Žmonija plečiasi, technologijos tobulėja, tad miesto ir gamtos sąlytis tampa vis sudėtingesnis. Kaip keitėsi gamtos vartojimas nuo mūsų vaikystės? Kokiais būdais galime būti jai atidūs kaip individai, ir kokiais - kaip kolektyvinis politinis subjektas? Apie tai kalbamės Homo Cultus laidų vedėjų rate: Austėja Makarevičiūtė laidos „Iracionali būtis“, Laima Kreivytė laidos „Iš balkono” ir Aurimas Švedas laidos „Istoriko teritorija“ vedėjai.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Apie ribų vaidmenį geografijos moksle, simbolines ribas ir fizines ribų išraiškas, apie kaimų ir priemiesčių transformacijas urbanizacijos įtakoje ir apie uždarų kvartalų tyrimus pasakoja šios „Žmogus ir miestas“ laidos viešnios, geografės dr. Dovilė Krupickaitė (Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto profesorė) ir dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto, Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja).Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Betono architektūra per paskutinį šimtmetį išgyveno ne vieną susižavėjimo ir nusivylimo ja etapą. Kartais betono dėka architektūra išslilaisvindavo įgaudama nematytas, skulptūrines formas, o kartais jis sukaustydavo erdvę griežtos geometrijos, masinės statybos kiaute. Šiandienos ekologinių iššūkių fone betono vaidmenį statybos procesuose turime apmąstyti iš naujo, o kartu susiduriame su iššūkiais - ką daryti su nevienareikšmiškai vertinamu betoninės architektūros palikimu, kokių technologijų ir darbo metodų reikia išsaugant vertingiausią XX amžiaus betono architektūrą. Apie visa tai šį sykį kalbamės su architekte, tyrėja ir betono architektūros specialiste Aušra Černauskiene.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(K. Bingelio nuotr.)

Humanitarinės ar ekologinės krizės, kariniai konfliktai vyksta nuolat, jų geografija plati, bet mes juos vis labiau jaučiame savo aplinkoje. Covid pandemija, karas Ukrainoje ir daug kitų paskutiniu metu vykstančių procesų sprendžiasi miestuose, aplinkoje kuri yra tankiai apgyvendinta, turinti savitą socialinį kultūrinį ir infrastruktūros tinklą. Suvaldyti procesus tokiame kontekste nėra lengvas uždavinys kuriam įveikti reikia ne tik vadybos ar politikos, bet ir urbanistikos žinių. Apie globalias krizes miestuose kalbamės su urbaniste, dirbančia krizių paveiktose teritorijose visame pasaulyje, Elena Archipovaite.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Siekdami atstatyti jėgas, dažnu atveju intuityviai renkamės išvyką į mišką arba parką ilgesniam arba trumpesniam laikui. Tačiau žaliosios zonos turi nevienodą įtaką žmogaus organizmui. Šios laidos svečiai teigia, kad išlikę natūralūs šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapijos paslaugas. Šios paslaugos yra ne tik populiarėjančio sveikatingumo turizmo dalis: miško terapija integruojama į sveikatos priežiūros bei švietimo sistemas. Perimant Japonijos patirtį Europos šalyse steigiami gydomieji miškai (healing forests, angl.), o moksleiviams ir darželinukams vedami miško užsiėmimai su specialiai paruoštais miško gidais. Gamtos ir miško terapijos specialistus imta rengti ir pas mus: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atidaryta podiplominių studijų programa „Gamtos ir miško terapijos pagrindai ir poveikis sveikatai“. Miškų poveikis sveikatai yra ir pasaulinio miškų kongreso, kasmet rengiamo skirtingose pasaulio šalyse, tema. Tai galimybė susipažinti ne tik su naujausiais moksliniais tyrimais, bet ir su nemedieninės miško ekonomikos pavyzdžiais. Šiemet pasaulinis miškų kongresas rengiamas Lietuvoje, ir kartu su Tarptautine miško terapijos draugija, LSMU, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Lietuvos gamtos terapijos asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru asociacija „Gyvo Žalio“ kviečia prisijungti norinčius prisidėti prie kongreso, vyksiančio rugsėjo 18-20 d., organizavimo. Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Venecijos architektūros bienaleje 2025 metais Lietuvą atstovaus projektas „Medžių architektūra“. Laidoje vieši architektas, paviljono kuratorius ir vadovas Gintaras Balčytis, su kuriuo aptariame Venecijos bienalės vietą architektūros pasaulyje, ekologijos temos prasmes ir beprasmybes, bei autobusų stočių architektūrą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepciją ir išgrynina, kas būdinga lietuviškų namų jausmui. Su Gitana kalbamės apie šviesą ir šešėlius, spalvų teorijas ir spalvų parinkimą, naminius augalus ir augalus už lango, o taip pat kiemo (ir plačiau, kraštovaizdžio) svarbą kuriant jaukius, tausojančius namus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo namus? Taip pat aptarsime išmetamų ir atidavimui atnešamų daiktų žemėlapį – Vilniaus mastu. Apie daiktų biografiją ir mūsų vaidmenį joje kalbamės su socialine verslininke, DĖK’ui galerijos kuratore Milda Paukšte. Milda šiuo metu studijuoja tekstilės meną ir dizainą, o jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla didele dalimi susijusi su antriniu daiktų panaudojimu: Milda veda antrinio dizaino kūrybines dirbtuves, aplinkosaugos klausimams skirtus mokymus moksleiviams ir verslui. Laidos „Žmogus ir miestas” klausytojams Milda meta iššūkį, skirtą sąmoningam santykiui su daiktais.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip kuriamos erdvės ir erdvinės struktūros, mėginant jas prakalbinti apie žmogaus egzistencinę būtį? Kodėl toks kūrybos kelias įkvepia šiuolaikinės architektūrinės praktikos fone. Apie savo kūrybines patirtis pasakoja architektas Džiugas Karalius.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vilnius turi naują miesto vyriausiąją architektę kurios požiūris į miesto ateitį ir kaitos procesus nuo šiol lems kokiame mieste gyvename. Todėl šį sykį Žmogaus ir miesto studijoje susitikome su Laura Kairiene ir pabandėme sužinoti kokių nuotaikų kupina yra jos darbo pradžia. Kalbėtis dabar, pradėjus eiti naujas pareigas, yra pats laikas, nes nauja pradžią lydi daug įkvėpimo ir idealizmo, kuris nuo ilgų ir sudėtingų darbų palaipsniui gali imti dilti. Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis transformavo vyriausiojo architekto reikšmę, paversdamas save vieša figūra. Tai neabejotinai formuos ir lūkesčius naujajai miesto vyriausiajai architektei. Bet ką iš tiesų gali miesto architektas ar architektė? Su kokia komanda, duomenimis ir instrumentais tenka dirbti? Kokius reikalavimus jai kelia visuomenė? Kokias galimybes ir problemas Laura mato Vilniaus miesto kaitos procesuose?Laura Kairienė yra Lietuvos architektų rūmų, ACE darbo grupės „Moterys architektūroje“ narė ir Vilniaus miesto vyriausioji architektė.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir menininkais (ryškus gyventojų įsitraukimo į savo rajono vizijos rengimą bendradarbiaujant su architektais atvejis – Šančių bendruomenės projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė visuomenė” (2020-2023), kuris gavo tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą)? Ir kokia upių reikšmė šiuolaikiniame mieste? Laidos svečiai: architektas Linas Tuleikis, menininkė Vita Gelūnienė ir aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys. Laidos pabaigoje skamba prologas iš Šančių bendruomenės operos „Kopūstų laukas”.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos aut. Darius Petrulis.

Ar kokybiška mokyklų ir darželių architektūra gali įžiebti meilę architektūrai? O gal ji gali megzti tampresnį ryšį tarp auklėtinių ir jų ugdytojų?Apie kokybiškos švietimo įstaigų architektūros poreikį ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje kalbamės su architekte, iniciatyvos „Rebuild the Wonderful“ įkūrėja ir viena iš studijos „DO ARCHITECTS“ partnerių Gilma Teodora Gylyte.„Rebuild the Wonderful“ projektas yra skirtas masinei Ukrainos sovietinio tipo mokyklų transformacijai. Architektūrinės koncepcijos šioms mokykloms kuriamos bendradarbiaujant su vicepremjeru Michailu Fedorovu, atsakingu už inovacijas ir švietimą, taip pat su Švietimo ir mokslo ministru Oksen Lisovyj bei su nevyriausybine organizacija „Mariupol Reborn“, planuojančia kaip bus atstatomas Mariupolio miestas.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Architekto ir urbanisto Jan Gehl žmona, psichologė Ingrid kartą paklausė kodėl architektai nesidomi žmogumi ir nekuria miesto žmogui. Šių klausimų pastūmėtas Gehl parašė knygą Miestai žmonėms tapusia šio amžiaus urbanistiniu manifestu. Knyga mums primena apie tai, kad miestai pirmiausia būti patogūs ne judėjimui automobiliu, bet pasivaikščiojimams, važiavimui dviračiu, susitikimams ir jaukiam buvimui. Apie knygą ir apie miesto kuriame tiesiog gera gyventi kūrimą kalbiname architektę, vieną iš studijos „DO ARCHITECTS“ įkūrėjų ir Lietuviško knygos Miestai žmonėms leidimo įvado autorę Gilmą Teodorą Gylytę.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

“Pastatai man kalba” yra sakiusi architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kviečiame aptarti tai, kaip prakalbinti mus supančią fizinę aplinką, kaip apie ją pasakoti ir padėti kitiems išgirsti miesto istorijas. Pretekstu pokalbiui tapo Kauno tarpukario architektūros įrašymas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet atsispiriant nuo to pabandysime atrasti ne tik Kauną, ne tik tarpukario modernizmą, bet ir kitus kontekstus. Pabandysime pasikalbėti apie architektūrą ne kaip fizinį darinį sutverta iš plytų ir plieno, bet apie naratyvus ir kasdienybę slypinčią materijos kiaute.dr. Marija Drėmaitė architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė tyrinėjanti 20 a. architektūros istoriją, visuomenę, pramonės paveldą ir industrializacijos kultūrą.Ved. Matas Šiupšinskas

„Upės jungia”, – teigia iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės. Kartu su upių pakrantėse įsikūrusiomis miestų ir miestelių bendruomenėmis jos plėtoja kultūrinius maršrutus skirtus Lietuvos upių ir jų pakrančių pažinimui. Iniciatyva gimė „Kaunas 2022” programos rėmuose, apėmė Kauną ir Kauno rajoną, ir auga toliau. Per keletą metų išplėtotos veiklos kviečia giliau pažinti upes ir patirinėti savo ryšį su upėmis: plenerai ir dirbtuvės pakrantėse, upių biologinei įvairovei skirtos specialistų paskaitos, prie upių įsikūrusių miestelių istorijos ir unikalaus nematerialaus kultūros paveldo pažinimas, o svarbiausia – upių kultūrinių maršrutų gaivinimas. Planuose – žemės menui skirtos iniciatyvos. Organizatorės pabrėžia, kad miestams puoselėjant ryšius su upėmis svarbu pažinti ir išmokti branginti pakrančių natūralumą. Šios „Žmogus ir miestas” (Homo cultus) laidos viešnios – iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės: jūrų skautė, buriuotoja, Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva” Amatų klubo vadovė Vitalija Kuršienė ir bendruomenių kultūrinių veiklų iniciatorė Romena Puikytė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Architektūros magiją galime pajusti judėdami mieste arba užėję į vieną kitą dėmesio vertą pastatą, bet dalis eksperimentinių architektūros procesų taip ir liktų nematomi visuomenei jei ne architektūrai skirtos galerijos. Kaip tokios erdvės atsiranda ir kas veda jų įkūrėjus į priekį? Kuo skiriasi galerija skirta architektūrai nuo galerijos skirtos architektūros menui? Kaip bėgant metams keičiasi kalbėjimas apie architektūrą Venecijos architektūros bienalėje? Apie tai kalbėjomės su šiemet Kaune atsidariusios pop-up galerijos A-XY viena iš įkūrėjų Vika Pranaityte ir Vilniuje nuo 2015 metų veikiančios galerijos Nulinis laipsnis sumanytoju Tomu Grunskiu.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.

Šį kartą laidoje „Žmogus ir miestas“ leisimės į kelionę laiku: pasinersime į Kačerginės tarpukario kurorto atmosferą kartu su ilgamete Kauno rajono kultūros darbuotoja Lina Sinkevičiene. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie Prano Mašioto pasakų parką, įkurtą žemės sklype, kurį kartu su vasarnamiu miesteliui padovanojo vaikų rašytojo ir vertėjo anūkė Baniutė Mašiotaitė-Kronienė 2001 metais. Pušyne kairiajame Nemuno krante esančiame miestelyje ir šiandien galima atrasti nemažai istorinių ženklų, o taip pat ir naujų traukos vietų. O plačiau paėmus, ši laida yra apie topofiliją bei vietovių atmintį puoselėjančius žmones.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šios laidos viešnia – kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. Daugelis pažįsta, ir ne kartą fotografavo jos kūrinius Neringoje – pritraukiančius ne tik žmones, bet ir bites, kamanes ir drugius. Su laidos viešnia aptarsime kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principus. Kas svarbiausia kraštovaizdžio architekto darbe ir kokių būna netikėtumų, atradimų? Kaip kraštovaizdžio architektai taiko urbanistinės akupunktūros koncepciją? Kaip Nidoje ir Juodkrantėje formuojami želdynai pasakoja šių vietovių istoriją ir kaip atspindi Kuršių nerijos charakterį? Ir kokia infrastruktūra reikalinga siekiant formuoti kokybiškus želdynus – ypat tokioje unikalioje vietoje kaip Kuršių nerija?Laidos ved. Jekaterina Lavrinec

Vilniaus centre laukiama naujo muziejinio objekto: Radvilų rūmai ataugins per karus prarastus korpusus ir į miesto vaizdą grįš kaip ženkliškos architektūros pastatas su didele vieša erdve. Kokios idėjos vedė nauja forma atskleidžiant skirtingus istorinius sluoksnius ir kaip sprendžiami iššūkiai buvusios aikštės centre atsirandant seniems medžiams, papasakos vienas projekto autorių architektas Vytautas Biekša.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Kaip tirti kultūros programų ir inicityvų poveikį miestui ir visuomenei? Kokius argumentus ir kokias praktikas pasitelkdami galime skatinti į kultūros prieinamumą orientuotą miesto rajonų ir rajonų miestelių vystymą? Kokius pokyčius Kauno ir Kauno rajono gyventojų nuostatose išjudino „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos? Kaip pakito gyventojų santykis su savo miestu ir su Kauno rajone esančiais kaimais bei miesteliais? Apie tai kalbamės su „Kauno – Europos kultūros sostinės“ poveikio tyrimą kartu su komanda atlikusiu sociologu dr. Tadu Šarūnu. Su tyrimo išvadomis galima susipažinti čia: https://kaunas2022.eu/leidiniai/Laidos vedėja dr. Jekaterina Lavrinec

Saugumas mieste atrodo tarsi neišsemiama tema, čia svarbu ir lyties perspektyva, ir skirtingų subkultūrų sąveikos, ir technologijų panaudojimas kontrolei ir tiesiog miesto infrastruktūros suteikiamos galimybės jaustis saugiai arba nesaugiai. Tad koks yra nusikaltimų santykis su erdve? Ar siekdami saugesnio miesto turime keisti erdvę, ar žmones? O galbūt šiandien nusikaltimams keliantis į virtualų pasaulį turėtume kalbėti ne apie fizinės miesto aplinkos, bet apie viešosios erdvės saugumą plačiąja prasme? Šį sykį laidoje Žmogus ir miestas ir vėl neriame į saugumo temą, bet šį sykį bandysime ją nukreipti į siauresnius, ankstesniuose epizoduose neaplankytus vandenis. Laidos pašnekovės - VU kriminologė dr. Maryja Šupa ir Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė dr. Aušra Pocienė tyrinėjančios ne tik nusikaltimus, bet ir miestą.VU mokslininkė, kriminologė dr. Maryja Šupa tyrinėja socialinius ir kultūrinius internetinių nusikaltimų aspektus, miestų viešąsias erdves ir kultūrinę kriminologiją.VU lektorė, kriminologė ir Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkė dr. Aušra Pocienė tyrinėja jaunuolių delinkvenciją, bausmės ir bausmių politiką ir su miestų saugumu susijusias temas.Ved. Matas Šiupšinskas

Fabijoniškėse įsikūręs skulptūriškas akmens sodelis su grilio zona kviečia atrasti vieni kitus ir iš arti susidurti su menu čia pat, jų kieme. „Fabijono svetainę“ kūrė belgų menininkas Bertas Jakobsas, kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė, skulptorius Daumantas Kučas ir kuratorė Justė Kostikovaitė. Dvi iš projekto autorių kalbiname ne tik apie projektą, bet apie masinės statybos rajonų aplinką, viešųjų erdvių kokybę, meną ir bendruomenės įtraukimą. Mūsų šiandienos pašnekovės yra kraštovaizdžio architektė Sigita Simona Paplauskaitė ir meno kuratorė Justė Kostikovaitė.Sigita Simona Paplauskaitė – kraštovaizdžio architektė, dirbanti su miestų viešosiomis erdvėmis, bendruomenėmis ir užsiimanti menine veikla, kuria siekia akcentuoti klimato kaitos poveikį bioįvairovei.Justė Kostikovaitė – šiuolaikinio meno kuratorė ir vadybininkė, dirbanti su parodomis, meno kūrinių vystymu viešose erdvėse, menininkų rezidencijomis, kultūros infrastruktūra ir vietokūra.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Post-industrinėse erdvėse glūdi galingas potencialas, galintis praturtinti miestų kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Rezidencijos menininkams ir eksperimentams atvira meno galerija, o taip pat muzikos festivalis – tai tik pagrindinės kryptys, kurias plėtoja nepriklausoma meno platforma „Iškrovos“ (iskrovos.com) Panevėžio mieste. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie tai kaip alternatyvi miesto kultūra prisideda prie miesto virsmo, kaip keitėsi Panevėžys ir jo erdvės bei apie „Iškrovos“ istoriją. Laidos svečias – tarpdiscipininis menininkas, muzikos, meno ir kultūros renginių organizatorius Mantas Varnas. Laidos metu išgirsite DDL PLK dainą „Prerijų Šuo“.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vasara – puikus laikas nukeliauti į pievas ir patirinėti jų gyvenimą, ir tuo pačiu permąstyti savo ryšį su aplinka. Kokia yra pievų biologinė ir kultūrinė reikšmė, ir kaip ji kinta? Kokie yra drugių ir augalų ryšiai? Ko galime išmokti iš augalų ir drugių stebėdami jų gyvenimą? Kaip organizuoti stebėjimą? Kaip įveikti nežinojimo baimę ir kaip išmokti aprašyti augalus? Kaip formuojasi augalams ir vabzdžiams skirtas žodynas ir ką jis pasako apie mus pačius? Laidos viešnios: dr. Radvilė Rimgailė-Voicik — botanikė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė ir Eglė Vičiuvienė — biologė, gamtos fotografė. Laidoje išgirsime ir komunikacijos bei informacijos tyrėjos Gretos Valvonytės komentarą apie kartu su Radvile pradėtą eksperimentinę programą, skirtą augalams.Laidą veda Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotraukos autorė: Eglė Vičiuvienė, 2biologists.

Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje keliausime po literatūrinį Vilnių: kalbėsime apie literatūros kartografiją ir geografinę vaizduotę – ir apie prozos bei poezijos kūrėjų pamėgtas Vilniaus vietas. Diskutuosime, koks yra moterų miestas šiuolaikinėje lietuvių literatūroje. Pasitelkę R. Gavelio „Vilniaus pokerį“, pasinersime į miesto kūniškumo temą. Progą šiam pokalbiui pasufleravo kasmetinio seminaro „Literatūros salos“ programa. Jau 18-tą kartą rengiamas seminaras Vilniaus jubiliejaus proga skiriamas šio miesto fenomenui literatūroje ir kultūroje.Besidominčius literatūrinio Vilniaus žemėlapiais kviečiame su jais susipažinti platformoje „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“: http://www.vilniusliterature.flf.vu.lt/Laidos viešnios: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja ir Vilniaus universiteto docentė dr. Loreta Mačianskaitė, Vilniaus universiteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto docentė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė ir dr. Akvilė Rėklaitytė – viena iš šių metų seminaro „Literatūros salos“ organizatorių (kartu su Jurgita Žana Raškevičiūte ir Mantu Tamošaičiu), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslo darbuotoja.Ved. Jekatrina Lavrinec

Kaip mes keliaujame mieste dabar rūpi nebe vien miesto planuotojams, bet jau ir verslininkams, kurie taikosi prie besikeičiančio klientų požiūrio ir stoja į miestą be automobilių propaguojančiųjų gretas. Šiems pokyčiams ir naujoms galimybėms aptarti buvo skirta konferencija „Kasdienių kelionių matematika”, kurioje dalyvavo ir verslo ir savivaldos atstovai.Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbiname du šios konferencijos dalyvius: Vilniaus miesto savivaldybės įmonės JUDU vadovą Joną Damidavičių ir verslininką, „Katalista ventures“ partnerį Arvydą Plėtą.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Apie Islandiją, jos viešąjį transportą, viešąsias miesto erdves, bendravimą tarp žmonių, socialines iniciatyvas, laisvalaikio formas, verslus ir jų komunikaciją kalbamės su programuotoju, lektoriumi Vytautu Jonu Stripeika. Dirbdamas Reikjavike, Vytautas ėmė tyrinėti šio miesto rajonus ir išbandė gido vaidmenį. Jo pastabos apie islandų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir kritines situacijas skatina naujai pažvelgti į savo pačių kasdienybę – gal net perimti nuostatas, kurios apsaugo islandus nuo streso.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Loftai ir kitos nestandartinės būsto tipologijos traukia kūrybinių sričių atstovus, žmones kurių poreikių netenkina tipiška gyvenimo ir darbo erdvė. Tačiau traukia ne tik juos, bet ir investuotojus kurie čia mato naujas galimybes, bręstančius pokyčius, o kartu ir rizikas kurios gali virsti pelnu. Investavima į nekinojamąjį turtą nėra mums įprasta tema, juk pirmiausia ji kelia mintis apie sausus skaičius, procentus ir nelabai kūrybingą požiūrį į miesto aplinką, bet yra žmonių kuriems investavimas į NT yra gyvenimo būdas, kurie aktyviai domisi miesto gyvenimu, dizainu, menu ir loftų kvartalais. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbiname aistringą investuotoją į NT Tomą Grižą ir architektę, interjero specialistę Rūtą Kijauskaitę kurie papasakos kaip jų gyvenime atsirado maži būstai, loftai ir investicijos į būsto projektus ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

„Manau, mikrorajonų egzotizavimą (nejučia – ir stigmatizavimą) stiprina ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojų strategijos kurti ir palaikyti centro bei priemiesčio kaip prestižinių erdvių ir naujo kaip savaiminio gėrio akcentavimas.“ Tai citata iš šios laidos pašnekovo, istoriko, publicisto ir Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojo Zigmo Vitkaus straipsnio. Nors istoriko žvilgsnis pirmiausia regis turėtų krypti į praeitį, bet kartais supančios aplinkos temos ir problemos verčia pažvelgti į miestą šiandien ir koks jis bus rytoj. Todėl šiandien kalbėsimės apie masinės statybos rajonus ir kitą nebūtinai patogų paveldą, apie mažųjų Lietuvos miestelių vietovaizdį ir apie istoriko žvilgsnį į dabarties miestą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Vilniuje, ties geležinkelio bėgiais bręsta urbanistiniai pokyčiai. Didelėse pramonės zonose kadaise vykusią gamybą ir geležinkelių infrastruktūrą po truputį keičia naujos funkcijos. Netrukus transformuosis Vilniaus traukinių stotis ir jos prieigos, Naujamiestyje kaitos laukia Grįžračio teritorija, procesai jau ima vykti Vilkpėdėje. Buvusios pramonės zonos suteikia dideles galimybes miestui, bet kartu tai didelė atsakomybė. Kaip procesus organizuoti taip, kad šios vietos taptų gyvybingais miesto kvartalais? Kodėl taip svarbu kuo anksčiau į planavimo procesus įtraukti visuomenę ir suinteresuotas grupes? Apie tai papasakoti gali Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėja Laura Kairienė ir Vilniaus plano Visuomenės įtraukimo projektų vadovė Beatričė Umbrasaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Nuo ko prasideda kiemų, rajonų ir miestų gyvenimą praturtinančios kultūrinės iniciatyvos? Kaip organizuoti veiksmingą komunikaciją, palaikyti atgalinį ryšį su gyventojais? Kaip palaikyti aktyvius gyventojus ir jau susibūrusias bendruomenes? Kuo bendruomeninių iniciatyvų kuratoriai gali padėti architektams? Kokie resursai prieinami bendruomenėms formuojant miestų kultūrinį kraštovaizdį? Kaip išspręsti atvirų kultūrinių erdvių stokos problemą? Kaip palengvinti bendruomeninių iniciatyvų finansavimą? Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje aptarsime Kauno bendruomenių ir bendruomeninių iniciatyvų kuratorių veiklas, pradėtas „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ rėmuose, ir šiuo metu plėtojamas toliau. Laidos viešnios Simona Savickaitė ir Aistė Ptašinskaitė–Paukštė – bendruomeninių iniciatyvų praktikės, turinčios daugiau nei 4 metus patirties buriant žmones kūrybinėms veikloms.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos autorius Gražvydas Jovaiša

Patogumas, komfortas atrodo kaip savaiminė vertybė. Bet ar tikrai? Mums norisi saugumo ir komforto, bet tuo pat metu patogumą galime matyti kaip stagancijos šauklį. Patogu dažnai reiškia ir nedėti pastangų, nesirūpinti ar net nežinoti. Tad kokios yra mūsų komforto ribos miesto erdvėse ir architektūroje? Kaip į šią hedonizmu dvelkiančią temą žvelgia architektai? Juk modernios architektūros vienas iš siekių buvo suteikti komfortą – mašina gyventi nereiškia nepatogi mašina. Kadaise komfortą supratome kaip erdvę, gryną orą ir šviesą, o šiandien mums iš mus supančios aplinkos reikia gerokai daugiau. Norime, kad architektūra leistų atsiskleisti mums kaip asmenybėms, leistų realizuoti savo potencialą kiek įmanoma stipriau. Norime, kad architektūra būtų ne tik patogi būti, bet leistų mums gyventi pilnatvėje. Apie aplinka kuri yra patogi būti, o ne tik atbūti kalbamės su architektais Rolandu Paleku ir Laura Malcaite.Rolandas Palekas yra Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, architektas, pedagogas studijos „R. Paleko ARCH studija“ įkūrėjas.Laura Malcaitė yra architektė, studijos Inblum partnerė veikianti architektūros ir Vilniaus dailės akademijos, interjero dizaino katedros docentė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Miesto patrauklumas šeimoms priklauso nuo to, kaip jame gali auginti vaikus, ar supanti aplinka, suteikia galimybę mieste pilnavertiškai būti ir pasiekti vaikų auginimui svarbias paslaugas. Tėvystei palankus miestas, padeda tėvams rūpintis vaikais, išlaikyti kompleksiškus ne vien į tėvystę orientuotus tapatumus, derinti kitus įsipareigojimus ir dalyvauti viešajame gyvenime. Na, o globėjų su mažais vaikais buvimas mieste prisideda prie miesto, kaip socialiai įvairios ir integruotos erdvės, kurioje maišosi skirtingų gyvenimo etapų asmenys kūrimo. Bet ar Lietuvos miestai yra palankūs tėvystei? Ar erdvės, skirtos vaikams ir jų globėjams, yra pritaikytos jų poreikiams ir ką turėtume daryti, kad jos taptų geresnės? Apie tai kalbėsimės su urbaniste Justina Muliuolyte ir architekte Evelina Vasiliauskaite.Ved. Dalia Čiupailaitė-Višnevska ir Matas Šiupšinskas

Praėjusio amžiaus viduryje Le Corbusier, vienas ryškiausių modernistinės urbanistikos ir architektūros korifėjų, į architektų gyvenimą atvedė moduliorą - jo sumanytą antropometrinių proporcijų etaloną. Metro ir septyniasdešimt penkių centimetrų aukščio vyro kūnas, garsiojo architekto manymu, turėjo tapti standartu, kuriuo remiantis bus projektuojama fizinė aplinka. Vėliau jo ūgis pakeistas į 1,83 m, nes tokio ūgio buvo gerai atrodantys vyrai angliškose detektyviniuose romanuose. Ir toks pavyzdys nėra vienintelis. Kuriant miestus, infrastruktūrą ir architektūrą apie lyčių skirtumus vis dar galvojame mažai, o miestai yra labiau pritaikyti vyrams nei moterims. Todėl šį sykį laidoje kalbėsimės apie moterų erdvines patirtis ir poreikius mieste. Pašnekovių klausime, kaip jos patiria miestą, ko jame pasigenda ir kas paskatino susidomėti moters mieste tema?Laidoje svečiuojasi urbanistė Justina Muliolytė ir architektė Evelina Vasiliauskaitė.Ved. Dalia Čiupailaitė-Višnevska ir Matas Šiupšinskas

Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje patyrinėsime neturistines Vilniaus vietas, mikrorajonus bei jų istorijas. Mūsų svečias – platformos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas. Šiemet pasirodė jo trečioji knyga, skirta pasivaikščiojimams po Vilniaus rajonus, pavadinimu „Vilniaus gatvės gyvos: iš pietų į šiaurę“. Joje skaitytojams siūloma pasižvalgyti po Kirtimus, Viršuliškes, Šeškinę, Fabijoniškes, Šnipiškes bei pasidomėti Lukiškių istorija. Miesto dalimi virtę kaimai, paslaptingi radiniai, pirotechnikų gildijos nusikaltimai ir gido patirtis sparčiai besikeičiančiame mieste – tarp šios laidos temų. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotrauka – Pauliaus Peleckio.

Jau įpratome prie viešųjų erdvių atnaujinimo ir sutvarkymo projektų, kuriuose pagrindinės ambicijos būtent tokios ir yra: naujumas ir tvarka. Apie kūrybines ambicijas jose dažnai nėra jokios kalbos, net jei projekte esama padėtis perkuriama iš esmės. O juk yra ir meninis sluoksnis, kuris gali atsirasti ir kraštovaizdžio architektūroje, ir meno kūrinių pavidalu - ir būtent šis sluoksnis ateities kartoms signalizuos apie mus, mūsų kultūrą, savimonę ir net politiką. Šiomis temomis ir dar plačiau kalbėsimės su architektu Povilu Marozu, kuriančiu miestietiško kraštovaizdžio ir meninės kūrybos sandūroje.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Istoriškai botanikos sodai tarnauja daugybei tikslų – tai prieskoninių žolelių auginimas, augalų tyrimai ir pažinimas, eksponavimas bei konservavimas. Lankydamasis botanikos sode gali apkeliauti visą pasaulį, susipažinti su skirtingų kraštų augmenija. Kai kurie miestai jau 16 amžiuje turėjo Botanikos sodus, o vienas pirmųjų botanikos sodų Europoje – Pizos botanikos sodas; tačiau šių sodų ištakos jau atsekamos viduramžiais. Šioje laidoje pasigilnsime į Vingio parke įsikūrusio Vilniaus Universiteto Botanikos sodo spalvingą istoriją, sužinosime, kaip buvo formuojamos augalų kolekcijos, kokie augalai buvo tradiciškai naudojami kaip barškučiai, apie rožėms skirtus tyrimus ir apie tai, kaip botanikos sodo darbuotojos įtraukia lankytojus į gamtos pažinimą. Laidos viešnios: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Vingio skyriaus vadovė Regina Juodkaitė ir vyresniosios augalų kolekcijų kuratorės Zita Braškienė ir Kristina Balnytė.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

„Architektūra tai gyvenimo būdas“ - taip skamba dažnai girdima ir architektų mėgiama klišė. Bet joje yra daug tiesos, nes pilnaverčiam architektūriniam veikimui nepakanka nei pabaigtų studijų, nei kelių suprojektuotų pastatų. Nemažiau svarbu yra įsilieti į architektų ratą ir suprasti kuo jie gyvena. Ir jei vieni tai pradeda daryti studijų metais, kitiems netrūksta energijos pirmuosius žingsnius žengti dar iki įstojant į universitetą. Todėl šį sykį laidoje Žmogus ir miestas kalbiname Matą Janušą - moksleivį iš Alytaus kuris ne tik nusprendė siekti architekto karjeros, bet jau spėjo įsitraukti į architektų bendruomenę neformalių renginių, vasaros praktikų ir konkursų dėka. Mato klausime, kas jį pastūmėjo architektūros link, kaip keičiasi jo požiūris, kokie atradimai ir suvokimai nutinka žengiant tikslo link?Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(nuotr. autorius - Bon Alog)

Daugumai vilniečių puikiai pažįstamas Open House Vilnius festivalis kviečia visuomenę geriau pažinti juos supančią aplinką, o šiemet startuoja naujas tarptautinis bendradarbiavimo projektas Open House Europe. Projekto pristatyme vykusi diskusija apie architektūrinį raštingumą ir visuomenės įsitraukimą į miesto kūrimą paskatino pokalbį pratęsti radijo eteryje. Laidoje kalbėsime apie tai kodėl apskritai architektai kelia visuomenės raštingumo klausimą? Kaip toks raštingumas formuojamas? Kodėl jis įgalina visuomenę veikti ne tik su architektais, bet ir prieš juos?Adelė Dovydavičiūtė - architektė, architektūros aktyvistė, dirbanti su architektūrinės edukacijos projektais ir projektuojanti viešuosius pastatus. Ji yra viena iš „Open House Vilnius“ įkūrėjų, su šiuo projektu dirbo iki 2022 m.Dalia Čiupailaitė-Višnevska - mokslų daktarė, miesto ir architektūros sociologė, tyrinėjanti miestų bei architektūros procesus.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Parkai ir su jais susijusios praktikos yra svarbi miestų žaliojo paveldo dalis. Florencijos chartija (1982 m.) istorinius parkus ir sodus apibūdina kaip gyvuosius paminklus. Kaip formavosi europinė parkų tradicija ir kokias praktikas numatė skirtingi parkų ir sodų tipai (pavyzdžiui, vienuolynų sodai, barokiniai parkai arba peizažiniai dvarų parkai)? Kada parkai tapo skirtingoms miestiečių grupėms prieinama poilsio vieta? Kaip išmokti „skaityti“ parkus, jų kraštovaizdį, suprasti jų autorių sumanymą? Kokia dabartinė istorinių parkų padėtis Lietuvoje? Kaip kinta parkų reikšmė urbanizacijos procesų kontekste? Kaip parkų perkūrimas veikia parko lankytojų patyrimą ir kaip veikia mūsų emocinius ryšius? Kaip išsaugoti vertingąsias parkų savybes, vietos dvasią? Laidoje palietėme ir dr. Linos Leparskienės tyrimą, skirtą trakiečių pasakojimams apie Trakų (kuriuos tyrinėtoja apibūdina kaip miestą-parką) vietas.Laidos svečiai: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, visuomenininke dr. Lina Leparskienė ir meno istorikas ir parkų tyrinėtojas, ICOMOS Lietuva narys dr. Dainius Labeckis.Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotrauka: mergaitė alėjoje prie Bernardinų ežero Trakuose, 1900-1926 m. Fotografas nežinomas. Iš Linos Leparskienės knygos „Papasakoti Trakai“.

Žaliosios Europos sostinės vardas, į kurį šiemet pretenduos Vilnius, suteikiamas miestams konkurso būdu. Plačiai paėmus, žaliojo miesto koncepcija apima daugelį sričių: tai miesto adaptavimasis prie klimato iššūkių, ekologiško transporto ir sklandaus susisiekimo klausimai, žaliosios miesto zonos, tvarus žemės naudojimas, miesto gamta ir bioįvairovė, oro kokybė, atliekų generavimas ir jų tvarkymas, vandentvarka ir vandens nuotekų tvarkymas, ekologinės inovacijos, efektyvus energijos naudojimas ir integruotas aplinkos valdymas, ir t.t.. Šioje laidoje aptarsime kelis žaliojo miesto koncepcijos aspektus. Kaip užtikrinti sklandų judėjimą mieste, išspręsti kamščių problemą ir kas gali paskatinti gyventojus keisti savo kelionių įpročius? Kaip vykdant plėtrą gali būti kompensuojami želdynų praradimai ir kokį potencialą turi daugiabučių žalieji kiemai? Kaip apskaičiuojamas pastatų tvarumas ir kas yra tvarus žemės naudojimas? Kaip nepažeisti miesto tapatumui esminių kraštovaizdžio savybių? Laidos svečias – Vilnius TECH Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorius dr. Gintaras Stauskis (Lietuvos Žaliųjų pastatų tarybos valdybos narys bei Kraštovaizdžio architektų sąjungos valdybos narys).Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vienas iš keturių žmonių gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimą, tad psichikos sveikatos tema visais laikais lieka svarbi ir aktuali, apie ją palaipsniui girdime vis daugiau, bet retai susimąstome, kad čia gali atsiverti ir architektūrinis aspektas. Poreikis gilintis į skirtingas tipologijas ir ypač kai jos yra skirtos labai specifinei funkcijau, egzistuoja visuomet, tad šį sykį kalbėsime apie erdves skirtas psichinei sveikatai ir klausime: Kokiose erdvėse atsiduria žmonės susidūrę su emociniais sunkumais? Kaip organizuojamos jiems skirtos institucijos ir ar gali architektūra padėti joms geriau atliepti personalo ir pacientų poreikius? Su kokiais emociniais iššūkiais tenka susidurti architektūros studijų metu? Apie tai kalbamės su architekte Evelina Bartusevičiūte, tyrinėjančia, kaip architektūra ir erdvinė patirtis veikia individo agentūrą, ir su psichikos sveikatos ir žmogaus teisių eksperte Karile Levickaite.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Gyvenimo kokybė mūsų miestuose tiesiogiai priklauso nuo to, kaip vykdomas teritorijų planavimas, kokius orientyrus iškelia ir kaip juos taiko praktikoje miesto administracija ir miesto politikai. Svarbu ir tai, ar mes kaip miesto gyventojai gebame suformuluoti ir iškelti užklausą kokybiškai miesto aplinkai ir atlikti miesto administracijos veiklos stebėseną, suteikti jai atgalinį ryšį.Kovo 5 d. vyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, ir skirtinguose Lietuvos miestuose vietos bendruomenės ėmė pačios inicijuoti viešus susitikimus su kandidatais ir jų komandomis. Šios laidos svečias – urbanistas, architektas dr. Gintautas Tiškus. Kartu su asociacija „Antakalniečių bendruomene“ jis rengia ir moderuoja atvirus susitikimus su kandidatais į Vilniaus merus ir jų komandomis. Taigi, ką apie teritorijų planavimą turi žinoti kandidatai, kad nežadėtų ko negali? Kaip įsigaliojus savivaldos įstatymo pataisoms pasikeis merų vaidmuo ir funkcijos? Kaip padėti susiorientuoti miesto planavime tarybos nariams – juk jie balsuoja už Bendrąjį planą ir miesto projektus, nuo kurių tiesiogiai priklauso gyvenimo kokybė mieste? Šiuo metu atliekama jau įsigalėjusio Vilniaus Bendrojo plano sprendių įgyvendinimo stebėsena (monitoringas): ką gali pakeisti jos rezultatai?Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Sparčiai artėjant savivaldos rinkimams tikimės daugiau politikų dėmesio miesto problemoms, bet ne visose rinkiminėse programose urbanistika ir miesto fizinė aplinka yra detaliai nagrinėjama, o dalies programų apskritai nėra. Tad šį sykį kviečiame politologę Rimą Urbonaitę ir architektą Andrių Ropolą aptarti ko miestiečiams tikėtis iš artėjančių savivaldos rinkimų.Rima Urbonaitė - politologė, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė. Andrius Ropolas – architektas, architekturos kritikas ir Office De Architectura biuro partneris.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Piešiniuose, kuriuos rasite Kauno paveikslų galerijoje, mirga netikėčiausios, futuristiškos Kauno ateitys. Architektūrinių stilių įvairovė, sumišusi su drąsia ir detalia inžinerija bei išskirtiniu dėmesiu gyvenimui prie vandens - tai plataus profilio kūrėjo, architekto Jurgio Rimvydo Palio braižas. Pokalbį su juo, o taip pat kuratoriumi Audriu Karaliumi, įrašytą parodos erdvėje, girdėsite Laidoje Žmogus ir Miestas.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šiemet Lietuvoje jau penktą kartą rengiama „Geografijos naktis“ – pasaulinė iniciatyva, kviečianti gyventojus ir įvairias organizacijas įsitraukti į geografinius metodus ir tyrimus įdomiai atskleidžiančias veiklas. Pasak organizatorių, savo aplinkos pažinimą skatinantį ir geografiją populiarinantį renginį gali surengti kiekvienas žmogus. Taigi, kaip mūsų kasdienė aplinka susijusi su geografija? Kokius geografų metodus galime taikyti siekdami geriau pažinti savo gyvenvietę ir pasaulį? Kaip prie geografijos populiarinimo prisideda kavinės, vyno žinovai ir istorijų pasakotojai? Kaip surengti geografijai skirtą šventę savo kieme? Kaip gyventojų renkami duomenys gali būti naudojami geografiniuose tyrimuose ir kas yra „piliečių mokslas“? Apie tai papasakojo šios laidos viešnia, „Geografijos nakties“ renginių platformos koordinatorė Lietuvoje, Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.Šiemet pasaulinė „Geografijos naktis“ vyks balandžio 14 d., tačiau registruoti geografiją populiarinančius sumanymus rengėjai kviečia iki vasario 5 d. „Geografijos naktis“ pirmąkart surengta 2016 m. Kroatijoje, Zadaro mieste, o 2017 m. tokią geografinių renginių platformą nacionaliniu mastu pirmąsyk inicijavo Prancūzijos Nacionalinis geografijos komitetas. Europos geografinių asociacijų organizacijos EUGEO pastangomis ši iniciatyva išplito Europoje, o įsitraukus Tarptautinei geografų sąjungai IGU - visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie dalyvavimą Geografijos naktyje galite rasti Lietuvos geografų draugijos puslapyje https://www.lgd.lt/ , o geografijos nakties iniciatyvas gyventojai kviečia registruoti pasauliniame renginių žemėlapyje: https://www.geonight.netLaidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Miesto gatvių tinklas – tarsi kraujotakos sistema, kurioje tvinkčioja žmonių ir krovinių masė. Pavežėjai, taksi ir viešojo transporto vairuotojai urbanistinio kūno arterijose praleidžia itin daug laiko, nuolat mato miestą ir tuo pat metu yra svarbi miesto gyvenimo dalis. Todėl šį sykį sėdame į taksi automobilį ir kalbamės su rašytoju Regimantu Dima apie miestą, kuriame jis nuolatos juda kaip pavežėjas, apie tai, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip jis mato pasaulį žvelgdamas pro taksi langą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kokios miesto erdvės yra prieinamos paauglių veikloms? Kodėl dirbant su jaunimu tenka imtis tarpininko tarp vietos bendruomenės ir jaunuolių vaidmens? Kokiais principais remiantis galima sukurti saugią ir draugišką jaunimui erdvę? Kuo svarbus darbas gatvėse ir kaip auginamas pasitikėjimas? Kodėl svarbu pažinti savo baimes ir kas yra „Baimės laboratorija”?Savo patirtimi kuriant jaunimui draugiškas erdves dalijasi šios laidos viešnios: Asta Bieliauskaitė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorė; Audronė Masiukienė, dramos terapeutė, viena iš „Baimės laboratorijos“ vadovių ir idėjos autorių; Greta Zigmantavičienė, socialinė pedagogė, vadovavusi atvirai jaunimo erdvei „Vaga“ Naujoje Vilniuje; Žavinta Pašiulevičė, Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorės pavaduotoja, baigusi socialinio darbo magistrą.Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Daugiau apie šešiuose Vilniaus rajonuose dirbantį atvirą jaunimo centro „Mes“ veiklas galima sužinoti čia: https://www.facebook.com/vilniausajcmes

Kartais girdisi kritika, kad architektai nelabai domisi gatvių dizainu, šiuolaikiniais gatvių sprendimais, o jas projektuoja tik inžinieriai. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbiname architektą kuriam rūpi gatvių sprendimai. Laidos svečias - aktyvistas, miesto infrastruktūros kritikas Justas Ingelevičius. Su Justu kalbėjomės apie miesto susisiekimo sistemos neplanavimą, klaidingą požiūrį į infrastruktūrą, tranzitinio eismo atsisakymą, projektų komunikaciją, dviračių takus ir dar daug visko kas telpa po miesto infrastrūktūros kritikos skėčiu.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Daugeliui architektų pagrindinis žinių šaltinis apie naujus viso pasaulio pastatus yra portalas „Archdaily“, kurio įkūrėjas ir redaktorius David Basulto vieši Lietuvoje. Pakvietėme jį į LRT studiją papasakoti, kaip mato architektūros ateitį, kokie globalūs procesai jam atrodo svarbūs, kaip architektūrą veikia technologijos bei kaip savitos pasaulio regionų mados gali atsilaikyti prieš globalizuojančių medijų poveikį?Laidą veda Justinas Dūdėnas

Miesto žaliosios erdvės yra esminė kokybiškos aplinkos sąlyga. Įvairiuose pasaulio miestuose atlikti tyrimai rodo, kad gyvenant gausiai apželdintuose kvartaluose ir rajonuose, reguliariai lankantis miškuose gyvenimo trukmė yra ilgesnė, o žmonės – laimingesni. Tačiau augant miestams, rengiant planavimo dokumentus, želdynai neretai atsiduria planavimo proceso paraštėse. Kokiais principais remiantis turi būti planuojami miesto želdynai? Koks jų vaidmuo miestų planavime? Kaip gali būti kompensuojami želdynų praradimai? Į kokius veiksnius būtina atsižvelgti, želdinant miestų erdves? Kaip įteisinti Vilniaus mikrorajonuose esančias žaliąsias zonas, kad jos nebūtų užstatytos? Kokius žingsnius reikia atlikti kad gyventojų rekreacijai tarnaujantys miškai būtų apsaugoti nuo kirtimų? Kas yra gydantis kraštovaizdis ir kokių sąlygų reikia, kad mūsų miestai taptų ekologiški? Šios „Žmogus ir miestas“ laidos svečias – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto mokslininkas doc. dr. Ričardas Skorupskas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Gyventojų įtraukimas į miesto planavimo procedūras jau nebėra tiesiog formalus normatyvas, o po truputį virsta įprasta miesto gyvenimo praktika. Laidoje domėsimės kaip ji veikia realybėje. Kaip miestiečiai gali dalyvauti planavimo procesuose, kokie jų vaidmenys, įtaka ir rezultatai? Galiausiai kam apskritai reikalingas piliečių dalyvavimas ar net pats planavimas? Laidoje svečiuojasi miesto aktyvistas Eduardas Kriščiūnas ir urbanistas Tadas Jonauskis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kurdami istorijas ir jas pasakodami galime geriau pažinti save ir savo aplinką. Istorijos lavina vaizduotę ir augina tarpusavio pasitikėjimą, turi daugybę kitų reikšmingų psichologinių ir socialinių funkcijų. Šiemet Kaune vykęs istorijų pasakojimo renginių ciklas „Kur man tave rasti?“ subūrė profesionalius istorijų pasakotojus iš skirtingų pasaulio šalių, o istorijų pasakojimo vietomis tapo Kauno kiemai, gatvės ir kavinės. Vieni pasakotojai rinko kauniečių istorijas ir jų pagrindu kūrė pasirodymą, kiti kvietė plėtoti miesto vizijas. Apie šiuolaikinį pasakojimo meną ir pasakojimo tradicijų įvairovę kalbamės su profesionalia istorijų pasakotoja Milda Varnauskaite, viena iš istorijų pasakojimo programos „Kur man tave rasti?“ (Kaunas 2022) kuratore.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šioje laidoje kalbėsimės apie vaikystės kiemus. Pažvelkime į daugiabučių kiemus kaip į vietas, kur užgimsta miestiečių kūrybingumas ir socialiniai ryšiai. Kaip vaikų žaidimai perkuria erdvę? Kuo svarbi kūniškų patyrimų įvairovė, kuriant žaidimų erdves? Koks atminties vaidmuo lavinant gebėjimą spręsti nestandartines užduotis? Kokiais atradimais gali virsti apsilankymas savo ir savo artimųjų vaikystės kiemuose? Laidos švečias – kūrybingumo mokytojas, kūrybininkas Julius Narkūnas.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Netrukus rinksime miestų merus, kurie turės kiek kitokias galias nei anksčiau. Vienas svarbiausių pokyčių – nuo kitos kadencijos merai turės ir atsakomybes, anksčiau priklausiusias administracijos direktoriui. Ką šis pokytis reiškia miesto aplinkos kūrimo procesams? Kokius reikalavimus, kaip miestiečiai, galėtume ir turėtume kelti miestų vadovams? Ir kokie iššūkiai, susiję su erdve ir urbanistika, laukia būsimų merų?Norėdami geriau suprasti, kaip anksčiau veikė ir galbūt kaip veiks miesto valdymo mechanizmai, į studiją pakvietėme miesto entuziastą ir buvusį Vilniaus savivaldybės administracijos direktorių Povilą Poderskį.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip miestą integruoti į pamokas mokyklose? Kaip gatvės, miesto gyventojai ir įvairių sričių žinovai tampa lietuvių literatūros pamokų dalimi? Kokia yra mokytojų ir moksleivių patirtis vaikštant mieste ir kokia turėtų būti aplinka, kad joje būtų patogu ir smagu mokytis? Kaip mokyklos ir įvairios organizacijos gali padėti mokytojams įgyvendinant kūrybinius sumanymus?Savo patirtimi paverčiant miesto erdves klase dalijasi šios laidos viešnios – lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos praktikės, kūrybininkės, dirbančios kartu kaip darnus duetas – Lina Sirgedienė ir Andželika Aleksandravičiūtė. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Apibūdindami miestus kaip rašomus ir perrašomus tekstus, kaip galime analizuoti šiuolaikinių miestų plėtrą, istorinių objektų atstatymo projektus ir naujų simbolinių centrų atsiradimą? Kokiais principais remdamiesi galime sukurti arba atkurti sąlygas bendruomeniškumui miesto rajonuose skleistis? Kas yra miesto „prarastos erdvės“, ir kas nustato ar erdvė yra prarasta? Ar Epikūras ir jo mokiniai eitų protestuoti, jeigu jų sodą būtų planuojama užstatyti? Kokias galimybes architektūros supratimui atskleidžia miesto naudotojų kūniškos patirties aktualizavimas? Kokias perspektyvas atveria prielaida, kad miesto naudotojai yra ne tik žmonės, bet ir kiti organizmai? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme su filosofais, tarp kurių studentų yra ir architektų.Laidos svečiai: Algis Mickūnas, Ohajo universiteto profesorius, fenomenologijai, kultūrų studijoms, komunikacijai skirtų knygų autorius ir Tomas Kačerauskas, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto profesorius, Filosofijos ir kultūros studijų katedros vedėjas, savo publikacijose gvildenantis filosofijos poetikos, kultūros filosofijos, kūrybingumo klausimus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kartais mes miestą pažįstame kito akimis. To, kuris išvaikščiojo gerokai daugiau gatvių, surado nematytas kerteles ir užfiksavo momentus, kurie nebepasikartos. Tikras miesto klaidžiotojas į miestą žvelgia kitaip nei atvykęs prašalaitis su fotoaparatu arba objektą sureikšminti siekiantis architektūros fotografas. Jis ištirpsta urbanistiniame kraštovaizdyje, susigyvena su aplinka, kurią fotografuoja ir nuolat „matuoja kojomis“. Galbūt todėl skirtingi klaidžiotojai savo dėmesio objektu pasirenka vieną miestą, kuriam tenka daugiausiai jų laiko. Fotografas Andrej Vasilenko jau daugelį metų tęsia dokumentinės fotografijos projektą „Tai yra Vilnius“ (This is Vilnius), o Lukas Mykolaitis fiksuoja Kauno gatves, pastatus ir juos supančią atmosferą. Šioje laidoje kalbėsimės su Andrej ir Luku apie Vilnių ir Kauną, apie miestui jaučiamą meilę ir baimę bei apie tai, kas juos paskatino fiksuoti mieste vykstančius virsmus.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Triukšmas, atrodytų, yra natūrali gyvenimo miestuose dalis. Tačiau ir urbanistinis, ir informacinis triukšmas neretai skatina gyventojus žvalgytis tylos atgavimo taktikų, būdų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir atgauti kvėpavimą. Šioje laidoje kalbėsime ir apie išorinį, ir apie vidinį triukšmą bei tylą. Mūsų svečias – dėmesingumo, meditacijos ir savityros mokytojas Ugnius Leimontas, knygos „Esu tyloje“ autorius. Su juo aptarsime poreikį meditacijos užsiėmimams mokyklose ir savivaldybėse, kuo praverčia meditacijos kambariai mokyklose ir kaip jie gali atrodyti, ar įmanoma medituoti prekybos centre, kas vyksta tylos stovyklose, o taip pat – kaip dėmesys savo kvėpavimui gali padėti atrasti tylą.Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Architektų biurų, kuriuos drąsiai galime vadinti reiškiniu, netelpančiu tik savo kabinetų rėmuose, nėra daug. Bet Paleko architektų studija yra vienas iš tokių reiškinių. Tai kruopščiai kuruojamas kūrybinis kolektyvas, kurio realizuoti projektai dažnai tampa architektūriniais įvykiais, traukiančiais kolegų ir visuomenės dėmesį. Kartu tai biuras, kurio palikimas yra ne vien pastatai, bet ir žmonės, užaugę studijoje arba jos pašonėje. Daugybė buvusių biuro bendradarbių ir partnerių šiandien aktyviai projektuoja išskirtinius objektus ir pastebimai keičia Lietuvos miestų veidą. Kaip šis reiškinys atsirado? Kur pasklido jo kūrybinis palikimas? Kokiomis vertybėmis arba darbo principais šis kolektyvas vadovaujasi? Tai klausimai, kuriuos užduodame laidos pašnekovams.Dar viena priežastis susitikti - pasirodė antroji biuro kurta knyga apie save ir apie architektų darbo virtuvę. Leidinys nėra įprastas, neįprastas ir jame atsiskleidžiantis kūrybinis kolektyvas. Todėl pokalbiui pasikvietėme studijos įkūrėją Rolandą Paleką ir knygos dizainerę, architektę Moniką Zemlickaitę.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Naujų nekilnojamojo turto projektų komunikacija dažnai stebina savo banalumu ir nuspėjamomis klišėmis. Atrodo, kad aplink mus dygsta tik kalvos, slėniai terasos ir rezidencijos. Tačiau tendencijos palaipsniui keičiasi. Jei prieš dešimtemtį buvo pabrėžiami gamtos, privatumo ir ramybės vaizdiniai, tai šiandien dažnai matome projektus pristatomus per miestietiško gyvenimo ritmo ir autentiškumo prizmę. Ar šias tendencijas diktuoja kintnatis pirkėjas, ar vystytojas? Ar NT reklama gali būti kūrybinga? Ir kokie iššūkiai laukia kuriant komunikacijos strategiją miestui? Apie visa tai kalbėsimės su komunikacijos, reklamos kūrybos ir prekių ženklų stratege Giedre Ona Šileikyte.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Šį sykį laida Žmogus ir miestas keliauja į Šeduvą ieškoti Dingusio Štetlo. Šeduvos pakraštyje, viduryje laukų kuriasi išskirtine architektūra ir ambicinga koncepcija stebinantis žydų istorijos muziejus. Prie sudėtingo projekto dirba Suomijos ir Amerikos architektai, kuriems padeda vietiniai specialistai ir į procesą nepaprastai įsitraukę užsakovai. Pastatų tūriai jau iškilo senųjų kapinių pašonėje, tad būsimas muziejaus erdves vis lengviau pajusti ir įsivaizduoti. O po jas mus vedžioja ir projekto gimimo istoriją pasakoja Dingusio Štetlo kuratorė Milda Jakulytė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip siejasi architektūra ir geismas? Kūniškumas ir medžiagiškumas? Kokios geidulių istorijos slepiasi Kauno miesto struktūroje ir architektūroje? Šiuos klausimus kėlė buvusio kino „Panemunė“ patalpose veikusi šiuolaikinio meno ir architektūros paroda „Geismo architektūra“. Parodoje geismo tema susipynė į prasmingą meno, architektūros ir platesnės urbanistinės kultūros audinį apie kurį laidoje papasakos parodos kuratorius bei filosofas Tautvydas Urbelis.Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Mūsų miestus sudaro skirtingi architektūriniai sluoksniai, ir kiekvienas iš jų susijęs su savita gyvensena, o taip pat su aibe praktinių iššūkių. Ši laida skirta medinei architektūrai ir jos ateičiai. Šiuolaikiniuose miestuose ji atrodo kaip egzotiškas gyvos praeities inkliūzas, tačiau pastaruoju metu ėmė stiprėti nuostata, jog tvari medinė architektūra yra miestų ateitis. Kokios sąlygos reikalingos, kad gyventojai imtų puoselėti savo medinius namus, o vystytojai suvoktų medinės architektūros vertę? Šis pokalbis yra tęstinys diskusijų, inicijuotų parodos „Kaunas-Vilnius: nuversti kalnus“ (ją surengė Kauno miesto muziejus ir MO muziejus). Santykio su medine architektūra kaita yra viena iš daugelio šią parodą sudarančių istorijų. Šios „Žmogus ir miestas” laidos svečiai: fotografas, Vilniaus Dailės akademijos fotografijos dėstytojas Andrius Surgailis, architektūros istorikas, KTU Architektūros ir statybos instituto Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro vadovas Vaidas Petrulis ir architektas, Statybų kultūros fondo vienas iš steigėjų Povilas Konkulevičius.Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Architektūra yra labai suvaržyta sritis: ją tramdo ribota erdvė, riboti ištekliai ir kitokie ekonominiai, juridiniai, konstruktyviniai rėmai, dėl kurių architektūroje dėsningai trūksta laisvės ir vietos menui. Natūraliai kyla klausimas: o kas būtų, jei tų suvaržymų būtų mažiau? Kokią architektūrą kurtume? Ar mes kaip visuomenė apskritai sugebame įsivaizduoti geresnius nei turime ateities miestus?Galbūt dalį atsakymų architektams gali pasiūlyti nesuvaržyti kompiuterinių žaidimų pasauliai. Apie tai diskutuosime su architektu ir žaidimų kūrėju Povilu Vincentu Jankūnu.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Jauniesiems architektams ir kitų sričių atstovams skirta tarptautinė vasaros mokykla „Re-Topia“ šiemet studijų objektu pasirinko Žemuosius Šančius, o prieš tai - Eigulius. Ši KTU kartu su partneriais rengiama mokykla suburia studentus ir specialistus ir iš skirtingų pasaulio šalių ir apima platų spektrą temų; tarp jų – erdvinis teisingumas, viešo ir privataus santykis, gyventojų ryšis su gamta, jungiamumas ir transportas, miesto atsparumas ir su juo susiję gyventojų sveikatos bei aplinkos kokybės klausimai bei daugybė kitų. Taigi, ką atranda Kauno rajonuose mokyklos dalyviai? Nuo ko pradėti norint suprasti nepažįstamą rajoną ir jo gyvenimą? Arba kaip iš naujo atrasti, atrodytų, gerai pažįstamą rajoną? Kokie metodai naudojami tiriant rajonų erdves, koks yra kelionių pėsčiomis vaidmuo ir kaip įsitraukia vietos gyventojai? Laidos viešnia – Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto lektorė, architektė Laura Jankauskaitė-Jurevičienė. Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip fotografija tapo miesto ir jo atminties tyrimo instrumentu? Kokias temas kėlė ankstyvosios fotografijos kūrėjai – ir kokias taktikas taiko šiuolaikiniai fotografai, nagrinėjantys miestų ir jų rajonų gyvenimą? Kaip fotografai inicijuoja kontaktus su gyventojais? Kaip įtraukia įvairių sričių mokslininkus? Kaip organizuoja savo nuotraukų archyvus ir kaip dirba su miesto istorijomis? Su menininke, fotografe Dovile Dagiene aptarėme jos sukurtą fotografijų ciklą „Augalų atmintis“, įkvėptą žydų kilmės botaniko Jokūbo Movšovičiaus biografijos: karo metu iš Vilniaus geto jis yra atvežęs žydų vaikus į botanikos sodą. Meninkė pasitelkia chlorofilų atspaudus („fitografiją“), kad ant augalų lapų perkeltų archyvuose surastus portretus. Paroda „Augalų atmintis“ veikia Vilniaus rotušėje iki liepos 30 d. Taip pat su laidos viešnia apžvelgėme jos kuruojamą projektą „Vieta ir laikas: Naujoji Vilnia“, kurio dalyviai taiko fotografiją kaip vietos kultūrinio tyrimo priemonę; ši kolektyvinė paroda veikia „Prospekto galerijoje”, Gedimino pr. 43, Vilnius iki liepos 23 d.Laidos viešnia – menininkė, fotografe Dovilė Dagienė.Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Miestiečiui kartais reikia daugiau gamtos nei pavyktų rasti urbanizuotoje aplinkoje. Ypač vasarą. Šilti orai vilioja keliauti į miškus, prie ežerų, o kartais tiesiog į kolektyvinį sodą, kuriame gali tingiai įsitaisyti su knyga agrastų krūmo pašonėje. Kolektyviniai sodai, tai nuošalesnė kertelė kurioje gali pamiršti viešosios erdvės diktuojamas taisykles, pasinerti į privačios kasdienybės ir lėtumo vandenis. Daliai mūsų tai nostalgijos, vaikystės atsiminimų vieta į kurią traukia arba nuo kurios norisi bėgti kuo toliau. Tai vieta, kurios keistas gyvenimo ritmas, tradicijos ir sodo namelių architektūra kartais tampa įkvėpimo šaltiniu kūrybai. Fotografai, muzikantai ir režisieriai atranda soduose kažką įdomaus sau, o kartu ir mums visiems. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbiname du kūrėjus - režisierių, operatorių Vytautą Katkų ir muzikos atlikėją, garso dizainerį Luką Pilkauską. O kalbiname juos apie kolektyvinius sodus, atsiminimus apie vasaras sode ir apie tai, kaip sodai rado kertelę jų kūryboje.Ved. Matas Šiupšinskas

Nešienaujamos Vilniaus pievos šią vasarą tapo itin dažnai linksniuojama, galima sakyti jau nuvalkiota tema. Atrodo ką dar naujo galima pasakyti? Juk tokios pievos yra tik vienas iš daugybės dėmenų sprendžiant miesto biologinės įvairovės, lietaus vandens suvaldymo, mikroklimato ir gyvenimo kokybės klausimus. Bet diskusijos apie tai niekaip nesiliauja, tad greičiausiai audringa reakcija į nešienaujamą žolę nėra tik pokyčių sukeltas trumpas ažiotažas, bet kažkas kas miestiečiams iš ties rūpi, stipriai džiugina arba neramina. Kartu tai tampa socialine ir antropologine prasme įdomiu reiškiniu - kaip miestiečiai žiūri į juos supančią aplinką, ką laiko grėsme, kaip reaguoja į pokyčius ir ar jų balsas yra girdimas?Laidos viešnios yra kraštovaizdžio architektė Elė Kalvelė ir aplinkosaugos populiarintoja Rugilė Matusevičiūtė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šioje laidoje tęsiame žemėlapių ir kartografavimo temą. Šį kartą kalbėsime apie didžiųjų pasaulio miestų atlasą (Civitates orbis terrarum), dar žinomą kaip Brauno ir Hogenbergo atlasas. Jis laikomas vienu svarbiausiu XVI a. kartografavimo darbu Europoje. Trečiame šio leidinio tome galime rasti seniausią žinomą Vilniaus pieštinį planą. Įdomu tai, kad prie atlaso kūrimo Braunas kvietė prisidėti valdovus atsiunčiant savo miestų žemėlapius. Apie tai kaip buvo rengiamas pasaulio miestų atlasas, kaip jo siužetus ir alegorines figūras „perskaitydavo“ XVI a. gyventojai, ir kaip jas galime perprasti mes, kaip ilgainiui kito miestų vaizdavimo principai kalbamės su Monika Eidėjūte, menotyrininke, galerijos AV17 galerininke. Palietėmė ir kitą urbanistinės vaizduotės formą: utopinių miestų projektus. Vieną tokių projektų XX a. gvildeno iš Latvijos kilęs pilotas Guntis Tannis, aplink savęs subūręs architektus, inžinierius, aktyvistus ir menininkus. Įdomu, kad kai kurie šios utopijos kūrimo principai susišaukia su XIX a. pabaigoje Latvijoje, „Žalioje mokykloje“ taikytomis ugdymo priemonėmis.Laidos vedėja -- miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šančių bendruomenės kartu su Kauno technologijos universiteto tyrėjais sukurtas projektas „Genius Loci: Skaitmeninė kartografavimo priemonė etiškai urbanizacijai“ gavo naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą, kurį steigė Europos komisija (new-european-bauhaus.eu). Šis pasiekimas aiškiai parodo, kad vietos bendruomenių turimos žinios, lūkesčiai ir poreikiai yra esminė miestų planavimo dalis. Svarbus yra ir universitetų vaidmuo: tyrėjai gali padėti ne tik surinkti planavimui svarbius duomenis, pradedant gyventojų istorijomis apie vietą, bet ir tinkamai juos išanalizuoti, integruoti į planavimo procesą. Rengėjai kviečia ir kitas Lietuvos bendruomenes naudotis sukurtu skaitmeniniu žemėlapiu: https://sanciubendruomene.lt/lt/Taigi, nuo ko pradėti norint pažinti vietovę, kurioje gyveni, kaip prisidėti prie jos charakterio išryškinimo ir kaip per bendradarbiavimą su urbanistais gyventojai gali prisidėti prie savo rajono kultūrinio ir gamtinio paveldo išsaugojimo ir tausojimo? Kokios priemonės mums reikalingos, kad taptume aktyviais miestų planavimo dalyviais, kad turėtume svarių argumentų ir kad mūsų kaip gyventojų balsas būtų girdimas?Savo rajono charakterio tyrimai bei žemėlapių parengimas yra tik viena iš daugelio veiklų, kuriomis Šančių bendruomenė siekia išryškinti savo gyvenvietės unikalumą: laidos pabaigoje aptarsime šio Kauno rajono gyventojų kartu su profesionalais sukurtą operą „Kopūstų laukas“, kurios premjera įvyko Liuksemburge.Laidos svečiai: Šančių bendruomenės narė, bendruomenės menininkė, projekto „Genius loci“ vadovė Vita Gelūnienė ir Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto profesorius, urbanistas Kęstutis Zaleckis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos autorius – Darius Petrulis.

Ar kada nors buvote spektaklyje kuris vyksta ne teatre, bet miesto erdvėse? O jei tas spektaklis ne tik vyksta mieste, bet ir nagrinėja miestą, jo kaitą, gentrifikaciją ir įsivietinimo procesus? Toks yra spektaklis „Kaip visur, kaip visi“ kuriame narstomas Užupio rajonas Vilniuje ir jame susikaupusios įtampos tarp žmogaus ir gamtos, tarp senbūvių ir atvykėlių, tarp byrančių medinukų ir juos keičiančių naujų tinkuoto putoplasto namų. Tai spektaklis kviečiantis į garsinę ir juslinę kelionę po tuoj beišnyksiantį Užupio kampelį.Laidos svečias yra jaunosios kartos režisierius Naubertas Jasinskas už spektaklį „bowel“ pernai apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Nauberto kuriamiems spektakliams apibudinti puikiai tinka frazė „teatrinė patirtis“. Kuriant netipišką patyrimą žiūrovai gali būti raginami judėti erdvėje, pasitelkti visas jusles, savarankiškai rinktis žvilgsnio tašką, tyrinėti juos supančią terpę ir su ja susilieti.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Muziejai Lietuvoje stipriai atsigauna, stiprėja kuratorinė veikla, sudėtingėja ekspozicijų architektūra. Tuo pačiu stipriai auga ir muziejiniai plotai: įveiklinamos naujos erdvės, Vilniuje planuojami bent du nauji stambūs objektai - Sapiegų ir Radvilų rūmai. Tarp visų šių procesų ir institucijų žmones besidominčius miestų, jo praeitimi ir dabartimi turėtų traukti būtent miesto muziejai. Bet kas tai yra? Kuo miestų muziejai skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui nacionalinių arba kraštotyros muziejų? Kodėl tik dalis miestų turi savo muziejus? Ir kam miestų muziejai skirti – miestiečiams ar turistams? Apie tai pasakoja Vilniaus ir Kauno miestų muziejų vadovai Rasa Antanavičiūtė ir Gabrielius Sužiedėlis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaip mes mąstome ir kalbame apie savo miestus? Kaip juos suprantame, lyginame ir kokius skirtumus bei panašumus atrandame? Tai nedidelė dalis klausimų, kurie kyla lankantis jungtinėje MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“. Tačiau mąstosi ir apie patį muziejinių parodų žanrą, kuris pastebimai kinta, ieškodamas naujų temų bei raiškos būdų. Apie tai kalbamės su šios dvigubos parodos kuratoriumi istoriku bei rašytoju Tomu Vaiseta.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šią laidą skiriame iniciatyvai, kuri jungia Lietuvos savivaldybes, studentus ir įvairių sričių profesionalus – kurie sukuria vizijas, sprendinius įvairių miestelių ir miestų erdvėms. Apie bendradarbiavimą, architektūros studentų vykdomus tyrimus, sprendinių kūrimą ir pristatymą, o taip pat apie miestelių tapatumo stiprinimo galimybes kalbiname jau aštuntus metus vykstančio projekto „Išmanusis miestas“ kūrėją ir dalyvius.Laidos svečiai: projekto „Išmanusis miestas“ autorė ir žurnalo „Structum“ vadovė Ignė Dutova; „Architektūros linija“ architektai Faustas Lasys ir Simonas Čaikauskas, dalyvavę „Išmanusis miestas 4“. Dalyvavimo projekte patirtį komentuoja Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius ir Tauragės meras Dovydas Kaminskas.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Vilniaus Naujamiestis jau porą dešimtmečių išgyvena nuolatinius virsmus, nes čia netrūksta buvusios pramonės palikimo kuris leidžia lengviau priimti kaitą. Naujamiestis kadaise ėmė traukti loftų ieškančius kūrybingus žmonės - NT kainos buvo sąlyginai nedidelės, vieta centrinė, netipiškų erdvių netrūko. Dabar čia ima masiškai kurtis startuoliai, technologijų įmonės, statoma daug naujų erdvių darbui, keičiasi gatvės ir viešosios erdvės. Galima sakyti, kad matome tipišką gentrifikacijos pavyzdį.Šį pavasarį nuaidėjo žinia, kad verslininkas Darius Žakaitis ir vieno iš lietuviškų verslo vienaragių vykdomasis direktorius Mantas Mikuckas ėmėsi ambicingo technologijų miestelio projekto Naujamiestyje, buvusioje drabužių gamintojos „Lelija“ teritorijoje. Prie projekto kartu darbuojasi net trys stiprūs architektų biurai - A2SM, Do Architects ir A. Ambraso architektų biuras. Naujasis projektas tapo pretekstu pakalbinti vieną iš būsimojo miestelio iniciatorių, verslininką su savitu požiūriu į miestą Darių Žakaitį.Darius Žakaitis jau daug metų dirba su jaunais verslais ir yra išvystęs ne vieną pastatų kompleksą skirtą startuolių bendruomenės poreikiams. Darius yra rezidencijų ir edukacijos centro Rupert įkūrėjas, vienas iš asociacijos „Vienaragiai LT“ įkūrėjų ir startuoliams skirtos technologijų platformos „Tech Zity“ vadovas. 10 000 platformos bendruomenės narių dirba, kuria, valgo, gyvena, edukuojasi, investuoja, pramogauja, organizuoja renginius ir padeda vieni kitiems ne anonimiškuose ofisų pastatuose, bet istorijos sluoksnių kupinose architektūrinėse erdvėse.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Daugeliui miestiečių miškai pirmiausia yra pabėgimo nuo miesto keliamo streso galimybė – rekreacijos vieta. Tačiau miškai yra ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga, o taip pat ir medienos šaltinis. Kaip suderinti šiuos interesus? Kokia dalis miškų Lietuvoje skirta rekreacijai, o kokia – rūšių įvairovei išsaugoti? Ką reiškia „gydomasis miškas“? Kaip Lietuvoje apsaugotos kertinės miško buveinės ir kodėl dalis saugomų teritorijų yra ūkinės paskirties? Kaip miškų rekreacinis potencialas pritaikytas švietimo ir sveikatos sistemose Europos šalyse – ir kaip jis tampa nemedieninės ekonomikos pagrindu? Koks yra Lietuvos miškų gydomasis ir ekonominis potencialas, ir kodėl verta neskubėti kirsti savo miško? Kokie principai buvo išgryninti Nacionalinio miškų susitarimo metu ir kokius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, siekiant įgyvendinti europinio biologinės įvairovės plano nuostatas? Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Viešoje erdvėje netyla diskusijos apie gatvių siaurinimą, želdinimą ir pertvarkymą, o šylant orams pokyčiai tampa dar matomesni. Todėl šiame epizode bus kalbama apie gatvių humanizavimą, rekonstravimą ir pavertimą pilnaverte viešąja erdve. Apie tai kaip keičiasi gatvės ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir Amsterdame ar Roterdame papasakos urbanistas Martynas Marozas. Martynas yra dirbęs su įvairiais planavimo, gyvenamųjų teritorijų transformacijos, infrastruktūros, viešosios erdvės projektais skirtingose šalyse ir skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Jis dėsto Kauno technologijos universitete, vadovauja urbanistikos studijai, o taip pat kuravo Vilniaus Neries krantinių atnaujinimo projektą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Suinteresuotos visuomenės įsitraukimas į sprendimų priėmimą dėl aplinkos yra paremtas tartpautinėmis konvencijomis (Orhuso konvencija, Europos kraštovaizdžio konvencija) ir nacionaliniais teisės aktais (Želdynų įstatymas), tačiau viešųjų erdvių projektai vis dar rengiami atliekant tik visuomenės informavimą apie jau padarytus sprendimus. Tačiau jau atsiranda ir pavyzdžių, kai visuomenė įtraukiama į užduoties architektams svarstymą. Kaip turėtų būti organizuotas suinteresuotos visuomenės įtraukimo procesas į sprendimų priėmimą? Šios laidos viešnios – kraštovaizdžio architektė Giedrė Pozinauskienė ir komunikacijos specialistė, vietokūros praktikė Beatričė Umbrasaitė („Kurk Lietuvai“ programos dalyvės). Išanalizavusios, kaip suinteresuota visuomenė yra įtraukiama į viešųjų erdvių projektų svarstymą ir kokie teisės aktais reglamentuoja gyventojų įtraukimą, jos parengė praktinį gidą savivaldybėms „Miesto ir visuomenės dialogas: dalyvavimas viešųjų erdvių formavime“. Šiame gide yra pristatomos praktinės rekomendacijos, kaip organizuoti bendradarbiavimą su gyventojais pradedant nuo ankstyviausių projektų rengimo stadijų. Šiuo metu gido rekomendacijos yra išbandomos Vilniuje, Klaipėdoje ir Lazdijuose, ir pagal gaunamą grįžtamąjį ryšį autorės žada atnaujinti gido medžiagą (šiuo metu gidas yra prieinamas kurklt.lt puslapyje). Šioje laidoje diskutuojame apie visuomenės dalyvavimo mechanizmą, jo svarbiausius etapus ir praktinius iššūkius.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Per pastaruosius du dešimtmečius architektų profesinės ribos radikaliai prasiplėtė. Darbas su bendruomenėmis, taktinis urbanizmas ir kiti metodai stipriai sukrėtė mąstymo ir veikimo lauką. Jau pradedame matyti ir šių procesų privalumus, ir naujus iššūkius, per kuriuos laviruoja architektūros mokyklos, siekdamos atrasti perspektyviausius žinių ir metodų rinkinius. Tad kur link eina Europietiškos architektūros studijos, kaip atrodo Lietuvos ir Ukrainos mokyklos? Laidos pašnekovas Ignas Uogintas - aktyviai projektuojantis architektas mokęsis pluošte skirtingų architektūros mokyklų ir dėstantis studentams ne tik Lietuvoje, bet ir Ukrainoje. Ignas papasakos apie mentoriaus svarbą mokantis architektūros, apie patirtį Kharkivo architektūros mokykloje (Kharkiv School of Architecture ), o taip pat ir apie Lietuvos architektų iniciatyvas padedant kolegoms Ukrainoje.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Miestai ir jų ekonominės, socialinės ir gamtinės sąlygos yra vienas iš geografijos tyrimų objektų. Kaip geografai tiria miestus? Kas būdinga geografiniam matymui ir mąstymui? Kaip geografai įtraukia gyventojus į aplinkos pažinimą? Kokį vaidmenį geografijoje atlieka žygiai ir žemėlapiai? Kaip geografai prisideda prie strateginių planų sudarymo ir kokius tyrimus vykdo geografijos studentai? Šią laidą skyrėme Lietuvos geografų draugijos veiklų aptarimui, tarp jų – ir neseniai išleistam „Aiškinamajam geografijos terminų žodynui“. Laidos viešnios – Vilniaus universiteto Geomokslų instituto profesorė dr. Dovilė Krupickaitė ir kraštovaizdžio geografė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.Ved. miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Vokiečių gatvė Vilniuje sovietmečiu išgyveno ryškią transformaciją, o šiandien laukia dar vienos - rengiamas gatvės renovacijos projektas, prieš porą metų įvyko architektūrinis konkursas. Pokyčiai vienoje svarbiausių senamiesčio erdvių neišvengiamai sukelia diskusijas miestiečių ir profesionalų tarpe ir nemaža jų dalis yra užprogramuota sudėtingos šios vietos istorijos. Čia pėdsaką paliko skirtingų laikotarpių statybos, griovimai, gaisrai ir karai, čia susiduria skirtingi požiūriai į senamiesčio kaitą ir paveldosaugą. Apie visa tai kalbėsimės su istorike dr. Viktorija Kuriene.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(Rafael Chwoles fotografijos eksponuojamos Vilniaus muziejaus parodoje „Vokiečių gatvė“)

Rašymas yra svarbi savo patirties ir pasaulio įvykių įprasminimo priemonė. Dienoraščių ir jų vertimų rašymas, kasdienis naujienų surašymas, ir kitos rašymo praktikos gali pasitarnauti kaip terapija arba, cituojant vieną iš šios laidos svečių, kaip „bandymas sutvarkyti katastrofą“. Šios laidos svečiai – poetas, vertėjas Marius Burokas ir vertėja Mila Monk. Su jais aptarsime tarptautinę vertėjų bendruomenę suburusį projektą „Karo istorijos iš Ukrainos“, ukrainiečių bei baltarusių poezijos vertimus, kasdienį karo naujienų surašymą facebook platformoje, socialinių tinklų įtaką rašymo praktikoms, o taip pat įkvepiančias Vilniaus vietas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viešos erdvės idėją suprasti nesunku: kažkurios erdvės priklauso privatiems žmonėms ar įmonėms - ir jos už jas atsakingos. O likusios priklauso valstybei, miestui arba valstybinėms institucijoms, taigi per mūsų samdytus ir politiškai išrinktus atstovus realiai priklauso mums. Tačiau ar jaučiamės jos šeimininkais? Ar galime ir ar turime daryti kažką daugiau nei pakelti numestą šiukšlę ir pranešti apie neveikiantį šviestuvą? Ar turime žodį kai šios erdvės kuriamos ir transformuojamos? O gal mes jau pasakėme ko norime - norime tik kad mums nereikėtų niekuo rūpintis? Apie tai kalbėsimės su Lietuvos architektų rūmų pirmininku Luku Rekevičium.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Judėjimas pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti ir suprasti miesto aplinką, taip pat būdas atitrūkti nuo kasdienės veiklos. Vaikščiojimas gali būti ir kaip terapijos forma. Poetų, tyrėjų, filosofų ir menininkų biografijose kelionės pėstute tapo neatsiejama mąstymo ir kūrybinio proceso dalimi. Vaikščiojimo vaidmenį įvairių sričių kūrėjų biografijose bei su vaikščiojimu susijusius principus (lėtumą, „savo laiko“ atgavimą, vienatvę, taikaus protesto bei visuomenės nuostatų kritikos formą ir t. t.) tyrinėja filosofijos profesorius Frederic Gros knygoje „Filosofija pėsčiomis“. Šiemet ši knyga išleista ir lietuvių kalba (iš prancūzų kalbos vertė Paulius Jevsejevas). Apie filosofiją pėsčiomis kalbamės su leidyklos „Hubris“ vadove, Vilniaus dizaino kolegijos meno filosofijos ir medijų etikos dėstytoja Kristina Tamelyte.Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Tradicinei architektūrai turime daug stentimentų - ji kuria regionui charakteringą, atpažįstamą kraštovaizdį ir mena istorinį gyvenimo būdą. Šiuolaikinė architektūra savo ruožtu kuria erdves, kuriose per naujas medžiagas, technologijas ir dabartinius žmogaus poreikius kraštovaizdyje pasirodo šiandieninė kultūra. Kuri, rodos, daug kam atrodo pavojinga, ir ją įstatymų pagalba bent jau saugomose teritorijose bandoma supakuoti į tradicinės sodybinės architektūros formas. Architektui veikti tokioje jautrioje fizinėje, teisinėje ir kultūrinėje aplinkoje tampa nelengva. Apie tai, kaip sekasi dirbti sudėtinguose kontekstuose kalbiname architektą urbanistą Edgarą Neniškį.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Ar tai būtų gipso dekoru kadaisę puošęsis 19 amžiaus butas, ar sovietmečiu surinktos mokyklos erdvė, jiems įpučiant naujos gyvybės nuimti tai kas nebūtina dažnai yra svarbiau nei pridėti tai ko trūksta. Apie kūrybos nuosaikumą, susilaikymą ir nepaprastą paprastumą kalbamės su architektais Gabriele Šarkauskiene ir Antanu Šarkausku. Kūrybinio dueto kuriami subtilūs pastatai ir ramios interjero erdvės jau buvo pastebėti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tad šį kartą laidoje kviečiame pažinti jų autorius kuriančius architektūrą kurioje nėra vietos triukšmui.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Būstas, kurį renkamės, yra svarbi mūsų biografijos dalis. Kartu su būstu renkamės ir savo kasdienius ritualus ir maršrutus. Pasirinkdami būstą pasirenkame ir kaimynus, naujus iššūkius ir galimybes. O taip pat tampame miestus keičiančių politinių ir ekonominių procesų dalyviais. Šios laidos svečias - sociologijos daktaras Tadas Šarūnas, analizuojantis centrinės Vilniaus dalies urbanistines ir socialines transformacijas. Viename iš savo straipsnių jis teigia: „Būstas yra svarbiausia fizinėje erdvėje apriboto ekonominio kapitalo rūšis, kuri žymi skirtingas subjektų pozicijas socialinėje erdvėje. Tačiau būstas kartu suteikia prieigą prie simbolinių miesto reikšmių, kuriomis išreiškiamas socialinis statusas.“ Šiame pokalbyje apžvelgsime, kaip konstruojama būsto socialinė reikšmė, kokią įtaką urbanistinis ir socialinis virsmas daro mūsų supratimui apie aplinkos estetiką ir saugumą? Kaip kinta kaimynystės praktikos ir kokios veiklos gali apjungti kaimynus? Koks yra fotografijos ir vietinių istorijų vaidmuo miesto sociologijoje?Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

„Karščiuojantis Niujorkas“ yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės architektūros tekstų, kuris išsviedė knygos autorių Remą Koolhaasą į architektūros pasaulio elito aukštumas. Tekste matomos užuomazgos idėjų, istorijų, metodų ir interesų laukų, tapusių pagrindu gerokai vėlesniems Koolhaaso, jo biuro ir biuro pasekėjų darbams - šimtai projektų pasaulyje šiandien tęsia kadaise Karščiuojančiame Niujorke užčiuoptas idėjas. Kartu tai ir eksperimentinė knyga kuri Rem teigimu pati jau yra architektūra - tai iš fragmentų sulipdytas teksto koliažas, savo struktūra veikiantis tarsi fizinėje erdvėje sukibęs funkcijų, erdvių ir formų rinkinys – miestas, rajonas, kvartalas arba pastatas.Laidoje kalbamės apie netipiškos knygos įdomybes ir jos vertimo užkulisius. Pašnekovė - vertėja, lingvistė, baigusi VU ir Oksfordo universitetą, Skaistė Aleksandravičiūtė. Skaistė rengė knygos „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ vertimą į lietuvių kalbą.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.(Iliustracija: Madelon Vriesendorp, „Freudas be ribų“, „Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui“ (Rotterdam: 010 Publishers, 1994)).

Kaip pasiekti, kad miestiečiai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą dėl miesto resursų? Kaip viešojo administravimo organizacijos gali paskatinti savo darbuotojų įsitraukimą į vykdomas veiklas? Koks universitetų vaidmuo atgaivinant regionus ir miestus? Kas lėmė, kad priimant sprendimus dėl miesto išteklių, pirmiausia remiamasi efektyvumo kriterijumi – ir kokios jo alternatyvos? Šios laidos pašnekovė – socialinių mokslų daktarė, Hamm-Lippstadt taikomųjų mokslų universiteto profesorė Irma Rybnikova. Savo tyrimuose, projektuose, publikacijose Irma analizuoja savivaldos, viešojo administravimo, lyderystės, dalyvaujamojo (arba įtraukiančiojo).Ved. miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Architektės, urbanistės Rasos Chmieliauskaitės ir menotyrininko, režisieriaus Justino Kalinausko kūrybinis duetas skirtingais skerspjūviais tyrinėja mus supančią aplinką - pavyzdžiui, miesto santykį su upėmis ir upeliais, arba nevizualinio architektūros patyrimo galimybes. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kviečiame Justiną ir Rasą papasakoti ne tik apie konkrečius projektus, bet labiausiai apie savą gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą kurios dėka jiedu imasi skiritngų kūrybinių avantiūrų.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Šį pokalbį paskatino Vilniuje besikartojanti situacija kai skirtingų rajonų gyventojai priversti aukoti asmeninį laiką daugiabučių kiemų ir skverų gynimui nuo naujų daugiabučių projektų, kurie nepaiso gyventojų poreikio kokybiškai, sveikatą tausojančiai urbanistinei aplinkai. Sudarant gyventojams galimybę tik formaliai pareikšti pastabas jau parengtiems projektiniams pasiūlymams, miesto plėtra vykdoma anapus viešojo intereso. Kokiu būdu buvo nustatomas skirtingų rajonų gyventojų poreikis darželiams, mokykloms, sveikatos, sporto infrastruktūrai bei želdynams Vilniaus miesto bendrajame plane, pavyzdžiui, Šnipiškėse? Kokius viešojo intereso užtikrinimo mechanizmus numato Architektūros įstatymas, kuris savo tikslu skelbia viešuosius interesus atspindinčios, išliekamosios vertės turinčios aplinkos kūrimą? Ką reikia keisti teritorijų planavimo sistemoje, kad gyventojams po savo darbų nereikėtų kovoti už urbanistinės aplinkos kokybę? Šios laidos pašnekovas – Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, teismo ekspertas (sritys - teritorijų planavimo ir statinių projektavimo) Gintautas Tiškus.Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Diskusijas apie Vilniuje įgyvendinamus projektus galite rasti Gintauto Tiškaus administruojamoje fb grupėje „Miesto planavimo diskusijos“.

Keliaudami iš Vilniaus į Klaipėdą arba Kauną dažnai pravažiuojame mažai ką sakančią betono sieną ties Grigiškėmis. Jos apačioje knibžda stichiškai įsikūrusių garažėlių virtinė virš kurios kabo fabriko pavadinimas. Neiškalbingas fasadas savyje slepia unikalų inžinerinio paveldo objektą - Grigiškių akveduką. 860 metrų ilgio betono statinys tapo įkvėpimo šaltiniu architektui Romualdui Kučinskui nutarusiam šioje vietoje išbandyti meninio tyrimo atveriamas interpretavimo galimybes. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas kalbėsimės apie meninį tyrimą architektūroje, paslaptingąjį Grigiškių akveduką, parametrizmą, architektūrines utopijas ir jas lydinti optimizmo ir pesimizmo mišinį.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kelionės pėsčiomis yra vienas geriausių būdų pažinti miestą, o taip pat atrasti įkvėpimą. Vaikščiojantys kompozitoriai, rašytojai, filosofai arba miesto keistuoliai neretai tampa miestų tapatybės dalimi. Pasivaikščiojimai virsta tekstais, muzikos kompozicijomis, meno kūriniais. Kaip miesto aplinka veikia pėsčiųjų maršrutų pasirinkimą? Kaip vaikščiojimas veikia mūsų kūną ir mąstymą? Kaip tampa menine praktika? Vaikščiojimo kaip įkvėpimo šaltinio temą gvildename su kūrybininku, miesto žaidimų laboratorijos bendraįkūrėju Juliumi Narkūnu.Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Viešam gyvenimui vis labiau įsikeliant į virtualybę, iš paskos įtraukiamos ir erdvės, parodos bei meno kūriniai. Ar dėl to nenuvertėja mūsų materialus pasaulis? O gal vaizduotė visuomet buvo virtualybės sferoje? Apie tai laidos vedėjus kalbins kultūros žurnalistė ir šiuolaikinio meno kritikė Jogintė Bučinskaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(Tomo Martišauskio paroda „Salos“. Nuotrauka Lauryno Skeisgielos)

Vis daugiau jaunų architektų renkasi alternatyvias architektūrines praktikas, kuriomis bando gerinti materialųjį pasaulį nesiimdami įprasto pastatų projektavimo. Lietuvoje tokių veiklos būdų ieškančius žmones vienija Architektūros fondas, kuriame darbuojasi Martynas Germanavičius ir Vilius Balčiūnas. Su jais ir pakalbėsim apie tai, kaip jie mato šiuolaikinės architektūros sferą.Ved. Justinas Dūdėnas

Kaip atrodė miestų teritorijos prieš tūkstančius metų? Kaip geologiniai procesai ir sąlygos apsprendė šiuolaikinių miestų, jų vietovių charakterį? Kodėl turime saugoti tai ką suformavo ledynas? Kuo miestų reljefo supratimas gali praturtinti architektų praktiką? Nuo ko pradėti savo aplinkos pažinimą? Į šios ir kitus klausimus atsakys laidos svečias - vienintelės geologinių kelionių įmonės Lietuvoje įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo ir Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos autorė - Ramunė Šečkuvienė.

Kaip kuriasi miestas ten, kur taisyklės tarsi nebegalioja? Pastatai, kvartalai ir teritorijos, kurios dar neperkoštos per architektų ekranus nei turto vystytojų skaičiuokles, susiformavusios iš būtinybės gyventi kuo racionaliausiai panaudojant turimas priemones. Ar tikrai tai miestų žaizdos, ir gal galime į jas žiūrėti ne su gailesčiu, o su smalsumu ir šiltu dėmesiu?Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas(nuotr. Ivanas Medvedevas, 1957, CCBYNCND)

Nedidelė kūrybingų bendraminčių bendruomenė savo vietą rado Švenčionėliuose, 1861 m. pastatytoje stotyje ir greta įsikūrusioje geležinkelio elektrinėje. Toli nuo didesnių miestų ritmo kuriasi „Miško uostas“, architektų studija, fotografijos galerija, kavinė. Prieš penketą metų tai prasidėjo kaip vienas būstas geležinkeliečių bendrabutyje, o šiandien pulsuoja stotyje nebetelpanti kūryba ir gyvenimas. Apie įsigyvenimą Švenčionėliuose, kūrybą ir pastangas kurti ne tik pastatus, erdves, bet ir vietas pasakoja architektė Guoda Bardauskaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kaip žmogus patiria erdvę ir kaip šį patyrimą režisuoja erdves kuriantys profesionalai? Pasiryžus atsakyti į tokį klausimą dažnai atsigręžiame į svarbiausias miesto erdves ar svarbiausius viešus pastatus, atsigręžiame į parkus, aikštes, teatrus ir katedras. Nejučia imame ieškoti didžiųjų naratyvų pamiršdami, kiek daug laiko iš ties praleidžiame gerokai smulkesniame mastelyje - kambario, kabineto, salės ar kitos patalpos. Tad šį kartą kalbamės ne apie miestus, bet apie interjerus, o jei tiksliau, tai apie interjero erdvės formavimą, konstravimą ir joje gimstančius naratyvus.Laidos pašnekovė yra interjero architektė, architektūrologė, VDA dėstytoja ir meno doktorantė Karolina Jašinskaitė.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Nors didmiesčiai paprastai pasižymi triukšmingu gyvenimu, tačiau ir čia pasitaiko progų sulėtinti savo gyvenimo ritmą ir įsiklausyti į aplinką ir į tylą. Kaip lavinti įsiklausymo į aplinką gebėjimus? Ar miesto triukšmas gali tapti įkvėpimo šaltiniu? Kaip derinti šiuolaikinių technologijų naudojimą ir tylos paieškas? Kas yra įvietintas garso menas ir kas yra garso ekologija? Šiuos ir kitus klausimus plėtoja laidos svečiai - kompozitoriai ir tarptautinio šiuolaikinės įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ vadovai Matas Drukteinis ir Agnė Matulevičiūtė. Laidoje skamba šių metų įvietintos muzikos festivalio kūrinių fragmentai: Andriaus Šiūrio ir Paulinos Simutytės garso instaliacijos „Laikas gimti ir laikas mirti“ ir Agnės Matuliavičiūtės kūrinio „AA-AA“ fragmentai bei garso menininko Alessandro Perini komentaras apie garso instaliaciją „Mirusio medžio spektras“.Laidos vedėja - miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Kapinės tai užmaršties ir atminties vietos, kintančios kartu su besitransformuojančiu miestu ir jame įsikūrusia visuomene. Bėgant metams keitėsi kapinių vieta, laidojimo būdai, antkapių formos ir medžiagos, o tyla įsivyravo tik Romantizmo laikotarpyje, kai nutilo čia nuo viduramžių aidėjęs šurmulys. Kapinių temoje susipina urbanistika, medicina, religija ir net ekonomika, tad kodėl nepasikalbėti apie kapines, mirtį ir atminį miestuose?Laidoje svečiuojasi architektūros tyrėja, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto prodekanė dr. Eglė Bazaraitė.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Grynas oras yra pamatinė sveiko gyvenimo sąlyga. Tačiau taršių įmonių veiklos paveiktiems klaipėdiečiams grynas oras tapo siekiamybe ir ilgai trunkančių diskusijų su atsakingomis institucijomis objektu. Klaipėdiečių kovos už kokybišką aplinką rezultatu tapo „Klaipėdos paketas“ – aplinkos kontrolę ir atsakomybės reikalavimus griežtinantis įstatymų paketas, kurį Seimas priėmė 2020 m. pradžioje. Pasak visuomenininkų, šio aplinkos apsaugos įstatymų paketo nuostatos dar turi būti tobulinamos. Taigi, kokios priemonės yra prieinamos gyventojams siekiant užtikrinti savo teisę į ekologišką aplinką? Kaip gyventojai gali atlikti oro kokybės stebėseną? Į kokias institucijas kreiptis siekiant išmatuoti taršą ir užtikrinti aplinkos kokybę? Šį kelią praėję klaipėdiečiai nurodo, kad laboratoriniai tyrimai, nustatant ar ukio subjektas tešia ir ar jo produktai patenka už jo teritorijos ribų trunka apie 5 mėnesius. Savo ir savo bendraminčių patirtimi sprendžiant oro taršos problemą dalijasi klaipėdietė Alina Andronova, asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ vadovė.Laidos vedėja dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė

Nekilnojamąjį kultūros paveldą reikia įveiklinti ir pritaikyti šiandienos visuomenei, o drauge ir išsaugoti ateities kartoms. Juk tam, kad nebūtų pasmerkti užmarščiai praeities ženklai turėtų išlikti aktyviais mūsų miestų kasdienybės dalyviais, o ne tik pasyviomis dekoracijomis. Juos neišvengiamai tenka naudoti, keisti, adaptuoti ir pritaikyti. Čia dažnai susiduriame su skirtingais požiūriais kiek ir ką verta daryti su paveldu, kad jo nepamirštume, bet kartu ir nesunaikintume.Apie paveldą, jo įveiklinimą ir nelengvai gimstančius projektus kalbamės su nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistu, praktikuojančiu architektu, tyrėju ir ekspertu Robertu Zilinsku.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Artimiausios gyvenamosios aplinkos kokybė yra vienas esminių veiksnių, lemiančių gyvenamosios vietos pasirinkimą: galimybė pasiekti reikalingas vietas, susisiekimo kokybe, žalias kiemas. Apie daugiabučių kiemų vystymo perspektyvas ir iššūkius kalbėsimės su visuomenininku Eduardu Kriščiūnu, Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovu. Aptarsime „Miestas plius" programos kiemų vystymo viziją, tendenciją aptverti daugiabučių kiemus, apžvelgsime situaciją su priklausomaisiais želdynais ir galimybes spręsti chaotiškai plintančius parkingų problemą. Aptarsime ir gyventojų galimybes užtikrinti savo teisę į kokybišką aplinką.Ved. Jekaterina Lavrinec

Miestų plėtra dažniausiai argumentuojama ekonominiu efektyvimu ir investicijų pritraukimu. Tačiau kas lemia miestų gyvybingumą ir įvaizdžio išskirtinumą? Ar tik infrastruktūros projektai ir ikoniniai pastatai? Kokios sąlygos turi būti sukurtos, kad skleistųsi miestų kultūrinis gyvenimas, kaip miestai sugebėtų pritraukti kuriančius, kūrybiškai mąstančius žmones?Šiemet pasirodė knygos „Kūrybinis miestas: priemonės miestų novatoriams” vertimas. Jos autorius -- tyrėjas ir vizionierius Charles Landry. Ši knyga pirmą kartą paskelbta 2002 m, kelis kartus papildyta ir perleista. Kūrybinio miesto temą šioje laidoje plėtoja: Jūratė Černevičiūtė, VDA Grafinio dizaino katedros ir VilniusTech Kūrybos komunikacijos katedros profesorė, vykdanti kūrybinėms industrijoms skirtus akademinius tyrimus bei praktines-tiriamąsias veiklas ir Jovilė Barevičiūtė, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto lektorė, akademinių tekstų kūrybiškumo temomis vertėja.Laidos vedėja – miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kuo gyvena architektūros studentai šiandien, kas jiems įdomu, svarbu o gal ir kas skauda, pamėginsim išsiaiškinti su dviem aktyviais studentais iš Vilnius Tech architektūros fakulteto, Egle Kliučinskaite ir Augustu Lapinsku.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Pasaulio miestai susiduria su klimato krizės padariniais, augančia temperatūra, kritulių apimčių augimu, biologinės įvairovės praradimu. Kietųjų paviršių kiekis miestuose atsisuka prieš mus pačius: asfaltas, bei kiti kietieji horizontalūs ir vertikalūs paviršiai įkaista, lėtai vėsta. Strategiškai formuojant žaliųjų erdvių bei natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklą, miestai gali sėkmingai prisitaikyti prie klimato krizės padarinių. Apie žaliąją infrastruktūrą, miestų žalumo indeksą, užsienio praktikas, situaciją Lietuvos miestuose bei Klaipėdoje, Visagine bei Alytuje vykusias dirbtuves, skirtas miestų žalumo indeksui, kalbamės su programos programos „Kurk Lietuvai” dalyviai, kurie Aplinkos ministerijoje 2020-2021 m. vykdė projektą, skirtą miestų žaliajai infrastruktūrai. Lados svečiai - architektės Gintarė Kapočiūtė ir Gaudrė Znutaitė bei urbanistas Ignas Kazlauskas.Ved. Miesto antropologė dr. Jekaterina LavrinecDaugiau informacijos apie žaliąją infrastruktūrą galite rasti: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/ekosistemines-paslaugos/zalioji-infrastruktura-ir-miestu-ekosistemines-paslaugos.

Piešiniai ant sienų yra urbanistinio kraštovaizdžio dalis. Galima diskutuot ar tai blogai ar gerai, bet taip yra. Dažnai jie atliekami taip, kad rezultatą pamatytų kuo daugiau žmonių, jie turi patraukti tavo dėmesį, lysti į akis ar provokuoti. Judant mieste supanti scenografija nuolat kinta, sienos tarsi filmas praslenka pro šalį ir kartais nori praeivui kažką pasakyti. Tad šį kartą laidoje - pokalbis apie gatvės meną kaip miesto viešųjų erdvių dalį, dalį chaoso kurio kupinas gyvo miesto gyvenimas. Laidos pašnekovė yra Veronika Urbonaitė-Barkauskienė - miesto sociologė ir tinklaraštininkė tyrinėjanti graffiti reiškinį Lietuvoje, rašanti miesto kultūros ir modernios tėvystės temomis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kaip fotografija veikia mūsų kasdienius ritualus? Kaip formuojasi fotografavimosi kanonai? Kokią įtaką šiuolaikinės technologijos daro protestams ir subkultūroms? Šiuos ir kitus klausimus aptarėme su fotografijos parodos „Permainų šventė”, kuri atsidaro MO muziejuje rugsėjo 4 d., kuratoriais.Laidos svečiai: Tomas Pabedinskas - Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas, Ugnė Paberžytė MO muziejaus kuratorė, Arvydas Grišinas - politikos antropologas, Kauno technologijos universiteto tyrėjas. Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Siekiant kokybiškos architektūros konkursai rekomenduojami kaip tiesiausias kelias į projekto sėkmę. Bent jau geresnio kol kas niekas nesugalvojo. Tačiau paskelbus naujo architektūros konkurso dalyvių idėjas arba išrinkus nugalėtojus pasigirsta šurmulys, kad ne taip tie architektai projektuoja, ne tiek tų dalyvių kiek reikia, ne tuos komisija renka ir ne ten užsakovai žiūri. Tad kokių architektūros konkursų mums reikia? Kokias organizavimo strategijas verta pasitelkti siekiant kokybės? Kiek konkursų mums iš tiesų reikia ir kiek jėgų verta įdėti organizatoriams, dalyviams bei užsakovams?Debatuose dalyvauja architektas, architektūros kritikas Andrius Ropolas ir urbanistė Živilė ŠimkutėVed. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Kalbantis apie gerą miestą vis rečiau kalbama apie miestus kuriuose nėra kamščių ir vis dažniau minima, kad geras miestas visų pirma turi būti patogus pėstiesiems. Judėjimas pėsčiomis apskritai yra vienas iš kertinių būdų patirti miestą, tai galimybė pasinerti į jo pulsavimą, klaidžioti, atrasti. Bet tam reikia miesto kuriame vaikščiotojas jaustųsi saugus ir nepatirtų įtampos tik todėl, kad jam reikia kirsti gatvę. Tad šiandien kalbėsimės ne tik apie pėsčiojo žvilgsnį į miestą, bet ir infrastruktūrą kurios pėstiesiems reikia.Šios laidos svečias yra filosofas, leidėjas ir vertėjas Viktoras Bachmetjevas kuris aktyviai propaguoja darnų judumą, pėsčiųjų mobilumą ir yra vienas iš Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjų.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT jau ketvirtus metus skatina vilniečius ir Vilniaus svečius naujai atrasti miesto erdves. Šiemet festivalis vyko liepos 8-11 dienomis. Judėjimas mieste buvo šių metų SPOT festivalio tema. Taigi, kaip mes judame mieste? Kaip gatvės teatro festivalis paskatina permąstyti judėjimo mieste ritmus, trajektorijas, įpročius? Kaip judėsime ateityje? Kaip utopijos, utopiniai miestai gali praplėsti mūsų supratimą apie mūsų kasdienį gyvenimą miestuose ir judėjimą juose? Laidos svečiai: Judita Strumilaitė, miesto festivalių organizatorė ir Vladas Suncovas, menininkas, scenografas, kuriantis viešosiose erdvėse.Laidos vedėja -- miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Homo cultus. Žmogus ir miestas. Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas. Kaip formuojamas architektūros užsakymas? Pokalbis su architektu Audriumi Ambrasu.

Miestų upės jungia gyvenvietes bei jų gyventojus, ir įkvepia kūrybinėms veikloms. Savo patirtimi atrandant upių kultūrinį ir rekreacinį potencialą bei gaivinant upių pakrantes dalijasi festivalio „Švęskime upę” bendrakūrėjai bei „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” bendruomeninės programos „Fluxus Labas” dalyviai Romena Puikytė, Daiva Vaišnorienė, Kęstutis Žižys. Laidos vedėja – miesto antropologė, Vilnius Tech Kūrybinių industrijų fakulteto doc. dr. Jekaterina Lavrinec. Ankstesnę laidą apie ekspedicijas upėmis ir upių atvėrimą miestui galite rasti čia pat, audiotekoje.

Kaip erdvė siejasi su politika ir kaip miestų valdžios veikia architektūrą? Apie tai kalbame su kultūros politiką tyrinėjančia daktare Skaidra Trilupaityte.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kas paskatino Lietuvos kurortų atsiradimą, kaip formavosi lankymosi paplūdimiuose tradicijos ir poilsiui skirta architektūra apžvelgia architektūros istorikė, „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė, leidyklos „Lapas“ leidinių, skirtų architektūrai, bendraautorė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė.Kauno upių kaip kultūrinio laisvalaikio vietos atgaivinimą komentuoja Romena Puikytė, „Kaunas 2022“ bendruomenių programos „Fluxus Labas“ dalyvė.Laidos vedėja — miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Kokio būsto reikia startuolyje dirbančiam ir į dalijimosi ekonomiką pasinėrusiam šių dienų nomadui? Arba ekologija besidominčiam miesto aktyvistui? Apie būsto startuolius ir gyvenimą bendruomeniniame būste kalbamės su Švedijoje gyvenančia režisiere Marta Dauliūte ir Viktorija Šiaulyte - kuratore ir tyrėja dirbančia tarp architektūros, šiuolaikinio meno ir kino sričių.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas ŠiupšinskasKadras iš dokumentinio filmo „Geras gyvenimas“. Nuotr. Elisabeth Marjanović Cronvall

Mūsų dėmesio centre – Visagine įkurtos menų rezidencijos „Taškas“ istorija ir jos vadovų patyrimas kuriant pasitikėjimo ir kūrybinių eksperimentų erdvę. Apie atvirų erdvių poreikį, neformalų ugdymą, „cosplay“ (angl., persirengimo ir vaidybos) kultūrą bei apie tai, kas gali pritraukti jaunus žmonės sugrįžti į savo miestelius, pasakoja rezidencijos vadovas, menininkas, neformalaus švietimo praktikas Aleksas Urazovas.Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečiantis, iškyla konfliktai dėl gamtintinių teritorijų, kraštovaizdžio išsaugojimo. 2000 metais Florencijoje Europos Tarybos valstybių atstovai pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (ratifikuota Lietuvoje 2002 m.), kuri įtvirtina kraštovaizdžio puoselėjimo nuostatas, kraštovaizdžio pažinimo ir mokslinių tyrimų svarbą, o taip pat įgalina vietovių gyventojus išskirti ir saugoti tai, kas yra vertinga jų artimoje aplinkoje. Kokia yra Lietuvos ir kitų Europos šalių miestų praktika įgyvendinant kraštovaizdžio konvencijos nuostatas? Kaip galime suprasti, kas kraštovaizdyje keistina, o kas – saugotina? Kokia yra vietos bendruomenių patirtis siekiant išgryninti ir apsaugoti savo aplinkoje esančius vertingus kraštovaizdžio elementus? Laidos viešnia – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, geografų draugijos viceprezidentė dr. Giedrė Godienė. Laidos vedėja – miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Šiuolaikiniai miestai palaipsniui persmąsto savo pramoninį paveldą ir atsigręžia į jo istorijas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailies muziejuje veikianti bendruomenių platforma „Mažosios istorijos“, kurią įkūrė menininkė Auksė Petrulienė, tiria Kauno fabrikų („Drobė“, „Kaspinas“, „Inkaras“, Juliaus Janonio popieriaus fabriko ir kt.) atmintį. Apie fabrikų darbuotojų mažąsias istorijas, išradimus ir bendruomeniškumą, o taip pat apie muziejaus vaidmenį sukuriant erdvę pasakojimams ir dialogui apie miestų praeitį, dabartį ir ateitį kalbiname šios platformos įkūrėją ir kuratorę Auksę Petrulienę.Laidos vedėja – miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Atviro miesto koncepcija žada mums įvairovės kupinas erdves, aplinką kurioje sugyvena skirtingiausios žmonių grupės ir laisvę. Laisvę be kurios urbanistinėms erdvėms būtų sunku pulsuoti gyvybe. Bet kiek laisvės lieka profesionalų suplanuotose, išbaigtose ir iki smulkmenų suprojektuotose viešosiose erdvėse? Dviejų dalių pokalbis apie atvirą miestą ir mus supančias viešąsias erdves su sociologe Dalia Čiupailaite-Višnevska. II-oji laida.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Gamtinio karkaso apsauga ir puoselėjimas yra svarbi gyventojų sveikatingumo ir biologinės įvairovės išsaugojimo sąlyga. Jis jungia ekologiniu, rekreaciniu, o taip pat ir kultūriniu požiūriu svarbias teritorijas į vientisą tinklą, kuris užtikrina šių teritorijų gamtinius ryšius. Šis tinklas sušvelnina žmogaus neigiamą poveikį gamtai ir prisideda prie darnaus vietovių vystymo. Tačiau miestams plečiantis, iškyla konfliktai dėl gamtintinių teritorijų, kraštovaizdžio išsaugojimo. 2000 metais Florencijoje Europos Tarybos valstybių atstovai pasirašė Europos kraštovaizdžio konvenciją (ratifikuota Lietuvoje 2002 m.), kuri įtvirtina kraštovaizdžio puoselėjimo nuostatas, kraštovaizdžio pažinimo ir mokslinių tyrimų svarbą, o taip pat įgalina vietovių gyventojus išskirti ir saugoti tai, kas yra vertinga jų artimoje aplinkoje. Kokia yra Lietuvos ir kitų Europos šalių miestų praktika įgyvendinant kraštovaizdžio konvencijos nuostatas? Kaip galime suprasti, kas kraštovaizdyje keistina, o kas – saugotina? Kokia yra vietos bendruomenių patirtis siekiant išgryninti ir apsaugoti savo aplinkoje esančius vertingus kraštovaizdžio elementus? Laidos viešnia – Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja, geografų draugijos viceprezidentė dr. Giedrė Godienė. Laidos vedėja – miesto antropologė, dr. Jekaterina Lavrinec

Atviro miesto koncepcija žada mums įvairovės kupinas erdves, aplinką kurioje sugyvena skirtingiausios žmonių grupės ir laisvę. Laisvę, be kurios urbanistinėms erdvėms būtų sunku pulsuoti gyvybe. Bet kiek laisvės lieka profesionalų suplanuotose, išbaigtose ir iki smulkmenų suprojektuotose viešosiose erdvėse? Dviejų dalių pokalbis apie atvirą miestą ir mus supančias viešąsias erdves su sociologe Dalia Čiupailaite-Višnevska. I-oji laida.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Kokybiški želdynai, puoselėjama žalia aplinka yra miestų tvarumo sąlyga, todėl dėmesys parkų ir skverų projektams bei želdinių išsaugojimo klausimams nuolat auga. Deja, miestų želdynų ir želdinių apsauga yra viena iš ryškių konfliktinių sričių Lietuvos miestuose. Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, kurios steigiamos prie Lietuvos miestų savivaldybių administracijų, yra vienas iš būdų užtikrinti dialogą tarp suinteresuotos visuomenės ir viešą turtą (želdynus) administruojančių savivaldybių. Įdomu, kad tyrėjos Sh. Arnstein pilietinio dalyvavimo modelyje, kuris aprašo gyventojų įtraukimo į sprendimų priėmimą pakopas, gyventojų įtraukimas į įvairias komisijas laikomas visuomenės raminimo technika - tačiau tai yra aukštesnė pilietinio dalyvavimo pakopa nei tiesiog gyventojų informavimas. Kaip visuomeninių komisijų darbas prisideda prie kokybiškos žalios aplinkos užtikrinimo, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Šios laidos svečiai: dr. Dainius Labeckis, parkų tyrinėtojas, Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos (prie Vilniaus savivadybės administracijos) pirmininkas ir Milda Laužikaitė, menininkė, Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos sekretorė. Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Su visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos protokolais galima susipažinti šiame puslapyje: https://komisija.saugokmedi.lt/

Menininko kūrybinė rutina sukasi ne tik namuose ar studijoje, bet ir meno rezidencijoje, kur nors toli nuo įprastos, kasdienės aplinkos. Tai nėra namai arba tai yra kiti namai. Kodėl menininkams reikia rezidencijų ir pabėgimo iš miesto? Ar rezidencija yra vieta, ar procesas? Apie tai, pokalbis su architekte Julija Reklaite.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Ar galima kalbėti apie architektūros ir miestų progresą, ar bent jau evoliuciją? Kokie technologiniai ir kultūriniai virsmai juos keičia? Šiuos plačius, neatsakomus, bet paradoksaliai būtinus klausimus aptarinėsime su architektu Andriumi Ropolu.Laidos vedėjai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Besiplėsdami miestai įsiveržia į gamtines zonas, todėl greta mūsų miestuose gyvena įvairūs gyvūnai, kurių išlikimas ir gerovė priklauso nuo to, kiek žmogus yra sąmoningas savo ir gyvūnų poreikių atžvilgiu. Ar turi ekologinio jautrumo. Be laukinių gyvūnų, miestuose gyvena ir sulaukėję naminiai gyvūnai. Kaip sukurti palankesnes sąlygas žvėrims ir paukščiams? Kaip besirūpinant gyvūnais jiems nepakenkti? Apie tai kalbiname gyvūnų globos organizacijų specialistes. Savo įžvalgomis pirmoje dalyje dalijasi biologė, organizacijos „Atgal į gamtą – pagalba laukiniams gyvūnams” įkūrėja Viktorija Neliubina ir Vaida Survilienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Biomokslų instituto mokslininkė. Antroje dalyje kalbiname organizacijos „Tautmilės globa“ įkūrėją Tautmilę Stanevičiūtę ir darbuotoją Olgą Fedorčenko.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyventojams svarbu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos, kodėl būtina užtikrinti gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. Šios laidos viešnia – Audra Balundė, aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį, įgyvendinanti doktorantūros veiklas Aplinkos psichologijos tyrimų centre Mykolo Romerio universitete bei Groningeno universitete Nyderalnduose.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Pokalbyje palietus psichinės, emocinės sveikatos klausimus, laidos viešnios prašymu pateikiame nuorodas į psichologinės pagalbos centrus: Vilties linija, tel. 116 123; Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555. Sidabrinė linija, tel. 8 80080020. Jaunimo linija, tel. 8 800 28888; Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), tel. 8 800 77277.

Atrodo, kad šiandien nėra žmogaus nežinančio kas yra loftas, nors ne taip seniai Lietuvoje tai buvo nauja ir negirdėta. Terminui tapus nekilnojamojo turto rinkos kasdienybe loftais imti vadinti ne tik buvę pramonės pastatai, bet rekonstruoti silikatinių plytų garažai ar net kai kurie naujos statybos būstai. Bet kur slepiasi tie tikrieji loftai? Ir kodėl loftuose svarbi ne tik erdvė, bet ir kūrybingų asmenybių prisodrinta bendruomenė? Pokalbis apie pirmuosius loftus Lietuvoje ir apie buities kultūrą su dizainere Dalia Mauricaite Kalinauskiene.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Upės yra svarbi miesto gyvenimo ir įvaizdžio dalis, tačiau laikui bėgant, kintant ekonominėms, ūkinėms veikloms, keičiantis kultūrinio laisvalaikio formoms, ryšis su upėmis nusilpsta, plečiantis miestams upės užkasamos, tampa nematomos. Upių rekreacinį potencialą nusilpinina ir šiuolaikiniai infrastruktūros plėtros projektai, atskiriantys upes triukšmingais keliais. Šiuo metu daugelyje Europos miestų plėtojamos kultūrinės iniciatyvos, skirtos ryšio su upėmis atstatymui. Tokių iniciatyvų turime ir Lietuvoje. Taigi, kaip atrasti upes iš naujo?Apie ekspedicijas upėmis ir tai, kaip atverti upes miestui dalinasi TẽKA platformos iniciatoriai, programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” projekto „Upynės“ kūrėjai: menotyrininkas Justinas Kalinauskas ir architektė Rasa Chmieliauskaitė. Pokalbio pabaigoje prie mūsų prisijungs buriuotojas, buvęs medinių laivų statytojas Jonas Muraška, kuris pasidalins istorija apie pirmąją ekspediciją į užsienį iš Nepriklausomos Lietuvos nuosavos gamybos laivu.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Ką architektai galvoja apie miesto ir architektūros pigumą, brangumą ir pinigus? Pigesnis būstas gyventojams reiškia galimybę dalyvauti didesnėje, dinamiškesnėje ekonomikoje, o ekonomikai - galimybę turėti daugiau darbo jėgos. Bet yra ir kita medalio pusė - aplinkos, o ir mūsų gyvenimo (beje, ne tik materialaus) kokybei nepakanka tik pigių ir lengvai įperkamų kvadratinių metrų. Apie tai - pokalbis su architektu Vytautu Biekša.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Ekskursijos yra vienas iš būdų iš naujo atrasti ir pažinti savo miesto erdves, jų istoriją, vietos dvasią. Nuo ko prasideda ekskursijų maršrutų parengimas? Koks yra vaizduotės ir atsitiktinumo vaidmuo kuriant pasakojimus apie miesto vietas? Savo patirtimi sudarant Vilniaus maršrutus ir įžvalgomis apie sparčius miesto pokyčius dalijasi platformos „Gatvės gyvos” įkūrėjas, gidas Albertas Kazlauskas ir Kristupas Sepkus, svetingiausias 2015 metų Vilniaus gidas, siaubo istorikas. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie protesto kaip pilietinės valios raišką šiuolaikinėje architektūroje, mieste ir jo erdvėse.Joje kalbėsimės su žymiu menininku ir Masačiusetso Technologijos instituto profesorium Gediminu Urbonu, bandydami išsiaiškinti, kokiomis formomis ir būdais protestuojama architektūroje, aptarsime Protesto laboratorijos „Lietuva be kabučių“ istoriją ir rezultatus.Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis

Apie erdvės fenomenus, kvadratinius metrus ir architektūros kokybę pokalbis su architektu Mindaugu Reklaičiu. Laidos autorius ir vedėjas Tomas Grunskis

Lietuvos miestams sparčiai įgyvendinant želdynų projektus, atnaujinant parkus, skverus, kitas žalias erdves, suinteresuoti gyventojai vis dažniau kelia klausimus apie šių projektų užmojus ir kokybę. Vienas iš vis dažniau kylančių klausimų skirtas biologinės įvairovės išsaugojimui, kurio reikalauja LR Želdynų įstatymas. Biologinės įvairovės išsaugojimą iškelia kaip tikslą ir Jungtinių tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030. Želdynai yra ne tik žmogaus rekreacijos vieta, jie atlieka svarbias ekologines funkcijas ir yra daugybės organizmų buveinė. Šioje laidoje kalbėsime apie tai, kaip išsaugoti biologinę įvairovę želdynuose ir kodėl tai yra svarbu. Sužinoti daugiau apie laidoje minimas biologinės įvairovės palaikymo priemones bei pasiūlymus dėl biologinės įvairovės apsaugos galima šiuose puslapiuose: https://pievoj.lt , https://www.osmoderma.lt/leidiniai , https://www.akoalicija.lt.Šios laidos svečiai: Adelė Banelienė, Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistė; Vilma Gudynienė, botanikė, gamtinio apželdinimo specialistė ir Sigitas Algis Davenis, Lietuvos arboristikos centro vadovas, Gamtos tyrimų centro doktorantas. Laidos vedėja – miesto antropologė dr. Jekaterina LavrinecDėkui ir geros savaitės, Jekaterina Lavrinec

Ar įmanomas maištas architektūroje? Kuo jis naudingas arba žalingas? Apie anarchiškas idėjas šiuolaikinėje architektūroje pokalbis su architektu Justinu Dudėnu.Ved. dr. Tomas Grunskis

Topofilija, arba meilė savo vietovei, gali pasireikšti įvairiomis formomis. Tai ir gyventojų kasdieniai darbai ir kūrybinė veikla, skirta savo vietovės puoselėjimui, o taip pat ir aktyvistinė veikla, skirta apsaugoti savo vietovės vertybes. 2021 m. Neringai tapus Lietuvos kultūros sostine, klausimai apie šios vietovės istorijos, gamtos, kultūros saugojimą ir puoselėjimą tampa itin aktualūs: juk tai proga išgryninti, įprasminti savo santykį su šia unikalia vietove.Greitai plėtrai, projektinei mąstysenai ir egoistiškam unikalios gamtos pažabojimui šios laidos svečiai priešpastato lėtumą, dėmesį detalėms, įsiklausymą į istoriją ir aplinką tausojančią gyvenseną. Savo įžvalgomis apie Neringos iššūkius ir vystymo trajektorijas dalinasi Albertas Danilevičius, skulptorius, dailės mokytojas, Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatas ir Gerda Giedrė Šeirė, kūrybiškumo fasilitatorė, menininkė. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Laidoje kalbėsimės apie kritinį mąstymą ir anarchiškąją architektūrą.Kartu su architektu Andrium Ropolu diskutuosime apie anarchiškas idėjas ir praktikas moderniosios architektūros istorijoje.Bandydami išsiaiškinti šios prieštaringos tendencijos prigimtį, pozityvias ir negatyvias puses, aptarsime jos aktualumą šiandien.Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis

Vilniuje, Sapiegų parke įsikūrusi „Miesto laboratorija” prisistato kaip darnus ir aplinkai draugiškas bendruomenės centras. Laboratoriją įkūrė penkios moterys, kurios kartu ėmė plėtoti socialinį verslą. Dvi iš jų kalbiname šioje laidoje – apie kūrybinius eksperimentus, apie kultūrinėms veikloms skirtų patalpų poreikį vystant miesto rajonus ir apie tai, kaip gyventojai ir organizacijos gali prisidėti prie tvarios aplinkos kūrimo.Šios laidos viešnios: Agnė Gaisrė, Všį „Piliečių iniciatyvos” direktorė, Miesto laboratorijos strategė ir Goda Sosnovskienė, „Miesto laboratorijos” projektų vadovė, kuruojanti kultūrinius, socialinius, bendruomeninius renginius. Daugiau apie Laboratorijos veiklas: https://miestolaboratorija.lt/Laidos vedėja miesto antropologė, Vilnius Tech. Kūrybinių industrijų fakulteto docentė dr. Jekaterina Lavrinec

Vietos bendruomenės, menininkai, kūrybininkai ženkliai prisideda prie miestų socialinio klimato kūrimo savo rajonuose, kaimynijose. Per menines veiklas stiprina vietovių tapatumą, vietovių charakterio pojūtį. O prieššventiniu laikotarpiu prisideda ir prie rajonų šventinės atmosferos kūrimo. Miesto tyrimus plėtojantys geografai teigia, kad socialumo pagrindas yra apsikeitimas kasdieniais mikro-gestais. Kiemo papuošimas, nedidelė iniciatyva gali suteikti palaikymą kaimynams, tapti gražių vietovės pokyčių pradžia. Kaip palaikyti kūrybinę atmosferą savo kaimynijoje, rajone, miestelyje metu, kai negali susiburti su bendraminčiais fizinėje erdvėje? Šioje laidoje apžvelgsime vietos bendruomenių kūrybines iniciatyvas, kurios įtraukė menininkus ir poetus ir prisidėjo prie vietovių tapatumo atskleidimo. Savo ir savo bendruomenių kūrybiniais receptais dalinasi: Kauno Šilainių bendruomenės centro pirmininkė Rima Andriulionienė, Anykščių Naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė, Vilniaus Šnipiškių rajono iniciatyvos „Savas kieme” kuratorės Ieva Šimkonytė (VilniusTech tyrėja) ir Ineta Pliekaitytė („Mėnų spaustuvės” edukacijos programų kuratorė). Su laidoje minimu kūrybiniu projektu „Versmė” galite susipažinti Kauno Šilainių bendruomenės centro Youtube kanale: https://bit.ly/3r7llJL . Su laidoje minėtu Anykščių kūrybiniu projektu „Judančios eilės”, jame dalyvavusiais poetais ir šokėjomis bei kūrybine komanda (bendrakuratorės: M. Sinkevič, J. Stundžytė) galima susipažinti čia: https://bit.ly/3ao2ZOF. Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Laidose kalbamės apie architektūrą ir jos pripildytą miestą atvirai.Kalbiname architektus, menininkus ir žmones veikiančius architektūros kultūros lauke, jiems ir visuomenei aktualiais klausimais.Manydami, kad net ir pačios radikaliausios utopinės idėjos, įkūnytos miesto ir architektūros formomis mums padeda suprasti visuomenę ir, kad utopinis mastymas, idėjų sklaida bei diskusijos šia tema buvo ir tebėra labai aktualios. Su architektu, VDA docentu Romualdu Kučinskus kalbėsimės apie architektūrą ir utopiją.Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Visuomenininkė ir miesto aktyvistė Jane Jacobs buvo viena ryškiausių kovotojų už miesto planavimo demokratizavimą, jo principinę orientaciją į gyventojus; ji gynė nedidelės istorinės kaimynijos gyvenimo savitumą, gyventojų teisę į savo miestą. Savo kaip aktyvistės patirtį jį apibendrino knygoje „Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas” (1961), kuri prisidėjo prie mąstymo apie miestus ir miestų projektavimo praktikos pokyčių. Orientavimasis į žmogišką mastelį ir pėsčiųjų patyrimą, urbanistinę ir socialinę įvairovę – tai tik dalis jos suformuluotų principų, kurie daro įtaką šiuolaikiniam miestų planavimui.Šiemet leidykla „Lapas” išleido Jane Jacobs knygą „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas” (iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė), ir tai tapo proga apžvelgti jos idėjas ir jų aktualumą šiuolaikiniams miestams. Šios laidos sveičiai: architektas, architektūros tyrėjas, leidimo „Didžiųjų Amerikos miestų mirtis ir gyvenimas”, redaktorius Martynas Mankus, architektė, leidyklos „Lapas” „Architekstų” serijos redaktorė Aistė Galaunytė ir sociologas Tadas Šarūnas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Laidoje „Žmogus ir miestas” toliau kalbėsimės apie vaizdo ir įvaizdžio reikšmę šiuolaikinei architektūrai.Kartu su architektu Gintaru Balčyčiu bandysime atsakyti į klausimą ar vien vaizdu ir jo įtaiga įmanoma atskleisti architektūros turinį ir jos kokybę?Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Ekologiško transporto plėtra yra viena iš esminių sąlygų miestams siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių, mažinti CO2 emisijas, kurti alternatyvą privačiam transportui. Kaip vystomas ekologiškas transportas Europos miestuose ir Lietuvoje? Kodėl vilniečiams kelia nerimą troleibusų ateitis Vilniuje? Apie ekologišką transportą ir troleibusų perspektyvas šiuolaikiniuose miestuose kalbiname Marių Markevičių, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininką, neformalaus judėjimo „Už troleibusus Vilniuje” koordinatorių. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Laidoje „Žmogus ir miestas”„kalbėsimės apie architektūros ir vaizdo menų santykį. Joje su fotografu ir menininku Gintautu Trimaku aptarsime Architektūros ir fotografijos menų bendrumus, sąveiką ir vaizdo svarbą.Laidos vedėjas – architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Sparčios miestų plėtros sąlygomis klausimas apie gyventojų vaidmenį priimant sprendimus dėl savo kiemo, gatvės, rajono, jų pokyčių, tampa itin aštrus. Šiame pokalbyje apžvelgsime, kaip Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė perėjo nuo kultūrinių iniciatyvų prie savo mikrorajono urbanistinės ir architektūrinės vizijos formavimo ir nusprendė parengti Šančių idėjinį urbanistinį projektą – teritorijos planavimo dokumentą, nustatantį rajono erdvinio vystymo kryptis. Ši bendruomenės iniciatyva apima veiklas, skirtas rajono savasties pažinimui: bendradarbiaudami su įvairių sričių specialistais, gyventojai ketina parengti interaktyvius rajono žemėlapius, skirtus rajono istorijai, jo dabarčiai ir ateities vizijai. Patirtimi, vystant savo rajoną, dalijasi Žemųjų Šančių bendruomenės nariai: Rolanda Girskienė – Šančių gidė, Rita Namikė – Šančių Kranto al. seniūnaitė; Indrė Vitkuvienė – edukologė, Virginijus Baranauskas – Žemųjų Šančių valdybos narys, dizaineris. Laidos vedėja – miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Apie standartą architektūroje ir nestandartinį Zapyškio projektą pokalbis su architektu Gintaru Prikockiu.Ved. Tomas Grunskis

Kaip kraštovaizdžio dizaino iniciatyvos gali pakeisti mūsų kiemus ir maršrutus miestuose? Ar įmanoma įtikinti gyventojus atlaisvinti kiemus nuo automobilių, ir skirti daugiau vietos želdiniams? Kodėl miestai ima atsisakyti kietųjų dangų? Kaip vystyti gyventojų jautrumą kraštovaizdžiui? Savo įžvalgomis dalijasi landšafto dizaino festivalio Kaune organizatorės: želdynų dizainerė Rasa Pavilionienė, Lietuvos želdintojų asociacijos narė Ingrida Vainauskienė, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorė Vaida Vaitkutė-Eidimtienė. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Architektūra, kaip ir kitos, su žmogaus poreikiais bei saugumu susijusios veiklos, paklūsta taisyklėms. Jas nustato visuomenė, formuodama skirtingas normas ir reikalavimus, o taip pat ir lūkesčius pačiai architektūrai. Apie normas, standartus ir teisinį reguliavimą architektūroje – pokalbis su architektu Gintaru Prikockiu.Laidos ved. Tomas Grunskis

Homo cultus. Žmogus ir miestas. Ved. Jekaterina LavrinecApie ekologinį mąstymą ir Miško festivalį Anykščiuose.

Želdynų pasiekiamumas ir jų kokybė yra viena esminių sveiko gyvenimo mieste sąlygų. Kokybiškos, funkcionalios žaliosios jungtys sudaro galimybę naudotis gamtos teikiamais privalumais reguliariai. Kokias medžių rūšis patartina rinktis apželdinant miesto erdves? Kodėl miesto sodinukai neretai neišgyvena, o „savaiminukai“ puikiai auga? Kodėl paplito klaidinga nuomonė, kad tuopų pūkai sukelia alergiją? Kaip aerobiologijos mokslininkai sukūrė personalinę alergijos simptomų prognozavimo sistemą (Pasyfo)? Šiuos ir kitus klausimus apžvelgsime kartu su laidos „Žmogus ir miestas“ viešnia – Šiaulių universiteto profesore, biomedicinos mokslų daktare, Europos aerobiologų draugijos prezidente Ingrida Šauliene. Laidos vedėja – miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec

Su miesto tyrėja Jekaterina Lavrinec kalbamės apie skirtingus požiūrius į miestą ir jo kūrimą. Ved. Tomas Grunskis

Šiuolaikinė visuomenė vis labiau telkiasi miestuose; tai sukelia urbanistinius, ekologinius, socialinius iššūkius, kurie skatina naujų tyrimų krypčių atsiradimą. Kokie šiuolaikinės visuomenės iššūkiai patenka į antropologų nagrinėjamų temų lauką? Kaip antropologų vykdomos neformalaus švietimo iniciatyvos gali prisidėti lavinant visuomenės jautrumą? Apie tai diskutuojame su taikomosios antropologijos asociacijos „Anthropos” įkūrėjomis. Šios „Žmogus ir miestas” laidos viešnios: Kornelija Čepytė - tyrėja ir edukatorė, dirbanti mokykloje, vedanti dirbtuves maisto ir klimato kaitos temomis; Daina Pupkevičiūtė - tyrėja, kurios interesų laukas yra bendruomenės, socialiniai judėjimai, klimato krizė; Dovilė Gaižauskienė - dizainerė, nagrinėjanti dalyvaujamuosius kultūros aspektus; Ugnė Starkutė - tyrėja ir edukacinių veiklų, skirtų klimato kaitai ir maistui, organizatorė. Laidos vedėja - urbanistė Jekaterina Lavrinec.

Šiuolaikinis tvarus ir tankus miestas. II laida. Laidos svečias Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Ved. Tomas Grunskis.

Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje tęsiame pokalbį apie gatvės menus, nemaža dalimi - apie gatvės teatrą. Kūrybinės veiklos viešosiose erdvėse atskleidžia miesto erdvių potencialą ir padrąsina gyventojus įsitraukti į aktyvesnį savo miesto pažinimą, kūrimą, paskatina gyventojų tarpusavio sąveiką. Kaip gatvės teatro pasirodymai pakeičia miesto erdves ir mūsų santykį su miesto vietomis, bent trumpam? Kaip galime iš naujo patirti savo miestą per gatvės teatro pasirodymus ir prisidėdami prie tų pasirodymų įgyvendinimo? Mūsų laidos viešnios atskleidė, kad vietų gatvės teatro pasirodimams paieška apima ir garso patyrimą, ir dėmesį miesto faktūroms, ir emocinį aspektą. Savo įžvalgomis dalinasi gatvės teatro festivalio „SPOT” organizatorės: miesto festivalių organizatorė Judita Strumilaitė ir „Menų spaustuvės” vadybininkė, edukacijos projektų ir menų rezidencijų kuratorė Ineta Pliekaitytė. Gatvės teatro SPOT renginių dokumentaciją ir paskaitas galite atrasti „Menų spaustuvės” puslapyje: http://www.menuspaustuve.lt/Laidos vedėja - VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto docentė, miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šiuolaikinis tvarus ir tankus miestas. I-oji laida. Klaipėda. Pašnekovė architektė, Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė. Ved. Tomas Grunskis.

Homo cultus. Žmogus ir miestas. Laidos ved. Jekaterina Lavrinec.Kaip gatvės menas keičia miesto erdves?

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Kaip gyventojų istorijos ir jų kūrybinės veiklos prisideda prie miestų ir miestelių tapatumo formavimo? Pasakojimai apie miestą yra neatsiejama miesto aplinkos ir jos vystymo dalis. Ši idėja, kitaip dar vadinama naratyviniu posūkiu, palaipsniui pradėjo keisti ir miestų planavimo praktiką.Apie tai, kaip surinkti miesto gyventojų istorijas, kaip jas išsaugoti ir kaip jų pagrindu permąstyti ir sustiprinti miesto tapatumą, kalbėsime su visaginiete Oksana Denisenko, kūrybinės platformos „Urbanistinės istorijos” įkūrėja, Visagino miesto kultūros aktyviste. Laidos vedėja - miesto antropologė, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto docentė Jekaterina Lavrinec.

Miestas yra dinamiškas ir pastoviai kintantis darinys. Ši kaita dėsningai atspindi jo raidos laikotarpio sociokultūrines sąlygas ir visuomenės vertybes. Kartu su jomis kinta ne tik miesto įvaizdis, jo reikšmės, bet ir miestovaizdis. Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsimės apie miestovaizdžio kismo priežastis, kuo jis yra svarbus ir kodėl jį siekiame saugoti. Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius, dr. Tomas Grunskis.

Vykdant miestų plėtrai, skubotai atnaujinant viešąsias erdves, vietovių tapatumo išsaugojimo klausimas tampa aštrus. Kaip vystant miestus išsaugoti vietos dvasią? Apie mąstymo prielaidas ir nuostatas, lemiančias mūsų santykį su urbanistine aplinka, apie vietų tapatumo puoselėjimo iššūkius diskutuoja šios laidos svečiai. Laidoje dalyvauja: architektūrologė, paveldo ekspertė, ICOMOS ir ICOMOS LIETUVA narė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė ir architektas, urbanistas, architektūros tyrinėtojas VGTU Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros docentas dr. Vytautas Petrušonis. Laidos vedėja: dr. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė. Laidoje minimų chartijų vertimas į lietuvių kalbą buvo paskelbtas leidinyje „Kultūros paveldas šiuolaikiniame pasaulyje: tarptautiniai kultūros paveldo apsaugos principai ICOMOS dokumentuose 1965-2014m", kuris laisvai prieinamas čia (atsisiuntimo nuoroda): http://eia.libis.lt/show.php?item=kulturos_paveldas_si

Kraštovaizdžio architektūra prasideda ten, kur baigiasi pastatas. Tai - gamtos, žmogaus ir jo sukultūrintos aplinkos harmoningo santykio paieškos veikla, kurios rezultatas priklauso nuo kūrėjo profesionalumo ir jo išpažįstamų vertybių. Apie skirtingus požiūrius, vertes ir vertybes kraštovaizdžio architektūroje toliau bus kalbama laidoje „Žmogus ir miestas”. Laidos pašnekovė - kraštovaizdžio architektė Ramunė Sanderson.Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Kaip įvairios kūrybinės priemonės gali mus paskatinti įsižiūrėti į savo kasdienę aplinką? Kaip vietos istorijos gali tapti raktu į savo miesto pažinimą? Galbūt miesto žaidimai gali paskatinti naujų maršrutų formavimąsi? Savo patirtimi kuriant miestų pažinimui skirtus žaidimus ir kūrybinius užsiėmimus šiandien dalinasi laidos „Žmogus ir miestas" svečiai: Inga Norkūnienė - Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, Kultūrinės veiklos vadybininkė; Julius Narkūnas - Miesto žaidimų ir tyrimų laboratorijos „Laimikis.lt” vienas iš įkūrėjų, kūrybinkas; Algimantas Grigas - tarpdisciplininės platformos „Ekskursas”, vienas iš įkūrėjų, modernizmo gidas ir praktikuojantis architektas. Laidos vedėja - miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Miesto viešųjų erdvių - aikščių, parkų ir gatvių petvarkai pastaraisiais metais skiriama labai daug dėmesio. Šioje veikloje labai svarbus vaidmuo tenka kraštovaizdžio architektams - profesionalams. Dažna konfrontacija tarp savivaldybių, bendruomenių ir kraštovaizdžio architektūros specialistų dėl miesto viešųjų erdvių formavimo procesų bei kokybės galimai rodo skirtingas vertybes ir lukesčius. Tad laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsimės apie požiūrių, verčių ir vertybių skirtumus kraštovaizdžio architektūroje. Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Gyventojų veiklos prisideda prie miesto erdvių kūrimo ir perkūrimo. Miesto daržai - viena iš veiklų, per kurias gyventojai „prijaukina" miesto erdves, įdiegia jų naujas funkcijas, stiprina tarpusavio pagalbos tinklus, užmezga bendradarbiavimą su rajone veikiančiomis organizacijomis. Kokie ištekliai reikalingi gyventojams pradedant bendruomenines iniciatyvas? Kaip savivaldybės gali palaikyti šias gyventojų iniciatyvas? Galbūt bendradarbiavimo patirtis puoselėjant daržininkystę miestuose pasufleruotų, kaip organizuoti produktyvų dialoogą tarp gyventojų ir savivaldybių ir kitose miesto vystymo srityse? Savo įžvalgomis dalinsis laidos svečiai: Aušra Sičiūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, miesto daržų iniciatyvos koordinatorė; Beatričė Umbrasaitė, Vilniaus Pilaitės bendruomenės daržo „Idėjų lysvė” iniciatorė;Evelinà Šimkutė, Kauno Šilainių sodų projekto koordinatorė. Ved. Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė

Laidoje pratęsime pradėtą pokalbį apie architektūros kultūrą, jos reikšmę visuomenei ir architektų bendruomenei, jos įvairovę ir kaitą per dešimtmetį tarp krizių. Joje kalbėsimės su Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite ir architektu, „Processoffice” partneriu ir VDA interjero katedros vadėju Roku Kilčiausku.Laidos vedėjas architektas, VDA profesorius Tomas Grunskis.

Lietuvos miestuose įgyvendinami želdynų sutvarkymo ir atkūrimo projektai sulaukia aštrių visuomenės reakcijų bei specialistų kritinių pastabų. Viešas svarstymas dažnu atveju tampa vieninteliu specialistų ir gyventojų susitikimo epizodu su projektų užsakovu ir projektuotojais. Šio formalaus ritualo nepakanka, siekiant kokybiško rezultato. Kaip galima tobulinti želdynų projektų rengimą, kaip galėtų įsitraukti gyventojai ir kaip turėtų būti skiriami projektų ekspertai? Apie tai diskutuoja laidos svečiai: architektas, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narys, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Alvydas Žickis; Kauno advokatas Saulius Dambrauskas; Vilniaus istorinių želdynų tyrėjas, Vilniaus savivaldybės Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas Dainius Labeckis. Laidos vedėja: Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.

Architektūrą ir su ja susijusią kultūrą visuomenė ir patys architektai supranta labai skirtingai, ir jei praktinė architektūros pusė niekam nekelia abejonių, tai dėl jos kultūrinės sklaidos, ribų ir turinio diskutuojama kur kas dažniau, klausiant, kas yra ir kas nebėra architektūra duotuoju laiku bei koks jos santykis su visuomene ir bendraisiais kultūros procesais? Pažymėtina, kad tokios diskusijos architektūros istorijoje kartojasi gana dažnai, kas tik parodo, kad tiek architektūra, tiek ir pati kultūra yra gyvybingi, tarpusavyje susiję ir pastoviai kintantys reiškiniai. Tad apie architektūros kultūrą, jos kaitą per dešimtmetį tarp krizių ir kalbėsimės Laidoje „Žmogus ir miestas”. Ved. architektas, dr. Tomas Grunskis.

Kaip užtikrinti tolydų gyventojų dalyvavimą vystant miestą ir gerinant aplinkos kokybę? Kokios tam reikalingos teisinės ir institucinės prielaidos? Kokie šiuo metu yra visuomenės pajėgumai ir kokios galimybės dalyvauti teritorijų planavimo procese? Šiuos klausimus gvildena laidos svečiai - Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas, teismo ekspertas Gintautas Tiškus ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys bei Lietuvos pėsiųjų asociacijos steigėjas Eduardas Kriščiūnas. Laidos vedėja - Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė, VGTU docentė.

Architektūra yra didis, tarpdalykinis ir socialus menas. Mūsų dienomis požiūris, kai architektūros, miesto ir jo visuomeninių erdvių kūryboje dalyvauja visuomenė, jau daug kur yra tapęs tradicišku ir yra vienas iš architektūros kokybės rodiklių, tačiau Lietuvoje tokio požiūrio dar vis mokomės. Skirtingos bendruomenės ir visuomenė architektūros socialumą kaip pamatinę dalyvavimo teisę, suvokia intuityviai, todėl atvejais, kai architektai ir valdžia, jas ignoruoja, tuoj pat susiduriame su konfliktais, kurių mūsų dienomis - apstu. Šiandien architekto profesijos paskirtis, veiklos ribos ir įrankiai - jau yra pakitę. Apie juos ir jų naudojimą, kuriant bendruomenišką architektūrą, kalbėsimės laidoje „Žmogus ir miestas“. Laidos vedėjas architektas Tomas Grunskis.

Architektūros, bendruomenių ir visuomenės santykiai visada yra komplikuoti. Visuomenė keičiasi pati ir keičia savo požiūrį į architektūrą, kuri buvo ir yra ilgalaikis brangus menas. Ir jei kitose socialinėse kultūrinėse salygose visuomenė ar bendruomenės architektūrą neišvengiamai turėjo priimti tokią, kokią joms pateikdavo valdžia ir architektai, tai mūsų dienomis situacija yra kitokia. Nesuklysime teigdami, kad visuomenės, bendruomenių ir architektūros santykiai vėl keičiasi ir, kad juose ieškoma naujosios pusiausvyros. Mūsų dienomis skirtingos bendruomenės nori ir įtakoja architektūros, miesto bei jo viešųjų erdvių formavimą.Tai neretai sukelia jų konfliktus tiek su valdžia, tiek ir su architektais, pastaruosius dažnai demonizuojant ir kritikuojant kaip kurčius blogio vykdytojus. Bet ar taip yra iš tiesų? Atsakydami į šį klausimą keletą laidų skiriame „Bendruomenių architektams“ ir labai įdomiam ir svarbiam reiškiniui - architektūriniam aktyvizmui. Ved. architektas, dr. Tomas Grunskis.

Kaip gyventojai prisijaukina miesto erdves, kaip įsitraukia į kiemų, gatvių, skverų kūrimą? Miesto antopologijoje laikomės nuostatos, kad gyventojai yra savo gyvenamosios erdvės ekspertai - jie geriausiai pažįsta savo aplinką. Tačiau aplinkos formavimas reikalauja daugybės gebėjimų, tame tarpe ir gebėjimą valdyti konfliktus, įtampas. Nuo ko pradėti norint prijaukinti savo kiemą, kaip šiuo praktiniu žinojimu dalintis su kitais – apie tai kalbėsime su antropologe, Kaunas 2022 Bendruomenių programos kuratore Greta Minkštimiene, kultūrinių bendruomeninių iniciatyvų Kaune dalyviais ir kuratoriais Austėja Bliumkyte-Padgurskiene ir Mantu Butrimu. Laidos vedėja Jekaterina Lavrinec. P.S. Šis pokalbis buvo įrašytas gerokai prieš paskelbiant karantiną. Karantino sąlygomis išryškėjo naujos bendruomeniškumo ir tarpusavio pagalbos bei bendrų miesto erdvių priežiūros formos. Laikinai pakito ir mūsų kasdienis santykis su miesto erdvėmis – apie šiuos pokyčius kalbėsime kitose laidose.

Šiuolaikinis miestas jau seniai nebėra atskiros profesijos ar socialinės grupės veiklos ir kūrybos rezultatas. Tai - daugialypis, labai sudėtingas ir dinamiškas sociokultūrinis ir socioekonominis darinys ir net fenomenas, kurio taip paprastai nepaaiškinsi. Todėl šiandien kalbėsime tik apie vieną iš pamatinių idėjų, galimai keičiančių požiūrį tiek į patį miestą, tiek ir architektūrą jame, kaip galimybę darniame sambūvyje kurti gyvenamąją aplinką. Laidoje „Žmogus ir miestas” kalbėsime apie miestokurą ir bandysime išsiaiškinti, kas tai yra ir kaip ją reikėtų suprasti? Kokį požiūrį į miestą ir architektūrą atspindi šį sąvoka ir kodėl ji yra svarbi mūsų dienomis tiek visuomenei, tiek profesionalams architektams urbanistams? Šioje laidoje kalbiname žmogų, kurį pelnytai galime vadinti vienu iš produktyviausių architektūros bei urbanistinių procesų kritikų ir švietėju Lietuvoje. Tai - VGTU ir VU profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Almantas Samalavičius. Laidos vedėjas - architektas, VDA profesorius, daktaras Tomas Grunskis.

Kokias dialogo priemones taiko architektai ir bendruomenės, kad susikalbėtų? Ar įmanomas dialogas tarp skirtingų interesų grupių? Pokalbyje dalyvauja architektė Rasa Chmieliauskaitė ir archiotektas, leidėjas Tomas Butkus. Ved. Jekaterina Lavrinec.

Lietuvos architektų rūmų veikla - architektūros kokybės ir socialinės atsakomybės link.Kaip tą kokybę įtakoti ir veikti? Kas yra LAR ir koks šios organizacijos vaidmuo siekiant architektūros kokybės? Kas nepadaryta ir ko siekiama artimiausiu metu miesto formavimo ir architektūros kokybės veikloje? Ar yra opozicija ir kokie jos siekiai? Kodėl LAR kaip organizacija yra svarbi visuomenei? Pokalbis su architektais, Lietuvos architektų rūmų l.e.p.pirmininku Luku Rekevičiumi ir Audriu Karaliumi. Ved. Tomas Grunskis.

Ar galime konstatuoti ilgalaikio konflikto situaciją tarp architektų, urbanistų ir visuomenės? Kodėl visuomenė priešinasi naujai architektūrai ir vis dažniau bei aktyviau ją vertina negatyviai? Ką mes šiandien prarandame miestuose? Pokalbis su architektais Linu Tuleikiu ir Vaidu Petruliu.Ved. Tomas Grunskis.