprasta. Dažnai atrodo, kad tikrai yra kur išleisti pinigus dar šiandieną, o ateities finansiniai tikslai – taip sunkiai apčiuopiami, kad rasti motyvacijos jų siekti gali būti sudėtinga. Vis dėlto, kaip rodo „Swedbank“ tyrimai, taupančių gyventojų daugėja.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

„Baltos lūpos, blyškus veidas / Šviesos dingo, dienos trumpos / Sunkiai sekasi mokėti nuomą“, – vienoje iš savo dainų dainuoja Ed Sheeranas. Paskutinę spalio dieną, švęsdami Šiurpnaktį (angl. Halloween), Lietuvoje galime savaip interpretuoti vieno garsiausių pasaulio atlikėjų dainos tekstą – veidus išsidažę vaikai ar suaugusieji, trumpos dienos, ilgos naktys ir galimi finansiniai sunkumai. Tačiau ar tikrai šalies ekonomika žada mus ir toliau šiurpinti bei kaip susijęs Ed Sheeranas ir infliacija?Komentuoja „Swedbank" ekonomistė Greta Ilekytė.

Po keturis mėnesius trukusio investavimo eksperimento savo investavimo kelionę tęsiu toliau. Rugsėjo mėnesį nepirkau jokių naujų investicinių priemonių, aktyvios buvo tik periodinio investavimo sutartys. 

Dažniausiai Lietuvos gyventojai ieško tvaresnių maisto produktų, gėrimų ir buities prekių, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tačiau daugiau reikšmės siekiant mažinti poveikį aplinkai lietuviai teikia savo įpročiams, pavyzdžiui, vartojimo mažinimui ar atliekų rūšiavimui. Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Šių metų žiemą pasitinkame gerokai ramesni nei praėjusią – dujų kaina stabilizavosi, o Europos gyventojams nebegresia šalti namai, ištuštėjus dujų saugykloms. Elektros, kaip ir kitų žaliavų kainos, atsitraukė nuo rekordinių aukštumų, o įtampa tiekimo grandinėse atslūgo. Be to, išsikvėpė ir infliacija – metinis jos rodiklis Lietuvoje jau siekia vos 3 proc. Galiausiai, atsparumą demonstruoja ir pramonė, ir nemaža dalis eksportuotojų, ir vartotojai.

Nors finansavimosi paklausa, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra sumažėjusi, augo tiek verslo, tiek ir privačių klientų paskolų portfelis; bendrovių ateities lūkesčiai yra atsargūs, tačiau jos tęsia ir aktyviai įgyvendina atsinaujinančių energetikos išteklių projektus, kiti sektoriai taip pat rodo finansavimosi poreikį; indėlių portfelis didėjo – toliau stebimas gyventojų alternatyvių investavimo produktų poreikis. 

„Swedbank“ su energetikos bendrove „Ignitis grupė“ susitarė dėl 70 mln. eurų finansavimo. Skiriamas overdrafto limitas bus naudojamas apyvartinio kapitalo poreikiams valdyti, užtikrinant „Ignitis grupės“ likvidumą.

Pasauliniuose pensijų fondų valdytojų apdovanojimuose „P&I WorldPensionSummit 2023“ Lietuvoje veikiantis II pakopos pensijų fondas „Swedbank Pensija 1975-1981“ pripažintas vienu geriausių investicijų valdymo kategorijoje. Antroji vieta „Swedbank“ valdomam pensijų fondui skirta už ilgalaikius investavimo rezultatus ir tvarių investicijų kryptį.

Nors aplinkos taršą dažniausiai siejame su pramone, transportu, žemės ūkiu, atliekų perdirbimu ir panašiais procesais, visi veiksmai, kuriuos atliekame virtualioje erdvėje, taip pat daro neigiamą poveikį aplinkai.

Gyventojams, svarstantiems taršią transporto priemonę iškeisti į elektromobilį, apsispręsti gali padėti ekonominiai, aplinkosauginiai argumentai ir valstybės parama įsigyjant elektromobilius bei jų įkrovimo stoteles.

Kiekvienas sėkmingas verslas prasideda nuo idėjos, tačiau vien gerų minčių įmonės sėkmei gali neužtekti. Verslo pasaulis nepastovus ir konkurencingas, tad svarbu tinkamai prižiūrėti finansus. Tam į pagalbą pasitelkiamas finansų valdymo planas. Kodėl jis yra svarbus ir kokios rizikos kyla verslui, neturinčiam šio plano, atsako finansinių paslaugų įmonės „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas.

Vyriausybė pristatė kitų metų biudžeto projektą, kuriame numatytas beveik 3 proc. sieksiantis valstybės finansų deficitas. Iškart pasigirdo ir pageidavimų skirti papildomų lėšų įvairioms sritims, ir nuogąstavimų, kad deficitas per didelis, o šalies finansai valdomi neatsargiai. Biudžetas skirtas ne tik valstybės funkcijoms finansuoti, bet ir skatinti arba vėsinti šalies ūkį. Šiuo metu ekonomika patiria stagnaciją, todėl deficito didėjimas yra laiku ir vietoje. 

Jei pandemija pakeitė mūsų darbo įpročius ir dažniau dirbame iš namų, reikšmingą dalį laiko praleidžiame namų darbo kambaryje ar tam skirtoje erdvėje. Čia nuolat veikia kompiuteris, atskiras monitorius, stalo apšvietimas, todėl energijos vartojimas šioje namų erdvėje darbo metu gali reikšmingai išaugti. Kaip pastebi „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovė Asta Vaitulevičė, darbo kambario prietaisai energiją naudoja ir budėjimo režime.

Įpratę prie kasdienių patogumų turbūt retai pagalvojame, kad gėlas vanduo yra ribotas išteklius, kurio kiekis visame pasaulyje mažėja. Ydingi mūsų įpročiai, nesandari santechnika, pasak įmonės „Kauno vandenys“ technikos direktoriaus Dariaus Gražio, gali lemti nemažus kiekius iššvaistyto vandens ir nebūtinas išlaidas.

Kalbėdami apie tvarumą dažniausiai pagalvojame apie aplinkosaugą, tačiau, pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, psichikos sveikata yra viena iš darnaus vystymosi dedamųjų. Geras poilsis ir tvari poilsio kultūra emocinei sveikatai itin svarbi. Pasak psichologo Pauliaus Rakštiko, norint kokybiškai pailsėti, reikia suprasti, kad poilsis nėra tai, kam lieka laiko po darbo. Tai – lygiavertė gyvenimo dalis.

Sukurti bei palaikyti patogų vaiko kambarį gali būti iššūkis. Nuo „noriu būti astronaute“ iki „noriu būti mokytoja“ yra tik vienas žingsnis, o jis neretai reiškia ir norą aplink save susikurti tematinę aplinką ar bent turėti tematinių žaislų ir kitų daiktų. Tokios aktyvios savęs paieškos yra mūsų atžalų augimo pagrindas, tai gali virsti nemažomis išlaidomis ir aplinkai ne itin draugiškais sprendimais.  

Erdvėse, kuriose yra daugiausia elektros prietaisų, natūraliai išnaudojame daugiausia energijos. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, atmetus kondicionavimo, vandens ruošos įrenginius bei šilumos siurblius, dėmesys turėtų krypti į virtuvę. Siekiant tvaresnės kasdienybės, pirmiausia reikėtų susitelkti į tai, kaip ir kokius elektros prietaisus naudojame. 

Svetainė yra ir mūsų namų veidas, ir kambarys, kuriame praleidžiame bene daugiausiai dienos laiko. Todėl šį kambarį norisi nuolatos tobulinti ar transformuoti, būdami jame suvartojame nemažai elektros. Interjero dizainerė Eglė Rinkevičienė pataria, kaip taupant pinigus ir tausojant aplinką sukurti norimą kambario charakterį. 

Atsakingas vartojimas atnaujinant namus ir kuriant interjerus tampa vis aktualesnis – tai padeda ir sutaupyti, ir tausoti aplinką. Pasak interjero dizainerės Eglės Rinkevičienės, svarbu, kad kurdami savo namus apgalvotume ne tik spalvas ar baldų stilių, bet ir interjerui naudojamų medžiagų tvarumą ir kaip pasirūpinti sveikesne ir natūralesne aplinka. 

Namuose suvartojamos elektros energijos kiekį lemia 3 dalykai: mūsų įpročiai, elektros prietaisų energinis efektyvumas ir jų naudojimo dažnis. Kad ir kokie taupūs būtų mūsų prietaisai ar elektros lemputės, jei nuolat pamirštame juos išjungti, kuomet nenaudojame, švaistome energiją. Tinkami įpročiai ilgainiui gali duoti didžiausią efektą, o planuojant namų atnaujinimą apie juos reikėtų pagalvoti pirmiausia. 

Šalies gyventojai vis aktyviau domisi būdais, kaip įdarbinti savo laisvas lėšas, pastebi „Swedbank“. Per spalio 2-16 d. vykusią trečią Vyriausybės lakštų platinimo emisiją banko klientai jų įsigijo už daugiau kaip 24 mln. eurų sumą. Iš viso per tris emisijas taupymo lakštų klientai jau yra įsigiję už daugiau kaip 113 mln. eurų. Banko skaičiavimu, tai per metus gyventojams turėtų atnešti 4,3 mln. eurų grąžą.Komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.

Šįmet vasara išeiti neskubėjo, tad dar neseniai saulės spinduliais paežerėse besimėgavusiems gyventojams kalėdinės puošmenos kai kuriuose prekybos centruose kėlė didžiulę nuostabą. Bet tai – geras priminimas, kad iki didžiųjų metų švenčių liko vos daugiau nei pora mėnesių, o joms pasiruošti iš anksto – tiesiog būtina.

Net 53 proc. jaunuolių nurodo daugiausia žinių apie pinigus gaunantys iš tėvų, atskleidė prieš kurį laiką „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta jaunuolių apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad dėl finansinių žinių trūkumo jaunuoliai jaučia nerimą. Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, pateikia atsakymus ir patarimus, kaip formuoti tvarią vaikų finansinę elgseną.

Paauglystėje, susidūrus su neribotų norų ir ribotų galimybių iššūkiais, tėvai iš savo jaunuolių gali sulaukti ir netikėtų ar kiek nepatogių klausimų apie pinigus. „Kodėl man duodate tiek mažai kišenpinigių? Ar tikrai turiu taupyti? Kodėl negaliu nusipirkti to, ko noriu?“ Šie ir panašūs klausimai kels mažiau įtampos, jeigu jų atsakymus pasiruošite iš anksto. 

Pokalbius apie pinigus su vaikais rekomenduojama pradėti nuo mažens. Pradėjus lankyti mokyklą smalsumas tik dar labiau išauga – įdomu ne tik tai, iš kur atsiranda pinigai, bet ir kodėl jų negalima atsispausdinti patiems namuose arba, kodėl vieni jų turi daugiau nei kiti. 

Tėvai ir jų pavyzdys yra pagrindinis finansinių žinių šaltinis maždaug dviem iš trijų šalies jaunuolių, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu prieš keletą metų atliktas tyrimas. Vis dėlto, nemaža dalis tėvų su vaikais neaptaria aktualių pinigų valdymo klausimų. Dėl to sulaukę vyresnio amžiaus jaunuoliai dažnai jaučia tokių žinių trūkumą ir su tuo susijusį nerimą. Taigi, kurias temas vertėtų įtraukti į bendrus šeimos pokalbius?

Kas antra šalies įmonė dabartinę verslo aplinką vertina kaip palankią, tačiau įmonės į plėtros planus žvelgia itin atidžiai ir atsargiai vertina galimybes skolintis lėšų apyvartiniam kapitalui ar investicijoms per artimiausius 12 mėnesių. Atsargius įmonių ateities lūkesčius labiausiai lemia ekonominis neapibrėžtumas. 

Norėdami išugdyti atsakingą savo vaikų elgesį su pinigais, padėkite jiems perprasti 3 pagrindinius pinigų dėsnius –  sveiką pajamų ir išlaidų santykį, nuoseklų taupymą ir palūkanų grąžos efektą. Žemiau esančiose iliustracijose galite susipažinti su jų esme ir pagal pateiktas nuorodas surasti daugiau naudingos informacijos.

Finansų pasaulis yra įvairus ir kompleksiškas, todėl suprasti jį vaikams (o ir suaugusiems) yra didelis iššūkis. Tačiau žaidimo metu vaiką kur kas labiau įtrauksite, sudominsite ir galėsite vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnes finansų sąvokas, pinigų veikimo principus ar taupymo paskirtį. Kokius žaidimus rinktis ir ką žaisti su vaikais, kad lavintume jų supratimą apie pinigus?

Tarpbankinės palūkanų normos Euribor pasiekė 4 procentus, aukščiausią lygį nuo 2008-ųjų metų. Vis tik daugėja ženklų, kad kitais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) jau kovos nebe su infliacija ir pradės mažinti palūkanų normas.

Baltijos šalių biržų apyvarta per pastarąjį ketvirtį sudarė apie 111 mln. eurų ir, palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 6 proc. Tai mažiausias ketvirtinis kritimas nuo praėjusių metų antrojo ketvirčio. Be to, rugsėjo mėnesį apyvarta Baltijos šalių biržose jau buvo 17 proc. didesnė nei prieš metus, o kelios įmonės sugebėjo investuotojus nustebinti itin gerais rezultatais ir iš karto pritraukė jų susidomėjimą.Komentuoja Vytautas Lapė, „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas.

Nuo 1 iš 100 prieš šešetą metų prie 1 iš 10 šįmet – taip pasikeitė kišenpinigius pavedimu į banko sąskaitą gaunančių 7–10 m. amžiaus vaikų skaičius, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. amžiaus gyventojų apklausa. Tačiau pradinukai – ne vienintelė vaikų amžiaus grupė, kuri kišenpinigius dažniau gauna skaitmeniniu pavidalu. Ką būtina aptarti su atžalomis prieš joms gaunant mokėjimo kortelę ir kišenpinigių joje?

Savaitgalį kilus kariniam konfliktui Izraelyje, jau dabar matome, kad tai lems ne tik  sugriautus pastatus ir sunaikintą infrastruktūrą, bet ir milžiniškus žmogiškuosius nuostolius. Tai taip pat paveiks pasaulio tiekimo grandines ir žaliavų, ypač naftos, kainas. Nors Lietuvoje esame toli nuo konflikto, šių įvykių atgarsius, panašu, netrukus pajusime ir mes.

Rugsėjis finansų rinkose prasidėjo laukimu, o mėnesio viduryje, po centrinių bankų pinigų politikos posėdžių, nuotaikos pakrypo neigiama linkme. Pasaulio akcijų rinkos eurais smuko 1,7 proc., o didžiausias išpardavimas vyko JAV akcijų rinkoje (-2,4 proc. eurais). JAV dolerio kursas euro atžvilgiu pakilo 2,5 proc., todėl rezultatas doleriais buvo gerokai prastesnis. 

Alytiškis Mindaugas Kanapickas gimtajame mieste jau beveik penkiolika metų vysto verslą, kurį pradėjo visai neplanuotai, paskatintas krikšto tėčio. Į elektros prekių parduotuvę užsukę klientai viską gauna iš vienų rankų: nuo reikalingų elektros prekių iki įvairiausių jų sistemų montavimo paslaugų ir konsultacijų.

Su kokiu protingu žmogumi pasitarei? Tokį ironišką mamos klausimą išgirdo Indrė Mikeškaitė, kai artimiesiems pasakė metanti teisininkės darbą ir sukanti į prekybą drabužiais. Rizika pasiteisino – per penkerius metus Indrė su partneriu Tautvydu Eliošiumi spėjo įsukti savo prekės ženklą „Mur mur“. Neišvengta ir klaidų, apie kurias moteris atvirai kalba. Kai kurias jų ištaisyti padėjo profesionalių patarėjų žvilgsnis iš šono.

Po praėjusių metų akcijų rinkų nuopuolio kai kuriems investuotojams šie metai galėjo atrodyti kupini galimybių ir vilties. Tačiau pirmojo pusmečio euforija blėsta, o artimiausius metus, tikėtina, daug geresnį rizikos ir grąžos santykį pasiūlys ne iki šiol blizgėjusios akcijos.

Asmeninių ir verslo finansų valdymas turi bendrą vardiklį – siekiant juos valdyti sėkmingai, ir vienu, ir kitu atveju svarbus kruopštus biudžeto planavimas, jo sekimas, gebėjimas išsikelti ir siekti ilgalaikių tikslų. Vis dėlto, egzistuoja ir tam tikrų skirtumų. Ką svarbu žinoti ir kaip pasirūpinti verslo finansų sveikata, atsako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Atsparesnė JAV ekonomika ir geresni nei tikėtasi JAV įmonių rezultatai skatina analitikus peržiūrėti „S&P 500“ indekso lygio prognozes. Kita vertus, didelę dalį pajamų užsienio valiuta gaunančios įmonės ima patirti sunkumų dėl stipraus JAV dolerio. Recesijos tikimybė JAV ekonomikoje išlieka, ypač jei FED nuspręstų, kad dabartinis palūkanų lygis yra per žemas infliacijai galutinai sutramdyti.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

ES kalbant apie vis naujus tvarumo reikalavimus verslui ir poreikį geriau suprasti poveikį visoje tiekimo grandinėje, įmonių veiklos pokyčiai atrodo neišvengiami. Tačiau ar Lietuvos verslas jiems jau subrendo? Šalies įmonių apklausa rodo, kad bent pusė jų realų pokyčių poreikį tvarumo srityje jaučia jau šiuo metu arba mano, kad toks poreikis iškils per ateinančius dvejus metus. Be to, į tvarumo pokyčius verslas žvelgia ne tik kaip į reikalavimų nulemtą prievolę, bet ir kaip į būdą geriau atliepti besikeičiančius vartotojų lūkesčius.  Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank” tvarumo vadovė.

Rugsėjį, po keturių mėnesių pertraukos, Lietuvoje vėl užfiksuota teigiama mėnesinė infliacija, kuomet kainos buvo 0,7 proc. didesnės nei rugpjūtį. Vis dėlto, net ir neigiamos mėnesinės infliacijos periodui, panašu, jau pasibaigus, metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį siekė 4,1 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius dvejus metus. Ar tikrai infliacija nebėra didžiausia Lietuvos ekonomikos problema?Komentuoja Greta ILekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Paskutinėje „Investavimo akademija“ laidoje ne tik suskaičiuojame, kaip per keturis mėnesius keitėsi laidos vedėjos investavimo eksperimento krepšelis, bet ir toliau su ekspertais plečiame žinias:Kokius rodiklius ekonomistai stebi prognozuodami akcijų kainas ir ar lengva juos stebėti paprastam investuotojui?Kokias priemones pasirinkti pirmajai investicijai?Kaip nusistatyti savo rizikos toleranciją?Investuoti ar geriau grąžinti būsto paskolą?Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Laidoje jūsų laukia ir svarbiausios žinios su Ignu Krupavičiumi iš finansų pasaulio. Šįkart daugiausiai laiko skirsime aptarti Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų centrinių bankų sprendimus.  Laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė kartu su savo patarėju Tautvydu detaliai peržvelgs savo turimą investicijų krepšelį ir aptars, ko svarbu nepamiršti ateityje, kai ji investavimo kelionę tęs savarankiškai. Per projekto laiką ji iš viso jau investavo 1100 Eur.Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Vilnietis Algirdas Mameniškis jau daugiau nei dešimtmetį tęsia savo tėvų pradėtą verslą. Į parduotuvę užsukę klientai čia gali rasti visą gamą prekių – ir biuro kėdžių, ir kilimėlių, ir transporto priemonių serviso įrangos, ir net technikos neįgaliesiems. „Pamatėme, kad rinkoje yra labai daug spragų. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – pasakojo A.Mameniškis.

Per patį koronaviruso pandemijos įkarštį pradėję verslą vilniečiai įsibėgėjo taip, kad antraisiais metais apyvartą padidino keturiais kartais, o trečiaisiais padidėjo dar dukart. Kondicionierių iš šilumos siurblių įrangos pardavimo, montavimo ir technines priežiūros užsiimančios įmonės bendrasavininkai suvokė, kad tai taškas, kai bet kokia klaida finansų valdyme gali būti lemtinga.

Šįmet gyventojai aktyviau skolinasi vartojimo reikmėms, rodo „Swedbank“ duomenys. Per pirmąjį šių metų pusmetį bendra banko suteiktų vartojimo paskolų suma gyventojams sudarė daugiau kaip 69 mln. eurų. Tai 23 proc. didesnė suma nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Vartotojams vis dažniau apsiperkant internetu, konkurencija elektroninės prekybos rinkoje – itin didelė. Rinkos žaidėjams kaip niekad svarbu ne tik sumaniai prisitraukti pirkėjų, bet ir juos išlaikyti. Tai padaryti gali padėti ir gera kainodara. Kaip tinkamai nustatyti kainas bei nuolaidas, atsako kosmetikos ir maisto papildų parduotuvės „NewCrush“ įkūrėja Karolina Barasnevičiūtė.

Štilis būsto rinkoje tęsiasi – aukštos būsto kainos ir stipriai išaugusios palūkanos, gerokai sumažino aktyvumą būsto rinkoje. Nepaisant smarkiai kritusių pardavimų, būsto kainos Lietuvos didmiesčiuose laikosi aukštumose, tačiau Rygoje ir Taline matomi pirmi ryškesni kainų korekcijos ženklai. Artimiausią pusmetį atlyginimai augs sparčiau nei būsto kainos, o palūkanos, tikėtina, nebedidės, todėl būsto įperkamumas pradės augti.

„Swedbank“ kartu su didžiausiu verslo naujienų portalu „Verslo žinios“ pristato naują įrankį įmonėms – Tvarumo indeksą duomenų portale rekvizitai.lt. Nuo rugsėjo 20 d. prie kiekvienos įmonės informacijos atsirasiantis tvarumo įvertis skalėje nuo 0 iki 10 bus matomas jų partneriams ir klientams bei padės verslui siekti tvaresnių veiklos standartų.

Nepaisant aukštų bazinių palūkanų, recesijos tikimybė JAV mažėja. Prognozuojama, kad amerikiečių realiosios pajamos vėl pradės augti kitąmet. Tuo metu euro zonos ekonominės perspektyvos prastėja ir čia tikimasi lėtesnio augimo ateinančius dvejus metus. Naftos gavybos apribojimai galiausiai nulėmė staigesnį jos atsargų sumažėjimą ir prie triženklės ribos artėjančią kainą, kas vėl tampa impulsu infliacijai.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Papildomai uždarbiaujantys šalies gyventojai dažniausiai užsidirba iki 50 eurų per mėnesį siekiančią sumą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Tiesa, kai kurių gyventojų papildomas uždarbis sudaro netgi didesnę nei 800 eurų sumą per mėnesį.

Skatindamas gyventojų finansinį raštingumą ir jų domėjimąsi investavimu, „Swedbank“ nuo šiol visiems savo klientams 18-ojo gimtadienio proga padovanos investicinio fondo vienetų. Šią unikalią dovaną, kurios vertė sieks 20 eurų ir kuri daugeliui taps pirma tikra investicija, pilnametystės sulaukę jaunuoliai galės gauti prisijungę prie interneto banko. Dovaną bankas pasirengęs įteikti ir esamiems, ir būsimiems banko klientams, o ją bus galima atsiimti iki kol sukaks 19 metų. 

„Kai nusprendėme įsirengti saulės elektrinę, neturėjome pakankamai santaupų, tačiau ir laukti nenorėjome, todėl pradėjome domėtis paskolos galimybėmis. Gavę pasiūlymą supratome, kad net ir su paskola įsirengus saulės elektrinę pavyks sutaupyti“, – sako Rasa Kaikarienė, ilgametė „Swedbank“ klientė. Ji ant namo stogo įsirengė 6,15 kW galios saulės elektrinių bendrovės „Saulės grąža“ saulės elektrinę.

Per pirmą naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijos platinimo savaitę „Swedbank“ klientai sudarė daugiau kaip 1,3 tūkst. sutarčių už 18 mln. eurų dėl lakštų įsigijimo. Šiuo metu platinama antroji vienų metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija, už kurią bus mokamos 3,8 proc. metinės palūkanos. Jos platinimas vyksta iki rugsėjo 18 d.

Rugpjūčio paskutinę ir rugsėjo pirmą savaitėmis į akcijų rinkas grįžo optimizmas. Didieji indeksai augo po 3 proc., atstatydami didžiąją dalį rugpjūčio pradžioje patirtų nuostolių. Svarbiausios gyventojams ir verslams šešių mėnesių EURIBOR palūkanos toliau stabiliai laikosi ties 3,95 proc.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas.

Aštuntoje „Investavimo akademija“ laidoje laidos vedėjai ir ekspertai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi apie subalansuotus fondus:Kuo subalansuoti fondai skiriasi nuo kitų, esančių rinkoje?Kokio amžiaus investuotojams jie tinkami?Ar subalansuoti fondai tinka, norint investuoti periodiškai?Koks šių fondų pasirinkimas yra Lietuvos investuotojams? Tai tik dalis klausimų, į kuriuos klausytojams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Investavimo produktų srities vadovas Donatas Šetikas. Jie yra rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai.Taip pat klausytojams toliau pasakojame, kas svarbaus ir įdomaus įvyko finansų pasaulyje. Svarbiausias naujienas, jau tradiciškai, pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – ne tik naujienos apie akcijų rinkas, bet ir apie palūkanų normas ir infliaciją.Teorines žinias apie subalansuotus fondus laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė išbandys ir praktiškai – 100 eurų papildys savo investicijų portfelį, pasirinkdama vieną iš subalansuotų fondų. Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

„Swedbank“ pasirašė 8 mln. eurų finansavimo sutartį su bendrove „Safe Community“, priklausančia fondui „Baltcap Infrastructure Fund“, kuri statys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) administracinį pastatą ir vėliau užtikrins jo priežiūrą. Šis projektas plėtojamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) pagrindu.

Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje vėl užfiksuota mėnesinė defliacija, kainos buvo 0,2 procento mažesnės nei liepą. Šiuo metu stebime nepriklausomos Lietuvos istorijoje dar nematytą reiškinį – vartotojų kainų indeksas mažėja keturis mėnesius iš eilės, o vien prekės pinga penkis jau mėnesius iš eilės. Kokios to priežastys, kodėl daugelio tai nedžiugina ir ko galima tikėtis ateityje?Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

„Swedbank“ pirmasis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pradeda teikti specializuotas žaliąsias paskolas miško įveisimui, kurių gavėjai įsipareigos mišką auginti laikantis tvarumo reikalavimų ir pasodinto miško nekirsti. Finansavimas teikiamas bendradarbiaujant su estų startuoliu „Arbonics“, sukūrusiu technologinį sprendimą, leidžiantį sumodeliuoti naujo miško projektą bei apskaičiuoti, kokį kiekį anglies dvideginio emisijų sugers pasodintas miškas. Startuolis taip pat suteiks miško savininkams galimybę užsidirbti iš anglies dvideginio kreditų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank“ šalies gyventojams bei įmonėms lengvųjų automobilių įsigijimui suteikto lizingo suma siekė 120 mln. eurų. Kaip rodo banko duomenys, gyventojų ir verslo susidomėjimas aplinkai draugišku transportu auga – jis sudaro maždaug 31 proc. visų lizingu įsigyjamų automobilių.

„Swedbank“ padidino finansavimą „Agrokoncerno“ grupei ir su „Luminor“ užtikrino 150 mln. eurų finansavimą jų verslo vystymui. Finansavimą sudaro pratęsta 100 mln. eurų kredito linija ir 50 mln. eurų overdrafto limitas. Abu bankai finansavimą užtikrino lygiomis dalimis.

Prieš kelerius metus vilnietį Mindaugą Skudutį sužavėjo važiavimas elektromobiliu, todėl nusprendė aistrą paversti verslu: parduodamų automobilių parkas per gana trumpą laiką išaugo nuo vieno ir keliasdešimt. „Viskas, kas vyksta su planeta, man tikrai svarbu, todėl bandome per tą prizmę kažkiek prisidėti – nors tai ir mažas lašelis jūroje“, – atviravo jis.

Prekybą vystantys verslai neretai turi vieną ar keletą išskirtinių perkamiausių produktų. Tuo metu kitos prekės gerokai sunkiau skinasi kelią į vartotojų krepšelius. Kaip išlaikyti prekių populiarumą bei kaip žinoti, kada laikas atsisakyti mažai dėmesio sulaukiančio produkto, atsako kosmetikos ir maisto papildų parduotuvės „NewCrush“ įkūrėja Karolina Barasnevičiūtė.

Finansiškai labiausiai pažeidžiami šalyje – jauni 18–29 m. amžiaus žmonės, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas. Tarp visų amžiaus grupių jie pasižymi tiek prasčiausiais finansiniais gebėjimais, tiek ir silpniausiomis žiniomis apie finansus.

Smarkiai pabrangusios žaliavos, tiekimo sutrikimai ir staigus popandeminis atsigavimas lėmė aukštą infliaciją JAV ir Europoje. Tai gerokai „apkarpė“ gyventojų santaupų vertę ir realiąsias pajamas, bet tuo pačiu metu suteikė netikėtą finansinį impulsą verslui. Iki šiol tai gelbėjo darbo rinką ir palaikė aukštą užimtumo lygį. Ko nenumatė ekonomistai ir kas laukia toliau?Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Rugpjūtį akcijų rinkos nusidažė raudonai. Nuo mėnesio pradžios didieji akcijų indeksai prarado 3–5 proc. vertės. Nors rugpjūčio antroje pusėje kritimas stabilizavosi, rizikos veiksnių, galinčių pratęsti korekciją, išlieka.Komentuoja Nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Septintoje „Investavimo akademija“ laidoje toliau plečiame žinias apie akcijas ir su ekspertais aptariame, ką svarbu žinoti, investuojant į akcijas, kaip atsirinkti tinkamas įmones savo investicijoms ir ko nepamiršti, norint diversifikuoti krepšelį. Šioje laidoje išgirsite:Ką svarbu žinoti į akcijas investuojant pirmą kartą?Kokiais kriterijais vadovautis, atsirenkant įmones?Kaip atrodo periodinis investavimas į akcijas?Ką svarbu žinoti, norint vėliau deklaruoti investicijas?Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas TautvydasMarčiulaitis ir Donatas Šetikas, „Swedbank” Investavimo produktų srities vadovas.Laidoje jūsų laukia ir svarbiausios žinios su Ignu Krupavičiumi iš finansų pasaulio. Aržinojote, koks svarbus susitikimas neseniai baigėsi Jackson Hole? Išsamiau papasakosIgnas.Taip pat laidoje – daugelio taip laukiamas ir sekamas investavimo eksperimentas, kuris jau artėja į pabaigą, todėl laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė kartu su savo patarėju Tautvydu detaliau peržvelgs turimą krepšelį ir papildys jį naujomis akcijomis. Tam skirs maždaug 100 eurų.Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Pradėti rūpintis savo ir jaunosios kartos finansiniu raštingumu trūksta laiko ar tinkamos progos – taip teisinasi ir smulkiųjų verslų atstovai, ir eiliniai žmonės. Esant ekonominiam pakilimui viskas ir taip gerai klostosi, o, atėjus iššūkių metui, dėliojami kiti prioritetai. Specialistai primena: finansinis raštingumas – be galo svarbus kiekvienam, o žinių trūkumas vis dar kelia rūpesčių tiek valdantiems asmeninius, tiek įmonės finansus.Komentuoja mažosios bendrijos „Pelningi sprendimai“ vadovas Audrius Rubinas.

„Swedbank“ užtikrino istorinį – iki šiol didžiausią vėjo parkams skirtą – 92 mln. eurų finansavimą 8 Europos rinkose veikiančiai atsinaujinančios energetikos bendrovei „Green Genius“. Šios lėšos bus panaudotos 80 MW galios vėjo elektrinių parko statyboms Jurbarko rajone.

Užtikrintas trumpalaikis ir ilgalaikis finansinis saugumas – svarbi geros mūsų finansų sveikatos ir finansinės ramybės sąlyga. Nors apie bloguosius scenarijus gyvenime dažniausiai negalvojame, su mažesnio ar didesnio masto iššūkiais kada nors vis tiek tenka susidurti. Kaip gali pagelbėti gyvybės draudimas ir ką svarbu žinoti, kad jis atitiktų mūsų poreikius.

„Swedbank“ žemės ūkio bendrovei UAB „Krekenava“ suteikė apie 1 mln. eurų siekiantį finansavimą palankesnėmis sąlygomis, kurias užtikrino bendrovės gautas tvaraus ūkininkavimo sertifikatas iš startuolio „eAgronom“. Suteiktos lėšos bus panaudotos naujos kartos savaeigiams purkštuvams įsigyti.

Susidomėjimas tvariu investavimu pasaulyje auga, nes tai yra vienas iš būdų kovoti su klimato kaita. Investuotojai, nukreipdami lėšas į verslą, kuris kuria su tvarumu susijusias inovacijas arba tikslingai siekia mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, prisideda prie emisijų mažinimo ir klimato kaitos stabdymo. 

Nepaisant spartesnio nei tikėtasi antrojo ketvirčio BVP augimo, „Swedbank“ nekeičia prognozių – Lietuvos BVP šiemet  turėtų sumažėti 0,3 procento.  „Swedbank“ ekonomistai mano, kad palūkanų normų šuolis dar sukrės daugelį ekonomikų bei mažina kitų metų augimo prognozes.Komentuoja  „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Maždaug 2 iš 5 šalies gyventojų per pastaruosius metus ėmėsi papildomų darbų savo pajamoms padidinti, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliekamas tyrimas. Nuo 2016 m. vykdomas tyrimas rodo, kad vis mažesnė dalis lietuvių įvardija, kad jie uždarbiauja papildomai. Kita vertus, statistiniai duomenys rodo, kad auga oficialias papildomos veikos formas pasirinkusių žmonių skaičius.Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Prieš kelias dienas JAV kosmoso agentūra NASA konstatavo, kad ši liepa tapo karčiausiu mėnesiu nuo 1880-ųjų. Liepą taip pat net 3 kartus pagerinti visų laikų karščiausios dienos rekordai. Klimatą tyrinėjantys mokslininkai sako, kad jau artimiausioje ateityje sulauksime naujų rekordų. Kylant pasaulinei temperatūrai, tokios gamtos stichijos kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai taps vis dažnesnės. Kiek tai kainuos ekonomikai ir kiekvienam iš mūsų?

2023 m. investuotojai pasitiko su atsargiomis nuotaikomis, bet, praėjus pirmam pusmečiui, panašu, kad rinkose kol kas laimi optimistai. Daugelis pasaulio rinkų nuo Azijos, Europos iki Pietų ir Šiaurės Amerikų yra uždirbusios teigiamą grąžą, o įvairių sektorių įmonės sugeba viršyti analitikų lūkesčius.

Rugpjūčio pirmomis savaitėmis stebėjome korekciją akcijų rinkoje, didieji indeksai krito 2–3 proc. Įvertinus augimą nuo metų pradžios, lengvas krestelėjimas buvo laukiamas. Priežasčių į didesnę krizę pavirsti dabartinė techninė korekcija bent šiuo metu neturi.

Jau 11 savaičių tęsiasi mano investavimo eksperimentas, ir pradėjusi nuo investavimo į investicinius fondus, dabar esu netgi dviejų įmonių akcininkė. Šiame investavimo kelionės etape susipažinsiu su dar dviem finansinėmis priemonėmis.

Šį rugsėjį išleisti pirmoką į mokyklą gali vidutiniškai kainuoti 375 eurus. Tai maždaug 7 proc. brangiau nei praėjusiais metais, rodo „Swedbank“ Finansų instituto atliekami kasmetiniai skaičiavimai. Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Šeštoje „Investavimo akademija“ laidoje išbandysime investavimą į nekilnojamojo turto (NT) fondus. Pasak ekspertų, ši priemonė tinka tiems, kurie nori investuoti į nekilnojamąjį turtą, bet neturi tokių didelių sumų, kokių reikėtų įsigyjant fizinį objektą. Taigi šioje laidoje susipažinsite su NT fondais ir išgirsite:Kaip veikia NT fondai ir kaip jie uždirba pinigus?Ar jie tinkami pirmajai investicijai?Kaip šie fondai reaguoja į finansų rinkų pokyčius, palūkanų kilimą, infliaciją?Tai tik dalis klausimų, į kuriuos žiūrovams atsakys „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Finansinio turto valdymo srities vadovas Edgaras Mickus. Laidoje tradiciškai papasakosime, kas naujo ir įdomaus įvyko finansų pasaulyje. Svarbiausias naujienas pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – ir didžiųjų pasaulio įmonių pirmojo pusmečio veiklos rezultatai, ir „Fitch” reitingų agentūros sprendimas sumažinti Jungtinių Amerikos Valstijų kredito reitingą.Taip pat – investavimo eksperimentas, kuris jau persirito į antrąją pusę ir yra kaip niekada gausus. Laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė išbandys net dvi naujas, skirtingas priemones ir joms skirs po 100 eurų. Viena iš jų – konkretus pasirinktas nekilnojamojo turto fondas, o kita – Vyriausybės taupymo lakštai, kurių platinimas kaip tik šiuo metu vyksta.Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Skaičiuojama, kad mados industrija sugeneruoja apie 10 proc. visų klimato kaitą sukeliančių anglies dvideginio (CO2) emisijų. Tai – daugiau nei tarptautiniai skrydžiai ir laivyba kartu sudėjus. Tvarūs drabužių įsigijimo ir dėvėjimo įpročiai gali ne tik padėti tausoti gamtą bei taupyti pinigus, bet ir daryti įtaką gamintojams. Kokie jie?

Net 3 iš 5 gyventojų iš anksto nusiteikia per atostogas išleisti bent du kartus daugiau pinigų nei įprastą mėnesį, rodo „Swedbank“ Finansų instituto apklausa. Tačiau ir juos, ir norinčius atostogauti griežto biudžeto ribose, užklumpa ne itin malonios išlaidos, kurių galima išvengti. Aptarkime, kokių veiksmų reikėtų imtis, norint gerokai pabranginti savo poilsį.Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Pasaulio ekonomikos prognozė šiems metams gerėja, bet tai nebūtinai yra geros žinios investuotojams. Akcijų rinkos pirmąjį metų pusmetį nemaža dalimi gyveno lūkesčiais, kad centriniai bankai užbaigs bazinių palūkanų didinimo ciklą antroje metų pusėje. Jei paaiškės, kad palūkanų didėjimas numatomas ir kitąmet, gali tekti pervertinti dabartinius akcijų kainų rodiklius. Infliacinį spaudimą vėl gali padidinti atsigavusi naftos paklausa ir pradėjusi kilti jos kaina.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

„Swedbank“ kartu su SEB banku suteikė papildomą 60 mln. eurų dydžio paskolą žemės ūkio įmonių grupei „Scandagra Group“. Kiekvienas iš bankų užtikrino po 30 mln. eurų finansavimą, kurį grupės įmonės ketina panaudoti trąšoms įsigyti ir būsimam grūdų derliui supirkti. Bendra užtikrinamo finansavimo suma pasiekė 170 mln. eurų.

„Swedbank“ gyventojams per savo interneto banką siūlo galimybę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų. Pirmoji vienerių metų trukmės taupymo lakštų emisija pradėta platinti nuo šiandien (rugpjūčio 7 d.). Už ją bus mokama 3,7 proc. metinių palūkanų. Šios taupymo priemonės siūlomos fiziniams asmenims.

Vasara daugeliui asocijuojasi su atostogomis, nes dar mokykloje įprantame prie laisvės ir nerūpestingumo pojūčio šiuo laikotarpiu. Aišku, dirbantys žmonės neturi galimybių atostogomis mėgautis visą šiltąjį sezoną. Kai kuriais atvejais vasaros metu darbo krūvis kaip tik išauga, nes reikia pavaduoti atostogaujančius kolegas. Suplanuoti darbai taip pat nebūtinai vyksta itin sklandžiai dėl to, kad nėra galimybės gauti reikalingų žmonių indėlio. Tokiais atvejais atrodo, kad darbas vasarą yra ne itin produktyvus ir papildomai demotyvuoja. Kaip atsikratyti panašių pojūčių?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Pinigus iš gyventojų bandančių išvilioti sukčių aktyvumas išaugo, rodo „Swedbank“ duomenys. Per antrąjį šių metų ketvirtį bankas inicijavo 1,7 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo atvejų. Jų skaičius, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 33 proc. Tiesa, banko taikomos prevencinės priemonės per minėtą laikotarpį gyventojams padėjo išsaugoti daugiau kaip 1,1 mln. eurų lėšų, kurias apgaulės būdu bandė pasisavinti sukčiai.

Akcijų rinkos antrą šių metų pusmetį pradėjo puikiai: didieji indeksai  „žaliuoja“, o liepos mėnesį akcijų kainų augimas pasiekė 2–3 procentus. Nors analitikai sutaria, kad tam tikri pokyčiai yra reikalingi, investuotojai išlieka itin optimistiški.

Penktojoje „Investavimo akademijos“ laidoje tęsiame temą apie investicijas į akcijas. Šįkart jūsų laukia pažintis su kita akcijų rūšimi – augimo akcijomis. Tokio tipo investicijos yra susijusios su jaunų, dažnai išskirtinius produktus siūlančių ir sparčiai augančių įmonių vertybiniais popieriais. Šių akcijų patrauklumas yra labiau pagrįstas dideliu ateities potencialu, o ne ilgamečiais rezultatais. Šioje laidoje taip pat susipažinsite ir su Baltijos šalių biržos ypatumais. Kokie jie – sužinosite paskutinėje laidos dalyje.

Pirmojo automobilio įsigijimas – įsimintinas ir svarbus gyvenimo įvykis. Nors pirkinys malonus ir atveriantis naują laisvės bei galimybių pasaulį, procesas tai – išties atsakingas. Aptarkime pagrindinius aspektus, kuriuos būtina įvertinti prieš priimant sprendimą.

Internetu prekiaujančios įmonės kiekvieną dieną susiduria su situacijomis, kuomet pirkėjai nusprendžia palikti neapmokėtą virtualų savo prekių krepšelį. Kokios yra dažniausios to priežastys ir kaip mažinti apleistų virtualių krepšelių kiekį, atsako elektroninių parduotuvių nuomos įmonės „eShoprent“ vadovas, elektroninės prekybos specialistas Deivydas Jurčiukonis.

Pernai Lietuvą supurtęs energetikos kainų šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis. Infliacija žemyn nutempė gyventojų perkamąją galią ir vartojimą, o dėl aukštų energetikos kainų dalis pramonės stabdė gamybą. To rezultatas buvo gana ženklus 2,5 proc. metinis BVP smukimas pirmąjį šių metų ketvirtį. Tačiau pavasaris atnešė gerų naujienų – energetikos krizė baigėsi ir ekonomika stabilizavosi.Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Ekstremalūs vasaros karščiai Italijoje, Ispanijoje bei Graikijoje, kai termometro stulpelis dienos metu perkopia 40 laipsnių, o naktį nenusileidžia žemiau 30 laipsnių pagal Celsijų, tampa vis dažnesni. Europą užklupusios karščio bangos – Cerberis ir Charonas – pavadintos pagal graikų mitologijoje vartus į požemį saugojusi trigalvį šunį su gyvatės uodega ir keltininką, kuris nešė ten mirusiuosius, dar labiau sustiprina jų grėsmės įspūdį. Karštis iš tiesų trikdo įprastą dienotvarkę ir jaukia atostogų planus.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Mažmeninė prekyba šiame skaitmeniniame amžiuje – vargiai įsivaizduojama be elektroninės prekybos. Konkurencinę kovą čia laimi tie verslai, kurie pasiūlo savo pirkėjams geriausią patirtį. Tačiau net ir sėkmingiausi prekės ženklai savo e. parduotuvėse netenka dalies pirkėjų. Dažniausias to priežastis bei sprendimus įvardija Vitalijus Dubietis, el. parduotuvių nuomos platformos verskis.lt vadovas.

Euro zonoje vis daugiau gilėjančio ekonomikos įšalo ženklų, infliacija sparčiai mažėja, tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB)  šią savaitę dar kartą padidins bazines palūkanų normas. Kodėl ECB vis dar didina pinigų kainą ir kada galima tikėtis priešingų tendencijų?Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Nors pirmąjį metų pusmetį akcijų biržos, ypač kalbant apie JAV, viršijo investuotojų lūkesčius, tolesnė jų trajektorija gali kai ką ir nuvilti. Įmonės jau pradėjo skelbti antrojo metų ketvirčio rezultatus, kurie gali parodyti tolesnį pelningumo mažėjimą. JAV ir euro zonos ekonomikoms vėstant, o Kinijai nepateisinant pokovidinio atsigavimo lūkesčių, vienintele paguoda gali tapti pirmieji ženklai apie besikeičiančią centrinių bankų politiką.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas. 

Pokalbiui pradėti pasirinkite momentą, kai vaikas yra ramus. Jei prieš tai praktikuosite “Ypatingą laiką dviese” ir pagrindinius ryšio užmezgimo principus, pokalbį pradėti bus lengviau, nes vaikas jausis gerbiamas, išgirstas ir brangus. 

Vaikų ir paauglių patyčios – skausminga patirtis, kuri gali turėti įtakos gyvenimo kokybei net ir jau suaugus. Kaip reaguoti į patyčias, didinti atsparumą ir pasitikėjimą savimi bei kokį vaidmenį patyčių situacijose atlieka suaugusieji, atsako Aurelija Bučmytė, socialinė darbuotoja, TBRI (pasitikėjimu pagrįstų santykių įgyvendinimo) praktikė.

Baltijos šalių biržų apyvarta po pusantrų metų užsitęsusio kritimo pradėjo stabilizuotis. Jei pasaulio rinkose neįvyks reikšmingų sukrėtimų, aktyvumas Baltijos šalių biržose turėtų nebesitraukti antroje šių metų pusėje. „Swedbank“ investicinės bankininkystės specialistai pastebi, kad spartesniam apyvartų augimui reikalingi nauji reikšmingo dydžio akcijų platinimai.

„Swedbank“ suteikė 4,8 mln. eurų finansavimą „EfTEN Capital“ valdomos NT bendrovės išvystytam butų nuomos projektui Kaune. Tai iki šiol didžiausias banko finansuojamas būsto nuomai projektas Lietuvoje. Dėl aukštos energinės klasės projektui užtikrintas žaliasis finansavimas.

Jei pastaruosius metus vis daugiau lėšų išleidžiate būtiniesiems poreikiams, pavyzdžiui, maistui, kurui, mokėdami už pabrangusias komunalines paslaugas, tai pramogos, prabangos prekės ir kelionės, greičiausiai, ne kartą atsidūrė dalykų, kurių gali tekti atsisakyti, sąraše. Tik ar tikrai atsisakyti kokybiško poilsio yra vienintelė išeitis? Štai keletas patarimų, kaip galėtumėte keliauti sumaniau, tai yra ir taupiau, bet ne prasčiau.

Jau suėjo septynios savaitės nuo mano investavimo eksperimento, kurį atlieku kartu su kolega Tautvydu, pradžios. Per tą laiką iš viso investavau 300 eurų į du investicinius fondus, ir pasirinkau investuoti į juos periodiškai. Ką pavyko pasiekti per tiek laiko ir koks naujas investavimo iššūkis manęs laukia šįkart?

Rizikingi aktyvai per pirmą šių metų pusmetį pasirodė itin gerai. Didžiausių pasaulio įmonių akcijų indeksai fiksavo dviženklius pelnus, o gyventojai galėjo pajusti teigiamus pensijų fondų rezultatus. Ypač gerai pasirodė technologijų sektoriaus įmonės.

Ketvirtoji „Investavimo akademijos“ laida – jau jūsų ekranuose. Šįkart dėmesio centre –  investavimas į įmonių akcijas, kurios, palyginti su ankstesnėse laidose aptartais investiciniais fondais, yra rizikingesnės, tad ir atidumo jos reikalauja daugiau. Aktualios informacijos ir reikalingų patarimų netrūks nei pradedantiesiems, nei jau patyrusiems investuotojams.Laidos rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai išsamiai atsakys į rūpimus klausimus apie tai, kuo reikėtų pasidomėti renkantis konkrečių įmonių akcijas bei kaip vertinti jų finansinę padėtį ir potencialą, prieš priimant sprendimus. Šįkart į žiūrovų klausimus atsakys laidos ekspertas, „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir prie jo prisijungęs „Swedbank“ Investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė. Laidoje, kaip ir kaskart, išgirsite šviežiausias finansų rinkų naujienas iš viso pasaulio. Naujienų – nemažai: nuo palūkanų normų didinimo JAV ir euro zonoje iki intriguojančių, greitu metu pasirodysiančių didžiausių pasaulio įmonių finansinių rezultatų. Daugiau apie tai rubrikoje „Investavimo naujienos“ papasakos jos vedėjas, žurnalistas Ignas Krupavičius.  Jau septynias savaites vykstantis investavimo eksperimentas įgauna pagreitį. Ketvirtojoje laidoje Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė apžvelgs savo investicinio krepšelio rezultatus ir, kartu su Tautvydo Marčiulaičio patarimais, bandys investuoti į dividendines akcijas. Kokios įmonės akcijas ji pasirinks ir kodėl – žiūrėkite toliau laidoje.  Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Tyrimai atskleidžia, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai. Šis reiškinys vadinamas „rožiniu mokesčiu“. Dažniausi to pavyzdžiai – asmeninės higienos prekės, drabužiai ir aksesuarai. Tačiau ar mes patys pastebime to apraiškas ir kaip galime „rožinio mokesčio“ vengti?Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

„Swedbank“ suteikė 35,5 mln. eurų finansavimą bendrovei „Ogmios centras“, kuriai priklauso daugiafunkcinė prekybos, laisvalaikio ir pramogų erdvė Vilniuje „Ogmios miestas“. Didžioji dalis finansavimo – 33,5 mln. eurų – bus panaudoti kitų kreditorių paskoloms refinansuoti, o papildomi 2 mln. eurų bus skirti tolesnei plėtrai. 

Pagrindiniai pasaulio centriniai bankai toliau rimtai žvelgia į infliacijos grėsmę ir palaiko griežtą toną, kuris artimiausiais mėnesiais greičiausiai virs keliais papildomais palūkanų padidinimais. Todėl rinkos dalyvių viltis sulaukti esminio centrinių bankų politikos pokyčio dar šįmet vis labiau blėsta.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Bendrai detalų biudžetą planuoja ir nuosekliai jo laikosi 41 proc. porų, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tai – 4 proc. punktais mažesnė partnerių bei sutuoktinių dalis nei prieš penkerius metus.

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Investavimo eksperimentą sėkmingai tęsiu toliau, o praėjusį kartą kartu su kolega Tautvydu išsirinkau du investicinius fondus ir atlikau pirmąją investiciją. Įdomu, kaip pastarosiomis savaitėmis sekėsi mano investicijoms?

Trečiojoje „Investavimo akademija“ laidoje laidos vedėjai ir ekspertai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi apie periodinį investavimą: ·       Kokie yra periodinio investavimo pliusai ir minusai?·       Kaip geriau investuoti: kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį?·       Kaip skaičiuoti periodinių investicijų grąžą?

Tėvams gali būti labai sunku suprasti vaiko padėtį ir valdyti savo jausmus, kai jis patiria patyčias. Normalu jausti stiprią emocinę reakciją – pykti, išsigąsti ar nusiminti, tačiau svarbu prisiminti, kad impulsyvus reagavimas, pavyzdžiui, piktas skambutis mokyklai arba viešas patyčių kurstytojų gėdijimas socialinėje erdvėje, gali būti ne pats konstruktyviausias būdas. 

Lietuvoje sparčiai populiarėja ekonomiškas ir aplinkai draugiškas namų šildymo sistemos sprendimas – šilumos siurbliai. Palyginti su standartiniais elektriniais radiatoriais, jie yra iki 4 kartų efektyvesni. Šilumos siurbliu vadinamas taupiai energiją naudojantis įrenginys, kuris paima šilumą iš lauko ir ją perduoda patalpų šildymui ar vandens pakaitinimui. Be to, šilumos siurbliai gali veikti atvirkštiniu režimu ir vėsinti patalpas.

„Swedbank“ suteiktą finansavimą NT bendrovei „Eastnine“, valdančiai „3 Burės“ biurų kompleksą Vilniaus centriniame verslo rajone, padidino iki bendros 67 mln. eurų sumos bei pratęsė finansavimą 3 metų laikotarpiui. „Eastnine“ yra kotiruojama Švedijos biržoje ir ne vienus metus iš eilės patenka tarp 20-ies geriausiai pagal tvarumo profilį vertinamų NT valdytojų Europoje.

Daugiau nei pusė (54 proc.) būsto savininkų Lietuvoje sako, kad jei šiuo metu rinktųsi namus, daugiau reikšmės skirtų jų energinei klasei. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Skaitmeninė transformacija keičia mūsų pasaulį neatpažįstamai – šiandien galime dirbti nuotoliu greitai ir efektyviai. Galime įsigyti bet kokią prekę internetu, pervesti pinigus į bet kurią valstybę pasaulyje ir investuoti keliais išmaniojo telefono paspaudimais. Nuo 2025 metų visoje Europoje įsigalios atvirųjų finansų direktyva, kuri paskatins dar didesnius pokyčius. Todėl įdomiausiai, matyt, gali atrodyti atvirieji finansai – ką jie padovanos žmonėms ir verslui?  Komentuoja Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas  

Europa ir toliau nesugeba sutarti dėl naujų fiskalinių taisyklių. Ir vėl keletas šiaurės šalių bando likusiai Europai primesti griežtus taupymo tikslus, o pietūs priešinasi. Kol Europa skaičiuoja centus, JAV ir Kinija atmeta senus laisvos prekybos modelius ir masyviomis subsidijomis vykdo industrinę politiką, nuo pokario nematytu mastu. Visa ES politikos situacija primena menko biudžeto Švilpiko dienos perdirbinį, kuriame ES vis kartoja tas pačias ekonominės politikos klaidas.Komentuoja „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. 

Vis daugiau organizacijų kiekvienų metų birželį išreiškia paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dažnai tai simbolinės žinutės, bet jos prisideda prie lygybės ir įvairovės skatinimo platesniu mastu. Iš organizacijos perspektyvos tai svarbu ne tik šios bendruomenės nariams, bet ir juos palaikantiems darbuotojams.Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Pagrindinė praėjusių metų Europos ekonominė problema buvo ekonomikos kraujotakos sutrikimas – energijos trūkumas ir jos kaina. Pagrindine šių metų problema tampa deguonies trūkumas – didėjančios palūkanų normos ir prastėjančios kreditavimo sąlygos. Lietuvoje, deja, pastarųjų metų daugybinių išorinių šokų sukeltas ekonomines problemas pagilina ir trumparegiški politiniai sprendimai.Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Būsto įsigijimas – atsakingas, tačiau malonus procesas. Vis dėlto, jaukaus gyvenimo nuosavuose namuose džiaugsmą gali gerokai pritemdyti nelaimingi nutikimai. Nuo kačiuko numesto mobiliojo telefono, iki trūkusio vamzdžio užlietų kelių aukštų kaimynų – žala nuosavam ar kaimynų turtui gali reikšti ir kelių šimtų, ir kelių dešimčių tūkstančių eurų nuostolius. Nuo jų apsaugoti ar bent reikšmingai sušvelninti finansinį šoką gali būsto draudimas.

Jūsų dėmesiui antroji „Investavimo akademija“ laida, kurioje daugiausiai kalbama apie investavimą į fondus:🔸 Kas yra fondai ir kuo jie skiriasi nuo kitų investavimo priemonių?🔸 Kokie investicinių fondų tipai egzistuoja ir kuo jie skiriasi tarpusavyje?🔸 Ar fondai yra geriau už akcijas?🔸 Kaip investiciniai fondai uždirba pinigus?Visa tai paaiškins ir šią investavimo priemonę geriau suprasti padės „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” privačiosios bankininkystės departamento vadovas Andrius Šuminas. Jie yra rubrikos „Klausiat? Atsakom!” ekspertai.Laidoje išgirsite svarbiausias ekonomines ir finansines naujienas, kurias pristato žurnalistas Ignas Krupavičius. Šįkart dėmesio centre – palūkanų normų naujienos iš Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Taip pat įsibėgėja ir specialusis investavimo eksperimentas, kuriame laidos vedėja Justina Bagdanavičiūtė šįkart renkasi pačią pirmąją investiciją. Kokiems fondams ji skirs 200 eurų iš bendro eksperimento biudžeto?Visa laidoje pateikiama informacija yra edukacinio pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip asmeninės investavimo rekomendacijos.

Jei netektų reguliarių pajamų, nekeisdami savo gyvenimo būdo, 53 proc. lietuvių iš turimų santaupų pragyventų 3 mėn. arba trumpiau. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Vis dėlto, turinčių didesnes nei 3 mėn. išlaidų dydžio santaupas žmonių skaičius augo. 

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Praėjusį kartą pakalbėjome apie tai, kas apskritai yra investavimas, kaip pasiruošti investavimo pradžiai, o aš atsidariau vertybinių popierių sąskaitą. Investavimui per projekto laikotarpį skirsiu 1000 eurų, bet visos sumos išsyk investuoti neketinu – išskaidysiu ją dalimis, išbandydama skirtingas priemones. 

JAV centrinis bankas galiausiai pristabdė daugiau kaip metus trukusį agresyvų palūkanų didinimo ciklą. Tuo metu Europos centrinis bankas, nepaisydamas ekonominio nuosmukio grėsmių, laikosi ankstesnio palūkanų didinimo plano. Viltys dėl spartaus Kinijos augimo nepasiteisina, ši šalis susiduria su smunkančia pasauline paklausa ir net defliacinėmis tendencijomis. Kita vertus, rinkose tęsiasi pakilimas, kurį didžiąja dalimi ir toliau skatina su dirbtinio intelekto perspektyvomis susijusios naujienos.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Kelti patyčių klausimą tėvams gali būti sunkus uždavinys, ypač jei mokytojas nėra įsitraukiantis į patyčių situacijas arba nesiėmė jokių veiksmų po to, kai jau buvo aptartas šis klausimas. Tačiau yra konstruktyvių būdų iškelti klausimą dėl patyčių mokyklos administracijai ir ieškoti sprendimo.

Nerenovuoti senos statybos namai sunaudoja vidutiniškai 3 kartus daugiau šilumos energijos vienam pastato kvadratiniam metrui, palyginti su modernizuotais pastatais, rodo Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimai. Tai reiškia kelis kartus didesnes šildymo sąskaitas ir anglies dvideginio emisijas nerenovuotame būste. 

Atėjus vestuvių sezonui, klausimo „kiek dėti į vokelį“ aktualumas gerokai išauga. Vieni bando suprasti, ar dėl infliacijos reikėtų dovanoti daugiau, o gal prioretizuoti savo finansinį atsparumą ir rinktis kuklesnę dovaną. Kiti svarsto, kokią sumą dėti į vokelį yra ar nėra „gėda“. Aptarkime, ką svarbu apgalvoti, idant pavyktų išspręsti vokelio dilemą. Komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė. 

Netikėtai užklupusi Covid-19 pandemija, prasidėjusi Rusijos invazija Ukrainoje, o vėliau ir nevaldoma tapusi infliacija – iššūkiai, su kuriais buvome priversti dorotis pastaruosius kelis metus. Dėl kritusios perkamosios galios, sunkumų pramonės sektoriuje Lietuvos ekonomika šiais metais jau skaičiuoja ir neigiamą ekonomikos augimą.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Net 47 proc. žmonių nurodo, kad jų išlaidos – lygios pajamoms arba už jas didesnės. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Per pastaruosius metus augusios bazinės palūkanos atvėrė naujų taupymo ir investavimo galimybių. Tai vyriausybių obligacijos ir indėliai, kurių metinė grąža šiuo metu siekia apie 3 proc. Šie instrumentai dar vadinami fiksuoto pajamingumo priemonėmis, nes jos užtikrina iš anksto apibrėžtą grąžą, išlaukus atitinkamą laikotarpį.Komentuoja Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Sparčiai pakilus palūkanoms Vilniuje būstas tapo sunkiai įperkamas ir tai ženkliai nusmukdė būsto pardavimus, tačiau kainos vis dar laikosi rekordinėse aukštumose. Europos centrinio banko (ECB) palūkanų didinimo ciklui artėjant prie pabaigos bei toliau sparčiai kylant atlyginimams būsto įperkamumas stabilizuojasi, tačiau ryškiau pagerės tik kitais metais.

Taip ilgai lauktomis vasaros atostogomis jau mėgaujasi arba netrukus mėgausis tūkstančiai Lietuvos vaikų: vieni jas leis įvairiausiose stovyklose, kiti – tiesiog namie ar pas senelius, dar kiti – pradės dirbti. Kiekvienais metais į trumpalaikę vasaros darbų rinką ateina pinigų savo reikmėms norintys užsidirbti jaunuoliai. Kodėl jie tai daro?Komentuoj „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Transportas, pramonė ir energetika – šie sektoriai turėtų padaryti didžiausią pažangą mažinant neigiamą poveikį aplinkai, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Komentuoja „Swedbank“ Tvarumo vadovė Karolina Semionovaitė.

„Ką reiškia vardas? Jei vadinsim rožę kitu žodžiu, ar ji kvepės mažiau?“ – klausė Džuljeta savo Romeo Šekspyro pjesėje. Iš tiesų, daugeliu atveju vardas nieko nekeičia, bet kalbant apie ekonominius ir finansinius sukrėtimus, po skirtingais pavadinimais slepiasi nevienodos problemos, reikalaujančios skirtingų vaistų.

Gegužę akcijų kainos kilo dėl tebesitęsiančio technologijų sektoriaus akcijų ralio, obligacijų rinkos išliko tam pačiam lygyje, o aukso kaina eurais padidėjo 1,7 proc. Rezultatus skatino pinganti euro valiuta, todėl jie buvo nepalankūs investavusiems JAV doleriais. 

Svarbiausias ekonomines ir finansines naujienas žiūrovams pristato žurnalistas Ignas Krupavičius, įžvalgomis dalinasi ekonomistas, „Milvas” fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Swedbank” Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

7 iš 10 gyventojų dėl ekonominės situacijos pakoregavo savo atostogų planus, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Gyventojai atidžiau planuoja bei mažina atostogų biudžetus, renkasi pigesnius maršrutus, aktyviau ieško nuolaidų.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė , „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Aktualius skaičius bei svarbiausius įvykius investuotojams apžvelgia nepriklausomas finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis.

Aš – Justina, dirbu „Swedbank“ banke Lietuvoje.  Kviečiu kartu leistis į kelis mėnesius truksiantį investavimo eksperimentą, kurio metu įsitikinsime, kad investavimas – ne toks jau ir sudėtingas procesas.

Naujienos apie pasiekimus dirbtinio intelekto srityje suteikė postūmį visai JAV akcijų rinkai. Viliamasi, kad ši technologija paskatins produktyvumo augimą, o pirmiausia ir daugiausia iš to uždirbti gali ją tiesiogiai vystančios ir palaikančios įmonės. Atmetus technologijų įmones, stebima „S&P 500“ indekso stagnacija. Investuotojai jaukinasi mintį, kad bazinės palūkanos dar turėtų augti ir aukštesniame lygyje išlikti kiek ilgiau.

Verslo pasaulyje, kuriame klientų dėmesys yra trumpas, o konkurencija – aštri, inovacijos tampa aukso vertės. Ypač tos, kurios padeda įtraukti ir motyvuoti. Pasaulinės tendencijos rodo, kad populiarėjantys išmanieji įrenginiai vėl sugrąžino sužaidinimą (angl. Gamification) ir vis daugiau įmonių pasitelkia žaidimo metodus savo verslo tikslams pasiekti.Komentuoja Igoris Ryklys, „Swedbank“ Elektroninių pardavimų ir paslaugų Baltijos šalyse tarnybos vadovas. 

Gyventojai į pensiją išeiti norėtų papildomai sukaupę apie 136 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Sulaukus pensijos per tolesnį tikėtiną 20 metų gyvenimo laikotarpį tokia dydžio suma galėtų virsti apie 570 eurų sudarančiomis reguliariomis mėnesio pajamomis. Tiesa, papildomam kaupimui gyventojai pasirengę nukreipti nepakankamai lėšų. 

Vis daugiau kalbama ir tuo pačiu daroma, kad moterų skaičius IT srityje didėtų. Organizacijos vis dažniau pasisako už moterų lyderystę ir palaikymą, lyčių subalansavimą komandoje, vyksta įvairios iniciatyvos „Moterys IT“. Nors moterų skaičius ir auga šioje srityje, tačiau atotrūkis tarp lyčių vis dar išlieka didelis. Agentūros „Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje moterys IT srityje sudaro vos 17 proc., Lietuvoje 20 proc., „Swedbank“ darbuotojų moterų IT srityje turime 37 proc.Komentuoja Elena Čiarbaitė, „Swedbank“ karjeros konsultantė. 

Bandydami savo atžalas mokyti efektyvaus ir sumanaus finansų valdymo, tėvai dažnai susiduria su klausimu, kas geriau – leisti mokytis iš savo klaidų ar kontroliuoti ir stengtis diktuoti teisingus sprendimus. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta 5–23 m. vaikų turinčių tėvų apklausa rodo, kad 85 proc. tėvų daugiau ar mažiau kontroliuoja savo 7–15 m. atžalų išlaidas, vėliau kontrolė kiek mažėja.]Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

Gyventojų susidūrimai su sukčiais pirmąjį 2023 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, dažnėjo ir lėmė du kartus didesnius nuostolius, rodo „Swedbank“ duomenys. Tačiau banko saugumo specialistams pavyko laiku sustabdyti mokėjimus ir klientams išsaugoti už patirtus nuostolius didesnę sumą.

Per pirmąjį šių metų ketvirtį „Swedbank“ šalies įmonėms suteikė daugiau kaip 77 mln. eurų finansavimo transporto ir kito tipo technikai įsigyti. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, suteikto finansavimo suma išaugo 61 proc. Komercinio transporto finansavimas išaugo 2 kartus – jam skirta beveik pusė viso suteikto lizingo finansavimo sumos.

Naujausi duomenys rodo, kad Lietuvoje tęsiasi ekonomikos nuosmukis, kuris neigiamai pradeda veikti ir darbo rinką. Artimiausiu metu ekonomikos atšilimas yra mažai tikėtinas, bet didesnių sukrėtimų taip pat turėtų pavykti išvengti.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Patyčios – tai mokykloje iškilusi problema, todėl į jo pašalinimą turėtų įsitraukti mokykla. Be to, mokyklos įsitraukimas ir problemos suvokimas yra pagrindiniai veiksniai, numatantys, kad patyčių situacija bus sėkmingai išspręsta. 

Lietuvoje nuosavas saulės elektrines, įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) duomenimis, yra įsirengę daugiau kaip 37 tūkst. vartotojų. Iš jų daugiau kaip 35 tūkst. yra privatūs fiziniai asmenys. „Swedbank“ stebi išaugusį saulės elektrinių finansavimo poreikį – per 2022 m. paskolų saulės elektrinėms išduota 8 kartus daugiau nei ankstesniais metais. 

Vieno pokalbio metu Sydney pagaliau prisipažino „The New York Times“ žurnalistui Roose apie slaptus savo jausmus – ir, kad jų santykis yra kai kas daugiau nei tik draugystė. Nustebęs Roose stengėsi paaiškinti, kad myli savo žmoną ir apie jokius naujus santykius kol kas tikrai negalvoja. Visgi Sydney nenusileido ir toliau norėjo įrodyti, kad tai nėra tiesa. Kai žurnalistas Roose bandydavo jų pokalbį pakreipti kita linkme ir kalbėti kitomis temomis, Sydney vis primindavo jam apie savo jausmus.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Nepaisant vyraujančio ekonominio neapibrėžtumo, Lietuvoje naujų įmonių steigimo aktyvumas nesumažėjo. Per pirmuosius keturis 2023 m. mėnesius šalyje įregistruota apie 5,9 tūkst. naujų įmonių, rodo „Swedbank“ atlikta analizė. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, naujų įmonių įsteigta 6 proc. daugiau. Be to, tarp naujai steigiamų verslų vis labiau įsitvirtina mažosios bendrijos statusą turintys juridiniai vienetai.

Net jei mūsų pačių įmonės finansų sveikata gera, tai nereiškia, kad pusiausvyros negali sutrikdyti, pavyzdžiui, vėluojantys partnerių atsiskaitymai. Jei verslo partneriai rodo nemokumo signalus ar renkatės naujus verslo partnerius, pasidomėti įmonės finansų sveikata – tiesiog būtina. Tai galima padaryti pasitelkus „Swedbank“ ir „Finpass“ drauge sukurtą verslo finansų sveikatos matavimo įrankį.

Signalai, kad JAV politikams turėtų pavykti pasiekti susitarimą dėl valstybės skolos lubų padidinimo, lėmė išaugusį investuotojų pasitikėjimą ir teigiamą impulsą pasaulio akcijų rinkoms. „S&P 500“ praėjusią savaitę pakilo į 9 mėn. aukštumas, Vokietijos DAX pasiekė aukščiausią savo lygį istorijoje, Japonijos „Nikkei 225“ – aukščiausią lygį per 33 metus. Kita vertus, investuotojai, įskaitant ir patį Warreną Buffetą, laukia ateinančių sunkesnių laikų.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Visame pasaulyje gegužė minima kaip lygybės ir įvairovės mėnuo – ne išimtis ir Lietuvoje. Šalyje vykdomos lyčių lygybę bei kitą įvairovę skatinančios kampanijos, ir nors atrodo, kad vis dar gyvenama taip, kaip gyventa prieš 5 ar net 10 metų, analizuojant pokyčius ir tendencijas tampa aišku – visuomenė Lietuvoje yra labai pasikeitusi.Tinklalaidėje kalbinama Lietuvos Įvairovės Chartijos vadovė Rugilė Trumpytė teigia, kad mūsų šalis jau ne vienerius metus matoma kaip galimybių valstybė – tai įrodo tūkstančiai darbuotojų, iš užsienio valstybių atvykstančių čia dirbti. Nesunku pastebėti, kad visuomenės sudėtis įvairėja, o ir mes tampame atviresni.Prie šių pokyčių prisideda ir dar gali prisidėti verslo bei kitos organizacijos. Kaip rodo tarptautiniai tyrimai, lyčių lygybės užtikrinimas, įvairovės ir įtraukties skatinimas jiems turėtų būti ypač aktualūs. „McKinsey“ duomenimis, įmonių, kurių etninė ir lyčių įvairovė yra didžiausia, turi atitinkamai 36 proc. ir 25 proc. didesnę tikimybę gauti aukštesnę finansinę grąžą nei tos įmonės, kurios nesirūpina didesne įtrauktimi.

Nusprendus įsigyti būstą su banko finansavimu gali kilti ne vienas klausimas, o tarp jų – kas yra anuitetinis bei linijinis paskolos grąžinimo metodai ir kuo jie skiriasi. Tad aptarkime šias sąvokas bei tai, ką reikėtų įvertinti priimant sprendimą dėl paskolos grąžinimo būdo.

JAV doleris nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos dominuoja pasaulio finansų sistemoje ir yra pagrindinė pasaulio rezervinė valiuta. Didžioji dalis tarptautinės prekybos vyksta doleriais ir tai yra pagrindinė valiuta, kuria šalys laiko tarptautines atsargas. Tokia dolerio padėtis suteikia JAV galimybių taikyti plačiai siekiančias sankcijas, ir tai neretai kelia nerimą besivystančio pasaulio valstybėms.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Mokyklos įsitraukimas ir problemos supratimas yra pagrindiniai veiksniai, leidžiantys numatyti, kad patyčių situacija bus sėkmingai išspręsta. Mokykla turi pareigą (taip pat teisiškai apibrėžtą) užkirsti kelią patyčių situacijoms ir jas spręsti.

Gyvenimas bute bent keliais aspektais gali būti tvaresnis pasirinkimas, palyginti su gyvenimu individualiame name. Tai apima įvairesnes susisiekimo galimybes, trumpesnį atstumą iki miesto centro, mažesnes eksploatacijos sąnaudas. Kita vertus, pasirinkę gyventi individualiame name, turėsite daugiau galimybių daryti tvarius pasirinkimus kitose srityse. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis tarp gyvenimo bute ir individualiame name?

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis.Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė,  „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Vos 11 proc. lietuvių teigia, kad jų finansinė situacija jiems užtikrina visišką saugumo jausmą. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kuria remiantis sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

„Swedbank“ suteikė žaliąją nekilnojamojo turto paskolą „East Capital Real EstateFund IV“ fondui. Paskola, kuri patenka į „Swedbank“ žaliųjų obligacijų programą, skirta verslo centrų komplekso „Duetto“ finansavimui.

Per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų.

Didžiausiu savo būsto trūkumu 2 iš 5 lietuvių nurodo dideles sąskaitas už šildymą, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Antroje didžiausių trūkumų vietoje gyventojai išskiria dideles sąskaitas už elektrą, trečioje – per mažą būsto plotą.

Nieko tokio, jei šį tekstą skaitote tik dėl to, kad jus suintrigavo skambi antraštė. Ji iš tikrųjų yra skirta dėmesiui patraukti, tačiau atsakymą į iškeltą klausimą aš taip pat pateiksiu. Toliau kviečiu skaityti visus, kurie domisi, kaip būtų galima pasirūpinti savo vaikų ateitimi. Kokios yra investavimo galimybės, galimos rizikos, į ką svarbu atkreipti dėmesį pradžioje pasirenkant investavimo priemones ir vėliau – kai ateina laikas tuos pinigus patikėti savo vaikams.Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Praleisti laiką su žmogumi tai ne tas pats, kas užmegzti ryšį su juo. Galime visą dieną būti tuose pačiuose namuose su savo šeimos nariais, bet nesuartėti. Užmegzti ryšį įmanoma tada, kai esame sąmoningi ir 100 proc. susitelkę į esamą momentą. Sąmoningas dėmesingumas bendraujant su vaikais padeda mums įsijausti į jų situaciją, būti lankstiems (nes patys sugebame išlikti ramūs), lavinti intuiciją, pastebėti subtilias vaiko elgesio užuominas bei būti emociškai susireguliavusiais, o tai reiškia būti emocijų reguliacijos pavyzdžiu savo vaikams.

Būsto pasirinkimą dažniausiai nulemia jo kaina ir vieta, o tokios ypatybės energinis naudingumas ar patogus išplanavimas yra antraeilės svarbos. Įprasta manyti, kad naujos statybos būstai yra gerokai pranašesni pagal savo energines sąnaudas. Tačiau tam tikrais atvejais senos statybos būstas gali būti geras pasirinkimas tvarumo atžvilgiu. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis tarp naujos ir senos statybos būsto ir kokie aspektai užtikrina tvaresnį gyvenimo būdą pasirinktame būste?

Šiuo metu naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti aukštą energinio naudingumo klasę. Vis dėlto didžioji dalis daugiabučių yra senos statybos. Jų energinio naudingumo klasę leidžia pagerinti renovacija, bet iki šiol Lietuvoje renovuota kiek daugiau nei 10 proc. visų daugiabučių. Kaip skiriasi senų ir naujų pastatų šilumos poreikiai ir kokias galimybes gyventojams gali atverti renovacija?

Išsivysčiusių šalių centriniai bankai artėja prie savo palūkanų kėlimo ciklo pabaigos, o investuotojai bando nuspėti pinigų politikos pasikeitimo datą. Ir JAV, ir euro zonos ekonomikoms kol kas pavyko išvengti recesijos, o infliacijai prigesinti dar gali reikėti daugiau laiko. Finansų rinkose išliekant neapibrėžtumui, investuotojams tenka apsišarvuoti kantrybe.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Suėjus pensiniam amžiui 50 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų planuotų dirbti toliau, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Gyventojai nurodo tris pagrindines priežastis likti darbo rinkoje – tai noras paįvairinti savo kasdienybę, poreikis prisidurti lėšų prie būsimos pensijos ir siekis palaikyti socialinius ryšius.

Kartu aptarkite, kokie galėtų būti tolesni žingsniai. Pasakykite vaikui, kad kitų žmonių elgesys ir požiūris į juos nenulemia to, kas jis yra ir jo vertės.

Pasitikrinti įmonės finansinę sveikatą, išsiaiškinti esamas ar gresiančias problemas, suprasti tikrąją įmonės situaciją, išmokti, kaip įdarbinti įmonės pinigus, pritraukti kapitalo arba uždirbti daugiau – nemaža dalis pradedančiųjų ar šiek tiek patirties sukaupusių verslininkų šių žingsnių imasi tik susidūrę su sunkumais arba nusprendę papildomai pasiskolinti. Specialistai įspėja – tai yra klaida, galinti turėti įtakos įmonės augimui ar plėtrai, arba reikšti griežtą „ne“, į finansų įstaigą kreipiantis finansavimo.

Ką bendro turi kelionė automobiliu ir finansų valdymas? Abiem atvejais nežinant keliorizikuojama pasukti klystkeliais. Kaip rodo reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa, beveik du trečdaliai (64 proc.) šalies gyventojų finansus planuoja bei išlaidas seka tiesiog „savo galvoje“. Kodėl tai yra ydinga praktika, galinti nuvesti į finansų akligatvį?Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.

Nuo gegužės mėnesio „Swedbank“ naujai išduodamos mokėjimo kortelės bus pagamintos iš 100 proc. perdirbto plastiko, tai patvirtins kortelės nugarėlėje tvarumą žymintis ženkliukas. Be to, naujųjų kortelių kraštuose yra padarytos specialios įpjovos, pagal kurias korteles taps paprasčiau atskirti regėjimo negalią turintiems žmonėms. 

Balandžio mėnuo akcijų rinkoms, kaip įprasta, buvo palankus. Sumažėjus įtampai bankų sektoriuje, pagerėjo padėtis akcijų rinkose, sumažėjo kredito rizikos premijos, aukso kaina nepakito, o euras sustiprėjo. Balandį centriniai bankai nepriėmė jokių sprendimų, todėl palūkanų normų didėjimo tendencija nutrūko.

Vienas iš svarbiausių kriterijų svarstant įsigyti būstą – jo likvidumas. Būsto likvidumą apibrėžia galimybė prireikus jį parduoti per santykinai trumpą laiką ir už panašią į įsigijimo kainą. Turėdami likvidų būstą būsite tikri, kad jūsų investicija nenuvertės, o prireikus, jį galėsite parduoti be jokių papildomų rūpesčių.

Pasibaigus ketverius metus trukusiam Pirmajam pasauliniam karui, už to meto Anglijos finansus atsakingas asmuo ir vienas garsiausių visų laikų ekonomistų John Maynard Keynes tarptautinę prekybą matė kaip svarbiausią šalių ekonomikų variklį. Tad po karo buvo nuspręsta buvusią pasaulio sistemą tiesiog „užvesti“ iš naujo, lyg prieš tai nieko nebūtų nutikę. J.M. Keynes tikėjo, kad prekyba yra pasaulio taikos receptas – juk nepulsi kariauti su savo partneriais, nes tai gali pakenkti ir tau pačiam. Visgi, neilgai trukus prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, patvirtinęs, kad prekyba nėra auksinis receptas taikai palaikyti.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Infrastruktūra yra tarpusavyje susijusių inžinerinių tinklų (įskaitant elektrą, vandentiekį, telekomunikacijas), įstaigų, paslaugų ir kitų visuomenės gyvenimo kokybę užtikrinančių elementų visuma. Tinkamai išvystyta infrastruktūra padeda patogiai judėti mieste, sutaupyti laiko ir gyventi tvariau.

Šią savaitę tvarių inovacijų ir technologijų centre „Rockit“ vykusio „SustainabilityForum 2023“ metu paskelbti pusmetį vykusios „Swedbank“ Tvarių inovacijų programos nugalėtojai. Trys geriausias tvarumo inovacijas verslui pasiūlę startuoliai – „Viezo“, „Strato“ bei „Zerozon“ – apdovanoti 10 tūkst. eurų prizais ir savo sprendimusgalės išbandyti realiomis verslo sąlygomis.

Neatidėliokite pokalbio, greičiausiai problema neišsispręs savaime. Tai, kad nekalbame su vaiku apie nemalonius dalykus, nereiškia, kad jis apie juos negalvoja. Vaikas turi būti įsitikinęs, kad jo gyvenimas, problemos, kad ir kokios mažos ar nereikšmingos jos galėtų atrodyti, mums yra svarbios. Patyčių situacijos tiek vaikams, tiek suaugusiems dažnai sukelia nepasitikėjimą ir nenorą įsitraukti į jų sprendimą. Tai suprantama, nes patyčios yra sudėtinga problema, kurią ne visada galima greitai ar lengvai išspręsti. 

Federalinis rezervų bankas (FED) greičiausiai artėja prie palūkanų didinimo ciklo pabaigos. Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas kilstels dar 3 kartus ir jas aukštame lygyje išlaikys iki šių metų pabaigos. Todėl gerų žinių dėl pasikeitusios pinigų politikos krypties investuotojams dar teks palaukti. Tai didina spaudimą akcijų kainoms, ypač JAV rinkoje, kurioje, įvertinus griežtą pinigų politiką ir prastėjančius įmonių rezultatus, akcijų kainos yra palyginti aukštame lygyje.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Antradienį, balandžio 25 d. finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centre „Rockit“ įvyks forumas „Sustainability Forum 2023“. Jo metu Lietuvos ir užsienio institucijų, verslų atstovai, investuotojai bei tvarumo startuoliai dalinsis patirtimi ir diskutuos apie tvarių inovacijų svarbą šalims siekiant Paryžiaus susitarime numatytų klimato kaitos tikslų.  

Bendra kišenpinigių suma, kurią dažniausiai per mėnesį iš tėvų gauna 16–19 m. amžiaus paaugliai, siekia 51–100 eurų, tuo metu pradinukai dažniausiai disponuoja 16–30 eurų per mėnesį siekiančiais kišenpinigiais. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų, turinčių 5–23 m. vaikų, apklausa. 

Daugelis pripažintų, kad tam tikru gyvenimo tarpsniu yra jautęs nerimą dėl pinigų, – galbūt jų trūko svarbiam tikslui įgyvendinti, nenumatytoms išlaidoms padengti, o galbūt teko jaudintis dėl to, jog niekaip nepavyksta sukaupti santaupų ramesniam rytojui ar pasididinti atlyginimo. Apklausos rodo, jog vien šiandien asmeniniai finansai kelia nerimą 4 iš 10 Lietuvos gyventojų. Kartu su psichologu Edvardu Šidlausku ir finansų eksperte Jūrate Cvilikiene pasikalbėjome apie tai, kada nerimas dėl pinigų tampa rimta problema ar net psichoze ir kas yra finansinė sveikata.

„Swedbank“ nekeičia šių ir ateinančių metų Lietuvos ekonomikos prognozių – BVP šiemet turėtų sumažėti 0,3 procento, o kitais metais tikėtinas 1,8 proc. augimas. Nepaisant geresnių vartotojų lūkesčių, ekonomistai atkreipia dėmesį į prastėjančią paklausą eksporto rinkose, aukštesnes palūkanas ir kitus veiksnius, kurie slopins ekonomikos augimą.

Pardavus turimą turtą arba reikšmingai padidėjus asmens/šeimos pajamoms, gali kilti idėja dalį būsto paskolos grąžinti prieš laiką. Tiesa, prieš tai darant naudinga įvertinti, ar mėnesio įmokos sumažėjimas dėl grąžintos dalies bus reikšmingas – galbūt turimą sumą galima panaudoti efektyviau ir iš jos gauti daugiau naudos nei keliomis dešimtimis eurų mažesnė būsto paskolos įmoka. 

Šių metų pabaigoje įsigalioja reikalavimas skaičiuoti tam tikrų į ES importuojamų prekių grupių emisijas. Po kelerių metų šios prekių grupės bus apmokestintos, ir taigali turėti reikšmingos įtakos statybų, pramonės ar žemės ūkio srityje veikiančioms įmonėms. Šiuo metu daugelis šalies verslų sprendžia kur kas artimesnės perspektyvos iššūkius, ir tai suprantama. Visgi neskiriant dėmesio tvarumui dabar, po kelerių metų jis gali tapti egzistenciniu verslo iššūkiu.Komentuoja Ignas Mačeika, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Nepaisant toliau mažėjančios apyvartos, Baltijos šalių akcijų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ šių metų pradžioje ūgtelėjo 6 proc. Investuotojų nuotaikas pataisė skelbiamos geros naujienos iš biržoje kotiruojamų įmonių. Vis dėlto vyraujantis neapibrėžtumas lemia smarkiai kritusią IPO apimtį pasaulinėse ir vietos rinkose. Nuo praėjusių metų pradžios Baltijos šalių biržose neįvykdytas nė vienas didesnio masto pirminis akcijų platinimas.

Netikėtai išaugusios kainos ar pasikeitusi gyvenimo situacija gali išmušti iš vėžių bei sukelti sunkumų mokėti būsto paskolos įmokas. Žinoti, kaip tokioje situacijoje elgtis ir kaip išvengti nemaloniausių scenarijų, aktualu ne tik susidūrus su iššūkiais, bet ir kiekvienam turinčiam ar planuojančiam imti būsto paskolą.

Jūs, tėvai ar globėjai esate svarbiausias veiksnys, sprendžiant dėl patyčių kylančius sunkumus. Kilę sunkumai - tai galimybė sustiprinti jūsų su vaiku tarpusavio santykius.

Norint atnaujinti savo namus ir būste susikurti patinkančią aplinką, lietuviams prireiktų vidutiniškai 11 tūkst. eurų siekiančios sumos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Vis daugiau gyventojų atnaujindami namus rūpinasi ir jų energiniu naudingumu, rodo tyrimo rezultatai.

Pastaraisiais metais augant būsto kainoms vis daugiau žmonių ieškodami būsto teikia prioritetą miesto pakraščiui ar priemiesčiams. „Swedbank“ duomenimis, palyginus su 2021 m., pernai išduotų paskolų skaičius individualiam namui paaugo 3 proc. ir siekė 35 proc. Nors būsto užmiestyje kaina mažesnė, svarbu įvertinti ir kitus lokacijos aspektus, kad ilgalaikėje perspektyvoje gyvenimas naujoje vietoje reikalautų kuo mažiau išlaidų.

Apie įmones dažniausiai sprendžiama pagal jų finansinius rodiklius – apyvartą, pelną, pardavimų apimtis ir kitus rodiklius, atspindinčius įmonės veiklą. Tačiau finansiniai rodikliai yra tik veiksmų (ar jų nebuvimo) pasekmė. To priežastis – įmonės gebėjimas pasiekti klientus, pritraukti darbuotojus, finansuoti vystymąsi. Visi šie dalykai vienaip ar kitaip susiję su planavimu. Todėl įmonės finansinė sveikata arba tai, kiek įmonė turi vystymosi energijos, beveik visada priklauso nuo planavimo. Šiame straipsnyje kartu su „Swedbank“ Lietuvoje finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene aptariame, ką reikia daryti, kad įmonė turėtų ir išsaugotų verslo vystymo energiją.

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Centriniams bankams pasaulyje toliau keliant palūkanų normas, įtampa finansų rinkose augo jau kurį laiką. Kovo mėnesį, lyg žaibas iš giedro dangaus, žlugo keletas nemažų bankų. Centriniai bankai ir kitos už finansinį stabilumą atsakingos institucijos suskubo stabilizuoti finansų sistemą. Atrodo, bankų krizė suvaldyta, rinkos nurimo, o daugelis ekonominių prognozių piešia gana optimistinį šių metų paveikslą. Tačiau nedidelė finansų krizė gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių ekonomikos augimui.  Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Per pastaruosius keletą metų smulkių investuotojų aktyvumas pastebimai išaugo. Tai, kas prasidėjo kaip pavieniai bandymai prekiauti biržose per karantiną iš namų, dabar išaugo į santykinai galingą rinkos jėgą. Į ją vis dažniau turi atsižvelgti stambieji investuotojai, smulkiųjų veiksmai vis dažniau pritraukia ir rinkos priežiūros institucijų dėmesį. Pastarosios itin griežtai vertina manipuliavimo rinka atvejus.

Ilgą laiką „nurašytomis“ laikytos obligacijos šįmet vėl atgavo savo populiarumą dėl apčiuopiamai padidėjusio pajamingumo. Konkreti obligacijų dalis individualiame investiciniame portfelyje priklauso nuo investuotojų tikslų ir rizikos tolerancijos. Naujai atsivėrusios galimybės obligacijų rinkoje yra geras metas peržiūrėti savo portfelį ir galbūt atrasti jame vietos šiai turto klasei.

Investavimą daugelis pirmiausia sieja su akcijų rinkomis. Akcijų kainų pokyčiai aptarinėjami ir kalbant apie asmeninio investicijų portfelio rezultatus, ir žiniasklaidoje, ir vertinant bendras ekonomikos tendencijas. „Swedbank“ Finansų rinkų departamento direktorius Marius Ignotas sako, kad obligacijoms kaip turto klasei dėmesio tarp investuotojų skiriama kur kas mažiau, nors pasaulinėse finansų rinkose ši turto klasė turi kur kas didesnį svorį, o jos aktualumas pastaruoju metu vėl ėmė didėti.

Dirbantys šalies gyventojai pageidautų gauti vidutiniškai 907 eurus siekiančią pensiją, kurios, jų teigimu, pakaktų savo poreikiams ir norams senatvėje patenkinti, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Palyginti su praėjusiais metais, šalies gyventojų pageidaujama senatvės pensijos suma ūgtelėjo vidutiniškai 11 proc., o nuo 2020 m. lūkestis pensijos dydžiui padidėjo maždaug ketvirtadaliu.

JAV rinkoje didėja recesijos tikimybė, o Volstryto strategai investuotojams rekomenduoja užimti gynybinę poziciją. Infliacija ir JAV, ir euro zonoje rodo išsikvėpimo ženklus, tačiau išlieka gerokai per aukšta, kad centriniai bankai keistų savo retoriką. Kita vertus, išryškėjusios problemos finansų sektoriuje ir griežtėjančios kreditavimo sąlygos gali nuslopinti ir centrinių bankininkų polėkį, ir ekonominį aktyvumą. Pastarojo meto naujienos skatina aukso brangimą.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Konfliktai tarp vaikų ar paauglių yra normalus reiškinys - per konfliktus vaikai mokosi kurti santykius ir spręsti problemas. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad vaikai išmoktų kontroliuoti agresiją, gerbtų ribas ir netaptų smurtautojais.

Lietuvos gyventojai butui įsigyti skolinasi vidutiniškai 92 tūkst. eurų, o individualaus namo įsigijimui ar statyboms prireikia apie 100 tūkst. eurų siekiančios paskolos, rodo „Swedbank“ duomenys. Naudojantis banko finansavimu, dažniausiai įsigyjami 35-55 kv. m ploto butai ir 100-150 kv. m dydžio namai.

Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių – 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą. Kaip išspręsti šią problemą?Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Kovo mėnesio pagrindinės naujienos buvo susijusios su bankų sektoriaus problemomis, pradedant JAV ir baigiant Šveicarija bei Europa. Centriniai bankai ir vyriausybės suskubo gelbėti padėtį. Nepaisant naujų sunkumų, Europos ir JAV centriniai bankai toliau didino palūkanų normas. 

Kiekvienas gyventojas ar verslo įmonė, net jei laiko save ganėtinai atspariais sukčių pinklėms ir apgaulėms, gali tapti potencialia sukčių auka. O ypač, kai aplinkybės susiklosto taip, kaip parankiausia sukčiams. Tai iliustruoja vienai iš „Swedbank“ padalinio vadovių šviežiai nutikusi istorija. Ši darbuotoja, kasdien dirbanti su IT infrastruktūros ir saugumo klausimais, susidūrė su darbo kompiuterio veiklos trikdžiais ir jos laukė akibrokštas – aplenkę įmonės IT specialistus, išspręsti problemas jai pasisiūlė „Microsoft“ IT pagalba prisistatę sukčiai.Komentuoja Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė. 

Su pajamų trūkumu padengti reguliarias kasdienio gyvenimo išlaidas bent kartą per pastaruosius metus susidūrė 35 proc. šalies gyventojų. Tuo metu kas dešimtas gyventojas su tokiais sunkumais susidūrė 3 ir daugiau kartų per metus. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

„Swedbank“ šalies gyventojams pernai suteikė daugiau kaip 11 mln. eurų paskolų saulės elektrinėms įsigyti. Palyginti su ankstesniais metais, paskolų saulės elektrinėms suma išaugo daugiau kaip 8 kartus. Be to, Lietuvoje bendra gyventojams suteikto finansavimo suma saulės elektrinėms įsigyti buvo didesnė nei Latvijoje ir Estijoje kartu sudėjus, rodo „Swedbank“ duomenys.

Prieš kelerius metus buvo kalbama, kad gyvename neapibrėžtoje, kupinoje netikrumo, kompleksiškoje ir dviprasmiškoje aplinkoje (VUCA). Tuo metu atrodė, kad sudėtingiau ir būti negali. Bet kaip įsitikinome vėliau − iššūkių pasaulyje tik padaugėjo. Klimato kaitos padariniai, geopolitinės įtampos išpopuliarino naują trumpinį BANI. Po juo slepiasi žodžiai „trapus, nerimastingas, nevienareikšmis, nesuprantamas“. Kaip turėtume reaguoti ir ką galime padaryti, kasdien susidurdami su neapibrėžtumu?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė,  „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Šiuo metu Lietuvoje pasigaminame tik apie trečdalį visos reikalingos elektros energijos. Sparti atsinaujinančių energetikos projektų plėtra šią situaciją turėtų pakeisti jau artimiausioje ateityje. Tai reiškia, kad būsimiems tokių projektų plėtotojams reikės kur kas geriau pasverti projektų ekonominę naudą ir įvertinti rizikas. Kita vertus, sparti energetikos sektoriaus transformacija gali atverti naujų galimybių, pavyzdžiui, įgalinti spartesnę transporto elektrifikaciją ar vandenilio gamybinių pajėgumų plėtrą.Komentuoja Arnoldas Gaudiešius, „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas. 

„Swedbank“ pristatė verslui skirtą įrankį, kuris padeda nustatyti konkrečiai įmonei aktualiausias tvarumo sritis, remiantis jos veiklos pobūdžiu. Įrankis apima visą verslo tvarumo (ESG) temų spektrą – aplinkosaugą, socialinį tvarumą ir valdyseną. Jis sukurtas remiantis tarptautiniais Tvarumo apskaitos standartų valdybos (SASB) standartais ir yra pasiekiamas „Swedbank“ ekspertinėje platformoje verslui „Tvarumo centras“.

Neramumai bankų sektoriuje neišmušė iš vėžių centrinių bankų – bazinės palūkanos JAV ir euro zonoje toliau didinamos. Po pastarojo didinimo ciklo jos priartėjo prie 5 proc. ribos JAV ir pasiekė 3 proc. Europoje. Centriniai bankai kol kas neišsižada savo tikslo pažaboti infliaciją, o šalutinių pasekmių kol kas nelinkę sureikšminti. Tuo metu investuotojai atidžiau seka sektorius, kurie gali tapti „atsitiktinėmis“ griežtos pinigų politikos aukomis.Komentuoja Matas Laukevičius,  „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas 

„Swedbank“ pirmasis iš šalies bankų ir kitų tiekėjų Baltijos šalyse interneto prekybininkams pasiūlys atsiskaitymo sprendimo „Apple Pay“ integraciją. Šis e. parduotuvėms skirtas sprendimas leis pasiūlyti dar vieną patogų ir saugų atsiskaitymo būdą savo pirkėjams, naudojantiems „Apple“ įrenginius. Sparčiai augant apsipirkimams per mobiliuosius įrenginius, sklandus ir kuo paprastesnis mokėjimo procesas tampa vis aktualesnis.

41 proc. šalies gyventojų sako esantys visiškai neužtikrinti, kad išėjus į pensiją jų turimų santaupų pakaks norimam pragyvenimo lygiui pasiekti. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas gyventojų Finansinės sveikatos indeksas.

Praėjusiais metais šalies ūkininkams „Swedbank“ suteikto finansavimo suma, palyginti su ankstesniais metais, išliko stabili. Ūkininkai skolinosi apyvartinėms lėšoms, naujai technikai įsigyti, žemės plotų įsigijimui, o aktyviausiai buvo investuota į skirtingos ratinės technikos įsigijimą. Šio turto įsigijimo finansavimas sudarė daugiau nei pusę viso ūkininkų finansavimo apimčių, rodo „Swedbank“ duomenys.

Ar jums pažįstama situacija, kai banko sąskaitos likutis pasibaigus mėnesiui yra mažesnis nei tikėjotės, o taupymui skirta sąskaita – visada tuščia? Visgi jei šiuo metu jūsų finansinė sveikata nelabai džiugina, į iššūkius galima pažiūrėti kaip į galimybę išsiugdyti naujus taupymo įpročius. Šią savaitę minima Pasaulinė pinigų savaitė yra geras metas atkreipti dėmesį į tai, kas svarbiausia siekiant efektyvesnio finansų valdymo.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank" Finansų instituto ekspertė.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barakas Obama yra pasakęs „Pinigai nėra vienintelis atsakymas, tačiau jie kuria skirtumus“, pripažindamas, kad pinigai ir finansinė laisvė turi itin daug reikšmės kuriant gerovę visuomenėje. Kita vertus, nereikia pamiršti ir kitų itin svarbių veiksnių, kurie yra vienodai svarbūs siekiant taip trokštamos laimės ir gerovės. Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė .

Sparčiai augusios būsto kainos ir tebeaugančios palūkanos sudavė stiprų kirtį būsto įperkamumui Lietuvoje. Prastėjant gyventojų galimybėms įsigyti būstą, stebimas ženklus aktyvumo sumažėjimas šalies būsto rinkoje. Nepaisant žemesnių pardavimų, rimtesnių nuolaidų būsto pardavėjai dalinti kol kas neskuba. Žvelgiant į ateitį, tolimesnės būsto rinkos tendencijos labiausiai priklausys nuo palūkanų normų, kurių mažėjimą „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja jau kitąmet.

Pastaruoju metu „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva besibaigiantį internetinės bankininkystės galiojimą, ragina patikrinti asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą. 

Mokėjimo kortelės PIN kodo priminimo funkcija per metus jau pasinaudojo daugiau kaip 160 tūkst. gyventojų, rodo „Swedbank“ duomenys. Bankas galimybę priminti kortelės PIN kodą išmaniojoje programėlėje pristatė prieš metus, 2022 m. kovo viduryje.

Gegužės 25 d. Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks DUOday – diena, kai įmonės ir organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. Šiais metais iniciatyva vyks net 18 Lietuvos miestų ir jau pusšimtis šalies darbdavių pranešė apie savo dalyvavimą. Iniciatyvą organizuojanti VšĮ „SOPA“ ir vienas iš jos ambasadorių „Swedbank“ ragina įvertinti naudą, kurią atneša ši patirtis, o kartu kviečia registruotis į DUOday.

Prieš trejus metus įsigaliojusi antroji Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2) pradėjo atvirosios bankininkystės erą – tai paskatinto konkurenciją finansinių paslaugų sektoriuje ir vartotojams naudingų paslaugų kūrimą. Šiandien ES dėliojami naujos Atvirųjų finansų iniciatyvos kontūrai. Ji artimiausioje ateityje ne tik suteiks naujų galimybių vartotojams, bet ir prisidės prie verslo ir viešojo sektoriaus inovacijų bei vystymosi.Komentuoja Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas. 

Pagrindiniu praėjusios savaitės įvykiu tapo JAV Silicio slėnyje veikusio ir technologijų kompanijas aptarnavusio banko žlugimas. Situaciją valdyti nedelsiant ėmėsi JAV rinkos reguliuotojas, siekdamas išvengti 2008-ųjų scenarijaus. Tuo metu investuotojai Europoje bando iš naujo įvertinti ECB ryžtą toliau kelti bazines palūkanas. Nepaisant griežtesnės, nei tikėtasi, monetarinės aplinkos, pagrindinis Europos akcijų indeksas šįmet pasirodė geriau nei jo amerikietiškas analogas.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas. 

Sėkmingas ir grąžą atnešantis investavimas yra paremtas 3 baziniais dalykais – tikslu, rizikos balansu ir patirtimi. Į šiuos aspektus reikėtų atkreipti dėmesį renkantis investicijas į fondus. Kaip tai padaryti?

Remdamasis Baltijos šalyse bei Švedijoje atlikta gyventojų finansinių žinių ir gebėjimų apklausa, „Swedbank“ pirmą kartą sudarė gyventojų Finansinės sveikatos indeksą. Lietuvosgyventojų finansinės sveikatos būklė vertinama vidutiniškai – indeksas siekia 51 balą iš 100 galimų. Nors lietuvių finansinės žinios ir gebėjimai yra tobulintini, tačiau šioje srityje jie lenkia kitų Baltijos šalių gyventojų latvių ir estų rodiklius.

2023 m. kovo 14 d. „Swedbank“ pristatė Finansinės sveikatos indeksą. Šios priemonės tikslas – pamatuoti Švedijos ir Baltijos šalių visuomenės finansinius gebėjimus ir žinias apie kasdienius finansus, santaupas, paskolas bei finansinį saugumą, ir kartu – didinti visuomenės sąmoningumą, kad ateities kartos būtų labiau finansiškai išsilavinusios ir jų finansinė sveikata būtų geresnė. Pasitelkdami šį skaidrų indeksą, mes nuolat stebėsime mūsų visuomenės elgesį ir finansinę sveikatą. Indeksas bus kasmet apskaičiuojamas ir skelbiamas.

Norint suteikti savo vaikui tvirtą finansinių žinių pagrindą, teorinių žinių nepakanka. Svarbu leisti atžalai ir praktiniu būdu pažinti finansų pasaulį – pavyzdžiui, pasirūpinant pirmąja vaiko sąskaita. Pristatome Jums pagrindinius su vaiko finansais susijusius mitus, kuriuos sužinojus ir paneigus, vaiko kelionė finansinio raštingumo link bus sklandesnė.

Trečią kartą įvykusi didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ vėl prie ekranų pritraukė gausų dalyvių būrį. Apie 280 tūkst. moksleivių, mokytojų bei televizijos žiūrovų dvi valandas trukusioje pamokoje turėjo galimybę išgirsti, pamatyti ir padiskutuoti apie tai, kas mūsų laukia ateityje.

Žmonės yra dramatiški. Visuomet esame linkę tikėti, kad blogi dalykai bus blogesni, o geri – dar geresni, nei jie būna iš tikrųjų. Susižavėjimas naujais blizgučiais ir perteklinis optimizmas finansų rinkose lemia burbulus. Kai kurie burbulai, pavyzdžiui, amžiaus pradžioje sprogęs „Dot-com“, būna labai rimti. Kiti, tokie kaip memų (angl. meme) akcijų burbulas, prasidėjęs po pandemijos, mažesnės reikšmės, bet per visus juos labiausiai nukenčia smulkieji investuotojai.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomas finansų ekonomistas.

Šią savaitę Europos Centrinis Bankas (ECB) dar kartą pakels bazines palūkanų normas puse procentinio punkto ir, tikėtina, įspės, jog tai dar ne pabaiga. Nors infliacija jau mažėja, o finansinio streso ženklų daugėja, panašu, kad centriniai bankai palūkanų normas kels tol, kol... kažkas sulūš.Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Atsinaujinanti energetika pritraukia vis daugiau investuotojų dėmesio – 2022 m. į ją pasaulyje buvo investuota apie 1 trln. JAV dol. Lietuvoje investicijos į šią energetiką taip pat nesustoja augti. Pernai rudenį „Swedbank“ suteikta 21,3 mln. Eur dydžio paskola „Modus Remote Solar Fund I“ rodo, kad atsinaujinančios energetikos projektai gali užsitikrinti finansavimą.

Per praėjusius metus dėl finansinio sukčiavimo buvo pradėti 3,8 tūkst. naujų tyrimų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tai – daugiau nei du kartus didesnis tyrimų skaičius, palyginus su 2021 m. Tuo pačiu metu auga ir banko saugumo specialistų išsaugotų ir grąžintų lėšų suma –gyventojams ir verslo įmonėms išsaugota 2,9 mln. eurų, ir tai yra du kartus didesnė suma nei 2021 m., kai ši suma siekė 1,4 mln. eurų.

„Swedbank“ su energetikos bendrove „Ignitis grupė“ susitarė dėl bendro 300 mln. eurų sieksiančio finansavimo. 220 mln. eurų numatyta skirti antrinės grupės įmonės „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ sostinėje vystomam kogeneracinės jėgainės projektui užbaigti. Likusi iki 80 mln. eurų finansavimo dalis bus panaudota „Ignitis grupės“ apyvartinio kapitalo poreikiams.

Per 2022 m. šalies įmonės sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 290 mln. eurų arba 32 proc. daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Swedbank“ duomenys. Itin ryškus šuolis užfiksuotas komercinio transporto srityje, taip pat įmonių dėmesį vis dažniau ėmė traukti elektromobiliai.

Šį ketvirtadienį, kovo 9 d., moksleivius, mokytojus ir visus smalsius žmones vėl suburs žinių šventė „Mokonomika“. Trečiąkart organizuojama didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje bus transliuojama gyvai ir truks daugiau nei dvi valandas. Be gausaus būrio pranešėjų didžiausia šių metų staigmena – pirmąkart renginį vesiantis aštuntoko iš ateities skaitmeninis avataras.

Dėstant ekonomikos istoriją man tenka kalbėti ne tik apie ekonomikos dėsnius ir idėjas, kurios formavosi per pastaruosius kelis šimtus metų, bet, žinoma, ir apie tas idėjas generavusius žmones. Visi iki vieno ekonomikos istorijoje aptariamų žmonių – vyrai, kurie apie ekonomiką kalba iš vyrų bei „namų šeimininkių“ perspektyvų. Ekonominis, politinis kontekstas tuo metu lėmė, kad moterys neturėjo tokių teisių kaip vyrai, negalėjo turėti lygiaverčio išsilavinimo ar netgi balsavimo teisės. Visuomenė lyčių lygybės srityje padarė didelį progresą, tačiau klausimas, ar jis yra pakankamas.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė. 

Investuotojai nuo 2021 m. pabaigos pagrindinį dėmesį yra sutelkę į centrinių bankų pinigų politiką ir makroekonomikos naujienas. Nors žodis „recesija“ iš naujienų antraščių nesitraukia jau gerą pusmetį, įmonių skelbiami rezultatai to nepatvirtina. Gyvenant recesijos laukimo režimu reikėtų nepamiršti, kad akcijų kainų svyravimus lemia ir konkrečių bendrovių pasiekimai ar nesėkmės.Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Daugelis žinome ar išbandėme, kaip dirbtinis intelektas (DI) geba parašyti tekstus interneto svetainėms, reklamines žinutes socialiniam tinklams, bet ar jis gali išleisti knygą? Taip – pirmoji tokia buvo išleista dar 2018 metais. Šiandien algoritmai yra daug tobulesni, jie taupo analizei skirtą laiką, automatizuoja procesus, gali sugeneruoti reikšmingą dalį turinio. Bet išlieka klausimas: ar DI gali tapti savarankišku knygos autoriumi?

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, trečdalis tėvų Lietuvoje stokoja žinių kaip elgtis, jei jų vaikas mokymo įstaigoje susidurtų su patyčiomis. Tiesa, požymius, kad jų vaikas patiria patyčias, gebėtų atpažinti bent 4 iš 5 tėvų, rodo apklausos duomenys.

Kompiuteriniams žaidimams skiriame vis daugiau laiko, o tyrimai rodo, kad juos mėgstančių vaikų smegenys yra aktyvesnės. Žaidimų spektras tapo itin platus, todėl dabar vaikai gali įprasti valytis dantis sekdami patrauklaus personažo pavyzdžiu, o suaugusieji – versle pritaikyti strateginius įgūdžius, išmoktus virtualiai valdant pusę galaktikos apimančią valstybę. Ekspertai mano, kad jau netolimoje ateityje daugelį dalykų išmoksime žaisdami.

Pastarieji metai Rusijos ekonomikai buvo neįprasti, žinoma, blogąja prasme. Didelė dalis užsienio investuotojų paliko savo investicijas, statytus fabrikus, veikiančius restoranus irgreičiausiai į šią šalį niekada nebegrįš. Dešimtys sankcijų paketų bei prarasta didžiausia gamtinių dujų eksporto rinka – Europa. Demokratinėms šalims nusigręžus nuo režimo ir bandant įvairiomis priemonėmis paveikti karo finansavimo mašiną – Rusijos ekonomiką – rezultatas kol kas atrodo dvejopas.Komentuoja „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Per 2022 m. „Swedbank“ su privačiais klientais Lietuvoje sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 107 mln. eurų, tai yra 16 proc. daugiau nei 2021 m., kai ši suma siekė 92 mln. eurų. Nuosekliai auga aplinkai draugiškų automobilių finansavimo dalis − apie 25 proc. viso „Swedbank“ privatiems klientams suteikto lizingo finansavimo pernai teko elektromobilius ir mažai taršius automobilius įsigyjantiems gyventojams.

Nors pastarieji keli metai nepašykštėjo makroekonominių sukrėtimų, trys Baltijos šalys neblogai susitvarkė su iššūkiais, lyginant visos Europos kontekste, o Lietuvai nuo 2019 m. pavyko augti sparčiausiai. Paprastai Baltijos šalių verslo ciklas būdavo itin sinchronizuotas, tačiau pastaraisiais metais pradėjo ryškėti ir skirtumai − ką jie rodo?  Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas. 

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Pastaruoju metu viešoje erdvėje neretai išsakomos nuomonės, esą Lietuvoje veikiantys pensijų fondai kaupiantiesiems neuždirbo pinigų. Tačiau statistika rodo priešingą situaciją − praktiškai kiekvienas gyventojas, kuris II pensijų pakopoje kaupia ilgesnį laikotarpį, savo pensijų sąskaitoje turi didesnę sumą nei yra pervedęs įmokų. Vertinant visą fondų veiklos laikotarpį, 3 eurai pensijų įmokų atnešė 1 eurą investicinės grąžos.Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius 

Išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija mažėjo penktą mėnesį iš eilės ir nukrito iki 17,2 procento. Nors šis skaičius nemažai kam vis dar gali atrodyti dramatiškas ir netoleruotinas, jis paslepia esmę – pastaraisiais mėnesiais daugelio prekių kainos pradėjo mažėti.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Ką daryti, kai dirbate daug, o banko sąskaitos balansas vis vien nedžiugina? Kodėl verslo savininkai „neskaito" finansinių ataskaitų, ir ką naudingo verslo vystymui jose galima rasti? Ar skaičiai gali meluoti?Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su "Swedbank" smulkaus verslo akademijos dalyviu, specializuotas elektros prekes siūlančios ir montavimo paslaugas teikiančios įmonės „Elverta" vadovu Mindaugu Kanapicku.  

Niekas nenori pradėti bendro gyvenimo nuo minčių apie skyrybas, tačiau jei partneriai nusprendžia pasukti skirtingais keliais, dažniausiai tenka ieškoti būdų, kaip pasidalyti užgyventą turtą. Neretai šis procesas tampa sudėtingas ir nemalonus, o partneriams, kurie gyveno kartu nesusituokę, jis komplikuojasi dar labiau. Ką esant tokioms aplinkybėms pravartu žinoti iš anksto, kad skyrybų atveju turto dalybos būtų kuo lengvesnės ir sąžiningesnės?

Lapkritį internete startavusi tekstų kūrimo sistema „ChatGPT“ plačiai paskleidė žinią apie dirbtinio intelekto galimybes. Tekstus, vaizdus ir garsus kuriantys algoritmai šiandien tampa mūsų gyvenimo dalimi, kuri yra ne tik laisvalaikio pramoga, bet ir meno, verslo sritis. Pavyzdžiui, su dirbtinio intelekto pagalba sukurtas vaizdas neseniai buvo parduotas už 500 tūkst. dolerių.

Aukštos infliacijos ir išbrangusių energijos išteklių aplinkoje 85 proc. lietuvių sako skirsiantys daugiau dėmesio savo finansų peržiūrai ir planavimui, ir tik 3 proc. šalies gyventojų nurodo, kad dabartinė situacija jų finansams įtakos neturi. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Informacijos gausos ir momentinio prieinamumo amžiuje turime ne tik galimybę labai greitai viską sužinoti, bet ir rimtą problemą – atskirti kokybišką informaciją nuo bevertės. Tai ypač aktualu kalbant apie investavimą. Ką skaityti? Ko neskaityti? Kuo tikėti? Kuo abejoti? Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Pradėti kurti finansiškai nepriklausomą ateitį niekada ne per anksti ir niekada ne per vėlu. Pradėkime. Atminkite, kad „Sodros“ įmokomis paremtos ir II pensijų pakopoje sukauptos pensijos oriai senatvei nepakaks, tam reikia kaupti papildomai.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Visi norime įsigyti geidžiamą daiktą už žemiausią įmanomą kainą. Ir niekas nenori pirkti brangiai, o tada stebėti, kaip kainos rieda žemyn. Dažniausiai prognozuoti, kur yra būsto kainų pikas ir dugnas, sudėtinga, todėl daugeliui pirkėjų geriau to nedaryti. Žinoma, būsto įsigijimas nėra vienintelė ir visada geriausia alternatyva.  Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Investavimo procesas gali būti ir labai sudėtingas, ir labai paprastas. Atitinkamą išsilavinimą, kompetencijų ir patirties turintys asmenys gali analizuoti makroekonomines ir geopolitines tendencijas, narstyti įmonių finansines ataskaitas ar net pardavinėti akcijas, kurių neturi. Tačiau to daryti tikrai nebūtina. Investavimas būna ir nesudėtingas, ilguoju laikotarpiu neprastų rezultatų duodantis procesas. Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Knyga „Dilema – ne problema: finansinių klausimų naršyklė jauniems suaugėliams“ skirta visiems, norintiems pasitikrinti ir sustiprinti pamatus, kuriuos jau turi pakloję asmeninių finansų valdymo srityje. Ji padės pamatyti dilemų visumą ir surasti asmeninius sprendimus.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų. 

Pajamų, išlaidų fiksavimas ir taupymas yra asmeninių finansų planavimo pradžia. Daugeliui šios užduotys atrodo nuobodžios, tačiau tyrimai atskleidžia, kad du iš dešimties žmonių mėgsta planuoti ir kontroliuoti savo pinigus, tik dažnam tenka pasitreniruoti.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia. Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Kai kurie verslo sumanymai pasiteisina, kiti – žlunga vos spėjus žengti keletą žingsnių. Kas tai lemia? Idėjų yra daug, tereikia jas išvystyti. Svarbu sau atsakyti, kodėl norime nuosavo verslo.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia.Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybė trūkumų.

Šis skyrelis bus naudingas tiems, kurie renkasi iš automobilio ir kitų susisiekimo būdų, svarsto įvairius automobilio įsigijimo variantus. Naudingas ir skaitytojams, galbūt ketinantiems automobilio atsisakyti dėl įvairių priežasčių – nuo finansinių iki noro prisidėti prie planetos aplinkosaugos.Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia. Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Kiekvienas iš mūsų norime turėti svajonių darbą. Viena didžiausių bėdų kyla pradėjus galvoti apie būsimą specialybę. Tai – aplinkinių nuomonės. Tėvams neabejotinai aišku, kas mums yra gerai, mokytojai išmano, kas mums tinka, o bendraamžiai žino, kas yra madinga. Per visą šį triukšmą išgirsti vidinį balsą išties sunku. Tad kokie balsai kalba mumyse?Knygos autoriai – Jūratė Cvilikienė ir Nerijus Mačiulis. Knygą galite parsisiųsti čia. Pastaba: knyga įgarsinta dirbtiniu intelektu, todėl gali pasitaikyti tarimo ar garso įrašo kokybės trūkumų.

Smulkioms Lietuvos įmonėms suteikto finansavimo suma per 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 14 proc., rodo „Swedbank“ duomenys. Smulkieji šalies verslai daugiau investavo, taip pat skolinosi apyvartinio kapitalo poreikiui patenkinti. Aktyvumu skolinantis išsiskyrė prekybos, paslaugų ir transporto bei gamybos srityse veikiančios įmonės.

Prieš beveik penkerius metus veiklą pradėjęs lietuvių startuolis „Viezo“ sukūrė inovatyvią energijos generavimo technologiją, vibracijas galinčią konvertuoti į elektros energiją, kuria maitinami belaidžiai IoT (angl. Internet of Things) jutikliai. Startuolis technologiją pritaikė geležinkelių sektoriui pasiūlydamas nuotolinį vagonų techninės būklės stebėjimo jutiklį „Powerail“, leidžiantį informuoti vagonų savininkus apie numatomus gedimus ir reikšmingai sumažinti ličio baterijų naudojimą.

Nepaisant geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo, praėjusiais metais gyventojų poreikis būsto finansavimui išliko aukštas. Kylančios būsto kainos didino ir vidutinę būsto paskolos sumą, kuri per pastaruosius metus padidėjo daugiau kaip 17 proc. ir viršijo 92 tūkst. eurų, Bendra 2022 m. „Swedbank“ gyventojams suteiktų būsto paskolų suma, palyginus su 2021 m., išaugo apie 11 proc. ir siekė 787 mln. eurų.

Gerai žinomą posakį „meilė – akla“ su kaupu patvirtina „Swedbank“ saugumo ekspertų narpliojama sukčiavimo istorija, kurioje viena moteris ne tik atsisako patikėti patekusi į sukčių pinkles, bet ir ieško būdų apeiti banko specialistų raginimus nutraukti mokėjimų pavedimus į užsienį. Iš pradžių moteris patikėjo internete sutikusi jos meilės vertą vyriškį, kuriam nuolat reikėjo finansinės paramos. Vėliau ji pinigais ėmė šelpti ir neva į bėdąužsienyje patekusį giminaitį, tačiau ši versija banko saugumo ekspertams kelia daug klaustukų.

Jei įmonės personalas – tos pačios šeimos nariai, kaip jiems deleguoti darbus ir nustatyti procesus? Kodėl į subrangovus verta žiūrėti tuo pačiu žvilgsniu, kaip į savo įmonės darbuotojus? Ar keturių dienų darbo savaitė tikrai pasiteisina? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos“ dalyviu, neįgaliesiems aplinką pritaikančios įmonės „Eurogama“ vadovu Algirdu Mameniškiu.

Per 2022 m. Lietuvos įmonės aktyviai investavo į savo valdomų autoparkų atnaujinimą ir įsigijo naujus automobilius. Maždaug kas ketvirtas verslo įsigyjamas automobilis buvo aplinkai draugiškas, t.y. mažų emisijų arba elektrinis, rodo „Swedbank“ duomenys. 

„Bus šilčiau nei įprastai“ – taip jau kelerius metus iš eilės lietuvišką žiemą apibūdina sinoptikai. Pastaraisiais metais stebime ne tik vis šiltėjantį žiemos sezoną, bet ir netikėtai užklumpančias stichijas. Toks klimato nepastovumas byloja apie vis aiškiau matomus klimato kaitos padarinius, kurie kelia grėsmę labiau žmonių nei gamtos išlikimui. Gamtos fotografas, rašytojas ir būsimas „Mokonomikos“ mokytojas Marius Čepulis sako, kad per šimtą metų gamtai pasikeitus neatpažįstamai, turime jau dabar atsakyti į egzistencinį klausimą – ar norime gyventi su gamta, ar be jos?

Dirbtinio intelekto sąvoka jau skaičiuoja septintą dešimtmetį, o pats dirbtinis intelektas sėkmingai įdarbinamas įvairiose verslo ir pramogų srityse nuo praėjusio amžiaus pabaigos. Tad kodėl šiemet itin padidėjo susidomėjimas juo ir ar 2023-ieji bus lūžio metai?Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Skaičiuojama, kad karo Ukrainoje padariniai gali lemti 2 proc. lėtesnį pasaulio BVP augimą iki 2025 m. Kita vertus, tai taip pat skatina Vakarų šalis peržiūrėti savo tiekimo grandines ir nukreipti investicijas į vietos energetikos ir gamybinių pajėgumų vystymą. Prognozuojamas capex investicijų į įrangą, transportą, pastatus bumas ir „tradicinės ekonomikos“ atgimimas, iš kurio daugiausia naudos gaus tie verslai, kurie „prasidėjus aukso karštinei pardavinės kastuvus“.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

Įvairūs užsienio šalių tyrimai rodo, kad porų nesutarimai dėl finansų yra tarp pirmaujančių skyrybų priežasčių. Tuo metu „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 30 proc. gyventojų teigia, kad nerimas dėl finansų kenkia jų santykiams su artimaisiais. Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išvengti neigiamos finansinių sprendimų įtakos savo santykiams su antrąja puse?Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė. 

Jei 2012 metais žaidėte kompiuteriu, galbūt prisiminsite „Plague Inc“. Viena iš šio strateginio žaidimo užduočių – visame pasaulyje paskleisti mirtiną virusą. Deja, vėliau šis scenarijus tapo skaudžia realybe – COVID-19 pandemija pareikalavo daugybės gyvybių ir sukėlė didžiulius finansinius nuostolius. Ar panašių situacijų galime tikėtis ir ateityje? Kokias strategijas turėtume taikyti, kad virusus suvaldytume sėkmingai ir jie keltų grėsmę tik žaidimuose?

Praėjusieji metai Lietuvos eksportuotojams buvo permainingi – jie prasidėjo itin sparčiu augimu bandant patenkinti nepasotinamą paklausą, vėliau netikėtas karas Ukrainoje sujaukė prekybos grandines, o kosminės energijos kainos vienu metuvertė svarstyti net ir gamybos stabdymo alternatyvą. Nepaisant visų sukrėtimų, Lietuvos eksporto apimtys pernai toliau reikšmingai augo, tačiau šiemet spartų prekybos augimą reikės primiršti.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1560 metrų aukštyje Šveicarijos Alpėse įsikūrusiame kurorte. Tačiau šiemet pasaulio ekonomikos forumas dalyvius pasitiko ne apsnigtomis kalnų viršūnėmis, o negyva ruda žole apaugusiomis Alpėmis – priminimu, kad klimato kaitą ignoruoti tampa vis sunkiau.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Praėjusiais metais vartojimo finansavimo gyventojams apimtys augo 18 proc., palyginus su 2021 m., rodo „Swedbank“ duomenys. Šiam augimui didžiausios įtakos turėjo gyventojų poreikis įsigyti ir diegti energetinį efektyvumą didinančius sprendimus – individualias ir nutolusias saulės jėgaines, modernius šilumos siurblius.Kitos dažniausios gyventojams suteikto vartojimo finansavimo paskirtys buvo namų atnaujinimas ir remontas, automobilio įsigijimas.

Dvi vienos šeimos kartos augina tą patį verslą. Kaip tradicijas pritaikyti rytojui? Skaniausias Pauliaus Ambrazevičiaus interviu „Smulkaus verslo akademijoje" apie rinkodaros ir pardavimų pamokas šimtalapių kepimo versle su Sandra Zuzevičiūte, „Rimutės Šimtalapių" prekės ženklo vystytoja ir bendrasavininke.  

Lietuvos elektromobilių rinka pastaruosius dvejus metus sparčiai augo. Panašios tendencijos vyrauja ir Europoje – tobulėjančios technologijos ir subsidijos daro automobilius vis patrauklesniu pasirinkimu vartotojams. Be to, metų pradžioje „Tesla“ paskelbė „kainų karą“ atpigindama savo modelius maždaug 7 tūkst. eurų. Tiesa, Baltijos šalyse mažesnių elektromobilių kainų dar teks palaukti.Komentuoja Tomas Pulikas,  „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius

Lietuva tarp kitų Baltijos šalių praėjusiais metais išsiskyrė sparčiausiu interneto prekybos augimu. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, šalies gyventojų išlaidos interneto pirkiniams per 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 37 proc. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje stebėtas nuosaikesnis augimas, kuris palyginamuoju laikotarpiu sudarė apie 20 proc.

Sakoma, kad velnias slypi detalėse. O ar verslo sėkmė slypi sutvarkytuose procesuose? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos" dalyve, dekoratyvaus apšvietimo pardavimu, nuoma ir montavimu užsiimančios įmonės „CHOCO decolight" vadove Aurelija Jasinskiene.

Ar vertybės gali padėti nustatyti tikslus verslui? Ar smulkiajam verslui reikia sistemos? Kur dingsta verslo plėtrai skirtas laikas? Ką mados versle veikia futbolininkai? Atsakymai į šiuos ir kitus Pauliaus Ambrazevičiaus klausimus pokalbyje su „Smulkaus verslo akademijos“ dalyve, įmonės „MUR MUR apranga“ įkūrėja ir direktore Indre Mikeškaite. 

Sėkminga metų pradžia akcijų rinkose – akcijų kainos per mėnesį išaugo 5,7 proc., vertinant pagal indeksą „MSCI All Country World“ eurais. Atrodo, kad investuotojai mieliau renkasi ankstesniu laikotarpiu daugiau pigusias investicijas – labiausiai brango technologijų bendrovių akcijos, o tarp regionų išsiskyrė Kinija.

Siekdami suvaldyti finansinius iššūkius ir didinti savo finansinio saugumą, 85 proc. šalies gyventojų sako šiais metais ketinantys skirti daugiau dėmesio savo finansų planavimui. Tokius duomenis atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

Pilietiškumas – amžinas, bet jo formos nuolat kinta, tad ir pilietiškumo sąvokos apibrėžimas vis plečiasi ir atsinaujina. Svarstydama apie tai, kaip atrodys ateities pilietiškumas, istorikė, laidos „Vardan tos“ vedėja, Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitėneatmeta galimybės, kad pilietiškumo pamokų ateityje tiesiog neliks.

Atslūgus įtampai energetikos rinkoje euro zonos ekonomika praėjusių metų pabaigoje tik per plauką išvengė ekonomikos susitraukimo. Infliacijai atsitraukiant, tarptautinės institucijos gerina prognozes Europai ekonomikai. Kita vertus, itin staigus palūkanų padidėjimas pradeda kandžiotis, be to, lėtėja pasaulinė prekyba. Tad nors energetikos krizei ir nepavyko panardinti Europos į recesiją, tačiau jos ekonomikos situacija išlieka trapi. Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas neigyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. 

Kaip prognozuoja Europos centrinis bankas (ECB), siektiną maždaug 2 proc. infliacijos lygį euro zona turėtų pasiekti 2025 m. Kad taip nutiktų, ECB deklaruoja, jog palūkanų normos bus keliamos dar ne kartą. Todėl būsto paskolos arba automobilio lizingo sutartis pasirašiusiems gyventojams finansinis spaudimas gali išaugti dar labiau. Kaip esant tokiai situacijai planuoti savo biudžetą ir išlaidas?Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Kasmetinis Pasaulio ekonomikos forumas prasidėjo įmonių vadovų ir ekonomistų perspėjimais apie šiemet laukiantį nuosmukį. PwC vadovų apklausa parodė, kad 73 proc. iš 4,4 tūkst. verslo lyderių per artimiausius metus prognozuoja pasaulinio augimo sulėtėjimą. Tai prasčiausias rezultatas per pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistų apklausa rodo, kad maždaug du trečdaliai jų šįmet tikisi pasaulinio ekonomikos nuosmukio. Vertinant šią perspektyvą, metų pradžioje rinkose vyraujančios nuotaikos atrodo kaip itin optimistinės.Komentuoja Matas Laukevičius,  „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas

„Swedbank“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žemės ūkio ir statybų technikos prekybos bendrove „Baltic Agro Machinery“, priklausančia Danijos įmonių grupei „Danish Agro“, ir tapo pagrindiniu įmonės parduodamos technikos finansuotoju. „Swedbank“ lizingo sąlygomis galės pasinaudoti bendrovės klientai, įsigyjantys jos parduodamą techniką.

Metai dar tik prasideda, tačiau jau galima tikėtis, kad finansų rinkoms jie nebus nuobodūs. Atėjus naujiems metams sunkumai investuotojams nesibaigs, tad ir šiemet laukia daug iššūkių. Tačiau visi iššūkiai taip pat reiškia ir galimybes. Jei tik spėji ir moki jomis pasinaudoti.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, Nepriklausomas finansų ekonomistas.

Pernai stebinęs Lietuvos ekonomikos augimas metų pabaigoje išsikvėpė – paskutinį ketvirtį šalies BVP susitraukė 1,7 procento ir buvo 0,4 proc. mažesnis nei prieš metus. Toks atvėsimas nebuvo visai netikėtas, ir nemažai ženklų rodo, kad jis gali tęstis ir šiemet. Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Didžiausią lygį Lietuvoje, skaičiuojant nuo 1996 m., pasiekusi infliacija, daugiau nei 6 proc. kritusi gyventojų perkamoji galia, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančios palūkanų normos jau veikia ir gyventojų apsipirkimo įpročius. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, gruodį mažmeninė prekyba susitraukė 6,2 proc., palyginus su tuo pačiu periodu prieš metus. Itin panašias tendencijas rodo ir „Swedbank“ atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis bei grynųjų pinigų išgryninimo apimtys, kurios Lietuvoje praėjusių metų gruodžio mėnesį, įvertinus infliacijos įtaką, sumažėjo maždaug 6 proc.

Trečią kartą įvyksianti didžiausia nuotolinė pamoka Lietuvoje „Mokonomika“ š.m. kovo 9 d. kviečia moksleivius, mokytojus bei visus smalsuolius drauge nusikelti ir pasižvalgyti po ateitį. Žinių šventei, kuri praėjusiais metais sutraukė 400 tūkst. dalyvių, šįkart diriguos animuotas avataras, o pamokas ves daugiau nei 18 ekspertų iš inovacijų, tvarumo, finansų bei kitų sričių. 

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais. Ypač silpna buvo antroji metų pusė, kai vietinių biržų apyvarta smuko apie 60 proc. Nepaisant to, per visus 2022 m. pasiekta apyvarta buvo antra didžiausia, skaičiuojant nuo 2009 m.

Nuo 2023 m. pradžios šalies įmonėms sudarytos itin palankios galimybės įsigyti elektrines transporto priemones. „Swedbank“ skaičiavimu, įsigydamos elektromobilį, įmonės gali pasinaudoti net keliomis lengvatomis ir jo kainą iš karto sumažinti apie 30-40 proc. Jei įmonės naudojasi lizingo finansavimu aplinkai draugiškiems automobiliams įsigyti, jos gali gauti palankesnes palūkanas, o kai kuriais atvejais užsitikrinti dalinį jų kompensavimą.

Per 2022 m. pasaulio akcijų indeksas „MSCI World“ prarado daugiau kaip 17 proc. savo vertės – toks pokytis gali atrodyti dramatiškas, tačiau vertėtų neužmiršti, kad prieš tai trejus metus iš eilės indekso metinis augimas sudarė apie 20 proc. Akcijų kainų korekciją lėmė pakilusios bazinės palūkanų normos ir, atitinkamai, diskonto norma, kuri sugrąžino daugelio akcijų ir kitų turto klasių kainas arčiau jų fundamentalios vertės.Komentuoja Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Infliacija, energetikos ir maisto kainų šuoliai greičiausiai ne vieną šalies gyventoją pastaruoju metu privertė permąstyti savo planus dėl didelių pirkinių. Prognozuojama, kad ekonominė situacija išliks palyginti įtempta ir per 2023 m., tačiau neigiamų siurprizų turėtų būti mažiau. Tiems, kas šiemet planuoja įsigyti naują automobilį ar kitą didelį pirkinį, svarbu pasverti savo finansines galimybes ir nepamiršti – neapibrėžtumo laikotarpiu svarbiausia išlieka finansinė disciplina ir pajamų tvarumas.Komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.

Nepaisant išvengtos gilesnės energetinės krizės, „Swedbank“ ekonomistai vis dar mato daug ekonominių iššūkių. Remiantis banko ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių BVP šiemet beveik neaugs, o kai kuriose valstybėse, įskaitant Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis. „Swedbank“ šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP prognozes mažina iki, atitinkamai, -0,3 ir 1,8 procento.

Siekiant užsitikrinti finansiškai ramią senatvę, papildomas investavimas ar taupymas yra būtinas asmeninių finansų planavimo žingsnis. Vienas iš būdų tai padaryti – kaupti lėšas antroje ir trečioje pensijų pakopose. Nors kaupimo pensijų fonduose sistema veikia beveik du dešimtmečius, vis dar galima išgirsti mitų, kurie dalį fonduose ketinančių kaupti gyventojų gali suklaidinti. Kokie tie mitai ir kaip juos galima paneigti?Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.

Po praeitų metų, atnešusių triukšmingų ir ryškių pokyčių, užsigrūdinę investuotojai nagrinėja, kokios turto klasės, sektoriai ar regionai turi geriausias perspektyvas. Kone kiekvienais naujais metais investuotojai gali įžvelgti begalę neigiamų aplinkybių ir rizikų. Tačiau statistiškai ženkliai didesnė dalis tokių investavimo atkarpų kaip kalendoriniai metai baigiasi teigiamais rezultatais akcijų rinkose.Komentuoja Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.

Siekdamas savo tikslo – prisidėti prie klimato kaitos stabdymo – „Swedbank“ bendradarbiauja su „Tokvila“, kurios atstovaujami „Toyota“ automobiliai šiuo metu yra vieni populiariausių tarp mažai taršių transporto priemonių.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastaruoju metu padažnėjo rusiškai kalbančių sukčių atakos prieš šalies gyventojus ir karo pabėgėlius iš Ukrainos. Telefoniniai sukčiai stengiasi išvilioti asmeninius interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, reikalauja patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.

Virtualioje erdvėje su patyčiomis susiduria kas dešimtas vaikas Lietuvoje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta tėvų apklausa. Ekspertai teigia, kad tėvai patyčių internete dažnai nepastebi, nors vertinti jas reikia taip pat rimtai, kaip ir realias – aptarti tai su vaiku ar pasitelkti specialistų pagalbą. Dažniausiai su virtualiomis patyčiomis susiduriama „Facebook“ ir „TikTok“ tinkluose, interneto forumuose, o rečiau – „Instagram“ tinkle.

Finansų rinkų laukia dar vieni išbandymų metai. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023 m. pagrindiniuose regionuose, įskaitant JAV, ES ir Kiniją, laukiama sulėtėjimo, o trečdalis pasaulio ekonomikų gali atsidurti recesijoje. Pasaulis įžengė į sudėtingesnę ekonominę erą, kurioje vyraus aukštesnės palūkanos, toliau tvyros geopolitinė įtampa ir didelis neapibrėžtumas, konstatuota Amerikos ekonomikos asociacijos susitikime. Tiesa, palankesnių perspektyvų tikimasi centriniams bankams iki metų vidurio baigus agresyvų palūkanų didinimo ciklą.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Pernai Lietuva patyrė nemažai sukrėtimų, kurie išbalansavo normalų šalies ekonomikos ciklo vystymąsi. Karas Ukrainoje bei energetikos kainų šokas sutrikdė įprastus gamybos procesus, o tuo metu paklausa augo įprastu tempu. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, „Swedbank“ skaičiuojamas ekonomikos temperatūros indeksas pakilo į dešimtmetį nematytas aukštumas ir signalizuoja apie ekonomikos problemas.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.

Prieš trejus metus netikėtai įsiplieskusi pandemija diktavo savo taisykles, ir įmonių sprendimai personalo ir organizacijų valdymo srityje dažniausiai buvo reaktyvūs. 2023 m. nežada būti itin paprasti – augantys kaštai, konkurencija dėl darbuotojų bei geopolitinis neapibrėžtumas vers balansuoti tarp išlaidų taupymo ir investicijų į talentus bei verslo tikslų ir darbuotojų poreikių. Kokie personalo bei organizacijų valdymo sprendimai padės to siekiant?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Nuosekliai auga gyventojų skaičius, kurie finansinius reikalus reguliariai tvarko naudodamiesi banko išmaniąja programėle. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu virš 920 tūkst. banko klientų yra aktyvūs programėlės naudotojai, o sparčiausiai populiarėjanti programėlės funkcija – kortelės PIN kodo priminimas, kurios klientams prireikia maždaug 30 tūkst. kartų per mėnesį.

Norėdami įsigyti būstą Vilniaus miesto ir regiono gyventojai vidutiniškai skolinasi apie 122 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ 2022 m. 11 mėnesių duomenys. Tuo metu gyventojams, kurie skolinasi Panevėžio, Utenos ir Marijampolės regionuose esančiam būstui įsigyti, užtenka du kartus mažesnės paskolos nei vilniečiams.

Greičiausiai sunkiai surastume žmogų, kuris manytų, kad efektyvesnis finansų valdymas yra nereikalingas gebėjimas. Dažnas siekiame uždirbti ir turėti daugiau pinigų, o turimus − norėtume leisti protingai. Tačiau neretai sau duoti pažadai taupyti ar keisti finansinę elgseną gana greitai pasimiršta, kaip ir daugelis kitų Naujųjų metų rezoliucijų. Ką daryti, kad šiemet viskas būtų kitaip, ir kokių nesudėtingų pokyčių reikia imtis, kad gautume apčiuopiamos naudos?Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

Augant elektroninių atsiskaitymo priemonių populiarumui, vis daugiau tėvų nusprendžia atidaryti sąskaitas savo vaikams. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais vaikams iki 14 m. tėvai atidarė daugiau kaip 16 tūkst. sąskaitų. Didžioji dalis jų (66 proc.) buvo atidarytos 10–13 m. amžiaus vaikams.

Praėję metai investuotojams buvo vieni sunkiausių. Pasaulio akcijų kainos pagal „MSCI All Country World“ indeksą eurais krito 13,2 proc. (-18,4 proc. JAV dol.), t. y. labiausiai nuo 2008 m., tačiau kitaip nei tada, obligacijos toli gražu nesuteikė jokio saugumo. Pavyzdžiui, obligacijų kainos eurais per metus smuko 17,2 proc. Didėjančios palūkanų normos neigiamai paveikė augimo akcijas, įskaitant gerai žinomas didžiąsias technologijų bendroves, tačiau energetikos krizės ir karo Ukrainoje metai energetikos sektoriui buvo palankūs. Gruodį, deja, nesulaukėme jokio palengvėjimo. Pasaulio akcijų vertė eurais smuko 7,5 proc., neįvykus kalėdiniam raliui, kuris paprastai šiuo metų laiku rinkose suteikia optimizmo. Smarkiai išaugus euro zonos obligacijų pajamingumui, obligacijų rinka eurais atpigo daugiau kaip 3 proc. JAV dol. kursas pakeitė kryptį ir antrą mėnesį iš eilės pigo euro atžvilgiu (-2,8 proc.).

Net 9 iš 10 tėvų mano, kad patyčios yra paplitusios aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos tėvų apklausa. Apie tai, kas yra patyčios, ir ką daryti, kai vaikas susiduria su patyčiomis, savo mintimis dalijasi gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.

Pradedančiajam investuotojui, kuris ryžtasi dėti pirmuosius žingsnius investavimo srityje, dažnai būna nedrąsu, nes koją gali pakišti nepamatuoti užmojai, kantrybės stoka ir žinių trūkumas. Kita vertus, kad ir kiek investuotojas būtų sukaupęs teorinių žinių, tikroji patirtis ateina tik su praktika jau pradėjus investuoti. Tad kokios pagrindinės investavimo klaidos ir kaip jų išvengti?Komentuoja Andrius Šuminas, „Swedbank“ Privačiosios bankininkystės departamento vadovas.

Prieš prasidedant žiemai ir ėmus vis garsiau kalbėti apie galimą recesiją, 35 proc. šalies gyventojų nurodė laukę stipraus neigiamo poveikio savo finansams. Tokius duomenis atskleidė „KOG instituto“ užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Visgi dar didesnė gyventojų dalis (66 proc.) teigė manantys, kad dar prastesnė finansinė situacija susiklostys ne jiems patiems, o kitiems šalies gyventojams. Kiek pagrįsti buvo šie nuogąstavimai ir kodėl savo finansinę padėtį gyventojai linkę vertinti geriau nei kitų?

Nors Lietuvos ir pasaulio ekonomikoje nuo praėjusių metų pradžios vyravo didelis neapibrėžtumas, šalies verslas aktyviai skolinosi apyvartinėms lėšoms ir naujiems projektams. Į naujus metus įmonių vadovai linkę žvelgti santūriai, tačiau kol kas dauguma tikisi išlikti augimo kelyje. Savalaikės investicijos gali padidinti atsparumą ir suteikti pagrindą spartesniam augimui įveikus dabartinius iššūkius.Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.

Pernai fiksuotas milžiniškas šuolis finansuojant saulės elektrinių įsigijimą ir energijos efektyvumą didinančius sprendimus. „Swedbank“ duomenimis, nuo praėjusių metų sausio iki lapkričio mėnesio pabaigos gyventojams suteikto šios rūšies finansavimo suma viršijo 10 mln. eurų, kai per tą patį laikotarpį 2021 m. ji sudarė 1,4 mln. eurų. 

Ekonomistai ateitį prognozuoja dairydamiesi į praeitį. Tačiau keli pastarieji metai pasižymėjo dideliais ir sunkiai prognozuojamais struktūriniais lūžiais – nuo pandemijos iki karo, nuo energijos krizės bei daug kam neregėtos infliacijos iki palūkanų normų šoko. Tokie sukrėtimai sukelia nedaug precedentų turinčius vartotojų elgsenos, kainų bei ekonominės politikos pokyčius. Todėl tai, kas mus kankino pernai, nebūtinai kartosis šiemet. Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

Tikriausiai nemaža dalis mūsų, sutikdami Naujuosius metus, padėkosime šiems metams už vieną malonų dalyką − kad jie pagaliau baigiasi. Šiais metais matėme beprecedentį karą prieš suverenią Ukrainos valstybę, nuo 1996 metų didžiausią lygį Lietuvoje pasiekusią infliaciją, beveik dešimtadaliu kritusią gyventojų perkamąją galią, o taip pat pirmą kartą per dešimtmetį kylančias palūkanų normas.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Metai buvo kupini įvykių. Daugelis jų nebuvo malonūs, gąsdino ir kėlė didelį stresą, bet sunkūs metai visuomet atskleidžia, kas yra kas. Šie nebuvo kitokie – per juos sugriautas ne vienas mitas. Čia papasakosime apie 3 itin populiarius 2022 m. kritusius naratyvus.Komentuoja Tautvydas Marčiulaitis, Nepriklausomas finansų ekonomistas.

Kūčios ir Kalėdos suburia dažną šeimą Lietuvoje, tačiau po jų neretai tenka atlikti nemalonią procedūrą – išmesti nesunaudotą maistą. „Swedbank“ ir „Maisto banko“ inicijuotas tyrimas rodo, kad šventėms paruoštų patiekalų likučius išmeta beveik 40 proc. šalies gyventojų, ir gerokai daugiau nei pusė iš jų dėl to jaučiasi blogai. Ekspertai pažymi, kad siekiant išvengti tokių situacijų pakaktų kelių paprastų žingsnių.

Gruodžio viduryje JAV Federalinių rezervų bankas (FED), o vėliau ir Europos centrinis bankas (ECB) pasiuntė rinkoms žinutę, kad kalėdinių dovanų finansų rinkose šįmet nereikėtų tikėtis. Centriniai bankai padidino bazines palūkanų normas puse procentinio punkto – dėl to pinigų skolinimosi kaina JAV tapo didžiausia per 15 metų. FED pirmininkas Jerome Powellas nurodė, kad 2023 m. palūkanų normos bus padidintos daugiau nei tikėtasi, o to investuotojai girdėti tikrai nenorėjo.

„Swedbank“ prisidės prie vystomo modernių senjorų namų Vievyje projekto, kurį įgyvendina „BaltCap“ fondo ir verslininko Viktoro Butkaus įmonė UAB Care NT 2. Planuojama, kad 2023 m. spalio mėnesį Elektrėnų savivaldybėje Vievyje duris atvers naujas 4,9 tūkst. kv. m ploto kompleksas, kuriame galės gyventi iki 160 žmonių. Investicijos į šį projektą siekia 9 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų suteikė „Swedbank“.

Šiemet stebimas trumpalaikis pensijų fondų vertės sumažėjimas kaupiantiesiems kelia pagrįstų klausimų. Visgi pensijų fondų valdytojai pabrėžia, kad net ir didesni svyravimai finansų rinkose yra normalus reiškinys ir dėl to nereikėtų baimintis. Kokie yra pagrindiniai dalykai apie kaupimą pensijai, kuriuos šiuo metu verta žinoti?

Svarbius sprendimus turi priimti kiekvienas į savarankišką gyvenimo kelią išėjęs žmogus. Ką daryti, kai užklumpa su finansais susijusios dilemos? Prisimindami savo jaunystę, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė dalinasi itin asmeninėmis patirtimis – pasirodo, kad dilema gali tapti ir maisto pirkimas sau arba... katinui. Abu pašnekovai pokalbyje su „Swedbank“ Finansų instituto eksperte Justina Bagdanavičiūte taip pat pažeria naudingų įžvalgų, nes ką tik pristatė drauge parašytą knygą „Dilema – ne problema: finansinių klausimų naršyklė jauniems suaugėliams“.Visiems, norintiems paskaityti šią knygą, „Swedbank“ dovanoja jos el. versiją: https://blog.swedbank.lt/edukaciniai-leidiniai/jauni-ir-suauge-knyga-dilema-ne-problema-jums-nemokamai 

Būsto įperkamumas didžiuosiuose šalies miestuose nukrito į dešimtmetį nematytas žemumas, rodo „Swedbank“ ekonomistų skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. Pastarųjų ketvirčių kainų spurtas ir augančios palūkanų normos reikšmingai sumažino šalies gyventojų galimybes įsigyti būstą. Kaip pastebi ekonomistai, dėl šios ir kitų priežasčių šiuo metu matomas būsto rinkos atvėsimas – traukiasi sandorių skaičius, krenta nuomos kainos, pradeda mažėti ir būsto pardavimo kainos.

Akcijų rinkos sezoniškumas pirkti akcijas lapkričio mėnesį nenuvylė, daugumos turto klasių kainos padidėjo. Pasaulio akcijų rinkos eurais padidėjo 3,1 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). Didžiausią grąžą stebėjome besivystančiose rinkose (+10 proc. eurais), o tam įtakos turėjo didelis Kinijos akcijų ralis, sušvelninus apribojimus. Be to, Europos akcijų rezultatai, daugiausia dėl valiutos poveikio, buvo daug geresni (+6,9 proc.) už JAV akcijų.

Nepaisant akivaizdžių ekonominių skirtumų tarp skirtingų šalies regionų, „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa rodo, kad didesni atlyginimai sostinėje Vilniuje nėra lemiantis veiksnys, skatinantis gyventojus keisti dabartinę savo gyvenamąją vietą. Negana to, didžioji dalis apklaustųjų nurodo, kad per artimiausius 10 metų matysime abipusį gyventojų judėjimą – daliai žmonių keliantis į didesnius miestus, vis didesnė gyventojų dalis rinksis nuo šurmulio ir veiksmo nutokusius miestelius ir vietoves.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius „Swedbank“ saugumo ekspertai dėl sukčiavimo atvejų pradėjo beveik 60 proc. daugiau tyrimų nei per visus praėjusius metus. Dažniausiai išvilioti pinigus sukčiai bandė fiktyviomis žinutėmis, kurias jie siunčia įvairiais kanalais. Iš viso per šį laikotarpį dėl sukčių veiksmų gyventojai neteko daugiau nei 1,6 mln. eurų, tačiau banko klientams išsaugotų lėšų suma buvo didesnė už nuostolius ir siekė daugiau nei 2,2 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys.

„Swedbank“ antrą kartą įmones iš visos Lietuvos kvietė dalyvauti atrankoje į Smulkaus verslo akademiją. Programa sulaukė didžiulio susidomėjimo – gauta daugiau nei 300 paraiškų. Iš jų 10 laimingųjų turės galimybę auginti savo veiklą su verslo lyderių pagalba ir tobulinti jau turimas žinias.

„Swedbank“ valdomas pensijų fondas „Swedbank Pensija 1982-1988“ gavo geriausio Rytų ir Vidurio Europos pensijų fondo apdovanojimą. Jį skyrė leidinys „Investment&Pensions Europe“ (IPE), kuris jau kelis dešimtmečius vertina Europoje veikiančių pensijų fondų veiklą ir jų rezultatus bei teikia apdovanojimus geriausiems fondams.

Prieš porą metų kilus pasaulinei pandemijai, darbo rinkos ekspertai ir organizacijų valdymo specialistai vienu balsu kalbėjo apie tai, kad esame naujos realybės liudininkai ir nuo šiol organizacijos veiks kitaip. Ar šios pranašystės išsipildė ir kaip organizacijų gyvenimas atrodo šiandien, kai nuolat girdime tokias naujas sąvokas, kaip „didysis išėjimas“ ir „tylusis atsitraukimas“?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.

Kiekvienas iš mūsų kartais nerimauja dėl pinigų – jų trūkumo ar nežinios, kaip elgtis su santaupomis. Ši būsena ypač aktuali šiandien. Šildymo sezono pradžia ir išaugusios energijos kainos privers daugiau nei įprastai ištuštinti pinigines, o dėl infliacijos nukritusi pinigų vertė kelia klausimų, kaip ir kur santaupas investuoti, kad infliacijos poveikis būtų sušvelnintas. Šįmet Amerikos psichologų asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 87 proc. respondentų infliaciją nurodė kaip didelio streso šaltinį.

Per tris šių metų ketvirčius „Swedbank“ su privačiais klientais sudarė lizingo sutarčių už daugiau kaip 84 mln. eurų, o bendras su gyventojais pasirašytų lizingo sutarčių skaičius išaugo 10 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. „Swedbank“ duomenimis, apie ketvirtadalis (24 proc.) viso lizingo finansavimo teko aplinkai draugiškus automobilius įsigyjantiems gyventojams.

Lapkričio mėnesį pasirodę JAV infliacijos mažėjimo ženklai investuotojams suteikė vilties, kad kitą mėnesį JAV Federalinių rezervų bankas (FED) sulėtins bazinių palūkanų kėlimo tempą. Tuo metu Europos akcijų rinkos sugrįžo į rekordines aukštumas. Nors investuotojai iš Azijos rinkų tikisi gerų rezultatų, jų ekonomika susiduria su užsitęsusiu sulėtėjimu. Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Šiandien energetikos sektorius dėl klimato rizikų ir geopolitinės padėties pasaulyje sparčiai juda tvarumo link. Europos Sąjunga iki 2030 m. yra numačiusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Atsinaujinančios energetikos aktualumas išaugo ir siekiant energetinės nepriklausomybės atsisakius rusiškų dujų tiekimo.

Šalies gyventojų kalėdinių dovanų biudžetas šįmet žada siekti vidutiniškai 106 eurus, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Vienai dovanai gyventojai yra pasirengę išleisti vidutiniškai 25 eurus arba 7 proc. mažiau nei prieš metus.

Šiemet labiau nei kada nors anksčiau istorijoje oro sąlygos ir temperatūra gali turėti lemiamos įtakos ne tik ekonominės recesijos gyliui, jos pradžiai, bet ir pabaigai. Ir nors panašu, kad žiemos jau sulaukėme, visgi šiltesnis nei tikėtasi ruduo santūriu optimizmu apgaubė ne tik valdžios atstovus, bet ir ekonomistus.Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.

Pastarieji iššūkių ir nerimo kupini metai aiškiai patvirtino, kad versle svarbu turėti vertybes ir jas aiškiai komunikuoti. Nors pagrindinės tendencijos – dėmesys tvarumui, žmogaus teisėms ir įvairovei, rūpestis savo bendruomenėmis ir darbuotojais pastaraisiais metais nesikeičia, verslai vis dažniau siekia ne tik deklaruoti savo vertybes, bet ir jas ginti. Komentuoja Ernestas Ramonas, „Swedbank“ socialinių iniciatyvų vadovas.

Su patyčiomis susiduria daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Net 92 proc. tyrimo metu apklaustų tėvų sutinka, kad patyčios yra paplitusios, o 71 proc. mano, kad jos egzistuoja ir toje aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką.

„Swedbank“, bendradarbiaudamas su finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centru „Rockit“, pristato Tvarių inovacijų programą. Šia programa siekiama ankstyvosios stadijos startuoliams padėti išvystyti savo idėjas tvarumo srityje ir pavertus jas konkrečiais sprendimais pasiūlyti šalies verslams. Tikimasi, kad Tvarių inovacijų programa atneš realios naudos ir banko verslo klientams, kurie turės galimybę taikyti startuolių pasiūlytus sprendimus ir pagerinti savo veiklos tvarumo profilį. 

„Swedbank“ duomenimis, šių metų „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną, lapkričio 25 d. gyventojai, apsipirkdami Lietuvos interneto parduotuvėse, išleido daugiau kaip 9 mln. eurų. Palyginus su praėjusių metų „Juoduoju penktadieniu“, interneto parduotuvėse išleista suma išaugo 21 proc., o vidutinė vieno apsipirkimo suma padidėjo maždaug dešimtadaliu. 

Infliacija Lietuvoje, panašu, pradeda palengva leistis žemyn nuo pasiektų aukštumų. Lapkričio mėnesio išankstiniai duomenys rodo, kad metinis kainų augimas siekė 21,4 proc., ir buvo 0,7 procentinio punkto lėtesnis nei spalį, tad infliacijos piką greičiausiai jau palikome už nugarų. Kita vertus, kainų augimas per pastaruosius porą metų užminė itin daug mįslių. Kodėl kainos Lietuvoje augo dvigubai sparčiau nei Europoje ir kas laukia toliau?

Juodasis penktadienis ir juodos nuolaidos baigėsi, o kaip su nuolaidomis finansų rinkose? Šiemet investuotojai stebėjo gilų ir neraminantį akcijų, obligacijų ir kitų rinkų kritimą. Kas tam turėjo didžiausios įtakos ir kada galima tikėtis ramesnių laikų?

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie su tėvais apie pinigus nekalba.Tačiau ne paslaptis, kad dažnas iš tėvų sulaukia ir ne visai patogių ar netikėtų atžalų klausimų apie pinigus. Kaip nepasimesti ir kaip atsakyti, kad vaikas suprastų ir būtų paskatintas domėtis daugiau?„Swedbank“ Finansų instituto ekspertai paruošė atsakymus į 5 dažniausiai paauglių užduodamų klausimų apie pinigus.

Tarptautinio mokinių vertinimo (PISA) 2018 m. tyrimo duomenimis, moksleiviai, nurodantys informaciją apie finansus gaunantys iš tėvų, vidutiniškai 27 taškais lenkia tuos, kurie su tėvais apie pinigus nekalba.Tačiau ne paslaptis, kad dažnas iš tėvų sulaukia ir ne visai patogių ar netikėtų atžalų klausimų apie pinigus. Kaip nepasimesti ir kaip atsakyti, kad vaikas suprastų ir būtų paskatintas domėtis daugiau?„Swedbank“ Finansų instituto ekspertai paruošė atsakymus į 5 dažniausiai vaikų užduodamų klausimų apie pinigus.

Per tris 2022 m. ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, „Swedbank“ gyventojams suteiktų būsto paskolų skaičiaus augimas buvo nuosaikus ir siekė 3 proc. Palyginamuoju laikotarpiu kone penktadaliu padidėjo vidutinė būsto paskolos suma, kuri rugsėjo pabaigoje sudarė daugiau kaip 95 tūkst. eurų. „Swedbank“ duomenimis, per tris šių metų ketvirčius bendra suteiktų būsto paskolų suma sudarė 630 mln. eurų.

„Swedbank“ suteiks 3,9 mln. eurų vertės finansavimą vienai iš didžiausių Baltijos šalyse plastiko perdirbimo gamyklų „Polivektris“, veikiančiai Šalčininkų rajone Jašiūnuose. Gautos lėšos įmonei padės išplėsti savo gaminių spektrą ir sustiprinti eksporto į ES ir JAV rinkas potencialą. Be to, naujosios bendrovės gamybos linijos, naudosiančios beatliekes technologijas, atitiks aukštus tvarumo standartus.

Beveik pusė šalies gyventojų yra linkę apsipirkti per masinius išpardavimus, įskaitant „Juodąjį penktadienį“, atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Tačiau daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) nurodo per išpardavimus yra įsigiję daiktų, kuriuos panaudojo vos kartą arba nepanaudojo iš viso. 

Šį savaitgalį laukiantys „Juodojo penktadienio“ išpardavimai ir tuo pačiu įsibėgėjanti šventinė prekyba sutelkia ne tik pirkėjus, bet ir fiktyvia prekyba užsiimančius sukčius. Pastariesiems tai galimybė ant didelių nuolaidų kabliuko suvilioti mažiau patyrusius ir neatidžius pirkėjus. Visgi apsisaugoti nuo tokių sukčių pinklių galima imantis tam tikrų prevencijos priemonių, iš kurių pati svarbiausia – geriau suprasti sukčių veikimo metodus.Komentuoja Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Šių metų sausio-rugsėjo mėnesiais „Swedbank“ su šalies įmonėmis sudarė lizingo sutarčių už bendrą daugiau kaip 205 mln. eurų sumą, kai pernai ši suma siekė 167 mln. eurų. Labiausiai augo komercinio transporto sritis – bendra komercinio transporto lizingo sutarčių suma išaugo beveik 44 proc., palyginus su analogišku praėjusių metų laikotarpiu, ir viršijo 93 mln. eurų. 

Spalio mėnesį infliacija JAV mažėjo ir siekė žemesnį lygį, nei tikėjosi daugelis analitikų. Tai paskatino optimizmo pliūpsnį tarp investuotojų, kurie dabar tikisi švelnesnio FED palūkanų didinimo. Tuo metu euro zonoje infliacija vis dar auga, ir ECB greičiausiai pratęs pinigų politikos griežtinimą artimiausioje ateityje. Nepaisant to, per pastarąjį mėnesį Europos akcijų rinkos pademonstravo 13 proc. šuolį ir šiuo metu gali būti kiek pervertintos.Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.

Pastaruosius kelerius metus sparčiai augo dėmesys tvarumo temai ir atsakingam investavimui, kuris prisideda prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Nors geopolitiniai neramumai ir energetinė krizė prioritetus kiek pakoregavo, tačiau pensijai kaupiantiems gyventojams tvarumo kryptis išlieka aktuali. Kone pusė (46 proc.) šalies gyventojų nurodo, kad jiems svarbu, jog pensijai kaupiamos jų lėšos būtų investuojamos tvariai, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.

Spalis didesnės rizikos investicijoms buvo labai nepastovus, tačiau teigiamas mėnuo. Pasaulio akcijų rinkos eurais pabrango beveik 5 proc. („MSCI All Country World“ indeksas). JAV ir Europos akcijų grąžai eurais pasiekus beveik 7 proc., besivystančių šalių rinkose (-4 proc.), ir ypač Kinijoje, tęsėsi akcijų išpardavimas. Vyriausybių obligacijų pajamingumas toliau didėjo, JAV pajamingumo kreivė pakilo 22 baziniais punktais. Vokietijos pajamingumo kreivė suplokštėjo ir artėja prie lūžio taško. 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas pakilo 18 bazinių punktų, o 10 metų trukmės – 3 baziniais punktais. Didžiąją mėnesio dalį euro kursas JAV dolerio atžvilgiu išliko žemesnis už paritetą ir tik šiek tiek pabrango (0,8 proc.).

Dar kiek daugiau nei prieš savaitę FTX buvo laikoma trečia pagal dydį kriptovaliutų birža pasaulyje, o jos vertė geriausiais laikais siekė 32 mlrd. JAV dolerių. Biržos įkūrėjas Semas Bankmanas-Friedas per trejus biržos veiklos metus sugebėjo pritraukti daugybę garsių investuotojų iš viso pasaulio. Į dienos šviesą iškilus biržos likvidumo problemoms, FTX žetonų vertė nukrito daugiau kaip 90 proc., o lapkričio 11 d. platforma paskelbė apie savo bankrotą. Kriptovaliutų investuotojų prarastų lėšų suma gali siekti apie 10 mlrd. JAV dolerių.Komentuoja Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.

Maistą lietuvių namų ūkiai išmeta vis dar per dažnai – tai rodo tęstinis „Maisto banko“ ir „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Kaip ir anksčiau, daugiausia maisto išmetama po šeimos švenčių, o namuose itin netausojami vaisiai ir duonos gaminiai. Maisto vartojimo įpročiams COVID-19 pandemija bei išaugusi infliacija ryškios įtakos neturėjo, ir specialistai sako, kad pozityvius pokyčius stabdo žinių apie maisto švaistymo žalą trūkumas.

Ilgą laiką globalizacija atrodė kaip neginčijama pasaulio ekonomikos augimo prielaida. Tačiau pandemija parodė tikrąjį globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą, o Rusijos pradėtas karas Ukrainoje greičiausiai paskatins neišvengiamą jų peržiūrėjimą visame pasaulyje. Lietuvos verslui tai gali būti galimybė dar labiau įtvirtinti ar net išplėsti savo eksporto apimtis. Kokie veiksniai galėtų įgalinti mūsų šalies verslo sėkmę? Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

Noras gyventi ne pagal savo kišenę, vėlavimai sumokėti sąskaitas ir kiti finansiniai paklydimai gali grįžti bumerangu, kuris turės konkrečią piniginę išraišką nusprendus skolintis būstui ar automobiliui. Prastą kredito istoriją turinčio žmogaus būsto paskola ir automobilio lizingas per visą jų grąžinimo laikotarpį gali kainuoti gerokai daugiau nei geros kredito istorijos savininko. Kaip to išvengti ir kokie yra pagrindiniai geros kredito istorijos palaikymo principai? Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Infliacijai laikantis skausmingose aukštumose, centriniai bankai pasileido į palūkanų didinimo lenktynes. Nors esama ekonominė aplinka reikalauja griežtesnės pinigų politikos, jos rizikos taip pat akivaizdžios − beatodairiškas palūkanų didinimo tempas grasina pagilinti recesiją ir gali destabilizuoti finansų sistemą. Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas .🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Diskusijoje dalyvauja: Andrius Šuminas, „Swedbank” Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas, Sigita Pranckėnaitė, Investuotojų asociacijos valdybos narė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos programos doktorantė ir Vytautas Matulevičius, komunikacijos agentūros „Bosanova” vadovas.

Nuosavas būstas – vienas didžiausių ir labiausių trokštamų daugelio lietuvių pirkinių, kuriam įsigyti neretai prireikia banko finansavimo. Norint užsitikrinti sklandų paskolos gavimo, būsto įsigijimo ir finansinių įsipareigojimų vykdymo procesą, reikia atlikti šiek tiek „namų darbų“. Kokie jie ir į ką svarbu atkreipti dėmesį?Pavel Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Dažnai sakoma, kad priešingybės traukia, tačiau kai partneriams poroje yra būdingas visiškai skirtingas finansinis elgesys ir požiūris į finansų valdymą, anksčiau ar vėliau kils keblumų. Kaip atskleidžia JAV atlikti tyrimai, finansiniai klausimai yra viena dažniausių porų ginčų priežasčių ir antra dažniausia skyrybų priežastis. Kokius klausimus reikėtų aptarti prieš pradedant gyventi kartu, kad naujas gyvenimo etapas neapkarstų dėl skirtingo požiūrio į finansus? Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Rekordinė infliacija, energetikos krizė, centrinių bankų keliamos palūkanos, karas Ukrainoje ir daug nežinomybės – kur ir kaip investuoti neramiais laikais? Ar krizių atveju kažkurie sektoriai turi pranašumą? Kokia ateitis laukia iškastinio kuro, naftos, ginklų pramonės? O gal visas šias tendencijas nurungs dėmesys tvarumui? Apie visa tai – ši „Investavimo akademijos“ laida. Diskusijoje dalyvauja: Edgaras Mickus, „Swedbank“ Finansinio turto valdymo srities vadovas, Marius Dubnikovas, ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas ir Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė 

Akcijų biržose prekiaujantys investuotojai susiduria su įvairiais techniniais įvykiais, kurių paskirtis ir poveikis investicijų vertei galui būti ne visada iki galo suprantami. Vienas tokių įvykių yra išleistų akcijų skaičiaus pakeitimas – padalijimas ar padauginimas (angl. split arba reverse split). Pastaruoju metu tai įgyvendino ne tik JAV, bet ir Baltijos šalių įmonės. Toks pokytis dažniausiai vykdomas, kai akcijos kaina smarkiai pakyla arba gerokai sumažėja. Ką tai gali reikšti investuotojams?Donatas Šetikas, „Swedbank“ Investavimo produktų srities vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

Moksleiviai, kurie nurodo informaciją apie pinigus gaunantys iš savo tėvų, finansiniais gebėjimais lenkia tuos, kurie apie finansus mokosi kitais būdais – atskleidė PISA 2018 m. duomenys. Todėl su vaikais apie finansus kviečiame kalbėti nuo mažų dienų. Tiems, kurie to dar nepadarė, primename – pradėti niekada nevėlu. 

Ši „Investavimo akademija“ laida su žiūrovais sveikinasi iš Birštono, kur rugsėjo 2-3 dienomis vyko diskusijų festivalis „Būtent“. Laidos tema – investavimas rekordinės infliacijos, pandemijos ir karo kontekste.Diskusijoje dalyvauja: Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, Tautvydas Marčiulaitis, „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys, Rena Saribekian, „Synergy finance“ santykių su klientais vadovė ir Robert Juodka, advokatų kontoros PRIMUS vadovaujantis partneris užsienio rinkoms.

Sparčiai auganti infliacija tarsi savaime diktuoja sprendimą padidėjusius vaiko pinigus skirti vartojimo reikmėms. Vis dėlto, jei šeimos pajamų pakanka būtinosioms išlaidoms, daugiau nei 80 eurų sudarančią sumą ar bent jos dalį verta nukreipti į investicines priemones. Apdairiai įdarbinta valstybės išmoka gali užtikrinti vaikui finansiškai geriau aprūpintą ateitį ar padėti išvengti galvosūkio, už kokias lėšas išleisti vaiką studijuoti. Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Panašu, kad vasarą investuotojai buvo linkę primiršti grėsmes, su kuriomis šiuo metu susiduria pasaulio ekonomika. Tačiau jau vasaros pabaigoje juos į realybę privertė sugrįžti JAV Federalinio rezervų banko pasiryžimas kovoti su infliacija ir net sukelti „šiek tiek ekonominio skausmo“. FED pavyzdžiu šią savaitę greičiausiai paseks ir Europos centrinis bankas. Tuo metu Baltijos šalių biržose sužibėjo rezultatus paskelbusios žemės ūkio bendrovės. Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

Įsivaizduokite, kad ryte atvykstate į savo darbovietę, pasidarote kavos ir įsijungiate kompiuterį, nes laukia nemažai darbų. Užuot pamačius įprastą darbalaukį, tamsiame ekrane užsidega raudonas įspėjimas: „Į jūsų sistemą buvo įsilaužta. Jei norite atgauti savo duomenis, perveskite 10 bitkoinų į nurodytą sąskaitą“. Komentuoja Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.     

Šie metai turėjo tapti fizinės prekybos ir paslaugų renesansu. Po kelerius metus trukusių pandemijos apribojimų vartotojai buvo pasirengę pakankamai plačiai atverti savo pinigines. Tačiau karas Ukrainoje ir didelė infliacija gerokai prislopino galimybes išlaidauti. Panašu, kad geri mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriaus laikai vėl bent metams yra atidedami. Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

Laidoje „Investavimo akademija“ diskutuojame apie investavimą į vaikų ateitį; kokius tikslus išsikelti, kokie investavimo instrumentai tinkamiausi ir kaip elgtis su vaiko pinigais. Kaip reiktų paruošti vaikus savarankiškam gyvenimui? Diskusijos svečiai: Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Lietuvoje Finansų instituto vadovė, prof. dr. Jelena Stankevičienė, Vilnius Tech Verslo vadybos fakulteto dekanė ir Justinas Balbieris, Vilniaus jėzuitų gimnazijos paramos fondo vadovas.

Dėl milžiniškos sausros ir karščių Europą ir toliau niokoja gaisrai − skaičiuojama, kad šiemet jau išdegė daugiau nei 700 tūkstančių hektarų miškų. Tai yra du kartus už Liuksemburgą didesnis plotas, kuris, tikėtina, pralenks 2017 metais pasiektą antirekordą. Europos Sąjungos tyrimų centras skelbia, kad šių metų sausra Europoje yra didžiausia per paskutiniuosius 500 metų. Kylant vidutinei pasaulinei oro temperatūrai, tokios gamtos stichijos, kaip karščio bangos, sausros, potvyniai ar uraganai tampa vis dažnesnės. Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

Laidoje „Investavimo akademija“ šįkart diskutuojame, kaip investuoja moterys – kodėl vis dar investavimą renkasi daugiau vyrų nei moterų, kokiais principais investuojant jos vadovaujasi ir kada investuojančių moterų bus tiek pat kiek ir vyrų? O gal ir daugiau? Diskusijoje dalyvauja: Greta Ilekytė, „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistė, Prof. Gerda Žigienė, Kauno technologijų universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė ir Eglė Džiugytė, Investicijų konsultavimo bendrovės „Monsoon Capital” vadovė.

Lietuvoje investavimas į nekilnojamąjį turtą kartais lenkia investavimą į visus kitus instrumentus. Kodėl taip yra ir vis tik ar Lietuvoje yra geresnė investicija nei nekilnojamasis turtas – šiandien to klausiame laidoje „Investavimo akademija“. Diskusijoje dalyvauja: Pavel Ladziato, „Swedbank” Lietuvoje Privačios klientų tarnybos vadovas, Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Donatas Jurevičius ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys.

Šioje „Investavimo akademija“ laidoje kalbėsime apie skirtingus būdus, kurie padeda kontroliuoti investicijų riziką, ką svarbu žinoti pradedantiesiems, o ką patyrusiems investuotojams ir kaip nusistatyti savo rizikos toleranciją bei pagal tai rinktis investicines priemones. Ar įmanoma išmokti toleruoti didesnę riziką, kokį vaidmenį rizikos valdyme vaidina investuotojo amžius, šeiminė padėtis, kiti finansiniai įsipareigojimai ir pan. Laidos svečiai: Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas, Rena Saribekian, „Synergy finance“ santykių su klientais vadovė ir Vilius Tamkvaitis, Vilniaus kolegijos investicijų valdymo lektorius 

Sutrikusios tiekimo grandinės, geopolitinės įtampos, infliacija, energinės nepriklausomybės paieškos, globalios maisto krizės nuojauta – tai nauja tikrovė, verčianti permąstyti prioritetus. Ieškant sprendimų opioms problemoms, gali kilti pagunda tvarumo temą nustumti į antrą planą. Visgi yra rimtų priežasčių nepamesti tvarumo krypties ir jos nuosekliai laikytis. Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank” tvarumo vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Nors pajamų augimas jau kurį laiką nepasiveja sparčiai didėjančios infliacijos, ekonomistai stebi rekordines išlaidas atostogoms. Panašu, kad nemaža dalis gyventojų yra gana gerai įvaldžiusi stručio metodą – lepiname save šiandien, stengdamiesi ignoruoti ir iki rudens nematyti didėjančių būtinųjų išlaidų fakto. Vis dėlto, kainos mažėti nežada ir mūsų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas, tad jau dabar verta peržiūrėti savo biudžetą ir vengti finansinių rizikų. Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

Laidoje smulkieji verslininkai ir „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir rinkodaros vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė aptarė, su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti planuojant verslo augimą ir patarė, į ką reikia atsižvelgti siekiant finansinio stabilumo ar finansavimo iš banko. Ar verta visko imtis patiems, o galbūt verčiau kreiptis į specialistus ir prašyti jų pagalbos? Kuo dar gali padėti bankas? Verslininkai atskleidė, kodėl į verslo bendruomenes, tokias kaip „Kiekvienas gali“, įsitraukusios įmonės yra daug stipresnės. Laidos autoriai: lrytas.lt 

Patys nė nesusimąstydami, kokia informacija dalijamės internete, dažnas mūsų esame tapę gan gerais pagalbininkais sukčiams bei galimoms jų atakoms prieš mus. Skaičiuojama, kad socialiniais tinklais besinaudojantys gyventojai patiria 46 proc. didesnę tapatybės vagystės ar su ja susijusios sukčių atakos tikimybę. Surinkdami internete prieinamą informaciją apie mus, sukčiai gali vykdyti itin veiksmingas atakas. Apie tai bei kaip didinti savo atsparumą prieš asmeninę informaciją išnaudojančių sukčių atakas pasakoja „Swedbank“ Informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė. Na, o tinklalaidės metu atliktas eksperimentas jo dalyviui Tomui parodo, kokių rezultatų sukčiams gali duoti gan nesudėtinga „Google“ paieška bei kaip juos galima išnaudoti personalizuotoms atakoms.Norintiems pasitikrinti, ar jų el. pašto duomenys nebuvo nutekinti, Ž. Augonė siūlo pasinaudoti šiomis svetainėmis https://leakcheck.net/, https://haveibeenpwned.com/.

Baigę studijas turės užtektinai laiko iki pensijos padirbėti, todėl nereikėtų iš vaikų atimti vaikystės − leiskime jiems džiaugtis katino dienelėmis. Greičiausia kažkur girdėta, tačiau ar skamba logiškai? Yra ne viena priežastis leisti vaikams padirbėti ir netgi paraginti juos tai daryti, tačiau būtina paisyti kelių svarbių taisyklių. Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Šioje laidoje klausiame – kiek pinigų prarandate nepradėję investuoti šiandien? Panagrinėsime, kaip geriausia įdarbinti savo pinigus – kur investuoti jauname amžiuje, o į ką orientuotis, jei investuojama jau vėlesniame gyvenimo etape. Diskusijoje dalyvauja: Andrius Šuminas, „Swedbank“ Lietuvoje Privačios bankininkystės vadovas. Tautvydas Marčiulaitis, „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys, tinklaraščio „Lėtas pelnas“ autorius. Daiva Rakauskaitė, finansų analitikė, „Verslo angelų fondo valdymo“ partnerė ir valdybos narė.

Nauja DELFI ir „Swedbank” Lietuvoje laida „Investavimo akademija“. Šįkart diskusijai susėdo finansų ekspertė ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė, asociacijos „Crypto economy organisation” prezidentas Vytautas Kašėta ir „Swedbank” Lietuvoje ekonomistas Vytenis Šimkus. Paprastai ir kiekvienam suprantamai kalbėsime, kieno vertė labiausiai kils ateityje: vertybinių popierių, NT ar kriptovaliutų?

Kas antrą savaitę su savo srities srities ekspertais griausime mitus apie investavimą, nagrinėsime įvairiausius investavimo įrankius ir parodysime, kad investuoti gali kiekvienas. Na o pirmosios laidos tema „Ar investavimas padeda apsisaugoti nuo rekordinės infliacijos?“ Laidoje dalyvauja: Nerijus Mačiulis, „Swedbank” Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas, Laura Šeškienė, investicijų konsultantė, finansinio raštingumo lektorė ir dr. Kamilė Taujanskaitė, Vilniaus TECH universiteto vadybos fakulteto prodekanė.

Prasidėjus invazijai Ukrainoje vakarų pasaulis gana greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas. Tačiau einant trečiam karo mėnesiui, ekonominių spaudimo priemonių tempas sulėtėjo. Rublio kursas grįžo į vasario lygį, energijos produktų embargas stringa, todėl daug kam kyla klausimas, ar sankcijos veikia.  Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Nors atsiskaitymų internetu saugumo reikalavimai nuolat griežtėja siekiant užtikrinti aukštą saugumo lygį, tačiau sukčiai stengiasi rasti būdų, kaip iš gyventojų išgauti mokėjimo kortelių duomenis. Pastaruoju metu jų taikiniu tapo asmenys, pardavinėjantys prekes skelbimų portaluose, ir, deja, tenka pripažinti, kad neretai sukčius lydi sėkmė. Komentuoja Žygeda Augonė, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

Pasirinkimas tarp naujo ekonominės klasės ir naudoto, bet prabangesnio automobilio gali neduoti ramybės dažnam automobilį įsigyti norinčiam vairuotojui. Ką reikėtų įvertinti renkantis ir kaip pasverti, kuris sprendimas būtų finansiškai naudingesnis? Komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Patyrę investuotojai tvirtina, kad nėra blogo meto investuoti. Tačiau toks patarimas nelabai palengvina užduotį pradedantiesiems, kai klausimai veja vienas kitą: nuo ko pradėti, į ką investuoti, kiek pinigų skirti, kaip dažnai tai daryti. Visgi pačioje investavimo kelionės pradžioje reikia sau pasakyti štai ką – investavimas neturi būti sudėtingas, žvelkime į tai paprasčiau. Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Iki šiol verslo tvarumą neretai buvo priimta laikyti savotiška įvaizdžio dalimi, kuri galėjo padėti pelnyti partnerių, sąmoningų klientų ir visuomenės dalies simpatijas. Tačiau per ateinančius kelerius metus įsigaliosiantys nauji ES teisės aktai tvarumą versle pavers būtinybe. Europos siekis atsiriboti nuo Rusijos iškastinio kuro ir per trumpą laiką padidinti energetinę nepriklausomybę tik dar labiau paspartins tvarumo transformaciją. Tai bus galimybė sustiprinti savo verslą ir visą šalies ekonomiką regione. Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Pasaulyje kasdien išsiunčiama apie 78 mlrd. elektroninių laiškų, iš kurių 84 proc. yra brukalas. Ar pakankamai laiko skiriame įsitikinti, kad laiškas el. pašto dėžutėje tikrai gautas iš patikimo siuntėjo, prieš paspausdami jame esančią nuorodą? Kaip atpažinti sukčių laiškus ir būti saugesniems internete? Į šiuos ir dar daugiau klausimų atsakys „Swedbank“ informacinio saugumo vadovė Žygeda Augonė, pokalbyje su „Swedbank“ Finansų instituto eksperte, Justina Bagdanavičiūte. Tuo metu eksperimento dalyviai moksleiviai Adomas ir Benas pamėgins atpažinti tikrus ir suklastotus laiškus.

 Pastarieji keleri metai gerokai pakeitė daugelio organizacijų gyvenimą ir darbuotojų bei darbdavių santykius. Natūralu, kad nemažai dirbančiųjų persvarsto savo lūkesčius darbo vietai ir organizacijai, išsikelia naujus tikslus ir ryžtasi pokyčiams. Koks šiuo metu vyraujantis santykis tarp darbuotojo ir darbdavio bei kaip jis galėtų keistis ateityje? Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

 Pateikdami metinę sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaraciją šiemet gyventojai paskutinį kartą gali susigrąžinti iki 400 eurų už jiems suteiktas būsto, automobilio remonto ir vaikų priežiūros paslaugas. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais gyventojai dažniau pasinaudoja mokesčio lengvata ir susigrąžina vis didesnes sumas − tačiau ar jie išnaudoja visas galimybes? Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Dėliojant lūkesčius startuolių sektoriui artimiausiai ateičiai, naudinga trumpai apžvelgti, kokiame taške esame šiuo metu. Kad praėjusieji metai Lietuvos startuoliams buvo sėkmingi, ginčytis būtų sudėtinga. Remiantis asociacijos „Vienaragiai LT“ duomenimis, Lietuvos startuoliai pernai sumokėjo 50 proc. daugiau mokesčių ir įdarbino apie 5 tūkst. naujų darbuotojų. Bendras šiame sektoriuje dirbančių žmonių skaičius jau viršija 13 tūkst., o vidutinė alga perlipa 3 tūkst. eurų. Komentuoja Lina Žemaitytė-Kirkman, finansinių technologijų ir tvarių inovacijų centro „Rockit“ vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Karinė Rusijos invazija į Ukrainą daugelį gyventojų privertė sunerimti dėl ateities. Tie, kas reguliariai domisi savo pensijų fonduose kaupiamo turto ar investicijų verte, greičiausiai pastebėjo pirmosiomis karo savaitėmis įvykusią tam tikro dydžio korekciją. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kaupiantieji pensijai šįmet gerų rezultatų nematys. Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Brangstančios žaliavos bei energetiniai ištekliai, trūkinėjančios tiekimo grandinės ir jaučiamas geopolitinis neapibrėžtumas augina kasdienai būtinų produktų bei paslaugų kainas. Dažnam gyventojui kyla klausimas, kokių finansų valdymo sprendimų imtis, kad kylančios kainos kandžiotųsi mažiau. Štai 8 patarimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį siekiant sutaupyti.Komentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

 Pastaruoju metu dėl itin pabrangusių dujų ir elektros energijos, kurios sparčiai kelia infliacijos rodiklius aukštyn ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, gyventojai stengiasi ieškoti priemonių, kurios galėtų padėti atlaikyti kainų augimą.   Komentuoja Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė. 🎙️ Įgarsino Emilija Filipenkovaitė.  

Vos po poros metų Lietuva minės savo 20 metų buvimo Europos Sąjungos dalimi sukaktį. Per šį laikotarpį buvome daugybės svarbių bendrų sprendimų, pokyčių ir perspektyvų dalimi.Pokalbyje su politikos analitiku Justinu Mickumi „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus kalbasi apie artimojo ir tolimojo laikotarpio Europos politiką, jos reikšmę ir įtaką Lietuvai, aptaria Bendrijai iškilusius ir gręsiančius iššūkius. Pokalbio svečias taip pat atsako į klausimą, ar Lietuvos politikai yra linkę piktnaudžiauti galimybe nacionalizuoti Europos sėkmę ir europizuoti nesėkmę.

2022-ieji akcijų rinkose prasidėjo raudona spalva, kai pagrindiniai JAV ir Vakarų Europos akcijų indeksai per pirmąjį metų mėnesį smuktelėjo apie 10 proc. Tačiau kai kurios įmonės nukentėjo dar labiau − „Bloomberg“ skaičiuoja, kad iš technologinių įmonių didžiąja dalimi sudarytame „Nasdaq 100“ indekse 2 iš 5 bendrovių akcijų kaina nuo piko susitraukė daugiau kaip 50 proc. Komentuoja Marius Ignotas, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Planuodamos savo profesijos kryptį ir karjerą, moterys šiandien gali išgirsti įvairiausių patarimų. Dalis jų gali būti iš tiesų naudingi ir paskatinti drąsiau kandidatuoti į vadovaujančias pozicijas ar pasirinkti geriau apmokamas profesijas. Tačiau kai kurie patarimai vargu, ar užtikrins profesinę sėkmę. Į ką ir kodėl nereikėtų kreipti dėmesio?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo ir infrastruktūros tarnybos vadovė. 🎙️ Įgarsino Emilija Filipenkovaitė. 

Šių metų pradžioje gyventojų susidomėjimas saulės elektrinėmis tiesiog šovė į viršų. Jei anksčiau diskusijos apie nuosavas saulės elektrines neretai apsiribodavo jų ekonominės naudos skaičiavimais ir planų atidėjimu ateičiai, tai šiuo metu situacija apsivertė aukštyn kojomis – brangstanti elektros energija verčia gyventojus ieškoti pigesnių alternatyvų. Komentuoja Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

 Pinigai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Būdami vaikais turėjome taupykles, į kurias dėdavome dienpinigius ir įvairiomis progomis gautus grynuosius pinigus, o įžengę į paauglystę susidūrėme su norų ir galimybių iššūkiais. Tai metas, kai turime sustiprinti pradinius finansinius įgūdžius ir įgyti daugybę naujų. Gera naujiena: tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.  🎙️ Įgarsino Emilija Filipenkovaitė.   

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.Komentuoja Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ investavimo produktų srities vadovė. 🎙️ Įgarsino Emilija Filipenkovaitė.  

Tvarumo tema praėjusiais metais gaunamu dėmesiu rikiavosi šalia globalios pandemijos ir geopolitinių įtampų. Regis, kad apie klimatą kalbėjo visi – mokslininkai, politikai, verslininkai, visuomenės veikėjai. Tačiau kol valstybių ir įmonių vadovai prie derybų stalų gludino formuluotes ir aptarinėjo vizijas 2050 metams, gamtos stichijos veikė nieko nelaukdamos. Jos siuntė potvynius, uraganus ir kitus akivaizdžius ženklus, kad užkalbėjimais klimato kaitos nesustabdysime – žodžius kuo skubiau turi keisti darbai.Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank” tvarumo vadovė. 🎙️ Įgarsino Emilija Filipenkovaitė.  

Per kiek laiko atsiperka saulės elektrinė bei kokias sąnaudas reikia įvertinti? Komentuoja Gediminas Misevičius, „Swedbank“ Atvirosios bankininkystės partnerysčių vadovas.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

 2021 metais didesnioji dalis šalies verslininkų į artimiausią ateitį žvelgė itin atsargiai. Tuo metu atrodė, kad pasaulinės finansų krizės scenarijus neturėtų pasikartoti, tačiau dideliu optimizmu niekas netryško. Vis dėlto praėjusieji metai parodė, kad daugelio verslo sektorių augimas viršijo bet kokius lūkesčius, o pramonė ir eksportuotojai sugebėjo pademonstruoti praktiškai geriausius rezultatus per visą istoriją.  Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

PLAUKIMAS ANT BANGOS, TINKLŲ POVEIKIS IR 8,5 MILIJARDO RYŠIŲ GALIA.

GALIMAS TRIKDANČIO VEIKSNIO – COVID-19 PANDEMIJOS POVEIKIS ŠIOJE KNYGOJE APTARTOMS TENDENCIJOMS.

SAVŲ PINIGŲ SPAUSDINIMAS, BLOKŲ GRANDINĖS TECHNOLOGIJOS IR ŠIUOLAIKINĖS BANKININKYSTĖS PABAIGA.

NAUJOSIOS MILIJONIERĖS, VERSLININKĖS IR BŪSIMOSIOS LYDERĖS.

IŠ NAUJO IŠRANDAMAS RATAS, NAUJASIS KAMBRO SPROGIMAS IR TECHNOLOGIJŲ ATEITIS.

SENOJI VIDURINĖ KLASĖ, NAUJOJI VIDURINĖ KLASĖ IR KOVA DĖL DĖMESIO.

Kaip išgyventi 2030 m.? Nestandartiniai patarimai ir gudrybės.

VISUOTINIS ATŠILIMAS, HIPSTERIAI IR KASDIENIS IŠLIKIMAS.

GYVENTOJŲ SKAIČIAUS MAŽĖJIMAS, KŪDIKIŲ BUMAS AFRIKOJE IR DAR VIENA PRAMONĖS REVOLIUCIJA.

MEISTRIŠKAI SU TECHNOLOGIJOMIS BESITVARKANTYS SENJORAI, DIRBANTYS PENSININKAI BEI NAUJAS POŽIŪRIS Į SENATVĘ IR JAUNYSTĘ.

Nenumaldomai lekiantis laikas.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Praėjusį savaitgalį baigėsi dvi savaites trukusi Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija COP26. Iki paskutinės minutės trukusios derybos dėl Glazgo Klimato Pakto parodė, kad planetos ateitis tikrai nėra vienintelis interesas, dėl kurio valstybių delegacijos susėdo prie derybų stalo. Ar COP26 tapo lūžio tašku kovoje su klimato kaita? Ką reiškia pasiekti šalių susitarimai ir kokius įsipareigojimus prisiėmė Lietuva? Komentuoja Karolina Semionovaitė, „Swedbank” Tvarumo vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Atlyginimo pakėlimas – vienas iš tų dalykų gyvenime, kurie sukelia itin malonų jausmą. Kartais tokį malonų, kad dar net nespėjus gauti pirmos didesnės algos jau norisi padovanoti sau brangesnę dovaną ar kitaip atšvęsti skaičiais sąskaitoje virtusį sunkų darbą. Tačiau tam, kad po poros mėnesių neatrodytų, jog atlyginimo pakėlimas apčiuopiamos naudos nedavė, į pokyčius reikia pažvelgti racionaliai.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Mokėti ne nuomos mokestį, o savų namų paskolos įmoką, savaime suprantama, yra daug maloniau. Tačiau prieš tai daugelio laukia kitas procesas – taupymas būsto pradiniam įnašui. Bent 15 proc. būsto vertės – ne pora šimtų naujam televizoriui, tad tokios sumos sukaupimas daugeliui atrodo kaip itin didelis, o gal net ir neįveikiamas iššūkis. Tačiau ne vienas susitaupęs pradinio įnašo sumą paliudytų, kad tai – įmanoma. Tad kaip taupyti nuosavam būstui?🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Aktyvi darbo rinka ir įvairių sričių specialistų paklausa šiandien daugeliui darbuotojų leidžia gana lengvai pakeisti darbo vietą. Atrodo, kad galimybių rasti svajonių darbą dar niekada nebuvo tiek daug. Tačiau idealios, prasmę ir pasitenkinimą teikiančios darbo vietos paieška gali virsti nesibaigiančiu atrankų maratonu. Neretai tam, kad rastume tokią vietą, nieko neturime keisti – tik įdėti pastangų, kad tai pamatytume. Kuomentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

 Optimistinis Lietuvos pramonės scenarijus pasitvirtino: gamybinių pajėgumų panaudojimas grįžo į priešpandeminį lygį, gamybos apimtys pasiekė naujas aukštumas, o suplanuotos investicijos priartėjo prie rekordinio 1 mlrd. eurų lygio, kurį matėme 2018-2019 m. laikotarpiu. Pandemijai slenkant į antrą planą, ryškėja iššūkiai, kuriuos šalies gamybos įmonėms teks spręsti artimiausioje ateityje. Kuomentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Covid-19 pandemija ne tik metė iššūkį mūsų kasdienybei, bet ir priartino prie duomenų mokslo – nuolat stebime, kaip mums sekasi dorotis su koronaviruso krize, kokios yra mūsų pergalės ir pralaimėjimai šiame kare. Pokalbyje su duomenų mokslininku Vaidotu Zemliu-Balevičiumi „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus bando išsiaiškinti, kaip veikia duomenų mokslas, kaip nepadaryti klaidų interpretuojant duomenis bei kaip atpažinti manipuliacijas duomenimis.

Vaikai gavo dovanų didelę pinigų sumą, bet patys nesugebės tinkamai jos išleisti. Todėl į pagalbą pasitelkiama instrukcija. Finansų ekspertė Jūratė sako, kad dovanoti pinigus vaikams nėra blogai, bet jiems dažniausiai prireiks pagalbos tinkamai paskirstant didesnę gautų pinigų sumą 👇AIŠKINKITE, IŠ KUR ATSIRANDA PINIGAI 🗺️ Vokelį ar atviruką su pinigais gavusiam vaikui gali kilti įspūdis, kad atitinkamą kupiūrą galima įsigyti parduotuvėje. Todėl vaikui reikėtų paaiškinti, kad pinigus dovanojanti teta ar močiutė pirmiausia turėjo juos uždirbti ir sutaupyti. Paskui nusprendė padovanoti, taigi pačiam vaikui leido nuspręsti, kaip geriausia juos panaudoti. KALBĖKITĖS APIE DIDESNIUS, ILGALAIKIUS TIKSLUS  🌎Nors dovanotus pinigus vaikas galėtų panaudoti akimirkos norams, jam arba jai galima paaiškinti, kad dovanotojas visada labiau džiaugsis, o ir pats vaikas daugiau naudos turės, pinigus ar jų dalį panaudojęs didesniam tikslui nei kokių nors skanėstų maišas ar keli nauji smulkūs žaislai. Todėl dovanų gauta didesnė pinigų suma gali tapti puikia proga su vaiku nuspręsti dėl didesnio pirkinio, kuriam jis pasiryžtų sutaupyti per apibrėžtą laiką. MOKYKITE SUDARYTI BIUDŽETO PLANĄ 🗓️ Didesnė dovanotų pinigų suma taip pat gali tapti puikia proga sudaryti planą, kaip pinigus vaikas ketina paskirstyti. Gavus didesnę kupiūrą, vaikams atrodo, kad už ją dabar galės nusipirkti „viską“ arba kad visus pinigus panaudos savo mėgstamiausiam dalykui įsigyti. Todėl reikėtų su vaiku aptarti, ko jis norėtų ir ko jam iš tiesų reikia, sudaryti pirkinių sąrašą su kainomis ir nuspręsti, kaip ir kada panaudos gautus pinigus.---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Mokėti tenka ir už dalykus, kurių negali pačiupinėti. Tėčiui nežinant pasinaudojusi jo telefonu, Odrė patuština jo mokėjimo kortelę ir gauna pamoką apie pavojus internete.Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vaikams svarbu paaiškinti apie virtualiosios erdvės grėsmes, kurios kartais nemažai kainuoja 👇KALBĖKITĖS APIE PAVOJUS ⚠️Naudotis išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu gali būti pavojinga dėl problemų, kurios iškilo ir Odrei. Nesaugios programėlės gali pavogti asmeninius, finansinius duomenis ir sukelti rimtų problemų. Atkreipkite į tai ir vaikų dėmesį. ŽAIDIMUS ATSIŲSKITE PATYS 📲Skamba kaip bendrininkavimas su nuolat žaidžiančiais vaikais, tačiau bus gerokai saugiau, jei patys peržvelgsite žaidimus, kurių prašo vaikai, įvertinsite saugumą ir tinkamus parsiųsite patys.  Taip pat pabrėžkite, kad vaikai neturėtų pirkti papildomų žaidimų pasiūlymų nepasitarę su jumis, juo labiau neturėtų kur nors įvesti ir kam nors atskleisti asmeninių, finansinių duomenų ar slaptažodžių. NE DRAUSKITE, O NUSTATYKITE TAISYKLES 📋Labai tikėtina, kad vaikai ateityje atsiskaitys tik elektroniniais pinigais (o gal net akies rainelės skaitytuvais,– kas žino), tad būtina padėti jiems išmokti saugiai naudotis išmaniosiomis technologijomis. Kaip negalima praeiviui atiduoti piniginės, negalima atskleisti jokių kortelių ar prisijungimo duomenų. Pasitelkite pavyzdžius ir būtinai apie tai kalbėkitės.---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Per gimtadienį išsipildo ne visi norai. Vaikams reikia paaiškinti apie realias galimybes, o tam pravers palyginimai ir galimybė rinktis vieną arba kitą variantą.Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vaikus reikėtų įtraukti į įvairių šeimos finansinių sprendimų priėmimą, – tai jiems padės realiau suvokti finansinius klausimus 👇VAIKŲ ŠVENTES PLANUOKITE DRAUGE 🎉 Kol Odrė nežinojo, kaip vyksta švenčių planavimas, jai atrodė, kad įmanoma viskas, ko ji tik panorės. Kai vaikai paauga, planuokite tokias šventes drauge, labai aiškiai jiems papasakokite apie visus finansinius ir kitokius apribojimus. NAUDOKITE PALYGINIMUS 🎉Odrei pavyko geriau suprasti, kokį prabangų gimtadienio planą ji sugalvojo, kai tėvai pasakė, kad tai prilygsta visos šeimos savaitės atostogų išlaidoms, o atostogoms šeima taupo visus metus. Toks palyginimo metodas tinka daugeliu ne tik finansinių, bet ir gyvenimiškų situacijų – pavyzdžiui, mokant vaikus nebristi toli į ežerą, nes po vandeniu jie gali atsidurti taip giliai, kokio aukščio yra šalia augantis medis. Tokį palyginimą suprasti daug lengviau nei metrais nusakytą gylį. PADĖKITE ĮVERTINTI FINANSINIŲ SPRENDIMŲ PASEKMES 💯Jei vaikas nori ir didelės gimtadienio šventės, ir įspūdingos dovanos, tačiau šeimos finansinės galimybės to neleidžia, turėtumėte aiškiai pasakyti, kad jei bus surengta didelė šventė, jis negalės gauti didžiulės dovanos. Taip turėtų būti ir tada, jei, pavyzdžiui, vaikas nori videožaidimo, tačiau tuo pat metu jam reikia naujų sportinių batelių. Vaikas turėtų sugebėti apgalvoti sprendimus ir suprasti galimus jų rezultatus. ---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Odrė ir Majus sugalvoja, kokią naudingą paslaugą galėtų suteikti kaimynams. Pirmasis atlygis – tai galimybė pamatyti savo akimis, kaip uždirbami pinigai. Finansų ekspertė Jūratė sako, kad su vaikais nuo mažens reikėtų kalbėti apie tai, kaip veikia profesijų ir pinigų pasaulis, bei turi patarimų 👇KALBĖKITĖS APIE PROFESIJAS IR PINIGUS 👨‍💻Jei jūsų vaikams kyla panašių klausimų kaip Odrei, paaiškinkite, kad skirtingų profesijų atstovai gauna nevienodą atlygį, nes jų sukuriama vertė visuomenėje nevienoda. Geras išsilavinimas ir geri mokslo rezultatai visada padidins galimybes užsidirbti pinigų ateityje. Taip pat – atkaklumas, drąsa siekti tikslų. Tai, ką vaikas gali daryti dabar, – gerai mokytis, kad ateityje jo galimybės uždirbti daugiau pinigų padidėtų. PAPASAKOKITE APIE PAJAMŲ NELYGYBĘ ➗Vieni žmonės gyvena skurdžiai, kiti labai turtingai. Tai gali lemti labai skirtingos priežastys: paveldėtas turtas, užimamos pareigos, išlaidavimo įpročiai, sveikata, situacija ir daugybė kitų dalykų. Tačiau pinigai ir kitas materialusis turtas nėra rodiklis – apie žmogų turėtume spręsti pagal jo arba jos poelgius. Labai svarbu ugdyti vaikų visuomeniškumą, atjautą, empatiją ir supratimą. LEISKITE UŽSIDIRBTI PATIEMS 💪Smulkūs darbai ir atlygis už juos vaikui padės geriau suprasti, kaip uždirbami pinigai ir kad jo arba jos pastangos gali turėti tam tikrą piniginę vertę. Skatinkite kūrybiškumą. Tačiau nereikėtų mokėti pinigų už dalykus, kuriuos vaikas ir taip turėtų daryti, – pavyzdžiui, susitvarkyti kambarį, žaislus, išsivalyti dantis ar laiku atsikelti į mokyklą.---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Tėvų piniginės nėra beribės ir jų išteklių visiems gyvenimo atvejams nepakaks. Šį faktą tenka pripažinti Odrei. Bet kartu su tėvais ji randa kūrybingą išeitį, kaip sumažinti išlaidas.Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vaikus svarbu mokyti ne tik apie pinigų vertę, bet ir kūrybiškumo juos naudojant 👇LEISKITE TURĖTI NUOSAVŲ PINIGŲ 👛 Kišenpinigių turėti ir po truputį suprasti, „kaip veikia pinigai“, gali ir ketverių metų vaikai. Kiek vyresni jau gali geriau suvokti, kad pinigai – ribotas išteklius ir visiems norams jų gali neužtekti, tad reikia susidėlioti išlaidų prioritetus. Taip pat – kad pinigus reikia taupyti, siekiant didesnių finansinių tikslų. ATMINKITE SENELĖS ADELĖS PAMOKĄ ☝️Taupyti reikėtų atidėti 10–20 proc. pajamų. Kai vaikai jau moka skaičiuoti, galima pradėti diegti ir šią pamoką: ji bus ypač naudinga pradėjus gauti pirmas pajamas už darbą – ar tai būtų dar paauglystėje, ar jau pradėjus savarankišką gyvenimą. NUSTATYKITE „TĖVŲ BANKO“ RIBAS ✅ Jei vaikai gauna pinigų iš tėvų ir daugeliui dalykų nenaudoja santaupų, jie jaučia tik pinigų leidimo malonumą, bet nesuvokia pinigų vertės. Dalykitės vaiko išlaidų finansine našta su jais pačiais, nustatykite taisykles, kada ir kaip prie pirkinių arba dovanų draugams vaikai turės prisidėti kišenpinigiais. Taip jie geriau suvoks pinigų vertę ir labiau apsvarstys, ką tikrai reikia pirkti, o kokie norai gali palaukti. MOKYKITE FINANSINIO KŪRYBIŠKUMO 💡Kiek dėti į vokelį, už kokią sumą pirkti gimtadienio ar Kalėdų dovaną? Šį klausimą sau užduodame kas kartą progai atėjus. Tačiau nuo pat mažens svarbu suprasti, kad draugystė grįsta ne materialiomis vertybėmis. Pačių rankomis sukurta miela ir prasminga dovana – ne prastesnė nei pirkta, nors gali būti pigesnė. Be to, pirkti dovanas reikėtų pagal savo išgales, o ne kokius nors nerašytus standartus. ---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Taupymas - įgūdis, kurio galima išmokti. Gilučių šeima taupo žaismingai ir pasirūpina vienu kilniu taupymo tikslu. Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vertinti pinigus bei taupyti reikia mokyti nuo pat mažens, ir turi keletą patarimų 👇PADĖKITE ATSKIRTI NORUS NUO POREIKIŲ 🧞Benas su Agne nusprendė duoti vaikams pinigų tik tuomet, kai vaikai supras jų vertę. Vaikai atsakingiau elgsis su pinigais, jei supras, kad viskas turi savo kainą, o daiktai namuose neatsiranda iš niekur. Padėkite jiems įvertinti, kiek kainuoja trokštami daiktai, ir kalbėkitės apie tai, kaip atskirti norus nuo poreikių. NUMATYKITE KELIAS TAUPYMO KRYPTIS 🔁 Suaugusieji žino, kad galima turėti ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių tikslų. Naujam televizoriui galbūt pavyks atidėti sulaukus poros atlyginimų, o būsto paskolos pradinis įnašas – ilgalaikis taupymo tikslas. To gali išmokti ir vaikai, atskirai taupydami svajonėms bei trumpalaikiams smagiems pirkiniams. MOKYKITE EMPATIJOS ❤️Nuo mažens žinodami, kad pasaulyje yra likimo nuskriaustų žmonių ar gyvūnų, vaikai užaugs vertindami labdaros svarbą. Kalbėkitės, kaip jaučiasi tie, kuriems reikia visuomenės pagalbos, skatinkite vaikus skirti dalelę santaupų aukojimui. Išmokę dalytis ir pagelbėti silpnesniems, būsimi suaugę mokesčių mokėtojai geriau suvoks, kodėl juos mokėti būtina ir kam tai naudinga. DRAUGE PASIGAMINKITE TAUPYKLIŲ 🏺 Pirktinės taupyklės labai smagios, tačiau jei vaikai taupys taupyklėse, savo pačių pasigamintose iš stiklainiukų, nušausite kelis zuikius vienu šūviu. Visų pirma, prasmingai praleisite laiką su vaikais, kalbėdamiesi apie taupymą. Antra, permatomuose indeliuose vaikai matys, kaip auga pinigų krūva, ir galės suprasti esmines taupymo taisykles: jis užtrunka, jam reikia kantrybės, tačiau kuo daugiau sugebėsime atidėti ir kuo anksčiau pradėsime taupyti, tuo greičiau pasieksime savo tikslus.---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Kas yra pinigai? Majus ir Odrė klausosi senelio pasakojimo, kaip pinigai atsirado ir keitėsi per visą žmonijos istoriją.Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vaikai turėtų anksti sužinoti apie pinigus, bei turi keletą patarimų 👇PADĖKITE SUPRASTI, KAD DAIKTAI PERKAMI UŽ PINIGUS 🏷️Vaikai, ypač patys mažiausieji, neretai mano, kad daiktai namuose atsiranda, nes jie jų nori. Jau su keturmečiu galite pasikalbėti apie pinigus, apie tai, kad skirtingi daiktai kainuoja skirtingas pinigų sumas, o pinigų mes neturime tiek, kiek norėtume, – jų turime tiek, kiek uždirbame. PAPASAKOKITE, IŠ KUR ATSIRADO PINIGAI 💶Vaikams labai patinka žinoti ir suprasti, kaip ir iš kur atsiranda jų naudojami daiktai. Taip jie auga ir vis geriau supranta pasaulį. Stenkitės atsakyti į vaikams kylančius klausimus, papasakokite ir apie tai, kaip atsirado pinigai: jie buvo išrasti tam, kad supaprastintų mainus. Iki pinigų žmonės mainydavosi reikiamais dalykais, tačiau būdavo labai sunku nustatyti daiktų vertę – pavyzdžiui, nuspręsti, kiek vieno žmogaus turimų grūdų yra verta kito žmogaus turima višta. GAMINKITE SAVO PINIGUS IR ŽAISKITE JAIS ✂️ Nupiešti savo valiutą ir ja naudojantis žaisti parduotuvę ar kavinę – ne tik smagi pramoga, bet ir būdas žaidžiant suprasti, kaip veikia pinigai. Drauge piešdami skirtingų spalvų, dydžių kupiūras galėsite vaikams paaiškinti, kaip skiriasi pinigų vertė, kad viena kupiūra nebūtinai yra blogiau nei daug monetų, nes jos vertė gali būti didesnė. Vaikai neretai nusivilia vietoje penkių vieno euro kupiūrą. ---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Odrė sugalvoja, kaip greičiau prasimanyti pinigų. Bet jos sukti kėslai greitai išaiškėja, o tėvai pasimoko, kodėl nereikėtų vaikams mokėti pinigų už kasdienius darbus. Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vaikai geriau supras pinigų vertę, jei turės progų užsidirbti patys, bet pataria, už kokius darbus namuose mokėti nereikėtų 👇NEMOKĖKITE UŽ KASDIENIUS NAMŲ RUOŠOS DARBUS 😓 Sutarkite su vaikais, kokie darbai namuose – jų pareiga. Jei mama negauna papildomo atlygio už vakarienės ruošimą, tai ir vaikas neturėtų gauti pinigų už savo kambaryje palaikomą tvarką. Atsakomybės jausmas labai svarbus vėliau, tampant įmonės darbuotoju ir suvokiant savo pareigas. GERI PAŽYMIAI MOKYKLOJE TAIP PAT NEAPMOKAMI ❎Atlygis už gerus pažymius iš tiesų gali būti veiksmingas, tačiau tai taip pat – ydinga taktika. Vaikas turi suprasti, kad mokosi dėl savęs ir geri pažymiai reikalingi jam arba jai, o ne tėvams. Be to, susitelkdami į išorinį stimulą (pinigus), vaikai gali prarasti vidinę motyvaciją mokytis, įgyti žinių. NUMATYKITE ATLYGĮ UŽ NEKASDIENIUS DARBUS 🏷️ Vaikams labai svarbu nuo mažens mokytis, kad pinigai uždirbami, o ne stebuklingai atsiranda  tėvų piniginėse. Todėl sudaryti galimybę jų užsidirbti – tikrai naudinga. Leiskite užsidirbti už  tokius darbus, kurie jums iš tiesų kainuotų, – pavyzdžiui, automobilio salono siurbimą ar išskirtinius nekasdienius darbus namuose. Tariantis su vaiku dėl atlygio, svarbu pabrėžti, kad bus mokama už kokybiškai atliktą darbą, ir  nemokėti, jei darbas padarytas bet kaip.---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Pirmasis vaikų bandymas nupirkti maisto parduotuvėje nelabai pavyksta. Bet visi supranta planavimo svarbą. Finansų ekspertė Jūratė sako, kad vaikai nuo mažens turėtų suprasti planavimo svarbą, ir turi keletą patarimų 👇KIŠENPINIGIAMS SKIRKITE FIKSUOTĄ SUMĄ 💶 Vaikai išmoks geriau planuoti savo finansus ir supras pinigų vertę, jei, užuot davę kišenpinigių kasdien ar tada, kai prašo kokiam nors skanumynui, duosite, pavyzdžiui, kartą per savaitę. Taip vaikai supras, kad pinigai – ribotas išteklius, jie neatsiranda tėvų piniginėje tada, kai vaikai paprašo. LEISKITE VAIKAMS PRIIMTI FINANSINIUS SPRENDIMUS 🧒Už visus turimus kišenpinigius vaikas nusprendė įsigyti saldainių? Puiku, bet kai norės naujo pirkinio, priminkite, kad savaitės suma nukeliavo saldainiams, nors galėjo būti paskirstyta keliems pirkiniams. MOKYKITE SUSIDARYTI PREKIŲ SĄRAŠĄ 📝Beno patirtis parodė: neplanuodami pirkinių ir eidami į parduotuvę be sąrašo, dažnai pasiduodame impulsyviam pirkimui. Planuokite pirkinius su vaikais, leiskite jiems padėti sudaryti prekių sąrašą – taip nuo mažens jie įgis įprotį planuotai apsipirkti. Labai svarbu leisti vaikams jaustis visateisiais šeimos finansinio gyvenimo nariais. MOKYKITE PROTINGAI IŠSIVERSTI SU RIBOTAIS IŠTEKLIAIS 🧠Vyresnieji gali pasimokyti „asmeninio bankroto“ vienu kartu išleidę visus kišenpinigius, o mažesniems tokias finansines pamokas galite diegti žaisdami parduotuvę. Nusipieškite pinigų, priskirkite jiems paprastas vertes (pavyzdžiui, 1 popierėlis = 1 pinigas, o lėlei įsigyti reikia 5 pinigų) ir jomis įkainokite prekes, kurias vaikai iš jūsų „pirks“. Taip jie supras, kad pinigų kiekis ribotas ir kartais jų neužtenka visiems norams. ---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

Dideles vaikų svajones gali išpildyti ne tik tėvai, bet ir patys vaikai. Gilučiai kuria planą, kaip tai padaryti, ir supranta, kad kai kurios svajonės nieko nekainuoja.Finansų ekspertė Jūratė sako, kad turint materialių svajonių reikia taupyti, ir dalijasi keliais patarimais 👇NUSISTATYKITE TAUPYMO TIKSLUS 🎯 Konkretus taupymo tikslas, objektas ir laikas, kada tikslas bus pasiektas, suteikia svarios papildomos motyvacijos taupyti. Ne veltui visa Gilučių šeima piešė savo svajones. Vaikus taip pat galite raginti nupiešti svajonę, kurios siekdami jie taupys, ir taip padėti efektyviau siekti tikslo. LEISKITE VAIKAMS UŽDIRBTI SAVO PINIGŲ 👛 Jei norite, kad jūsų vaikai imtų taupyti, galimybė užsidirbti ir taupyti padės jiems suvokti, kaip veikia pinigų pasaulis ir taupymas. Be to, tai padės vaikams suprasti darbo vertę. Štai kodėl Odrė ėmėsi namų ruošos darbų, už kuriuos tėvai buvo linkę ją skatinti papildomomis lėšomis santaupoms. RASKITE VIETĄ SANTAUPOMS 💳Kai jūsų vaikai jau turi taupymo tikslą, jie turi turėti ir vietą, kurioje taupys. Mažiausiems puikiai tinka kiaulė taupyklė ar savo rankomis apipiešti stiklainiukai. Vyresniems galite atidaryti ir banko sąskaitą, kurioje jie taupys. PADĖKITE VAIKAMS SEKTI IŠLAIDAS 🔎Pinigus iš taupyklės, skirtus svajonei, jūsų vaikas nutarė čia ir dabar išnaudoti norimam žaislui? Nedrauskite, tačiau padėkite suprasti, kad, nutraukęs ilgalaikį taupymą, jis nutolina ir savo svajonę. RODYKITE PAVYZDĮ 👍 Benas ne veltui pasižadėjo imtis papildomo darbo ir papildomai taupyti savo svajonei: būtent iš suaugusiųjų pavyzdžio daugiausia išmoksta mūsų mažieji. Jei skatinate vaikus taupyti, būkite jiems pavyzdžiu. ---Knygą PINIGAI IR KITI GILUČIŲ ŠEIMOS REIKALAI nemokamai skaityti ir parsisiųsti galite čia 👉 https://blog.swedbank.lt/asmeniniai-finansai-edukaciniai-leidiniai/nemokama-knyga-vaikams-pinigai-ir-kiti-giluciu-seimos-reikalaiKnygos autoriai 👉  Simonas Urbonas ir Jūratė Cvilikienė ✍️Knygą įgarsino 👉  Solveiga Vaičiukauskienė 🎙️ 

 Jei ne jūs pats, greičiausiai kas nors iš jūsų artimųjų, draugų ar kolegų gyvena įkurtuvių naujuose namuose nuotaikomis. Pastaraisiais metais Lietuvoje nuperkama itin daug įvairaus nekilnojamojo turto, o butų pardavimai muša ligi šiol buvusius rekordus. Pasiūlos trūkumas, kai dėl pandemijos buvo pristabdyti nauji objektai, o paklausa sparčiai išaugo, turėjo įtakos būsto kainų augimui.  Kuomentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank” Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Po praėjusių mokslo metų, praleistų vaikams mokantis namuose, prieš rugsėjį tėvai neskuba jų ruošti mokyklai – nežino, ar pernai spintose prakabėjusių uniformų, kurias atžalos išaugo, prireiks ir šiemet. Vis dėlto, kanceliarines priemones, praversiančias net ir mokantis nuotoliniu būdu, vaikai jau dėlioja į stalčius. „Swedbank“ Finansų instituto skaičiavimais, nors pandemija tradicinio mokinio krepšelio nepabrangino, tačiau iš daugelio pareikalavo papildomų investicijų į kokybiško internetinio ryšio užtikrinimo ar kitas, nuotoliniam ugdymui rekalingas, priemones. Kuomentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Šilti vasaros orai ir atlaisvinti apribojimai keliauti bei lankytis įvairiose vietose daugelį paskatino plačiau atverti savo pinigines. Juolab kad praėję metai ir šių pradžia suteikė mažiau progų išleisti pinigus ir padėjo susitaupyti. Vasariškas atsipalaidavimas asmeninių finansų srityje suprantamas, kada gi, jei ne per atostogas galime sau leisti neskaičiuoti kiekvieno euro. Tačiau, artėjant rudeniui, derėtų prisiminti, kodėl pravartu laikytis biudžeto taisyklių ir kaip tai padaryti paprasčiau.Kuomentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Penktajame tinklalaidės „Pokalbis laboratorijoje“ epizode Nerijus Mačiulis kalbasi su ekonomistu ir „Swedbank“ kolega Vyteniu Šimkumi. Šį kartą pašnekovai aptarė infliaciją – sunkiai prognozuojamą rodiklį, paskutiniu metu vis dažniau atsiduriantį žiniasklaidos antraštėse ir mūsų pokalbiuose.Vienas iš klausimų, dėl kurio ekonomikos ekspertai surėmę ietis visame pasaulyje – kiek po pandemijos infliacija augs. Savo prognozes ir susijusias priežastis pašnekovai aptars pokalbyje, kuriame taip pat palies Europos Sąjungos ateities klausimus, ekonomikos gaivinimo perspektyvas ir besikeičiančią Kinijos ekonomiką.Ar verta saugotis infliacijos? Galbūt investavimas į kriptovaliutas – tinkamas būdas? Kokį vaidmenį jūsų portfelyje joms mato Vytenis ir kokią svarbią investavimo tiesą primins Nerijus – šiame epizode.

Gyventojų vartojimo apimtys nuosekliai augo nuo šių metų pradžios, balandį jos pradėjo šuoliuoti, o vasarą ši suspausta spyruoklė turėtų atsitiesti visu smarkumu, nes santaupų prikaupta nemažai. Tačiau tikrai nemažai daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar jau metas sau leisti daugiau. Juk pandemija į visus mūsų ankstesnius įpročius privertė pažvelgti su nauju atsargumo filtru. Kuomentuoja Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų statybos vyksta visu pajėgumu, prekybos centrų projektų taip pat niekas nestabdo, ir kai kam toks veržlumas gali atrodyti neracionalus. Tačiau iš tiesų plėtra NT sektoriuje atspindi palankią šalies ekonomikos būklę.Komentuoja Antanas Sagatauskas, „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas − augančios pramoninės metalo, maisto žaliavų ir transporto išlaidos yra laikino pobūdžio ir nerodo, kad artėja neišvengiama ilgalaikė infliacijos banga. Be to, daugeliui Europos valstybių tikrai nepakenktų spartesnis atlyginimų augimas ir ekonominės temperatūros kilimas.Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Investuotojai pasižymi tuo, kad stengiasi pažvelgti į tolimesnę ateitį, siekiančią bent kelerius metus ar visą dešimtmetį. Todėl augantis jų dėmesys tvarioms investicijoms yra suprantamas. Praėjusius metus galima laikyti tam tikru lūžio momentu, nes per pasaulį nusirito tvarių investicijų banga. Lietuvoje jų proveržį galėtų paskatinti pensijų fondai, valdantys reikšmingą dalį šalies gyventojų finansinio turto.Komentuoja Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

Investicijos į nekilnojamąjį turtą lietuviams yra kone priimtiniausias investavimo būdas, o į vertybinius popierius yra investavęs tik mažiau nei kas dešimtas lietuvis. Tiesa, praėjusiais metais aktyviai į akcijas investuojančių gyventojų skaičius augo, o „Swedbank“ klientai sudarė net penkis kartus daugiau sandorių nei prieš metus. Kokias svarbiausias pamokas reikėtų išmokti ir kokių klaidų vengti pradedančiam investuoti? Komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

 Investavimas yra vienas geriausių būdų ilguoju laikotarpiu padidinti savo finansinį turtą ir užsitikrinti finansinę laisvę. Tačiau vis dar nemažai gyventojų mano, kad tuo gali užsiimti tik profesionalai. Iš tiesų norint pradėti investuoti nebūtina turėti sukaupus didelių lėšų ar itin gerai išmanyti finansų rinkas. „Swedbank“ investavimo ekspertai paaiškina pirmuosius žingsnius, nuo ko pradėti.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

Beveik du trečdaliai lietuvių netaupo reguliariai, o dažniausia to priežastimi nurodo finansų trūkumą. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų paprastai išleidžia visą savo atlyginimą ir laukia kito. Ar įmanoma išeiti iš šio uždaro rato? Kas į jį mus uždaro – mūsų pajamos ar mūsų įpročiai?🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

 Reguliariai investuoja tik nedidelė gyventojų dalis ir lietuviai negali pasigirti dideliu sukauptu finansiniu turtu, atskleidė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Kas mums trukdo? Kaip parodė tyrimas, egzistuoja ne vienas klaidingas įsitikinimas ir stereotipas, sulaikantis gyventojus nuo investavimo ir papildomo kaupimo finansiškai saugesnei ateičiai.  Komentuoja Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

Jeigu kada susimąstėte apie tai, kad finansinė našta – pradedant komunaliniais mokesčiais, finansiniais įsipareigojimais baigiant įvairiais šiandienos poreikiais – slegia pečius ir neleidžia sutaupyti, tuomet jūs esate ne vieni. „Swedbank“ gyventojų apklausos rodo, kad beveik pusė lietuvių neturi bent 3 mėnesių išlaidų dydžio sumos santaupų. Kita vertus, niekas per dieną nesutaupė milijono, todėl nusprendus pradėti taupyti, svarbu žengti pirmą žingsnį.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

Statistika rodo, kad gyventojų įsiskolinimai auga sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis. Tokia tendencija sufleruoja, kad dalis žmonių skolinasi pernelyg lengva ranka, paskolas laikydami ne investicija, kuriančia vertę, o papildomomis pajamomis, kurios leidžiamos kasdienėms reikmėms. Lengvai prieinami kreditai, nors ir nedidelėmis sumomis, ilgainiui gali virsti nuo kalno besiridenančia sniego gniūžte ir užkrauti nelengvą skolų kuprą. Į ką derėtų atsižvelgti, norint išvengti tokio scenarijaus, pataria „Swedbank" Finansų instituto ekspertai.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.    

 Niekaip nepavyksta susitaupyti? Nesuprantate, kur dingsta pinigai? Tai reiškia, kad jums reikėtų susikurti asmeninį biudžetą. Tiesą sakant, norėdami valdyti savo finansus tvariai ir sumaniai, kiekvienas turėtume susidaryti ir nuolat sekti savo biudžetą. Bet jis itin pagelbės tuomet, kai jaučiame, kad ne visai susitvarkome su savo pinigais.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.   

 Visi nuo vaikystės žinome, kad taupyti pinigus yra svarbu. Tai ne tik padės susidūrus su finansiniais iššūkiais, kai sumažėja pajamos ar netikėtai padidėja išlaidos (juk automobilis sugenda pačiu netinkamiausiu laiku), bet ir siekiant įsigyti brangesnį daiktą ar užsitikrinti turtingesnę senatvę. Vis dėlto, santaupų turime toli gražu ne kiekvienas, o ir taupyti, kaip ir sportuoti, neretai esame linkę pradėti „nuo pirmadienio“.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

 Finansiniai tikslai be plano gali labai aiškiai parodyti, kaip greitai prabėga 5 ar 10 metų. Neretas įsivaizduojame, kad po 5 metų turėsime nuosavą būstą ar nemažą sumą, uždirbtą iš investicijų, tą jaukų sodo namelį ant ežero kranto... tačiau be aiškaus ilgalaikio plano metai prabėga greitai ir, dažniausiai, ne itin rezultatyviai.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

 Norint sutaupyti trokštamam daiktui, siekiant sukaupti finansinę pagalvę ar susidūrus su finansiniais neramumais gali padėti išlaidų mažinimas. Galimybių sumažinti išlaidas tikrai nemažai, tereikia įdėti šiek tiek pastangų. Pateikiame 7 svarbiausias taisykles, kurios prireikus padės sumažinti išlaidas.   🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

 Gegužės pabaigoje „Sodra“ ims viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio mūsų šalyje prieš pandemiją vidutiniškai sudarė 14 proc., o pandemijos metu galėjo dar labiau išaugti, jeigu žiūrėtume į skirtingus verslo sektorius. Kaip tai vertinti ir kokių veiksmų galima imtis sprendžiant šią problemą?Komentuoja Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Kovo mėnesio duomenys signalizavo apie stabilizaciją Europos ekonomikoje, o išankstiniai balandžio mėnesio indikatoriai jau leidžia tikėtis, kad atsigavimas Europoje iš tiesų prasidėjo. Ekonomiką ir toliau į priekį veda ypatingai stipri paklausa pramonės sektoriuje, tačiau didžiulė skirtis tarp pramonės ir paslaugų sektorių vis dar tebesitęsia. Komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

„Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad maždaug 2 iš 3 lietuvių rinktųsi galimybę skolintis vartojimo reikmėms. Kaip žinoti, ar apie viską pagalvojote prieš skolindamiesi? Apie tai komentuoja Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.  

Filmuose apie finansų rinkas herojai visuomet aktyviai prekiauja. Veiksmas vyksta greitai, atsiradusias galimybes būtina išnaudoti momentaliai, sandorį atlikti beveik visada reikia minučių bėgyje. Tačiau, kaip atrodo realybė komentuoja nepriklausomas finansų ekonomistas, Tautvydas Marčiulaitis.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Finansų rinkoms pandemijos poveikis buvo labai trumpas. Panašu, kad čia nuo praėjusio pavasario vyksta vakarėlis, kurio niekas nenori užbaigti. Visgi vis daugiau ženklų rodo apie artėjančią jo pabaigą. Kokie jie ir ką tai žada investuotojams? Komentuoja „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas, Marius Ignotas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Įmonės darbuotojai taip pat gali tapti nuomonės lyderiais savo bičiulių rate, profesinėje bendruomenėje bei atstovauti savo įmonėms socialiniuose tinkluose. Apie tai komentuoja „Swedbank“ socialinių tinklų ekspertas Tomas Šilingis.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys. Vien per šiuos metus žaliojo ir tvaraus finansavimo suteikta vertė turėtų sudaryti apie 700 mlrd. JAV dolerių. Pirmąsias su tvarumu susietas paskolas ketinama pasiūlyti ir Lietuvos verslui. Jos turėtų paskatinti spartesnę šalies įmonių evoliuciją tvaresnės veiklos link. Apie tai klausykite „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovo, Arnoldo Gaudiešiaus komentaro.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas. Kaip pasiruošti abiem pajamų deklaravimo scenarijams? Apie tai „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės, Justinos Bagdanavičiūtės komentaras.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Pastarosiomis savaitėmis rinkos šiek tiek atsitraukė nuo rekordinių aukštumų ir išliko panašiame lygyje kaip ir kovo mėnesio pirmoje pusėje. Investuotojus neramina didėjantis JAV vertybinių popierių pajamingumas ir infliacijos lūkesčiai, nors JAV ir Europos centriniai bankai žada toliau laikytis skatinančios politikos. Europos automobilių milžinė „Volkswagen“ nusitaikė iš pirmaujančios pozicijos išstumti „Teslą“ ir iš karto pritraukė investuotojų susidomėjimą.Komentuoja Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Investavimo srities produktų vadovė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Deja, bet trumpuoju laikotarpiu Europos perspektyvos nelabai džiugina − niekaip nesibaigiantys viruso protrūkiai ir stipriai atsiliekantis skiepijimo procesas reiškia, kad rimtesnis ekonomikos atsigavimas galės įsisiūbuoti tik artėjant prie metų vidurio.  Apie tai komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

 28 proc. Lietuvoje gyvenančių moterų nesijaučia finansiškai nepriklausomos, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktas šalies gyventojų tyrimas. Iš visų šalies gyventojų moterų dalis, jaučianti finansinį nesaugumą, yra didesnė nei vyrų. Apie šį tyrimą plačiau pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Akivaizdu, kad karantino metu priversti namuose praleisti daugiau laiko gyventojai norėtų savo būstą pagerinti. Planuojant remonto darbus įprastai susiduriama su dilema, kiek lėšų skirti atnaujinimui. Atsakymą rasti padės objektyvus esamos būsto būklės įvertinimas ir aiškus žinojimas, ką su nekilnojamu turtu ketinama daryti netolimoje ateityje, teigia  „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Besikeičiant žmonių požiūriui į darbą, poilsį bei bendravimą, keičiasi ir visuomenės iniciatyvų ir verslo vaidmuo šiame naujame pasaulyje.  Apie tai, „Swedbank” socialinių iniciatyvų vadovo, Ernesto Ramono komentaras.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Kaip įsitikinti, kad esate pajėgus skolintis ir kokiais atvejais pandemijos metu tą daryti yra atsakinga? Apie tai „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės komentare.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus apie Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamą maisto žaliavų kainų indeksą, kuris pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas apie tai, kad dvejoti laiko nebelieka – pandemiją įveikusios Vakarų valstybės atsisuks į klimato kaitos problemas ir kitus darniam vystymuisi kylančius iššūkius, ir verslas nebeturės galimybės likti pasyviu stebėtoju nuošalyje.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Bene tris dešimtmečius kentėję nuo emigracijos ir mažėjančio gyventojų skaičiaus, pagaliau galime pasidžiaugti nors ir mažomis, bet teigiamomis demografinėmis tendencijomis. Visgi, niekur nedingo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes ir kalbos apie reikalingas vietinius darbuotojus apsaugančias imigrantų kvotas, griežtesnius ribojimus ir kitokias priemones, norint išvengti imigracijos keliamų grėsmių. Tad visų pirma reikia atsakyti į klausimą, ar tikrai turime ko bijoti.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Banko duomenimis, tokio sukčiavimo atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės.🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

Lietuvai teko importuoti daug medicininės įrangos, kurios mums įprastai nereikia, neturėdami ką veikti gyventojai siuntėsi menkavertes prekes iš Kinijos, eksportas smuko. Tačiau nepaisant to, prekybos perteklius praėjusiais metais, tikėtina, viršijo 8 proc. nuo BVP ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. ️🎤 Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.

Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Mintimis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai, dalinasi „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė. 🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

„Verslo sėkmė matuojama ne tik finansiniais rezultatais, bet ir poveikiu aplinkai bei visuomenei“, – sako „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė. „Swedbank“ Lietuvoje tvarumo apžvalgą galima rasti čia: https://blog.swedbank.lt/visuomene-pranesimai-spaudai-verslas/verslo-sekmes-delione-finansiniai-rezultatai-tik-viena-paveikslo-dalis  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas. 

„Swedbank“ Saugumo patikros ir atakų imitavimo komandos vadovės Erikos Skersytės komentaras apie tai, kaip smarkiai išaugus interneto pirkėjų skaičiui, į juos vis dažniau krypsta ir sukčių dėmesys.  🎙️ Įgarsino Kristijonas Vaičiukauskas.