XIX a. pabaigoje Europa naudojosi pramonės revoliucijos pasiekimais ir džiaugėsi ekonominės gerovės teikiamais privalumais. Paskui netikėtai ištiko Pirmasis pasaulinis karas. Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais senasis žemynas vėlgi mėgavosi sočiu ir nerūpestingu gyvenimu, tačiau ir vėl pražiopsojo karą. Laidoje svarstysime, ar tai tiesiog sutapimas, o galbūt istorijos įvykiuose galime įžvelgti tam tikrų dėsningumų.Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, istorikas Algimantas Kasparavičius.Ved. Rimas Bružas

Tautos kodas. Ar jo kūrimas yra baigtinis procesas ir kuo jis skiriasi, kuomet tauta savo istorinės tapatybės ieško karo lauke ir taikos sąlygomis? Kodėl kritiniais nacijai momentais visada atsigręžiama į istoriją?Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė, mokslo darbuotoja hum. m. dr. Asta Skujytė- Razmienė.Ved. Rimas Bružas

Sovietų nomenklatūra - kaip savi savus skundė Maskvai. Konkurencija, šmeižtas ir ideologinės kovos. Skundų rašymas sovietinės okupacijos metais tapo vienu iš nedaugelio būdų išsakyti skaudulius, atkreipti dėmesį į matomas ir tariamas problemas ir įrankiu suvedinėjant asmenines sąskaitas.Laidoje dalyvauja istorikas, knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ autorius Saulius Grybkauskas.Ved. Rimas Bružas

Žmonės, geležinę uždangą įveikę ne kojomis, bet radijo bangomis. Lemtingomis Lietuvai dienomis radijo mėgėjas iš JAV tapo pagrindiniu žinių iš okupuoto Vilniaus šaltiniu. Tankams riedant sostinės gatvėmis, Amerikos lietuviai apie tai sužinojo ne iš žinių. Pokalbis su legendiniu radijo mėgėju Viliumi Rapšiu.Ved. Rimas Bružas

„Už jūsų ir mūsų laisvę“ skelbė 1863–1864 m. sukilėlių šūkis, o manifestas įtvirtintas kvietimu į „paskutinį europinės civilizacijos mūšį su laukiniu Azijos barbarariškumu“. Sukilimo tikslai ir dalyviai prieš 160 metų ir šiandien nepasikeitė, agresorius išlieka tas pats.Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto ir VU mokslininkė prof. Tamara Bairašauskaitė.Ved. Rimas Bružas

Iš geopolitinių žemėlapių dingusių valstybių nėra daug. Viena jų – Rytų Prūsija. Krašto likimas unikalus dar ir tuo, jog buvusias žemes pasidalino net 3 valstybės. Dvi modernios ir Rusija. Kaip klostėsi ištirpusios Rytų Prūsijos gyventojų likimai po skirtingomis vėliavomis ir ar galima tikėtis Rytprūsių atgimimo?Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI mokslininkai doc. Silva Pocytė ir doc. dr. Vygantas Vareikis.Ved. Rimas Bružas

Sukanka 80 metų nuo Antano Smetonos mirties. Pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmuo kolektyvinėje atmintyje sovietmečiu ir moderniais laikais. Koks buvo Antanas Smetona Prezidentas pirmoje kadencijoje ir kokiu tapo po perversmo? Žūties aplinkybės ir kodėl sostinėje nesiryžtama jam pastatyti paminklo?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas, doc. Algimantas Kasparavičius ir Kauno istorinės prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė.Ved. Rimas Bružas

Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą.Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas.

Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje.Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus.Ved. Rimas Bružas

Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS vertėjas į lietuvių kalbą Ričardas Jaramičius.Ved. Rimas Bružas

Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai.Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas?Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius.Ved. Rimas Bružas

Ar posakis „Esame tai, ką valgome“ tinka istorijai ir ką istorija žino apie tai, ką valgėme prieš šimtus metų ir dar seniau. Jei mes paragautume jų, o jie mūsų maisto – kas labiau nustebtų? Apie maisto istoriją su VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Rimvydu Laužiku.Ved. Rimas Bružas

1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. Lygiai prieš 105-erius metus padėtas kertinis Lietuvos kariuomenės akmuo. Vyko Nepriklausomybės karas ir ginkluotosios pajėgos kūrėsi mūšio lauke. Kokie reikalavimai buvo keliami kariams praėjusiame amžiuje ir ar kario profesija šiandien taip pat reiškia ypatingą statusą visuomenėje?Laidoje dalyvauja karo istorikas Valdas Rakutis.Ved. Rimas Bružas

Šiandieniniame pasaulyje nėra paprasta sugalvoti kasdieniškesnį daiktą už automobilį, o dažnas be jo vargiai išsiverstų. Tai ne vien transporto priemonė, pasitaiko, jog automobilis tampa jo sąvininko įvaizdžio ar statuso dalimi. Koks buvo lietuvių santykis su mašinomis tarpukariu? Kokie automobiliai važinėjo Lietuvos keliais prieš 100 metų ir kodėl kurą skiesdavo spiritu?Laidoje dalyvauja retro automobilių ekspertas Povilas Eitutis.Ved. Rimas Bružas

Prieš 105 metus, 1918 m. lapkričio 11 d. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Didžiuoju karu vadintas globalus konfliktas nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė senojo žemyno geopolitinį žemėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas. Imperijų griuvėsiuose mažosios Europos tautos gavo šansą realizuoti savo valstybingumą. Tuo tarpu šiandienines turbulencijas kai kas laiko Trečiojo pasaulinio karo pranašais ir šiuose kontekstuose vis dažniau minimas pirmasis XX a. karas.Istorinės paralelės ir veidrodiniai jų atspindžiai su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu.Ved. Rimas Bružas

Sulig sovietų armijos įžengimu į Lietuvą, šalyje prasidėjo destruktyvūs procesai, kurių metu naikinta tarpukario Lietuvos visuomenės struktūra. Kaimo vietovėse šio proceso ašimi tapo kolektyvinių ūkių, arba kolchozų, kūrimas. Sovietinėje utopijoje kaimo gyventojai užėmė žemiausią vietą visuomenės hierarchijoje – ūkininkai ir valstiečiai sovietizacijos sąlygomis tapo kolchoznikais. Apie kolchozų visuomenės sukūrimą – su istoriku Antanu Terlecku.Ved. Rimas Bružas

Karuose ir ginkluotuose konfliktuose iki šiol labiausiai nukenčia civiliai. Konfrontuojančioms pusėms atsidūrus priešo teritorijoje neretai niekuo dėtų žmonių aukų išvengti nepavyksta. Istorija liudija, jog siekiant įbauginimo ar keršto, tyčiniai taikių gyventojų žudymo atvejai nėra reti. Dar dažniau pasitaiko, jog planuojant karinius veiksmus, civilių gyvenamosios zonos tapo taikiniais. Konfliktų istorija ir karo teisė su karo istoriku Karoliu Zikaru ir MRU prof. Justinu Žilinsku.Ved. Rimas Bružas

Religingas kraštas ir pamaldūs žmonės, tai – vienas stipriausių tarpukario Lietuvos stereotipų. Tačiau už šio oficialaus įvaizdžio slėpėsi daug įvairesnė visuomenė, nesivadovavusi religinėmis dogmomis ir gyvenimą organizavusi laisvamanystės principais. Laidoje apie laisvamanių organizacijas tarpukario Lietuvoje, žymiausius jų narius ir įtaką valstybei – su VDU SMF Sociologijos katedros profesore Milda Ališauskiene.Ved. Rimas Bružas

Į Lietuvą amžino poilsio sugrįžta Klaipėdos operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio palaikai. Kas buvo šis drąsus žmogus, vienintelis prieš 100 metų išdrįsęs vadovauti lietuvių žygiui į Klaipėdą ir pasiryžęs prisiimti atsakomybę už galimą karinės kampanijos nesėkmę tuomet, kai daugelis kariškių atsisakė tokios rizikos.Laidoje dalyvauja Karo istorikas Karolis Zikaras ir Klaipėdos universiteto BRIAI vyresnioji mokslo darbuotoja Silva PocytėVed. Rimas Bružas

Pasipriešinimo bolševizmui simbolis, žmogus, išgelbėjęs Lietuvos garbę ir už ją sumokėjęs savąja, kariškis, vadovavęs valstybės perversmui, laviravęs derybose su naciais ir dešimtmečius juodintas sovietų propagandos. Kodėl „bolševikų siaubu“ vadintas legendinis generolas Povilas Plechavičius dar ir šiandien yra ne visiems patogus istorijos veikėjas?Laidoje dalyvauja karo istorikas Gintautas Jakštys.Ved. Rimas Bružas

Griūvant Sovietų Sąjungai, baltarusiai išvystė nacionalinę istorijos teorija teigiančią, jog LDK – slaviška valstybė, viduramžių lietuviai – baltarusiai, o šiuolaikinė Lietuva – istorijos klastojimo padarinys.Litvinizmas – istorinės inžinerijos fikcija, nacionalistų mitas, siekis atsiriekti dalį istorijos ar informacinio hibridinio karo dalis?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikas, hum.m dr. Tomas Baranauskas.Ved. Rimas Bružas

Sportas - pamėgtas politikos įrankis. Pagundai savo tikslams pasinaudoti atletų šlove ir milijonus sutraukiančiais reginiais neatsispiria ne tik diktatoriai, bet ir demokratinės valstybės. Aikštės ir stadionai tapo politinių pareiškimų arena, skambūs olimpiniai šūkiai virto infantiliais lozungais, o lygybės ženklas tarp sporto ir taikos išdilo. „Istorijos perimetrai“ apie ant sporto nusileidusią geležinę uždangą ir istorijos pamokas.Laidoje dalyvauja VDU Istorijos katedros dėstytojas dr. Egidijus Balandis.Ved. Rimas Bružas

Speciali laida, skirta Almai Adamkienei atminti. Buvusi pirmoji šalies ponia daugelio lietuvių akyse peržengė Prezidento žmonos statusą ir savo nuoširdumu bei labdaringa veikla pelnė net tuometiniam šalies vadovui nepalankių žmonių simpatijas.Laidoje dalyvauja „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos instituto vadovas Egidijus Aleksandravičius.Ved. Rimas Bružas

Lietuvių humoro anatomija. Iš ko prieš 100 metų juokėsi tautiečiai, kokius ir apie ką kūrė anekdotus tarpukariu? Ar šiandien jie suprastų mūsų juokus, o mes jų? „Istorijos perimetrai“ apie rimtą reikalą – humorą antradienį po 12 val. žinių per LRT radiją.Laidoje dalyvauja mokslų daktarė Salomėja Bendoriūtė-Leikienė.Ved. Rimas Bružas

Sovietmečio randai kalboje. Žodžiai, frazės ir posakiai iki šiol išduodantys kokį gilų įspaudą paliko 50 okupacijos metų. Kasdienėje šnekoje vis dar girdimi rusų kalbos aidai sufleruoja, jog sovietai kalbą naudojo kaip paveikų, sunkiai pastebimą ir todėl grėsmingą ideologijos įrankį. Ar deformuota kalba pajėgi grįžti į natūralų raidos kelią? Apie svetimos kalbos invazijos grėsmes ir liekamuosius jos reiškinius pokalbyje su VU Filologijos fakulteto docentu, kalbininku dr. Antanu Smetona.Ved. Rimas Bružas

Ginčams ir pašmaikštavimams apie tikrus vilniečius nurimus, metas ramiai ir be pykčio pakalbėti apie Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojus. Kas jie tokie buvo, kokia kalba kalbėjo, kokius darbus dirbo, gyvenimus gyveno, ir pakeliui sužinoti unikalią istorinės Lietuvos sostinės istoriją. Laidoje dalyvauja Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto vadovė, Mykolo Romerio universiteto docentė, istorikė Barbara Stankiewicz.Ved. Rimas Bružas

Vienas svarbiausių tautos išlikimo atributų – kalba. Kaip vystėsi ir kito lietuvių kalba? Kokie procesai vyko tarpukariu, kodėl šiandien kalbame kiek kitaip nei praėjusio amžiaus viduryje ir kaip kalbėsime ateityje? Lietuvių kalbos istorija, raida, dabartis ir ateitis pokalbyje su VU Filologijos fakulteto docentu, kalbininku dr. Antanu Smetona.Ved. Rimas Bružas

Sovietinės teisės ypatumai. Blogio imperija visais įmanomais būdais imitavo teisingumą, tačiau teisė buvo skirta aptarnauti sistemą - žmožgudys sulaukdavo mažesnės bausmės už režimo oponentą arba kaip teisė buvo naudojama siekiant išplauti žmogiškasias vertybes. Kaip fukcionavo SSRS teisinė sistema? Pokalbis su MRU Teisės mokyklos doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Rimas Bružas

Lietuvos komunistų partija darė įtaką visiems, kiekvieno okupuotos šalies piliečio gyvenimui. Kasdiena, buitis ir net privatus žmonių gyvenimas buvo surežisuotas komunistų utopinių vizijų. Ar buvo įmanomas gyvenimas, karjera ir sąlyginė gerovė, nepriklausant komunistų partijai? Pokalbis su VU TSPMI doc. dr. Nerija Putinaite.Ved. Rimas Bružas

Komunistų partija neatsiejama nuo Lietuvos okupacijos ir todėl pagrįstai kaltinama dėl visų su ja susijusių pasekmių. Bandymai kriminalizuoti šios partijos veiklą kartojasi, bet diskusijose kylančiuose ginčuose vienareikšmiškos nuomonės nėra. Laida apie KP Lietuvoje tarpukariu ir nepriklausomybės atkūrimo procesuose. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto istoriku doc. Algimantu Kasparavičiumi.Ved. Rimas Bružas

Kita Holokausto pusė. Dažnai pasididžiavimą Lietuvos žydų gelbėtojais užgožią gėda už nacių kolaborantus lietuvius, tačiau atsiminti šviesą tamsybėje nešusius – privalome. Už vieno gelbėtojo nugaros buvo jo šeima ar net visa bendruomenė, be kurios paramos nuslėpti didelę ir mirtinai pavojingą paslaptį buvo neįmanoma. Apie Lietuvos žydų gelbėtojus pokalbis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoju, istoriku dr. Zigmu Vitkumi.Ved. Rimas Bružas

Smurto prieš moteris fenomenas, deja, egzistuoja visame pasaulyje, visose kultūrose ir visuose socialiniuose sluoksniuose. Ne išimtis ir neretai idealizuojama tarpukario Lietuva. Už istorinėje atmintyje įsitvirtinusio progresyvios visuomenės vaizdinio slepiasi moterų diskriminacija, socialinė nelygybė ir smurtas artimoje aplinkoje. Apie stereotipus ir prievartos prieš moteris Lietuvoje kontūrus.Pokalbis su istorikėmis, knygos „Pati kalta?“ autorėmis dr. Sigita Černevičiūte ir dr. Monika Kareniauskaite.Ved. Rimas Bružas

„Ant Europos žemyno nusileido geležinė uždanga“, – 1946 metais ištarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Ši žymioji Vinstono Čerčilio kalba laikoma „šaltojo karo“ pradžia. 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai, senajame žemyne įsivyravo sąlyginė taika, kurią, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, nutraukė Rusija. Vakarų valstybės susivienijo ukrainiečių kovoje su okupantais. Ar gali būti, jog stebime naujos geležinės uždangos kilimą ir antrojo šaltojo karo pradžią?Pokalbis su VU Istorijos fakulteto istoriku doc. Algirdu Jakubčioniu.Ved. Rimas Bružas

Paslaptimis ir mitais apaugusi KGB veiklos sritis – agentai. Vienas svarbiausių sovietinio saugumo galios elementų, padėjusių užtikrinti visuomenės kontrolę, skleidusių baimę ir tarpusavio nepasitikėjimą, jog visur kyšo KGB ausys ir akys. Apie iki šiol diskusijas keliančią temą – KGB agentus – pokalbis su LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadove dr. Kristina Burinskaite.Ved. Rimas Bružas

Geopolitiniai procesai pasaulyje ir Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybės Lietuvoje. Valstybė be sienų, be įstatymus priimačios valdžios, tačiau su sostine Vilniuje. Kaip nepriklausomybės deklaracijos sukuria valstybę?Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyr. muziejininkė dr. Vilma Bukaitė.Ved. Rimas Bružas

Lietuviškoji Anna Frank. Į lietuvių kultūros istoriją sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Holokausto atmintį atrakinantis dienoraštis. Pokalbis su literatūrologu prof.dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. Rimas Bružas

Šiemet minime 1863–64-ųjų sukilimo 160 metų sukaktį. Kokius istorinius dėsningumus liudija antrasis 19 a. sukilimas prieš Rusijos imperiją ir kokios jo paralelės su nūdienos geopolitinėmis aktualijomis? Istorikai skelbia išvadą – rusijos imperializmas niekur nedingo ir šiandien stebime mutavusias jo apraiškas. Pokalbis su istorike Olga Mastianica.Ved. Rimas Bružas

Laida skirta Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui. Stereotipai ir realūs įvykiai. Kodėl ilgus metus tikėjome „sukilimo“ legenda ir kodėl tarpukariu Klaipėdos operacijos detalės buvo kruopščiai slepiamos? Tarptautiniai kontekstai ir kodėl Kauno Lietuvai nepavyko laimėti Klaipėdos krašto žmonių simpatijų. Pokalbis su Klaipėdos universiteto BRIAI istoriku Vasilijumi Safronovu.Ved. Rimas Bružas

Praėjusiais metais 70 proc. žmonijos gyveno autokratinio tipo valstybėse ir šis skaičius linkęs augti. Tuo tarpu istoriniai duomenys neįkvepia – vienam režimui žlugus, statistiškai dažniau judama ne demokratijos, bet naujos autoritarinės sistemos sukūrimo link. Labiau adaptuotos, prisitaikiusios ir dar žiauresnės. Kaip subyra autokratinės sistemos? Pokalbis su Rytų Europos studijų centro direktoriumi Linu Kojala.Ved. Rimas Bružas

Žvilgsnis į sausio 13-ąją iš kriminologinės perspektyvos. Kriminologai teigia, jog ši dimensija ne tik išplečia sausio 13-osios įvykių vaizdą ir padeda juos geriau suvokti, bet suteikia galimybę konkrečias situacijas pamatyti budelių akimis. Viešosios erdvės stereotipai ir teisinis įvykių traktavimas pokalbyje su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto dr. Salomėja Zaksaite.Ved. Rimas Bružas

Šeima, santuoka ir lyčių lygybės grimasos sovietmečiu. Įstatymu reglamentuoti tėvų ir vaikų santykiai, sovietinė meilė bei neformalios buities gerovės klausimų strategijos. Nuo ideologinių skyrybų iki dirbančių tarybinių namų šeimininkių. Apie sovietmečio buities grimasas pokalbis su istorike, knygos „Neplanuotas gyvenimas“ autore Dalia Leinarte.Ved. Rimas Bružas

Ar XX a. Vengrijos istorijoje galima ieškoti dabartinės Vengrijos laikysenos karo Ukrainoje akivaizdoje priežasčių? Kaip nutiko, kad sovietinę okupaciją ir terorą patyrusi šalis, šiandien tapo to paties agresoriaus Trojos arkliu ES? Laidoja dalyvauja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.Ved. Rimas Bružas

Rusijos pradėto karo Ukrainoje kontekstuose tarptautinė teisininkų bendruomenė renka medžiagą būsimoms karo nusikaltimų byloms. Lietuvos teisininkai prisidedantys prie tyrimų su kolegomis dalinasi patirtimi tiriant mūsų šalyje įvykdytus sovietų nusikaltimus ir primena žymiausius Lietuvos istorijoje įvykusius ir tebevykstančius teismo procesus.Laidoje dalyvauja: laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė ir Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.Ved. Rimas Bružas

Kinijos reikšmė aktualiuose geopolitikos kontekstuose ir Rusijos pradėto karo Ukrainoje fone. Kaip kūrėsi ši valstybė, kaip Kinijai pavyko sukurti veikiantį ekonomikos ir autoritarizmo modelį. Pokalbis su VU TSPMI docentu Konstantinu Andrijausku.Ved. Rimas Bružas

Rusijos armijos išvedimas nubrėžė labai svarbų brūkšnį Lietuvos valstybingumo kelyje. 1993 m. rugpjūčio 31 d., 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos dalinys kirto sieną ties Kenos geležinkelio stotimi ir paliko Lietuvą. Kaip buvo pasiekti susitarimai, kas buvo susitarta už uždarų durų ir kaip vyko okupacinės kariuomenės išvedimas? Pokalbis su istoriku Arvydu Anušausku.Ved. Rimas Bružas

Svarbiausio valstybės dokumento šimtmetis. Kas buvo Lietuvos Konstitucijos tėvai ir kokiomis aplinkybėmis buvo sutvertas jo turinys? Redakciniai ginčai dėl kiekvieno kablelio ir tarp eilučių užkoduoti valstybingumo principai. Apie valstybės pagrindus padėjusį dokumentą pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Algimantu Kasparavičiumi.Ved. Rimas Bružas

Tarpukario Lietuvos medicinos sistema, lietuvių sveikata, sveikatinimosi ir higienos ypatumai. Kada kovoje prieš ligas žiniuonis nugalėjo gydytojai ir kiek kainavo sveikata prieš 100 metų? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto dėstytoju, medicinos istoriku doc. dr. Aisčiu Žalnora.Ved. Rimas Bružas

Iranas iki islamistinės revoliucijos XX a. 8 deš. buvo klestinti vakarų Azijos valstybė. Istorinė Persija tapo Irano islamo respublika, kurioje šiandien laikomasi šariato teisės ir siautėja dorovės policija. Civilizacijos lopšys virto islamistų buveine ir grėsme visam regionui, kuris šiandien purtomas protestų. Pokalbis su VU TSPMI dėstytoja dr. Ieva Koreivaite.Ved. Rimas Bružas

Kaip atsirado mokesčiai? Ar jais naudodavęsi valdovai turėjo atskaitomybės prievolę ir kodėl viduramžiais užkariautieji patys siūlėsi išlaikyti okupantų kariuomenę? Mokesčių istorija – pokalbyje su VDU istorijos katedros istorike Laima Bucevičiūte.Ved. Rimas Bružas

Putino sukurtas ir karą Ukrainoje pradėjęs režimas dažnai vadinamas fašistiniu. Kokios sąsajos tarp šių dviejų totalitarinių sistemų ir kodėl ant pergalės prieš nacionalsocializmą pamatų savo egzistenciją konstruojantis režimas kone paraidžiui kartoja buvusio ideologinio priešo metodus? Kognityvinis disonansas ar beprecedentis cinizmas? Pokalbis su istoriku Šarūnu Liekiu.Ved. Rimas Bružas

Karai baigiasi ir juos pradėjusius pasiveja pasekmės. Reparacijų naštą tenka vilkti ne vien tiesioginiams kaltininkams, bet ir tiems, kurių valia ar neveiklumu pastarieji įgavo valdžią. Pokalbis su karo istoriku Karoliu Zikaru.Ved. Rimas Bružas

Lygiai prieš 100 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje lietuvių kalba pripažinta valstybine. Koks buvo lietuvių kalbos kelias iki šio statuso ir kodėl lenkiškai kalbantys lietuviai nieko nestebino? Pokalbis su Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos pirmininku Audriu Antanaičiu.Ved. Rimas Bružas

Po Michailo Gorbačiovo mirties Vakarų ir buvusių sovietinių respublikų nuomonės dėl jo nuopelnų išsiskyrė. Vieniems jis buvo lyderiu nugriovusiu geležinę uždangą, kitiems – nekaltų žmonių krauju rankas susitepęs KGB statytinis.Laidoje dalyvauja istorikai Marius Ėmužis ir Algimantas Kasparavičius.Ved. Rimas Bružas

1941-ųjų birželio tremčių pasekmės bus jaučiamos dar ilgus metus. Pagrįstai ir objektyviai kaltė krenta raudoniesiems komisarams ir jų vietininkams pakalikams. Laidoje apie sovietų kolaborantus, be kurių pagalbos trėmimų mastas ir žala būtų juntamai mažesnė. Pokalbis su VU Istorijos fakulteto doc. Algirdu Jakubčioniu.Ved. Rimas Bružas

Šiandien kovojanti moteris Lietuvoje yra savaime suprantamas reiškinys. Tačiau taip buvo ne visada. Kaip nutiko, jog didžiajame istoriniame pasakojime išliko tiek nedaug moterų karių portretų? Už Lietuvą kovojusių moterų istorijos griauna stereotipą, jog kova yra vien vyrų laukas. Pokalbis su istorikais Olga Mastianica ir Mariumi Ėmužiu.Ved. Rimas Bružas

Blogio imperija nubudo ir atidengė tikrąjį rašizmo veidą. Jokios moralės, garbės ir žmogiškumo. Kaip atrodo šiandieninė Rusijos Federacija ten dirbusių pasiuntinių akimis? Pokalbis su buvusiu ambasadoriumi Rusijoje Eitvydu Bajarūnu apie tai, ką mato, žino, bet nutyli diplomatai karinių konfliktų metu.Ved. Rimas Bružas

Rusija savinasi pergalę Antrajame pasauliniame kare. Prasidėjus karui Ukrainoje, Vakarų indėlis kovoje prieš nacizmą iš Kremliaus naratyvo dingo. Ar sovietai būtų šventę pergalę be sąjungininkų paramos? Kiek Vakarams kainavo Antrasis pasaulinis ir kokią kaštų dalį jie skyrė sovietų armijai remti? Laidoje dalyvauja karo istorikas prof.Valdas Rakutis.Ved. Rimas Bružas

Kauno pavasariui – 50. Lygiai pusė amžiaus nuo gyvuoju fakelu tapusio Romo Kalantos mirties ir sovietiją sudrebinusių Kauno įvykių. Kokias visumas išryškina laiko atstumas ir kaip šiandien suprantame Romo Kalantos aukos reikšmę? Pokalbis su sociologu dr. Raimundu Kaminsku.Ved. Rimas Bružas

Nuo pirmos karo Ukrainoje dienos agresoriui tikimasi surengti tarptautinį tribunolą. Karo organizatoriams ir vykdytojams linkima nacių likimo Niurnbergo teisme. Apie žymiojo proceso užkulisius, jo metu atskleistus nusikaltimus ir įvykdytą teisingumą, turėjusį nacizmą ištrinti visiems laikams pokalbis su VU Istorijos fakulteto profesoriumi Nerijumi Šepečiu.Ved. Rimas Bružas

Jis pradėjo neišprovokuotą ir nepateisinamą karą Ukrainoje. Jo įsakymais griaunami miestai ir žudomi civiliai žmonės. Laisvojo pasaulio akyse blogio simboliu tapęs Vladimiras Putinas pasaulio istorijoje neabejotinai stovės greta Hitlerio, Stalino ir kitų nuožmausių diktatorių. Koks buvo Putino kelias į valdžią ir kaip pilkas KGB sraigtelis sugebėjo įgyti absoliučią valdžią? Apie tai su politikos apžvalgininku, Rusijos ekspertu Mariumi Laurinavičiumi.Ved. Rimas Bružas

Katalikų Bažnyčios kronika saugumui virto neįmenama mįsle. Nepaisant mestų milžiniškų pajėgumų ir pastangų KGB nepavyko surinkti jokių įrodymų ir kronikos leidyba nesustojo. Leidinio dėka, pasaulis reguliariai sulaukdavo žinių iš okupuotos Lietuvos.Apie Katalikų Bažnyčios kroniką pokalbis su SJE Bernadeta Mališkaite ir LGGRTC Okupacijų ir laisvs kovų muziejaus vyr. muziejininke Ramune Driaučiūnaite.Ved. Rimas Bružas

Istorija ne vien priežastinių ryšių rezginys. Dažnai tai su kaltės jausmu persipynęs pasekmių šleifas. Karo nusikaltimai ir kaltė. XX a. karus pradėjo valstybių vadovai ir diktatoriai, tačiau pasekmės krito ant visos agresoriaus tautos. Ko galima pasimokyti iš praeities? Laidoje dalyvauja prof. Danutė Gailienė ir istorikas Aurimas Švedas.Ved. Rimas Bružas

Genocido terminas Ukrainos istorijoje naudotas ne kartą. XX a. ketvirtame dešimtmetyje sovietų vykdytai kolektyvizacijai ukrainiečių ūkininkai pasipriešino ir sulaukė bolševikų keršto. Atsisakę stoti į kolūkius regionai buvo izoliuoti, rekvizuoti ne tik maisto produktai, atimti net įrankiai jiems pasigaminti ir žmonės palikti mirti badu. Tikslingai suplanuoto ir 1932–1933 m. sovietų įvykdyto Holodomoro metu žuvo nuo 3 iki 8 mln. ukrainiečių. Pokalbis su LGGRTC direktoriumi Arūnu Bubniu.Ved. Rimas Bružas

Sovietų Sąjungos ir Afganistano kare dalyvavo 5 tūkstančiai lietuvių. 100 negrįžo, tiek pat buvo suluošinti. Buvę „afganai“ iki šiol prisimena ano karo siaubus ir lygina šiandieninę Rusijos agresiją Ukrainoje, su sovietinės kariuomenės veiksmais ir taktika Afganistane. Kas pasiketė po 40 metų?Pokalbis su Afganistane kovojusiais Daliumi Didika ir Virginijumi Skemundriu.Ved. Rimas Bružas

1941 metų tremtys pasmerktųjų dienoraščių puslapiuose. Užrašyti žodžiai liudija sovietų vykdytas metodiškas trėmimų instrukcijas ir budelių bylose įkalčiais tapę lietuvių tremtinių dienoraščiai. Pokalbis su LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyriausiąja muziejininke Ramune Driaučiūnaite.Ved. Rimas Bružas

Kas buvo Stepanas Bandera? Kovotojas už Ukrainos nepriklausomybę, Rusijos propagandos paverstas nacių koloborantu, ar Ukrainos valstybės steigėjas, tapęs šiandienės ukrainiečių kovos už laisvę simboliu?Laidoje dalyvauja Kauno miesto muziejaus istorikas dr. Simonas Jazavita ir LGGRTC istorikas dr. Darius Juodis.Ved. Rimas Bružas

Vykstant karui Ukrainoje, Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkų vieši pasisakymai daugelį šokiravo. Ar atskirų kunigų išsakytas palaikymas Kremliaus agresijai yra visos stačiatikių bažnyčios pozicija ar vien pasiklydusių jos tarnų kliedesiai? Kaip XX a. klostėsi stačiatikių bažnyčios santykiai su režimais Rusijoje?Laidoje dalyvauja Ortodoksų bažnyčios kunigas Gintaras Sungaila, VU Istorijos fakulteto istorikas prof. Arūnas Streikus ir VDU sociologijos prof. Milda Ališauskienė.Ved. Rimas Bružas

Moderniais laikais kare skundžiamasi ne informacijos trūkumu, bet jos pertekliumi. Jos sraute dažnai gana keblu nustatyti ribą tarp patikimos žinios ir melagienos. Kritiškai svarbu objektyviai vertinti viešai prieinamą informaciją ir tikrinti šaltinius. Kaip informacija padėjo laimėti karus praeityje ir kaip tapdavo mūšių pralaimėjimo priežastimi?Laidoje dalyvauja VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, prof. Gintautas Mažeikis ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistas Karolis Zikaras bei Aurimas Navys.Ved. Rimas Bružas

Istorija - informacinių karų laukas. Rusijos mėginimai perrašyti Ukrainos istoriją lengvai demaskuojami istorikų, tačiau kokį poveikį daro visuomenei? Laidoje dalyvauja Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Planavimo ir analizės specialistas Karolis Zikaras ir karo istorikas Valdas Rakutis.Ved. Rimas Bružas

XX a. karų pradžios istorijos skirtingos, tačiau jose galima įžvelgti dėsningumų. Vieni prasidėdavo netikėtu užpuolimu, antrų pradžiai pasitelktos provokacijos. Karus įsukdavo sukritusios aplinkybės ar fatališka įvykių seka ginkluotus konfliktus paversdavo neišvengiamais. Apie tai pokalbis su karo istoriku prof. Valdu Rakučiu.Ved. Rimas Bružas.

Per šimtą metų iš pasaulio geopolitinio žemėlapio dingo pusšimtis šalių. Prūsija buvo Lietuvos pašonėje ir pakraščiuose prūsai buvo perisipynę su lietuviais. Kokie veiksniai, aplinkybės ir kontekstai lėmė kadais didžios šalies sunykimą? Kas tokie buvo prūsai, kokius ženklus jie paliko ir kur šiandien galima rasti prūsiškumo? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku.Ved. Rimas Bružas

Lietuva ir JAV mini diplomatinių santykių užmezgimo 100-metį. Kaip JAV reagavo į jaunos valstybės geopolitinius iššūkius tarpukariu ir kokia buvo jos pozicija svarbiausiais Lietuvai klausimais? Kuo mes galėjome anuomet būti naudingi Amerikai ir koks buvo jos vaidmuo okupuotos Lietuvos „laisvės byloje“? Nuo nepriklausomybės pripažinimo 1922 m. iki bendradarbiavimo XXI amžiuje.Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikė dr. Inga Zakšauskienė ir VDU istorikas prof. Juozas Skirius.Ved. Rimas Bružas

Lietuvoje gyvenančių karaimų istorija mūsų šalyje ne daug trumpesnė už sostinės Vilniaus gyvavimą ir trunka jau 625 metus. Koks buvo karaimų gyvenimas tarpukariu okupuotame Vilniaus krašte, kaip jie sutiko sostinės prijungimą prie Lietuvos aneksijos išvakarėse ir kaip šiai bendruomenei pavyko išsaugoti identitetą sovietmečiu? Unikali karaimų kalbos istorija, religija ir persekiojantys stereotipai. Apie tai pokalbis su diplomate, vertėja, ir žurnaliste dr. Halina Kobeckaite.Ved. Rimas Bružas

Tarpukaris – tautinių valstybių Europoje kūrimosi metas. Baltarusams įkurtos nuosavos valstybės išsaugoti nepavyko ir Baltarusijos Liaudies Respublika, išslaikiusi vos pusmetį, buvo inkorporuota į TSRS sudėtį. Kitoms tautoms kuriant savo valstybes, baltarusiai buvo verčiami atsisakyti savo kabos ir tradicijų. Ar šiandieninė situacija Baltarusijoje yra istorinių traumų rezultatas? Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikas doc.Algimantas Kasparavičius.Ved. Rimas Bružas

Nusikaltimai ir aukšiausia bausmė tarpukario Lietuvoje. Už kokias veikas skiriama ir ar nusikaltėlis galėjo tikėtis malonės. Kaip vykdavo sunkių nusikaltimų teismo procesai ir kokiais atvejais mirties nuosprendis buvo neišvengiamas?Laidoje dalyvauja Lietuvcos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslo darbuotoja ir Lietuvos kriminologų asociacijos valdybos narė, istorikė Sigita Černevičiūtė.Ved. Rimas Bružas

Sąjūdžio metais pirmą kartą išleisti tarpukario URM ministro Juozo Urbšio atsiminimai sugriovė sovietų sukurtą mitą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS ir padėjo visuomenei patikėti artėjančia nepriklausomybe. Praėjus trims dešimtmečiams, aptikti kadaise dingę ir iki šiol nematyti J. Urbšio atsiminimų rankraščio puslapiai, papildantys žinias apie Lietuvai lemtingus 1939–1940 metus. Apie juos pokalbis su istoriku dr. Ignu Kapleriu.Ved. Rimas Bružas

Nepaisant persekiojimų ir represijų, sovietinis lageris nebuvo stabilus. Vienoje ar kitoje vietoje vis įsiplieksdavo disidentiniai judėjimai, suaktyvėdavo pogrindinė veikla ar net aktyvi konfrontacija. Pasiramščiuodama teroru, prievarta ir baime, nusinešusi milijonus gyvybių ir dar daugiau sudaužytų likimų, prieš 30 metų griuvo Sovietų Sąjunga. Kokios aplinkybės lėmė, kad represinis režimas 1991-ųjų pabaigoje nesuvaldė griūties ir galutinai žlugo? Apie tai pokalbis su VU Istorijos fakulteto docentu dr. Algirdu Jakubčioniu.Ved. Rimas Bružas

Kinas į Lietuvą atvyko kartu su modernybės epocha, o pirmosios kino kronikos mus pasiekia jau nuo XX a. pradžios. Kinematografui buvo prognozuojama puiki ateitis, tačiau kinas neišvengė konservatyviosios visuomenės pasipriešinimo, kritikos ir net baisių kaltinimų. Kaip buvo filmuojami pirmieji kadrai, kas buvo jų autoriai ir žiūrovai bei kaip kinas susijęs su šalies elektrifikacija?Apie tai pokalbis su VU komunikacijos fakulteto docentu, menotyros mokslų dr. Juozapu Blažiūnu.Ved. Rimas Bružas

Ar iš tikrųjų „prie Smetonos" gyventi buvo saugiau ir nusikaltimų beveik nebuvo? Mitai apie tobulą visuomenę ir kokia buvo kriminogeninė situacija Lietuvoje prieš 100 metų, kokie buvo nusikaltimai ir bausmės už juos pokalbyje su istoriku Barnardu Gailiumi.Ved. Rimas Bružas

Tikriausiai istorikai vieningai nesutartų, kurie asmenys istorijoje svarbiausi, bet susidaro įspūdis, jog dažnai tai – ryškūs profesionalai, kurių palikimas greičiausiai nėra iki galo įvertintas istorinėje atmintyje. Vienas tokių – Mykolas Sleževičius, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo ištakų, vadovavęs net keliems tarpukario ministrų kabinetams, dirbęs Seime ir užsienio reikalų ministru, o po 1926 m. perversmo atsidūręs opozicijoje. Apie politiką, atsisakiusį tapti diktatoriumi, pokalbis su istoriku Mindaugu Tamošaičiu.Ved. Rimas Bružas

1918 m. lapkričio 30 d. buvo pasirašytas Tilžės aktas, kuriuo aktyvieji Prūsijos lietuviai pasisakė už Mažosios Lietuvos prijungimą prie Didžiosios. Tačiau ar tai buvo Prūsų Lietuvos tautinė tarybos valia, atliepianti visų lietuvininkų valią, ar sumanus Lietuvos politikų manevras pasinaudoti pokario suirute Europoje ir prisijungti naujas teritorijas?Pokalbis apie Tilžės aktą su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorike doc. Silva Pocyte.Ved. Rimas Bružas

1938 metais naktį iš lapkričio 9 į 10 d. naciai pradėjo pogromus prieš žydus, siaubė ir degino namus, parduotuves, sinagogas, ligonines ir mokyklas. Po dviejų „Hitlerjugend“, SA ir SS siautėjimo parų gatvių grindinius nuklojo stiklo šukės. Tai buvo naktis, po kurios rytas dar ilgai neišauš. Apie krištolinę naktį pokalbis su LGGRTC istoriku dr. Alfredu Rukšėnu.Ved. Rimas Bružas

Lietuvos kariuomenė kūrėsi mūšio lauke. Nepritekliai, patirties stoka ir priešų apgultis pirmaisiais Nepriklausomybės metais užgrūdino jaunos valstybės kariuomenę, kuri tarpukario laikotarpiu tapo viena moderniausių regione. Apie tai pokalbis su karo istoriku Valdu Rakučiu.Ved. Rimas Bružas

„Nematomojo fronto kariai“ – taip dažnai vadinami valstybės interesus užsienyje atstovaujantys diplomatai. Su kokiais iššūkiais susidūrė atkurtosios Lietuvos diplomatinė tarnyba tarpukariu, kokius neregimus mūšius laimėjo mūsų diplomatai ir kada teko pripažinti pralaimėjimą? Kas diplomatijoje svarbiau – pirštinę mesti, ją pakelti ar išvengti jog nenutiktų nei viena, nei kita? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. Zenonu Butkumi.Ved. Rimas Bružas

Kokia nauda iš istorijos išmanymo ir kodėl susidomėjimas ja skirtingais visuomenės ir valstybės raidos etapais kinta? Kodėl istorijos mokymasis yra svarbus asmenybės ugdymo procesuose ir kaip istorija padeda dabarčiai? Apie tai pokalbis su Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorike Kristina Petrauske.Ved. Rimas Bružas

Geografinė ir geopolitinė padėtis LDK lėmė sudėtingą sienų kūrybos procesą. Norėdami apsaugoti savo teritoriją, lietuviai turėjo gintis. Ar iš tiesų egzistavo paties valdovo nustatyta ir todėl neliečiama „Vytauto siena“? Kaip keitėsi požiūris į valstybės sienos gynimą? Kaip viduramžiais buvo nustatomos ir žymimos sienos? Apie tai laidoje pokalbis su VDU istorike dr. Laima Bucevičiūte.Ved. Rimas Bružas

Sovietinė okupacija radikaliai pakeitė periodinės spaudos ir knygų leidybą Lietuvoje. Uždraudus religinę, tautinę, antitarybinę ar kitaip valdžiai neįtikusią literatūrą, kaip stichiškas visuomenės atsakas į siautėjančią cenzūrą, susiformavo savilaidos reiškinys. Apie pogrindinę spaudą sovietmečiu laidoje pokalbis su VU istorijos fakulteto istoriku doc. dr. Algirdu Jakubčioniu.Ved. Rimas Bružas

Kaip tarpukariu kūrėsi šalies žvalgybos ir saugumo institucijos gynusios teritorinį šalies vientisumą, kovojusios su grėsmėmis nacionaliniam saugumui ir nusikaltimais prieš valstybę? Kokie buvo jų darbo metodai, pareigūnai ir slaptieji bendradarbiai? Apie tai laidoje pokalbis su LGRTC istoriku dr. Severinu Vaitiekumi.Ved. Rimas Bružas

Tęsiama „Nacių bylos“ tema. 1934 m. Kaune, Teisingumo rūmuose prasidėjo nacių bylos procesas. Kuo buvo kaltinami Klaipėdos nacistinių organizacijų nariai? Kokie įrodymai paskelbti byloje, kokius nuosprendžius išgirdo kaltinamieji ir kokios buvo nacių bylos pasekmės Lietuvai?Laidoje dalyvauja Kauno istorinės prezidentūros istorikė Ingrida Jakubavičienė, Istorijos instituto istorikas Algimantas Kasparavičius ir Klaipdos BRIAI istorikas Vasilijus Safronovas.Ved. Rimas Bružas

Pirmasis nacių teismas įvyko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune. 1934 m. Lietuvos ryžtas pradėti procesą buvo lyginamas su Dovydo kova prieš Galijotą ir sulaukė didelio viso pasaulio susidomėjimo. Tačiau ar tikrai nacių teismas Lietuvoje buvo pirmuoju Niurnbergu?Apie tai laidoje diskutuoja Istorinės Kauno prezidentūros muziejininkė Ingrida Jakubavičienė ir KU BRIAI istorikas Vasilijus Safronovas.Ved. Rimas Bružas

Lietuvių pabėgimai iš Sovietų Sąjungos. Nors kiekvienas atvejis buvo vertinamas kaip „tėvynės išdavimas“ ir bausmė neišvengiama, o rizika didelė, bandymų prasiveržti pro „geležinę užtvarą“ buvo daug. Tačiau kas slypi už mažiau žinomų bėglių istorijų? Kokie buvo jų tikslai ir ar iš tiesų motyvai buvo vien politiniai?Laidoje dalyvauja Lietuvos ypatingojo archyvo istorikė Vilma Ektytė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Darius Juodis.Ved. Rimas Bružas

Žmonija mini Holokausto 80-metį. Ar gali būti, jog žydų tautos genocido pradžia sietina su pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo dienų įvykiais dabartinėje Lietuvos teritorijoje? Laidoje dalyvauja istorikas Alfredas Rukšėnas.Ved. Rimas Bružas

1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos išvesta sovietų armija. 3 metai po Nepriklausomybės paskelbimo ir po pusę amžiaus trukusios aneksijos šalyje nebeliko okupanto kariuomenės. Tai faktas, po kuriuo slepiasi milžiniškos pastangos ir sudėtingi, iki šiol neatskleisti diplomatiniai manevrai.Laidoje dalyvauja KAM ministras, istorikas Arvydas Anušauskas.Ved. Rimas Bružas

1991 metų rugpjūčio pučas Maskvoje mėgino užgniaužti prasidėjusius demokaratinius procesus, tačiau galutinai sugriovė Sovietų Sąjungą. Desperatiškas jėgos struktūrų bandymas perimti iniciatyvą į savo rankas ir sustabdyti permainas žlugo, atverdamas kelius okupuotų respublikų nepriklausomybės judėjimams, o Lietuvai prieš 30 metų atvėrė duris į tarptautinį pripažinimą.Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas dr. Darius Juodis.Ved. Rimas Bružas

1940-ųjų metų vasara Nepriklausomai Lietuvai buvo paskutinė. Pirmomis sovietinės okupacijos dienomis prasidėjo masiniai suėmimai ir tremtys. Apie lemtingus ‘40-uosius, arėjančios katastrofos ženklus, nuojautas ir nuotaikas Lietuvos visuomenėje.Laidoje dalyvauja VU dėstytojas, istorikas Norbertas Černiauskas.Ved. Rimas Bružas

Romo Kalantos žūtis prieš 49-erius metus įsiūbavo audringus jaunimo protestus, šiandien vadinamus Kauno pavasariu, sukrėtusiu ne tik Lietuvą, sulaukusiu atgarsių Sovietų Sąjungoje ir nuvilnijusiu iki pat JAV. „Istorijos perimetrai“ apie 1972-ųjų Kalantines. Laidoje dayvauja VDU istorijos mokslų dr. Kastytis Antanaitis.Ved. Rimas Bružas

Dramatiškuose Antrojo pasaulinio karo įvykių paraštėse likę herojai. Nepaisydami grėsmių, lietuviai kovojo prieš nacistinės Vokietijos okupantus. Kas buvo šie žmonės ir kaip jims pavyko Lietuvoje pasipriešinti naciams? Užgožti Antrojo pasaulinio karo epizodai.Laidoje dalyvauja LGGRT direktorius, istorikas Arūnas Bubnys.Ved. Rimas Bružas

1791 m gegužės 3-osios Konstitucijos reikšmė Europos ir pasaulio teisėkūrai, dramatiškas ATR likimas ir kodėl už šią Konstituciją Lietuvos ir Lenkijos žmonės buvo pasirengę ne tik atiduoti turtus, bet ir guldyti galvas?Laidoje dalyvauja VU istorikas doc.Eligijus Raila.Ved. Rimas Bružas

1955 m. pavasarį Lietuvoje pasklido gandai dėl greitai prasidėsiančio karo ir galimo sovietų valdžios nuvertimo. „Pavasarį Lietuva bus išvaduota iš bolševikų jungo“, - skelbė masiškai platinami anoniminiai laiškai. Susiklostė kone paradoksali situacija, kai sovietų valdžios struktūros, įpratusios grubia jėga malšinti pasipriešinimą, buvo priverstos susitelkti kovai su neregimu priešu – gandais. Apie mažai žinomą faktą pasakoja Lietuvos istorijos instituto istorikė Regina Laukaitytė.Ved. Rimas Bružas

Pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais Lietuva susidūrė su dideliais iššūkiais. Sovietų Sąjunga 1990 m. balandžio 18 dieną sustabdė žaliavų tiekimą Lietuvai ir prasidėjo 75 dienas trukusi ekonominė blokada. Kaip Lietuvai pavyko išlaviruoti ir negrįžti į griūvančios sovietų ekonomikos glėbį? Laidoje daluvauja VU Istorijos fakulteto istorikas doc.Algirdas Jakubčionis.Ved. Rimas Bružas

Bažnyčia Lietuvos istorijoje, jos lūžių momentais ir kitose sudėtingose aplinkybėse stovėjo engiamųjų pusėje. XIX a. sukilimuose, spaudos draudimo laikotarpiu ir pasiprešinimo sovietinei okupacijai metu ji buvo vienas svarbiausių polių, padėjusių ištverti spaudimą. Apie bažnyčios vaidmenį pasipriešinimo kovose ir valstybingumo procesuose kalba VU Istorijos fakulteto doc. prof. Arūnas Streikus.Ved. Rimas Bružas

1985 metais Sovietų Sąjungos politbiuras generaliniu sekretoriumi išrinko jaunesnės kartos komunistų lyderį Michailą Gorbačiovą, pradėjusį žymiąją „Perestroiką“. Kaip nutiko, jog tai, kas turėjo „perkrauti“ yrančią sovietinę imperiją, ją sugriovė?Laidoje dalyvauja VU istorikas doc. Alrgirdas Jakubčionis.Antraštė:Rimas sent Šiandien 11:13Ved. Rimas Bružas

Muzika, ardžiusi sovietinės ideologijos pamatus ir niekais vertusi geležines uždangas. Sakoma, kad muzika ir rokas sugriovė Sovietų Sąjungą. Kokią įtaką laisvės procesams, vykusiems Lietuvoje ir visame sovietiniame lageryje turėjo roko muzika?Pokalbis su Dovydu Bluvšteinu.Ved. Rimas Bružas

Vinco Kudirkos pavardė daugeliui lietuvių pažįstama nuo vaikystės. Tačiau ar Lietuvos himno - „Tautiškos giesmės“ autoriaus šlovė neužgožia kitų šio sudėtingo likimo ir spalvingos biografijos asmenybės bruožų, veiklos ir nuopelnų? Ar Vincas Kudirka istorinėje atmintyje netapo „žmogaus su smuikeliu“ įvaizdžio įkaitu?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorikas doc.Algimantas Kasparavičius.Ved. Rimas Bružas

Vienas jaunesnių signatarų, vienas kiečiausių sienų ir diplomatijos žinovų Lietuvos Taryboje, signataras, valstybininkas ir diplomatas. Politikas geriausiai įkūnijantis XXa. Lietuvą ir jos patirtą dramą, bet likęs su tauta kritiškiausiais jos istorijos momentais. Laidoje apie Nepriklausomybės akto signatarą Petrą Klimą. Dalyvauja LNM Signatarų namų istorikė Vilma Bukatė.Ved. Rimas Bružas

Artėjant vasario 16-ąjai apie vieną svarbiausių, o gal ir kertinę Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo figūrą, neeilinę asmenybę savo nuveiktais darbais ir legendomis apipintu asketišku gyvenimo būdu. Apie „Aušrininką“, Nepriklausomybės akto signatarą ir Lietuvių tautos patriarchą - dr.Joną Basanavičių.Laidoje dalyvauja VU istorikas, knygos „Lietuvos Mozė“ autorius, doc. Eligijus Raila.Ved. Rimas Bružas

1940 metais Lietuva buvo aneksuota ir įtraukta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Tai buvo valstybės pabaiga ir visų iki tol sovietų vykdytų intrigų pasekmė. Kaip nutiko, kad prieš 80 metų į Maskvą „Stalino saulės“ parvežti vyko tuometiniai inteligentai ir net nepriklausomos Lietuvos karininkai? Kaip bolševikai sugebėjo pavergti dalies elito protus ir taip nukloti kelią į okupaciją?Laidoje dalyvauja istorikas Mindaugas Tamošaitis.Ved. Rimas Bružas

1991 metų sausio 13-ąją sovietai užgrobė Lietuvos televiziją ir radiją. Darbuotojai išvaryti, dalis archyvų užgrobti, o LTV šeimininkavo „kaspervizija“. Prasidėjo 222 dienas trukusi nacionalinio transliuotojo okupacija. Tačiau tikrieji LTV šeimininkai - darbuotojai pasiduoti neketino ir tų pačių metų kovo 6-ąją, okupantų panosėje S.Konarskio g. pradėjo bado streiką. Laidoja dalyvauja Virginija Motiejūnienė.Ved. Rimas Bružas

Prieš šimtą metų 1921-ųjų kovo 30 d. pasirašyta Lietuvos-Latvijos sienos sutartis Palangą priskyrusi Lietuvai. Tuomet tai buvo vienintelis jaunosios valstybės priėjimas prie jūros. Kokiomis aplinkybėmis radosi galimybė gauti, kad ir siaurą, bet jūros koridorių? Kaip vyko derybos dėl kurorto ir kaip buvo nustatoma šiaurinė Lietuvos siena? Laidoje dalyvauja istorikas Šarūnas Liekis.Ved. Rimas Bružas

Prieš 98 metus sausio 15-ąją prasidėjo karinė operacija, kurią amžininkai pavadins sėkmingiausia Lietuvos naujųjų laikų istorijoje, sukilimu ar „audra prie Mėmėlio“. Šios drąsios ir rizikingos karinės avantiūros rezultatas buvo stulbininatis - prie Lietuvos buvo prijungta Klaipėda ir Klaipėdos kraštas.Kaip buvo ruošiamasi puolimui, kaip vyko ši operacija ir kokia Klaipėdos reikšmė Lietuvos valstybingumui. Laidoje dayvauja karo istorikas, prof.Valdas Rakutis.Ved. Rimas Bružas

Istorija nagrinėja įvykius ir reiškinius nutikusius praeityje, tačiau ar pati istorija gali tapti tyrimo objektų? Kokia istorijos funkcija šiandienėje visuomenėje, kuri vos spėja spręsti aktualias problemas? Pokalbis su kultūros istoriku Aurimu Švedu.Ved. Rimas Bružas

Dažnas didesnis konfliktas ar karas palieka randus ne tik žemėlapiuose ar pastatų sienose, bet ir žmonių gyvenimuose. Kiek istorijos įvykių aidai atsispindi mūsų kasdienybėje ir kiek kartų nešioja traumuojančius prisiminimus? Kaip sukrėtimai ir istoriniai lūžio momentai veikia šiandieninius mūsų gyvenimus. Apie istorines traumas ir praeitį, kuri išlaisvina.Laidoje dalyvauja VU Filosofijos falulteto prof. Danutė Gailienė.Ved. Rimas Bružas

Vaistininko statusas šiandien ir tarpukario Lietuvoje. Kaip buvo gaminami vaistai, kokiems medikamentams reikėjo recepto? Ar tiesa, jog sirgti buvo brangu visada ir kodėl vaistininką pavadinęs „biznieriumi” prieš 100 metų Lietuvoje galėjai sulaukti antausio?Laidoje dalyvauja LMSU Farmacijos ir medicinos muziejaus direktorius Tauras Mekas.Ved. Rimas Bružas

Rusnės salos pašonėje 18 a.pab., vadinamose „Bismarko kolonijose“, apsigyvenę najakuriai save pasmerkė itin sunkioms gyvenimo pelkėje sąlygoms. Tai buvo jų vienintelis savarankiško gyvenimo šansas, kuriuo jie pasinaudojo ir tik Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo priversti palikti savo kaimus.Laidoje dalyvauja kultūros paveldo ekspertas, kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.Ved. Rimas Bružas

Lietuvos kariumenės istorija skaičiuoja 102 metus. Šalies ginkluotosios pajėgos kūrėsi ir stiprėjo kovos lauke - Nepriklausomybės karas tapo pirmuoju išbandymu ugnimi besikuriančiai kariuomenei ir jos kariams. Svarbiausi mūšiai, kuriuose buvo apgintas kraštas ir pergalės, kurių gyvybiškai reikėjo ne tik jaunajai kariuomenei, bet ir visai Lietuvai. Laidoje dalyvauja VU istorikas dr. Kęstutis Kilinskas.Ved. Rimas Bružas

A.Smetonos režimas iš valstybės valdymo bandė eliminuoti moteris, buvo priimti diskriminaciniai nutarimai, tačiau ketvirto dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje jau veikė per 30 moterų organizacijų. Apie moterų kova dėl pilietinių teisių tarpukario Lietuvoje pasakoja VU Kauno fakulteto istorikė prof. Virginija Jurėnienė.Ved. Rimas Bružas

Tarpukariu lietuvių moterų judėjimas nelengvai, bet prasiskynė kelią į rinkimų teisės realizavimą. Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas pirmą kartą Lietuvoje numatė vyrų ir moterų lygybę rinkimuose. Kaip buvo pasiekta ši pergalė ir koks buvo moterų vaidmuo valstybingumo kūrimo procesuose? Lietuva pasirinko vakarietišką vystymosi modelį, tačiau sovietinė okupacija sugriovė valstybės raidą ir deformavo visuomenę. Apie moteris Lietuvos politikos istorijoje pasakoja profesorė Virginija Jurėnienė.Ved. Rimas Bružas

Pusę amžiaus Pirčiupio ir Ablingos kaimų tragedijos buvo apipintos okupanto propagandos mitais, galbūt todėl atkūrus nepriklausomybę šios temos atsidūrė istorijos paraštėse. Naujai atvertus šių dramatiškų įvykių puslapius, atsikračius ideologijos priemaišų, atsiveria kiek kitokia nei ilgus dešimtmečius formuota ir atmintyje įstrigusi tikrovė. Laidoje dalyvauja LGGRTC specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas, istorikas Rytas Narvydas.Ved. Rimas Bružas

Pasaulinė ekonomikos krizė pablogino ūkio sąlygas, krito gyvenimo kokybė, o A.Smetonos režimo suvaržytos laisvės paskatino žmones protestuoti. 1935 m. prasidėjo Užnemunės ūkininkų streikas, lydimas riaušių, suėmimų ir net mirties bausmių. Kas pakurstė neramumus Suvalkijoje, kodėl, malšinant sukilimą, reikėjo imtis kraštutinių priemonių ir ko buvo pasiekta? Laidoje dalyvauja istorikė Sigita Černevičiūtė.Ved. Rimas Bružas

„Istorijos perimetrai“ leidžiasi į kelionę upėmis ir Lietuvos upeivių istoriją. Kokiais laivais tarpukariu plaukiojo laivininkai ir kokią naudą upeivystė teikė krašto ekonomikai? Kaip nutiko, kad kadaise judriu vandens keliu buvęs Nemunas šiandien vis dar laukia geresnių laikų, o upėje pamatytas laivas atrodo kone egzotiška išimtis nei kasdienybė?Laidoje dalyvauja knygos „Nemunas Lietuvos gyvenime 1918-1990 m.“ autorius, istorikas Gediminas Kasparavičius.Ved. Rimas Bružas

Spalio 9-oji Lietuvos istorijoje pažymėta istorinės sostinės netekties ženklu. Vilniaus stigma lietuvius lydėjo visą tarpukario laikotarpį. Okupuotos ir atplėštos sostinės tema dominavo vidaus bei užsienio politikoje ir neįtikėtinai konsolidavo tuometinę visuomenę. Apie prarastąjį Vilnių, paraštes ir kontekstus, istorijos pamokas bei žmones už jį kovojusius abiejose pusėse.Laidoje dalyvauja Kauno miesto muziejaus istorikas Simonas Jazavita.Ved. Rimas Bružas

Apie žmogų, savo ranka pasirašiusį 2193 „gyvybės vizas“ ir Antrojo pasaulinio karo pradžioje išgelbėjusį daugiau nei 6000 žmonių, Japonijos konsulą Lietuvoje – Chiunę Sugiharą. 2020-ieji paskelbti japonų diplomato vardo metais, tačiau ar žinome, jog Chiunė Sugihara karo pabėgėlius gelbėjo ne tik nuo nacių, bet ir nuo bolševikų? Laidoje dalyvauja prof. Egidijus Aleksandravičius.Ved. Rimas Bružas

Laisvas žodis pro geležinę uždangą Lietuvos okupacijos metais prasibraudavo radijo bangomis. Slapta klausomos radijo laidos iš Vakarų buvo vienintelis objektyvios informacijos šaltinis, kurio nesugebėjo nutildyti represinės struktūros. Unikalaus tyrimo, skirto Vakarų radijo stotims, jų veiklai ir įtakai sovietų okupuotoms šalims, kodėl Lietuva turėjo išskirtinį statusą ir kodėl mūsų šaliai skirtų programų buvo gausiausia. Laidoje knygos „Vilties desantas“ autorė Inga Arlauskaitė – Zakšauskienė.Laidos ved. Rimas Bružas

Prieš 100 metų Lietuvoje baigėsi Nepriklausomybės kovos. Sudėtingas metas ir Lietuvai lemtingu galėjęs tapti istorijos epizodas. Dramatiškas, tačiau ir nepaprastai įdomus laikotarpis, apie kurį galima kalbėti ir nagrinėti jį iš daugelio perspektyvų. Apie ginkluotą kovą už Lietuvos nepriklausomybę kiek kitokiu kampu.Laidoje dalyvauja istorikas Kęstutis Kilinskas.Ved. Rimas Bružas

Rugpjūčio 23-ąją jau daugiau nei tris dešimtmečius tapatiname su unikaliuoju „Baltijos keliu“, kaskart primindami sau, jog sugebėjome nokautuoti blogio imperiją. Tačiau autentiški tikslai, dėl kurių 1989 metais stojo į gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Talino, blunka. Apie Molotovo – Ribentropo pakto slaptuosius dokumentus VU istorikas Nerijus Šepetys. Ved. Rimas Bružas