Ar įmanoma jau šiandien „žalinti“ komercinį transportą, kokios paskatos egzistuoja, ir ko labiausiai trūksta? Apie tai „Verslo tribūna“ kalbina Transporto inovacijų asociacijos direktorę Rugilė Andziukevičiūtę – Buzę, „Iveco“ atstovybės regiono vadovą Ernestą Jakubonį ir „Scania Lietuva“ vadovą Darių Sniešką. „Metas įjungti aukštesnę pavarą“, – neabejoja R. Andziukevičiūtė – Buzė, „Neuždėdami principo „kas teršia, tas moka, nesurasime lygybės ženklo“, – neabejoja E.Jakubonis. „Šie ir kiti metai versliui ir gamintojams bus labai svarbūs, o koks bus realus etolingas ir kas bus į jį įtraukta, tai kol kas mes nelabai žinom. Norėtųsi viešumo ir diskusijos, jei dar ne vėlu“, – pastebi D.Snieška.

„Populiariausios paskolos nekilnojamojo turto plėtrai, tačiau ne išimtis ir paskolų refinansavimas ar skolinimasis apyvartai. Per kelerius metus tiek mes, tiek visa sutelktinio finansavimo rinka užaugo tiek, kad verslui galime siūlyti labai įvairių projektų finansavimą, o kartu su instituciniais partneriais - ir vis didesnes paskolas “, – sako „Profitus“ ryšių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas. „Verslo tribūna“ apie sutelktinio finansavimo platformų (SFP) paskolų tipus, kuo jie skiriasi bei koks verslas kreipiasi į SFP dėl projektų finansavimo.

„Pakaktų kelių statybos įmonių, įdarbinusių dirbtinį intelektą, ir jos labai greitai įgautų konkurencinį pranašumą, čia tik laiko klausimas“, - neabejoja UAB „Gilesta group“ direktorius Šarūnas Grigaitis.Kol kas Lietuvoje statybų sektoriaus įmonės gali uždirbti ir be dirbtinio intelekto, tad didesnei sektoriaus skaitmenizacijai ir dirbtinio intelekto naudojimui šalyje užkerta požiūris į skaitmenizaciją, kaip į ilgalaikę investiciją. Apie DI galimybes statybose „Verslo tribūnos“ pokalbis su Š. Grigaičiu.

Prie įmonės vairo stojantis naujas samdomas vadovas dažnai imasi burti savo − patyrusių ir patikimų funkcinių vadovų ir ekspertų – komandą. Tokių pokyčių metu ne visada pavyksta išvengti povandeninių srovių. Nuo verslo besitraukiantys įmonių savininkai neretai bijo pokyčių, kuriuos inicijuoja naujai pasamdyti vadovai. Tačiau, žvelgiant iš samdomo vadovo varpinės, jam svarbu suformuoti tinkamą komandą, su kuria galėtų siekti suformuotų tikslų. Gintautas Mažeika, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ vadovaujantis partneris, sako, kad patyrę vadovai galimo minų lauko išvengia bendradarbiavimo sąlygas su akcininkais apsibrėždami iš anksto.„Sudėlioti galimų pokyčių ribas reikia prieš paspaudžiant ranką ir sutariant dirbti kartu. Jeigu savininkams komandos performavimo klausimas labai skausmingas, tą reikia pasakyti iš anksto. Jeigu įmonėje yra itin vertinamų, daug metų dirbančių žmonių, su kuriais savininkai jaučia glaudų emocinį ryšį, tą irgi reikėtų atvirai išsakyti“, – pataria ekspertas.

Kaip turėti tvarų draugišką kolektyvą ir kartu „Lietuvos verslo lyderių 500“ reitinge šoktelti į 22 vietą? „Verslo tribūnos“ pokalbis su UAB „Vita Baltic International“ generaliniu direktoriumi Renatu Deguliu.„Kitų santuokos tiek netrunka, kiek žmonės dirba kartu, tai pasirūpinkime vienas kitu“, – kaip atsiranda komandos bendrystė ir saugi darbo aplinka pasakoja R.Degulis. Beveik pusė įmonės darbuotojų įsitraukę į komitetus. Daugiau nei 100 žmonių įmonėje dirba per 10 metų, pusšimtis – daugiau nei dvidešimtį metų, pats vadovas keliolika metų kasdien važinėja iš Kauno.

Šiuos metus sutelktinis finansavimas baigia perėjęs prie naujo europinio reguliavimo. Itin sustiprinta investuotojų apsauga, suvienodinta statistika ir galimybė palyginti ir pasilyginti bei diversifikuoti investicijas kitose Europos Sąjungos šalyse – tokius privalumus vardija sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ marketingo vadovė Monika Lenčickaitė.„Pokyčius mes, kaip lyderiaujanti platforma, matom kaip labai didelę galimybę“, – neabejoja M.Lenčickaitė.Naujame reglamentavime – nuo apsisprendimo laikotarpio nepatyrusiems investuotojams iki platformų interesų valdymo. Plačiau apie naujoves klausykite „Verslo tribūnos“ epizode.

UAB „ACBaltica“ sukurtas IT sprendimas, naudojant „SAP Service Cloud“ suteikia galimybę apjungti mobilias darbo vietas, analizuoti, planuoti darbo laiką ir gauti objektyvius našumo rodiklius. Tai itin aktualu ne tik žemės ūkio techniką, ryšius, saulės elektrines ir kitą techniką prižiūrinčioms bendrovėms, tačiau bet kuriai įmonei, turinčiai mobilių darbuotojų, sako „Verslo tribūnos“ svečias „ACBaltica“ pardavimų atstovas Lietuvoje Robertas Stanevičius. Konkretūs sprendimo panaudojimo pavyzdžiai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su R.Stanevičiumi.

Itin dinamiškoje šių dienų verslo realybėje energetikos transformacija tampa ne vien būtinybe, bet ir galimybe kurti naują, tvarią ateities verslo viziją. Kaip Lietuvos įmonės reaguoja ir prisitaiko prie stabilumu nežibančios energetikos išteklių rinkos? Kokių saugiklių reikia, norint išvengti staigmenų ir neplanuotų išlaidų? Kokią naudą ir stabilumą įmonėms garantuoja įgyvendinami ilgalaikiai tvarumo pokyčiai? Diskutuoja Haroldas Nausėda, „Ignitis“ verslo klientų ir plėtros vadovas, ir Dovilė Greblikienė, „Ellex“ partnerė.

2023-aisiais besitęsiančio ekonominio ir politinio nestabilumo fone, įsigijimo ir susijungimo sandorių rinka nestebino sandorių gausa. Kokie šie metai buvo pasaulio, Baltijos šalių ir Lietuvos sandorių rinkai, su kokiais iššūkiais susidūrė verslų pardavėjai bei pirkėjai ir ko laukti 2024-aisiais, plačiau diskutuoja Dovilė Burgienė, advokatų kontoros WALLESS vadovaujančioji partnerė, ir Šarūnas Skyrius, „SUPERIA“ partneris.

„Arbitražas – tai šalių susitarimas savo komercinius ginčus spręsti ne teisme, bet specialioje suformuotoje institucijoje. Vienas didžiausių tokio pasirinkimo privalumų verslui yra proceso metu apsaugomos komercinės paslaptys ir konfidenciali informacija“, – aiškina pašnekovė. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbio su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu ir eksperte, advokate Ieva Rimavičiene.

„Verslo tribūnoje“ kalba Eglė Džiugytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė ir Vaidotas Rūkas, INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas.

Gruodį pasibaigsiantis Šiaulių banko ir „Invalda INVL“ grupės mažmeninių verslų susijungimo procesas Lietuvai pristatys naują finansų rinkos dalyvį. Įgyvendinus sandorį, Šiaulių banko grupė, be jau teikiamų finansinių paslaugų, valdys antrosios ir trečiosios pakopos pensijų bei investicinius fondus Lietuvoje, išplės gyvybės draudimo paslaugų verslą. Kokių pokyčių ir naudos iš to gali tikėtis vartotojai? Įžvalgomis dalinasi Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdieninės bankininkystės departamento direktorius, ir Dalia Kolmatsui, INVL investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė.

Žaliosios investicijos bus ir pelningos, ir neišvengiamos, o įmonės ir institucijos šalia mokesčių deklaracijų teiks ir savo tvarumo ataskaitas. Apie žaliuosius finansus, jų svarbą ir kas laukia ateityje „Verslo tribūnoje“ pasakoja Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis.

Nors šiemet krova Klaipėdos uoste mažėjo, kai kurios krovinių rūšys jau lenkia praėjusius metus. Palyginti gerai atsilaikyti Klaipėdai padėjo diversifikacija, o šiųmetės investicijos jau siekia beveik 90 mln. Eur. „Verslo tribūnoje“ AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie bendrovių akcininkus ir jų tarpusavio santykius. Pasakoja teisės firmos „Sorainen“ partneriai, advokatai Kazimieras Karpickis bei Evaldas Dūdonis.

„Nemažai ūkininkų laukia geresnių kainų, jų nefiksuoja ir, tikėtina, tai gera strategija“, – pastebi SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu. Pasak jos, iššūkis buvo brangios trąšos, nepalankūs orai, tačiau dabar situacija pasikeitusi ir teikia optimizmo, nors grėsmę kelia neapibrėžta geopolitinė padėtis. Apie 2023 m. trijų ketvirčių rezultatus, ekonomikos perspektyvas ne tik žemės ūkyje, „Verslo tribūnos“ pokalbis su SEB banko atstove R. Gucu.

„Manau, kad Lietuvos žaidimų industrija išgyvena renesansą, labai daug įkurtų naujų studijų“, – džiaugiasi „Sneakybox“ vienas įkūrėjų Liudas Ubarevičius. „Verslo tribūnoje“ pokalbis apie tai, kuo gyvena Lietuvos žaidimų industrija ir „Sneakybox“.

Lankstumas ir greitis. Tai du pagrindiniai privalumai prieš tradicinius bankus. Juos verslui siūlo sutelktinio finansavimo platformos (SFP). „Verslo tribūnoje“ pokalbis su SFP „Profitus“ strateginės plėtros vadove Lina Maskoliūne.

Skaitmenizacija statybos įmonėje prasidėjo nuo buhalterijos. Kaip tai vyko ir kuo skaitmenizavimas svarbus statybų sektoriuje pasakoja bendrovės „Gilesta“ vadovas Romas Paliulis.

Apie alternatyviąsias investicijas, kaip iš jų uždirbti ir kokios grąžos tikėtis „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.

„Daryti taip, kad atleisti iš darbo nereikėtų arba, jeigu atsiranda poreikis atleisti, kalbėtis tarpusavyje ir stengtis, kad atleidimas įvyktų abiejų šalių susitarimu“, – pataria teisininkė. Kas yra darbo atleidimas ir ginčas dėl darbo atleidimo? Kokios būna atleidimų rūšys ir pagrindai? Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su teisės firmos „Sorainen“ partneriu, advokatu Kazimieru Karpickiu bei darbo teisės eksperte, advokate Jurgita Karvele.

„Vairuotojo visame maršrute nuo A iki išsikrovimo yra virš 90 lapų popieriaus, kad jis atliktų visą veiksmą“, – skaičiuoja Transporto Inovacijų asociacijos ir UAB „Bunasta“ vadovas Jurgis Adomavičius. Kur stringa transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija? „Kaip asociacija rodom iniciatyvą tris metus iš eilės, esam sukūrę elektroninio krovinio važtaraščio demo versiją“, – pasakoja pašnekovas. Klausykite „Verslo tribūnos“ pokalbį su J. Adomavičiumi.

Didžiausias lietuviško kapitalo bankas šalyje Šiaulių bankas ir investicijų valdymo bei gyvybės draudimo grupė „Invalda INVL“ šiemet planuoja baigti mažmeninių verslų susijungimo procesą. Koks vaidmuo tokio masto transformacijoje tenka organizacijų kultūrai? Kaip dviem bendrovėms sekasi pažaboti darbuotojų nerimą, išlaikyti daugiau kaip tūkstančio specialistų įsitraukimą ir motyvuoti juos kartu siekti naujos strateginės vizijos? Patirtimi dalijasi Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko Darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė, ir Vaida Norušaitė, INVL grupės personalo vadovė.

Kas yra mechanikas šiandien ir kaip atrodo jo darbo diena. Kodėl mechanikų trūksta ir ko gali pasiekti profesijos meistrai. Apie tai „Verslo tribūnos“ pokalbyje su Pauliumi Meškele, „Mobile Heavy Machinery“ serviso vadovu.

„Kartais tikimasi, kad viešasis sektorius nebus reiklus klientas“, – sako Neringa Andrijauskienė, nacionalinės centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT direktorė. Pasak jos, gaunama signalų, kad dalis tiekėjų, norinčių žūtbūt laimėti pirkimą, elgiasi ne visiškai atsakingai ir tikisi, jog sudarius sutartį prasidės naujos derybos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje įžvalgos apie verslo etiką viešuosiuose pirkimuose.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis apie galimybes verslui naudotis naujausiomis technologijomis be rūpesčių. „iDeal“ teikia paslaugą verslui, kuri leidžia turėti naujausią įrangą, patogiai valdyti finansus bei gelbsti IT specialistus nuo senų kompiuterių spintose. Šiame pokalbyje išsamiau apie „Smart Deal Business“ ir „Apple Business Manager“. „Verslo tribūnoje“ interviu su „iDeal“ Verslo klientų skyriaus vadovu Luku Gužausku.

Pasitaiko įvairių projektavimo klaidų. Tuomet galimos bėdos: stogas neatlaiko įrenginių, statinys netelpa į sklypo ribas ir kita. Apie pasitaikančias problemas „Verslo tribūnoje“ pasakoja advokatų kontoros NOOR vadovaujantis partneris Giedrius Murauskas.

Estijoje didieji elektroninės prekybos žaidėjai diegia robotizuotus sandėlius. Tai – automatizuoti prekių surinkimo centrai. Šie keturis kartus mažiau vietos reikalaujantys ateities sprendimai artėja Lietuvos link. Kaip jie veikia ir kada verta pradėti apie juos galvoti „Verslo tribūnoje“ atsako bendrovės „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.

„Mūsų rinka jau 3 metus turbulencijoje, bet sandoriai toliau vyksta, NT perka, o demografijos tendencijos rodo, kad jo paklausa augs. Mūsų 2023 m. 8 mėnesių rezultatai, palyginti su 2022 m., yra apie 40 proc. geresni. Pernai tai pat labai sparčiai augome. Taigi, priežasčių optimizmui netrūksta“, – „Verslo tribūnoje“ sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ vadovė Viktorija Čijunskytė. Pasak jos, yra ženklų, kad kitų metų pabaigoje vėl truks NT objektų.

Advokatų profesinės civilinės atsakomybės draudimas: kam jis reikalingas ir kokias apsaugas suteikia? Kada pakanka minimalaus, o kada verta išplėsti apsaugas bei civilinio draudimo sumas? „Svarbiausia reikia žiūrėti į apsaugos apimtį, nes visi norime kokybiškos paslaugos“, – taip „Verslo tribūnoje“ sako ERGO civilinės atsakomybės draudimo vyr. ekspertė Jurgita Nagrockė.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis su UAB „Profitus“ vadove Viktorija Čijunskyte. Ji pasakoja apie tai, kaip sutelktinio finansavimo platformos tapo lygiaverčiu finansavimo kanalu bankams ar kredito unijoms ir kodėl tai patrauklu investuotojams.

Nuolaidos apsiperkant, sveikatos draudimas, prizai, konkursai ir individualių poreikių tenkinimas – „cargoGO Logistics“ darbuotojai gali rinktis tai, kas jiems svarbiausia, o taip pat naudotis skaitmeniniais sprendimais. Darbuotojų skatinimo patirtimi „Verslo tribūnoje“ dalijasi „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.

„Verslo tribūnoje“ apie tai, iš ko gyventi planuoja Lietuvos žmonės, išėję į užtarnautą poilsį. Kas gali paskatinti žmones labiau pasirūpinti savo finansine ateitimi? Kokios yra gyvybės draudimo galimybės ir paskatos. Podkaste kalba Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.

Sėkmę agroversle garantuoja ne tik planavimas, bet ir gebėjimas išlaikyti šaltą protą besikeičiant rinkos sąlygoms. Tokių pokyčių pastaruoju metu netrūksta, o reakcija į juos skiriasi, sako „Verslo tribūnos“ pašnekovai. Tai – skandinaviško kapitalo agroverslo bendrovės „Scandagra“ vadovas Marius Vasiliauskas ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Biometanas ar elektra pakeis dyzelinį kurą sunkiajame komerciniame transporte greičiau? Kas gali pastūmėti šio transporto atsinaujinimą ne tik tolimuosiuose maršrutuose, bet ir šalies miestuose? Apie tai išsamiau „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Scania Lietuva“ regiono vadovu Dariumi Snieška.

Kada parduotuvėse matysime robotus, išmanius vežimėlius, o telefonas nuves prie norimos prekės? Būtent tokia parduotuvių ateitis, „Verslo tribūnoje“ sako Rimantas Mažulis, „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

Pradžioje į naujai kuriamą Ministerijų miestelį kelsis trys ministerijos. Tokį sprendimą padiktavo racionalumas. Bus pertvarkyti ne tik esami pastatai, bet ir darbo aplinka bei principai. Išsamiau „Verslo tribūnoje“ pasakoja Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

INVEGA tęsia konsolidaciją ir kviečia jungtis prie komandos – renka vykdančiąją valdybos narių komandą, kurie eis ir konkrečių funkcinių sričių vadovų pareigas nacionalinėje plėtros įstaigoje, o valdybos pirmininkas taps ir pagrindiniu įmonės vadovu.

Iki 2025 m. reguliuojama kapitalo rinka augs ketvirtadaliu, sutelktinio finansavimo – dvigubės, o emisijas leidžiančių bendrovių daugės 75 proc., tikisi Finansų ministerija. Lietuvos kapitalo rinka po 2009 m. krizės susitraukė ir nebeatsigavo, akcijų kapitalizacijos ir BVP santykio rodiklis tesiekia 7,2 proc., kai ES vidurkis apie 70 proc. „Neišnaudotos verslo galimybės pasiskolinti ir investuoti į tvarius sprendimus“, – konstatuoja Finansų ministerijos viceministrė Vaida Markevičienė. „Verslo tribūnoje“ apie kapitalo rinkos gaires ateičiai, 100 dienų gyvuojančią Kapitalo rinkos tarybą ir Lietuvos vertinimą tarptautinėse reitingų agentūrose.

Vertybinių popierių birža – tik stambioms įmonėms. Šis Lietuvoje įsigalėjęs požiūris stabdo mažas ir vidutines įmones nuo proveržio. Todėl egzistuoja valstybės pagalba, siūlanti kompensuoti pusę išlaidų, susijusių su įmonių akcijų ir obligacijų išleidimu, „Verslo tribūnoje“ pasakoja INVEGA Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Kristina Račkauskaitė-Liandzbergienė.

Pernai žemės ūkio sektoriaus rezultatai buvo geresni nei tikėtasi: pasikeitusias sąlygas ir išaugusias išteklių kainas atpirko didėjusios grūdų kainos ir išradingi ūkininkai. Ką daryti, kad pokyčiai neištiktų netikėtai, o investicijos būtų pelningos? „Verslo tribūnoje“ pasakoja SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė Rūta Gucu.

Viskas daroma tam, kad žmonėms nereikėtų galvoti apie banką, sako „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška: „Todėl ir atsiskaitoma piršto antspaudu, žiedu, kortele ir kitais būdais“. Priimti mokėjimus negrynaisiais šiandien gali ir uogų pardavėjas pakelėje – tai nebėra nei brangu, nei sudėtinga. Būdų sutaupyti taip pat yra įvairių, vienas jų – viename kortelių skaitytuve daug bankų, kaip tai veikia?

Santykiai su tiesioginiu vadovu ir vidinė kultūra yra pagrindiniai kriterijai geram mikroklimatui organizacijoje. Apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja UAB „cargoGO Logistics“ personalo vadovė Giedrė Rankauskaitė.

Robotai palengvina gyvenimą įvairiose srityse. Šiais laikais lengvesnė ir vejos priežiūra. „Verslo tribūnoje“ UAB „Gitana“ pristato naujuosius belaidžius vejos robotus ir paaiškina, kuo jie skiriasi nuo kitų.

Ko reikia, kad NT projektas vyktų sklandžiai ir kokios dažniausios rizikos vystytojams? „Patirtis rodo, kad geriausiai veikia, kai institucijos yra atviros išankstinei diskusijai bei esi sąžiningas prieš bendruomenę ir kaimynus“, – neabejoja NOOR advokatų kontoros partneris Povilas Karlonas. „Verslo tribūnoje“ apie naujausių statybas liečiančių įstatymų įtaką ir pasekmes, skirtumus tarp savivaldybių ir kodėl jie yra.

UAB „Bioversija“ direktorius Stanislav Balion šiame „Verslo tribūnos“ podkaste aiškina mikrobiologinių produktų pranašumus. S. Balion pasakoja apie biotechnologijas žemės ūkyje, ne tik keičiančias pesticidus, bet ir padedančias spręsti klimato kaitos problemas.

„Verslo tribūnoje“ šįkart apie didelius pokyčius „Girtekoje“, plėtrą ir galimybes atsiskleisti bei tobulėti darbuotojams. Pašnekovai – bendrovės vykdantysis direktorius M. Aleška bei Atitikties ir teisės padalinio vadovė V. Molytė.

Kuo varomi ateityje riedės vilkikai, koks kuras bus perspektyviausias ir kokią dalį sudarys biometanas. „Verslo tribūnoje“ apie tai pasakoja bendrovės „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška ir alternatyvių degalų skatinimo startuolio „Dvire“ vadovas Marius Čižas.

Pokalbis apie teisininko vaidmenį M&A sandoriuose. „Verslo tribūnoje“ išsamiau pasakoja „Triniti Jurex“ advokatų profesinės bendrijos partnerė Giedrė Čiuladienė.

Pirkėjai nori kitokios apsipirkimo patirties: išmanios, patogios, greitos ir bet kuriuo metu, įsitikinęs UAB „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis. Apie autonomines parduotuves, savitarnos kasas ir kitas naujoves su juo šiame „Verslo tribūnos“ podkaste.

„Dėl karo nemažos dalies įmonių veiklos rizika padidėjusi, tokioms situacijoms mes turime garantijas“, – apie galimybes aiškina UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Į INVEGĄ kreipiasi klientai, kurie dėl įvairių priežasčių negali gauti finansavimo laisvoje rinkoje. Kokiais atvejais pagalba suteikiama, pasakoja K. Motiejūnas.

Kuo skiriasi strateginis ir finansinis verslo pirkėjas? Kaip skiriasi planuojamų investicijų vertinimas ir siūloma kaina nuo investuotojo rūšies ir kas kuria didžiausią vertę vienam ir kitam? Brangstantys pinigai, nerami geopolitinė situacija – kam tai palankesnė rinka ir kokie investuotojų lūkesčiai 2023 m. Apie tai „Orion Securities“ Įmonių finansų skyriaus vadovas Mykantas Urba.

„Verslo tribūnoje“ apie tai, kokį poveikį infliacijai turi perėjimas prie žaliosios energetikos. Elektromobilio gamybai reikia 5 kartus daugiau metalų nei varomam iškastiniu kuru, o paklausa metalams auga. Kokios to pasekmės infliacijai?

Kaip skiriasi investavimo pasirinkimai „sunkiais“ ir „lengvais“ laikais, kokios svarbiausias investavimo kryptys dabar, ką rinktis, jei nori augti, patarimai pradedantiems. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su INVL privataus kapitalo vadovu Vytautu Plunksniu.

Kokie 2022 m. buvo logistikos sektoriui ir kokius iššūkius turėjo įveikti UAB „cargoGO Logistics“, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus? Kokie planuojami 2023 m.? Šiuos klausimus apžvelgia Osvaldas Švitra, logistikos bendrovės vykdomasis direktorius.

Kokia buvo sandorių rinka 2022 m. ir kas laukia kitąmet, aktyviausi sektoriai ir tai lemiančios priežastys bei metų tendencijos. „Aplinkybės, kurios gali susidaryti mažose mūsų rinkose gali nulemti, kad kitais metais turėsim didesnį negu vidutinį Europos aktyvumą“, – „Verslo tribūnai“ sako COBALT Lietuvos biuro vadovaujantis partneris Dr. Irmantas Norkus.

„Verslo tribūnoje“ apie automatizavimą ir robotizavimą pasakoja Gabrielė Oksaitė, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios UAB „R&R Technology“ verslo plėtros vadovė. Ši bendrovė gamina autonominius mobilius robotus pramonei ir įvairioms organizacijoms.

Apie įmonių turto draudimą, kokios žemės ūkio kultūros draudžiamos, kada draudžiama nuo karo ir terorizmo, ir kodėl apskritai verta draustis. Pokalbis su BTA draudimo Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovu Mindaugu Ratkevičiumi. Per visus praėjusius metus BTA savo klientams už stichinių nelaimių padarytą žalą išmokėjo 1,29 mln. Eur. Šiems metams dar nepasibaigus sumos jau gerokai didesnės – didžiausius nuostolius daro liūtys ir gaisrai.

Darius Snieška, naujų bei naudotų sunkvežimių ir autobusų prekybos UAB „Scania Lietuva“ generalinis direktorius, pokalbį „Verslo tribūnoje“ pradeda nuo informacijos, kad Baltijos šalyse parduotas pirmasis „Scania“ elektrinis sunkvežimis, kuris per dieną išvežiodamas prekes įveikia po kelis šimtus kilometrų. O visas pokalbis su juo skirtas mitams apie elektrinį sunkųjį transportą ir jo perspektyvas.

Tvarumas įsitvirtina visuose sektoriuose, nors ir nevienodu tempu. „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo, tvarių finansų svarbą ir poveikį ekonomikai bei konkrečiam verslui pokalbis su Lietuvos banko valdybos nario patarėju Rosvaldu Krušna ir „Mantinga Group“ generaliniu direktoriumi Mantu Agentu.

Nors mūsų regione taifūnai nesiautėja ir ledynai netirpsta, klimato kaitos ekonomikai daroma žala akivaizdi: Lietuvos ir Latvijos žemės ūkis patiria daugiausiai nuostolių iš šiaurės valstybių. „Apie trečdalį visų įmonių susiduria su išaugusia veiklos rizika dėl klimato kaitos“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė. Kokiems sektoriams ir kodėl poveikis bus didžiausias, apie klimato kaitos ir ekstremalių gamtos reiškinių žalą ekonomikai, poveikį energetikai „Verslo tribūnos“ pokalbis su „Swedbank“ analitike.

Šiųmetis derlius 12% geresnis nei pernai, bet rekordiniai 2020 m. rezultatai nebuvo pasiekti. Apie žemės ūkio sektoriaus aktualijas „Verslo tribūnoje“ kalba Rūta Gucu, SEB banko Verslo kliento paslaugų departamento direktorė.

Energetika – viena iš sričių Lietuvoje, kurioje pagal „Naujos kartos Lietuva“ investicijų planą jau baigiami įgyvendinti projektai. Vieną iš jų, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos statybas, planuojama užbaigti iki Naujųjų metų. Kaip „Verslo tribūnoje“ sako energetikos ministras Dainius Kreivys, tiek šis, tiek kiti numatyti projektai reikšmingai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo.

Pirmieji Lietuvoje kruasanai ir bagetės, pirmosios automatinės kasos, pirmoji lojalumo kortelė ir pirmoji parduotuvė be žmonių – visa tai Lietuvoje pirmiausiai atsirado prekybos tinkle IKI. „Verslo tribūnoje“ apie inovacijas pasakoja bendrovės generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.

„1 milijardas Lietuvos ekonomikai“ – pagal šį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą planą per šiuos ir kitus metus mūsų šalį pasieks inovacijoms, skaitmenizacijai ir žaliajai transformacijai skirtos ES investicijos. Pasak ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė turi žinoti, kur nori investuoti, todėl kiekvienoje kryptyje suformuluoti ir aiškūs investicijų prioritetai. Išsamiau apie tai „Verslo tribūnoje“.

Iki spalio 7 d. laukiama paraiškų „Lietuvos Metų CTO“ rinkimuose. Juose apdovanojami labiausiai nusipelnę šalies technologijų vadovai. „IT ir kitos techninės inovacijos, kuria didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu Lietuva nori klestėti pasaulyje, be technologijų neapsieisim. Todėl manome, kad yra tokių žmonių, ir norime, kad visi juos pamatytų,“ - „Verslo tribūnoje“ kalba rinkimų sumanytojos bendrovės „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Mindaugas Rauba.

Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, Lietuvoje įsivažiuoja investicijų planas „Naujos kartos Lietuva“: iki šių metų pabaigos turėtų būti paskelbta kvietimų paraiškoms ES subsidijoms teikti už 1,7 mlrd. Eur. Šiuo metu kvietimų paskelbta už 415 mln. Eur. Pagal ES priemonę, Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. Eur dotacijoms ir iki 3 mlrd. Eur paskoloms.

Kuo skiriasi tradiciniai bankai ir fintech ar naujieji bankai? Ko reikia vartotojui, kad bankas jo nenustebintų neigiamai ir jam nepridarytų bėdos, pvz., kad neatsitiktų taip, jog klientas negali atsiskaityti? Apie tai ir kitas aktualijas podkaste kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Technologijų skvarba prekybos vietose Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, yra apie vidurį ar net pirmajame trečdalyje, o vertinant Europos kontekste – lenkiame vidurkį, nes nemažai Vakarų šalių prekybininkų technologiškai nėra pirmaujantys, jie mažiau dėmesio skiria apsipirkimo patirčiai, savo pirkėjo pažinimui. Apie tai ir kitus mažmeninės prekybos aspektus „Verslo tribūnoje“ kalba Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims.

Net 67 proc. kibernetinio saugumo specialistų artimiausiais metais norėtų pakeisti darbą ir net 70 proc. patiria perdegimą, rodo „Darkreading“ publikuotas tyrimas. Kibernetinio saugumo srityje dirbantys žmonės nuolat susiduria su blogomis žiniomis ir didžiule atsakomybe, o tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik jų darbo kokybei, bet ir sveikatai. Lietuvoje situacija gali būti dar sudėtingesnė, „Verslo tribūnoje“ neslepia „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas.

Darius Snieška, UAB „Scania Lietuva“ regiono vadovas, podkaste primena, kad garsaus Švedijos transporto priemonių gamintojo „Scania“ ištakos siekia 1891 m. Prisiminęs šios kompanijos istorijos vingius jis akcentuoja, kad dabar koncentruojamasi tik į sunkiojo ir keleivinio transporto gamybą. Vadovas „Verslo tribūnoje“ sako, jog atsinaujinanti energija – elektra, vandenilis, biodujos ir kt. – ateities sunkvežimių degalai.

Augančių kibernetinių grėsmių kontekste vis daugiau įmonių susiduria su dilema, ką pasirinkti: nuosavą saugumo įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ar SIEM kaip paslaugą? Kas geriau – visiška duomenų kontrolė ar nedidelės pradinės investicijos? Galimybė ugdyti savo saugumo komandą ir bendradarbiauti su tiekėju? Šiuos ir daugelį kitų klausimų lygindami nuosavo SIEM ir SIEM kaip paslaugos minusus bei pliusus „Verslo tribūnoje“ aptaria „Blue Bridge“ ekspertai Aivaras Teleiša ir Povilas Kaminskas.

Dešimt skirtingų tiekėjų – dešimt skirtingų nuomonių. Kai kurie iš mūsų susiduria su panašia situacija remontuodami savo namus: kiekvienas meistras turi savo know-how ir skuba nurodyti ankstesnių meistrų klaidas. Jeigu patys nesame remonto ar statybų specialistai, galime tik spėlioti, kuris meistras yra teisus ir pasirinko geriausią būdą atlikti darbus. Labai panašus procesas vyksta kalbant ir apie IT paslaugas iš skirtingų tiekėjų, įsitikinęs „Blue Bridge“ pardavimų vadovas Gintautas Bazys, su kurio įžvalgomis galite susipažinti „Verslo tribūnoje“.

Tvarumo strategija būtina konkurenciniam pranašumui didinti ir naujoms rinkoms pasiekti. Ar reikia būti ekspertu imantis tvarių veiksmų organizacijoje ir kokie konkrečiai jie turėtų būti? „Kai nėra ambicijos, nėra variklio padaryti daugiau, todėl tikslus reikia kelti realius, bet aukštesnius nei komforto zonoje“, – sako Kiril Simbirskij, „Vesta Consulting“ organizacijų tvarumo skyriaus vadovas. Pokalbis su ekspertu „Verslo tribūnoje“ apie tvarumo įgyvendinimą organizacijoje – nuo ko pradėti, ar būtina tvaraus verslo strategija ir ar atsiperka tvarumas versle.

Per pastaruosius 4 metus „cargoGO“ įmonių grupė sparčiai augo – administracijos darbuotojų nuo 35 padidėjo iki 150, o vairuotojų visoje grupėje dabar dirba daugiau kaip 1.000. Jei prieš ketverius metus grupės apyvarta buvo 20 mln. Eur ir valdyta 170 nuosavų vilkikų, tai šiuos metus planuojama baigti pasiekus 700 vilkikų parką ir penkis kartus didesnę apyvartą – per 100 mln. Eur. Savo įžvalgomis „Verslo tribūnoje“ dalijasi Osvaldas Švitra, UAB „cargoGO Logistics“ vykdomasis direktorius.

Verslui poveikio aplinkai deklaravimas tampa reputacijos dalyku, o galiausiai taps ir privalomu. EPD yra vienas iš būdų skaidriai parodyti, kokį poveikį aplinkai turi produktas per visą savo gyvavimo ciklą. Apie dokumentą, padedantį pasiekti Skandinavijos rinkas, o ateityje tapsiantį įprastu kiekvienam gaminiui, pokalbis su UAB „Vesta Consulting“ ekspertėmis – EPD/LCA konsultante Silvija Serapinaite ir tvarios plėtros konsultante, nepriklausoma EPD vertintoja dr. Sigita Židoniene.

Lietuvos futbolas patiria sukrėtimus, skaudžias akimirkas ir kuria kitokios ateities planus. „Esame vienintelė sporto šaka ir federacija, kuri iš savo biudžeto tiesiogiai investuoja į sporto infrastruktūros atsiradimą“, – „Verslo tribūnoje“ sako Edgaras Stankevičius, Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius. Jis taip pat pasakoja apie besikeičiančią finansinę situaciją, bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir planus ateičiai. „Stebuklų nesitikim, bet nuotaikos iš organizacinės pusės geros, tik rezultato norisi geresnio ir greičiau mums visiems“, – sako LFF vadovas.

„Tokio dydžio projekto Lietuvoje, kuris daro įtaką galutiniam prekybos taškui, matyt, nėra buvę“, – sako Rimantas Mažulis, technologinių sprendimų ir įrangos mažmeninei prekybai tiekėjos „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims. Taip jis kalba apie išmaniuosius elektroninius kasos aparatus ir jų sistemas, kurios nuo 2023 m. sausio 1 d. į VMI posistemį i.EKA turės nuolat teikti kasos kvitų duomenis. Nuo šios datos tokia prievolė privaloma prekybininkams, kurių pajamos 2021 m. viršijo 300.000 Eur.

Neišsilavinęs kaimietis, priklausomas nuo valstybės ir ES dotacijų AR strateguojantis verslininkas, veiklos procesuose naudojantis inovatyvius įrankius bei techniką? Apie šiuolaikinį žemės ūkio verslą ir ūkininkus-verslininkus kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadove Reda Milčiuviene.

Per pastaruosius pandeminius metus e. prekyba augo ypač sparčiai, ja ėmė naudotis vis daugiau žmonių. Tarp jų daugėjo tų, kuriems apsipirkimas elektroninėje erdvė – nauja patirtis. Būtent jiems reikia išsamesnės informacijos, kaip elgtis, kad toks apsipirkimas būtų saugus, kad piktavaliai iš jų neišviliotų asmeninių duomenų ir pinigų, kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia, kad Lietuvos agroverslo pažanga akivaizdi. Šis verslas gal net sparčiau nei kai kurie kiti eina skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto, mašininio mokymosi keliu, o ateityje šios tendencijos turėtų dar spartėti. Naujos technologijos reikalauja aukščiausios kvalifikacijos specialistų.

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas, teigia, kad jų veikla apima individualių robotizuotų sprendimų kūrimą verslui nuo idėjos iki pritaikymo norimose darbo vietose suplanuotoms operacijos atlikti. Šie Vakaruose greitai populiarėjantys sprendimai jau domina ir Lietuvos verslą.

Rūta Gucu, SEB banko Verslo klientų paslaugų departamento direktorė, kalba apie tai, kaip dabartinė makroaplinka veikia žemės ūkio ir apskritai agroverslo klientus, jų santykius su bankais. Ji akcentuoja, kad žemės ūkis iššūkių patiria nuolat, nes labai priklausomas nuo orų permainų. O šiemet dar prisidėjo ir karas Ukrainoje, iššūkiai dėl kartais pašokusių trąšų ir kilusių degalų kainų.

Žemės ūkis patiria vieną didžiausių iššūkių savo istorijoje – šalia klimato kaitos ir tvarumo reikalavimų, spaudimą kuria geopolitinė situacija ir brangstančios žaliavos. Apie tai, kaip tai paveiks žemės ūkio ateitį kalbamės su Zita Varanavičiene, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove. Jos teigimu, norėdamas užtikrinti maisto prieinamumą, saugumą ir tvarumą, žemės ūkis turi didinti efektyvumą remdamasis mokslo pasiekimais, skaitmeniniais sprendimais, robotizacijos galimybėmis bei genų žirklių technologijomis. Šalia to, būtinas ir konstruktyvus žemės ūkio politikos formuotojų požiūris bei adekvatūs įsipareigojimai Lietuvos agrosektoriui Europos Sąjungos kontekste.

Gerardas Brazaitis, skystų azoto trąšų lyderės Lietuvoje ir grūdų supirkimo bendrovės „Agrochema“ komercijos direktorius, agroverslo situaciją dėl didelės geopolitinės įtampos, Ukrainoje vykstančio karo, sutrūkinėjusių tiekimo grandinių vertina kaip ypač sudėtingą. Jis atkreipia dėmesį, kad ir iki karo Ukrainoje pradžios, trąšų ir grūdų rinkos išgyveno kainų augimą. O karas šį procesą dar labiau paspartino: pasiekti visų laikų ir grūdų, ir trąšų kainų rekordai. Podkaste jis analizuoja kainų pokyčius ir įtaką agroverslo įmonėms, susijusiems verslams ir galutiniam vartotojui. Beje, G. Brazaitis akcentuoja, kad Lietuva žemės ūkio produkcijos nepritrūks – esame šalis eksportuotoja.

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki šiol gaminamoms mineralinėms trąšoms, o taip pat erdvė tvarioms individualioms ūkininkavimo technologijoms, aiškina gamtos mokslų dr. Audrius Gegeckas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas ir mikrobiologinių produktų gamintojos UAB „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas.

Kiek mažiau nei prieš metus Lietuvos paštas priėmė sprendimą maksimaliai išnaudoti turimą Saugumo informacijos ir įvykių valdymo sprendimą (SIEM) ir išbandyti kibernetinių grėsmių stebėjimo bei suvaldymo paslaugas. Užtikrinti geresnę duomenų apsaugą ir didesnį išorinių bei vidinių grėsmių matomumą su šiomis paslaugomis Lietuvos paštui padėjo IT įmonė „Blue Bridge“. Žvilgsnį iš arčiau į Saugumo operacijų centro (SOC) paslaugų pritaikymą bei rezultatus savo pasakojame siūlo Lietuvos pašto informacijos saugos ekspertas Gintaras Bertašius ir „Blue Bridge“ Saugumo operacijų centro vadovas Povilas Kaminskas.

Bet kuri įmonė, turinti bent 5 kompiuterines darbo vietas, bevielį tinklą, serverį ar viešai prieinamą svetainę, į kibernetinį saugumą turėtų žiūrėti strategiškai, t. y. pradėti nuo opiausių saugumo spragų lopymo ir tik tada pereiti prie naujų saugumo sprendimų ar paslaugų įsigijimo. Viena iš svarbiausių priemonių, leidžiančių tokį tikslų planavimą – tai įsilaužimo testavimai, imituojantys kibernetinę ataką. Tiesa, šiandien rinkoje egzistuoja didelis tokių paslaugų pasirinkimas, tad apie tai, kaip išsirinkti tinkamiausią įsilaužimo testavimą pasakoja „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas, vienas iš „Blue Bridge“ 3 saugumo žingsnių modelio kūrėjų.

Pokalbis su Dariumi Snieška, „SCANIA Lietuva“ regiono vadovu, apie transporto industriją: geopolitinę įtampą, besikeičiančius srautus, rinkos konjunktūrą ir apie tai, kada Lietuvoje ims riedėti biodujomis arba elektra varomi sunkieji automobiliai.

Rimantas Mažulis, „StongPoint“ vadovas Baltijos šalims, pasakoja apie prekybos industrijos kryptį, pandemijos pamokas bei technologijas, padedančias parduoti. Ir apie tai, kokio elemento nebeliks ateities parduotuvėse.

Galima prarasti itin svarbią informaciją ir sulaukti reikalavimo ją išpirkti, antraip informacija bus paviešinta. Tai nauja „Ransomware“ atakų taktika, vadinama „triple extortion“ (liet. trigubas turto prievartavimas). Atakuojant šiuo būdu, išpirkos reikalaujama ne tik iš organizacijos, kurios duomenys pavogti, bet ir iš tų, kam duomenys priklauso, dažniausiai – klientų. Šiame podkaste „Blue Bridge“ Tinklų ir saugumo sprendimų skyriaus vadovas Vaidas Virbukas pasakoja apie naująją taktiką, įvardina pagrindinius piktavalių motyvus vogti duomenis bei pasiūlo 3 paprastus žingsnius, padedančius sumažinti tokių vagysčių rizikas.

Žmogiškojo santykio reikšmę darbe visapusiškai leido įvertinti tik dalinis jų praradimas karantino situacijoje. Susirinkimai, kavos pertaukėlės ir pietūs, galimybė pajuokauti su kolegomis ir vadovais – tai organizacijos gyvenimo elementai, kuriuos praradus iššūkių patiria ne tik vadovai, bet ir visi komandos nariai. Apie tai, kaip galima spręsti mažėjančios motyvacijos problemą ir kokių pozityvių pasekmių gali turėti karantinas, šiame įraše įžvalgomis dalijasi „Blue Bridge“ personalo direktorė Alma Reketienė ir organizacijų psichologas, vadybos praktikas, GoodPeople.lt konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.

„Verslo tribūnoje“ pokalbis su Romu Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovu. Jis pasakoja apie intensyvias pastarųjų kelerių metų patirtis skaitmenizavimo srityje. „Vartotojai ne tik įprato prie nuotolinių paslaugų, bet ir turi akivaizdžius lūkesčius, kad visas bendravimas ir ateityje vyks be tiesioginio kontakto. Tai sukuria daug didesnius įpareigojimus mums, kaip bankui“, – sako R. Čereška.

„Verslo tribūnoje“ sistemų inžinierius Gintaras Grybas pasakoja apie naujos kartos saugumo informacijos ir įvykių valdymo (SIEM) ir naudotojų elgsenos analitikos sprendimus (UEBA). Susidomėjimą šiais saugumo sprendimais diktuoja poreikis apsaugoti hibridinę IT infrastruktūrą, sudarytą iš įprastų sistemų ir debesų kompiuterijos pagrindu veikiančių, tokių kaip „Office 365“ paslaugos, „Azure“ , AWS ir kt. Be to, ir karantinas privertė dar aiškiau suvokti, kad dauguma kibernetinių saugumo strategijų, saugumo sprendimai bei politikos veiksmingos tik dirbant organizacijos viduje, o įsigalėjus nuotoliniam darbui pačios svarbiausios sistemos, duomenys ir naudotojai liko beveik be apsaugos.

Pokalbis su Indre Barauskiene, „TGS Baltic“ asocijuotąja partnere, apie reikšmingus el. prekybos bei vartotojų teisių apsaugos teisinio reguliavimo pokyčius. „Pandemija el. komercijos srityje mus švystelėjo šviesmečiais į priekį. Todėl Europos Sąjungoje vartotojų teisių apsauga stiprinama ypač ženkliai. Lietuvoje jau nuo praėjusių metų liepos įsigaliojo nauji reikalavimai nuolaidos pateikimui, o šių metų gegužę įsigalios dar dvi esminės el. prekybos taisyklės. Jos labai svarbios ne tik el. parduotuvių savininkams, bet ir platformoms bei vartotojams, nes tiems pokyčiams reikia pasiruošti“, – sako teisininkė.

Lietuviai siekia prisidėti prie verslo ir viešojo sektoriaus vertės didinimo: net gyventojų surašymą pavertė elektroniniu. Ką daryti, kad verslo ir viešosios paslaugos būtų patogios, suprantamos ir prieinamos, pasakoja Evaldas Rėkus, „Novian“ grupės vadovas. Ne tik apie IT ūkį, jo tobulinimą ir kasdienio veikimo užtikrinimą, bet ir galimybes, kurias suteikia skaitmeniniai duomenys, klausykite pokalbyje su E. Rėkumi. „Geras pavyzdys - gyventojų surašymas“, - pasakoja „Novian“ vadovas apie valstybei svarbų įvykį, kuris 2021 metais buvo vykdomas skaitmeniniu būdu.

Per pastarąjį dešimtmetį kibernetinio saugumo kontekste vis daugiau dėmesio sulaukianti socialinė inžinerija – vienas seniausių žmonijos išradimų. Apie tai, su kokiais socialinės inžinerijos metodais galima susidurti darbe, ir kas gali padėti įmonėms apsaugoti darbuotojus nuo tobulėjančių kibernetinių nusikaltėlių, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ kibernetinio saugumo ekspertas Ugnius Klevinskas.

Kokias problemas sprendžia DevOps (angl. Development & Operations) praktikų rinkinys? Ši metodika padeda programų kūrėjams ir sistemas prižiūrintiems IT specialistams efektyviau dirbti savo darbą. Tai aktualu atnaujinant sistemas, kada tenka derinti stabilų jų veikimą su nuolatiniu keitimu ir pastebėtų klaidų taisymu. Plačiau apie DevOps „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Blue Bridge“ IT paslaugų skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas.

Vienas tiesiausių kelių jautrių duomenų link – IT infrastruktūra, į kurią kibernetiniams nusikaltėliams padeda „įsisukti“, pavyzdžiui, pavogtas slaptažodis. Kartais patys to nežindomi, padedame piktavaliams gauti šią informaciją ir prieiti prie svarbiausių įmonės duomenų. Viena opiausių problemų, su kuria susiduria visos organizacijos – saugumo prioritetų nustatymas. „Tarp šių prioritetų turėtų atsidurti privilegijuotų paskyrų administravimo problemos. Šių problemų bendras vardiklis – per didelių teisių suteikimas naudotojams ir sistemoms“, – „Verslo tribūnoje“ sako kibernetinio saugumo ekspertas, „Blue Bridge“ vyresnysis sistemų inžinierius Kęstutis Meškonis.

Kas yra NT sutelktinis finansavimas, kaip keičiasi nuomos rinka ir kokios yra galimybės investuoti netgi nedideles sumas į NT, „Verslo tribūnoje“ pasakoja sutelktinio finansavimo platformos į nekilnojamojo turto nuomos projektus „InRento“ vadovas Gustas Germanavičius.

Ką verslui duos diegiamas 5G ryšys? „Verslo tribūnoje“ apie šios naujos ateinančios technologijos naudą pasakoja „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius. Be kita ko, šiame podkaste jis pateikia savo įžvalgas apie technologijų vystymąsi ir jų reikšmę gyvenime ir versle.

Ar apsimoka rūpintis darbuotojų sveikata? „Anksčiau sveikatos draudimą kaip priedą siūlydavo tik pažengusios IT ar finansinio sektoriaus įmonės, bet dabar tuo pradeda domėtis ir kiti verslai“, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas. Jis pastebi, kad nors darbdaviai apmoka skiepus nuo gripo ar profilaktinius sveikatos patikrinimus, mokesčių politika neskatina ligų prevencijos. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – apie ligų pasekmes verslui ir galimybes nuo jų apsisaugoti.

Kiekvienoje įmonėje darbuotojai yra ir turtas, ir iššūkis. Pasak Snieguolės Kavaliauskienės, verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ Personalo valdymo praktikos grupės vadovės, šiuo metu vyksta pokyčiai darbo aplinkoje ir personalo valdyme, o tam įtaką daro nuo darbdavių nepriklausančios aplinkybės. S. Kavaliauskienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie tai, kaip profesionaliai surasti darbuotojus, juos teisingai pasirinkti, motyvuoti, išlaikyti ir suteikti jiems galimybę tobulėti.

„Tiekimo grandinės, kurios turėjo būti efektyvios, dabar turi būti atsparios“, – konstatuoja Marius Taparauskas, bendrovės „Mažeika ir partneriai“ tiekimo grandinės praktikos grupės vadovas. Pasak jo, pastarosios krizinės situacijos tiekimo grandines iš tvirtų pavertė trapiomis, o dabartinė padėtis – visiškai neapibrėžta. Šiame „Verslo tribūnos“ pokalbyje – su M. Taparausku apie galimus problemos sprendimus, perėjimą prie kitokių gabenimo būdų, galimybes verslui ir gyventojams.

Projektai versle visuomet susiję su naujovėmis. Kartais ir ankstesnė patirtis nepadeda. Pasak partnerio ir projektų portfelio valdymo praktikos grupės vadovo Vytenio Kudinsko iš bendrovės „Mažeika ir partneriai“, projektų valdymą lydi rizikos ir netikėtumai. V. Kudinskas „Verslo tribūnoje“ dalijasi savo patirtimi, įžvalgomis ir sako, kad pandemija projektų valdymo iš esmės nepakeitė.

Europarlamentaras Liudas Mažylis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie pokyčius transporto sektoriuje, inovacijas, kurias teks įdiegti siekiant judėti ekologiškiau. Pasak L. Mažylio, Lietuvai didelis iššūkis bus infrastruktūros vandeniliniam transportui kūrimas. Be kita ko, europarlamentaras kalba apie aplinkosaugą, atsigaunantį turizmą bei svarbią kovą su pandemija ir vėžiu Europoje.

Europarlamentarė Rasa Juknevičienė „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie legalios ir nelegalios migracijos iššūkius, galimybes aukštos kvalifikacijos darbuotojams Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, taip pat aptaria solidarumo klausimus pandemijos akivaizdoje. Viena ryškesnių neišspręstų problemų – nepanaudotų skiepų perdavimo trečiosioms šalims tvarka.

„Tikiu, kad trečiojo karantino nebus. Turime skiepus, turime galimybes susiorganizuoti gyvenimą taip, kad nenukentėtume. Bus ribojimų, kurių neišvengsime, bet su tuo reikia gyventi“, – sako „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, dauguma verslo įmonių pergalvojo strategijas, įsivertino perspektyvas ir tinkamai pertvarkė savo veiklą. Podkaste K. Motiejūnas pasakoja apie išeitis iš krizės, kitų pandeminės situacijos keliamų problemų ir kaip tam rengiasi valstybės paramą verslui administruojanti ir teikianti „Invega“.

Kas yra alternatyvus finansavimas? „Verslo tribūnoje“ „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas sako, kad tai – viskas, kas nėra bankinis arba kredito unijų finansavimas. Pasak jo, „Invega“ alternatyvaus finansavimo rinkoje užtikrina geras sąlygas, saugumą bei galimybes rinktis.

Pasiektas susitarimas dėl naujos Europos Sąjungos žemės ūkio politikos. Bet artimiausius pora metų radikalių permainų nebus, prognozuoja Juozas Olekas, Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys. Jis „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie dėmesį jauniems ūkininkams ir atsako į klausimą ko reikia, kad žmonės rinktųsi gyventi kaime. Taip pat kalba apie ekologines schemas, tiesiogines išmokas bei siūlymą drausti auginti gyvūnus narvuose.

Karinės technologijos – ne tik šarvuočiai ir patrankos. Šalių saugumas ir gynyba priklauso nuo technologinio išsivystymo. „Invegos“ vadovas Kęstutis Motiejūnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie naujos rizikos kapitalo priemonės „MILInvest“ galimybes. Tai pirmoji rizikos kapitalo priemonė šalyje, kuri bus orientuota į strateginės gynybos ir saugumo sritį. Kita priemonė – „Akceleratorius 2“ bus skirta visiems startuoliams, kurie nori pradėti veiklą ar plėsti siūlomus produktus ir technologijas.

Žemės ūkyje permainų bus mažai, nes ES žemės ūkio politika suprojektuota dar iki Europos Žaliojo kurso atsiradimo. Vis tik siekiama, kad reformos prasidėtų 2023 m. Taip „Verslo tribūnoje“ sako europarlamentaras Bronis Ropė. Jis pasakoja apie ūkininkų ir skirtingų žemės ūkio sektorių perspektyvas.

„Invega“ nuo sausio išdavė „kovidinių“ paskolų beveik už 30 mln. Eur. Apie galimybes, kurios atsiveria verslui po karantino, „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas. Pasak jo, įstaigos tikslas yra arba padėti gauti, arba suteikti finansavimą, kai kitur jis neįmanomas.

Kas lemia tobulą šypseną – genetika ar dantų priežiūra? Kas yra tvari odontologija ir kuo skiriasi implantas nuo tikro danties? Kaip atsikratyti dantų gydytojo baimės? Odontologijos klinikos „Pro-implant“ įkūrėjas Darius Počebutas sako savo kailiu patyręs pacientų baimes ir žinantis, kaip jas vyti tolyn. „Verslo tribūnos“ podkaste D. Počebutas pateikia atsakymus į klausimus, kurie kyla kiekvienam. Pavyzdžiui, ar kiekvienas gali turėti akinančio baltumo šypseną?

„Cgates“ 30 metų istorija verta knygos, sako įmonės generalinis direktorius Tomas Burovas. Pasak jo, įsigijimais pagrįstas įmonių augimas yra daug sudėtingesnis negu organiška plėtra. Greiti pasikeitimai atneša įvairių patirčių, ne vien sėkmingų. Apie jas, 5G ryšį ir apie tai, kokia televizija bus po 5 metų bei kaip klientai gali prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo „Verslo tribūnoje“ pasakoja T. Burovas.

Lietuvos pristatytas Ekonomikos gaivinimo planas – gera pradžia, kuri suteikia plačias galimybes įtraukti papildomas priemones ir išgirsti socialinius partnerius, sako europarlamentaras Petras Auštrevičius. Jis siūlo nešvaistyti lėšų kuriant nacionalinį galimybių pasą. Pasak jo, verčiau naudojantis bendru Europos dokumentu. „Verslo tribūnoje“ P. Auštrevičius pasakoja ir apie transporto sektoriaus, infrastruktūros perspektyvas, taip pat senų automobilių paskutinę kelionę į Rytus bei laikrodžių sukiojimą dukart per metus.

Kaip miškas tampa ne deguonies, o anglies dioksido šaltiniu? Kaip sugaudyti anglies dioksidą ir sugrąžinti jį atgal į žemę? Ką daryti, kad švarus vandenilis pakeistų iškastines dujas? Apie tai daug diskutuojama Europos Parlamente. Kaip Lietuva gali ir turi išnaudoti savo galimybes ir ar cementą keisime medžiu – „Verslo tribūnoje“ pasakoja europarlamentaras, Europos liaudies frakcijos narys Andrius Kubilius.

Lankstus darbo grafikas ir darbostogos įprasta praktika bendrovėje „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) buvo ir iki karantino. „Žmonės gali pasirinkti darbo pradžią, pabaigą, ne visą darbo laiką ir panašiai“, – pasakoja Kęstutis Motiejūnas. Ši praktika kartu su finansinėmis paskatomis, karjeros galimybėmis, sąlygomis augti ir tobulėti veikiausiai lėmė tai, kad 2020 metų pabaigoje darbuotojų įsitraukimo indeksas sumušė visus rekordus. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Tvarus verslas – šiandienos būtinybė ar tolima ateitis? Apie galimybes ir skirtingas verslo keliones tvarumo link „Verslo tribūna“ kalbina SEB inovacijų centro vadovą Audrių Rutkauską.

Viena svarbiausių paramą teikiančių finansinių institucijų UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) karantino metu per itin trumpą laiką turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Todėl iš finansų inžinerijos instrumentus kuriančios įmonės tapo tiesiogiai klientus aptarnaujančia įmone. Plačiau apie tai „Verslo tribūnoje“ pasakoja „Invegos“ direktorius Kęstutis Motiejūnas.

AB „Kelių priežiūra“ dirba jau ketvirtus metus, tačiau iššūkių netrūksta. Įmonės generalinis direktorius Rolandas Rutėnas „Verslo tribūnoje“ pasakoja apie įmonės veiklos pokyčius ir kokią įtaką jie padarys šalies keliais važiuojantiems vairuotojams.

Ateities mokykla – kokia ji? Kaip vaikus paruošti neįtikėtinai greitai besikeičiančiai aplinkai ir kaip panaikinti atotrūkį tarp švietimo įstaigų ir modernios visuomenės? Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su „Erudito licėjaus“ įkūrėju doc. dr. Nerijumi Pačėsa.

Praėjusieji metai džiugino dujų tiekimo iš JAV apimtimis, o dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo šalies dujų vartotojai pernai mokėjo vieną mažiausių kainų Europoje. Apie tai pokalbis „Verslo tribūnoje“ su AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktoriumi Mindaugu Naviku.

Verslo valdymo paslaugų bendrovės „Mažeika ir partneriai“ ekspertai nuolat intensyviai dirba su įmonių savininkais ir vadovais, padėdami spręsti įvairius verslo valdymo klausimus ir problemas, ir tai darydami itin sėkmingai. „Verslo tribūnoje“ pokalbis su šios bendrovės vadovaujančiuoju partneriu Gintautu Mažeika. Anot jo, visas verslas iš šios krizės išeis sustiprėjęs ir laukia geras laikotarpis, nes nuo pavasario, kai buvo pirmą kartą paskelbtas karantinas, verslas puikiai susiorientavo.