Lygiai prieš porą metų šią dieną prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą. Tą dieną mes, Lietuvos atlikėjai, pasitikome Knygų mugėje, „Muzikos salėje“, kur kasmet renkasi muzikantų bendruomenė. Šiandien, „Radarom“ dienos per LRT proga, Domantas Razauskas kviečia prisiminti tos dienos emocijas.Ved. Domantas Razauskas

Kaip muzikos vartojimą, industriją pakeitė „TikTok“ socialinis tinklas? Kodėl dabar tai pagrindinė muzikos madas diktuojanti socialinė platforma? Ir kodėl iš jos traukiasi muzikos leidybos gigantė „Universal Music“? Domantas Razauskas siunčia jums kvietimą draugauti. Ne „TikTok“, bet LRT RADIJO bangomis.Ved. Domantas Razauskas

Vienintelei ir svarbiausiai Lietuvoje atlikėjų interesus ginančiai, kultūrines muzikines veiklas kuruojančiai asociacijai AGATA – jau ketvirtis amžiaus. Taip pat ši asociacija organizuoja netrukus ir vėl įvyksiančią didžiausią muzikos mugę regione – „Muzikos salę“. Laidoje vieši kompozitorius, muzikos prodiuseris ir atlikėjas, AGATA Tarybos narys Vytautas Bikus ir šios asociacijos direktorė Agnė Begetė.Ved. Domantas Razauskas

„Dainos, kurios nebuvo užrašytos“. Taip vadinasi naujas dainynas, skaitmeninė natų, akordų ir tekstų knyga, kurią išleidžia Lietuvos muzikos informacijos centras, o su kolegų pagalba parengė džiazo vokalistė Eglė Vakarinaitė. Kodėl jo reikėjo? Kam skirti tokia dainynai? Kodėl toks staigus susidomėjimas senuoju roku? Atsakymai – „Pakartot“!Ved. Domantas Razauskas

Ar girdėjote grupes „Atomai“, „Ketera“, „Sinuo“, „Žalčio Burtai“, „Pluie de Comètes“? Ar girdėjote apie Leonardą Pilkauską, Dainių Kučinską? Ar pamenate „Mood Sellers“, „Arbatą“, „Sungazer“? Ne? Tada jūsų paslaugoms lietuviškų muzikinių pažinčių svetainė, o tiksliau – radijo laida „Pakartot“!Ved. Domantas Razauskas

Sausio 13-osios aukas atminti, jų ryžtą ir auką įprasminti galima ir dainomis tų, kurie jas kūrė nepriklausomoje Lietuvoje. Kurie nepaliauja kurti ir rūpintis laisve. Tokia muzika šįkart skamba „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas

Jūsų dėmesiui Domanto Razausko geriausių praėjusių metų lietuviškų (ne tik Lietuvoje išleistų) albumų apžvalga. Dešimt įvairiausių žanrų leidinių, su komentarais ir pavyzdžiais.Albumų sąrašas:Edita Gumauskaitė ir Marius Narbutis – „Dram bam burtai“;Rokas Jurkus – „Mėlyno smėlio piramidės“;Užupis – „The Right to Flow“;Ojibo Afrobeat – „Frequenseas“;Vėlių namai – „Alkai“;Kastetas – „Kruvino pusplyčio paslaptis“;Synaesthesis – „Shimmering“;Thinly Veiled – „And for What“;Domantas Razmus – „Riddims and Grooves Vol. 1“;Garbanotas – „Kūnas dangaus“.Ved. Domantas Razauskas

Kastetas ir jo kriminalinė repo opera „Kruvino pusplyčio paslaptis“, nauja kalėdinė „Skylės“ daina, grupės „Kyla vėjas“ debiutas, Vytauto Bacevičiaus kūriniai fortepijonui, atlikti japono Yusuke Ishii, Ievos Narkutės naujausias albumas ir dar daugiau gruodžio mėnesio leidybinių naujienų su Domanto Razausko komentarais.Ved. Domantas Razauskas

Metams baigiantis srautinių muzikos transliacijų gigantė „Spotify“ jums supakavo dovanėlę. „Spotify Wrapped“ tapo viena sėkmingiausių ir labiausiai išplitusių rinkodaros priemonių socialinėje žiniasklaidoje. Bet klausydami savo mėgstamų atlikėjų dažniausiai nesusimąstome, o kiek jie iš to uždirba. Ir kad pakeitusi savo politiką „Spotify“ nuo 2024 metų nustos mokėti už maždaug du trečdalius platformoje esančių kūrinių.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvoje radosi naujas reiškinys. Aktoriai Gabija Urniežiūtė, Ainis Storpirštis ir garso dizaineris Artūras Jelinas subūrė grupę „Joyboy“, kuri šiomis dienomis paviešino savo pirmąjį albumą „Post Fak’tum“. Maža to, albumą palydi po tarptautinius festivalius keliaujantis konceptualus muzikinis trumpametražis filmas „Byla Post Fak‘tum“, kuriame vaidina žinomi Lietuvos aktoriai. „Pakartot“ studijoje Gabija ir Ainis pasakoja apie šiuos konceptualius kūrinius.Ved. Domantas Razauskas

Artėjant Kalėdoms pasirodo vis daugiau naujų lietuviškų kūrinių, leidinių. Šįkart laidoje: „Graži ir ta galinga“, Lietuvos muzikos informacijos centro rinkinys „Note Lithuania“, skirtas lietuviškiems elektroniniams eksperimentams, Viltė Ambrazaitytė, Andrius Zalieska, „Quark Effect“, „Joyboy“, Kauno folkloro ansamblis „Gilė“, Jūra Elena Šedytė, Rūta Loop ir Juozas Martinkėnas, Tuomas Räsänenas.Ved. Domantas Razauskas

Šįkart ne apie lietuviškos muzikos vyksmą. Bet apie grupę, padariusią lemtingą įtaką Lietuvos roko ir popmuzikos istorijai. Metas pakalbėti apie dramblį kambaryje – naujausią „The Beatles“ dainą „Now and Then“, apie kurią tiek daug rašo pasaulio spauda, dėl kurios ginčijasi gerbėjai. „Pakartot“ – ketveriulė, susibėgusi dar vieną, jau paskutinį kartą.Ved. Domantas Razauskas

Spalio 25–29 dienomis La Korunjos mieste Ispanijoje vyko didžiausia pasaulio muzikos mugė WOMEX, kurioje po ketverių metų pertraukos Lietuvos muzikos informacijos centras vėl pristatė jungtinį Baltijos šalių paviljoną. Lietuvai WOMEX mugėje atstovavo kanklėmis grojanti ir autorines dainas atliekanti Jausmė. Arba Jausmė Elena Stonkutė. Ji – „Pakartot“ viešnia. Laidoje skamba muzika iš naujausio Jausmės albumo „Namolio“.Ved. Domantas Razauskas

„Golden Parazyth“, Ieva Narkutė, „Pilnatys“, Lauritos Peleniūtės sutartinės, Marijaus Aleksos solo, „Home Jazz Band“, „Baltos varnos“, Algis Fediajevas, „Girių dvasios“ ir dar kai kas. Kai už lango tokia niūrastis, ausys atsigauna susipažinusios su naujausiais lietuvių kūriniais. Kuriuos surinkau, aptariau, pagyriau ir vos vos pakritikavo Domantas Razauskas.Ved. Domantas Razauskas

„Mėlyno smėlio piramidės“ – taip vadinasi debiutinis jauno muzikanto šiuolaikinės muzikos gitaros albumas. Rokas Jurkus – aktyviai koncertuojantis solistas, kamerinės muzikos atlikėjas, muzikos prodiuseris ir Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro narys, baigęs Lilio muzikos ir šokio konservatoriją Prancūzijoje. Maža to, Rokas Jurkus – jautrus aranžuotojas, tik ką paruošęs ištisą Čiurlionio muzikos albumą gitarai.Ved. Domantas Razauskas

Laida išplaukia į platesnius vandenis. Porą savaičių Domantas Razauskas pasakojo apie perdainavimus, skolinius, voginius arba tiesiog „koverius“ mūsų estradoje. O kaip šis fenomenas atrodo Vakaruose? Šįkart „Pakartot“ – garsios, senos, visų mūsų puikiai žinomos dainos, kurios išties yra „koveriai“, o mes to net neįtarėme!Ved. Domantas Razauskas

Antroji laidos apie muzikinius skolinius dalis. Vadinamųjų „koverių“ tiek daug, ypač kalbant apie pastarųjų dešimtmečių popmuziką, kad ciklas galėtų tęstis iki metų pabaigos... O kur dar pasiskolintos temos, dalys, panašumai… Bet muzikos apžvalgininko Domanto Razausko tikslas nėra demaskuoti ir gėdinti. Laidos tikslas kelti klausimą, kokia ta mūsų popmuzikos istorija? Kiek ji savita, autentiška?Ved. Domantas Razauskas

Lietuviai skolinasi. Kartais vagia. Aš, Domantas Razauskas, jums įrodysiu, kad didelė dalis lietuvių estrados – iš užsienio nugvelbtų kūrinių kopijos lietuviškais tekstais. Ne tik sovietinės, bet ir tarpukario, ir nepriklausomybės laikų… Netikite? Įsijunkite „Pakartot“. Apie dainas, kurias dainuojame, kuriomis džiaugiamės, grojame dažnai net neįtardami, kad dauguma tų dainų melodijų paimtos iš tolimesnio ar artimesnio užsienio. Dažnai net nesivarginant nurodyti autorių.Ved. Domantas Razauskas

„Dram Bam Burtai“ – mistiškas naujas folktronikos projektas, kuriame susitinka du skirtingi muzikos pasauliai. Elektroninę muziką atstovauja kompozitorius, prodiuseris, grupės „Happyendless“ narys Marius Narbutis, tradicinę muziką – smuikininkė, prodiuserė Edita Gumauskaitė. Albume – autorinė muzika, pripildyta senovinių instrumentų garsų, archyvinių įrašų ir smuiko garsų.Ved. Domantas Razauskas

Šįkart Domanto Razausko kritika ir pagyros tenka grupėms „Užupis“ su Daliumi Naujokaičiu, „Diso.Kognityvas“, „Requiem“, atlikėjams Pauliui Gadeikiui Meškaragiui, repuojančiam žemaitiškai, vaikų rašytojui Virgiui Šidlauskui, elektroninės muzikos atlikėjui Kukuruzzo, dainiams Zalai, Dariui Žvirbliui ir Gyčiui Ambrazevičiui, „folktronikos“ kūrėjams Editai Gumauskaitei ir Mariui Narbučiui, klasikinės gitaros atlikėjui Rokui Jurkui.Ved. Domantas Razauskas

Tarp Šiaulių, Klaipėdos ir Vilniaus lakstanti vienintelė Lietuvoje tik funk muziką grojanti grupė „Gin’Gas“ po pertraukos išleidžia naują albumą ir pasitinka 30 metų jubiliejų. „Pakartot“ klausytojai turės progą kūrinius iš šio albumo išgirsti pirmieji. Devyndarbis grupės lyderis Remigijus Ruokis Domantui Razauskui pasakoja apie savo susižavėjimą funk muziką, jos situaciją Lietuvoje, darbą su ukrainiečių grupėmis.Ved. Domantas Razauskas

Ir vėl „Bandcam“ platformoje populiauriausi pasaulyje „Swing/jazz“ kategorijoje lietuviai „The Schwings Band“; cinamoninis Lauros Budreckytės švelnumas; kamerinis choras „Aidija“ ir Thomo Manno kopos; Tamsaulė ir Atomai; sugrįžęs legendinis, mitinis, niūrusis žemaitis „Naratyvinis 100 G Alkobilis“; melancholiškoji Mexeny; neįprasto metro Kabloonak; sąskambiais žaidžiantis „Kedrostubùras“; neįprasti ir nesiviešinantys „Thinly Veiled“ ir... Marijonas! Visa tai naujausi lietuviški šiomis savaitėmis pasirodę kūriniai.Ved. Domantas Razauskas

„Hotel tango“. Albumo pavadinimas tarsi viską pasako. Tango? O, aišku, žinau... Bet viskas nėra taip aišku. Tai tikrai ne saldus publikai pataikaujantis tango „šlagerių“ albumas. Tai rimtas, konceptualus akademinės muzikos darbas, kuriame pianisto Roberto Lozinskio, violončelininkės Natanios Hoffman ir klarnetininko Žilvino Brazausko trio tyrinėja tango istoriją ir raidą. Tango kaip unikalų Europos, Pietų Amerikos ir Afrikos muzikinių įtakų rezultatą.Ved. Domantas Razauskas

Šį rudenį „Foje“ – 40. O šiomis dienomis Lietuvoje lankosi legendinio 1991-ųjų albumo „Gali skambėti keistai“ prodiuseris Jonas Dainius Beržanskis, gyvenantis JAV, netoli Detroito. Ta proga jį, taip pat dainų ir muzikos autorių Andrių Mamontovą apie šį albumą, apie tuos laikus LRT studijoje kalbina Domantas Razauskas.

Laidoje vieši mama ir dukra Aksana Laskevičienė bei Vita Laskevičiūtė iš Vilkaviškio kultūros centro. Abi jos – vienos nemokamo alternatyvios muzikos festivalio „Mažinam atstumą“ organizatorės. Ar sunku prisikviesti alternatyvių Vilniaus „burbulo“ grupių į regioną? Ką keičia regione atsiradęs alternatyvios kultūros festivalis, kokia jo nauda?Ved. Domantas Razauskas

Domantas Razauskas kalbina Domantą Razmų. Domantas Razmus yra profesionalus būgnininkas, grojantis visus žanrus. Jis atlieka džiazą, laisvas improvizacijas, groja su popmuzikos ir roko žvaigždėmis. Tačiau pavargęs po darbų, sau pačiam jis groja ir įrašinėja savotišką pasaulio muziką įvairiausių tautų instrumentais. Tik ką pasirodė pirmasis solinis Domanto albumas „Riddims and groves“.Ved. Domantas Razauskas

Vilniaus šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“, išprotėję „Karšti klijai“, būgnininkas Domantas Razmus, aplinkos garsais žaidžiantis Mantas Varnas, „Trio Agora“ tango tyrinėjimai, Andrėjaus Polevikovo etnodžiazas, lyriškas pop duetas „Inkilai“ ir pašėlęs afrikietiškų ritmų orkestras „Ojibo Afrobeat“. Visa tai čionykštės leidybinės naujienos su išsamiais Domanto Razausko pristatymais.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje vieši grupės „Skylė“ branduolys – Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, taip pat pastarųjų metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius. Kartu jie išleido skautiškų dainų albumą „Miško dvasia“. „Pakartot“ – skautų dainos, dainos skautams, apie skautus.Ved. Domantas Razauskas

Tuo metu, kai seras Paulas McCartney, pasitelkęs dirbtinį intelektą, pristato naują „The Beatles“ dainą, Stingas perspėja apie neišvengiamą „mūšį, kurį mums visiems teks kovoti per ateinančius porą metų“. Muzikos industrijos milžinai taip pat kalba apie dirbtinio intelekto grėsmę, kai vis daugiau ne žmogaus sukurtų ar žvaigždes imituojančių kūrinių atsiranda platformose. O štai Europos Parlamentas net griebiasi ribojimų. Kodėl?Ved. Domantas Razauskas

Lietuvos muzikos informacijos centras išleidžia Šarūno Nako plokštelę „Atklydimai“, kurios istorija – įdomi ir išskirtinė. „Pakartot“ gavo progą leidinį perklausyt ir pristatyti iš anksto. Taip pat laidoje nauji „Homechestra“, Umiko Kotori, „Santakos“, Yorigės ir Žemynos, „Twenty Fingers Duo“ darbai ir senąją estradą prikeliantis projektas „Gintariniai laikai“.Ved. Domantas Razauskas

Grupė „Strings of Earth Orchestra“ buvo sukurta kaip kūrybinė platforma įvairiausių sričių menininkams, mėgstantiems improvizuoti. Kaip sako grupės lyderis ir dainų autorius Mantas Meškerys, „džeminti“. Užtat artėjančios „Gatvės muzikos dienos“ metu muzikantai ketina užfiksuoti Lietuvos „džemo“ rekordą, improvizuodami be pauzės visą dieną. Tačiau kartu Mantas su grupe leidžia ir naujus įrašus, kurie LRT RADIJO eteryje skamba pirmą kartą.Ved. Domantas Razauskas

Domantas Razauskas kalbina Darotą Beržinį ir Paulių Sartatavičių, arba pusę grupės „STIFFER“. 2010 m. susikūrusi grupė savo muzikoje pina tai, kas jau seniai tapo šių muzikantų vizitine kortele – pietietiško roko energiją ir moderniojo metalo skambesį. LRT RADIJO studijoje muzikantai pasakoja apie sunkesnės muzikos sceną ir perspektyvas Lietuvoje, taip pat pristato naujus, dar neviešintus kūrinius!Ved. Domantas Razauskas

Rūta Skudienė yra muzikologė, džiazo istorikė, Lietuvos tarpukario estrados žinovė, leidėja, prodiuserė. Bet kartu Rūta pati yra Lietuvos roko muzikos ištakų liudininkė. Mūsų roko aušroje ji grojo bigbyto grupėje „Eglutės“. Tačiau svarbiausias pastarųjų metų Rūtos darbas – internetinė Lietuvos džiazo enciklopedija, sąvadas, istorija naujame tinklalapyje jazzhistory.lt. Niekada per visą mūsų istoriją nėra buvę visos Lietuvos džiazui, jo istorijai skirtos medžiagos vienoje vietoje! Rūtą Domantas Razauskas kalbina tarptautinės Džiazo dienos proga!

„Kūnas dangaus“ – vienas melodingiausių, jautriausių pastaraisiais metais Lietuvoje pasirodžiusių roko muzikos albumų. Jo autoriai – bene kūrybiškiausią etapą išgyvenanti grupė „Garbanotas“. Apie amžinus dangaus, upės, kūno, jūros įvaizdžius, apie Paulių Širvį, apie kritiką ir gebėjimą suprasti, kada sukuri išties puikų kūrinį, brolius Mantą ir Šaruką Joneikius kalbina Domantas Razauskas.

Netrukus – pirmojo pilno metro dokumentinio filmo apie Lietuvos roko ištakas premjera! Filmas vadinsis „Yesterday / Vakar“, o jame – pokalbiai su laikmečio liudininkais, unikalūs iki šiol neeksponuoti kadrai iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, JAV prezidento Ronaldo Reagano bibliotekos archyvo, fotomenininko Romualdo Požerskio bei roko pionierių asmeninių archyvų. „Pakartot“ Domantas Razauskas kalbina filmo režisierių Audrių Juzėną, jau pažįstamą iš filmų „Pelėdų kalnas“, „Ekskursantė“, „Vilniaus getas“.Ved. Domantas Razauskas

Muzikos industrijos naujienos, skaičiai, tendencijos, muzika ir dirbtinis intelektas, nauja „Apple“ platforma klasikinei muzikai, į „Note Lithuania“ rinkinį patekę lietuviški eksperimentai ir kompozitoriaus Vidmanto Bartulio gimtadienis. Toks įvairus, eklektiškas įvairių žanrų muzikinis vyksmas šįkart laidoje „Pakartot“!Ved. Domantas Razauskas

Šį kovą sueina 15 metų, kai gyvename be Vytauto Kernagio. Taip pat 40 metų legendiniam kabaretui „Tarp girnų“, plokštelei, kuri buvo kiekvieno namuose. O taip pat, 1983-iaisiais įvyko paskutinis šio kabareto gyvas pasirodymas. Viskas nugulė dviguboje jubiliejinėje plokštelėje, kurią tik ką išleido Vytauto Kernagio fondas. Ta proga „Pakartot“ kalbina Vytautą Kernagį jaunesnįjį.Ved. Domantas Razauskas

Jūsų dėmesiui „Vilnius Jjazz ensemble“, „jautì“, „Lapkričio 20-osios orkestras“, „Abii“, „Vilko pupos“, Kristijonas Ribaitis, Gabrielė Vilkickytė, „Homechestra“, „Garbanotas“ ir kiti kolektyvai, išleidę šį bei tą naujo šiomis dienomis. Čia, Lietuvoje gimusias muzikines leidybines naujienas apžvelgia Domantas Razauskas, o ši apžvalga padeda matyti platesnį čionykščio muzikinio vyksmo paveikslą.Ved. Domantas Razauskas

Būgnininkas, idėjų generatorius Marijus Aleksa išleidžia naują albumą „As they are“. Prieš 4 metus jis iš Londono grįžo gyventi į Lietuvą, atsisakė didelių koncertinių turų, sesijinio muzikanto duonos ir ėmė tiesiog mokyti vaikus bei eksperimentuoti studijoje. Taip pat Marijus kuruoja festivalį „Tamsta Jazz Weekend“, kur stengiasi parodyti, kaip naujausios technologijos gali jungtis su improvizacine muzika.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atsidarė paroda „Roko rifai: muzika Lietuvoje sovietmečiu 1960-1990“. Nuo senųjų sovietinių (ir ne tik) kubų, mikrofonų, instrumentų iki Romos Kalantos gitaros ir sąsiuvinių, nuo plakatų iki įrašų. Taip pat daug KGB dokumentų, susijusių su roko muzikantais ir užsienio grupių aidais Lietuvoje. „Pakartot“ vieši vienas parodos kuratorių istorikas, KGB archyvų tyrinėtojas Povilas Girdenis.Ved. Domantas Razauskas

Praėjusių metų „Knygų mugė“ ir jos fone vykstanti didžiausia regione muzikos mugė „Muzikos salė“ sutapo su didelio masto invazijos į Ukrainą pradžia. Lietuvos atlikėjai ir rašytojai pademonstravo vienybę ir vienareikšmišką palaikymą ukrainiečiams. O kokia bus 2023-iųjų „Muzikos salė“, praėjus lygiai metams nuo karo pradžios? To Domantas Razauskas klausia organizatorių Agnės Begetės ir Rūtos Jančiulytės bei Žilvino Ališausko iš grupės „Elnio rago miškas“. Ši grupė mugėje gyvai pristatys savo naujausią albumą.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje vieši Julius Mitė, tarptautinio elektroninio neofolkloro projekto „Vėlių namai“ siela, šviesios atminties LRT žurnalisto Valentino Mitės sūnus. Prahoje augęs ir mokęsis, daugybėje šalių gyvenęs ir Švedijos leidykloje albumą išleidęs Julius neigia mitą, kad baltiška kultūra – puoselėjama vien sėslių nacionalistų. Apie kūrybinį kelią Julių kalbina Domantas Razauskas.

Naujausioje laidoje – metų pradžioje pasirodžiusi lietuviška muzika, įvairiausių žanrų naujausi albumai, kūriniai su mano Domanto Razausko pristatymais, komentarais. Nuo „Ir vis tai, kas yra gražu yra gražu“ iki „Vėlių namų“, nuo „Baltojo kiro“ iki Giedriaus Leškevičiaus ir Mindaugo Briedžio, nuo „Garbanoto“ iki „Wolfsome“, nuo Justino Žilinsko iki „Lapkričio dvidešimtosios orkestro“.Ved. Domantas Razauskas

Vilniaus paminėjimui Gedimino laiškuose – 700. Ta proga aš, Domantas Razauskas, laidoje „Pakartot“ tęsiu ciklą „Dainos Vilniui“. Jūsų dėmesiui antroji ciklo dalis. O joje – Vilnius mūsų estradoje, Vilnius mūsų roko ir popmuzikoje. Sovietinis Vilnius, pankų Vilnius, Vilnius tada ir dabar.Ved. Domantas Razauskas

Vilniaus paminėjimui Gedimino laiškuose – 700. Ta proga aš, Domantas Razauskas, laidoje „Pakartot“ pradedu ciklą „Dainos Vilniui“. O jame – Vilnius mūsų estradoje, Vilnius mūsų roko ir popmuzikoje. Žydiškas Vilnius, sovietinis Vilnius, pankų Vilnius, Vilnius dabar kuriančiųjų dainose.Ved. Domantas Razauskas

Laidos svečias – iš Belgijos kilęs klasikinės gitaros virtuozas, kompozitorius, mokytojas, „Baltijos gitarų kvarteto“ narys Chrisas Ruebensas. Jį į Lietuvą kadaise atvedė drąsi avantiūra, o galiausiai su šia šalimi surišo ir sukurta šeima. Domantui Razauskui gitaristas pasakoja apie savo gyvenimo kelią, karjerą, grupes, muziką.„Pakartot“ vieši belgas Chrisas Ruebensas, jau 15 metų gyvenantis Lietuvoje, čia kuriantis, grojantis klasikine gitara ir mokantis to vaikus.

Domantas Razauskas „Pakartot“ laidoje pristato ir aptaria geriausius 22 praėjusiųjų 2022-ųjų lietuviškus albumus. Visų žanrų – nuo džiazo iki hip-hopo, nuo roko iki akademinės muzikos ir elektronikos. Pirmoje Naujųjų metų laidoje - paskutiniai 11 geriausiųjų!

Domantas Razauskas laidoje pristato ir aptaria geriausius 22 nueinančiųjų 2022-ųjų lietuviškus albumus. Visų žanrų – nuo džiazo iki hip-hopo, nuo roko iki akademinės muzikos ir elektronikos. Paskutinėje metų laidoje, paskutinę metų dieną – pirmieji 11 geriausiųjų!Ved. Domantas Razauskas

Kas trečias Lietuvos gyventojas (31 proc.) sąmoningai renkasi žiūrėti filmus, klausytis muzikos nelegaliose interneto svetainėse, teisindamiesi tuo, kad legalus turinys yra brangus arba neprieinamas, parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ prieš kelias dienas atlikta apklausa. Tarptautinės organizacijos IFPI tyrimas rodo, kad kas trečias respondentas (30 proc.) naudojosi neautorizuotais ar nelicencijuotais muzikos klausymo ar atsisiuntimo būdais.„Pakartot“ svečias – autorių teisių gynimo asociacijos LATGA Muzikos kūrinių padalinio vadovas Paulius Sartatavičius bando atsakyti į klausimus, kodėl tiek daug žmonių vis dar piratauja?Ved. Domantas Razauskas

Laidoje vieši gitaristas, dainų autorius ir atlikėjas, keliautojas ir fotografas Jonas Krivickas, pristatantis savo naujausią solinį albumą „Tamsūs laukai“. Jonas keliauja po tas vietas ir šalis, kurių dažniausiai vengiame, kur nesutiksi daug turistų. Prieš kelias dienas jis grįžo iš Nigerijos, kurios lūšnynus vyko fotografuoti, anksčiau keliavo po Iraną, Pietų Amerikos gūdumą. Veidai Jono fotografijose – taip pat nepagražinti. Nepagražintos ir dainos.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje Andrius Zalieska-Zala, Mindaugas Stumbras, Dalius Naujokaitis ir Gintas Gascevičius, „G&G Sindikatas“, „Pilnatys“, „Collaborative Jazz Septet“, „Caramel“, „Mellow Yellow Daffodil“, Tomas Loiba, Andrius Šiurys ir dar kai kas! Pop ir roko muzika, džiazas, akademinė muzika ir dainuojamoji poezija, sunkioji muzika, alternatyva ir repas – visų šių žanrų leidybinės naujienos, šiomis savaitėmis išdygusios lietuviškos muzikos dirvoje. Su Domanto Razausko komentarais.Ved. Domantas Razauskas

Domantas Razauskas kalbina Paulių Buraką ir Eleną Neniškytę iš regio muzikos grupės „Ministry of Echology“, kurie pristato naujausią savo darbą „Horizon“. Studijoje vieši ir dar vienas grupės narys – keturkojė Džeru, dalyvaujanti kolektyvo koncertuose, ant scenos lipanti jau 12 metų! „Ministry of Echology“ skambesys keičiasi ir ištikimi gerbėjai albumu bus nustebinti. Kaip? Kodėl? Atsakymai – „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas

„Vėtra“. Taip vadinasi antrasis grupės „Whalesounds“ („Banginių garsai“) albumas, pasirodantis šiomis dienomis. Tai švelni, svajinga, ilgesinga elektroninė popmuzika rimtais poetų tekstais, o ją kuria – aktoriai Gabrielius Zapalskis, Belada Tauterytė, Jurgis Marčėnas ir Danas Kamarauskas. Pirmieji du ir vieši „Pakartot“ studijoje, kur juos kalbina Domantas Razauskas.

Kas yra geras gitaristas? Technika, emocinis krūvis, patirtis – kas svarbiausia? Šiuos klausimus aš, Domantas Razauskas užduodu Vilniaus kolegijos Ritminės muzikos katedros vedėjui, gitaristui ir kompozitoriui Pranui Kentrai, neseniai subūrusiam naują kolektyvą „Broken glass 4tet“ ir išleidusiam tarp žanrų balansuojantį albumą „Solitude“.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje vieši bene visų laikų garsiausios Lietuvos repo grupės „G&G Sindikatas“ narys, rašytojas Kastytis Sarnickas, arba Kastetas. Per pastaruosius keletą metų jis išleido jau tris solinius albumus. Po pirmojo Lietuvoje (gal ir pasaulyje?) detektyvinio repo albumo „Žėručio gatvės byla“ pasirodė naujas albumas „Maestro“. Apie jį, apie kūrybinę Kasteto virtuvę reperį kalbina Domantas Razauskas.

Puikiai žinomi atlikėjai, tokie kaip Ieva Narkutė, Kastetas, Ba., „Ministry of Echology“, „Bix“, taip mažiau žinomi „Inkilai“, „Broken Glass 4tet“, „Whalesounds“. Visi jie telpa po vienu skėčiu rudeniškoje „Pakartot“, kurioje muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pristato įvairiausių žanrų čionykštes leidybines naujienas.

Praėjus 6 metams nuo paskutinių dueto „Jama&W“ įrašų, išgyvenęs depresiją, pradėjęs komentuoti futbolo ir krepšinio varžybas, reperis Jama, arba Rokas Grajauskas, sugrįžta su nauja muzika. Šiomis dienomis pasaulį išvysta jo debiutinis solinis albumas, kuris taip ir vadinasi – Jama. Apie meilę kalbai, apie gyvenimo duobes, sporto komentatoriaus duoną ir lietuvišką hiphopo kultūrą – pokalbis laidoje.Ved. Domantas Razauskas

Spalį Vilniaus senajame teatre prasideda jubiliejinis, jau 35-asis seniausias sostinės džiazo festivalis „Vilnius Jazz“, kurio partneriai yra ir LRT. Šiemet festivalyje be svečių iš Didžiosios Britanijos, Ukrainos, JAV, taip pat bus pristatyt ir naujausi lietuviški džiazo projektai – Petro Vyšniausko ir Arkadijaus Gotesmano, Liudo Mockūno ir Marco Ducret, Jievaro Jasinskio suburtų džiazo ir klasikos muzikantų. Pastarasis kompozitorius ir vieši laidoje „Pakartot“ kartu su festivalio įkūrėju, organizatoriumi, neseniai Vilniaus garbės piliečiu tapusiu Antanu Gusčiu.Ved. Domantas Razauskas

Devintojo dešimtmečio yra visur. Kine, televizijoje, muzikoje, madose. Kodėl šis dešimtmetis, kaip joks kitas, taip įsitvirtino popkultūroje, kodėl jis daro tokią ryškią įtaką? Kuos jis žavi ir traukia net tuos, kurie tais laikais dar nebuvo gimę, dabartinius paauglius? Kuo ypatinga tada kurta muzika? Į šiuos klausimus bando atsakyti muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas, o laidoje skamba tipiška devintojo dešimtmečio muzika, sukurta Lietuvoje.Ved. Domantas Razauskas

LRT RADIJO eteryje – premjera. Pirmą kartą skambės kūriniai iš rugsėjo 16 dieną pasirodysiančio grupės „Brave noises“ albumo „Meandros“. Ta proga Domantas Razauskas kalbina grupės lyderius – kompozitorių, klavišininką Mantvydą Leoną Pranulį, gitaristą Mindaugą Stumbrą ir saksofonininką Karolį Šarkų.„Brave noises“ – tai muzika, balansuojanti tarp visų žanrų. Čia ir rokas, ir akademinis minimalizmas, ir šiaurietiška melancholija ir džiazuojantys solo.Ved. Domantas Razauskas

Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pirmoje laidos dalyje prisimena legendinį Lietuvos hipį, dainių, vertėją Olegą Zacharenkovą, kuris prieš kelias savaites iškeliavo Anapilin. Jo dainas „Išdžius upeliai“, „Praskrido drambliai“, „Saugok sveikatą“ labiausiai išgarsino jo bendražygis Vytautas Kernagis, su kuriuo Olegas muzikavo grupėje „Rupūs miltai“.Antroje laidos dalyje – kelios leidybinės naujienos, o visų pirma grupės naujos „Šiaurės kryptis“ dainos, po 29 metų pertraukos suskambėjusios Kristijono Vildžiūno filme „Dainos lapei“.Ved. Domantas Razauskas

Europos žydų kultūros dienų proga, Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga į sceną sugrįžta „Simfonija iš Šiaurės Jeruzalės”. Tai šiuolaikiškas, bet tuo pačiu ir archajiškų atspalvių turintis muzikos projektas, kuriame skamba senoviniai hebrajiški ragai šofarai, lietuviškos birbynės garsai persipina su egzotiškotiškomis Artimųjų Rytų melodijomis, šiuolaikinė akademinė muzika susiduria su klezmerio, džiazo ir folkloro elementais. Kartu tai konceptuali muzikinė kelionė, kurios metu susipažįstama su svarbiausiomis Izraelio ir Lietuvos akimirkomis. Domantas Razauskas kalbina kūrinio kompozitorių Jievarą Jasinskį ir šofar muzikantą, simfonijos scenarijaus autorių, prodiuserį Tadą Daujotą.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje vieši saksofonininkas, aranžuotojas, kompozitorius, gitaristas, Danijoje gyvenantis ir doktorantūros studijas bebaigiantis Donatas Petreikis. Visai neseniai jis išleido savo debiutinį albumą „Another Spirit“, kuriame groja jo kolegos iš Danijos, o dabar jau anonsuoja antrąjį – jį įrašyti pakvietė net „Grammy“ laureatą! Apie muzikos industrijos skirtumus tarp Lietuvos ir Danijos, apie kūrybinį kelią ir principus Donatas Petreikis kalbasi su laidos autoriumi Domantu Razausku.

Su kokia lietuviška daina jums asocijuojasi žodžių derinys „vasaros hitas“? „Kunigunda“?, „Pienių Vynu?“, „Skamp“ kūriniu „Summertime“? O gal su „Palangos Jūroj nuskendo mano meilė“?Aš, Domantas Razauskas, noriu jums priminti kelis lietuviškus retro vasaros hitus. 9-asis ir 10-asis dešimtmečiai, net tarpukaris buvo gausūs aibe skirtingų dainų apie jūrą, Palangą, smėlį. Daugelis šių kūrinių dabar jau primiršti. Žinoma, kiekvienas galėtų pridėti ir dar kelias dainas. Tad kviečiu perklausius laidą pratęsti šį grojaraštį savo pasirinktais senais lietuviškais vasariškais kūriniais!Ved. Domantas Razauskas

Netylant kalboms apie matematikos egzaminų rezultatus ir šio mokslo vietą mūsų švietime apskritai, apie matematiką Domantas Razauskas kalbina mokslų daktarą muzikologą, muzikos mokytoją, muzikantą Eirimą Veličką. Kiek muzikoje yra matematikos? Ar galima muziką laikyti matematikos forma, ar muzika tėra tik algoritmai ir pagaliau koks muzikos vaidmuo mūsų vaikų švietime?Ved. Domantas Razauskas

Konstantinas Lilas, Alina Orlova, „Afrodelic“, „Kamanių Šilelis“, „Arlekinas“, „Sheep Effect“, Leonardas Pilkauskas, „Arklio galia“, „Džiazlaif“, Jonas Jurkūnas, „Sungazer“ ir Gabija Petrauskaitė – visa tai šios laidos muzikinių leidybinių naujienų herojai, kuriuos noriu jums pristatyti aš, Domantas Razauskas.Laidoje skamba nauji kūriniai ir albumai, įvairiausi žanrai, įvairios nuotaikos, mano nuosaikiai kritiški komentarai, o užvis svarbiausia – atsispindi bent dalelė dabartinio mūsų Lietuvos muzikos vyksmo.Ved. Domantas Razauskas

Giedrė Nalivaikaitė, Kamilė Griušytė, Dominyka Kriščiūnaitė – tai pankuojančių vilniečių merginų grupė „shishi“, kurią šiemet paprasčiau pamatyti didžiausiuose Europos muzikos festivaliuose, nei Lietuvoje. Merginos tik ką išleido naują albumą „Nearly Happily Ever After“. Tai nerami, kiek isteriška muzika, kurioje atsispindi pasaulio problemos, tačiau kartu tai muzika, pagal kurią galima šokti. „shishi“ kalbina Domantas Razauskas.Ved. Domantas Razauskas

Jonas Narbutas yra multiinstrumentininkas. Jis kuria, groja įvairiais instrumentais ir įrašinėja „Kabloonak“ slapyvardžiu, leidžia vieną albumo po kito, bet tuo pačiu metu muša būgnus ir kitose grupėse. Šį pavasarį pasirodė „Kabloonak“ albumas „Miniatures“, dar kartą patvirtinęs, kad Jonas – subtilus, jautrus dainius, Lietuvos muzikinėje padangėje išsiskiriantis savita muzikine fantazija, ariantis savo kūrybos vagą be didelių pretenzijų ir riksmų. Laidoje „Pakartot“ apie savo kūrybą atlikėjas kalbasi su Domantu Razausku.Ved. Domantas Razauskas

Pastaruoju metu Lietuvoje pagausėjo knygų apie garsius muzikantus, muzikantų biografijų, atsiminimų. Vien šiais metais pasirodė pora leidinių apie legendinius dainų kūrėjus: Leonardo Coheno biografija „Tavo žmogus“ ir muzikanto Dariaus Žvirblio išverstos Bobo Dylano „Kronikos“. Laidoje „Pakartot“ Domantas Razauskas aiškinasi, ar šie pavyzdžiai reiškia knygų apie muziką populiarėjimą, kaip tokios knygos randasi, kas nusprendžia, kad lietuviams bus įdomiausi būtent šie vardai? Laidos svečiai: leidyklos „Hubris“ vadovė Kristina Tamelytė, leidyklos „Kitos knygos” leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė ir knygų apžvalgininkas, melomanas, 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Audrius Ožalas.Ved. Domantas Razauskas

Živilė Jankutė – nišinės muzikos grupių vadybininkė, renginių organizatorė ir viešintoja, tinklalapio „Ži rekomenduoja“ įkūrėja, pokalbių ciklo „Džiazas ant stogo“ kūrėja, jaunų grupių festivalio „Novus“ projektų vadovė, vizualiųjų menų galerijos direktorė ir pagaliau savo nuosavo festivalio organizatorė! Kaip jai pavyksta vienu metu daryti tiek daug darbų, suktis improvizacinės muzikos sūkuryje, nepailstant eiti savo svajonių išsipildymo link? Domantas Razauskas klausia, Živilė Jankutė – atsako!Ved. Domantas Razauskas

Tai jau antra muzikinių leidybinių naujienų apžvalga per mėnesį. Gegužės viduryje aš, Domantas Razauskas, pristatydamas naujausius kūrinius sakiau, kad muzikinis Lietuvos pasaulis tapo toks gausus ir įvairus, kad leidybinės naujienos nebetelpa į vieną laidą. Tąkart pusė leidinių taip ir liko už laidos borto. Reikia šią klaidą ištaisyti! Ir tik ėmęs įrašinėti laidą pastebėjau dar vieną įdomų dalyką, tampantį gražia tendencija: tiesiog geometrine progresija daugėja dainų lietuvių kalba ir mažėja dainų anglų kalba! Visos mano surinktos šios dienos naujienos – dainos lietuvių kalba arba instrumentiniai kūriniai. Nors specialiai tikslo tokias rinkti tikrai neturėjau.Ved. Domantas Razauskas

Irena Balsevičiūtė pasirašo Upės slapyvardžiu. „Upė“ yra ir naujausio, antrojo jos albumo pavadinimas. Albumo, kuriame protinga elektroninė muzika jungiasi su sutartinėmis, tačiau jas rašo, kuria pati Irena! Tai autorinių elektroninių sutartinių albumas. Anksčiau atlikėja vadinosi Synthgirl I-Rena ir 2019 metais metais tokiu vardu išleido debiutinį albumą „8“. Tačiau vėliau gyvenimas pasisuko netikėta vaga, Irena iš pajūrio persikėlė gyventi į Vilnių ir tapo Upe! Apie šiuos upės vingius, apie Japonijos leidybinėje kompanijoje išleistą naują albumą Irena ir pasakoja Domantui Razauskui „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas

LRT televizijos projekte „Dainuoju Lietuvą“ sužibėjęs duetas „Superkoloritas“ išleidžia savo debiutinį albumą, kuris taip ir vadinasi – „Debiutas“. Šis duetas – tai Giedrė Nalivaikaitė, muzikos gurmanams pažįstama iš merginų grupės „Shihi“ ir Adomas Koreniukas, grupės „Planeta Polar“ lyderis. Kodėl jie subūrė „Superkoloritą“? Kodėl ši grupė vadinama elektrinės estrados duetu, koks šių muzikantų santykis su istorine mūsų estradine muzika? Domantas Razauskas klausia – „Superkolortas“ atsako. Laidoje pirmą skamba debiutinio albumo kūriniai.

Nuo šviesių vaikiškų lopšinių, kurias pristato Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius, iki akademinės muzikos. Nuo Artūro Baryso-Baro asmenybę menančio avangardo iki elektronikos, nuo švelnių dainių iki neofolkloro. Visa tai gausiai sužydėjusi pavasariška puokštė šių dienų Lietuvoje gimusių muzikinių naujienų, kurias skubu pristatyti ir apžvelgti aš, Domantas Razauskas.

1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, benzinu apsipylė ir protestuodamas prieš Tarybinę valdžia susidegino 19 metų jaunuolis Romas Kalanta. Nors šis įvykis turėjo milžiniškas politines, o taip pat ir kultūrines pasekmes, Romo Kalantos asmuo, istorija, legenda iki šiol labai menkai išnaudojama meniniuose kūriniuose. Tai ištaisyti bando kompozitorius Kipras Mašanauskas ir poetas Arnas Ališauskas. Būtent jų sukurta roko opera „1972“ netrukus pasirodys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.Ved. Domantas Razauskas

„Širdis plastikiniame maišelyje“ („Heart in a plastic bag“) – taip vadinasi balandžio mėnesį pasirodęs jau penktasis dešimtmetį mininčios grupės „Garbanotas“ albumas. Pats tamsiausias, sodriausias, kartu intymiausias iš visų grupės darbų. Kodėl? Kokios istorijos slepiasi už supakuotos širdies įvaizdžio? Kodėl pasikeitė dainų tekstų kalba ir ar geras albumas visada yra populiarus albumas? Į šiuos klausimus atsako broliai Mantas ir Šarukas Joneikiai.Ved. Domantas Razauskas

Adomas Koreniukas, po gyvenimo Pietų Amerikoje grįžęs į Lietuvą įkūrė grupę „Parranda Polar“, kuri atliko autentišką Kolumbijos kumbijos muziką. Tačiau to neužteko. Adomas nuo jaunystės žavėjosi elektronine muzika ir svajojo sujungti šiuos pasaulius. Taip gimė nauja grupė – „Planeta Polar“. Ir štai pirmasis grupės albumas „Puro Carnaval“. Tropiniai ritmai, ispanų kalba, saksofonas iškeistas į akordeoną ir kelionės po Pietų Ameriką – šio šeštadienio „Pakartot“, kurį ruošia ir veda Domantas Razauskas.Ved. Domantas Razauskas

Dominykas Vaitiekūnas yra aktorius, buvęs TV laidų vedėjas, dainininkas ir dainų autorius, karjerą pradėjęs su grupe „Liūdni slibinai“. Dabar Dominykas išleidžia naują albumą „100 AŠ“, kuris ne tik autobiografiškas, intymus, bet ir pristatantis daugybę kūrėjo viduje gyvenančių personažų, daugybę „aš“. Dalis albumo dainų gimė bendradarbiaujant su projektu „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir pirmą kartą susitikus su Kaune gyvenančia, kelis dešimtmečius nematyta teta. Dominyką kalbina Domantas Razauskas.Ved. Domantas Razauskas

„Apie paprastą mandagumą vyrai nelabai girdėję“. Taip keistai vadinasi naujausias jau greitai 30 metų jubiliejų švęsiančios pajūrio grupės „Atika“ albumas. Sudėliotas iš naujų ir senų, bet niekada neįrašytų dainų. „Atikos“ lyderis ir dainų autorius – Darius Žvirblis atskleidžia, kuo jo solinė karjera skiriasi nuo veiklos, vykdomos su šia grupe ir kodėl jam visiškai nebesvarbūs dainos drabužiai. O štai perkusininkas Michailas Denisenko, prisimindamas savo gimtąjį Lvivą, pabrėžia išskirtinę dainos, muzikos reikšmę šiais mėnesiais.Ved. Domantas Razauskas

Ką pasakyti apie muziką, kurią groja ši grupė? Plačiausia prasme jie – pankai. Pankrokas yra bendras vardiklis, kontekstas, iš kurio šie 8 muzikantai ėmė ir sulipo į grupę „Lapkričio dvidešimtosios orkestras“. Tačiau čia ir variniai pučiamieji, ir ukulelė, ir sarkastiški provokuojantys tekstai pabrėžtinai estradine maniera, ir žaidimai muzikinėmis įvairiausių žanrų citatomis. Grupė „Pakartot“ studijoje pristato naujausią albumą „Antroji pamaina“, kurio premjerą teko atidėti dėl karo Ukrainoje.Ved. Domantas Razauskas

Ar sunku ant scenos dainuoti ukrainietiškai, groti, kai pats esi Ukrainoje praleidęs savo vaikystę? Ar naujas, kitokio skambesio „Žalvarinio“ albumas „Cantabile“ prisideda prie geresnės mūsų visų psichologinės būsenos, ar liaudies dainos turi tokią gydomąją galią? Kaip troboje padaryti įrašai gali skambėti taip profesionaliai? Šiuos ir kitus klausimus Domantas Razauskas užduoda „Žalvarinio“ lyderiui Robertui Semeniukui ir naujausiai grupės narei, folkloro dainininkei Viltei Ambrazaitytei.Ved. Domantas Razauskas

Jūsų dėmesiui muzikinės leidybinės naujienos su Domanto Razausko komentarais. Pastarosiomis savaitėmis ne vienas atlikėjas įrašinėjo pačias įvairiausias dainas Ukrainai palaikyti. Keletas jų – tarp šių naujienų. Tačiau yra ir tokių, kurios gimė anksčiau, kurios parašytos visai kitomis aplinkybėmis, tačiau šio karo akivaizdoje įgauna visai naujas prasmes. Nuo roko, iki tradicinės žydų muzikos, nuo džiazo iki folkloro – „Pakartot“ leidybinių naujienų apžvalgoje.Ved. Domantas RazauskasD. Razauskas. D. Jurevičiaus nuotr.

Vieni Ukrainos muzikantai su ginklu rankose priešinasi okupantui. Kiti Vakarų muzikantai svarsto apie taiką Žemėje. Kai kurie Lietuvos atlikėjai atvirai palaiko Rusijos agresiją Ukrainoje arba nedrįsta išsakyti nedviprasmiškos pozicijos. Ar teisinga reikalauti iš menininko garsiai pasisakyti karo klausimais? O Rusijos muzikantai, ar jie dar kada nors koncertuos Lietuvoje? Ar turėtume suteikti mikrofoną bent tiems, kurie niekada nepalaikė Putino Rusijoje? „Pakartot“ apie pasirinkimus. Muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas kalbina teisininką, rašytoją, muzikantą Justiną Žilinską ir Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovą Donatą Puslį.Ved. Domantas RazauskasD. Puslys ir J. Žilinskas. D. Razausko nuotr.

Rokas Kašėta yra dzūkas, gyvenantis Dzūkijos kaime ir dainuojantis dzūkiškai. Tačiau jo muzikoje persipina daugybė skirtingų įtakų. Nuo ukrainiečių grupės „5Nizza“ iki Pietų Amerikos dainių. Pietų Amerikos, po kurią keletą metų Rokas keliavo. Dabar jis išleidžia pirmąjį savo albumą „Dzūkodelika“, kurio premjera, deja, sutampa su karo Ukrainoje pradžia. „Pakartot“ laidoje R. Kašėta pasakoja apie savo unikalų priėjimą prie dainos, apie savo tapatybės paieškas, o LRT RADIJO eteryje pirmą kartą skamba jo debiutinio albumo įrašai.Ved. Domantas Razauskas

Šios dienos laidos tema turėjo būti visai kita. Visos šios kelios dienos turėjo, galėjo būti visai kitokios. Galėjome džiugiai sveikintis „Knygų mugėje“, klausytis linksmų dainų, šnekučiuotis lyg niekur nieko. Toliau piktintis savo „didžiausiom“ pasaulio problemom, savo pačiais „baisiausiais“ pasauly politikais, užsiimti buitimi. Bet visa tai yra niekai, kai šalia žudo mūsų broliškos tautos žmones, puola miestus, griauna ir okupuoja. Lietuvos atlikėjai vienareikšmiškai palaiko Ukrainos laisvės kovas, palaiko ryšius su savo kolegomis Ukrainoje. Todėl ši laida – jiems. Su mūsų, Lietuvos atlikėjų mintimis, jausmais ir ukrainiečiams svarbiomis jų dainomis.Ved. Domantas Razauskas

Po 6 metų pertraukos grupė „Sheep Got Waxed“ išleidžia naują albumą „More Chews“. LRT RADIJUJE jis skamba pirmą kartą. Saksofonininkas Simonas Šipavičius, gitaristas Paulius Vaškas ir būgnininkas Adas Gecevičius – muzikantai, leidžiantys solinius albumus, grojantys su daugybe įvairiausių žanrų grupių, tačiau kartu jie – vienas įtakingiausių kolektyvų Lietuvos muzikos istorijoje! „Sheep Got Waxed“ tapo pirmaisiais pankuojančiais džiazmenais, arba džiazuojančiais pankais, pradėję savo muzikoje jungti elektroniką, roko muzikos ir laisvojo džiazo garsus.Ved. Domantas Razauskas(„Sheep Got Waxed“. T. Tereko nuotr.)

Praėjusiais metais dėl pandemijos neįvyko Knygų mugė ir tradicinė „Muzikos salė“ – didžiausia regiono muzikos mugė. Koncertai persikėlė į internetinę erdvę, o vasarą pasklido po įvairius miegamuosius Vilniaus rajonus. Tačiau šiemet, vasario 24-27 dienomis „Muzikos salė“ vyks pilna apimti, tokia, kokią ją kadaise pamėgo muzikos mylėtojai. Tačiau kaip ten bus ribojami srautai? Nejau reiks trypčioti ir laukti vasario šaltyje? Ko tikėtis iš labai įvairios programos, kurioje ir visos šalies kultūros centrai, ir koncertai, ir pokalbiai, ir prekyba įrašais? Į visus klausimus atsako „Muzikos salės“ organizatoriai Justas Prascevičius ir Agnė Begetė.Ved. Domantas Razauskas

Rokeris Neilas Youngas trenkė durim ir su visa savo muzika išsikraustė iš „Spotify“ dėl to, kad ši samdo tinklalaidžių kūrėją Joe Roganą ir leidžia jam skleisti kontraversiškas žinias apie COVID-19. Youngo pavyzdžiu pasekė Joni Mitchell, išeiti grasina ir kiti, o „Spotify“ akcijos tuo metu krenta. Ar tai gali pakeisti situaciją muzikos platformų rinkoje? Ar platforma turėtų cenzūruoti, filtruoti turinį? Pagaliau, ar „Spotify“ išmokos atlikėjams yra pakankamos? Domantas Razauskas kalbina muzikos pasiklausymo platformų specialistą, muzikos industrijos teisininką, Lietuvos atlikėjų asociacijos AGATA vardu tiesiogiai dirbantį su „Spotify“ Liną Ežerinį, taip pat atlikėją, dainų kūrėją, rašytoją, grupės „G&G Sindikatas” narį Kastytį Sarnicką, arba Kastetą.Ved. Domantas Razauskas

Agota Zdanavičiūtė, arba tiesiog Agota, – jauna kanklininkė, kanklių mokytoja, į tradicinę muziką žvelgianti labai plačiai. Jos debiutinį albumą įkvėpė žolininkės, etnografės Eugenijos Šimkūnaitės pasakos, o jo pristatyme kartu gros ir avangardinio džiazo būgnininkas Dalius Naujokaitis. Taip pat Agota yra eksperimentinio postfolkloro grupės „Sen Svaja“ narė, dalyvavusi šviesios atminties Sauliaus Spindi elektroniniuose projektuose, įkvėptuose Petro Zalansko dainų. Kuo jauną žmogų patraukia kanklės ir kodėl Lietuvoje tiek nedaug kankliuojančių vyrų? Domantas Razauskas klausia, Agota atsako.Ved. Domantas Razauskas

Praėjusią savaitę Domantas Razauskas pristatė 21 geriausią praėjusių metų lietuvišką albumą. Ir vienas šiame sąraše buvusių darbų – išradingos roko grupės „Kedrostubùras“ pasirodęs darbas „NUX LUX“. Taip jau sutapo, kad būtent „Kedrostubùras“ jau šių metų sausį pristatė visiškai naują vaizdo klipą dainai „Jaupo10“, o šis dalyvauja vaizdo klipų konkurse „Klipvid“. Taip jau sutapo, kad grupė tik ką išleido ir albumo „NUX LUX“ vinilinę plokštelę. Todėl šios „Pakartot“ svečiai – Matas Saladžius, Giedrius Paliliūnas, Maksim Leontjev, Pijus Grudė, arba „Kedrostubùras“, savo kūriniuose žaidžiantys ritmais, sąskambiais, žodžiais.Ved. Domantas Razauskas

Metas suvesti sąskaitas su keistaisiais 2021-aisiais. Anksčiau LRT Klasikos eteryje muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pristatė geriausius praėjusių metų džiazo ir klasikinės muzikos leidinius, o dabar metas geriausiems lietuviškiems albumams, jų apžvalgoms ir pristatymams laidoje „Pakartot“!Ved. Domantas Razauskas

Žiemą LRT Plius televizija kiekvieną sekmadienį siūlo leisti su opera. Projektas „Žiemojimas su opera“ jau tapo tradicinis, o jo metu ne tik parodoma 14 operos spektaklių, bet ir vyksta diskusijos apie juos! Šia proga „Pakartot“ atkreipia dėmesį į operą apskritai. Kokia ji XXI amžiuje? Kodėl ji svarbi, aktuali, kaip ją pažinti ir pamėgti? Pagaliau, kaip suprasti operą, ar jai klausytis, žiūrėti reikia pasiruošimo? Domanto Razausko pašnekovai – LRT Klasikos radijo stoties vadovas Julijus Grickevičius, LRT kultūros turinio vyr. redaktorė Agnė Biliūnaitė ir muzikologė, ilgametė LRT radijo kultūrinių laidų kūrėja, operos žinovė Jūratė Katinaitė.Ved. Domantas Razauskas

Jis mėgsta gerą kavą, gerą kostiumą, laikrodį. Jis koncertavo visur, įskaitant tolimiausius Azijos ir Afrikos kampelius. Per karantiną jis Niujorke pradėjo ir Vilniuje užbaigė savo naujausią albumą „Musical Conversations“, kuriame jam talkina gausybė žinomų niujorkiečių muzikantų. Jis – saksofonininkas, kompozitorius Kęstutis Vaiginis, grojantis tiek filharmonijose, tiek mažuose klubuose, tik milžiniškuose festivaliuose.Ved. Domantas Razauskas

„Karšti klijai“, Irena Upė, Dominykas Vaitiekūnas, „The PXLS“, Mindaugas Stumbras, „Orai“, Louis Alba, „Trio Claviola“, bardų dainos, „Golden Parazyth“ ir Richardas Banys. Tai atlikėjai ir grupės, lapkričio ir gruodžio mėnesiais pristatę naujus albumus, naujus kūrinius. „Pakartot“ šias pačių įvairiausių žanrų naujienas apžvelgia, kritikuoja, giria.Ved. Domantas Razauskas

Klezmerių muzikos žanras yra Vidurio, Rytų Europos ir aškenazių žydų ritualinės muzikos tradicija, kuri šiais laikais persipina ir su džiazo harmonijomis,lrt r ir su įvairiausiomis kamerinės muzikos formomis. Lietuvoje nėra daug profesionalių šios muzikos atlikėjų, o vienintelė tai nuolat daranti grupė yra „Rakija Klezmer Orkestar“, gyvuojanti jau 8 metus. Jie – „Pakartot“ svečiai. Ir laidoje pirmą kartą skambės niekada neviešinti įrašai iš būsimo grupės klezmerių muzikos albumo. „Rakija Klezmer Orkestar“ atstovauja tūbininkas, perkusininkas Mikas Kurtinaitis ir akordeonininkas Darius Bagdonavičius.Ved. Domantas Razauskas

Dainų autorius, atlikėjas, kompozitorius Kazimieras Likša išleidžia savo trečiąjį autorinį albumą „Metamorfozės“. Kokios tos metamorfozės Kazimiero muzikoje, kaip ji keitėsi, o gal pasikeitimai įvyko asmeniniame gyvenime, atlikėjui tapus tėčiu? Kaip tėvystė pakeitė muzikinį gyvenimą? Šiuos klausimus K. Likšai užduoda Domantas Razauskas, o laidoje pirmą kartą skamba kūriniai iš tik ką paviešinto albumo.Ved. Domantas Razauskas

Tik ką Vilniuje Mokytojų namuose praūžė pirmasis Lietuvoje pasaulio muzikos („World music“) festivalis „Saulės muzika“, šįkart per kelias dienas pristatęs ryškiausius Lietuvos, Latvijos ir Estijos muzikantus, į programą įtraukęs kūrybines dirbtuves ir paskaitas. Šio žanro koncertų esama, tačiau tokio koncentruoto kelių dienų festivalio iki šiol nebuvo. Jį sumanė pasaulio muzikos atlikėjas, ambasadorius Saulius Petreikis. Jis – vienas „Pakartot“ svečių. Kitas – muzikantas, pedagogas, etnomuzikologas dr. Eirimas Velička, kuris skaitė šiame festivalyje paskaitą. Svečiai pasakoja, kas tai per muzika, kuo ji skiriasi nuo folkloro, kaip ji kinta, kiek jos yra mūsų muzikos vadovėliuose.Ved. Domantas Razauskas

Nevyriausybinė organizacija „Meno avilys“ šį rudenį paskelbė apie visus mokslo metus truksiantį projektą „Garsovaizdžiai“. Projekto metu kompozitoriai, garso menininkai, antropologai, muzikantai drauge su Lietuvos regionų mokyklų mokiniais tyrinės garsą bei savo garsinę aplinką. Projekto metu su mokiniais bus kuriami įvairūs garsiniai kūriniai: garso instaliacijos, instrumentai, garso žemėlapiai, garsiniai pasakojimai, muzikiniai kūriniai ir kt. Balandį ir gegužę bendradarbiaujant su vietos kultūros įstaigomis jie bus viešai pristatomi įvairiose erdvėse. Į projekto veiklas aktyviai įsitrauks ir mokytojai – kartu su kūrėjais jie rengs integruotas fizikos, dailės, biologijos, muzikos, istorijos ir kt. pamokas. „Pakartot“ Domantas Razauskas kalbina projekto koordinatorę Kotryną Kreynaitę ir kompozitorių, lektorių Vladą Dieninį.Ved. Domantas Razauskas

Garso režisūra – kas tai? Ar verta rinktis šią profesiją? Kokie įgūdžiai joje svarbiausi? Kokie mitai ir stereotipai lydi šią profesiją? Šiuos ir daugybę kitų klausimų Domantas Razauskas uždavė dviem darbui studijoje gyvenimus pašventusiems garso režisieriams. Vienas jų – tai Germanas Skoris, dirbęs su visa daugybe roko ir popmuzikos atlikėjų nuo Marijono Mikutavičiaus iki „Baltų Varnų“, duoną valgantis iš garso režisūros jau kelis dešimtmečius. Kitas – Justinas Ladyga, Olandijoje mokslus baigęs profesionalus garso režisierius, dirbantis daugiausia su dideliais ansambliais, chorais, orkestrais, džiazo muzikantais.Ved. Domantas Razauskas

Po 8 iš eilės teminių „Pakartot“ laidų, kurių metu Domantas Razauskas kalbino mūsų muzikos legendas ir naujokus, atėjo laikas tradicinei leidybinių naujienų laidai. Kas gi naujausio gimė, radosi Lietuvos padangėje per pastarąsias savaites, mėnesius? Kas naujo džiazo, elektronikos pasauliuose, roko muzikoje, kas naujo eksperimentinėje muzikoje ir akademiniame pasaulyje? Daugybė vardų, kurių dalis gerai žinomi, o kiti – mažiau girdėti: Justinas Žilys, Marijonas, „Sungazer“, Vėjopatis, Ieva Jokubavičiūtė, Giedrius Nakas, Arnoldas Kalnikas, „Artisans“, „Superkoloritas“, Marts, Vygantas Kazlauskas.Ved. Domantas RazauskasD. Razauskas. V. Jurevičiaus nuotr.

Pastaruoju metu justi atgimęs susidomėjimas senąja Lietuvos roko, bigbyto muzika. „Vinilo studija“ išleidžia unikalią plokštelę „Lietuvos Rokas: Pradžia 1963-1976“. O čia – „Kertukai“, „Gėlių vaikai“, „Gintarėliai“, „Eglutės“, „Aitvarai“, Vytautas Kernagis ir Olegas Zacharenkovas, „Nerija“, „Bitės“ Ir „Oktava“! Šio leidinio iniciatoriai Artūras Franckevičius ir Mindaugas Žilinskas. Juos, o taip pat Rūtą Skudienę iš „Eglučių“, Jūratę Dineikaitę iš „Bičių“, Olegą Zacharenkovą, Zinaidą Nutautaitę iš Vilniaus plokštelių studijos, filmo apie Lietuvos roko ištakas režisierių Audrių Juzėną kalbina Domantas Razauskas.

Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, arba Tamsaulė, yra dainininkė, kompozitorė, postfolkloro tyrinėtoja, kartu besireiškianti ir elektroninės muzikos erdvėse, ilgą laiką buvusi vokalo mokytoja. Taip pat Eglė su vyru anksčiau Kaune vadovavo šiuolaikinės muzikos ir menų klubui „Largo“, vėliau grįžo į gimtąsias Rumšiškes ir Lietuvos liaudies buities muziejuje organizavo modernios muzikos koncertus. Dabar Tamsaulė pati išleidžia pirmąją vinilo plokštelę, naują albumą vardu „Tavo miestas“. Jūsų dėmesiui Eglės ir Domanto Razausko pokalbis apie jį, taip pat apie muzikos tendencijas, gyvenimą mieste ir miestelyje.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui – 80. Ta proga šio centro patalpose esančioje įrašų studijoje įvyko pokalbis apie kadaise čia gyvavusios Vilniaus plokštelių studijos istoriją, svarbą. Pokalbis prie Vilnelės su legendine šios studijos studijos redaktore Zinaida Nutautaite-Indrikoniene, arba tiesiog Zinute, su ilgamečiu garso režisieriumi Rimantu Motiejūnu, su LNKC direktoriaus pavaduotoja Inga Kriščiūniene, dabartinės studijos garso režisieriumi Justinu Ladyga. Taip pat savo mintimis ir prisiminimais tinklalaidėje pasidalino šioje studijoje dirbę ir pirmuosius įrašus padarę Andrius Mamontovas, Aidas Giniotis, Andrius Kaniava, GRAMMY nominuotas garso režisierius Vilius Keras ir Normantas Ulevičius.Ved. Domantas Razauskas

Laura Kešytė kuria muziką pasirašydama slapyvardžiu Mexeny. Tačiau taip buvo ne visada. Iki jos pirmojo solinio autorinio albumo „Automatic Woman“ profesionali smuikininkė išbandė save įvairiuose amplua: nuo simfoninio orkestro iki bliuzo grupių „Kiauras kibiras“ ir „Cats in Cosmos“. Dabar Mexeny kuria tai, ką galima pavadinti intelektualia popmuzika, arba, pasak Lauros, šokių muzika, pagal kurią trypiama dykumoje, postapokaliptiniame kompiuteriniame žaidime.Ved. Domantas Razauskas

Kas yra „Muzikalkė“? Ne tik žargonu taip pavadinama bet kuri muzikos mokykla, bet ir tikra, vienintelė nepriklausoma, inovatyvi, 3 metų gimtadienį švenčianti muzikos mokykla, kartu ir kūrybos erdvė moksleiviams bei suaugusiems. Šioje alternatyvioje muzikos mokykloje dirba žinomi garso, muzikos, technologijų specialistai, kurie patys yra aktyvūs kultūrinio vyksmo dalyviai. Viena „Muzikalkės“ įkūrėjų, idėjos autorių ir šios mokyklos vadovė – kompozitorė Juta Pranulytė. Ją kalbina Domantas Razauskas. Prie pokalbio prisijungė ir kompozitorė, elektroninės muzikos kūrėja Marija Paškevičiūtė, dėstanti minėjote mokykloje.Ved. Domantas Razauskas

LRT RADIJO eteryje muzikinė premjera. Goda Sasnauskaitė, arba Godo Yorke, išleidžia ir pristato savo debiutinį studijinį albumą „In Silence, In Sirens“. Kadaise „Lietuvos balse", „Eurovizijos" dainų konkurse save išbandžiusi, Goda jau keletą metų aktyviai dirbo prie savo autorinių dainų albumo. Šiam gimti padėjo kompozitorius, prodiuseris, buvęs „Golden Parazyth" narys Aurimas Vilkišius. Koks tai albumas? Kaip jis radosi? Ką savo dainomis siekia pasakyti dainų autorė ir atlikėja? Kokie kūrėjai ją įkvepia? LRT RADIJO studijoje į šiuos klausimus atsako Goda ir Aurimas, o klausytojai pirmą kartą girdi naujo albumo dainas.Ved. Domantas Razauskas

Kokios pasaulinės muzikos rinkų tendencijos? Kiek ir ko mes vartojame, kiek perkame, siunčiamės, klausomės platformose, o gal perkame laikmenose? Kurios šalys, regionai yra didžiausios muzikos rinkos? Kiek darbo vietų Europoje muzikos industrija sukuria? Šie ir kiti naujausi skaičiai ir įdomybės į laidą „Pakartot“ atkeliauja iš kurias pateikia Tarptautinė fonogramų pramonės federacija, arba IFPI, vienijanti didžiausius muzikos pasaulio žaidėjus ir autorių teisių organizacijas. O taip pat ir naujausias „Oxford Economics“ tyrimas.Ved. Domantas Razauskas

Senasis lietuvių folkloras ir elektroninė muzika. Regis, ši jau nuvalkiota, atrodo, tiek panašių projektų prigimdyta, albumų prileista. Bet profesionalus būgnininkas, elektroninės muzikos prodiuseris Adas Gecevičius ir liaudies dainas tyrinėjanti dainininkė Viltė Ambrazaitytė savo nauju albumu „Dėl žalio žolyno“ parodo, kad liaudies dainos gali skambėti dar Kitaip, kad tema toli gražu neišsemta. Apie 10 metų besivysčiusį projektą ir naują leidinį Adas ir Viltė pasakoja „Pakartot“ studijoje.Ved. Domantas Razauskas

Paskutinėje vasaros „Pakartot“ laidoje, pristatydamas ir naujausius leidinius, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas dar kartelį primena prabėgusios vasaros ryškiausius, įdomiausius, geriausius albumus, reiškinius, kūrinius. Kaip visada – pačių įvairiausių žanrų, nuo popmuzikos iki folkloro, nuo džiazo iki roko.

Pasirodė pirmoji Lietuvos istorijoje komiksų knyga skirta muzikos grupei! Tai dailininkės, pasirašančios kūrybiniu slapyvardžiu Akvilė Magicdust nupiešta išskirtinės merginų roko grupės „Bitės“ istorija pagal legendinės, neseniai 85-erių metų jubiliejų paminėjusios Jūratės Dineikaitės pasakojimą. „Pakartot“ taip pat siūlo J. Dineikaitės išskirtinius pasakojimus, tiek apie knygą, tiek apie įtakas iš tarpukario Kauno estrados legendų, kurias Jūratei dar teko sutikti ir pažinti. Kartu laidoje dalyvauja ir knygos kūrėja.Ved. Domantas Razauskas

Jei klausite komunikacijos, viešųjų ryšių specialistų, dažnas pasakys, kad vasara yra geras metas koncertuoti, gastroliuoti, bet tikrai ne toks jau palankus metas leisti naujus albumus, pristatyti naujus kūrinius. Nepaisant to, liepą pasirodė tikrai nemažai įdomios naujos kokybiškos Lietuviškos muzikos, kurią aš, Domantas Razauskas skubu sugaudyti, pagroti ir pristatyti jūsų teismui. Ne visi vardai žinomi, populiarūs, tokiems ypač reikia bent kelių minučių dėmesio. Taigi kviečiu į naujienų karuselę, kur ir „Planeta Polar“, ir Lukas Norkūnas, ir Kristijonas Ribaitis, ir Palangos orkestras, „Poezijos medžiotojai“, „Strings of Earth Orchestra“, „Kedrostuburas“, ir elektroniniai projektai „Teatre“ bei Shkema.Domantas Razauskas

Po grupės „Kanalizacija“ pristatymo tęsiu vasaros pažintis su kiek mažiau žinomais, bet radijo eterio, jūsų dėmesio vertais vardais. Oskaras Riauba – dainų autorius ir atlikėjas, praėjusiais metais paviešinęs keletą paskirų kūrinių, juos galėjote girdėti tarp muzikinių naujienų apžvalgų, o visai neseniai išleidęs ir pirmąjį pilno metro albumą paslaptingu kodiniu pavadinimu „HR2D“. Aš, Domantas Razauskas, Oskarą Riaubą radau Madeiros saloje, priklausančioje Portugalijoje ir pakalbinau apie jo kūrybą, priėjimą prie muzikos ir pirmąjį albumą.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvos kultūros pasaulį pasiekė itin skaudi žinia, kad eidamas 63-iuosius į kitą laiką iškeliavo kompozitorius, muzikologas, multiinstrumentininkas, muzikos žurnalistas, pedagogas, buvęs Lietuvos radijo darbuotojas Algirdas Klova.Algirdas taip pat buvo ansamblio „Vydraga“ įkūrėjas ir vadovas, tarptautinio instrumentinio folkloro festivalio „Griežynė“ vienas organizatorių, country, world muzikos puoselėtojas, populiarintojas, vienas pirmųjų sujungusių folklorą su džiazo muzika. „Pakartot“ prisimena 2018 metų sausio mėnesio Domanto Razausko ir Algirdo Klovos pokalbį, tuo metu skirtą muzikanto 60 metų jubiliejui ir legendinio ansamblio „Vydraga“ trisdešimtmečiui paminėti.„Pakartot“ – kompozitoriui, muzikantui, muzikologui, buvusiam Lietuvos radijo darbuotojui Algirdui Klovai atminti. 2018 metų Domanto Razausko laidos ištraukos ir Algirdo Klovos muzika.Ved. Domantas Razauskas.

Jūsų dėmesiui grupė ne pačiu kvapniausiu pavadinimu. „Kanalizacija“. Bet, kaip sako jos nariai, kanalizacija kad ir nekvepia, tačiau yra būtina miesto struktūros dalis, be kurios ko gero nenorėtume gyventi nei vienas! „Kanalizacija“ – tai jau keletą metų gyvuojanti keturių profesionalių muzikantų instrumentinė grupė, pristatanti savo pirmąjį albumą, kuris taip ir vadinasi „Kanalizacija“. Ką ši grupė groja? Pasakyti nėra paprasta. Bet įsivaizduokite džiazmenus, kurie nusprendžia pabūti... roko muzikantais! „Pakartot“ aš, Domantas Razauskas, kalbinu daugumos kompozicijų autorių gitaristą Dominyką Norkūną ir būgnininką Igną Kasikauską.Ved. Domantas Razauskas

Pakartot. Ved. Domantas Razauskas

Domantas Razauskas pristato talentingą jauną lietuvį kontrabosininką, vis dar gyvenantį Danijoje ir ten išleidusį unikalų solinį autorinį kontraboso muzikos albumą. Jis įrašytas dideliame vandens bokšte Kopenhagoje vien tam, kad instrumentas atsiskleistų visu savo mistišku grožiu, visu garsynu ir būtų galima užfiksuoti aidus, kurie taip pat yra šios muzikos dalimi. Šio albumo neįmanoma padėti į žanro lentyną, tai ne džiazas, ne akademinė muzika, bet kartu ir tai, ir tai. Tad kviečiu jus susipažinti Aurelijumi Užameckiu. Pirmasis jo albumas „Signals“ – labai jautrus, subtilus darbas, gimęs iš jausmų, emocijų, apie kurias mes paprastai nesame linkę kalbėti viešai. Ypač vyrai. Depresija, neviltis, noras viską mesti ir pabėgti, puikiai suvokiant, kad pabėgti nėra kur, jausmas, kad pakliuvai į tariamos realybės, į rutinos ir buities spąstus. Aurelijus savo muzika iliustruoja šias būsenas.Ved. Domantas Razauskas

Birželio pirmą dieną minėjome Tarptautinę vaikų gynimo dieną, o birželio 6-ą - Tėvo diena! Ta proga pasirodo leidinys, muzikinis albumas labai įdomiu pavadinimu: „Geriausios XXI a. lopšinės – Tėčių“. Albumo autorius yra muzikantas, kompozitorius, muzikos pedagogas iš Klaipėdos Linas Švirinas, muzikos džiaugsmu besidalinantis taip pat ir su negalią turinčiais vaikais. Albume „tėtiškas“ lopšines kūdikiams dainuoja įvairūs žinomi Lietuvos tėčiai: LNOBT vadovas operos dainininkas Jonas Sakalauskas, aktorius Gytis Šimelionis, vaikų rašytojas, LRT radijo laidos „Domas ir Tomas“ kūrėjas Tomas Dirgėla, dainų vaikams autorius Jonas Baltokas, Edgaras Lubys, ir net etno-elektroninės muzikos kūrėjas Donis! Ir tai tik keli iš visų dalyvių!Ved. Domantas Razauskas

Pakartot. Ved. Domantas Razauskas

Taip jau sutapo, kad per kelias savaites minime net tris didelių, svarbių mūsų, ar pasaulinei kultūrai dainarašių, dainių gimtadienius. Tad šio laidoje, išeidamas iš lietuviškos muzikos lauko, prisimindamas ir paminėdamas taip pat ir Bobo Dylano jubiliejų, Domantas Razauskas svarsto, kodėl šios trys asmenybės muzikos, dainos istorijai, dainos žanro vystymuisi yra svarbios ir kokia grandis, gija jas visas jungia. Gegužės 24 dieną dainiui, Nobelio literatūros premijos laureatui Bobui Dylanui sueina 80. Gegužės 19, lietuviškos dainos reformatoriui Vytautui Kernagiui būtų suėję 70, o balandžio 26 savo jubiliejų šventė dainuojamosios poezijos žanro sargas ir puoselėtojas aktorius Gediminas Storpirštis.Ved. Domantas Razauskas

Lietuvos muzikos informacijos centras tik ką paskelbė apie naują, po 6 metų pertraukos sudarytą mūsų šalies alternatyviosios muzikos rinktinę „Note Lithuania 2021“. Kokia mūsų alternatyvioji scena? Ką galima vadinti alternatyvia, nekomercine muzika, kaip gimsta tokie rinkiniai? klausimus užduodu aš, Domantas Razauskas, o į juos atsako muzikos kritikė, portalo mic.lt redaktorė Emilija Visockaitė ir Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė.Ved. Domantas Razauskas

Šiais metais dainų autoriui, atlikėjui, aktoriui, režisieriui Sauliui Mykolaičiui sueitų 55-eri. Ta proga, pasirodo pirmoji Sauliaus dainų vinilo plokštelė, kurioje ir niekada nepublikuoti, netikėtai atrasti įrašai! Kaip jie atsirado, kaip gimė šios plokštelės idėja? Laidoje Domantas Razauskas klausinėjo Sauliaus dukrą Justiną Mykolaitytę, kuri šiuo projektu rūpinasi. Taip pat kalbėta ir apie jos pačios santykį su tėčio dainomis. Kiti laidos svečiai – S. Mykolaičio bičiulis kompozitorius Marius Salynas ir vienas plokštelės idėjos autorių Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Tomas Ivanauskas.Ved. Domantas Razauskas

Balandžio 30 pasaulyje „Unesco“ paskelbta tarptautine džiazo diena. Ta proga „Pakartot“ kelios ryškios šio žanro naujienos. Tačiau svarbiausia yra įvairovė ir platus žvilgsnis, todėl Domantas Razauskas pristato ir roko, popmuzikos, eksperimentinės ir elektroninės, o taip pat šiuolaikinės akademinės muzikos Lietuvoje gimusius naujausius kūrinius. Nuo Dimos Golovanovo iki „Elnio rago miško“, nuo Daivos Starinskaitės iki „Shishi“, nuo „FC Baseball“ iki Luko Pilkausko.Ved. Domantas Razauskas

Kas yra geras gitaristas? Svarbiau technika, ar savitas braižas, pajautimas? Koks kelias nuo grupės „Metallica“ iki džiazo harmonijos? Koks džiazas skamba Škotijoje ir kodėl Lietuvos scenoje avangardas yra mada? Kodėl Lietuvoje tiek nedaug džiazo gitaristų, užtat apstu pianistų, saksofonininkų? Ar muzikantams taip sunku sugalvoti įdomesnius albumų pavadinimus? Į šiuos ir kitus Domanto Razausko klausimus atsako ilgą laiką Škotijoje gyvenęs gitaristas Mindaugas Stumbras, tik ką išleidęs savo antrąjį autorinį albumą „Inspirations“.Ved. Domantas Razauskas

Šią savaitę muzikos pasaulį apskriejo liūdna žinia. Savo žemiškąją kelionę baigė nuostabus kūrėjas, atlikėjas, dainų ir konceptualių albumų autorius, idėjų generatorius, pagaliau tėvas, sūnus, vyras Saulius Labanauskas, arba Saulius Spindi. Jam buvo 40. Saulius ne kartą buvo „Pakartot“ svečias, LRT radijo studijoje prieš keletą metų pasakojęs apie kūrybinį kelią, karjeros pradžią Pabradės miestelyje, savo grupes „Saprophytes“ ir „Fashion games“, Sauliaus Spindi kūrybinio vardo gimimą, pagaliau unikalų projektą „Vai tu girala“, kuriame Saulius naujam gyvenimui prikėlė legendinio dzūkų dainiaus Petro Zalansko įdainuotas dainas, jas savo studijoje aranžavo, suteikė unikalų kūną ir dvasią. „Pakartot“ – iškarpos iš Sauliaus Labanausko interviu, jo mintys, o taip jo amžinos dainos.Ved. Domantas Razauskas

Visai neseniai Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą laimėjo renginių organizavimo bendrovė „Aštuntas elementas“, o jos vienas vadovų – Martynas Butkevičius yra muzikos pasaulyje gerai žinomas koncertų organizatorius, agentūros „8 Days a Week“ siela, ne vienerius metus į Lietuvą ne tik vežęs įvairiausių žanrų užsienio alternatyvios muzikos pažibas, bet ir dirbęs su vietiniais atlikėjais. Dabar Martynas daugiausia laiko praleidžia buvusio Lukiškių kalėjimo teritorijoje, kurios kultūriniu įveiklinimu rūpinasi. Ten ir įvyko pokalbis apie tai, kas vyks šiose gigantiškose patalpose pačioje Vilniaus širdyje.Ved. Domantas Razauskas

„Pulsacija“ – taip vadinasi debiutinis kolektyvo „Raguvos“ albumas. Debiutinis, nors „Raguvos“ egzistuoja jau 7 metus. Prie šios grupės gimimo ištakų stovi Ingula Rinkevičienė, iš tiesų priimanti gimdymus. Ingula kadaise Kanarų salose susižavėjo keltų arfos muzika ir šis instrumentas tapo „Raguvų“ muzikiniu centru. Šalia – elektronika, violončelė ir trombonas. Šalia – moterų poečių tekstai. Ingulos muziką nelengva pavadinti, ar įvardinti, galima būtų klijuoti eksperimentinės post-industrinės ar šamaniškos elektroninės muzikos etiketes, sakyti „psichodelinis gentinis folkloras“ ar panašiai, bet visa tai nebent orientaciniai ženklai nuotykių pilnoje „Raguvų“ muzikinėje kelionėje.Ved. Domantas Razauskas

Muzikinis teatras, teatro kompozitoriai, teatro ir muzikos ryšiai yra puikiai visuotinai žinomi, bet dainuojančio aktoriaus fenomenas yra savitas. Taip, pasitaiko, kad koks Holivudo garsenybė suburia savo grupę, pasirodo kokiame šou, bet kad kone kas antras aktorius rašytų, atliktų autorines dainas, leistų tų dainų dainų įrašus, dalyvautų festivaliuose, organizuotų koncertinius turus? Sutikite, tai išties unikalu. Tad šiandien, Tarptautinės teatro dienos proga, kviečiu pasiklausyti įvairiausių kartų ir žanrų dainuojančių aktorių: Vido Petkevičiaus, Vlado Bagdono, Aistės Lasytės, „Solo Ansamblio“, „Keistuolių teatro“, Sauliaus Bareikio ir kitų.Ved. Domantas Razauskas

„Cinamono“ – vyro ir žmonos Vyčio Nivinsko ir Lauros Budreckytės vadovaujamas kolektyvas, prie kurio norisi prirašyti raktažodį „džiazas“, tačiau tai nebūtų visai tikslu. „Cinamono“ – vienintelė grupė Lietuvoje, kur švelnumas, lyrika, žinomų poetų eilės susitinka su laukinėmis improvizacijomis. Ir tuo pačiu metu visa tai neišeina už dainos formato rėmų. Kolektyvas pristato savo naujausią albumą „Music is the ocean“, kuris įrašytas „Grammy“ nominantų Viliaus ir Aleksandros Kerų, kuriame be „Cinamono“ muzikantų sutiksime pianistą Richardą Banį ir net Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą aktorių Dainių Gavenonį. Apie naują kūdikį, apie muzikantų šeimą karantino metu – šeštadienio „Pakartot“ pasakoja L.Budreckytė ir V.Nivinskas.Ved. Domantas Razauskas

„1Mikrofonas“ – taip vadinasi naujas įrašų projektas, finansuotas Lietuvos kultūros tarybos. Jo idėjos autorius – garso inžinierius Normantas Ulevičius. Projektu siekiama atkurti šimtmečio senumo garso įrašų metodiką ir šiuolaikinius atlikėjus įrašyti taip, kaip tai būdavo daroma prieškariu – vienu vieninteliu juostiniu mikrofonu, nieko netaisant, nekoreguojant ir neretušuojant. Apie šį tęstinį projektą, o taip pat apie įrašų prodiuserio duoną „Pakartot“ pasakoja N.Ulevičius. Laidoje taip pat skamba ištraukos iš jau padarytų šio projekto įrašų.Ved. Domantas Razauskas

Karantino metu sustojus koncertams muzikos leidyba nesustoja. Kiekvieną mėnesį pasirodo labai daug ir įvairių albumų, kurie ne visada lengvai pasiekia radijo klausytojus. Todėl „Pakartot“ – viskas patogiai ir vienoje vietoje, kartu su Domanto Razausko pristatymais, komentarais, kritika. Šį kartą apie naujus Jono Krivicko, Roberto Semeniuko, „Tilidūdos“, „Fume“, „Raguvų“, „Arbatos“, „MTjunker“, „Pi Not Earth“, „Cinamono“ albumus, kūrinius.Ved. Domantas Razauskas

„Pakartot“ – radijo premjera. Pirmą kartą radijo eteryje skambės tarp Belgijos ir Lietuvos gimęs, įrašytas unikalus albumas „Salos“. Post folkloro, world ir alternatyvios muzikos grupė „Merope“ pristato jau ketvirtąjį savo studijinį darbą, įrašytą kartu su ilgamečiu kūrybiniu palydovu Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“. Ta proga Domantas Razauskas kalbina Belgijoje karantino dienas leidžiančią grupės „Merope“ dainininkę, kanklininkę Indrę Jurgelivičiūtę ir choro „Jauna muzika“ vadovą, dirigentą, kompozitorių Vaclovą Augustiną.Ved. Domantas Razauskas

Tik ką pasirodė naujas lietuviškos nekomercinės muzikos rinkinys, savotiška vizitinė kortelė vardu „Tilto namų radijo festivalis“. Tai internetinis albumas, sudarytas iš gyvų grupių pasirodymų, įrašytų tuščioje Kirtimų kultūros centro salėje. Rinkinyje – „Garbanotas“, „Solo Ansamblis“, „Kamanių Šilelis“, „Vilniaus Energija“, „Kabloonak“, „Monikaze“ ir „Egomašina“. Šį unikalų projektą, karantino metu palaikantį Lietuvos muzikinę gyvastį parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė, o inicijavo – muzikinio susivienijimo „Tilto namai“ vadovė Gabrielė Tamutytė. Ji – „Pakartot“ svečias.Ved. Domantas Razauskas

Dariaus Užkuraičio balsą esame įpratę girdėti per radiją, televizijoje komentuojant „Eurovizijos“ dainų konkursą, vedant įvairius muzikos festivalius. Bet ar žinome, kaip Darius atsirado radijuje ir kad per plauką netapo pianistu? Pasaulinės radijo dienos proga Domantas Razauskas klausinėja Dariaus apie jo gyvenimo ir radijo kelią, apie jo mėgstamą muziką, įrašų kolekcijas ir Dariaus kadaise įkurtą radijo stotį LRT Opus.Ved. Domantas Razauskas

Jeigu esate „Pakartot“ nuolatinis klausytojas, turbūt žinote, kad šalia teminių laidų, pokalbių su čia kuriančiais muzikais, kartas nuo karto aš, Domantas Razauskas, esu priverstas, apžvelgti ir tiesiog naujus nuo Lietuvos muzikinio medžio nukritusius prinokusius vaisius. Priverstas, nes noriu jums pristatyti kuo platesnį čia sukuriamos geros muzikos lauką, o darydamas vien temines laidas to padaryti nespėju, kažkas vis lieka už borto. Ši laida – būtent tokia: 10 skirtingų žanrų muzikos atlikėjų naujų kūrinių su trumpais pristatymais ir komentarais. Kūrinių, kurie pasirodo karantino metu, nors daugybė atlikėjų specialiai neviešina savo naujienų, laukdami, kol atsivers koncertinės salės.Ved. Domantas Razauskas

Senas albumas pasirodė nauju pavidalu. Tik ką pasaulį išvydo vinilo plokštelė „Blūdas“. Šio 1995 metų albumo autoriai – istorinė bliuzroko grupė „Kontrabanda“ iš uostamiesčio. Daugiau nei 30 metų gyvuojanti, numirštanti ir vėl prisikelianti grupė yra neatskiriama Lietuvos roko istorijos dalis. O istoriją verta žinoti. Domantas Razauskas pirmą kartą kalbina „Kontrabandos“ vokalistą, bosininką, tekstų autorių Gintarą Grajauską, kuris dažniau interviu duoda kaip įvairiausiomis premijomis įvertintas poetas, rašytojas, dramaturgas. Jūsų dėmesiui pokalbis apie „Kontrabandos“ ištakas ir įtakas, apie šių ir praėjusių dienų muzikinį vyksmą, apie dainų tekstus, apie gerus muzikantus.Ved. Domantas Razauskas

Laidoje vieši Londone gyvenantis ir kuriantis dailininkas, animatorius, karikatūristas, o taip pat ir muzikantas, dainų autorius Martynas Juchnevčius, pastaraisiais metais savo muzikinius darbus pasirašinėjantis Marts vardu. Martynas – kadaise gyvavusios Šiaulių alternatyvaus roko grupės „Lygiailyja“ lyderis. Šiuo metu Martynas naujiems gyvenimams prikelia savo tėvo, žinomo grafiko ir poeto Eduardo Juchnevičiaus tekstus, kartu vysto elektroninės muzikos projektą „Animatik“. Marts dainos vaizdo klipas varžosi LRT konkurse KLIPVID.Ved. Domantas Razauskas

Prieš kelias dienas muzikos pasiklausymo platformose pasirodė labai įdomus albumas „Sutrinko trinko“, kuriame dalyvauja iš pirmo žvilgsnio nesuderinami kolektyvai. Merginų choras „Liepaitės“ dainuoja sutartines pritariant mušamųjų studijai „Afrikos būgnai“. Kas bendra tarp Afrikos ir „Liepaičių“, lietuviškų sutartinių ir afrikietiškos poliritmijos? Kokia šio albumo idėja ir gimimo aplinkybės? Pagaliau kaip keisčiausiais 2020 metais sekėsi dirbti „Liepaitėms“ ir ar daug Lietuvoje žmonių, kurie nori išmokti groti afrikietiškais būgnais? Domantas Razauskas šiuos klausimus užduoda merginų choro vadovei Jolitai Vaitkevičienei ir studijos „Afrikos būgnai“ įkūrėjui perkusininkui Gediminui Mačiulskiui.Ved. Domantas Razauskas

Investicijų milžinė kompanija „Goldman Sachs“ visai neseniai paskelbė 67 puslapių tyrimą, kaip 2020-ieji metai, pandemijos ir karantinų metai paveiks globalią muzikos industriją. Ar ji susitrauks ir nustos augus? Ar pasikeis mūsų muzikos vartojimo įpročiai ir vis tingiau kilsime nuo sofos į koncertą? Kiek išaugo muzikos pasiklausymo platformų srautai? Ir, pagaliau, kiek iš muzikos platformų lieka paties atlikėjams ir autoriams? Atsakymai, lydimi geros lietuviškos muzikos, laidoje „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas

Pirmąją metų laidą, dar garuojant 2020-iesiems, aš, Domantas Razauskas, norėčiau peržiūrėti, kas gi geriausio, ryškiausio pasirodė per praėjusius metus, paminėti įrašus albumus, kurie pateko į „Pakartot“ radarą, kurie verti vadintis metų leidiniais. Nuo džiazo iki akademinės muzikos, nuo eksperimentinių albumų iki elektronikos, švelnybių iki sunkesnės muzikos garsų.Ved. Domantas Razauskas

Džordžai maiklai, marajos keri, krisai ry, frenkai sinatros, maiklai buble – šitie ir panašūs ponai kasmet įlenda į mūsų Kalėdas. Lenda pro visas ertmes, braunasi į namus, į orkaites, į mišraines, lipa ant tortų! Bet ar visada pamename, kad čia pat už kampo laukia gausybė lietuviškų kalėdinių, naujametinių dainų? Tik kai kurios primirštos, kai kurios neatrastos... Šio savaitgalio kalėdinėje „Pakartot“ – mano, Domanto Razausko jums „pataisytas“ lietuviškas kalėdinis grojaraštis su Nojumi, „Bovy“, Sauliumi Mykolaičiu, „Gile“, Sauliumi Bareikiu, Kanados lietuvių choru, Gediminu Storpirščiu, „Poliarizuotais stiklais“, Virgiu Stakėnu ir „Kardiofonu“!Ved. Domantas Razauskas

Kartą per metus, „Pakartot“ laidose aš, Domantas Razauskas, susėdu pokalbiui su savo bičiuliais, humanitarais, intelektualais LRT Klasikos laidų kūrėju Donatu Pusliu iš Vilniaus politikos analizės instituto ir rašytoju, teisės profesoriumi Justinu Žilinsku. Mes kalbamės ne vien apie muziką, bet apie meną ir politiką, kultūrą ir socialinius reiškinius. Šįkart mus per nuotolį pakalbėti susodino ne pati linksmiausia proga. Gruodžio 11 šį pasaulį paliko literatūrologė, teatrologė, meno ir kultūros žmogus, daugybės šviesių sielų įkvėpėja, tolerancijos ir inteligencijos pavyzdys, „Pakartot“ laidos bičiulė Irena Veisaitė. Taip jau nutiko, kad visi trys ją pažinojome, taip jau nutiko, kad ji keitė ir veikė mūsų gyvenimus. Ta proga, skirdami jai laidą, kalbamės apie kultūrą ir meną kaip jungiamuosius mūsų visuomenės audinius. O taip pat apie tai, kaip menas, muzika gali padėti išgyventi šį nelengvą laikotarpį.Ved. Domantas Razauskas

2021 metais Maestro Vytautui Kernagiui sueitų 70. Ta proga jau dabar, prieš Kalėdas pasirodo nauja dviguba plokštelė – „Teisingos dainos. 70“. Tai įvairių laikotarpių Kernagio dainų rinkinys, į kurį pateko ir niekada neviešinta neseniai atrasta Kernagio daina, atlikta „Ąžuoliuko“ choro ir vinilo plokštelėse nepublikuoti koncertiniai, retesni archyviniai ir populiarūs kūriniai. Plokštelę parengė, sudarė Maestro sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis. „Pakartot“ jis užsimena, kad „Vytauto Kernagio fondas“ kitus metus simboliškai skelbia Kernagio metais ir žada daugiau specialių jubiliejinių leidinių, renginių ir ypatingą dokumentinį filmą.Ved. Domantas Razauskas

Legendiniam dainiui, tautosakos pateikėjui, garsiam dzūkui Petrui Zalanskui šiemet sueitų 120. Ta proga žinomi Lietuvos jauni atlikėjai Sauliaus Labanausko buvo suburti projektui „Giralė“ ir moderniai atliko, įrašė P.Zalansko kadaise dainuotas liaudies dainas. „Pakartot“ – šio leidinio kūrinių premjeros. Laidoje kalbinami albumo idėjos autorius, sumanytojas, jau ne pirmą kartą prie Petro Zalansko palikimo prisiliečiantis kūrėjas, kompozitorius Saulius Labanauskas, arba Saulius Spindi, o taip pat du iš daugybės projekto dalyvių – dainų autorė, atlikėja Ieva Narkutė ir dainų autorius, atlikėjas Gytis Ambrazevičius.Ved. Domantas Razauskas

Šiomis dienomis pasirodo nauja knyga – „Bardai: žodžiai ir natos“. Knygoje galima rasti Alinos Orlovos, Sauliaus Bareikio, Gedimino Storpirščio, Kosto Smorigino, Andriaus Kaniavos, Giedriaus Arbačiausko, Domanto Razausko tekstus, natas, akordus, poetų, muzikologų komentarus. „Pakartot“ knygos sudarytojas dainius, aktorius, pedagogas Gediminas Storpirštis pasakoja, kodėl tokios knygos šiandien yra aktualios, patrauklios, kaip jos gimsta ir kokia dainuojamosios poezijos žanro ateitis.Ved. Domantas Razauskas

„Pakartot“ vieši vienas ryškiausių jaunųjų Lietuvos pianistų, daugybės konkursų laureatas Robertas Lozinskis, gyvenantis Berlyne, bet šiuo metu Domanto Razausko pagautas ir pakalbintas Londone. Robertas pasakoja apie naują tarptautinio kolektyvo „Trio Agora“ albumą „Connecting Identities“, kuris tyrinėja lietuvišką tapatybę. „Trio Agora“ – tai klarnetininkas Žilvinas Brazauskas, lietuviškų šaknų amerikietė violončelininkė Natania Hoffman ir R. Lozinskis. O naujame albume – šešių skirtingų kompozitorių kūriniai. Penki šių kompozitorių – šiuolaikinės Lietuvos muzikos pažibos.Ved. Domantas Razauskas

„Pakartot“ ne šiaip Lietuvoje gimusios muzikos naujienos, bet daugybė maloniai keistų kūrinių, negirdėtų naujų vardų, daugybė radijo eteryje debiutuojančių dainų. „Folk trio“, „Juodi krantai“, Gediminas Karkauskas, Karo, „Shaltinis“, „Intuicija“ - kai kuriuos šiuos vardus, matyt, ateityje dar linksniuosime ne kartą. O dabar yra puiki proga stebėti, klausytis ir vertinti jų debiutinius kūrinius.Ved. Domantas Razauskas

Domantas Razauskas kalbina muzikantą, dainų kūrėją, o kartu ir viešųjų ryšių specialistą, politikos komentatorių Mykolą Katkų. Atsispyrę nuo Mykolo aktyviai stebimų JAV rinkimų, taip pat aptarę muzikos, koncertų industrijos ateitį, muzikantai šnekasi apie naujausią kūdikį – albumą „Liepsnos3“, kuris netrukus pasirodys dvigubos vinilo plokštelės pavidalu. Šio albumo autoriai – Mykolo grupė „Sinstation“, anksčiau žinota kaip „The Station“.Ved. Domantas Razauskas

Neseniai Lietuvoje atsidarė naujas klubas. Tik ne fizinė vieta mieste, o internetinis. Tai „Džiazo klubas“ – platforma, tyrinėjanti, pristatanti ir sisteminanti Lietuvos džiazą, viešinanti interviu su įvairiausiais šios muzikos atlikėjais. Šios platformos įkūrėja yra muzikos žurnalistė Rūta Šetikaitė, kuri „Pakartot“ dalinasi mintimis ne tik apie šią naują idėją, bet ir apie Lietuvos džiazo situaciją, ateitį apskritai.Ved. Domantas Razauskas

„Welcome to Lithuania“ – tai konceptualus dueto „Vilniaus Energija“ albumas. Dueto, kurį sudaro reperis, poetas Žygimantas Kudirka „Mesijus“ ir būgnininkas, elektroninės muzikos prodiuseris Adas Gecevičius. Albume žaidžiama lietuviškais stereotipais, kompleksais – čia ir pasididžiavimas tapus Šiaurės Europa, ir juodas BMW ir iš Lietuvos pagėbę pabėgėliai, bažnyčios dogmos ir net Astravo atominė elektrinė. Žodžiu – temos, verdančios pačioje šalyje. Prieš pasirodydamas platformose albumas taipogi išėjo netradicinėse laikmenose – nedideliuose USB rakteliuose, kurie taip pat yra ir šviečiantys lazeriai!Ved. Domantas Razauskas

Aš, Domantas Razauskas prisimenu Kęstutį Antanėlį. Subjektyviai, asmeniškai. Prisimenu roko operą „Meilę ir mirtį Veronoje“, prisimenu jo dainas – visa tai lydėjo mane nuo vaikystės, vedė per paauglystę, darė įtaką. Per mano patirtį, per ją, per mano įžvalgas galite geriau suprasti, kokią vietą Lietuvos kultūroje užima šis įstabus kompozitorius. Per ją aš noriu prisijungti prie jūsų patirties, per savo prisiminimus prisijungti prie jūsų prisiminimų. Mat žmogus gyvas, kol tariame jo vardą. Ir, kas ypač svarbu kompozitoriaus atveju, kol klausome, niūniuojame jo amžinas melodijas.Ved. Domantas Razauskas

Iširus duetui „Lilas ir Innomine“ reperis Konstantinas Lilas Vilniaus senamiestyje atidarė naują lietuviškų įrašų parduotuvėlę ir kavinę, vardu „Archyvai“. Šį rudenį ten prasidėjo ir būsimų, dar neišleistų albumų perklausos. Viena tokių perklausų – pirmasis „FC Baseball“ darbas „Luna“. Už šio paslaptingo sceninio vardo slepiasi Tautvydas Gaudiešius, anksčiau žinotas kaip „Junior A“. Jis pastūmė į šalį sintezatorius, paėmė į rankas gitarą ir pristatė albumą, kuriame dainuoja tik lietuvių kalba.Ved. Domantas Razauskas

„Pakartot“ vieši Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza ir pasakoja apie šios organizacijos veiklą. Kas yra Lietuvos kultūros taryba, kodėl ji buvo įsteigta, kaip ginasi nuo šūksnių „jūs duodate pinigus ne tiems!“, kaip viruso pandemija pakeitė šios organizacijos veiklą, kas gali būti tarybos nariu ir ekspertu? M. Bundza ne tik atsako į šiuos klausimus, bet ir duoda praktinių patarimų, kaip savarankiškai parašyti paraišką ir gauti finansavimą, stipendiją savo projektui, idėjai.Ved. Domantas Razauskas

Adas Gecevičius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistras, alternatyvaus džiazo grupės „Sheep Got Waxed“ būgnininkas ir netradicinio repo kolektyvo „Vilniaus energija“ prodiuseris. Adas – vienas įdomiausių Lietuvos būgnininkų ir ritmikos teoretikų, apkeliavęs didelę dalį pasaulio, koncertavęs net Pietų Korėjoje ir Taivane, taip pat muzikos spektakliams ir LRT projektams kūrėjas.Šiemet muzikantas pristatė labai netradicinį elektroninių ritmų albumą, eksperimentą „Mikroritmika“, kuriuo siekia įrodyti paklaidos ir netikslumo muzikoje svarbą. „Pakartot“ Adas pasakoja apie būgnininko kelią, apie vaikystę Druskininkuose, laiką Muzikos akademijoje ir mus lydinčius muzikinius stereotipus.Ved. Domantas Razauskas

Švedijoje šiuo metu praktiką atliekantis jaunas mokslininkas Rokas Jasiūnas po darbų čiumpa bosinę gitarą ir ima linguoti (šiuo žodžiu Rokas verčia muzikantų žargone gyvą terminą „grūvinti“). Kartu su dainininke, tekstų autore Dominyka Kriščiūnaite ir jos kambariokais. Galiausiai visa tai virto grupe „Homechestra“, kuri tyliai ramiai vasarą išleido savo debiutinį albumą „Dialogues that never happened“ („Dialogai, kurių niekada nebuvo“). „Pakartot“ dialogai pagaliau įvyksta ir kolektyvo lyderiai pasakoja apie savo kūrybinę virtuvę. Ved. Domantas Razauskas

Greta Gustaitė ir Martyna Domarkaitė yra jaunos merginos, kurios pasirinko muzikos mokytojų kelią. Kodėl? Kokia yra dabartinė muzikos pamoka mokykloje, ar tokių užtenka? Ar suprantame muzikos pamoką kaip svarbią? Ar lengva dirbti vyresniame kolektyve, pagaliau, ar neatbaido jaunų žmonių siūlomas atlyginimas? Jaunos mokytojos atsako į šiuos klausimus, taip pat pasakoja, kaip galima sudominti muzika vaikus, kokią šiuolaikinę muziką klausosi ir kaip koreguotų muzikos mokymo programą, jei turėtų tokią galią. Ved. Domantas Razauskas

Keistoji 2020-ųjų vasara baigėsi ir metas užmestį akį ir ausį į tai, kas gi naujo Lietuvos muzikos padangėje pasirodė paskutinėmis jos savaitėmis. O naujienų esama – nuo Ievos Narkutės kūrinio, skirto „Baltijos keliui“ ir baltarusių laisvei iki jaunos debiutuojančios grupės „Akli“, nuo maestro Donato Katkaus diriguojamo Šv. Kristoforo orkestro iki jo sūnaus Mykolo Katkaus grupės „Sinstation“ naujo albumo. Ved. Domantas Razauskas.

Laidoje vieši grupės „Skylė“ branduolys – Roko Radzevičiaus ir Aistės Smilgevičiūtės šeima. Šį kartą duetas pristato naują, konceptualų, ilgai brandintą ir įrašinėtą dvigubą albumą „Gervaza dūzgės“. Visas albumas – Platelių ežero mitai, legendos, o taip pat ir tikros istorijos, tapusios muzikine, roko muzikos drama. Dar daugiau, visos dainos sudainuotos žemaitiškai, o albumo viduje – specialūs eiliuoti vertimai į lietuvių kalbą. Apie šią idėją, apie naują kūdikį, apie „ubagų orkestrą“, apie Platelius, animacinį vaizdo klipą ir būsimą vienintelį pristatymo koncertą pasakoja patys „Skylėnai“. Ved. Domantas Razauskas.

Apie modulinius sintezatorius, apie jų litavimą ir kiekvieno laidelio pažinimą, apie vaikystę muzikos mokyklose, apie Joe Dassino ir Vytauto Kernagio plokšteles, apie iškeliavusius draugus, apie naujausią albumą „Utopija“, kurio taip ir nepavyko dorai pristatyti per karantiną ir kuris baigiasi Algimanto Čekuolio kalba. Apie tai, ir dar apie daug ką pasakoja Marius Narbutis ir Andrius Kauklys. Kartu jie – elektroninės muzikos duetas „Happyendless“, grojantis jau daugiau nei 20 metų. Ved. Domantas Razauskas

Nortas, Bauba, „Kieno miške kankorėžiai“, „Back to Basics“ Gintaras Šulinskas & Vladislavas Klimovič, „Strings Of Earth Orchestra“, Ingaja, Gabrielle Marr... Ar šie vardai jums nauji? Džiugu! Nes vienas „Pakartot“ tikslų ir yra pristatyti naujus vardus, debiutuojančius kūrėjus, mažiau žinomus, pro radijo eterį prasprūstančius muzikantus. Šalia jų dar lauks ir jau žinomų „Happyendless“ bei Giedriaus Nako nauji kūriniai. Visa tai su Domanto Razausko komentarais, pristatymais, kartais švelnia kritika, kurios taip retai bepasitaiko viešojoje erdvėje. Ved. Domantas Razauskas.

Pakartot. Kai tik tema socialinė, ar net šiek tiek politinė, studijoje susitinka trys humanitarai: Vilniaus politikos instituto medijų programos vadovas, LRT Klasikos laidų kūrėjas Donatas Puslys, teisės profesorius, rašytojas, muzikantas Justinas Žilinskas ir „Pakartot“ vedėjas, autorius, muzikos apžvalgininkas, muzikantas Domantas Razauskas. Šįkart trijulė diskutuoja tema, ar menas turėtų būti atskirtas nuo menininko, ar menininkas už savo poelgius turėtų savo kūriniais sumokėti? Richardo Wagnerio draudimas Izraelyje, grupės „Noir Desir“ draudimas Prancūzijoje, Rogerio Waterso pasisakymai, noras išvalyti viešąją erdvę nuo nusidėjusiųjų meno – vieni laidos akcentų. . Ved. Domantas Razauskas.

Pasaulio Ekonomikos Forumas savo tinklalapyje visai neseniai paskelbė straipsnį, kuriame remiantis skaičiais ir naujausiais statistiniais duomenimis analizuojama, kokie yra tikrieji COVID-19 pandemijos sukelti nuostoliai muzikos industrijai. Taip pat prognozuojama, kas laukia industrijos ateityje, mat didžiausios muzikos rinkos dalyvės – JAV, Didžioji Britanija, Kinija – neskuba grąžinti didžiųjų koncertų, o ir patys žmonės, pasak apklausų, ten nesiveržtų. Kaip visa tai keičia mūsų muzikos vartojimą, pasiklausymo platformų rinką? Ved. Domantas Razauskas.

Kamilė Gudmonaitė ir Mantas Zemleckas, arba tiesiog „Kamanių šilelis“ groja jau 9 metus. Tai viena priežasčių, kodėl naujausias jų devynių dainų albumas vadinasi „9“. Ta proga, LRT radijo studijoje Mantas ir Kamilė pasakoja apie savo karantino metu kaime padarytus įrašus, apie priėjimą prie muzikos, apie pasikeitusį skambesį. O užvis svarbiausia, pirmą kartą radijo eteryje skamba dainos iš dar tik netrukus pasirodysiančio naujausio albumo. Ved. Domantas Razauskas

Kas yra koncertas žiūrint iš dabartinės perspektyvos? Ar tai tik turinys ir atlikėjo kūnas? Tada tai galima perkelti į internetinį tinklą, daryti koncertus automobiliams. Bet gal tai ir bendruomeniniai ryšiai, ritualas, kurį reikia išgyventi kartu, intymus psichologinis ryšys, užsimezgantis tam tikroje erdvėje? Kaip simuliuoti tokius niuansus? Ką apie koncertus mums pasakė karantinas ir kodėl kai kuriems nesinori grįžti į sceną? Domantas Razauskas kalbina gamtininką, muzikantą, „Golden Parazyth“ narį Giedrių Širką, koncertų organizatorius, muzikantus Kazimierą Likšą ir Algirdą Barniškį-Blėką, o taip pat aktorių, dainininką Andrių Kaniavą. Ved. Domantas Razauskas

Girmantė Vaitkutė – vokalistė, pedagogė, aktyviai besireiškianti pop, džiazo, gospel muzikos žanruose. Šiemet ji, kartu su Andrejumi Polevikovu, Denisu Murašovu ir Andriumi Kairiu pristato savo naują albumą „Upės“, kuriame susilieja džiazo ir liaudies muzikos kontekstai. „Pakartot“ kalbamės ne tik apie tai, bet ir apie absoliučios klausos dovaną (o gal prakeiksmą?), pritariančiojo vokalo duoną, televizijos projektus, animacinių filmukų garsinimą ir karantino iššūkius. Ved. Domantas Razauskas

Jau prieš porą savaičių laidoje „Pakartot“ sakiau, kad karantino metu muzikinių naujienų tiek daug, jog jos netelpa į vieną laidą. Tad šį šeštadienį aš, Domantas Razauskas, siūlau jums dar vieną porciją naujų Lietuvoje gimusių ir ne visada pastebimų įdomių kūrinių. Galbūt tokie vardai kaip „El Chico Fuendre“, „Candee Train“, Monika Liu, „Šventinis Bankuchenas“, Ieva Narkutė, „Crimson“, „Abudu“, Oskaras Riauba, „Trimbao“, „Aurum Miles“ ir „Juzt“ sudomins ir jūsų smalsias ausis. Galbūt atrasite sau kažką naujo ir įdomaus, negirdėto.Ved. Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas pristato Mindaugą Briedį – humanitarinių mokslų daktarą, filosofijos profesorių, greta darbo Vilniaus ir JAV universitetuose, greta akademinių tekstų jau kelis dešimtmečius rašantį, atliekantį autorines dainas. Kai kas jo muziką vadina dainuojamąja poezija, kai kas folk-roku, bard-roku, alternatyvia akustine muzika. Tik ką pasaulį išvydo šviežias naujas Mindaugo Briedžio albumas „Pirmas buvo paskutinis“. Albumas ilgas, jame be Mindaugo groja daugybė įvairių muzikantų, dainuoja tokios Lietuvos scenos pažibos kaip Neda Malūnavičiūtė.Ved. Domantas Razauskas.

Karantino metu nevykstant koncertams atlikėjai daugiau laiko praleidžia įrašinėdami? Taip bent jau kalba į vieną laidą netelpančių muzikinių naujienų gausa Lietuvos muzikos duomenų bazėje Pakartot.lt. Laidoje apžvelgiami naujų vardų („Pilkoji zona“, „Graži ir ta galinga“, Anna Polukord) ir patyrusių vilkų (Girmantė Vaitkutė, Saulius Petreikis, Vilius Ančeris, „Ministry of Echology“ „Girių dvasios“) nauji kūriniai, albumai. Beje, nekomercinė atlikėjų asociacijos AGATA įkurta platforma Pakartot.lt nuo šiol mokama – beveik trys eurai metams. Tai socialinis gestas, mat visi surinkti pinigai bus paskirstyti platformoje klausomiems atlikėjams. Daugumos jų pragyvenimo šaltinis – koncertai. Ved. Domantas Razauskas.

Visą muzikos pasaulį apskriejo liūdna ir netikėta žinia apie romansų atlikėjos, šio žanro puoselėtojos, pedagogės Liubos Nazarenko mirtį. Šį šiltą ir jautrų žmogų „Pakartot“ prisimena jos scenos kolegos – aktorius, bardas Gediminas Storpirštis, aktorius, skaitovas Andrius Bialobžeskis, Liubos ilgamečiai bičiuliai – kunigas, brolis pranciškonas Arūnas Peškaitis, kultūrininkas Juozas Žitkauskas, o taip pat Liubos mokinys mažame Marijampolio miestelyje Vilniaus rajone – poetas, dramaturgas Mindaugas Nastaravičius. Laidoje skamba Liubos Nazarenko atliekami romansai.Ved. Domantas Razauskas.

Šeštadienio „Pakartot“ pašnekovas – LRT Klasikos vadovas, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas, melomanas Julijus Grickevičius, kuris būdamas jaunas, rado kelią link klasikinės akademinės muzikos, link operos. Ar jaunas šiuolaikinis žmogus klausantis tokios muzikos – balta varna? Kaip sudominti klasikine muzika? Nuo ko pradėti? Kodėl? Kokia šios muzikos vieta mūsų šiuolaikinėje kultūroje? Ar į naudą įvairūs televiziniai projektai? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus melomaniškoje „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas.

Jaunas kompozitorius, pirmosios M.K.Čiurlionio stipendijos laureatas Mantvydas Leonas Pranulis karantino metu išleidžia savo debiutinį albumą „Liar who fell in love with the truth“ („Melagis pamilęs tiesą“). Kiekvienas kūrinys albume – skirtingas žanras. Čia ir džiazas, ir elektronika, ir akademinės muzikos citatos, čia kelios dešimtys skirtingų Mantvydui talkinančių muzikantų, kūrėjų. M.L.Pranulis anksčiau buvo žinomas kaip kosminio džiazo grupės „Brave Noises“ lyderis, tačiau dabar kompozicijos studijose save pagaliau atradęs jaunuolis gerokai praplečia savo stilistiką – šiais metais viešumoje turėtų pasirodyti jo sukurta moderni opera!Ved. Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas pristato naujausius karantino metu pasirodžiusius lietuviškus albumus ir dainas. Tarp jų Roko Poviliaus, Tamsaulės, Liucės, Eglės Ancevičiūtės, „Subtilus-Z“, „El Chico Fuendre“, Martyno Juchnevičiaus-Marts, Mantvydo Leono Pranulio, „Abrokenleg“, HEAVS, „John‘s Shower Band“ ir Virgio Stakėno ir kitų kūryba.Ved. Domantas Razauskas.

Balandžio 14-osios naktį LRT KLASIKA transliuos Maxo Richterio 8 val. trukmės kūrinį „Sleep“. Taip, solidarizuojantis su Jungtinės Karalystės visuomeniniu transliuotoju BBC, simboliškai prieš šventas Velykas palaikomi karantiną išgyvenantys žmonės. Ta proga, laidoje „Pakartot“ aš, Domantas Razauskas, apie miegą ir muziką kalbuosi su psichologu, mokslų daktaru, Vilniaus universiteto lektoriumi sapnų ir miego ekspertu Tadu Stumbriu. Ar muzika išties gali pagerinti miegą, o gal pakenkti? Ar gali sapnuose gimti muzikos kūrinys? Kas yra sąmoningi sapnai ir kaip mokytis muzikos miegant?Ved. Domantas Razauskas.

Po 6 metų studijinės tylos pagaliau dienos šviesą išvysta naujas „Baltojo kiro“ albumas „Tekančiom upėm“. Ta proga kalbinu karantino namie įkalintą po „Baltojo kiro“ vardu besislepiantį Tautvydą Paulių Augustiną. Koks šis albumas? Kodėl jo reikėjo laukti net 6 metus? Kodėl už dainos prasmę, semantiką „Baltajam kirui“ svarbiau nuotaika, emocija? Kokios dainos nesuprato ir nepamilo Andrius Tapinas? Kiek albumo pristatymo turo koncertų teko atšaukti ir kokias galimybes muzikantui atveria priverstinis darbas namų studijoje? Atsakymai į visus šiuos klausimus šeštadieninėje „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas.

Kovo 27 dieną visose muzikos klausymosi platformose pasirodė pirmasis solinis kompozitorės, dainų autorės ir atlikėjos Eglės Sirvydytės albumas „Oh My Beloved“. Eglę anksčiau žinojome kaip elektroninių eksperimentų grupės MMPSUF dalyvę, alternatyvios muzikos kolektyvo „Kurak“ narę, taip pat ji kuria muziką spektakliams, bendradarbiauja su kino kūrėjais, dalyvauja tarptautiniuose tarpdisciplininiuose meno projektuose. Dabar ji, įkvėpta savo dvasinių patirčių, mokytojų keičia kūrybinį vardą į Purnamasi Yogamaya ir pradeda visiškai naują muzikinį etapą. Visos albumo, o taip pat naujojo vardo gimimo aplinkybės – iš pačios kūrėjos lūpų laidoje „Pakartot“. Ved. Razauskas Domantas.

Ką karantinas reiškia koncertų organizatoriams? Kokia situacija, nuostoliai skaičiuojami jau dabar ir kas atsitiks, jei karantinas užsitęs? Kaip keisis mūsų kultūros vartojimo įpročiai, kai pasklisime po miestą? Ar mieste dar bus kur nueiti? Savo nuoskaudomis, patirtimi ir prognozėmis dalijasi koncertus organizuojantys ir tiesiogiai nukentėję žmonės: menų fabriko „Loftas“ bendraįkūrėja, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos pirmininkė Živilė Diawara, Festivalio „Midsummer Vilnius“ įkūrėjas, vadovas, renginių prodiuseris Valdas Petreikis, muzikos vadybininkas, „G&G Sindikato” muzikantas Justas Čekuolis.Ved. Domantas Razauskas.

Apie šios įstaigos veiklą daugelis yra šį bei tą girdėję, bet ne visi žino, kiek daug Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC) per metus padaro vardan to, kad čionykščiai kompozitoriai, akademinės, world, džiazo ir eksperimentinės muzikos kūrėjai būtų žinomi visame pasaulyje. „Pakartot“ viešinti šio centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė pasakoja apie LMIC vykdomą muzikos leidybą, specialių rinkinių sudarymą, jų pristatymą tarptautinėse parodose, mugėse, informacijos eksportą, apie spausdintus pažintinius leidinius, archyvavimo, muzikos informacijos teikimo paslaugas, prieinamas kiekvienam besidominčiam kokybiška Lietuvoje gimstančia muzika. Laidos metu skamba muzika iš naujausių užsieniui skirtų LMIC rinkinių.Ved. Domantas Razauskas.

Praėjusį savaitgalį masiniai susibūrimo renginiai dar nekėlė tokios panikos ir Vilniuje, Knygų mugės fone įvyko didžiausia Rytų Europoje muzikos mugė – „Muzikos salė“. Ir aš, Domantas Razauskas, ten buvau, stovėjau, prekiavau, dainavau, vedžiau, o taip pat ir kalbinau. Savo kolegas, garsius Lietuvos muzikantus, taip pat paprastus praeivius, visuomenės veikėjus. Nuo Samo iš „Bix“ iki Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henke, nuo reperio Konstantino Lilo iki televizijos turinio kūrėjo Ryčio Zemkausko. Tad jei neturėjot progos apsilankyt mugėje, turite progą teleportuotis ten radijo bangomis, klausydami „Pakartot“. Ved. Domantas Razauskas.

Leiskite jus pakviesti susipažinti su viena išskirtine asmenybe – Jūrate Viktorija Rita Dineikaite. Tai Lietuvos roko legenda, 1966 metais įkūrusi dabar jau istorinę merginų rokenrolo grupę „Bitės“, kurią galiausiai „suvalgė“ sovietinis režimas, neleidęs jai gastroliuoti Vakaruose ir grupė nustojo gyvuoti 1979 metais. Tik ką pasirodė Jūratės atsiminimų knyga „Žaliasis tiltas, grupė „Bitės“ ir senatvė“. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko šios knygos pristatymas, kurį aš, Domantas Razauskas vedžiau ir įsirašiau. Iš jo ir gimė ši laida. Jos metu apie knygą pasakoja pagrindinė herojė Jūratė Dineikaitė, o taip pat knygos sudarytojas, leidėjas yra Artūras Franckevičius bei knygos redaktorė, legendinė Zina Nutautaitė – Indrikonienė, buvusi Vilniaus plokštelių studijos siela. Laidos metu skambės ir naujai gyvybei prikelti reti „Bičių“ įrašai.Ved. Domantas Razauskas.

Vilniuje duris atvėrė pirmasis istorijoje muziejus, skirtas popgrupei. Ne šiaip grupei, bet populiariausiam visų laikų Lietuvos kolektyvui „Foje“. Gerbėjų iniciatyva Užupyje vietą surado daugybė įvairių su „Foje“ istorija susijusių artefaktų – senų instrumentų, magnetofonų, plakatų, mokyklinių sąsiuvinių, paveikslų. Oficialiai muziejus atidarytas vasario 7 dieną, tačiau išvakarėse Užupyje prisiminti senus laikus slapta susirinko buvę kolektyvo nariai, jų vaikai, ekspoziciją surinkę gerbėjai. Taip nutiko, kad vienas pakviestųjų buvo ir "Pakartot" kūrėjas Domantas Razauskas. Taip nutiko, kad jis turėjo diktofoną ir LRT radijo klausytojai vieninteliai turi unikalią galimybę sudalyvauti šiame „Foje“ susitikime.Ved. Domantas Razauskas.

Pilypas Gruzdys, Nojus Zvicevičius, Džiugas Širvys ir Matas Petrulis – tai jauna, sparčiai populiarėjanti matematinio roko grupė „jauti“. Kietą, tačiau sudėtingomis ritminėmis figūromis papuoštą gitarinę muziką grojantis kolektyvas 2016 metais sužibėjo jaunų grupių konkurse „Garažas“. Po to pasirodė du albumai, daugybė kūrinių ir prasidėjo aktyvi koncertinė veikla. Šiais metais „jauti“ pasirodys pagrindinėje „Muzikos salės“ scenoje ir netrukus pristatys naują mini albumą, taip pat vaizdo klipą. „Pakartot“ vieši grupės nariai Pilypas Gruzdys ir Nojus Zvicevičius bei pasakoja apie netradicinę roko muziką ir „jauti“ kūrybinį kelią.  

Pokalbis su hiphopo kultūros populiarintoju, vienu garsiausių Lietuvos diskžokėjų DJ Mamania, arba Artūru Matkevičiumi. Ved. Domantas Razauskas.

Afrobeat – Europoje pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantis muzikos žanras, septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atsiradęs Vakarų Afrikoje, kuomet tenykštė tradicinė muzika susijungė su amerikietiško funk ir džiazo motyvais. Lietuvoje gyvuoja vienintelė afrobeat muziką grojanti grupė – „Ojibo Afrobeat“, kurią įkūrė trys muzikantai, daug metų muzikuojantys įvairiausiuose kolektyvuose: būgnininkas Gediminas Stankevičius, gitaristas Arūnas Blažys ir saksofonininkas Karolis Levarauskas. Jie „Pakartot“ studijoje pristato savo debiutinį albumą „Ojiboland“.Ved. Domantas Razauskas.

Grupė „Ugniavijas“ nėra tipiška folkloro grupė. Visų pirma, tai išskirtinai vyriškas kolektyvas. Visų antra, muzikos mokslų neragavę jaunuoliai, pritardami būgnu, dainuoja išskirtinai senąsias lietuvių liaudies karo dainas. Vyriškai. Jau 12 metų gyvuojantis „Ugniavijas“ tapo vienu populiariausių folkloro reiškinių Lietuvoje. Prie to prisidėjo ir bendradarbiavimai su įvairiomis žvaigždėmis, koncertai arenose su „G&G Sindikatu“. Sausio 13-osios išvakarėse „Ugniavijo“ narys Martynas Švedas ir muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas kalbasi apie folklorą jaunuolio lūpomis, apie patriotizmą ir karus, kuriuos kariaujame kasdien.Ved. Domantas Razauskas.

Prasidedant naujiems metams, leiskime sau pafantazuoti apie ateitį. Muzikos pasaulis sunkiai nuspėjamas ir retai pasiduodantis prognozėms, mat vieni dalykai čia žengia koja kojon su technologijomis ir labai sparčiai keičiasi, tačiau kiti lieka tokie patys šimtmečiais. Įsivaizduokime internetines klausymosi platformas, ausines, perduodančias vibracijas tiesiai į kaukolę, balsu valdomas kolonėles. O dabar įsivaizduokime smuiką, kuriuo sugrotą muziką leidžiame per išmanius prietaisus... Tad kokie muzikos klausymosi ir atlikimo įpročiai mūsų gali laukti ateityje? Kokias fantastines prognozes galime daryti stebėdami pastaruosius dešimtmečius? O gal ateities technologijos jau veikia, tik mes jomis dar nesinaudojame? Ved. Domantas Razauskas.

Tai, kas 2019-aisiais įvyko „Pakartot“ radijo studijoje atspindi tai, kas įdomaus vyko visame Lietuvos muzikiniame pasaulyje. Kalba eina ne apie tuos, kurie kasdien žybsi TV ekranuose, bet apie platų, neaprėpiamai platų įvairiausių žanrų Lietuvos muzikinį vyksmą, kurio atspindžius kiekvieną savaitę bando sugauti muzikos apžvalgininkas, atlikėjas Domantas Razauskas. Paskutinėje metų laidoje jis prisimena ir primena geriausias, bet nebūtinai populiariausias metų premjeras, debiutus, įvykius. Ved. Domantas Razauskas.

LRT popmuzikos vyriausiasis redaktorius Ramūnas Zilnys dalinasi mintimis apie 2019-ųjų vietinę ir tarptautinę muzikos virtuves. Ved. Domantas Razauskas.

Robertas Semeniukas jums puikiai žinomas, net jei pavardė nieko nesako. Reikalas tas, kad Robertas didžiąją gyvenimo dalį buvo ne vokalistas, ne tas žmogus prie pagrindinio mikrofono, tačiau visada šalia, su elektrine gitara. Robertas įkūrė ir tebevadovauja grupei „Žalvarinis“, Robertas rašo ir aranžuoja muziką, dalis jos patenka į Marijono Mikutavičiaus repertuarą. Robertas taip pat yra Marijono gitaristas arenose. Tačiau vieną dieną, atsisakius vos nepražudžiusios kvaišalų rutinos, atėjo laikas sau. Ir štai Robertas pristato pirmąjį solinį albumą „backstagestories“, kur sudėjo ilgus metus kurtą gitarinę muziką, kur pats uždainavo, kur jam talkino garsūs bendrakeleiviai.  Ved. Domantas Razauskas.

Rapolas Gražys yra jaunas dizaineris, prekių ženklų kūrėjas, gitarų gamintojas. Jaunas, bet jau labai daug pasiekęs. Už savo unikalią Lietuvoje gaminamų gitarų liniją „Lava Drops“ Rapolas jau pelnė dizaino srities „Oskarą“ – „Red Dot Concept Award“ apdovanojimą. Jo gitaromis groja pasaulinės ir vietinės muzikos žvaigždės nuo Jacko White‘o, „Deep Purple“, Stingo muzikantų, Tommy Emmanuelio iki Andriaus Mamontovo. Rapolas garsina Lietuvą pristatydamas savo išskirtines prekes JAV ir Azijos rinkose, prestižinėse parodose, jos keliauja tarp išskirtinių vienetinių instrumentų kolekcininkų. Svarbu ir tai, jog už kiekvieno instrumento, jo medžiagų ir technologijų slypi subtili Rapolo Gražio filosofija. Ved. Domantas Razauskas.

Muzikinės naujienos Lietuvoje. Nuo Aistės Lasytės iki „Lilo ir Innomine“, nuo „Golden Parazyth“ iki „Petunijos“, nuo Algio Fediajevo iki Mirgos Gražinytės-Tylos naujai sudiriguotų Ramintos Šerkšnytės kūrinių – lapkritis buvo turtingas pačių įvairiausių naujienų! O pastarosios, kaip visada, su inteligentiškais komentarais, pristatymais ir istorijomis. Ved. Domantas Razauskas.

Leidybinis susivienijimas „Dangus“, remiamas Lietuvos Kultūros tarybos pristato unikalų dvigubą albumą, kuriame – pastarojo meto baltiškos muzikos tendencijos. Leidinys, skirtas pristatyti senąja baltų kultūra kvėpuojančią muziką užsieniui, reprezentuoja mūsų regioną tarptautinėje muzikos mugėje „Womex“. Antra vertus, „Dangus sampler 2018//2020“ gali įsigyti ir kiekvienas lietuvių melomanas. Leidinyje 15 pačių įvairiausių žanrų grupių iš Lietuvos, Latvijos, buvusios Prūsijos teritorijos pateikia 30 kūrinių, kurių bendras vardiklis – ryšys su senuoju muzikiniu palikimu. Šio albumo pasirodymo proga, apie modernią baltišką muziką, jos leidybą, festivalius pasakoja „Dangaus“ vadovas Ugnius Liogė. Ved. Domantas Razauskas.

„Mixed Feelings“, arba „Dvejopi jausmai“, o gal „Sumiksuoti jausmai“? Šio albumo pavadinimas – ne tik smagus kalambūras, grupė „Ministry of Echology“ išties dainuoja daugybe temų, kurios kelia įvairius jausmus. „Reggae“ muzika stereotipiškai įsivaizduojama lengva ir nerūpestinga, šviesi ir saulėta, tačiau turi ir socialinę pusę, žinutes, kurias pasauliui transliuoja septynių kuriančių žmonių kolektyvas. Apart naujo albumo, „Pakartot" kalbamės apie Kirtimų kultūros centro kultūrinius ir socialinius projektus. LRT studijoje vieši muzikantas, prodiuseris, medijų kompozitorius Martynas Gailius, Kirtimų kultūros centro renginių organizatorius, garso režisierius, įrašų prodiuseris, muzikantas Paulius Burakas ir Ugnius Raugalas - muzikos vadybininkas, koncertų organizatorius, viešojoje A. Mickevičiaus bibliotekoje dirbantis edukatorius. Ved. Domantas Razauskas.

Evaldas Azbukauskas jau 10 metų kuria muziką besivadindamas slapyvardžiu „Girių dvasios“. Jo žanras –unikalus Lietuvos miškų ir laukų „techno“, „dub“. Evaldo trauka gamtai ir senosioms baltiškoms dvasinėms praktikoms virsta elektroninės muzikos ritmais, akordais, garsais, aidais. „Girių dvasios“ - ne vien muzika, gimstanti namuose prie kompiuterio. Evaldas dažnai koncertuoja, o koncertų metu randasi visiškai nauji kūriniai, elektroniniai ritualai. Kodėl Mažeikius Evaldas iškeitė į Vilnių ir kokia jo muzikinė virtuvė? Atsakymai – muzikinio vyksmo laidoje „Pakartot“Ved. Domantas Razauskas.

Melomanas, prodiuseris, muzikos leidėjas, renginių organizatorius, LRT Opus radijo laidų vedėjas, pedagogas, leidybinės kompanijos „Zona Records“ įkūrėjas Dovydas Bluvšteinas pasakoja apie paskutiniuosius praėjusio tūkstantmečio dešimtmečius, jų muzikinę kultūrą, industrijos subtilybes. Iš kur ir kaip atkeliaudavo užsienietiški įrašai? Kaip buvo suorganizuoti pirmieji užsienio grupių koncertai? Ir kodėl šiais laikais jau galima kalbėti apie muzikos industrijos, ištisos kultūros epochos pabaigą?Ved. Domantas Razauskas.

Kino teatrus pasiekė edukaciniai vaizdo klipai, kuriuose, panaudojus siaubo filmų klišes, žinomi šalies žmonės ragina nevogti intelektinės nuosavybės. Ši kampanija vadinasi „Nevok ir nereiks krūpčioti“. Taip pat Lietuvos radijo ir televizijos komisijos turimomis priemonėmis šiemet pagaliau imtos blokuoti prieigos prie nelegalaus turinio svetainių. Ką tai keičia? Ar nėra visos priemonės nukreiptos prieš piratavimą tik kova su vėjo malūnais? Kaip atrodome kitų Europos, pasaulio šalių kontekste? Apie tai aš, Domantas Razauskas, kalbuosi su Egle Bagdonaite iš komunikacijos agentūros „Bosanova“, LATGA atstove Laura Baškevičiene ir Linu Ežeriniu iš atlikėjų asociacijos AGATA.Ved. Domantas Razauskas.

1979-aisiais pasirodė Vytauto Kernagio albumas „Baltojo Nieko dainelės“. Tai pirmasis konceptualus dainų albumas vaikams istorijoje. Bet ar tik vaikams? Galbūt tai vienas savičiausių darbų visoje Kernagio diskografijoje, žymėjęs perėjimą nuo įtakingo, bet paprasto „Akustinio“ link muzikaliai įvairaus „Dainos teatro“? Apie tai svarsto muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas, laidoje kalbinantis ir Vytautą Kernagį jaunesnįjį, kuriam šis albumas kadaise ir buvo tėčio dedikuotas, kurio veidas puošia plokštelės voką. Beje, pats plokštelės tiražas dar sovietmečiu buvo pakartotas net 5 kartus! Ved. Domantas Razauskas.

Nuo Marijono Mikutavičiaus naujo bendradarbiavimo su Martynu Kuliavu iki buvusio „G&G Sindikato“ nario Pusho premjeros, nuo produktyviai startavusios buvusių „Foje“ narių grupės „Kiti kambariai“ iki naujo kolektyvo „Castor Stetson“ debiutinio albumo bei „Žalvarinio“ projekto su Valstybiniu dainų ir šokių ansambliu „Lietuva“. Daug, išties daug visko įdomaus radosi rugsėjo mėnesį ir atėjo laikas apžvelgti naujienas, kuriomis pasipildė Lietuvos muzikos duomenų bazė „Pakartot.lt“.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendramoksliai saksofonininkai prieš 4 metus susibūrė į unikalų improvizacijų, gyvosios elektronikos, buityje naudojamų ojektų kvartetą, kuris pristato savo pirmąjį albumą be pavadinimo. Grupė „Katarsis4“ atvirai dega noru skleisti improvizacinės muzikos idėją ir plėsti gerbėjų auditoriją, nors patys to, ką groja, nevadina džiazu. Kazimieras Jušinskas, Danielius Pancerovas, Arminas Bižys ir Algirdas Janonis jau koncertavo daugybėje parodų, festivalių, tačiau naujo albumo pristatymo koncertai – unikalūs net visa regėjusio miesto istorijoje. Jie bus trys ir vyks vienas po kito senojoje Liepkalnio vandens saugykloje, kur dėl ypatingos akustikos įleidžiamas ribotas kiekis žmonių. Ved. Domantas Razauskas.

Lukas Norkūnas pirmą kartą viešumoje sublizgėjo sudalyvavęs „Eurovizijos“ konkurso atrankoje su daina „Tegu tegu“. Tada barzdotas keistuolis susilaukė komisijos ir žiūrovų dėmesio ir, atrodė, tai bus šviesios karjeros pradžia. „Neičiau ten dar kartą... Man nepatinka, kai man sako, ką turiu sakyti, kaip turiu atrodyti. Kad privalau duoti interviu, kai nenoriu... Televizijoje turi paaukoti dalį savęs“, - užkulisių realybę atskleidžia dainų autorius ir atlikėjas. Po konkurso Lukas tyliai išleido ir pristatė savo pirmąjį albumą „demo“, dabar dirba prie naujų įrašų. Tačiau filosofijos mokslus baigęs vaikinas pripažįsta, kad nelabai stengiasi ir moka save parduoti, lįsti, viešintis. Jam svarbiausia pati daina, jos pasaulis. Ved. Domantas Razauskas.

Birštone vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas kalbina teisininką, rašytoją ir muzikantą Justiną Žilinską ir kultūros tyrinėtoją, publicistą, Vilniaus politikos analizės instituto medijų programos vadovą Donatą Puslį. Pokalbio tema – muzika, daina kaip politinių, socialinių pokyčių sąlyga. Ar nenuvertiname kultūros galios revoliucijų laurus priskirdami politiniams judėjimams, asmenybėms? O kas keičia ir laisvina pačias asmenybes? Ved. Domantas Razauskas.

Legendinė Klaipėdos grupė „Atika“ prisikelia nauju albumu, o studijoje viešintis grupės lyderis Darius Žvirblis tuo pačiu metu pristato ir naują solinį darbą. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Pakartot“ – stulbinamas pianisto Domo Žeromsko startas.Jaunas pianistas ir kompozitorius Domas Žeromskas išgarsėjo ne tik savo technika, pasiekimais Lietuvoje, bet ir tuo, jog laimėjo nemokamas studijas prestižiniame Berklio koledže JAV. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Muzikos pedagogai ir mokslininkai nuolat diskutuoja, kokią dalį talento muzikantas gali išsiugdyti juodu darbu, o kokia nuo žmogaus pastangų nepriklauso, reiškia yra įgimta. Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas aptaria neuromokslininkų, psichologų, sociologų studijas ir papuošia jas neabejotinai talentingų lietuvių atlikėjų muzika. Pasirodo, kai kurie kasdienybėje gyvi mitai, stereotipai apie talentus gali sugriauti žmonių karjeras, o kiti savo tikrąjį talentą atranda tik tada, kai visą gyvenimą paskyrė visai kitai sričiai... Beje, ar žinojote, kad žmonių su absoliučia klausa smegenų žievė atrodo kitaip? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Pakartot“ – „reggae“ muzikos ištakos ir idėjos.Kas yra „reggae“ muzika, kultūra, kaip ir kur ji radosi, kokiais stereotipais apaugo? Ir pagaliau, kas Lietuvoje atlieka šio žanro muziką? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Marijus Mikutavičius, „Baltos Varnos, XTET, „41 rūsys“, choras „Vilnius“, Martin Wall, Ieva Marija Baranauskaitė, Domas Strupinskas ir kiti tik ką paviešino savo naujas dainas, naujus albumus. Visi skirtingi, visi įdomūs. Vis dėlto, svarbiausia savaitės, o gal net metų žinia Lietuvos muzikos pasaulyje – legendinio „Kardiofono“ prisikėlimas su kūriniu „Šokiai parke“. O juk paskutinis šios legendinės Roberto Giedraičio vadovaujamos grupės įrašas padarytas dar prieš 31 metus! Apie visa tai pasakoja, naujausią muziką aptaria, leidžia ir komentuoja muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Žodžiais ir muzika žongliruojantis „Kedrostubùras“Domantas Razauskas kalbina tarptautiniame konkurse „Novus“ geriausia jauna Baltijos šalių grupe pripažintą „Kedrostubùrą“, kuris pristato debiutinį albumą „DEL“. (trumpas sakinys) Konkurse „Novus“ geriausia jauna Baltijos šalių grupe pripažintas „Kedrostubùras“ pristato savo debiutinį albumą „DEL“.(M.Saladžius, M.Leontjev, P.Grudė, G.Paliliūnas. D.Razausko nuotr.) Matas Saladžius, Pijus Grudė, Maksimas Leontjevas, Giedrius Paliliūnas – tai „Kedrostubùras“. Ką reiškia šis keistas pavadinimas? Reiškia, kad kolektyvui rūpi kalba, patinka žaidimai, tiek tekstiniame, tiek muzikiniame lygmenyse. Netaisyklingas kirtis, tapęs būtina pavadinimo detale rodo, kad „Kedrostubùras“ prie visko prieina nesilaikydami taisyklių, labai lengvai, lyg žaidimo forma, garsus ir žodžius paversdami mažyčiais burtažodžiais, ritualais. Sudalyvavusi jaunųjų atlikėjų konkurse „Garažas“ ir laimėjusi tarptautinį konkursą „Novus“, grupė žengia tolyn – pristato debiutinį albumą „DEL“, kuriame pinasi džiaziniai akordai, roko muzika, saksofonas ir net „trap“ stiliaus repavimas. Ne visai rimtai, visai elegantiškai „Kedrostubùras“ įžengia į konkurencija kunkuliuojantį muzikinį Vilniaus pasaulį. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Ar dainuojamoji poezija išeina iš mados? Kas tie bardai? Kodėl mes juos taip vadiname? Kaip keitėsi jų muzika per pastaruosius dešimtmečius? Kas yra jų klausytojų ir kokie jų festivaliai? Apie tai, kas dabar yra dainuojamoji poezija ir kaip ji keitėsi nuo tada, kai gavo vardą iš Vytauto Kernagio, kalbasi laidos vedėjas, muzikantas Domantas Razauskas, jaunosios kartos dainų autorius, atlikėjas Gytis Ambrazevičius ir renginių organizatorius, kultūrininkas Juozas Žitkauskas. Pokalbio metu išaiškėja keli paradoksai. Visų pirma, niekas negali apibrėžti, kokia muzika vadintina dainuojamąja poezija, bet visi žino, kas tai yra. Visų antra, jauni atlikėjai dažnai ironiškai pašiepia bardus, bet šios muzikos festivaliai vis dar pilni jaunimo! Visų trečia, „tu bardas!“ – gali būti ir įžeidimas, ir komplimentas! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Kanados Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai prieš kelias savaites publikavo tyrimą, kurį cituoja garsiausi pasaulio verslo, psichologijos, pedagogikos žurnalai ir net tokie leidiniai kaip „Forbes“. Po ilgalaikių 112 tūkstančių studentų rezultatų tyrimų, apklausų ir statistikos analizių, prieita išvados: studentai, kurie aktyviai mokėsi muzikos vaikystėje, pradinėje mokykloje, ar tęsia muzikinę veiklą aukštojoje mokykloje demonstruoja žymiai geresnius rezultatus matematikos, gamtos ir filologijos srityse, nei tie, kurie muzikos nesimokė. Ką reiškia žymiai? Tyrėjai tikina, kad muzikos besimokiusiųjų socialinis intelektas, imlumas žinioms, atmintis ir gebėjimas mokytis, o tai reiškia ir bendri rezultatai jų bendraamžius lenkia lygiai vienais mokslo metais. Kodėl? Atsakymas laidoje „Pakartot“.Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Ar esate girdėję apie „Egomašiną“, „Kedrostubùrą“, Žemyną Trinkūnaitę, Pentą, „WDimension“ ir „Crimson“? Ne? Vos viena ausimi? Nieko nuostabaus, tai nauji, reti, pirmuosius darbus pristatantys kūrėjai. Daug žadantys, nes įdomūs, nes saviti. Šie epitetai netinka tik Žemynai Trinkūnaitei, kurios devynstygių kanklių meditacijomis galime mėgautis, džiaugtis jau daug metų. Viešųjų ryšių specialistai sako, kad vasara nėra pats geriausias metas leisti ir viešinti naujus albumus. Žmonės išvykę, menkiau pastebi. Bet naujai alternatyvios muzikos kartai viešųjų ryšių patarimai nė motais. Jie daro taip, kaip jiems atrodo gerai. Ir dėl to jie įdomūs, unikalūs, kitokie. Apie kiekvieną atskirai – PAKARTOT. Beje, visa laidoje skambanti muzika jūsų patogumui laukia lietuviškos muzikos duomenų bazėje Pakartot.lt. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Muzikinių idėjų generatoriai Remigijus Ruokis ir Diana Kuprytė pasakoja apie po 10 metų pertraukos Šiauliuose prisikėlusį alternatyviosios muzikos festivalį „Rumshk“. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Statistika negailestinga: viena daugiausiai streso sukeliančių profesijų – koncertų organizatorius. Tam pritaria ir ryškiausias užsienio žvaigždes atvežantis Martynas Butkevičius. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Pakartot“ studijoje vieši „Arklio galios“ lyderis, bosininkas, vokalistas, tekstų autorius, dailininkas Žilvinas Jagėla, būgnininkas ir dalininkas Mantas Daujotas bei saksofonininkas Danielius Pancerovas. Prieš porą metų albumą „Antakalnis“ išleidusi grupė tapo vienu ryškiausių alternatyvaus roko kolektyvų Lietuvoje, o kritikų išgirtas naujasis darbas „Tavo laiptinėj & ant savęs“ garantavo jai vietą pagrindiniuose šalies roko festivaliuose. Grupės skambesys keičiasi, tačiau viena išlieka – neprognozuojama muzika, neprognozuojami tekstai ir jokių kompromisų su savo fantazija. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Greičiausiai Lietuvos muzikos leidybos istorijoje dar nėra buvę, jog albumas pasirodytų komiksų knygelės pavidalu be jokios fizinės laikmenos. Klaidžiodamas akimis po pieštos istorijos puslapius klausytojas išmaniu įrenginiu skenuoja QR kodus ir dainos suskamba jo išmaniajame įrenginyje. Būtent taip netradiciškai padarė gerai žinoma, LRT radijuje ir televizijoje dažnai pasirodanti, tačiau tik dabar pirmąjį pilną solinį albumą „PLANet B“ pristatanti atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle. Albumas – konceptuali istorija, apie kurią laidoje pasakoja pati autorė.

„Sheep Effect“ vardu pasivadinęs kūrėjas pristato pirmą solinį albumą „Saxual Harassment“. Šis darbas griauna visus su saksofono muzika siejamus stereotipus. Simonas Šipavičius geriausiai pažįstamas iš novatoriško kolektyvo „Sheep Got Waxed“, žinomo jau ir už Lietuvos ribų. Formaliai jis – džiazo muzikantas. Su magistro diplomu. Tačiau iš tiesų Simonas yra vienas išradingiausių eksperimentuotojų, visada besistengiantis atrasti kažką, kas provokuotų prie patogios muzikos įpratusias smegenis. Pirmasis solinis jo albumas „Saxual Harassment“ nuplėšia etiketes nuo saksofono. Čia jis ir techno, ir etno, ir house, ir daugybės kitų žanrų pagrindinis veikėjas. Muzikos kritikai jau dabar vadina šį darbą vienu išradingiausių albumų pastaraisiais metais. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Kaip klausysimės, ką klausysimės, kokiomis kalbomis klausysimės ir ar kokios šalys diktuos muzikos madas artimiausioje ateityje? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Saksofonininkas Liudas Mockūnas ir įrašų prodiuseris Arūnas Zujus pasakoja apie unikalų tęstinį projektą „Improdimensija“, kviečiantį pažinti laisvą, improvizacinę muziką.Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Apie muziką, protesto kultūrą rinkimų akivaizdoje LRT studijoje diskutuoja teisininkas, rašytojas, muzikantas Justinas Žilinskas, politologas Donatas Puslys ir muzikantas Domantas Razauskas. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Naujausi lietuviški kūriniai. Nuo „Arklio galios“ iki „Kamanių šilelio“, nuo „Girių Dvasių“ iki „Golden Parazyth“, nuo „Solo Ansamblio“ iki Liucės – tai tik keli iš daugybės naujausių lietuviškų kūrinių autorių, pristatomų laidoje „Pakartot“. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Kada išmoksime gerbti intelektinę nuosavybę? Vedėjas Domantas Razauskas.

Anapilin iškeliavus muzikos kritikui Dmitrijui Savickiui, Domantas Razauskas mąsto apie XX amžiaus plataus spektro humanitarus ir jų įtaką dabartinei kultūrai. Dmitrijus Savickis buvo „Laisvės radijo“ balsas, su pasauline muzika, džiazo istorija supažindinęs kelias kartas. Taip pat rašytojas, literatas, muzikos kolekcionierius. Kitaip tariant, tipinis XX amžiaus inteligentas, arba plataus spektro humanitaras, laisvai nardantis tarp meno krypčių ir stilių. Ar beturime inteligentų visuomenininkų savo muzikinėje kultūroje? Tokių, kurie ne skaldo, bet jungia? Ar kvepia inteligencija spaudoje pasirodančios muzikos apžvalgos, ar XXI amžiaus kūrėjas gali vadintis plataus spektro humanitaru, intelektualu? Apie tai – atlikėjo, poeto, muzikos apžvalgininko Domanto Razausko mintys priešvelykinėje „Pakartot“.

„Pakartot“ – melancholiškasis „Kabloonak“.Jonas Narbutas nemėgsta triukšmo ir isterijų. Jo muzika lėta, melancholiška, nors šviesi. LRT radijuje premjera – naujas „Kabloonak“ albumas be pavadinimo. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Garsaus kompozitoriaus Šarūno Nako sūnus pianistas Giedrius pasakoja apie savo albumą „No Fear, Full of Love“, įrašytą Niujorke, su garsiais vietos džiazo muzikantais, o taip pat dalinasi mintimis apie muzikos psichologiją ir muzikinį raštingumą Lietuvoje. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas

Jau šešetą metų gyvuojanti psichodelinio roko grupė „Pilnatys“ pagaliau įrašė ir išleido pirmąjį trumpąjį albumą „Žuvys“. Studijoje lankosi pusė iš keturių „Pilnačių“ narių: už klavišinių partijas ir grupės muzikinį skambesį atsakingas Domas Morkūnas bei tekstų, dainų autorius Marius Meilūnas. Vaikinai neslepia, jog įtakas jiems darė ir tebedaro senasis 70-ųjų rokas, pradedant „The Doors“, baigiant Jimiu Hendrixu. Net pats Marius Meilūnas kartais pavadinamas Lietuvos Jimu Morrisonu. Norint muzikinių sąsajų rasti galima, tačiau kadaise jaunųjų grupių konkurse „Garažas“ triumfavusios „Pilnatys“ debiutuoja su savito garso, savitų tekstų ir savitos nuotaikos mini albumu „Žuvys“. Muzikantai pažada, kad rudenį turėtų pasirodyti dar vienas naujas leidinys ir kad dar šešių metų iki antrojo albumo laukti nereikės. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Aktorius, muzikantas, TV laidų vedėjas, „liūdnas slibinas“ Dominykas Vaitiekūnas pristato savo alter ego Vitalijų Špokaitį, kuris išleidžia pirmąjį solinį albumą „Geras žmogus“. Tai modernaus jauno žmogaus socialinio gyvenimo refleksija. Gyvenimo, paremto malonumų, dirgiklių, patogumo dauginimu ir simuliavimu, gyvenimo, kur „aš“ yra pats didžiausias ir pats svarbiausias. Bet pasakoti apie tai ryžtasi Vitalijų Špokaitį sukūręs aktorius, muzikantas, kadaise ypač populiarios grupės „Liūdni slibinai“ narys Dominykas Vaitiekūnas, kuris perspėja: nereikia šių dviejų asmenų tapatinti! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Dainų autorius, atlikėjas, kadaise gyvavusios uostamiesčio roko grupės „The Arrogantics“ lyderis Karolis Rupkus pasakoja apie tai, ką reiškia gyventi ir kurti Klaipėdoje, kai regis visas muzikinis vyksmas – už 300 kilometrų. Prieš porą metų savo debiutinį albumą „Camera“ išleidęs Karolis dėmesį patraukti bandė dalyvaudamas ir talentų šou. Dabar jis atsargiai kalba apie šį savo gyvenimo etapą ir pradedantiesiems muzikantams pataria ieškoti kitų kelių į šlovę. Šalia vis besikaupiančio muzikinio bagažo, koncertų didžiausiuose Lietuvos festivaliuose, o taip pat ir Latvijoje, Karolis dar ir piešia. Jo „Facebook“ platforma pilna socialinių, kultūrinių karikatūrų, eskizų, ir vizualiomis technikomis išskleistų minčių. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Visi muzikos žanrai – nuo simfoninio orkestro iki repo, nuo alternatyvaus roko iki džiazo, nuo muzikos vaikams iki elektronikos. Ar jau minėjau nesiliaujančius gyvus pasirodymus, muzikinius pokalbius, konferencijas muzikos industrijos, mokesčių temomis? Skamba įspūdingai? Taip ir yra. Penktoji „Muzikos salė“, prasidėsianti vasario 21 dieną „Knygų mugėje“ yra didžiausias, svarbiausias mūsų šalies muzikos įvykis. O už įvykio organizavimą atsakingas atlikėjų asociacijos „AGATA“ darbuotojas Justas Prascevičius sako, kad kažkas panašaus arčiausiai mūsų yra tik Frankfurte! Laidoje „Pakartot“ aptariamas šios mugės fenomenas ir pristatomos šių metų naujovės. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Kompozitorius, trombonininkas, aranžuotojas, Kauno bigbendo dirigentas ir dviejų didelių muzikos grupių vadovas. Kas? Vienas produktyviausių Lietuvos muzikų Jievaras Jasinskis! Pradėjęs Užupio grupėje „Bekešo vilkai“, vėliau grojęs „Saulės klioše“, „InCulto“, „Skamp“, o dabar kuriantis muziką savo grupėms „Reinless“ ir „Lithuanian Jazz Orchestra“. Jievaras Jasinskis neseniai grįžo iš įrašų garsiausioje pasaulio įrašų studijoje „Abbey Road“. Ten jis dirbo su Andriumi Mamontovu ir Modesto Pitrėno orkestru. Dauguma Lietuvos atlikėjų jau seniai žino: jei reikia aranžuotės styginių orkestrui, pučiamiesiems – kreiptis verta į Jievarą. Jis yra aranžavęs jau daugiau nei 500 kūrinių. Tačiau Jievaras nesijaučia viską mokąs, tad nusprendė dar kartą pastudijuoti Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje. Šį kartą pagilinti žinias klasikinės kompozicijos amate. Jo svajonė – simfonija. Nors šalia to Jievaras neplanuoja išsiskirti su džiazo muzika, kurią kuria, atlieka, o taip pat su savo nauja aistra – dirigavimu Kauno bigbendui! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Jauna ambicinga gitarinio roko grupė „Elnio rago miškas“ pristato debiutinį albumą „Šamano duktė“. Albumą, kurį kolektyvui padovanojo... publika! Vokalistas ir gitaristas Žilvinas Ališauskas pradėjo nuo akustinės gitaros, Vytauto Kernagio dainų ir dainuojamosios poezijos konkursų. Išskirtinio balso savininkas dabar yra vienas esminių „Elnio rago miško“ skiriamųjų bruožų. Bet ne tik balsas daro šio kolektyvo skambesį kitokiu. Grupė nevaidina ir nebando atkartoti tūkstančių tokių pačių vakarietiškų atlikėjų. „Elnio rago miško“ tekstai lietuviški, nebanalūs ir nekvaili, o skambesys remiasi klasikiniu gitariniu psichodeliniu roku, tačiau taip pat sujungia skirtingas muzikantų muzikines patirtis. Laidoje taip pat viešintis bosininkas Linas Ramanauskas savo karjerą pradėjo metalo ir punk stiliaus kolektyvuose Panevėžyje. „Elnio rago miškas“ neseniai tapo jaunų grupių konkurso „Garažas“ vienais laureatų ir pirmoji jų vinilo plokštelė – juos palaikančių klausytojų dovana, publikos prizas!Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

IJO nėra tipinis atlikėjas, muzikantas, muzikos prodiuseris. Jis prisipažįsta, jog nemėgsta koncertų. Nei lankytis juose, nei pačiam groti. IJO apskritai laikosi atokiau nuo viso muzikinio vyksmo, jį labai retai išgirsi per radiją, nepamatysi per TV, o dažnas paklaustas, ar tokį kūrėją žino, tik patrauks pečiais. Audriui Vaitiekūnui to ir nereikia. „Mano muzika neturi tikslo apie save šaukti, pirmauti, būti įvykių centre. Be to, iš muzikos sąmoningai nesiekiu pragyventi“, – prisipažįsta protingos elektronikos kūrėjas. Kodėl iš Klaipėdos kilęs, bet ilgą laiką Anglijoje gyvenęs Audrius ryžosi iš Europos muzikos lopšio grįžti į Vilnių? Kokia jo muzikos filosofija? Ar tikrai jis mėgaujasi autsaiderio role? Apie visa tai IJO pasakoja laidoje „Pakartot“, kur skamba jo naujausio albumo „Mano LP“ muzika. Beje, įdomi detalė, Audriaus vinilas pagamintas iš ekologiškų antrinių žaliavų. Galbūt pirmas toks Lietuvoje?Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Lietuvos muzikos duomenų bazėje „Pakartot.lt“ kiekvieną dieną pasirodo nauji muzikiniai kūriniai. Įdomesnes muzikines naujienas „Pakartot“ laidose laikas nuo laiko pristato muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas. Ką pagaliau išleido „Baltasis kiras“, kuo virto Algirdo Kaušpėdo ir Viktoro Diawaros bendradarbiavimas, kas yra jaunieji pirmąjį albumą pristatantys „Elnio rago miškas“ ir debiutuojantys „Egomašina“, kuo nustebino Rolandas Kazlas? Atsakymai, premjeros ir daugybė kitų naujienų - „Pakartot“. Laidos pabaigoje atiduodama duoklė sausio mėnesį gimtadienius galėjusiems švęsti legendiniams Lietuvos atlikėjams Stasiui Povilaičiui ir Sauliui Mykolaičiui. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas kalbina 10-jąjį gimtadienį švenčiantį šiuolaikinę varinių pučiamųjų šokių muziką atliekantį kolektyvą „Mood Sellers”. LRT studijoje grupės nariai Erikas Krasauskas ir Lukas Pivoriūnas pasakoja „Mood Selleres“ istoriją, nuotykius, atskleidžia planus ir ambicijas. O taip pat pasineria į diskusiją – kodėl lietuviai taip mėgsta varinių pučiamųjų muziką ir karštuose kraštuose gimstančius tokios muzikos žanrus? Kalba eina apie Balkanų, Pietų ir Centrinės Amerikų motyvus, Naujojo Orleano mokyklą. Gal mes labiau pietiečiai, nei patys pripažįstame?

„CinAmono” vadinama džiazo grupe, nors pats terminas apie muziką kalba mažai. Profesionali vokalistė, scat technikos žinovė Laura Budreckytė improvizuoja balsu, o jai kontrabosu atitaria vienas žymiausių šio instrumento meistrų Lietuvoje – Vytis Nivinskas. Kai prie dueto prisijungia dar daugiau improvizuojančių, išeina tai, ką tegalima pavadinti „CinAmono“. Pora sako, kad tai kamerinė muzika. Tačiau pagal šią kamerinę muziką galima ir šokti. Abu jiedu moko, Vytis dar ir dėsto Lietuvos Teatro ir muzikos akademijoje, bet abu taip pat ir mokosi. Laura gilina žinias muzikos terapijos srityje, o Vytis nusprendė prie savo vardo pridėti titulą „daktaras“. Debiutinis „CinAmono“ albumas ir unikalus muzikantų kūrybinis kelias – „Pakartot“ taikiklyje. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas

Muzikos apžvalgininkas, dainų kūrėjas Domantas Razauskas, rengiantis Lietuvos muzikinio vyksmo laidą „Pakartot“ peržvelgia nueinančius laidos metus. Žinoma, visi dalyviai, visi svečiai ir temos į šią valandos retrospektyvą nesutilps. Išgirsite daugybę 2018-aisiais kalbintų asmenybių ir grupių: nuo Andriaus Mamontovo, Andriaus Kulikausko iki „Obelijos“ ir „ShiShi“, nuo Gedimino Storpirščio, Vaclovo Augustino iki „Džiazlaif“ ir „Junior A“. Ir dar daug daugiau. Įsijunkite lietuviškos muzikos metus!

Kodėl ir kokios lietuviškos kalėdinės dainos pamirštamos radijo stočių, prekybos centrų, kavinių? O gal jos nevertos konkuruoti su „Last Christmas“ ar kitais kalėdiniais šlageriais? Man, Domantui Razauskui, prieš šventes yra apmaudu. Apmaudu dėl to, kad mūsų muzikinė fantazija yra tokia skurdi ir nuspėjama. Apmaudu, kad užuot tiražavę tarptautinius kalėdinius šlagerius, mes negrojame čia sukurtų kalėdinių dainų. Sakysite neturime? Sakysite neveikia? O aš sakau, kad turime puikių kalėdinių kūrinių tiek popmuzikoje, nekalbant jau apie folklorą. Todėl šį šeštadienį, linkėdamas gražių švenčių, pristatau jums alternatyvų, lietuvišką kalėdinį grojaraštį.

Kastetas yra reperis iš „G&G Sindikato”. Jis taip pat yra ir rašytojas Kastytis Sarnickas, išleidęs pirmąjį romaną „Turnė“. Kaip vienas tapo kitu? „Turnė“ – istorija apie mitinės grupės „Alkūninis velenas“ koncertinį turą po Airiją ir Didžiąją Britaniją. Neįtikėtinai smagi istorija, pilna tikrų įvykių, kurių herojų vardai kartais pakeisti, o kartais ir visiškai tikri. Tačiau taip pat „Turnė“ – liūdna istorija apie nueinantį laiką, kuriame roko grupė reiškė ką kita, nei dabar. Kaip gimė idėja parašyti knygą, kaip Kastytis žiūri į praeinantį ir naująjį muzikinius pasaulius, TV šou, blizgučius, santykius grupėje? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Garbanoto bosisto” nebėra. Tegyvuoja „Garbanotas”! Kodėl reikėjo sutrumpinti pavadinimą ir kokią naują kūrybinę kryptį tai simbolizuoja? Atsako kolektyvo lyderiai broliai Mantas ir Šarukas Joneikiai. Beje, broliai atskleidžia, kodėl nedalyvauja ir nedalyvaus muzikiniame šeimų projekte „Du balsai viena širdis”. „Paskutinė saulė” – naujausias „Garbanoto” albumas. Kitoks. Vientisas, konceptualus, lietuviškais tekstais ir pilnas saulės, dangaus, jūros. Albumą įkvėpė legendinis Giedriaus Kuprevičiaus miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais”. Beje, „Pakartot” metu albumo kūriniai radijo eteryje skambės pirmą kartą. Įsijunkite premjerą! Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Apie muzikos instrumentų prekybos verslo subtilybes, tendencijas, istoriją, apie nelengvus devyniasdešimtuosius pasakoja verslininkas, muzikantas Arvydas Skernevičius. „Į mane kreipdavosi „tamsta mokytojau“, bet kai tapau verslininku, mokytoją teko numesti, liko tik tamsta“, - atskleidžia Arvydas. Iš kur sovietiniais metais į Lietuvą patekdavo instrumentai? Kaip įrangą konstruodavosi nagingi muzikantai? Kaip prasidėjo „Tamstos“ veikla ir kokios muzikos prekių verslo tendencijos? Visus klausimus užduoda muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas. Į visus klausimus atsako – Arvydas Skernevičius.

Plaukiojantiems po džiazo muzikos vandenynus, saksofonininko Remigijaus Rančio vardas, jo muzikavimo stilistika visų pirma galvoje rišasi su svingo muzika, tradiciniu džiazu. Tačiau Remigijaus domėjimosi laukas yra kur kas platesnis. Laidoje „Pakartot” jis pristato savo naujausią albumą „Soundtracks”, kur girdėti jo ambient, world muzikos ieškojimai ir... nėra jokio saksofono! „Daug laiko praleidžiu prie kompiuterio tiesiog ieškodamas garsų, lipdydamas, dėliodamas, jaučiuosi tarsi būčiau filmų kompozitorius, kurčiau muziką įsivaizduojamiems vaizdams”, - sako muzikantas. Nepaisant to, jo meilė svingui niekur nedingsta – „The Schwings band” aktyviai kuria, koncertuoja ir yra vertinama, mėgstama daugelyje šalių. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Visai neseniai dienos šviesą išvydo pirmasis „Fume” albumas – vinilo plokštelė „Luminance”. Visai neseniai „Fume“ tapo šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ dalimi. Ne taip jau lengva išsiaiškinti, kad pasislėpęs už šio sceninio slapyvardžio dirba vilnietis Maksimilianas Opriška, savo kūryboje jungiantis intelektualią elektroninę muziką (IDM), vizualųjį meną (Maksimiliano kasdienybė – darbas su 3D vizualizacijomis) ir... fizikos mokslą. Būtent iš fizikos mokslo auganti Maksimiliano filosofija tapo inspiracija albumui „Luminance”, visa jo ašimi. Į lietuvių kalbą albumo pavadinimą galima versti kaip „Skaistis”. Tai fotometrijos dydis, kuriuo matuojamas šviesos stipris, tenkantis šviesos, sklindančios nurodyta kryptimi, ploto vienetui. Skamba sudėtingai? Įsiklausyti į šiuos šviesos ir tamsos žaidimus, išgyventi juos gali kiekvienas.

Nuo pavadinimą pakeitusio „Garbanoto” (anksčiau „Garbanotas bosistas”) iki „Fume”, nuo Ingajos iki Nėriaus Pečiūros, nuo „Ossastorium” iki „The Schwings band”, nuo Undan iki „Kūjelių”. Visa tai – naujai pasirodžiusi Lietuvoje sukurta muzika, kurios reikia ieškoti. Ji pati neatkeliauja iki jūsų ausų, mat radijo eteryje skamba retai. Šįkart ją Lietuvos muzikos duomenų bazėje „Pakartot.lt” surado, surinko, apie ją papasakojo muzikos apžvalgininkas, muzikantas Domantas Razauskas.

Studijoje duetas „Golden Parazyth“, pristatantis naujausią albumą „Sad Human”. Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius noriai kalba apie dailę. Jie žavisi Čiurlioniu, kurio paveikslus primena „Golden Parazyth” naujojo albumo muzika, jie žavisi Varšuvoje gyvenančiu Stasiu Eidrigevičiumi, kuris sukūrė dueto albumo viršelį. Tai bene pirmas toks atvejis mūsų muzikos istorijoje, kai vienas garsiausių lietuvių dailininkų kuria viršelį popmuzikos grupei. Tačiau dailė – tiek vienas laidos akcentų. Tiek Giedrius, tiek Aurimas – plataus spektro humanitarai, besidomintys viskuo nuo muzikos iki ekologijos.

Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pasakoja apie vieną plačiausiai suvokiamų, skirtingomis reikšmėmis prisotintų terminų muzikos industrijoje. Kodėl vienas žmogus sakydamas „pop” turi galvoje kažką prasto, kitas – kažką, kas labai dažnai girdima, trečias – konkretų muzikos žanrą? Ar yra toks žanras? Kada radosi terminas popmuzika, kodėl JAV muzikologai atskiria populiariąją muziką ir popmuziką? Ar Mocartas yra „popsas”? O taip pat laidoje pristatomi įdomūs įvairių šalių tyrimai apie tai, kaip per pusę amžiaus popmuzika keitėsi, kaip keitėsi melodijų ir tekstų struktūra, kurį dešimtmetį apklausose žmonės išskiria kaip pačios prasčiausios popmuzikos laiką.

Junior A – muzikos šuolininkas į aukštį. Šuoliai į aukštį, Lietuvos čempionatai, savamokslis brazdinimas gitara, nerūpestingas gyvenimas ir... Koma. Pabudęs iš komos Tautvydas nusprendžia viską mesti, parduoti automobilį, televizorių ir keliauti ten, kur veda širdis. O veda į muziką. Kambaryje paprasčiausiomis priemonėmis sukūręs ir įrašęs pirmąsias dainas Tautvydas sukelia jas į internetą ir pasivadina Junior A. O tada... Netikėtai jis tampa pirmuoju lietuviu, kurio kūrinys „Sleep Machine” patenka į JAV „Spotify” klausomiausių dešimtukus, netikėtai jo kūriniu dalinasi tokios grupės kaip „Gorillaz”, netikėtai jį laiškais užverčia garsiausios pasaulio leidybos kompanijos, pavakarieniauti atvažiuoja muzikos skautai ir prodiuseriai. Tačiau Lietuvos viešojoje erdvėje viskas vyksta gerokai lėčiau ir vangiau. Kaip? Savo gyvenimo istoriją ir požiūrį į mūsų muzikos reikalus dėsto pats Junior A.

IFPI yra ne pelno siekianti organizacija, vienijanti 1300 įrašų ir leidybos industrijos kompanijų, vadinamųjų „leiblų”. IFPI nariais yra 57 šalių įrašų kompanijos ir muzikos licencijavimo asociacijos, kartu ir Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA. IFPI nuolat užsiima globaliais muzikos industrijos tyrimais, renka duomenis, juos sistemizuoja, daro apklausas ir pateikia ataskaitas, kurios laikomos kelrodėmis bandant suvokti, kaip keičiasi mūsų muzikos klausymo įpročiai, kokie žanrai, kokios technologijos populiariausios, kurios šalys daugiausiai klausosi nacionalinio turinio. Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pristato IFPI ataskaitos skaičius, nuspalvindamas juos naujausiais Lietuvoje sukurtais kūriniais, tarp kurių – kelios premjeros!

Linas Švirinas asmeninę karjerą iškeitė į galimybę mokyti muzikos kitus. Ne tik mokyti, bet ir burti kitus, užkrėsti kitus muzika, įvėpti, parodyti, kas yra muzikavimo džiaugsmas. Tačiau pasak Lino, muzikuoti galime kiekvienas, tik ar norime ir sugebame džiaugtis tokiu mėgėjišku muzikavimu? Dar daugiau, Linas daug metų savo patirtį ir žinias perduoda vaikams. Ne tik tiems, kurių tėvai gali nupirkti instrumentus, tiems, kurie vėliau suburia grupes, bet taip pat ir neįgaliesiems, net vaikams su klausos sutrikimais, kurtiesiems. Šiemet radosi klausos sutrikimus turinčiųjų ansamblis „Muzikavimo džiaugsmas“, rengiantis viešus pasirodymus. Ir Linas tai daro ne sostinėje, kur visko vyksta tiek daug, bet Klaipėdoje, kur muzikos vyksmui reikia padėti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Pažįstamos iš grupių „Ministry of Echology“, „Umiko“, „Kotori“, „Homechestra“, „Elle G“, šį kartą Elena Neniškytė, Giedrė Nalivaikaitė ir Dominyka Kriščiūnaitė sukūrė kažką, apie ką norisi kalbėti, bet sunku parinkti tinkamus žodžius, mat muzikinis ir idėjinis „shishi“ spektras per daug platus. Specialiai šiam kolektyvui merginos mokėsi groti naujais instrumentais, nors klausant atrodo, kad valdo juos jau seniai. Debiutinis albumas „NA x 80“ pasirodo su pačių pagamintais viršeliais, o pažymėtas bus ne tik koncertais Lietuvoje, bet ir turu Lenkijoje. Nemažai klausimų kelia ir ekspresyvūs, originalūs „shishi“ vaizdo klipai. „Pakartot“ - proga tuos klausimus užduoti ir išgirsti kūrėjų atsakymus. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Lietuvos roko legenda Šarūnas Mačiulis, kartu su grupe „Poliarizuoti stiklai“ po aštuonerių metų pertraukos išleidžia autorinį albumą ir geriausių dainų vinilo plokštelę! „Pakartot“ eteryje ta proga premjera: daina iš būsimo albumo, pavadinimu „Raudoni obuoliai“. Senąjį Lietuvos roką naujam gyvenimui prikelia prodiuseris Artūras Franckevičius. Beje, įdomu, kad vienintelė iki šiol pasirodžiusi kolektyvo vinilo plokštelė 1990 metais tapo pirmuoju muzikiniu nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos leidiniu. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas kalbina debiutinį albumą pristatančios grupės „Obelija“ lyderę, įkūrėją Eglę Česnakavičiūtę, kovojančią su liaudies muziką persekiojančiais stereotipais. Eglė ir jos „Obelija“ socialiniuose tinkluose sulaukė garsenybių dėmesio po to, kai paprašė pagalbos surenkant lėšas naujam albumui. Gerbėjai, o gal tiesiog prijaučiantys ir palaikantys suskubo iš anksto pervesti pinigų už būsimą albumą taip išpildydami keturių merginų svajonę jį pagaliau tinkamai įrašyt, išleisti. Pasak Andriaus Mamontovo, „Obelija“ – tai naujas, modernus žvilgsnis į senąjį folklorą. Be „polkų su ragučiais“, be alaus bokalų ir palingavimų, be pretenzijų ir siekių kažką įrodyti. Dalis albumo dainų surasta pačiai Eglei su diktofonu klaidžiojant po Dzūkijos senolių trobas.Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Ar muzika turi politinę galią? Po Lietuvoje koncertavusio Rogerio Waterso pasisakymų, viešojoje erdvėje pastebima nuomonė, kad muzikantas turėtų susilaikyti nuo politinių pareiškimų. Ar tikrai muzikos industrija ir politika turėtų būti skirtingi pasauliai ir ar turi scenos žmonės teisę ir galią keisti pasaulio tvarką? Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Pasakyti „pop“, reiškia nepasakyti nieko. Muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas pasakoja apie žanrų evoliuciją, naujausias tendencijas ir kaip hip-hop išstumia roką. Ką apie muziką gali pasakyti madingo žanro etimologija? Iš kur randasi ir ką reiškia visokie „shoegaze“, „glitch“, „trap“, „grime“? Ar jie dar ką nors sako apie pačią muziką, o gal tik apie jos gerbėjus, kritikus? Kodėl visada norisi išlįsti iš žanro rėmų? Kodėl dabartinis jaunimas, pasak naujausios statistikos, nebeturi mylimiausių žanrų ir nėra linkę muzikos dėlioti į lentynėles ar burtis į subkultūras tik pagal muzikos kryptis? Kas keičiasi populiariausių žanrų „topuose“, festivaliuose, kuriuose pusšimtį metų karaliavo gitarinė muzika? Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Vienas garsiausių sovietmečio pankų Nėrius Pečiūra „Atsuktuvas“ ir istorikas, muzikantas Povilas Girdenis organizuoja antisovietinio festivalio paminėjimą. Molotovo-Ribentropo pakto dieną šiemet bus paminėtas prieš tris dešimtmečius įvykęs antisovietinis festivalis „Vilnius Punk‘88“. Istorikas ir muzikantas Povilas Girdenis tikina, kad tai buvo svarbus įvykis judinant jau braškėti ėmusius totalitarinės sąjungos pamatus. Viena centrinių to dešimtmečio protesto kultūros figūrų – pankas Vikintas Darius Šimanskas „Varveklis“. Taip bent jau manė KGB, kurios „santykius“ su neformaliomis sovietmečio grupuotėmis tyrinėja P.Girdenis. „Varveklis“ šiemet sugrįžta paminėti „Vilnius Punk‘88“. Kartu su ilgamečiu bendražygiu „Atsuktuvu“, kartu su legendine pankų grupe „Turboreanimacija“ ir kitais. Dar daugiau, jubiliejaus proga organizuojama Virtuali archyvinių dokumentų paroda „Jauni ir pašėlę“ apie sovietinėje Lietuvoje veikusias neformalias jaunimo grupuotes, o tuometiniai jų nariai šį rugpjūtį susitiks buvusiame LSSR KGB pirmininko kabinete! Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Laidoje vieši kompozitorė, klavišininkė, vokalistė, užsienyje gerokai dažniau nei Lietuvoje koncertuojančios grupės „In albedo“ siela Ieva Marija Baranauskaitė. Ieva domisi daugybe meno krypčių. Galima sakyti Ieva domisi menu apskritai ir ieško, kas jungia iš pirmo žvilgsnio skirtingus kūrybinius pasaulius – literatūrą, muziką, teatrą. Viena Ievos grupių „In albedo“ visai neseniai išleido pirmąjį ir vienintelį studijinį albumą „Melquíades“. Jis pavadintas personažo vardu iš fantastinio realizmo genijaus Márquezo romano „100 metų vienatvės“. O pačios grupės vardas – viena iš alcheminio virsmo stadijų. Neįmanoma nusakyti „In albedo“ atliekamo žanro, mat čia į alcheminį lydinį susilieja tiek džiazas, tiek roko muzika, world, drum‘n‘bass, dub ir... Sunkiau būtų rasti, ko ten nėra! Ieva taip pat kuria su teatru, teatre ir teatrui, jungia garsus bei poeziją ir pati stengiasi, jog muzika būtų kur kas didesnis dalykas nei paprasta pramoga. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Muzikinėje laidoje – naujausi, pačių įvairiausių žanrų kūriniai, vasarą pasirodę Lietuvos muzikos duomenų bazėje „Pakartot.lt“. Nuo Kristijono Ribaičio iki dainininkės Mexeny, nuo grupės „Karšti klijai“ iki avangardo vandenis tyrinėjančių „Sheep Got Waxed“, nuo tikrai ne visiems girdėtų „Avis Rara“ iki „In Albedo“. Tai kūrėjai, kolektyvai, kurie vasarą ne tik kepinosi kaitrioje saulėje, voliojosi paplūdimiuose ar grojo festivaliuose. Jie įrašinėjo, leido ir viešino. Kas albumus, kas naujus kūrinius. Kas jau spėjo išleisti net vinilo plokštelę, kas apsiribojo muzikos sklaida internetinėje erdvėje. Visi šie kūriniai prieinami vienoje vietoje – Lietuvos muzikos duomenų bazėje Pakartot.lt. Ir visus juos pristatyti, aptarti, apžvelgti pasiryžęs muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas.

Nauja muzikos apžvalgininko Domanto Razausko rubrika vasarą žvelgs į nepelnytai dulkėmis apėjusią, kokybišką, tačiau visiškai užmirštą Lietuvos muziką.Nuo „Kardiofono“ iki „Pieno lazerių“, nuo UTV iki „Ramybės skvero“, nuo „Requiem“ iki „Zima“, nuo „Žuvų“ iki „NES“. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Bet tik trumpam. Dabar tai dingusi muzika. Dingusi iš radijo stočių, viešų pokalbių, dainos gyvos tik nedidelės dalies žmonių prisiminimuose. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti. Primins tuos, kuriuos verta ir vėl atrasti, vėl klausyti.

Nuo „Roko laboratorijos“ iki DA17, nuo „Veidrodžio“ iki „Ramybės skvero“, nuo „Lygiailyja“ iki „Rokfelerių“, nuo „Kvadrato“ iki „Argo“. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Bet tik trumpam. Dabar tai dingusi muzika. Dingusi iš radijo stočių, viešų pokalbių, dainos, gyvos tik nedidelės dalies žmonių prisiminimuose. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti. Primins tuos, kuriuos verta ir vėl atrasti, vėl klausyti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Nesušukuotas lietuviškas bliuzas. Apie bliuzą mūsų kultūroje, apie šlovingą praeitį, įdomią dabartį ir nenuspėjamą ateitį kartu su bliuzo mohikanais: Arina, Virgilijumi Jutu iš „Blues Makers“ ir „Bliuzo naktų“ organizatoriumi Algirdu Barniškiu-Blėka. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Kas yra prenatalinis ugdymas ir muzikinis ugdomasis sveikatinimas? Kokia muzika, garsai tinka mažyliams ir tiems, kas dar tik ruošiasi gimti? Lolita Jolanta Navickienė – ne tik muzikos pedagogė, teoretikė, bet ir praktikė, dirbanti su būsimos mamytėmis bei kūdikiais ir savo darbe taikanti muzikos terapiją. Taip pat muzikinio ugdymo ir sveikatinimo centro „Sveikutis“ įkūrėja, kelių knygų autorė veda specialius muzikinio sveikatinimo kursus darboholikams! Ar išties įvertiname muzikos galią ir pakankamai rimtai žiūrime muzikos pamokas mokyklose? Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Nauja muzikos apžvalgininko Domanto Razausko rubrika vasarą žvelgs į nepelnytai dulkėmis apėjusią, kokybišką, tačiau visiškai užmirštą Lietuvos muziką. Nuo „Exem” iki DA17, nuo „Veidrodžio” iki „Ramybės skvero”, nuo „Ženklo X” iki „Volio”, nuo „Tigro metų” iki „Sa-Sa”. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Dabar tai dingusi muzika. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti.

Saulius Spindi – taip save vadina Saulius Labanauskas, kuris ne tik pats rašo dainas, muziką, bet ir meistriškai jungia elektroniką su legendinio liaudies dainiaus Petro Zalansko kūrybiniu palikimu. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Nors įprastai laidoje vyksta pokalbiai su muzikos pasaulio asmenybėmis, šįkart muzikantas, muzikos apžvalgininkas D.Razauskas dairosi po pavasario naujienas, pasirodžiusias portale Pakartot.lt, kuris yra ne tik nemokama pažintinė platforma, bet ir Lietuvos muzikos duomenų bazė. Nuo merginų punk grupės „Crucial Features“ iki naujo roko grupės „The Station“ albumo, nuo reperių „G&G Sindikatas“ iki naujam gyvenimui prisikėlusių elektroninės muzikos kūrėjų „Happyendless“, nuo keisto ir savito Sauliaus Spindi iki užburiančių post-folk atlikėjų „Sen Svaja“, nuo džiazo vokalistės Veronikos ChiChi kvarteto iki alternatyvaus roko grupės „Freaks on Floor“. Ir tai dar ne viskas, kas skambės pavasariškai šiltoje „Pakartot“. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Nepriklausoma muzikos agentūra „Tilto namai“ darbą pradėjo iš idėjos ir smalsumo. Taip sako jos vadovė, įkūrėja Gabrielė Tamutytė. Daug ką tenka iš idėjos daryti ir dabar. Kartais norisi viską mesti, kartais ateina įkvėpimas daryti dar daugiau – toks nenuspėjamas ir neprognozuojamas agentūros darbas. Tokia yra realybė, kai dirbi su muzika, kuri paprastai nepasiekia TV ekranų, kuri yra specifinė ir reikalauja iš klausytojo intelekto, kantrybės, ar bent jau atviros širdies. Kitaip tariant ne su ta muzika, kuri tiktų darbovietės vakarėliui. Gabrielė taip pat užsimena, jog stereotipas, kad jaunoji karta nori visko, iškart ir daug – kartais tinka ir muzikantų bendruomenei. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

„Mes pernelyg rimti, mes pernelyg reikšmingi ir bijome atrodyti kvaili“, - sako profesionalus humoristas, iš juokų duoną valgantis Paulius Ambrazevičius. Kai susitinka muzika ir humoras. Apie ironiją, sarkazmą, pokštą muzikoje, apie humorą kaip intelekto rodiklį, apie tabu temas dainose ir baimę pasirodyti juokingu. Ir dar apie kai ką. Domantas Razauskas kalbina humoristą Paulių Ambrazevičių.

Tarptautinės džiazo dienos metu vyks rinkinio „Jazz from Lithuania 2018“ pristatymas. Apie jį, o ir apie šiuolaikinį džiazą apskritai pasakoja Lietuvos Džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius ir muzikantas Andrej Polevikov. „Labai įdomus, aktualus ir netikėtas“. Tokiais epitetais muzikos kritikai apdovanoja garbingą rinkinį „Jazz from Lithuania 2018“, kuriame pučia patys naujausi mūsų džiazo muzikos vėjai. Rinkinys skirtas ne mums, bet tarptautinei melomanų, festivalių, vadybininkų ir žurnalistų bendruomenei. Jis jau pristatytas Vokietijoje, Bremeno mieste vykstančioje didžiausioje pasaulyje džiazui skirtoje parodoje „Jazzahead“ ir toliau keliaus po pasaulį, pažindindamas su jaunais Lietuvos kūrėjais. Vienas tokių – klavišininkas, kompozitorius, pedagogas Andrej Polevikov, pasakojantis, kaip keičiasi požiūris į džiazą, muzikantų priėjimas prie žanro. O Lietuvos Džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius atskleidžia, jog ne viskas taip gražu, kaip gali pasirodyti: kol vaidijamės tarpusavy, kovojam dėl finansų, kaimynai veikia vieningai ir strategiškai, tad štai estų modernus džiazas užsieny pristatomas gerokai plačiau, nei lietuvių. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

PIN dienos proga Domantas Razauskas kalbina asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus vadovą Paulių Sartatavičių ir grupės „The Roop“ vokalistą Vaidotą Valiukevičių. Kodėl pagal piratavimo lygį vis dar esame Europos atsilikėliai? Balandžio 26-oji – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena. Proga atkreipti dėmesį į tai, kaip mes su ta nuosavybe elgiamės. O elgiamės, panašu, vis dar ne taip pagarbiai, kaip Vakarų šalys. Taip bent jau sako autorių teises ginančios asociacijos LATGA darbuotojas Paulius Sartatavičius. Ir jei muzikos srityje situacija taisosi atsiradus tokioms platformoms kaip „Pakartot.lt“, „Spotify“, tai vaizdinę medžiagą vis dar noriai vagiame ir žiūrime nelegaliai. Kas baisiausia, nejausdami kaltės ir atsakomybės. LATGA PIN dienos proga organizuoja edukacinių renginių ciklą įvairiose Lietuvos mokyklose. Žinomi šalies kūrėjai jų metu kalbasi su moksleiviais apie intelektinę nuosavybę.

Seserys dvynės Teresė ir Milda savo kūrybinį kelią pradėjo dar gimtuosiuose Zarasuose. Tiesą sakant, augant tokioje šeimoje, pasirinkimo būta mažai – jų tėtis Gintaras Andrijauskas yra „Sadūnų“ siela, jų dėdė Algirdas Svidinskas – žinomas folkloristas, dainius, vienas festivalio „Akacijų alėja“ sumanytojų. „Baltos varnos“ tik persikėlusios gyventi į Vilnių nėrė į muzikinę veiklą, įrašė ir išleido pirmąjį albumą „Dar nedaviau tau vardo“, subūrė grupę, ėmė aktyviai koncertuoti ir galiausiai pasuko į televizijos pusę – sudalyvavo naujame LRT projekte „Du balsai – viena širdis“. Šiuo metu Teresė ir Milda baigia etnomuzikologijos studijas Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Kokia merginų muzikos filosofija, muzikinis kelias, santykis su tradicija, televizijos šou? Apie viską išsamiai – pokalbio metu. Ir dar. Laidoje pirmą kartą pristatomas naujausias įrašytas „Baltų varnų“ kūrinys, dar neskambėjęs radijo eteriuose.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, gitaristas, kompozitorius, aranžuotojas, „Žalvarinio“ lyderis Robertas Semeniukas atsako ir dalinasi ne visada malonia patirtimi. Robertas Semeniukas – profesionalus muzikantas, kuris žino, kaip atrodyti, elgtis scenoje, grojant šalia Marijono Mikutavičiaus, kaip parašyti liaudies dainos aranžuotę, sukurti autorinį „gabalą“, pagroti ugninį „solo“. Jis žino, kiek metų turėjo mokytis ir juodai dirbti, kad to pasiektų. Kad pasiektų, jog jo aranžuotės atsidurtų mokyklos programose, vadovėliuose, o apie autorines teises menkai teišmanantys žmonės iš jo noriai vogtų. Kodėl? Todėl, kad Lietuvoje vis dar apstu piliečių, kurie dainos, fonogramos, aranžuotės nesuvokia kaip intelektinės nuosavybės. Robertas su tuo susiduria dažnai ir apie tai pasakoja. Dar jis pasakoja apie savo paties solinę karjerą ir duoda patarimus jauniems muzikantams, kuriems dažnai atrodo, kad roko žvaigždė – baisiai lengva ir smagi profesija.

Muzikos tyrumas pagal Arbačiauskus. Jis – žinomas LRT veidas ir dar žinomesnis televizijos balsas. Ji – profesionali violončelininkė. Jis – aktorius, ieškantis tikrumo, ramybės, net poilsio, pabuvimo savimi muzikoje, dainose. Ji – pati pirmoji klausytoja ir kritikė, suvaldanti nesuvaldytus muzikinius dalykus. Tokia yra Giedriaus ir Agnės Arbačiauskų pora. Pora ne tik gyvenime, bet ir scenoje. Po pirmojo albumo „Vienaragis“ praėjo jau dešimtmetis ir duetas sako, jog laikas. Laikas naujai programai, naujam albumui. Todėl prie poros prisijungia kompozitorius, multiinstrumentininkas Marius Salynas bei perkusininkas Gediminas Stankevičius. Nuoširdus pokalbis LRT radijo studijoje apie muziką, poeziją laisvai, bet iš esmės. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Muzika – pramoga, ar vis dar menas? Laidoje muzikantas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas svarsto, koks muzikos vaidmuo ir turinys dabar, kai garsai ir melodijos tapo įprastu kasdienybės fonu. Ar įmanoma kalbėti apie muziką, kaip apie meno rūšį. Vaizdo žaidimai, kinas, sportas, šventės, parduotuvės, kavinės, radijo stotys, televizija, teatras, taksi, kirpyklos ir odontologų kabinetai, poliklinikos ir viešbučiai, senamiesčio gatvės ir pamaldos bažnyčioje, reklama, mūsų mobilių įrenginių signalai, visos nuperkamos laikmenos – muzika yra visur! Už kiekvieną kūrinį, už kiekvieną natą kapsi pinigai (na gerai, išskyrus pamaldas, ten – nekapsi). Muzika yra tapusi pramoga ir fonu. Muzikos klausymosi įpročiai keičiasi, ne tik kintant technologijoms, bet ir kišant muziką visur, kur tik bijoma modernių laikų siaubo nuobodulio. Ar visagalės pramogos kontekste galime kalbėti apie dainos kokybę, apie dainą, melodiją, tekstą, harmoniją, apskritai apie muziką kaip meno formą? Ar mokame atskirti banalybę nuo rimto kūrinio? Ar gebame argumentuotai kritikuoti, girti, rodyti pavyzdį ir suvokti, ką renkamės patys, kas mums prikišama?

Pirmą autorinį albumą pristato kompozitorius, dirigentas, pedagogas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Vaclovas Augustinas. Prie choro „Jauna muzika“ vairo Vaclovas Augustinas jau nuo 1992 metų, tačiau autorinis jo chorinių kūrinių albumas pasirodo tik dabar. Jis vadinasi „Tau bet kokios sutemos šviesios“. Tiesa, melomanai žino, jog Vaclovas yra prisidėjęs prie visos šūsnies Lietuvos roko muzikos klasikos – jis grojo kartu su progresyvaus roko pionieriais „Saulės laikrodžiu“ ir daug metų buvo „Anties“ narys. Su kompozitoriumi, muzikantu, dirigentu, pedagogu kalbamės apie viską nuo pradžių – pirmus jo žingsnius „Ąžuoliuke“, studijas pas maestro Hermaną Perelšteiną ir Julių Juzeliūną, roko muzikanto karjerą, „Jauną muziką“, seną muziką, mylimiausius kompozitorius ir albumus. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Muzikantai kalbasi. Domantas Razauskas klausia, jauna, pirmąjį laisvos ir ne visada patogios muzikos albumą pristatanti, bet jau gerbėjų ratą turinti grupė „Džiazlaif“ atsako. Pavadinimas „Džiazlaif“ tiesiog persunktas ironija. Jis sako porą dalykų: mes grojame ir gyvename džiazu ir mes nemokame anglų kalbos. Iš tikrųjų, abu šie dalykai nėra tiesa. „Džiazlaif“ – tai savotiškas protestas prieš tradicinio džiazo snobiškumą, prieš stereotipus, kurie lydi šią kryptį. Jauni muzikantai tikrai negroja to, kas galvoje pasigirsta ištarus žodį „džiazas“. Bet ar XXI amžiuje dar likę grynųjų žanrų? „Džiazlaif“ tikslas – parodyti, kad yra kitokia laisvosios muzikos pusė. Ne visada patogi, tikrai ne saldi, labai veržli ir absoliučiai nenusakoma. Aptariant kolektyvo koncertų geografiją ir grupės netenkinančią Lietuvos džiazo festivalių situaciją aiškėja, kad „Džiazlaif“ gerokai daugiau koncertuoja ir ketina koncertuoti užsienyje. Ypač dabar, kai jau turi savo vizitinę kortelę – pirmąjį albumą.

Juozas Martin – nuo „InSearch” iki „Eurovizijos”. Kaip profesionalus gitaristas, sukūręs vieną išradingiausių džiazo grupių atsidūrė popmuzikos konkurse? „Neslėpsiu, man reikėjo pagarsinti savo vardą”, - sako dainų autorius, neseniai pasirodęs „Eurovizijoje” ir sutrumpinęs savo pavardę iki sceninio vardo Juozas Martin. Tie, kas domisi džiazo, alternatyvios muzikos scena, galėjo gerokai nustebti, nes Juozas – vienos išradingiausių grupių „InSearch” narys, stovėjęs prie kolektyvo ištakų. Tačiau priešpriešos kūrėjas nemato ir sako, jog autorinė daina jį visada traukė, tokių visada rasdavosi. Jei jas dainuodavo ne pats, tai mielai rašydavo kitiems! Su visa eile Lietuvos popscenos žvaigždžių scenoje pasirodantis gitaristas „Pakartot” taip pat pasakoja apie savo pirmąjį solinį albumą „Mixed Blessing”, kur pateko jo rašytos dainos lietuvių ir anglų kalbomis. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas klausia, Andrius Kulikauskas atsako ir pasakoja. Apie naują albumą „Ateina Dievas“, apie sceną, užkulisius, poeziją, ne visada lengvą gyvenimą ir visa ko pradžių pradžią. Jūsų nereikia supažindinti su Andriumi Kulikausku. Pati Jos Ekscelencija jam tik ką užkabino medalį už nuopelnus Lietuvai. O „Mama“ apdovanojo „Už nuopelnus Lietuvos muzikai“. Nepaisant to, Andrius lygiai toks pats paprastas. Nepalenktas, orus ir gyvybingas. Maža to, jis pristato naują albumą „Ateina Dievas“, kur šalia legendinių savo kūrinių įtraukė visiškai šviežių, niekur negirdėtų dainų. Ir jau galvoja apie kitą albumą, kuriame bus vien nauji kūriniai. Du bičiuliai studijoje kalbasi ne tik apie tai. Andrius pasakoja, kaip viskas prasidėjo kadaise, Žemaitijoje, kaip jis susipažino su Vytautu Kernagiu, kaip gyvenimas jį mėtė, blaškė ir kaip ne visada lengva Lietuvoje išgyventi iš muzikos. Nuoširdžiai, paprastai, atvirai, kaip jis ir temoka. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Naujas aktoriaus, muzikanto, pedagogo Gedimino Storpirščio dainų albumas tapo akstinu pasikalbėti apie jo kūrybinį kelią, praeitį, dabartį, tai, kas liūdina ir džiugina. Gediminas – ypač jautrus kūrėjas. Jautrus tam, kas vyksta aplinkui. Jis nesistengia tik stebėti, sėdęs po šakom baltos akacijos, jis stengiasi dalyvauti ir keisti. Todėl jį galima vadinti visuomenininku. Gediminas turi labai aiškią poziciją daugeliu opių klausimų. Vienas didžiausių aktoriaus rūpesčių – kaip padaryti, kad viešoje erdvėje skatinama atkartojimo, atlikimo, kopijavimo mokykla virstų kūrybos skatinimu. Kaip parodyti jaunam žmogui, kad svarbiausia – kurianti asmenybė? Ir asmenybė svarbiau už žanrą. Juk dainuojamoji poezija taip pat gali būti bliuzas, džiazas, rokas, svarbu dėmesys tekstui ir asmenybei už teksto. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas kalbasi su Andriumi Mamontovu. Apie elektroniką, dub muziką, Šiaurės naktis, apie albumą be žodžio „dangus“, dainų tekstus, savo susikurtus vidinius priešus ir apie garsus, nepavaldžius laikui. Proga – naujausias Andriaus instrumentinis elektroninis albumas „Memories of something that never happened“. O taip pat neeilinė žinia: Valdovų rūmuose su simfoniniu orkestru pirmą kartą po 20 metų bus sugrotas daugelio nuomone geriausias Andriaus albumas „Šiaurės naktis. Pusė penkių“. Tačiau atsispyrę nuo progų muzikantai pasikalbėjo apie įtakas, genialų Jeffą Lynne‘ą, Lee Perry, dainas, kurioms nepavaldus laikas, būsimą albumą „The Hong Kong tapes“, dainų tekstus, kalbinius kompleksus ir fonetinius sąskambius, Zambijos reggae žvaigždę, su kuria Andrius grojo, o taip pat piktą ir destruktyvią linčo teismu dvelkiančią atmosferą, kurią Lietuvoje taip puikiai mokame susikurti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Ar žinojote, kad Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksta nemokamos paskaitos apie roko istoriją? Ar žinojote, kad tas paskaitas sumanė ir veda toks Lukas Devita? Ar žinojote, kad Lukas Devita yra visai ne Lukas Devita, o Vytautas Vilimas? Ir kad šis žmogus yra sudaręs vienintelį Lietuvoje „Melodijos“ išleistų roko ir džiazo plokštelių katalogą? O kad išleidęs dar bent keletą knygų muzikinėmis temomis? O kad pats Lukas groja, dainuoja, kuria dainas ir domisi psichodeline muzika, ar žinojote? Viską žinojote? Tada tikrai nežinojote, kad Lukas Devita dar yra ir vienas pirmųjų Lietuvos ufologų! Apie viską iš pradžų ir iš esmės su šio aprašo herojumi šeštadienio „Pakartot“! Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Legendiniam folkloro ansambliui šiemet sukanka trisdešimt. O jo vadovui, kompozitoriui, smuikininkui, melomanui ir muzikos apžvalgininkui Algirdui Klovai – dvigubai tiek! Ta proga kalbamės su Algirdu, kuris dažniausiai stereotipiškai siejamas su folk, etno ir country muzika, nors yra vienas pirmųjų Lietuvoje world muzikos puoselėtojų, džiazo festivaliuose sutinkamas melomanas, bendradarbiaujantis su šio žanro bendruomene. Algirdas taip pat ir akademinės muzikos kompozitorius, kadaise mokęsis pas legendinį Julių Juzeliūną, pats dėstantis muziką Balio Dvariono mokykloje. Prieš pat Naujuosius pasirodė Algirdo antroji akademinės muzikos kompozicijų plokštelė. Tačiau pagrindinė mūsų pokalbio tema – „Vydraga“. 30 metų šis folkloro ansamblis klaidžioja po pasaulį, eksperimentuoja, ieško, kuria, keičiasi. Kaip ir pats jo įkūrėjas. Kaip 1988 radosi „Vydraga“, kaip vystėsi ir koks folkloras yra dabar? Atsako Algirdas Klova. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Meilė, dzenas ir repas. Tadas Čiūdaras – netipinis reperis, besislepiantis už sceninio vardo „Home Production“. Tadas pristato bene pirmąjį Lietuvoje hip-hop muzikos albumą vinilo formatu! „Home Production“ ir elektroninės muzikos kūrėjo Spurgos bendrą darbą „Love in Progress“ jau esu minėjęs savo laidose. Esu grojęs ir ištraukų iš jo. Pagaliau atsirado proga pasikalbėti su vienu iš šio albumo autorių – „Home Production“ pseudonimu besivadinančiu reperiu Tadu Čiūdaru. Tadas labai netipinis reperis. Lyg koks modernus hipis jis kalba ir repuoja apie meilę, savęs paieškas, priešingai nei dauguma kitų, kūryboje liečiančių tamsias socialines temas. Tadas – aktyviai užsiiminėja dzeno meditacija. Į „Pakartot“ studiją Tadas atsinešė savo pirmąjį kūdikį – vinilo plokštelę „Love in Progress“, kuri yra bene pirmasis pilnas, vientisas autorinis repo vinilas Lietuvoje! Laisvas pokalbis su laisvu žmogumi laisvoje radijo stotyje sausio 13-ąją, kurią Tadas taip pat prisimena. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Vienas produktyviausių Lietuvos populiariosios ir roko muzikos kompozitorių gitaristas, aranžuotojas Martynas Kuliavas verčia naują kūrybos puslapį, kuriame ir lietuviškos sutartinės, ir liturginė muzika. Jo dainas jūs tikrai žinote, galbūt tik ne visada suvokiate, kad tai, ką niūniuojate kartu su visa Lietuva – Martyno Kuliavo sukurtos melodijos. Nuo garsiausių Marijono šlagerių iki „Pelenų“, nuo Arinos iki Gyčio Paškevičiaus – Martynas pripėdavo Lietuvos roko ir popmuzikos istoriją savo giliais pėdsakais. Prasidėjo viskas nuo „Bovy“ ir albumo „Leaving Home“, kuris ištisai kartai tapo šviesuliu skurdžioje roko nūdienoje gūdžiais 1993-iaisiais. Vėliau grojęs ir kūręs su daugybe muzikantų, išleidęs solinį albumą, aranžavęs vienintelį Sauliaus Mykolaičio studijinį darbą, vienas garsiausių šalies gitaristų galiausiai pasuko link ritualinės muzikos – liturginių giesmių kūrybos ir tradicinių sutartinių aranžuočių. Būtent pastarasis projektas „Netikėti prisilietimai“ su užsienio muzikantais bei sutartinių grupe „Ūtara“ yra paskiausias Kuliavo kūrybos vaisius. Šalia to, gimė netikėtas gitaristo duetas su aktore Ilona Balsyte! Apie visa tai – pirmojoje naujų metų „Pakartot“. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Naujųjų metų išvakarėse laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas prisimena ryškiausias 2017-ųjų „Pakartot“ laidas, debiutus, premjeras. Nuo socialinių temų, pilietiškumo muzikoje iki muzikos futbolininko gyvenime. Nuo muzikos teatre iki muzikos fotografijos, nuo muzikos politikos iki vaikų muzikos – nueinančiais metais kalbėta daug ir, regis, ne visada tuščiai. Visų 50 metų laidų į vieną 50 minučių laidą nesukiši, todėl nusprendžiau susikoncentruoti į 2017-ųjų naujienas, premjeras, ryškiausius albumus ir kūrinius. Kas iš LRT radijo studijoje pristatytų albumų, reiškinių mano subjektyvia galva buvo geriausia, įdomiausia, turės didžiausią išliekamąją vertę? Jau netrukus visą praėjusių metų Lietuvos muzikos vyksmą aptarsime su kritikais ir apžvalgininkais, rimtai ir išsamiai, o dabar, likus paskutinėms valandoms iki Naujųjų, tiesiog atsigręžiu per petį dar kartą nuoširdžiai stebėdamasis. Šuniškai gerų muzikinių metų linkintis muzikantas, laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Avangardinio repo kūrėjas Žygimantas Kudirka, geriau žinomas Mesijaus slapyvardžiu, pristato visiškai naują dvigubą albumą, kuriame viešai pareiškia nusavinantis „Vilniaus energijos“ pavadinimą savo muzikai. Mesijus – vienas drąsiausių eksperimentatorių ir provokatorių Lietuvos scenoje. Konceptualus, kandus, šmaikštus, protingas filologas nuolat ieško ir bando kalbos galimybes muzikoje: kada žodžiai kartojami praranda prasmes, kaip mūsų sąmonę ir pasąmonę veikia jų akustika, kas mus erzina, o kas suteikia ausims malonumo? Šie eksperimentai persikelia į elektroninės muzikos erdvę, už kurią anksčiau buvo atsakingas Mesijaus bendražygis Münpauzn, o dabar – grupės „Sheep Got Waxed“ ritmų generatorius Adas Gecevičius. Ir štai pirmasis „Vilniaus energijos” darbas – dvigubas konceptualus albumas „Ddvviigguubbaass“, kuriame autorius koketuoja ir su jau žinomais estrados šlageriais ir pristato visiškai naujus autorinius kūrinius. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Studijoje vieši muzikas, pedagogas, festivalių ir projektų iniciatorius Arkadijus Gotesmanas, jautriai ir nuoširdžiai pasakojantis apie savo muzikinį kelią. Nuo teminių klezmerių muzikos festivalių iki perkusinės muzikos improvizacijų Šeduvoje. Nuo vaikystės atsiminimų apie Rusijos gūdumoje pirmą kartą nelegaliai išgirstą Johną Coltrane‘ą iki vieno žydo gyvenimo istorijos, virtusios ištisu spektakliu. Toks beveik monologas. Arkadijus Gotesmanas – Dievo žmogus ne tik dėl savo būtent tai reiškiančios pavardės. Tai tikintis ir atleidžiantis kūrėjas. Net ir naujausių, žydų istoriją liečiančių internetinių skandalų kontekste. Žmogus, kuris didelę dalį savo laiko aukoja dėstydamas ir mokydamas kitus būgnų bei perkusijos paslapčių. O būgnai ir perkusija – ne tas pats! Per tokių asmenybių pasakojimus veriasi dalis mūsų šalies unikalios džiazo mokyklos istorijos, dalis mūsų literatūros (o ji – neatskiriama Arkadijaus veiklos dalis!) vyksmo ir dalis mūsų spalvingos kultūros. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Legendinė, Lietuvos avangardo avangarde visuomet žygiavusi grupė „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“ šiemet švenčia 30 metų jubiliejų. Švenčia su trenksmu ir naujų leidinių pluoštu. Artūras Šlipavičius save vadina tiesiog Šlipu. Jis – vienas ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos dailininkų, patenkantis net į prestižines užsienio antologijas. Tačiau taip pat jis – vienas grupės I.V.T.K.Y.G.Y.G. įkūrėjų, ideologų, koncepcijų kūrėjų. Jau daugelį metų Šlipas reiškiasi kaip išskirtinis gitaristas, improvizatorius, kadaise pradėjęs nuo dueto su saksofonininku Vytautu Labučiu. Beje, duetas niekur nedingo. Tačiau šįkart „Pakartot“ labiau koncentruojasi į „Gražuolius“ (taip kartais trumpinamas grupės pavadinimas). Po legendinio Artūro Baryso „Baro“ mirties kolektyvas persiformavo ir šiek tiek pakeitė skambesį, tačiau veiklos nenutraukė. Priešingai, šiemet pasaulį išvydo naujas albumas, net dvi vinilo plokštelės, o prie dar vieno jau dirbama studijoje. Apie visa tai pokalbyje su Šlipu. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Kas sieja muziką ir futbolą? Ar išties sportininkai taip toli nuo kultūros? Kaip muzika gali padėti varžybų įkarštyje? Apie tai - su Lietuvos rinktinės gynėju Vytautu Andriuškevičiumi. Ant Vytauto Andriuškevičiaus marškinėlių Amerikoje rašo tiesiog „VYTAS“. Jo pavardė anglakalbiams veik neištariama. Tačiau Portlande jis žvaigždė, ir vienas geriausių Šiaurės Amerikos futbolo lygos gynėjų. Taip pat Vytas – svarbus Lietuvos rinktinės žaidėjas. Tačiau „Pakartot“ laidai užvis svarbiausia tai, jog šis žmogus – aktyvus muzikos mylėtojas, lankantis koncertus, besidomintis tuo, kas vyksta scenoje ir už jus ribų. Vytas – gyvas pavyzdys to, kad kartais susigalvojame absurdiškų stereotipų, jog sportininkai – mažaraščiai ir ne tokie kultūriškai išprusę žmonės. Beje, muziką V.Andriuškevičius naudoja ir savo profesionalioje karjeroje, kuomet reikia sukelti sportinį pyktį, pakelti adrenalino kiekį, ar atvirkščiai, išlikti ramiu. O gal ir muzikos grupės veikla, visas šou verslas nėra jau taip toli nuo futbolo? Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Studijoje – naujausio, dar tik gruodžio mėnesį pasirodysiančio psichodelinio roko grupės „Garbanotas bosistas“ albumo „Room for you“ pristatymas, jį lydintys pokalbiai ir dainos. Mantas ir Šarukas Joneikiai – broliai į priekį vedantys vieną lyderiaujančių Lietuvos roko grupių „Garbanotas bosistas“. Intelektualai, humanitarai, išmanantys net ir klasikines kalbas, visa galva pasinėrę į muziką, žinantys jos kontekstus ir besidomintys istorija. Todėl ir pokalbis išėjo apie prasmes, garsus, sąskambius, tekstų semantiką ir muzikinis intertekstus, politiką rokenrole ir rokenrolo vaidmenį socialinių problemų akivaizdoje. Vėl apie vinilus, kurie lydi brolius nuo vaikystės, apie mylimiausius albumus ir žinoma, apie „Room for you“ premjerą, kurio pasirodymas – neabejotinai svarbus įvykis Lietuvos muzikiniame gyvenime. Pirmą kartą būsimo albumo kūriniai skamba ir LRT radijo eteryje.

Rokas, uždegantis „Pakartot” eterį. Studijoje vieši „kietrokio“ grupė „Fire it up“, tik ką išleidusi savo debiutinį albumą „Electric confessions“. Grupės lyderis – vienas žymiausių šalies solo gitaristų Viktoras Jonušis, geriau žinomas Hugio pravarde. (K.Mačėnas, D.Beržinis ir V.Jonušis. D.Razausko nuotr.) „Kietrokis“ – taip grupė „Fire it up“ vadina savo muziką. Tikras, kietas, iš geriausių amerikietiškų tradicijų išaugantis rokas, kurio, kaip prisipažįsta muzikantai, Lietuvoje beveik niekas negroja. Su trimis iš penkių grupės narių – gitaristu Viktoru Jonušiu Hugiu, bosininku Darotu Beržiniu ir vokalistu Karoliu Mačėnu – kalbamės apie roko muzikos tradiciją, stereotipus, lydinčius „palaidūnus“ roko muzikantus, apie mylimiausias grupes ir, žinoma, pirmąjį albumą, žymintį „Fire it up“ pradžią. O ta pradžia – tai grupės lyderis Hugis, jau senokai Lietuvoje žinomas kaip vienas geriausių sesijinių gitaristų, grojęs su Marijonu Mikutavičium, „Skamp“, „Arina“, „Žas“, „AC/DC Project“ ir daugybe kitų.

Darius Žvirblis negailestingas. Jis sako, kaip jaučia. Dažniausiai jaučia liūdnai. Ir skaudžiai. Dariaus popmuzika – depresijos ir švelnumo lydinys. Apie visą pasaulį, tiesiai ir jautriai, dviejų draugų lūpomis laidoje „Pakartot“.Kas yra muzika ir kodėl, priešingai nei teigia daugelis, Lietuvoje nėra jokio muzikinio renesanso? Bent jau taip Domantui Razauskui teigia dainų autorius ir atlikėjas, ilgametis grupės „Atika“ lyderis Darius Žvirblis, tikinantis, jog ten, kur trūksta plačiai ir giliai mąstančių asmenybių, muzika negali klestėti. Darius jaučiasi kuriantis nuošalėje, nežaisdamas pagal daugelį rinkos taisyklių, o į tas, be kurių išgyventi negali, žiūrėdamas su skaudžia ironija. Dariaus laisvė – tai laisvė nedaryti nieko ir niekam dėl to neužkliūti. Dariaus mokytojas – Tomas Petty, kurio mirtį Darius prisipažįsta išgyvenęs skaudžiau už artimo netektį. Darius mylimas žanras – lo-fi, depresyvių „lūzerių“ žanras. Darius dažniausiai nėra patekintas tuo, ką sukuria, bet naujos dainos nesibodi. Jos premjera – išskirtinai laidoje „Pakartot“. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Lietuviško rudens muzikinės naujienos. Vėlinės užduoda mirties temą, tačiau kiekvieną mirtį visada seka kažkieno gimimas. Todėl šį šeštadienį Domantas Razauskas apžvelgia naujausius lietuviškos muzikos kūrinius. Nuo netikėtai prisikėlusios grupės „Šiaurės kryptis“ iki vis labiau bręstančio repo dueto „Lilas ir Innomine“, nuo „Skylės“, „Atalyjos“ muzikanto Gedimino Žilio pirmojo solinio albumo iki roko dueto „Abii“ debiutinės plokštelės. Nuo puikiai visiems pažįstamos Ericos Jennings iki grupės „Paliekant Žemę“, apie kurią, greičiausiai, nieko nebūsite girdėję. Visa tai, o ir šis bei tas daugiau – drėgno, apsiniaukusio lietuviško rudens gėrybės, liudijančios, kad muzikos rinka nesnaudžia, studijos pilnos muzikantų, CD ir LP fabrikai burzgia, o kokybė vis auga.

Amžinas pankas Makejevas. Ne vienas jį laiko daugiau užstalės pokštininku, nei rimtu muzikantu. Koks iš tikrųjų yra naują albumą tik ką išleidusio ir karštligiškai knygas rašyti ėmusio Aleksandro Makejevo muzikinis portretas? Makejevas nuolat ir visus traukia per dantį. Makejevas pašiepia politikus, biurokratus ir dainuoja nepaisydamas kitų nuomonės. Kartais ne visai švankiai. Makejevas nemėgsta sumeluoto dvasingumo ir sako, jog muzikoje, literatūroje jam trūksta avantiūrų, kvailiojimo. Tuo jis ir užsiima. Ar rimtai? Makejeviškai. Tiek rimtai, kiek rimtai ko nors gali imtis pankas. Būtent šiame žanre savo muzikinius bandymus kadaise pradėjo žmogus, savo metu sugebėjęs vienu metu rašyti Jurgai Šeduikytei ir „Olialia Blondinėms“, vaidinti „Skylės“ roko operoje „Žuviaganys“ ir TV seriale „Nekviesta meilė“... Dabar jo nuotykiai gula ir į knygas, kurių rašymas pakeitė girtuoklio buitį. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

Naują laiką matuojantis „Saulės laikrodis”. Po beveik 30 metų pertraukos prisikelia legendinė progresyvaus roko grupė „Saulės laikrodis”. Apie būsimą albumą, grupės istoriją ir roko muziką apskritai – kartu su „laikrodininku” Gintautu Rakausku. Mano grupės gitaristas, veždamas mane į LRT studiją sako: „o tu žinai, Rakauskas yra vienas geriausių gitaristų Lietuvos muzikos istorijoje. Aš girdėjau jį kartu su „Antim”. Pats Gintautas šypsosi: „tiesiog pirštai ir mintys grojant turi sutapti. Technika nėra svarbiausia”. Apie „Saulės laikrodžio” įtaką mūsų muzikos istorijai kalbėti ir sunku, ir lengva. Sunku įsivaizduoti, kas būtų buvę, jei 1983-iasiais grupės muzika nebūtų uždrausta ir būtų pavykę išleisti vinilo plokštelę. Galbūt būtume turėję visai kitokį, gerokai turtingesnį roką. Tačiau lengva ir dabar tvirtinti, kad „Saulės laikrodis” buvo progresyvaus roko pradininkai, vėliavnešiai ir vieni profesionaliausių savo srityje. Todėl net ir po tiek metų, po skaudžių netekčių, jų sugrįžimas su nauju albumu yra neabejotinai svarbus įvykis.

Ievos Narkutės psichoterapija. 50 minučių kūrėjos vaikystės, paauglystės, psichologijos studijų ir pirmųjų dainų, motiniškų džiaugsmų ir „Raudonų vakarų“ etikečių, kalbos pojūčio bei kūrybinės virtuvės kvapo. Ir aišku, skardaus Ievos juoko. Ieva sako, kad naujas dainas jau įrašinėja. Jau greitai kažkas bus. Paskutinis jos albumas pasirodė prieš 3 metus. Tačiau delsimas įrašinėti ir viešinti naujus kūrinius pateisinamas – Ievai praėjusiais metais gimė dukrelė. I.Narkutė – viena tų retų Lietuvos muzikantų, kurie turi kalbos pojūčio dovaną, žino kalbos ir jos garsyno galią. Gal tai atėjo iš psichologijos studijų? Kodėl muzikų šeimoje Šiauliuose augusi ir nuo mažens grojusi mergina pasirinko šias studijas? Kokia Ieva buvo paauglystėje? Kodėl jai taip knieti knaisiotis žmonių santykiuose? „Pakartot“ studijoje – atviras ir linksmas dviejų bičiulių pokalbis, kurį vainikuoja Ievos įvardinti ją kadaise įkvėpę albumai. Laidos autorius ir vedėjas – Domantas Razauskas.

„Vilnius Jazz” jubiliejus ir „Infiltratorių” premjera. Proga progą veja. Iškilus „Vilniaus jazz” jubiliejus prašosi sentimentų: kaip prasidėjo šis bene ilgiausiai be pertrūkių Lietuvoje gyvuojantis džiazo reiškinys? Kaip kūdikio gimimą prisimena jo tėvas Antanas Gustys, o kokias asociacijas festivalis kelia jaunesniems džiazo profesionalams Janui Maksimovičiui ir Dimai Golovanovui? Pridėkite prie šių muzikantų, pedagogų dar ir Arkadijų Gotesmaną ir gausite visą trio „Infiltrators”, kurie pagaliau turi savo albumą. Albumo pristatymas, o šventas sutapime, festivalio „Vilnius Jazz“ metu! Todėl viską sudedame į krūvą, išmaišome ir „Pakartot” studijoje kalbamės apie į krūvą sukritusias progas.

Kas yra melomanija ir kaip su ja gyventi? Jie ne muzikantai, ne prodiuseriai, ne festivalių organizatoriai. Jų dalia nepalyginamai sunkesnė. Jie – melomanai, perkantys ir renkantys muziką įvairiausiais formatais. Pirmą kartą laidoje vieši žmonės tiesiogiai nesusiję su Lietuvos muzikos scena. Jų neišvysite prie mikrofonų su gitaromis, jie nešaukia „kur jūsų rankos!“ Tačiau jie kasdien galvoja apie muziką, gyvena su muzika, ją renka. Kokie įrašus kolekcionuojančiųjų įpročiai? Iš kur jie ją perka, kokiais formatais, kaip dažnai, ką jie galvoja apie lietuviškos muzikos pasiūlą ir marketingo ypatumus, ar juos pasiekia Lietuvos atlikėjų reklama? Kas verčia pirkti ir kaupti? Ar mieliau CD, LP, MP3 nusiperkame po patikusio koncerto, apie grupę sužinoję iš patikimų draugų, ar spontaniškai, o gal viską gerai apmąstę? O kaipgi su piratavimu? Apie visa tai laidoje kalbamės su rašytoju, scenaristu, režisieriumi, aktoriumi Alvydu Šlepiku ir finansų analitikų asociacijos valdybos nariu, UAB „M-Finance“ vadovu Eladijumi Kirijanovu.

Naujas singlas, akiniai iš vinilo plokštelių, geriausių dainų antologija, kūrybinė virtuvė tarp Londono, Budapešto ir pirtelės prie Druskininkų bei siekis išlikti vieninga grupe. Tokia „Keymono“ nūdiena. Daiva Starinskaitė, Aurimas Rimeikis ir Alvydas Mačiulskis kartu groja jau bene 15 metų. Daiva gyvena Londone, kaip ir būgnininkas Marijus Aleksa, kurį vis dažniau pavaduoja Jonas Gliaudelis, kiti grupės nariai – Vilniuje. Tačiau tai netrukdo jiems būti kolektyvu, kuris kartu kuria, įrašinėja, koncertuoja. Keitėsi inkarnacijos, pavadinimai – nuo „Saulės Kliošo“, per „BrassBastardz“ iki „Keymono“, buvo reikšmingų tarptautinių apdovanojimų, tačiau muzikantai liko ištikimi sau ir savo stiliui. Koks jis? „Eklektika“, sako Daiva. Čia persipina funk, soul, jazz, hip hop. O grupės įrašų kokybė nuolat kelia kartelę kitiems Lietuvos muzikantams. Itin linksmame pokalbyje „Keymono“ dalinasi savo patirtimi, planais, ambicijomis, ginčijasi patys ir pataria jauniems, pradedantiems: „svarbiausia mylėti tai, ką darai ir daryti tai savaip“.

Rugsėjo 24 dieną įvyks atlikėjų asociacijos AGATA organizuojamas jaunųjų muzikantų meistriškumo studijų „Langai” koncertas Lietuvos Respublikos Prezidentūros kieme. Proga – Tarptautinė muzikos diena. Šalia gerai pažįstamos Monikos Linkytės ten pasirodys ir kur kas mažiau žinomi „Brave Noises”. Tai sekstetas, kuriam vadovauja trimitininkas, klavišininkas, kompozitorius ir improvizatorius Mantvydas Pranulis. Ši grupė jau spėjo pasirodyti pagrindiniuose šalies džiazo festivaliuose ir net laimėti konkursą „Vilnius Jazz Young Power”. Šiemet jie svečių teisėmis pasirodys jubiliejiniame „Vilnius Jazz”. Tačiau ar džiazas yra tai, ką groja „Brave Noises”? Visai neseniai išleistas jų debiutinis albumas „Between The Dreams” tarsi sako, kad Lietuvoje užaugo nauja karta muzikantų, kurie improvizacinę muziką jungia su laisvuoju džiazu, elektronika, roko ritimais ir rifais. Todėl „Brave Noises“ muzika turėtų rasti gerbėjų ne vien džiazo ortodoksų pasaulyje.

Nepatogi muzika pagal „Autism”. Tomhetas – tokiu slapyvardžiu sunkesnės muzikos gerbėjams gerai žinomas gitaristas, kompozitorius Tomas Daniševskis. Kadaise jis vienas pats buvo grupė „Autism”. Dabar prie jo prisijungė bendražygiai, tačiau Tomas nepaliauja stebinti soliniais sugebėjimais – jis savarankiškai įrašė, suvedė ir paruošė leidybai vienareikšmiškai vieną geriausių šių metų lietuviškos muzikos albumų „Film Noir”, pasirodžiusį vinilo plokštelės pavidalu. Beje, jos tiražas jau beveik išparduotas. Laidoje sužinosite, kas yra postmetalas, postrokas ir paslaptingasis shoegaze. Lietuvos radijo televizijos centre dirbantis, o taip pat sudėtingais socialiniais reiškiniais besidomintis Tomhetas paneigs mitą, jog metalistas – niūrus ir piktas tipas.

Nuolat besikeičianti Bjelle. Žanrai, stiliai, kryptys, darbai, studijos, šukuosenos ir plaukų spalvos – visa tai Ramintos Naujanytės-Bjelle gyvenime keičiasi žaibiškai. Pastovus tik užkrečiantis žingeidumas kurti. Domantas Razauskas LRT radijo eteryje kalbina kolegę, vedančią muzikines laidas LRT OPUS radijuje. Šis darbas – vienas iš daugybės Ramintos užsiėmimų. Išgarsėjo mergina dar besimokydama mokykloje, kai sudalyvavo TV talentų šou, vėliau dainavo miuzikluose, dirbo muzikos prekių parduotuvėje ir... Na, apie viską ji laidoje papasakos pati. Dabar nuolat besišypsanti Bjelle – ambicinga kūrėja, profesionaliai besimokanti muzikos kūrimo subtilybių, aktyviai koncertuojanti su įvairiais muzikantais įvairiuose festivaliuose ir šiemet pristačiusi savo pirmąjį mini albumą, kuris pasirodė USB rakto pavidalu.

Andriui Mamontovui – 50. Galima mėgti Andriaus dainas, galima jų nemėgti. Bet neįmanoma jų aplenkti, nežinoti, kas per vienas yra žmogus, save būsimų koncertų reklamose pristatantis tiesiog AM. Neįmanoma nesutikti, jog didelė dalis iš tų nesuskaičiuojamo kiekio dainų yra padariusios svarbią, kartais gal net lemtingą poveikį kelioms generacijoms ir populiariosios muzikos raidai apskritai. O Andriaus asmenybė ir vieša veikla visada buvo įkvepiantis pavyzdys jaunam pradedančiajam, pilnam abejonių, baimės, nežinios. Dar daugiau, muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas drąsiai teigia, jog AM yra puikus pavyzdys to, kokią galią turi kultūra. Daugiau nei 30 metų ekranuose keitėsi politikai, vyko revoliucijos, griuvo paminklai, kilo rūmai, tačiau vargu ar kas per tą laiką vardan šviesesnio buvimo padarė tiek, kiek sugebėjo vienas žmogus su gitara ir savo paprastomis dainomis.

Laisvasis sodininkas Dalius Naujokaitis. Dalius – už nuopelnus Lietuvos džiazui apdovanotas muzikantas, absoliučiai laisvas ir nepažabojamas būgnininkas, perkusininkas, turintis savitą braižą ir jau 22 metus Niujorke grojantis su pagrindiniais to miesto džiazo, avangardinės ir eksperimentinės scenų muzikantais. Į Ameriką 1995 metais Dalių pakvietęs poetas, kino kūrėjas Jonas Mekas būngnininką vadina „tiesiog nenormaliu, apsėstu muzikos“. Dalius atvirai pasakoja apie savo vaikystę Vilniuje, kur su broliu žaisdavo tarp popierinių žaislinio Niujorko dangoraižių, apie duetą su Juozu Milašium, laiką grupėje „Saulės laikrodis“, Joną Meką, sodininko darbą JAV, muzikavimo principus ir antrus metus Vilniuje vykstantį festivalį „Peronas Jazz Festival“, kurio idėjų generatoriumi jis pats yra.

Kaip repo klausęs jaunuolis pamilo dainuojamąją poeziją? Naujas vardas Lietuvos muzikos padangėje – Kristijonas Ribaitis, tik ką išleidęs debiutinį albumą „Vakar buvo rytoj“. Kristijono tėvai – režisieriai, tačiau patį dainų autorių ir atlikėją nuo mažų dienų lydi muzika. Dabar vokalo studijas baigęs jaunuolis bando įsibrauti į dainuojamosios poezijos kūrėjų tarpą, nors šį žanrą stengiasi vertinti kritiškai, žvelgdamas tarsi iš šalies. „Jį reikia reformuoti“, - sako Kristijonas. Nors klausant jo dainų akivaizdžiai girdėti Andriaus Kaniavos įtaka, scenoje K.Ribaitis – išskirtinis savo žanre. Jis žaidžia su pačia įvairiausia technika ir grodamas vienas sudaro visos grupės įspūdį. Pokalbis su jaunu kūrėju apie jo praeitį, dabartį, ateitį, pasaulėžiūrą.

Jama – tai sceninis Roko Grajausko vardas. Rokas Grajauskas – vardas žmogaus, kuris rimuoja. Rimuoja viską, kartais net miegodamas. Tačiau dažniausiai rimuoja repuodamas, improvizuodamas scenoje. O kartais ir komentuodamas rungtynes. Vieni sakys „genai“. Juk Jamos tėvas – garsus poetas, prozininkas, dramaturgas, bliuzo muzikantas Gintaras Grajauskas. Kiti sakys – apsiskaitymas, intelektas, žodžių bagažas. Treti sakys – teatras. Ten mokoma improvizuoti. Jama studijavo teatro pedagogiką, dirbo teatro mokytoju. Tačiau kas ką besakytų, Jama yra išskirtinis improvizatorius ir rimuotojas Lietuvos muzikos pasaulyje. Toks, kurio grupėje „Jamą & W“ neatsispiria pagundai pagroti net Andrius Mamontovas. Toks, kuris dirba prie savo talento, jį kasdien gludina ir tobulina. Toks, kuris turi aistrą komentuoti sporto varžybas. Kaip tai dera su reperio amplua? O gal tas amplua – tik kvailas stereotipas? Apie rimą, apie klišes, kasdieninį darbą ir praktiką, apie nekomercinį pogrindį ir mylimiausius albumus.

Buvę „Foje” nariai neištvėrė be naujos grupės. Taip gimė „Kiti kambariai”, šiomis savaitėmis pristatantys visiškai naujas dainas ir naują vokalistą Žilviną Sebeiką. Visai neseniai naują albumą išleido jaunas charizmatiškas dainius Kristijonas Ribaitis. Naują, šiltą ir brandžią dainą „It‘s true” pristatė Erica Jennings, naujo kūrinio įrašą paviešino reggae grupė „Uprising Tree”, visai naują albumą išleido vienas įdomiausių elektroninės etninės muzikos kūrėjų Evaldas Azbukauskas, geriau žinomas kaip „Girių dvasios”. Ir dar daug visko naujo, gaivaus, įdomaus pasirodė lietuviškos muzikos visuotinėje duomenų bazėje Pakartot.lt. Šių naujienų apžvalgai ir skirta šeštadienio laida.

Fortepijono studijas į aktoriaus meistrystę iškeitęs muzikantas Vidas Bareikis atvirai apie savo kūrybinį kelią nuo tų dienų, kai buvo verčiamas groti iki dienų, kai savo noru atsidūrė TV ekrane.

„Pakartot“: atpažįstama, bet nepakartojama Neda.Tarp kamerinių salių ir didelių arenų, tarp ne visada mielų festivalių ir visada mielų draugų, tarp kavos ir filmų, tarp fleitos ir balso, laisvojo džiazo ir popmuzikos. Čia gyvena Neda Malūnavičiūtė.Su Neda susitinkame dažnai. Dažniausiai festivalių užkulisiuose. Visi ją pažįstantys patvirtins, kad tai vienas mieliausių ir šilčiausių bičiulių, puikus pašnekovas. Dar ir dėl to, kad Neda niekada nepadlaižiauja skoniams, nuomonėms, sako viską taip, kaip yra, taip, kaip jai atrodo. Būtent taip ir kalbamės LRT RADIJO studijoje. Apie vasarą, poilsį, pavykusius ir nepavykusius koncertus, profesionalus ir „chaltūrščikus“, organizatorius, kates ir šunis, optimizmą ir pesimizmą, serialus, keliones, emigraciją, didžiuosius mokytojus. O taip pat prodiuserius, vadybininkus, kurių Neda neturi. Jai nereikia. Jai, kaip ir man, patinka pačiai.Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA ir lietuviškos muzikos portalu Pakartot.lt

„Pakartot“: nauja ir negirdėta lietuviška muzika.Išskirtinė laida, kurios metu Domantas Razauskas pristato jo nuomone geriausius pastarojo metu Lietuvos muzikos scenos garsus, kurie nepatenka į radijo stočių grojaraščius.„Marts“, Beeta, „Elnio rago miškas“, „Der Technostadt“, „Kabloonak“, Dainius Pulauskas ir Veronika, „Autism“, „Seelen Voll“ – tai pavadinimai ir vardai, kuriuos labai retai išgirsite per radijo stotis, nepamatysite jokiuose blizgiuose šou. Nepaisant to, pastarojo meto šių kūrėjų darbai stebina, išsksiria iš bendro konteksto savo kokybe, išradingumu, arba bent jau sukuria nuojautą, jog ateityje iš kai kurių vardų gali rastis ypatingi kūrėjai. Šioje „Pakartot“ nėra svečių. Ji sukurta ir įrašyta kelyje tarp festivalių, lietuviškų ežerų, vieškelių tuo metu, kai darbo liaudis atostogauja, o didžioji dauguma atlikėjų dirba.

„Pakartot“: Baltasis kiras Tautvydas Augustinas.Interviu su vienu talentingiausių ir išradingiausių jaunosios kartos kūrėjų, multiinstrumentalistu Tautvydu Augustinu, grupės „Baltasis kiras“ ideologu.„Su draugu ėjom į „Akropolį“ pirkti kuprinės...“ – savo pasakojimą apie tai kaip radosi puikiai atpažįstamu prekiniu ženklu tapęs pavadinimas „Baltasis kiras“ pradeda Tautvydas. Jo priėjimas prie muzikos yra ypatingas: T. Augustinas ne tik laisvai groja smuiku, gitaromis, mušamaisiais, klavišiniais, bet visada pirmenybę teikia improvizacijoms, leidžia kūriniams kurtis patiems čia ir dabar. Be to, jis laisvai improvizuoja ne tik instrumentais, bet ir tekstais. Iš kur šis turtingas žodynas, iš kur tokie muzikiniai gebėjimai? Pagaliau iš kur potraukis psichodeliniam rokui, country muzikai, kaip susibūrė „Baltasis kiras“, kiek jis turi inkarnacijų? Tautvydas viską pasakoja Domantui Razauskui, kurį laidos metu net pakvietė prisijungti prie savo neįtikėtinai didelio kolektyvo.

„Pakartot“: šokančių aidų ministerija.Apie reggae muziką, apie kūrybinį kelią, albumus, nelengvą didelės grupės dalią Lietuvoje. Tai tik keletas temų, kurias D.Razauskas aptaria su kolektyvo „Ministry of Echology“ nariais.Nors į LRT studiją atvyko tik trys „Ministrų“ nariai, grupėje pastoviai groja net devyni. O anksčiau buvo ir dar daugiau. Dviejų albumų autoriai „Ministry of Echology“ – vienas didžiausių kolektyvų Lietuvos populiariosios muzikos scenoje. Rokas Jasiūnas, Dominyka Kriščiūnaitė ir Martynas Gailius pripažįsta, kad tokios sudėties grupei organizuoti koncertus nėra lengva, o pragyventi iš muzikos – neįmanoma. Nepaisant to, „Ministrai“ turi būrius gerbėjų, kuriuos lepina ypač kokybiškais reggae muzikos įrašais. Pašnekovai puse lūpų atskleidžia, kad ne už kalnų ir trečiasis albumas. Kolektyvo sudėtis keičiasi, tačiau vienas dalykas šioje grupėje išlieka nepajudinamas. Tai meilė reggae, kurį išgirsti gyvai Lietuvoje nėra jau taip paprasta.

Ilgiausiai Lietuvoje veikianti įrašų leidybos kompanija – „Dangus”, įkurta dar 1993-iasiais. Kitais metais „Dangus“ minės ketvirčio amžiaus sukaktį. Šiemet vyksiantis festivalis „Mėnuo Juodaragis“ – jau dvidešimtasis! Abiejų šių kūdikių tėvas – nepailstantis organizatorius Ugnius Liogė. Kadaise su jo vardu buvo siejama ir daugiau festivalių, kurie jau baigė savo gyvenimus. Ko Ugniui trūksta dabartinėje Lietuvos muzikos padangėje, o ko galbūt yra per daug? Kaip radosi, gimė „Dangaus“ idėja, kaip rasdavosi pirmosios „leiblo“ išleistos kasetės, vėliau kompaktinės plokštelės? Kodėl ir kaip Ugniaus daromiems renginiams užkabinami stereotipai „gotiškas“, „baltiškas“, nors jų muzikinis spektras itin platus – nuo elektronikos iki hip-hop? Įdomūs atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – iš pirmų lūpų.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos roko ir pop muzikos bendruomenė susivienyti, protestuoti geba tik tada, kai užgaunami jų pačių interesai. Ar tuštėjančioje smurto visuomenėje turime protesto kultūrą ir koks populiaraus muzikanto socialinis vaidmuo Vakaruose? Teatro kritikas Vaidas Jauniškis neseniai pasipiktino, kad Lietuvos populiariosios muzikos bendruomenė eina prie Seimo protestuoti prieš alkoholio prekybos ribojimus, bet tyli, kai keičiami mokesčiai, darbo kodeksai. Teroro banga, socialinė nelygybė Vakaruose suvienija scenos žmones bendriems koncertams, JAV reperiai kūriniuose atliepia rasines problemas, roko žvaigždės aktyviai agituoja rinkimuose ir renka lėšas įvairių nelaimių aukoms. Kur muzikinis protestas postsąjūdinėje Lietuvoje? Kur mūsų socialinė lyrika tuštėjančių miestelių ir mušamų vaikų fone? Ar muzika gali būti pilietiška, kairioji, dešinioji? Apie tai su žmonėmis iš šalies – rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir Bernardinai.lt vyriausiuoju redaktoriumi, visuomenininku Donatu Pusliu.

„Arklio galia“ – vis dar jaunas ir labai rimtai nelabai rimtas kolektyvas, kuris išleidžia jau penktąjį albumą, pavadinimu „Antakalnis“. Nei vienas grupės narių nėra gimęs ir negyvena Antakalnyje, tačiau visas albumas skirtas būtent šiam Vilniaus rajonui, jo mitams, įvaizdžiams ir gyventojams. „Arklio galia“ – nėra Lietuvoje plačiai žinomas kolektyvas dėl to, jog jų kuriama muzika dažniausiai balansuoja ant absurdo ir garsinių eksperimentų ribos. Vis dėlto, naujausias albumas yra puikus kokybiško psichodelinio roko pavyzdys, vertas būti pristatytas kur kas plačiau, nei Vilniaus pogrindis. Apie „Arklio galią“, grupės praeitį, dabartį ir ateitį, rimtai nerimtą lyriką kalbamės su trimis iš keturių kolektyvo narių – tekstų autoriumi, gitaristu, vokalistu Žilvinu Jagėla, gitaristu Vidmantu Aškiniu ir saksofonininku Tomu Lučiūnu.

Gintautas Gascevičius muša būgnus. Muša BIX, „Skylėje”, „Merlin”, „GinGas”, „SEL” ir daugybėje kitų grupių. Dar kuria audioperformansus ir muziką teatrui. Gimtąja tarme jo vardas skambėtų Gints. Šiaulietis perkusininkas jau kone 30 metų muzikos scenoje daužo visa, kas skleidžia garsą. Grupių, kolektyvių, projektų, kuriuose jis yra grojęs ir tebegroja sąrašas netilptų į šio anonso formatą. Į LRT Radijo studiją menininkas atsinešė delne telpantį savo pirmąjį solinį albumą „Fonografijos”, pasirodžiusį USB pavidalu, kuriame groja net gigantiškomis karpių šėryklomis. Apie viską labai atvirai, fone skambant ne taip dažnai radijo eterį užpildančia mušamųjų muzika.

Kokia garsiausia lietuvių roko grupė Kinijoje? Kaip kiniškai „Žalvarinis”? Kaip šis kolektyvas ištisus metus ruošėsi turui po daugiausiai gyventojų planetoje turinčią šalį, kurioje neveikia „Google”, „Facebook” ir „Youtube”? Kodėl juos sutiko it pasaulines žvaigždes? Kaip dešimtys tūkstančių kinų kartu su lietuviais traukė mūsų liaudies dainas ir kaip „Žalvarinis” mokėsi kinų folkloro? Apie tai, o taip pat apie „Euroviziją”, Gatvės muzikos dieną ir ateities albumus LRT radijo studijoje Domantas Razauskas kalbina Inetą Meduneckytę bei Robertą Semeniuką, tik ką grįžusius iš turo po Kinijos Liaudies Respubliką ir jau planuojančius naujus koncertus tolimoje šalyje.

Kazimieras Likša – dainų autorius, atlikėjas, o dabar ir didelio festivalio organizatorius. Jam nenusispjauti į tai, kas vyksta Lietuvos muzikos scenoje ir jis deda pastangas, kad ta scena būtų kuo įdomesnė. Kartą Kazimieras dalyvavo viename talentų šou, kur jo buvo paprašyta pasirodymui apsiauti aukštakulnius. Kazimieras nesutiko ir iš šou buvo išspirtas. Tokia buvo pradžia. Dar buvo grupė „Karma”, kuri iširo. O dabar yra Kazimieras Likša. Ne vienas. Su nauju albumu „Per pusę”, su savitu požiūriu į pramogų verslą, į renginių perteklių ir tai, kodėl kai kuriems atlikėjams nesiseka surinkti arenų. Ironiška, tačiau Kazimieras ir pats tapo atsakingas už festivalį, kuris tikisi surinkti 15 tūkstančių žmonių. Apie visa tai ir dar daugiau – ironiškas, gyvas, dviejų bičiulių pokalbis LRT studijoje.

Ar galvojame apie tai, kokias dainas klauso mūsų vaikai? O kokias dainas kuria mažiesiems rašantys autoriai? Kas turėtų prisidėti prie kokybiškų lietuviškų dainų vaikams atsiradimo? Apie visa tai LRT radijo studijoje Domantas Razauskas kalbasi su „Tilidūdos” autoriais, grupės „Skylė” nariais Roku Radzevičium ir Aiste Smilgevičiūte bei dainų vaikams autoriumi, rašytoju, režisieriumi Vytautu V. Landsbergiu. 1,8 milijono „Tilidūdos” peržiūrų „Youtube” platformoje uždavė klausimą: jei taip reikia kokybiškų dainų vaikams, tai kokia situacija su vaikiška muzika apskritai? Ar tarp gausybės gana primityvaus „bumčiko” ir įvairių pop ansamblių yra dainų, kurios išties augintų vaiką kūrybiška, sąmoninga asmenybe? Apie dainas, kurios neapsimoka, apie gebėjimą prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus ir dar daug apie ką – šeštadienio „Pakartot”.

Legalus turinys skaitmeniniame amžiuje. Su kokiomis problemomis susiduria atlikėjai, kūrėjai, muzikai, kinui, knygoms keliantis į skaitmeninę erdvę? Kaip skatinti rastis daugiau lengvai prieinamo legalaus turinio? LRT radijo studijoje mintimis dalinasi atlikėjų asociacijos „AGATA” direktorė Agnė Masalskytė, Seimo kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas, buvęs kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir „Telia Lietuva” vyriausiasis juriskonsultas, Mykolo Romerio universiteto docentas Paulius Pakutinskas. O mintys krypsta link išvados: geriausia kova su intelektinę nuosavybę vagiančiais piratais skaitmeniniame amžiuje yra ne teismai, o legali, visiems prieinama alternatyva. Muzikos rinka legalizuojasi atsiradus platformoms „Pakartot.lt” ir „Spotify”, o ką daryti su vaizdine medžiaga, kinu? Ir kaip skaitmeninėje eroje skatinti turinį lietuvių kalba?

Įrašų krautuvėlės diena. Taip lietuviškai būtų galima pavadinti daugelyje šalių švenčiamą „Record store day“, skirta palaikyti smulkiuosius muzikos pardavėjus. Šios šventės organizatorius Lietuvoje – Deimantas Vainilka. Vinilo plokštelėmis, CD, muzikine literatūra prekiaujantis „Rūdninkų knygynas“ – vienintelė vieta Lietuvoje jau ne pirmus metus organizuojanti ir populiarinanti Įrašų krautuvėlės dieną. LRT radijo studijoje viešintis knygyno vadovas Deimantas Vainilka išgyvena, jog kiti smulkūs prekeiviai nenoriai jungiasi prie inciatyvos minėti šią Vakaruose populiarią dieną. Štai Niujorkas bei Los Andželas „Record store day“ net paskelbė oficialia švente! Jos metu muzikantai ir smulkios krautuvėlės pristato specialius leidimus, rengia išskirtinius pasirodymus, bendrauja su gerbėjais ir taip skatina smulkųjį muzikos verslą.

Koncertų fotografai Rytis Šeškaitis ir Dainius Čėpla gyvena tarp muzikos ir fotografijos. Ką reiškia fotografuoti muziką ir kokia koncertų fotografo virtuvė? Apie tai pro foto objektyvą laidoje „Pakartot” Domantas Razauskas kalbina du fotografijos profesionalus, dirbančius šalia scenos, o kartais ir scenoje. Kaip jie ruošiasi, kaip bendrauja su muzikantais, taikosi prie pasaulinių žvaigždžių renginių taisyklių, kad per kelias jiems duotas minutes sukurtų meno kūrinį? Ir kodėl šis nelengvas, nors menkai apmokamas darbas vėliau kartais nesulaukia deramos pagarbos? Regis išmokstame gerbti intelektinę muzikantų nuosavybę, o ar tikrai visada prisimename nuotraukos autorių?

Popmuzikos industrija – mokslinio darbo tema. Studijoje muzikos pasauliu besidomintis Tomas Pupinis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto kūrybinių industrijų fakulteto filosofijos ir komunikacijos katedroje Tomas apsigynė darbą apie Lietuvos ir pasaulio popmuzikos rinkas. Darbe pateikiama daugybė įdomios informacijos, stebėjimų, kuriuos Tomas vykdė ne vienerius metus. Apie tai, kaip laikui bėgant keičiasi pasaulio muzikos industrija ir kaip jos kontekste atrodo mūsų šalis, kalbamės su jaunu mokslininku.

Umiko – grupė ir vienas Elenos Neniškytės kūrybinių vardų. Nežabotos fantazijos kūrėja pristato naujausią albumą „Aftermath“ ir dalijasi džiaugsmais bei rūpesčiais. Ji kuria, dainuoja, groja bosine gitara, mušamaisiais, pati užsiima garso režisūra ir postprodukcija, rašo muziką filmams ir spektakliams, ji dainavo „Liepaitėse“, bet susižavėjo keista elektronine muzika, ji mėgsta anime filmus, ji vadinasi Umiko, Kotori, ji dainuoja grupėse „Ministry of Echology“ ir „Dubenėlis“, ji nemano, kad Lietuvoje masėms nepataikaujančiam menininkui gyventi lengva, bet ji nenori emigruoti, jos naujausias Londone įrašytas albumas skamba LRT RADIJO eteryje.

Kas yra pasaulio muzika? Muziką, kompozitorių, ilgametį LRT darbuotoją Algirdą Klovą, „Gera muzika gyvai” koncertų ciklo organizatorių Žilviną Švarplį bei multiinstrumentininką Saulių Petreikį sieja vienas dalykas – meilė pasaulio muzikai. Žanras, kurį jo puoselėtojai vadina tiesiog „world”, nėra toks senas, nors kartu neatsiejamas nuo seniausio įvairių tautų folkloro. Kas Lietuvoje kuria pasaulio muziką, kuo ji skiriasi nuo liaudies melodijų ir kuo gali pasitarnauti šalies vardo garsinimui?

Studijoje 16 metų gyvuojančios grupės „Arbata” lyderis Andrius Zalieska su nauju albumu „15+-1”, su savo požiūriu į „Euroviziją”, savo (ne)rožine vaikyste, savo gerais darbais, kuriais girtis nemėgsta. Kiekvieną darbo dieną Andrius praleidžia dirbdamas su sutrikusio intelekto vaikais. Kiekvieną laisvą akimirką jis kuria dainas, jas atlieka važinėdamas po Lietuvą su savo grupe „Arbata”. Ir taip jau 15 plius minus 1 metai. 15 plius minus 1 žmogus yra grojęs „Arbatoje”, todėl pirmoji grupės vinilinė plokštelė pavadinta „15+-1”. Andrius ne visada buvo švelnus ir taikus žmogus. Apie savo vaikystę Naujojoje Vilnioje ir... O gal tiesiog įsijunkite „Pakartot”!

Į muzikos pasaulį įsibrovė žmogus iš visai kitos srities? Grupė „The Station” – tik geras viešųjų ryšių projektas? Anaiptol. Mykolas Katkus – dirigento Donato Katkaus sūnus, poeto Lauryno Katkaus brolis, nuo pat vaikystės gyveno su muzika, poezija, mokėsi smuiko, rašė dainas ir domėjosi muzika. Kodėl tik dabar subūrė grupę ir išleido pirmąjį albumą „Išsišakojančių takelių miestas”? Apie visa tai pasakoja pats Mykolas, atskleidžiantis iš kur ir kaip randasi jo tekstai, muzika ir kas yra jo „Stotis”.

Apie Šiaulių muzikos scenos fenomeną, apie muzikinį avantiūrizmą, apie mylimiausius klasikinius lietuviškus albumus, apie „Vieną kartą Paryžiuj” ir aišku apie naujausią albumą „O kas, jeigu aš” pasakoja Remigijus Ruokis – pusiau mitinė kultūros figūra, daugybės festivalių organizatorius, televizininkas, funk muzikos puoselėtojas, ir, kas svarbiausia, legendinės grupės „Gin‘Gas” lyderis.

Vasario 23-26 dienomis Vilniaus Knygų mugės apsuptyje įvyks jau trečioji muzikos atlikėjų, leidėjų, pardavėjų ir festivalių mugė, vadinama „Muzikos sale”. Čia ne tik pristatomi naujausi albumai, čia kiekvienas atėjęs gali gyvai pabendrauti su garsiausiais šalies muzikantais, įsigyti bilietus į festivalius, rasti visas muzikos leidyklas vienoje vietoje. Apie mugės praeitį, dabartį ir ateitį kalbamės su renginio kuratore Justina Baliūnaite ir muzikos žurnalistu Ramūnu Zilniu.

Statistika neklysta – vinilo plokštelių pardavimai auga, auga su vinilu susijusios technikos paklausa, sparčiai daugėja Lietuvos atlikėjų, leidžiančių vinilo plokšteles. Šių metų Knygų mugės Muzikos salėje bus pristatytas rekordinis skaičius naujų vinilo plokštelių ir senų legendinių albumų perleidimų. Tarp jų – Teisučio Makačino „Disko muzika”, Vytauto Kernagio „Akustinis”, grupės „Saulės laikrodis” albumas „Lauke ir viduj”. Apie vinilo atgimimo fenomeną kalbamės su žinomu Lietuvos vinilininku, pardavėju, kolekcionieriumi Artūru Franckevičiumi bei legendine Vilniaus plokštelių studijos siela Zinaida Nutautaite-Indrikonienie, apie plokšteles kuriančia net eilėraščius!

Apie kūrybą, apie apdovanojimus, apie būsimą turą, apie vinilą, apie vokiečių kalbą, apie dainas, kurios keliauja į stalčių ir apie pačius mylimiausius albumus. Studijoje – „Lemon Joy” siela Igoris Kofas. Klausomiausia praėjusių metų lietuviškos muzikos duomenų bazės Pakartot.lt daina – „Lemon Joy” kūrinys „Be atšvaitų”. Ta proga, o taip pat ir naujo albumo „Willkommen” bei koncertinio turo proga Domantas Razauskas kalbina Igorį Kofą, kuris prisipažįsta nesirūpinantis apdovanojimais ir kuriantis tai, kas visų pirma įdomu jam pačiam. O kas jam įdomu? Laisvas ir nepriklausomas dviejų natų nepažįstančių muzikantų pokalbis.

Kaip gimsta muzika spektakliams? Ar visada lengva rasti bendrą kalbą su režisieriumi? Į Domanto Razausko klausimus atsako jauni teatrui kuriantys žmonės. Ignas Juzokas – elektroninės muzikos kūrėjas, garso režisierius, sintezatorių gerbėjas ir teatro kompozitorius. Vytautas Leistrumas – aktorius, grupės „Solo Ansamblis“ narys, sintezatorių gerbėjas ir teatro kompozitorius. Leidžiamės į virtuvę tų, kurių muziką girdime spektakliuose. Kaip ji gimsta? Kiek kartų kompozitorius perskaito pjesę? Ir kodėl teatro kritikai visai nepastebi tokių žmonių darbo?

Kirtimų kultūros centro fenomenas. „Kultūrkė“ miesto pakraštyje, kur darbuojasi iniciatyvus jaunimas, koncertuoja žymiausi Lietuvos kūrėjai, o taip pat atvyksta žvaigždės iš užsienio – realybė. Kadaise ten vykdavo „Vilniaus bokštų” konkursas. Nesuskaičiuojamą gausybę metų tenykštėje diskotekoje šoka tie, kam per trisdešimt. Apie Kirtimų kultūros centro istoriją, projektus, koncertus, vizijas, apie keistas senovines tvarkas ir modernaus meno vėjus „Pakartot“ studijoje pasakoja šio centro darbuotojai, muzikantai, kultūros vadybininkai Gintautas Rožė bei Paulius Burakas.

Domantas Razauskas kalbina jaunus muzikos apžvalgininkus Joną Braškį ir Emiliją Visockaitę, didelę dalį savo laiko skiriančius rašymui apie muziką. Koks turi būti geras muzikos apžvalgininkas? Kuo jis skiriasi nuo muzikologo? Kaip muzikos apžvalgas keičia socialiniai tinklai ir ar muzikos kritika dar apskritai yra reikalinga? Apie tai, o taip pat ir apie praėjusių metų lietuviškos muzikos vėjus laidoje „Pakartot”.

Ar reikalingos kvotos radijo stotims, nustatančios, kiek lietuviškos muzikos privalu groti? Buvęs aktyvus visuomenininkas, o dabar ir Seimo narys Vytautas Kernagis jaunesnysis kviečia diskusijai, kaip padėti lietuviškai produkcijai skleistis šalies ir pasaulio rinkose. Vinilinių plokštelių gerbėjų laukia malonus siurprizas – legendinio albumo „Akustinis” perleidimas. Ir dar daugiau – laidos metu pirmą kartą radijo eteryje nuskambės Vytauto Kernagio daina „Paskutinė Pompėjos diena”.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras muzikos mokytojas? Kaip sužadinti muzikinį smalsumą ir lavinti muzikinį skonį? Kodėl absoliuti dauguma mokyklose sutinkamų muzikos mokytojų – moterys? Kas keičiasi ir kas įšalę muzikos pedagogikos srityje? Apie tai kalbamės su dviem vyrais – pradinių klasių muzikos vadovėlių autoriumi, grupės „Atalyja” nariu Eirimu Velička ir Varėnoje vaikus muzikos mokančiu akordeonininku Nerijumi Bakula.

Kūčių dienos muzikinėje laidoje „Pakartot“ Domantas Razauskas kalbina kunigą, brolį pranciškoną Arūną Peškaitį ir gospel muzikos dainininkę Kristiną Žaldokaitę. Koks bažnyčios ir pasaulietinės muzikos santykis? Ką reiškia dainuoti ir groti bažnyčioje? Kaip per afroamerikietišką religinę muziką atrandamas tikėjimas? Kas yra krikščioniškas rokas ir popmuzikos kūno kultas? Dvi skirtingos istorijos su bendru vardikliu. Dviejų tikinčiųjų mintys didžiosios šventės akivaizdoje. Apie muziką, su muzika, muzikoje.

Svečiuose pas Domantą Razauską – įtikti nesistengianti, jau antrąjį albumą „α Ursae Minoris“ pristatanti jauna grupė „Elas ir Sparkis“. Kas tai? Psichodelinis folkloras? Iš deltos bliuzo gimstantys lietuviški mitai? Kodėl „verčia vemti“ nuo dainuojamosios poezijos? Kodėl Šiaurinė žvaigždė lotyniškai? Kodėl „Skylės“ „Broliai“, nors kartu ir kairiosios idėjos? Apie visa tai su įdomiu trio, kuris galėjo būti ir duetas. Ieva Toleikytė, Vidmantas Aškinis ir Gintaras Dautartas LRT radijo 6-ojoje studijoje atsako į klausimus statybininkams pritariant.

Ketveriukė „Movo” kuria ir groja dainas, kurias plačiausia prasme galima pavadinti bliuzroku. Tai nenulaižyta, nenusaldinta gitarinė muzika, kurios šaknys – praėjusio šimtmečio Amerikoje. Apie antrąjį albumą „Kalnuose”, apie grupės pavadinimą, susikūrimą ir įtakas LRT studijoje pasakoja „Movo” vokalistas, gitaristas, tekstų autorius Linas Kubekas bei gitaristas Augustas Masevičius.

Apie koncertų apšvietėjo profesiją. Kartais išėję iš koncerto tariame „buvo nuostabu!” Ir net nesusimąstome, jog didžioji to „nuostabu” dalis – apšvietėjo darbo rezultatas. Koncerte esame ne tik klausytojai, bet ir žiūrovai. „Pakartot” kalbamės su dviem profesionaliais koncertų apšvietėjais, šviesos dailininkais Dariumi Malinausku bei Arvydu Buinausku apie jų sudėtingo darbo specifiką ir niuansus.

Interviu ypač retai duodantis vienas geriausių šalies pianistų, virtuozas improvizatorius Dmitrijus Golovanovas „Pakartot” pasakoja apie savo karjerą ir naujausią, kartu su žmona įrašytą albumą. Dmitrijus Golovanovas nesiekia greitos šlovės ir stengiasi išlaikyti vidinę ramybę net sudėtingiausiais momentais. Dmitrijus Golovanovas renkasi su kuo, kur ir ką groti. Dmitrijus Golovanovas galimai sumušė Lietuvos rekordą savo naujausiam albumui davęs pavadinimą iš 27 žodžių.

Prieš porą metų „Keistuolių teatrą” palikęs aktorius, dainų autorius, atlikėjas Andrius Kaniava išleido naują albumą „Laivas restoranas”. LRT radijo studijoje Domantas Razauskas kalbina scenos kolegą ne tik apie naują skambesį, bet ir apie tai, kaip Andrius jaučiasi šių dienų muzikos rinkos, socialinių tinklų kontekste, kokia muzika augino charizmatišką kūrėją.

Laidoje vieši atmosferinės, ambient, eksperimentinės, elektroninės muzikos kūrėja, folkloro interpretuotoja, vokalo teoretikė, mokytoja ir muzikinio klubo savininkė Tamsaulė. Tamsaulė – sceninis, kūrybinis Eglės Gelažiūtės-Pranevičienės vardas. Tamsaulė – žmogus, kuris iš filologijos pasuko į muzikologiją ir parašė magistrinį darbą „Grynojo balso link”. Tamsaulė – kūrėja, brendusi anglakalbės muzikos tradicijoje, o dabar propaguojanti lietuviškus tekstus. Tamsaulė nemėgsta pasiskolintų vokalinių manierų. Tamsaulė vadovauja muzikiniam klubui Kaune ir jai tai sekasi! „Pakartot” – pokalbis su asmenybe, kuri nesiveržia į eterį ir ekranus.

„Mano miestas” – taip vadinasi pirmasis jauno dainų autoriaus ir atlikėjo Gyčio Ambrazevičiaus albumas. Su Gyčiu, taip pat jo grupės nariu Tomu Usovu kalbamės apie miestą, patriotiškumą, įtakas. Pirmasis albumas – visada svarbus įvykis ne taip greitai besikeičiančiame Lietuvos muzikos pasaulyje. Svarbus jis ir Gyčio Ambrazevičiaus grupei, kuri dar gerokai iki albumo pasirodymo užtvindė Vilniaus kavines reklaminėmis atvirutėmis. Lyg ir dainuojamoji poezija, lyg ir reikšmingais tekstais, lyg ir rimti kūrėjai, lyg ir rimtoje laidoje, lyg ir statybininkams triukšmaujant už lango.

Apie repo kultūrą, stereotipus ir klišes, klijuojamas reperiams, apie gatvę ir muziką, kuri smūgiuoja. Laidoje kalbinanamas poetas, reperis Ernestas Noreika-Beeta.Iš Pravieniškių kilęs reperis, poetas, dviejų knygų autorius, vienas Poezijos pavasario laureatų Ernestas Noreika griauna stereotipą, jog repas – neintelektuali, žemoji kultūra. Kodėl jo sceninis slapyvardis Beeta reiškia beisbolo lazdą, ką reiškia augti šalia pataisos namų, koks yra lietuviškas repo pogrindis ir kokia kryptimi vystosi hip-hop muzika?

Jei Eltonas Johnas Lietuvoje sumanytų įrašyti dainą, ar galėtume patenkinti jo lūkesčius? Ar lietuviškas įrašas gali skambėti taip pat gerai, kaip žinomos užsienio grupės? Kodėl muzikantai dažnai skundžiasi įrašų studijomis, įrašų kokybe ir garso inžinieriais Lietuvoje bei dairosi į užsienį? Ką turime ir ko trūksta? Ar įrašo kokybę labiau lemia technika, ar išradingas įrašų prodiuseris? Apie visa tai laidoje su garso inžinieriumi Mantu Tamulioniu, įrašų prodiuseriu, atlikėju Germanu Skoriu ir muzikantu Robertu Semeniuku.

Laidoje „Pakartot!” – pažintis su Mantu Zemlecku ir Kamile Gudmonaite, vyru ir žmona, kurie jau penkerius metus scenoje yra „Kamanių šilelis”. Jie – aktorius ir režisierė, vyras ir žmona, muzikantai, kompozitoriai, tekstų autoriai. Kaip jie prikelia folklorą? Kokia muzika juos augina? Ar įmanoma suderinti darbą teatre su koncertine veikla ir kaip vienas kitam nenusibosti? Apie visa tai interviu su naują albumą netrukus išleisiančiu „Kamanių šileliu”.

Pokalbis apie autorių ir atlikėjų teises, „piratavimą”, apie Lietuvos atlikėjų bendruomenę, jos vieningumą. Laidos svečias Lietuvos gretutinių teisių asociacijos „Agata” direktorė Agnė Masalskytė.

Dainų tekstai. Kas yra geras dainos tekstas, kaip atpažinti pigias banalybes, kvailystes, kodėl pasirenkama dainuoti svetima kalba? Laidos svečiai: poetas Rimvydas Stankevičius ir atlikėjas, dainų autorius Marijus Mikutavičius.

Dainininkas, dainų autorius ir vienas aktyviausių muzikos apžvalgininkų Lietuvoje Domantas Razauskas „Pakartot“ studijoje dalinsis savo rekomenduojama lietuviška muzika.Jis taip pat paaiškins, kodėl turėtume nustoti naudoti terminą „bardas“ apibūdinti visai akustine gitara atliekamai muzikai.Taip pat laidoje – svarbi žinia „Pakartot“ klausytojams apie naują laidos sezoną.Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA ir lietuviškos muzikos portalu Pakartot.lt

Lietuvos muzikos istorija pagal Alfredą Bumblauską. Nedaug žinomas faktas, bet bene įtakingiausias šiandienos Lietuvos istorikas Alfredas Bumblauskas yra ir muzikos gerbėjas. Kaip jis mato Lietuvos populiariosios muzikos situaciją ir istoriją? „Rokas keitė mane ir padarė pasiutusiai daug įtakos mano, kaip istoriko galvosenai, bandant sudėlioti, kaip keitėsi epochos”, - sakė A. Bumblauskas Roko Radzevičiaus knygoje „Lietuvos roko pionieriai”. Istorikas ir paskatino šią knygą parašyti. Lietuvos populiariosios muzikos istorija vystėsi kartu su šalies istorija. Kas įdomiausio joje nutiko? Kuo Lietuvos muzikos vystymasis skyrėsi nuo vakarietiškosios? Kur nuėjome dabar?

Algio Fediajevo muzikinė hipnozė. Dainininkas, dainų autorius, keliautojas, religijotyrininkas, filosofas – visi šie žodžiai yra tinkami apibūdinti šio šeštadienio „Pakartot” radijo laidos svečią Algį Fediajevą. Laidoje jis pristatys savo antrąjį albumą „Mano bičiuli, nerime“ – radijuje įvyks jo dainų premjera. Algis Fediajevas kuria hipnotizuojančią, amerikietiškos folkloro tradicijos įkvėptą akustinę muziką – bene vienintelę tokią Lietuvoje.

10 metų nedaryti jokių kūrybinių kompromisų, nežaisti pagal komercinės muzikos taisykles, bet vis tiek išlikti scenos viršuje - tai pavyko duetui „Golden Parazyth”, vieniems gyvybingiausių Lietuvos alternatyvios muzikos kūrėjų. Šeštadienį LRT radijo studijoje viešės jo nariai Giedrius Širka ir Aurimas Vilkišius. Laidoje „Pakartot” kalbėsimės apie tai, ką grupės nariai išmoko per savo jau solidžią karjerą ir aptarsime naująjį jų leidinį, su styginių kvartetu įrašytą albumą-filmą „Simple Man”.

Lietuvos hiphopo istoriją perrašę „Lilas ir Innomine”. 27 milijonai perklausų „YouTube“, koncertas „Žalgirio“ arenoje, o nuo šios savaitės - ir oficialios Lietuvos Olimpinę rinktinę palaikančios dainos autorystė. Interneto kartos duetas „Lilas ir Innomine“ atvertė naują puslapį Lietuvos hiphopo istorijoje. Šeštadienį jie bus laidos „Pakartot“ svečiai. Su Lilu (Konstantinu Kiveriu) ir Innomine (Rolandu Venckiu) kalbėjomės apie jų populiarumo fenomeną, naujos kartos lietuviško hiphopo sceną ir artėjančią Olimpiadą.

Alternatyvi lietuviškos muzikos istorija su Jonu Oškiniu. Žurnalistas, koncertų organizatorius, grupių draugas ir vadybininkas Jonas Oškinis beveik visą gyvenimą paskyrė alternatyvios muzikos puoselėjimui Lietuvoje. Lietuviškos muzikos laidoje „Pakartot” kviesime išgirsti jo požiūrį į mūsų sceną - kritišką, šmaikštų ir vakarietišką.Su bendraminčiais J. Oškinis įkūrė lig šiol veikiantį pirmąjį Lietuvoje alternatyvios kultūros tinklalapį ORE.lt (anksčiau ėjo ir žurnalas tokiu pačiu pavadinimu), dirbo ar buvo greta tokių Lietuvos grupių kaip SH, „Turboreanimacija“, „Colours of Bubbles“ ir dešimties kitų. Jis neidealizuoja kultiniais Lietuvoje laikomų muzikantų ir grupių - pirmenybę teikia į istorijos paraštes nuėjusiems vardams.

„Lietuvos ryto” muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys lietuviškos populiariosios muzikos virsmus stebėjo ir aprašė nuo pat 10-ojo dešimtmečio. Kas jį vis dar jaudina lietuviškoje muzikoje? Laidoje klausime R. Zilnio nuomonės apie dabartinę lietuviškos muzikos sceną, jos viltis ir ją stabdančius veiksnius. Muzikinius intarpus laidai parinks pats R. Zilnys – eteryje skambės jo pasiūlytos naujos lietuviškos dainos.

Atlikėjas, kurio nežino daugelis vyresnių klausytojų, bet bene aklai seka nauja karta: toks yra šeštadienio „Pakartot” laidos svečias Benas Aleksandravičius-ba. Dėl muzikos jis metė mokyklą, jo albumą metų geriausiu įvardijo ir savo statulėlę atidavė Andrius Mamontovas, koncertuodamas jis aplankė daugelį mažų Lietuvos miestų, nes „kultūrą svarbu nešti ne tik į Vilnių ar į Kauną”. Klausime Beno, kokia yra nauja Lietuvos alternatyvios muzikos grupių karta, kodėl jauni žmonės nori agresyvios muzikos ir koks jausmas stovėti prieš sausakimšai koncertą užplūdusią minią, kai tau dar tik 20.

Ar Lietuvoje vertinama elektroninė muzika? „Praėjo 12 mėnesių. Belieka konstatuoti, kad nepajudėjome nė milimetro priekin. Elektroninė muzika dar didesnė našlaitė, nei tada”, - neseniai paskelbė daugiau nei dešimtmetį apie elektroninę muziką rašanti ir scenos gyvenime aktyviai dalyvaujanti tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė. Ji referavo į prieš metus įvykusią tragišką istoriją, kai elektroninės muzikos festivalyje „Sūpynės” perdozavusi kvaišalų mirė jauna muzikos vadybininkė Eglė. Po šio įvykio elektroninė muzika vėl buvo aktyviai pradėta sieti su narkotikų vartojimu, festivalis „Sūpynės” šiemet nebevyksta. Pastaraisiais metais savo veiklą baigė ir kiti daug metų gyvavę elektroninės muzikos festivaliai: „Tundra” ir „Satta”.Kaip Lietuvos visuomenėje vertinama elektroninė muzika, koks jos santykis su kvaišalais ir kodėl jos kultūra traukiasi į pogrindį - diskusija su Daina Dubauskaite ir elektroninės muzikos prodiuseriu, LRT Opus laidos „Despotin Beat Club” vedėju Vitalijumi „Vaiper” Puzyriovu.

Lietuviškos muzikos scenos gyvybei palaikyti svarbūs ne tik vietos muzikantai, bet ir užsienio atlikėjų koncertų organizatoriai.10-metį veikianti organizacija „GM Gyvai" kas mėnesį Lietuvoje organizuoja „world“ (pasaulinės) muzikos koncertus. Jų dėka Lietuvą aplankė atlikėjai iš tokių šalių kaip Kolumbija, Malis, Brazilija ar Zimbabvė.Laidoje kalbamės su „GM Gyvai“ duetu Žilvinu Švarpliu ir Viktorija Jakučionyte bei klausysimės jų organizuotuose koncertuose grojusių atlikėjų muzikos.Laida rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos atlikėjų asociacija AGATA ir lietuviškos muzikos portalu Pakartot.lt

Lietuviškos muzikos istorija pilna stebinančių dainų, tik reikia jas atrasti. Tai padaryti šį savaitgalį laidoje padės viena „Literatūros ir meno“ redaktorių, tinklalapio „15min“ muzikos apžvalgininkė Emilija Visockaitė.Laidoje grosime Emilijos atrinktas užmirštas 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečio lietuviškas dainas ir aptarsime jų ir jų autorių reikšmę muzikinei kultūrai šiandien. Tarp pasirinkimų - atlikėjo Lainiaus, grupių „D.A.17“ ar „Ramybės skveras“ kūriniai.

„Kabloonak” – kambaryje gimusi muzika. „Mano studija yra mikrofonas ir „laptopas” - sako Jonas Narbutas, būgnininkas, grojęs ar tebegrojantis su Alina Orlova, „Garbanotu Bosistu”, „Parranda Pollar”. Nustebindamas net scenos draugus jis išleido jaukų solinį namų įrašų albumą, pseudonimu „Kabloonak”. Solinės jo dainos pristatytos koncertu-performansu: festivalyje „Tylos” muzikantas vieną savo dainą grojo penkias valandas. Apie netradicinį požiūrį į kūrybą su J. Narbutu kalbėsimės „Pakartot” laidoje ir grosime jo debiutinio albumo „Piano Out of Tune” dainas.

Inovatyvi muzika gali gimti bet kuriame Lietuvos krašte. Laidoje dalyvausiantys jauni ir madingi šakiečiai „Abudu” yra geras to įrodymas. Per dar tik metus trunkančią karjerą psichodelinę muziką ir elektroniką sujungusi grupė jau subūrė per 2 tūkst. sekėjų, surengė tarptautinių koncertų ir savo jėgomis sukūrė du muzikinius klipus. Studijoje - interviu su grupės nariais apie tai, kaip būti kitokiems nedideliame mieste ir sudominti savo muzika klausytojus visoje šalyje. O taip pat - pirmųjų „Abudu” dainų perklausa.

Dalies melomanų akyse „Šiaurės kryptis” yra bene geriausia kada nors grojusi Lietuvos grupė - bet anksti išsiskyrę jie nuėjo į istorijas paraštes. Laidoje trauksime juos į radijo eterio šviesą. Tam yra rimta priežastis: grupė atgimsta, bent jau kine. Kristijonas Vildžiūnas, „Šiaurės krypties” vokalistas ir dainų žodžių autorius, dabar - vienas įtakingiausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai rodyti Kanų ir Venecijos festivaliuose, pristato naują juostą „Senekos diena”. Šiame, jaunų Lietuvos žmonių jausmus Šaltojo karo pabaigos metu vaizduojančiame filme skambės lig tol niekada neįrašytos „Šiaurės krypties” dainos.

Laida skirta aktoriui, režisieriui ir daininikui Sauliui Mykolaičiui. Šiemet jam būtų sukakę 50-šimt metų. Klausysimės jo kūrybos ir prisiminsime ypatingą Sauliaus asmenybę, pažvelgsime naujos kartos akimis.

Laidoje svečiuojasi moderniojo džiazo ir laisvosios avangardinės muzikos atstovas, brodiuseris, leidybinės kompanijos „NoBusiness Records” vienas įkūrėjų, džiazo mokytojas Liudas Mockūnas.

Roką gaivinantys moksleiviai „Frank Fitts“ debiutuos „Pakartot“ eteryje. Dienomis jie sėdi pamokose, o vakarais kuria alternatyvų roką. Vilniečiai „Frank Fitts“, laikomi vienais stipriausių naujokų Lietuvos muzikoje šiemet, ateis į LRT radijo studiją. Laidoje dalyvaus visi trys grupės nariai: Gintas Bagdonas (vokalistas ir gitaristas), Žygimantas Verba (bosistas ir vokalistas) ir Dominykas Babikas (būgnininkas). „Pakartot“ eteryje kalbėsimės su vaikinais apie jų meilę amerikietiškai kultūrai, mokyklos ir kūrybos suderinimą ir „Z kartos” požiūrį į muziką, pasaulį ir Lietuvą. Grupė taip pat pasidalins nauju kūriniu iš būsimo savo albumo - laidoje jis nuskambės pirmąjį kartą.

Interviu su atlikėja, kuriai tradicinis požiūris į muziką niekada nebuvo pakankamas. Prieš penkerius metus Migloko (Miglė Vilčiauskaitė) buvo tarp geriausiai vertinamų naujų vardų Lietuvos muzikoje. Tada išvyko gyventi į Olandiją ir pasitraukė iš vietinės scenos, bet dabar ji grįžta. Pernai dainininkė ir dainų autorė išleido antrąjį albumą „Power Egg”, o šiuo metu rengia populiariosios muzikos ribas laužančius pasirodymus, kuriuose susipina modernus šokis ir pačios Miglės performansas.

Grupė „Lemon Joy” yra viena lietuviškos populiariosios muzikos etalonų, bet mažiau žinoma, kad jų istorija prasidėjo nuo roko dainų rusų kalba. Šio šeštadienio istorinėje „Pakartot” laidoje svečiuosis grupės lyderis, žiniasklaidos viešai aptartas priklausomybių problemas įveikęs Igoris Kofas. Per daugiau nei 20 metų jis su grupe sugebėjo išlikti lietuviškos populiariosios muzikos viršūnėje, nors niekada nepakluso vadinamosioms „šou verslo taisyklėms”. Šio šeštadienio „Pakartot” laidoje - pokalbis su I. Kofu apie tai, kaip jiems tai pavyko ir grupės muzika iš skirtingų kūrybos laikotarpių.

Šiemet festivalyje „Kino pavasaris” pirmą kartą surengta muzikinių klipų programa-konkursas sukėlė bangą diskusijų apie tai, kokia yra lietuviškų muzikinių klipų kultūra. Kiek lietuviški muzikiniai klipai yra originalūs? Kodėl mūsų klipuose tiek daug miško, smurto ir... ginklų? Kaip lietuviškų klipų kūrybą lemia faktas, kad šioje rinkoje praktiškai nėra pinigų? Studijoje - diskusija su „Kino pavasario” klipų konkurse apdovanotais režisieriais Dominyku Blizniku (už klipą grupės „ba.” dainai „Sugebėt pasikeist”) ir Rūta Kiškyte (už klipą prodiuserio Manfredo dainai „Uumellmahaye”) bei žiuri nariu, buvusiu „MTV Lietuva” kūrybos direktoriumi Tomu Ramanausku.

Jau 15 metų gyvuojanti grupė „Žalvarinis“ įrodo, kad liaudies muzika gali skambėti aktualiai ir XXI a. Lietuvoje. Šį pavasarį jie pristato naująjį albumą, ypač šviesaus skambesio „Teka“.Apie tai kokia folkloro reikšmė šiandien, kodėl nereikia apsiriboti vien lietuvių liaudies kultūros pažinimu ir kaip minorines liaudies dainas priversti skambėti pakiliai – pokalbis studijoje su grupės nariais Robertu Semeniuku ir Laurita Peleniūte. Laidoje taip pat klausysime albumo „Teka“ dainų.

Geriausia Lietuvos metų roko grupe pernai pripažinti šiauliečiai „Colours of Bubbles” išleido vieną ambicingiausių lietuviškų albumų pastaraisiais metais. Pučiamieji instrumentai, „Ąžuoliuko“ choro narių pritariamieji vokalai, kinematografiškas skambesys it iš vesternų - toks yra naujasis „Colours of Bubbles“ albumas, pavadintas „She Is the Darkness“. Per 10 metų Šiaulių roko grupė naiviu pavadinimu (lietuviškai jis reikštų „burbulų spalvos“) tapo tamsesnė, subrendusi ir kaip niekada ambicinga. Apie šiuos pokyčius - pokalbis su „Colours of Bubbles nariais Julijumi Aleksovu ir Tomu Grubliauskiu bei naujojo grupės albumo dainų perklausa.

Režisierius Artūras Pozdniakovas lygiai prieš 30 metų sukūrė filmą „Kažkas atsitiko”, užfiksavusį kultinėmis tapusias lietuviškas grupes „Antis”, „Foje”, dainininką Vytautą Kernagį. Filmas įėjo į Lietuvos istoriją kaip pirmasis lietuviškas muzikinis filmas. Kad šį filmą sukurtų, režisierius turėjo apgauti Maskvos funkcionierius - iš tiesų jie davė patvirtinimą kurti visai kitokiam filmui, bet A. Pozdniakovas scenarijų pakeitė filmavimo eigoje. Režisieriaus šeimai reikėjo išvykti iš Lietuvos dėl grasinimų. Jam reikėjo susitarti su sovietine armija, kad šie išleistų Andrių Mamontovą į filmavimus. Specialiai filmui surengtas koncertas Vilniuje pritraukė tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos. Tai buvo revoliucinis filmas tiek Lietuvos muzikai, tiek visai už nepriklausomybę kovojusiai šaliai.„Pakartot” radijo laidoje, paskutinį mėnesio šeštadienį tradiciškai skiriamoje lietuviškos muzikos istorijai, filmo kūrybos užkulisius prisimins pats Artūras Pozdniakovas. Laidoje skambės originalūs filme panaudoti dainų įrašai.

Laidoje viešės „SOLO ansamblis”: aktoriai, kuriantys šaltą elektroninę muziką, lydimą lietuviškų tekstų. Teatro „Atviras ratas” vieni įkūrėjų, „Keistuolių teatro” aktoriai Vytautas Leistrumas ir Giedrius Kiela atvyks į studiją pristatyti debiutinio jų grupės „SOLO ansamblis” albumo „Roboxai” (suvalkietiškai tai reiškia „diskoteka”) dainas. Jų muzikoje elektroninis, postpankiškas skambesys sutinka lietuviškus dainų tekstus. Ši grupė įrodo, kad aktoriai Lietuvoje gali kurti ne tik lyrišką dainuojamąją poeziją, o publika juos pasitinka sausakimšai užpildydama koncertų sales.

Svingo muzika neturi nei laiko, nei vietos apribojimų - tai parodo daugiau nei 80 metų senumo amerikietiškas dainas perdainavusi grupė „The Ditties”. Kaip senąją svingo muziką priima klausytojai Lietuvoje? Kodėl dabartinė pop muzika negali pasiūlyti tokios harmonijos ir melodijų, kaip ankstyvosios šio žanro dainos? Laidoje kalbėsimės su „The Ditties” vokalistėmis Rūta Švipaite, Veronika Čičinskaitė-Golovanova ir Ugne Bakanauskaite bei klausysime dainų iš debiutinio grupės albumo.

Tarp Londono ir Vilniaus gyvuojanti naujos kartos lietuviškos pop muzikos grupė „Keymono” ką tik išleido tris metus brandintą debiutinį albumą „Time Capsule“. Apie tai, kaip jiems pavyko įrašyti muziką miške, apie nuolatinius koncertus Jungtinės Karalystės sostinėje ir apie tai, kodėl jie nebijo sąvokos „pop muzika“ - interviu su grupės vokaliste Daiva Starinskaite, klavišininku-prodiuseriu Alvydu Mačiulsku ir vadybininku Ištvanu Tomu.

„Pakartot” laida prisimins pirmąją Lietuvos elektroninės muzikos grupę „Argo”. Mažai žinomas faktas, bet viena pirmųjų elektroninės muzikos grupių Sovietų sąjungoje buvo kauniečiai „Argo”, vadovaujami Giedriaus Kuprevičiaus. 1979-1987 m. gyvavusi grupė, patys susikūrę pirmąjį Lietuvoje sintezatorių, perrašė šalies muzikos istoriją ir sukūrė kompozicijas, kurios šviežiai skamba ir šiandien. „Pakartot” laidoje Giedriaus Kuprevičiaus prisiminimai apie šį primirštą muzikinį reiškinį.

Ketvirtadienį prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje šiemet bus kaip niekada daug muzikos: mugės „Muzikos salėje” įrašus pardavinės virš 50 muzikos leidėjų ir pardavėjų. Kas šiandien muziką Lietuvoje leidžia ir kas ją perka? Diskusijoje dalyvaus dainininkas ir dainų autorius Domantas Razauskas, savo albumus leidžiantis pats, muzikos agentūros „Meno žmonės” direktorius Justas Čekuolis, išleidęs naujausius grupių „Bix”, „G&G Sindikatas” ir „Dee & Kamy” albumus bei muzikos agentūros M.P.3 vadovas Vaidas Stackevičius, dirbantis su grupėmis „Antis”, „Biplan”, „Colours of Bubbles” ir kitomis.

Prieš ketverius metus Liepa Maknavičiūtė laimėjo LRT televizijos jaunų talentų konkursą „Vunderkindai.lt“. Dabar ji grįžta į sceną kaip Ofelija ir turi debiutinį albumą, kuriam dainas parašė pati. Lietuviškos muzikos laidoje „Pakartot“ pirmą kartą bus galima išgirsti kelias Liepos albumos dainas, o studijoje su ja kalbėsime apie muziką, modelio darbą Azijoje, vaidybą ir netgi piešimą - Liepa užsiima visomis šiomis veiklomis.

Koks fotografų indėlis į muzikos kultūrą? Kodėl ir kokie žmonės imasi šios veiklos, žinodami, kad Lietuvoje iš jos neišgyvens? Šį šeštadienio „Pakartot laidoje kalbėsimės su kelis šimtus koncertų per savo karjerą fotografavusiais Ryčiu Šeškaičiu ir Gediminu Bartuška. Laidoje taip pat klausysime jų rekomenduojamos lietuviškos muzikos.

Apie tai, kad pirmąsias lietuviškas hiphopo dainas įrašė Egidijus Sipavičius ir Ilona Balsytė. Apie ankstyvąsias Lietuvos hiphopo grupes „Pompa” ir „Uzi”, kurios buvo muzikos prodiuserių sukurti projektai šokiruoti klausytojus. Apie tai, kaip pirmojo „G&G Sindikato” albumo nenorėjo leisti leidybinės kompanijos, nes jame neva ir vėl repuojama apie „merginas, mašinas ir ginklus”, nors viso to albume nebuvo, tik muzikos leidėjai albumo net nesivargino paklausyti. Galiausiai hiphopas Lietuvoje rado savo vietą ir dabar užima tvirtas pozicijas alternatyvioje kultūroje - laidoje prisiminsime, kaip tai įvyko.

Apie muziką fiziškai: „Pakartot“ kalbins garso inžinierius. Įprastai „Pakartot“ laidose kalbame apie kūrybinę muzikos pusę. Šįkart padiskutuokime apie fizinę. Šią laidą įrašėme Kaune, garso inžinieriaus Česlovo Paplausko muzikos klausymosi kambaryje. Ten pat, kur stovi „Nida“: bene geriausiai Lietuvoje vertinama garso atkūrimo sistema, kurią pats Č. Paplauskas sau susikūrė 60-ojo gimtadienio progą, kad galėtų mėgautis muzika. Prie pokalbio prisijungė jaunos kartos garso režisierius Jurgis Masilionis, ilgą laiką dirbęs su Jungtinės Karalystės grupėmis, o dabar grįžęs į Lietuvą. Naujausi jo darbai - modernaus lietuviško roko grupių „ba.“ ir „Deeper Upper“ įrašai. Ką prarandame muziką klausydamiesi per kompiuterio garsintuvus? Ar įmanoma muzikos klausytis kokybiškai neišleidžiant milžiniškų sumų? Ar lietuviški muzikos įrašai jau yra pakankamai stiprūs, lyginant su tarptautinių grupių?

Šeštadienio „Pakartot” studijoje –eksperimentinės muzikos kompozitorė Vitalija Glovackytė. Nuo vaikystės mokėsi groti fortepijonu ir įgijo klasikinį muzikinį išsilavinimą, tačiau išvykusi į Mančesterį ji prisijungė prie radikaliai kitokios muzikos krypties - eksperimentinės muzikos. Šiame Jungtinės Karalystės mieste ji įkūrė grupę „Another Contemporary Music Ensemble” (ACM) su kuria surengė koncertus aklinoje tamsoje, vykusius D. Britanijoje ir kitose Europos šalyse. Dabar ji ruošia programą, kurioje naudos muzikantų išmestus, sugadintus instrumentus taip juos prikeldama antram gyvenimui.

Populiariausios Lietuvos regio grupės „Ministry of Echology” nariai tikrai galėtų suformuoti savo ministeriją – iš viso jų grupėje net 12. Šio savaitgalio „Pakartot” laidoje viešės keturi iš jų. Muzikantai pristatys antrąjį, Jungtinėje Karalystėje įrašytą grupės albumą „Wanderer”. Albumą išleisti padėjo ilgametis nepriklausomos lietuviškos muzikos leidėjas ir koncertų organizatorius Dovydas Bluvšteinas, o albumo pristatymo koncertai vyks trijusoe didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kaip jamaikietiška regio muzika prigijo šiaurietiškoje Lietuvoje ir kodėl ji taip patinka klausytojams, sausakimšai užpildantiems koncertų sales, kuriose grupė koncertuoja? Šiuos klausimus užduosime grupės nariams Elenai Neniškytei, Martynui Gailiui, Pauliui Burakui ir Ugniui Raugalui.

Klaipėda į Lietuvos muzikos istoriją įėjusi kaip pop muzikos miestas, bet čia gimė ir „Atika“ - išskirtinė lengvojo roko grupė, publikos pamilta dėl jautrių dainų ir ne iš karto suprantamų jų tekstų. Grupės ateitis šiuo metu nėra aiški, bet jos dainų ir žodžių autorius Daius Žvirblis kuria toliau kaip solo atlikėjas. Prieš kelis mėnesius jis išleido pirmąjį mini albumą (EP) tradiciškai daugiaprasmiu pavadinimu „Pudelis už borto“. Pirmojoje naujųjų metų „Pakartot“ laidoje - pokalbis su Dariumi apie Klaipėdą, dainų rašymą ir išlikimą scenoje jau beveik 20 metų.

Paskutinį mėnesio šeštadienį muzikinė laida „Pakartot” tradiciškai prisimins lietuviškos muzikos istoriją. Šįkart laidos laikas sutapo su antrąja Kalėdų diena, tad „Pakartot” eteryje skambės Kalėdinės dainos. Lietuviškos muzikos istorijoje įrašyta per 50 Kalėdinių dainų – laidoje bus prisiminta ar pirmą kartą atrasta įdomiausios jų: nuo jautrių Sauliaus Mykolaičio ar Dariaus Milerio-Nojaus „Kalėdų“ iki ironiško grupės „Sportas” kalėdinio anti-hito, taip pat pavadinto „Kalėdos“.

Kas įdomiausio Lietuvos muzikos scenoje sukurta šiemet? Metų pabaiga yra darbymetis muzikos apžvalgininkams, kritikams ir tiesiog melomanams – visi bando įvertinti, kokie besibaigiantys metai buvo muzikai. Metų apžvalgą surengsime ir šio savaitgalio „Pakartot“ laidoje.

Interviu su solinę karjerą pradėjusia dainininke Erica Jennings. Ilgus metus su viena populiariausių Lietuvos grupių „Skamp” dainavusi Erica Jennings šiemet žengė ilgai lauktą žingsnį – pradėjo solinę karjerą. Naujoji jos muzika – kitokia nei klausytojai buvo įpratę girdėti. Gruodžio pradžioje jau beveik 20 metų Lietuvoje gyvenanti Airijos dainininkė paskelbė, jog antrąjį kartą dalyvaus ir „Eurovizijos” atrankoje – toje pačioje, kurią su „Skamp” yra laimėjusi.

Evaldas Azbukauskas – Mažeikiuose gyvenantis elektroninės muzikos kūrėjas savo albume „Ratu” lietuvių liaudies sutartines dainas įvilkęs į elektroninės muzikos marškinius. Jis kuria pasislėpęs po pseudonimu „Girių dvasios“. Prieš penkerius metus, po nesėkmingo bandymo išleisti savo muziką Amerikoje, Evaldas įkūrė savo elektroninės muzikos leidyklą „Cold Tear Records“. Dabar leidyklos sąskaitoje - apie 60 albumų, tarp jų – ir muzikos kūrėjų iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Rusijos. Daugelio jų Evaldas niekada nesutiko gyvai, bet internete, tai ne problema.

Istorinėje laidoje grįšime į laikus, kai muzikos grupės buvo vadinamos „vokaliniais instrumentiniais ansambliais”, o gitaras ir stiprintuvus muzikantams reikėjo gamintis patiems. 7-ajame dešimtmetyje pasaulį užvaldžiusi „Bitlomanija” per traškančias radijo bangas pasiekė ir už geležinės uždangos buvusią Lietuvą. Būrėsi pirmosios roko grupės, nors jų muzikantai mokyklose gaudavo papeikimus, o kiti susidurdavo ir su milicija ”– vien už tai, kad grojo vakarietišką muziką. Suvokti tuos laikus mums padės grupės „Aitvarai“ gitaristas ir vokalistas Kęstutis Ignatavičius ir grupės „Eglutės” gitaristė Rūta Skudienė – vieni pirmųjų roko muzikantų Lietuvoje. Net jeigu jie patys savo grupių muziką vadino kukliau: „bigbytu“.

Laidoje svečiuojasi retro muziką prikėlęs ir nuo jos pabėgęs duetas „Elle G”.

Pokalbiai apie lietuvišką muziką, kurią norisi pakartoti. Klausydami dainų įrašų ir eidami į koncertus mes girdime rezultatą – laidoje aiškinsimės, kas yra už jo. Svečiuose dainų kūrėja ir atlikėja Eglė Sirvydytė.

Apie repo kultūrą, stereotipus ir klišes, klijuojamas reperiams, apie gatvę ir muziką, kuri smūgiuoja. Laidoje „Pakartot” Domantas Razauskas kalbina poetą, reperį Ernestą Noreiką-Beetą.

Muzika iš psichologo perspektyvos. Kodėl mums į galvą įstringa banaliausios melodijos? Kodėl nuolat klausomės tų pačių, seniai pažįstamų dainų? Kaip muzika veikia mūsų elgesį? Vilniaus universiteto dėstytojo psichologo Donato Noreikos tyrimų laukas – kūryba. Su juo kalbamės apie tai, kokį poveikį žmogui daro muzika. Ar ji gali gydyti, ar gali paskatinti blogiems poelgiams? Ką apie mūsų charakterius pasako mūsų muzikiniai pomėgiai, įpročiai?

Apie repo kultūrą, stereotipus ir klišes, klijuojamas reperiams, apie gatvę ir muziką, kuri smūgiuoja. Laidoje „Pakartot” Domantas Razauskas kalbina poetą, reperį Ernestą Noreiką-Beetą.

Muzika iš psichologo perspektyvos. Kodėl mums į galvą įstringa banaliausios melodijos? Kodėl nuolat klausomės tų pačių, seniai pažįstamų dainų? Kaip muzika veikia mūsų elgesį? Vilniaus universiteto dėstytojo psichologo Donato Noreikos tyrimų laukas – kūryba. Su juo kalbamės apie tai, kokį poveikį žmogui daro muzika. Ar ji gali gydyti, ar gali paskatinti blogiems poelgiams? Ką apie mūsų charakterius pasako mūsų muzikiniai pomėgiai, įpročiai?

Viena drąsiausiai eksperimentuojančių Lietuvos grupių „Sheep Got Waxed“ pristato naują albumą. Apie pasikeitusį „Avių“ skambesį – šeštadienio „Pakartot!“Tik ką Anglijoje ir Lietuvoje „iškeptas“ antrasis „Sheep Got Waxed“ albumas „Pushy“, vainikuojantis naujausias trio kūrybines paieškas. Albumo pristatymas – prestižiniame Londono klube „Vortex“. Apie sunkiai įrėminamą muziką LRT RADIJO studijoje kalba grupės nariai Paulius Vaškas, Adas Gecevičius ir Simonas Šipavičius.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.

Viena drąsiausiai eksperimentuojančių Lietuvos grupių „Sheep Got Waxed“ pristato naują albumą. Apie pasikeitusį „Avių“ skambesį – šeštadienio „Pakartot!“Tik ką Anglijoje ir Lietuvoje „iškeptas“ antrasis „Sheep Got Waxed“ albumas „Pushy“, vainikuojantis naujausias trio kūrybines paieškas. Albumo pristatymas – prestižiniame Londono klube „Vortex“. Apie sunkiai įrėminamą muziką LRT RADIJO studijoje kalba grupės nariai Paulius Vaškas, Adas Gecevičius ir Simonas Šipavičius.

Ruduo – didžiausių Vilniaus džiazo festivalių metas. Kokie rūpesčiai slegia Lietuvos džiazą? Koks mūsų džiazo įvaizdis užsienyje? Kaip Lietuvos muzikantai skinasi kelią į Azijos rinkas? Pokalbiai apie tai ir dar daugiau šeštadienio laidoje „Pakartot!”Dainiaus Pulausko grupės Korėjoje lyjant lietui klausėsi 20 tūkstančių gerbėjų minia. O kaip džiazo muzikantams sekasi išgyventi Lietuvoje, kur džiazas – ne prioritetinė kultūros rėmimo sritis? Pokalbis su tik ką iš turo Azijoje grįžusiu maestro Dainiumi Pulausku, festivalio „Vilnius Jazz” organizatoriumi Antanu Gusčiu bei melomanu, Džiazo federacijos valdybos nariu Julijumi Grickevičiumi.