Ar mes gyvename filosofijos pabaigos akivaizdoje? O gal filosofija kaip metafizika jau mirusi ir mums belieka apžvelgti ją kaip žavių, bet neveiksmingų idėjų istoriją? Ar filosofija turi pabaigą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Įvairios technologinės priemonės padeda mums užfiksuoti ir išlaikyti tekstus, vaizdus ar garsus. Kaupiame ir saugome duomenis bei nuolat perduodame informaciją. Bet ar žmogaus atminties tęsiniai nekelia pavojaus jo gebėjimui prisiminti? Ar pasaulis praranda atmintį?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Įprasta sakyti, kad tikslas pateisina priemones. Bet ar vadovaudamiesi šiuo principu galime kalbėti apie moralę? Ar poelgio moralumas nustatomas pagal rezultatą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Vertindami politikus ir jų vykdomą politiką dažnai kalbame apie asmenybes, jų privalumus ir ydas. Bet ar politinei sėkmei išties būtinas moralumas? Ar gerą politiką gali vykdyti tik geras žmogus?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Vertindami dabarties įvykius ar bandydami prognozuoti mūsų laukiančią ateitį, dažnai atsakymų ieškome istorijoje. Ar istorija turi dėsnius?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Ribos tarp viešumo ir privatumo vis sunkiau apibrėžiamos. Ką privalome žinoti, kokia informacija yra viešasis interesas, o kas vis dar gali likti paslaptimi? Ar privatus gyvenimas yra politikos dalis?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Dirbtinis intelektas vis sparčiau vystosi ir pakeičia žmogų įvairiuose darbuose. Ar žmogaus sukurta programa gali demonstruoti didesnes kūrybines galias už žmogiškąjį protą? Ar dirbtinis intelektas yra realus pavojus?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Demokratijos ir modernios politikos idėja neatsiejama nuo politinių veiklų pasidalijimo. Taip kuriasi vis platesnis biurokratinis aparatas, apimantis vis daugiau gyvenimo sričių. Ar biurokratija – tironiškiausia valdžia?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Švietimas visame pasaulyje susiduria su sunkumais vydamasis sparčiai kintančias technologijas ir jų įtaką žmogaus protui. Ar dar įmanomas Apšvietos projektas? Ar švietimo problema išsprendžiama sisteminiu mąstymu?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Su modernybe įsigalėjus sekuliariam mąstymui ir ne religija grįstai sąmonės sanklodai, švento, šventybės sąvokos reikšmė gerokai sumenko, o kai kurių teigimu ir apskritai išnyko. Ar bėra likę kas nors švento? Ar įmanoma šventybė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

XX amžius susilpnino nacionalizmo idėją, tačiau ji vis dar gyva ir veikianti. Globalizmo akivaizdoje nacionalizmas dažnai netgi pateikiamas kaip vienintelis veiksmingas atsakas. Ar nacionalizmas yra pavojingas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Viešojoje erdvėje vis dažniau girdime apie įvairias sąmokslo teorijas ir jų poveikį. Ar tai ypatingas mūsų šiuolaikybės požymis? Ar sąmokslo teorijos kelia realią grėsmę?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Rinkimai atnaujina politinius debatus. Tačiau vis dažniau girdime skundus dėl to, kad politikai pasirenka juos ignoruoti ar nureikšminti. Ar debatų svarba politikoje yra pervertinama?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Filosofija vienų vadinta religijos tarnaite, tuo pat metu kai kurios religijos kildinamos iš filosofinių koncepcijų. Koks filosofijos ir religijos santykis? Ar filosofija yra religijos priešė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Šiuolaikybėje vis labiau populiarėja meilės sau koncepcija ir praktikos. Ar meilė sau yra aukščiausia meilės forma? O gal tik egotistinės visuomenės apraiška?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Filosofinė veikla šiuolaikybėje dažnai suprantama kaip tekstų skaitymai ir jų komentarai. Ar filosofas gali ištrūkti iš rašto spąstų? Ar filosofija neatsiejama nuo skaitymo?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Vienas pamatinių filosofijos klausimų - kokia yra būtis? Ar gyvename amžinoje, nekintančioje ir protu suvokiamoje būtyje, o gal nuolat kintančioje, tekančioje ir daugialypėje tikrovėje? Ar būtis yra viena?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Praėjusio amžiaus pabaigoje tikėta, kad Šaltojo karo pabaiga reiškė kapitalizmo pergalę prieš komunizmą ir neišvengiamą liberalios demokratijos plėtrą. Dabarties perspektyva rodo, kad kalbos apie istorijos pabaigą buvo nepamatuotos. Ar kapitalizmas kenkia demokratijai?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Iš filosofijos dažnai tikimasi konkrečių atsakymų į pamatinius žmogiškosios egzistencijos klausimus. Bet ar šie atsakymai apskritai galimi? Ar filosofija gali atsakyti į gyvenimo prasmės klausimą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Viena svarbiausių filosofijos šakų – estetika – siekia atsakyti į pamatinį klausimą: kas yra gražu? Bet ar išties galime sutarti dėl to, kas yra gražu? Ar grožis yra objektyvus?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Lietuvos geopolitinė situacija verčia nuolat sugrįžti prie šauktinių kariuomenės temos. Ar teisinga šaukti pilietį atlikti karinę prievolę valstybei?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Mokslinė pasaulėžiūra tvirtina, jog gamtiniai procesai vyksta pagal priežasties ir pasekmės principą. Tačiau mes, kaip individai, nors ir esame gamtos dalis, turime stiprią laisvos valios intuiciją. Ar egzistuoja laisva valia?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Praėjusius metus paženklino ir persmelkė karas Ukrainoje. Ar karas mus pakeitė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Švenčių laikotarpį diktuoja ne tik nusistovėjusios tradicijos, bet ir komerciniai interesai. Kalėdas parduotuvėje pajaučiame anksčiau nei savuosiuose namuose. Ar vartotojiškumas naikina šventiškumą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Masinės produkcijos, masinio dalyvavimo politikoje ir masinės komunikacijos akivaizdoje sudėtinga atrasti teisingus vertinimo kriterijus, išskirti tai, kas vertinga, o kas ne. Ar gyvename vidutinybių epochoje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Protestai – beveik kasdien sutinkama ir lengvai atpažįstama piliečių politinio dalyvavimo forma, organizuojama ir demokratijose, ir autoritariniuose režimuose. Ar protestai gali pakeisti pasaulį?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Vis dažniau girdime perspėjimus apie tikrumo stoką arba dirbtinumo grėsmę: nuo genetiškai modifikuoto maisto, žmogaus kūno tobulinimo iki virtualios tikrovės ar dirbtinio intelekto plėtros. Ar gyvename nykstančioje tikrovėje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Globalizacija dažnai pateikiama kaip nesustabdomas šių laikų procesas, trinantis skirtumus tarp kultūrų ir civilizacijų. Bet ar tikrai pradėjome vienodai matyti pasaulį? Ar vis dar reikšminga perskyra tarp Vakarų ir Rytų?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Per pastaruosius dešimtmečius vis sparčiau demografiškai kintanti Europa susiduria ne tik su politiniais ar socialiniais iššūkiais, bet ir su tapatybės klausimu. Ar Europai reikia naujos idėjos?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Gyvename visuomenėje, kurioje skatinamas kritinis mąstymas, tačiau taip pat sunkiai priimamos šio mąstymo teikiamos išvados. Kodėl kritikos pagrindu laikome pyktį, pavydą ar nepasitenkinimą? Ar dar gebame priimti kritiką?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Krizių ir nelaimių akivaizdoje dažnai siūloma neprarasti proto, vadovautis protingumo principais ar atsigręžti į racionalias išvadas siūlančius mokslo metodus. Ar racionalumas išgelbės pasaulį?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Mirtis – neišvengiamas mūsų gyvenimo faktas. Savo šešėlį ji meta politikoje, kultūroje, netikėtai įsiveržia ir į mūsų kasdienius apmąstymus. Ar reikia bijoti mirties?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Visuomenės ir valdžios santykis visada kelia dideles įtampas. Kokia turėtų būti valdžia, kad visuomenė būtų laiminga? O gal visuomenė nusipelniusi būtent tokios valdžios, kokią išsirenka? Ar valdžia protingesnė už visuomenę?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Istorijos permąstymas, perrašymas, faktų interpretacijos, nuomonės, nauji naratyvai persmelkia ir keičia mūsų kasdienius gyvenimus. Ar esame istorijos įkaitai?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Karo akivaizdoje užverda diskusijos apie atskirų bendruomenių kolektyvinę atsakomybę dėl jų veiksmų ir sprendimų. Ar individas atsakingas už valstybės veiksmus?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Skausmas mus ištinka ne tik kaip fizinis, bet ir kaip filosofinis reiškinys, galintis keisti požiūrį į kasdienybę ar egzistencines reikšmes. Ar skausmas yra vertingas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Karo akivaizdoje visuomet glūdi taikos viltis ir jos siekis. Bet ar taika yra tai, kas neišvengiamai seka po karo? Ar įmanoma taika be susitaikymo?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Europą ištikęs karas skausmingai aktualizuoja gyvybės vertės ir prasmės klausimus. Ar mirtis kare yra beprasmiška?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Mokslininkai iki šių dienų nesutaria, ar smurtas yra žmogaus prigimties dalis, ar mūsų vystymosi produktas. Ar smurtas gali turėti pateisinimą?Laidos vedėjai Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Karo Ukrainoje akivaizdoje iškilo rimtos politinės ir moralinės dilemos. Baisimės karo žiaurumu ir norime jo pabaigos, bet tuo pat metu linkime ukrainiečiams karinės pergalės. Ar pacifizmas yra teisinga laikysena karo akivaizdoje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Juokas - spontaniškas santykis su tikrove, dažnai sugrąžinantis žmogui gyvybingumą. Bet ar įmanoma surasti to, kas juokinga, kriterijus? Ar humoras turi ribas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas.

Demokratijoje siekiama išgirsti kaip įmanoma daugiau piliečių nuomonių ir atspindėti bendrą jų valią. Bet rinkimuose dažnai nedalyvauja nė pusė balsavimo teisę turinčių gyventojų. Ar balsavimas rinkimuose turėtų būti privalomas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Kultūriniame lauke, o ir viešojoje erdvėje vis labiau įsitvirtina „woke“ judėjimas. Jo rėmėjai teigia, kad jie siekia didesnio socialinio teisingumo, mažumų ar silpnesnėje pozicijoje esančiųjų išlaisvinimo nuo diskriminacijos, nelygybės. Oponentai baiminasi, kad šis judėjimas neša cenzūrą ir destrukciją. Ar pavojinga „woke“ kultūra?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Žiniasklaida dažnai pavadinama ketvirtąja valdžia, pabrėžiant jos svarbą demokratinės valstybės funkcionavimui. Bet čia pat nesutariama, kokias funkcijas turi atlikti žiniasklaida: tik informuoti, pateikti faktus ar ir dalintis nuomonėmis, įžvalgomis, edukuoti? Ar žiniasklaida turi protinti visuomenę?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Klausimas: kokia tavo profesija? vis sunkiau atsakomas dabarties pasaulyje. Gyvename nuolat kintančioje darbo rinkoje, kurios dalyviai pasižymi mobilumu ir nuolatine geresnių sąlygų paieška. Nebeprisirišame prie darbų ir nesitikime iš jų asmenybės išsipildymo. Ar darbas vis dar mus apibrėžia?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Lietuvoje dažnai kalbama apie skirtį tarp elito ir likusios visuomenės dalies. Elitas kaltinamas nesupratingumu, atskirties didinimu ar net išnaudojimu, bet pripažįstama, kad jis formuojasi tos pačios visuomenės pagalba. Ar pilnavertei visuomenei reikalingas elitas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Beveik du dešimtmečius veikiantys socialiniai tinklai pakeitė viešąją erdvę. Dabar informacijos apykaitos, viešų diskusijų ar net savo tapatybės nebeįsivaizduojame be šio papildomo virtualaus tikrovės dėmens. Ar socialiniai tinklai yra pavojingi?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Išniekinta žmogaus prigimtis ir nusikaltusi širdis pačios už save žiauriau keršija negu bet kuris žemiškasis teismas, rašė Fiodoras Dostojevskis. Bet ar sąžinės bausmė išties pakankama? Ar už viską reikia atleisti?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Ilgą laiką gamtos dalimi save laikęs žmogus antropoceno amžiuje pradeda ne tik daryti įtaką gamtai, bet ir prisiimti atsakomybę už jos likimą. Būdami gyvūnais imame spręsti kitų gyvų būtybių išlikimo ir gerovės klausimą. Ar gyvūnai turi teises?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

XX amžius kartais pavadinimas technologinio ir socialinio progreso amžiumi. Bet per pastarąjį šimtmetį karuose žuvo beveik pusantro šimto milijonų žmonių. Žmonijos istorija kartais atrodo kaip nesibaigianti karų seka. Ar karas yra prigimtinė žmonijos būklė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Politika tampa vis globalesniu procesu, kuriame tenka atsižvelgti į daugybę išorės aplinkybių. Ppasaulis patiria vis globalesnius iššūkius, kurie neišsprendžiami tik nacionaliniame lygmenyje. Ar reikia pasaulinės vyriausybės?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Mirtis - kiekvieno organizmo būties galutinė fazė. Modernioje sveikatos apsaugos sistemoje ji gali tapti sąmoningu gyvybinių veiklos procesų pratęsimu ar sąmoninga jų pabaiga. Ar reikia įteisinti eutanaziją?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Žodžio laisvė - viena iš pamatinių laisvių, užtikrinančių demokratijos funkcionavimą. Bet dažnai ji tampa ir demokratiją neigiančiųjų ar ją sugriauti norinčiųjų įrankiu. Ar žodžio laisvė turi ribas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Filosofija dažnai pavadinama visų mokslų motina. Tuo pat metu filosofijos istorijoje yra daugybė skeptiškų balsų, atsiribojančių nuo mokslinio pasaulio supratimo. Ar filosofija yra mokslas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Fizinė ir psichinė sveikata - itin populiarios šiuolaikinio žmogaus gyvenimo temos. Mes visomis jėgomis siekiame sveikatos ir norime išvengti ligos ar mirties. Kas slypi už nuolat augančios sveikatos pramonės ir sveiko gyvenimo būdo mados? Ar sveikame kūne išties sveika siela?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Meilės tema dažnai persmelkta banalybės ar komerciškumo. Šiuolaikiniame pasaulyje galite užsisakyti meilės kursus, išmokti mylėti save ir nustoti mylėti kitą. Ar filosofija turi pasakyti kažką prasmingo apie meilę?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Menininkai neretai pabrėžia besilaikantys distancijos nuo kasdienių įvykių, politinių skandalų, intrigų. Iš meno dažnai laukiama dvasinio įkvėpimo ir atotrūkio nuo banalios kasdienybės. Ar menas turi reaguoti į aktualijas?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Gyvename laikais, kai vis mažiau utopinių projektų, kai net pati utopija įgavusi neigiamą konotaciją. XX amžiuje impulsas įgyvendinti utopijas baigdavosi nesantaikomis. Kodėl išplito distopijos? Ir kaip nepasiduoti iš anksto?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Šeimos samprata dabartyje tampa aršius ginčus keliančiu socialiniu ir politiniu klausimu. Vieni jaučia grėsmę ir gina tradicinę šeimą, kiti bando įtvirtinti platesnę šeimos sampratą. Ar šeimai iškilusi grėsmė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Kalbą Lietuvoje dažnai traktuojame kaip neatsiejamą tapatybės ir net valstybės suverenumo dalį. Bet ar mūsų bandymai apibrėžti savo kalbos ribas nesusiaurina mūsų pasaulio ribų? Ar reikia saugoti kalbą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Lietuvos viešojoje erdvėje ginčus ir diskusijas vis dar skatina sovietinių paminklų klausimas. Griaunantieji siekia istorinio teisingumo, juos kritikuojantieji - istorinio susitaikymo. Ar reikia trinti okupacijos ženklus?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Pastaruosius dvejus metus mūsų gyvenimo kontekstu buvo pandemija. Žmonijos istorijoje pandemijos nėra naujiena, tad kyla klausimas, ar šioji suteikė mums naujų pamokų ar įžvalgų? Ar pandemija mus pakeitė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Gyvename paradoksaliu metu, kai turime daugybę instrumentų komunikacijai ir socialumui, bet tuo pačiu metu - kaip niekada aštrią vienatvės problemą. Kodėl galėdami bendrauti ir būti tarp žmonių renkamės vienišumą? Ar gyvename vienatvės visuomenėje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Politinis korektiškumas - viena iš dideles aistras sukeliančių temų. Kai kurie jį lygina su mąstymo cenzūra, kiti - su visuomenės progresu. Ar politinis korektiškumas yra destruktyvus veiksnys visuomenėje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Politikuojančio filosofo įvaizdis nėra vienareikšmiškas. Filosofai tampa ir išsilaisvinimo vedliais, ir tironais. Ar filosofai turi dalyvauti politikoje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Kartų konfliktas - mūsų visuomenei įprasta socialinė-psichologinė problema. Bet ar jame glūdi ir kultūrinis pagrindas? Ar kartų konfliktas būtinas kultūriniam atsinaujinimui?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Kalbos apie mūsų dienų kultūrinį nuosmukį - dažnai istorijos tėkmėje pasitaikantys priekaištai. Bet ar dabarties visuomenė išties nepatiria nuovargio ir nusivylimo vis sunkiau įkvėpti pajėgiančia kultūra? Ar gyvename kultūrinio nuosmukio laikais?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Kūną mes dažnai laikome klausimų nekeliančia duotybe, tik nuo mūsų pačių priklausančiu objektu. Pandemija atskleidė daug problematiškų kūno aspektų, kai mūsų kūnai tapo pavojumi kitiems. Ar kūnas yra mūsų nuosavybė?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Įtampa tarp Europos kaip geografinės sąvokos ir kultūrinės idėjos yra nuolatinis bet kokių diskusijų apie Europą, jos istoriją ir jos ateitį, palydovas. Ar įmanoma Europą mąstyti tik kaip žemyną, ignoruojant jos pretenzijas į visuotinės civilizacijos vertybių skleidėją, ir, priešingai, ar įmanoma mąstyti Europą kaip universalų kultūrinį projektą, atsiribojant nuo jos geografinių apibrėžčių?Laidos vedėjai Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Gyvename laikais, kai dažnai konstatuojamas autoriteto ar autoritetingumo trūkumas. Bet ar mums tikrai būtini autoritetai? Ar be jų negalėtume suformuoti savo pasaulėžiūros, moralės ar atlikti teisingų sprendimų? Kas kuria ir sužlugdo autoritetą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Šiuolaikinėje populiariojoje kultūroje, atrodytų, apstu mirties. Kino industrija, kompiuteriniai žaidimai – tik kelios sritys, kuriose mirties dažnumas, o kai kas sakytų, perteklius ir netgi kultas, tik parodo, jog gyvename mirties kultūroje. Vis dėlto ar tokia mirties infliacija, priešingai, nėra mirties svetimumo ir netgi jos baimės ženklas?

Gyvybės besąlyginę vertę laikome savaime suprantamu dalyku, tačiau ar nėra taip, jog realiame gyvenime gyvybė visuomet jau yra sąlygota kitų vertybių?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Neabejotina mokslo pažanga per pastaruosius keletą šimtmečių leido reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę pačiose įvairiausiose srityse. Pripažindami teigiamą mokslo įtaką, ar nepamirštame ir to, jog mokslo pasiekimai naudojami ir nebūtinai gerais tikslais?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

XIX-ajame amžiuje susiformavusios didžiosios politinės ideologijos ilgą laiką buvo politinių pažiūrių atskaitos taškais. Tačiau pasaulis per tą laiką neatpažįstamai pasikeitė. Ar beprasminga apie XIX-ajame amžiuje gimusias politines ideologijas kalbėti dabar, XXI-ajame amžiuje?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Moralė ir religija dažnai traktuojami kaip neatsiejami dalykai. Bet ar iš tiesų religingumas veikia moralės naudai? Ar pakankamus moralės pagrindus mums siūlo agnostikai ar ateistai? Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Sveikas protas – išminties šaltinis ar kliūtis link pažinimo?Sveikas protas dažnai suprantamas kaip geras patarėjas, tačiau ar tikrai visuomet kliautis sveiku protu – tai priimti teisingą sprendimą?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Tai, kad dialogas yra savaime vertingas, yra tapę šiuolaikinio demokratinio pasaulio aksioma. Tačiau ar įmanomas kalbėjimas su tais, kurie tam nepritaria?Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas

Demokratijos ir laisvės glaudus santykis yra tapęs savaime suprantamu. Tačiau laisvė dažnai meta iššūkį net ir pamatiniams demokratijos principams.Ved. Viktoras Bachmetjevas ir Paulius Gritėnas